Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Prisiekusiųjų teismas Zalcburge šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamo 71 metų amžiaus Austrijos armijos dimisijos pulkininko bylą nagrinės ateinančių metų kovo mėnesį. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė teisėjas Peteris Egeris.
Pasak jo, šnipinėjimu kaltinamo austro procesas prasidės kovo 2-ąją, numatyti keli teismo posėdžiai, kurie veikiausiai bus uždari. Jeigu austrų kariškis pensininkas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
Lapkričio 8 d. Zalcburgo miesto prokuratūra Žemės teisme pateikė praėjusių metų lapkritį sulaikytam šalies armijos dimisijos pulkininkui oficialų kaltinimą dėl šnipinėjimo Rusijos naudai.
„Teisiamasis kaltinamas mažiausiai 25 metus šnipinėjęs Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), padaręs žalos Austrijai, išdavęs valstybės paslapčių ir atskleidęs karinių paslapčių“, – buvo sakoma Zalcburgo prokuratūros pranešime.
Pernai Austrijos teisėsaugos institucijos pranešė atliekančios tyrimą šalies armijos dimisijos pulkininko atžvilgiu. Jis buvo įtariamas 20 metų perdavinėjęs Rusijos karinei žvalgybai informaciją apie Austrijos karinę aviaciją, artilerijos sistemas, aukščiausius pareigūnus, taip pat apie migracijos krizę. Už savo veiklą jis gavęs 300 tūkstančių eurų.
Pats įtariamasis, pasak jo advokato, nelaiko savęs šnipu ir teigia neatskleidęs valstybės paslapčių ir nepadaręs žalos Austrijai.
Šių metų liepą Austrijos VRM paskelbė Rusijos piliečio Igorio Zaicevo tarptautinę paiešką. 65 metų rusas įtariamas užverbavęs Austrijos armijos pulkininką, suimtą 2018 metais. Manoma, kad pirmas jų „darbo susitikimas“ įvyko 1987 metais.
Hermanas SimmasKaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Po 11 kalėjime praleistų metų laisvę atgavo už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą nuteistas estų šnipas Hermanas Simmas. 72-ejų vyras pirmadienį pirma laiko lygtinai paleistas iš Tartu kalinimo įstaigos.
Tai agentūrai dpa patvirtino antrojo pagal dydį Estijos miesto teismo atstovė.
H. Simmas 2009-aisiais buvo nuteistas dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme. Be to, jis turėjo sumokėti 1,3 mln. eurų kompensaciją.
H. Simmas, būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadas, daugiau kaip dešimtmetį iš NATO šalies teikė karinius duomenimis Rusijos užsienio žvalgybai.
Anot estų žiniasklaidos, H. Simmą ryte iš kalėjimo pasiėmė jo žmona. Laukiantiems žurnalistams jis tik palinkėjo „Linksmų Kalėdų“ ir daugiau nieko nekomentavo.
H. Simmas kalėjime praleido 11 metų ir 2 mėnesius – likęs bausmės laikas pakeistas lygtine bausme su sąlygomis. Jei joms nusižengs, jam teks grįžti į kalėjimą.
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais ir tada galėjo atskleisti Rusijai svarbią NATO kodavimo techniką.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.
I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.
Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.
Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.
Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Rusija Kryme, Sevastopolio mieste, sulaikė rusę moterį, kurią įtaria išdavyste dėl, kaip manoma, karinių paslapčių atskleidimo Ukrainai, penktadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba, skelbia „Reuters“.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, Kijevas ir Vakarai šią teritoriją laiko Ukrainos dalimi. Maskva išleido daug pinigų Krymo integravimui į šalies teritoriją.
Federalinė saugumo tarnyba neįvardijo moters, tačiau pareiškime skelbė: „Ji buvo įdarbinta Ukrainos specialiųjų tarnybų ir tikslingai rinko įslaptintą karinę informaciją, vadovaujama Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos valdybos“.
Kijevas kol kas nepateikė jokio su sulaikymu susijusio komentaro.
„Moteris buvo Sevastopolyje įsikūrusio Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno civilė darbuotoja”, – Rusijos naujienų agentūra RIA citavo įstatymų leidėją Dmitrijų Beliką.
Jei Rusijos teismas moterį pripažintų kalta, jei grėstų iki 20 metų kalėjimo, tai jau mažiausiai antras žmogus šį mėnesį, Rusijoje sulaikytas dėl šnipinėjimo Ukrainai.
Lapkričio 20 d. Federalinė saugumo tarnyba teigė Rostovo regione sulaikiusi Rusijos tarnautoją dėl įtarimų šnipinėjimu ir karinės informacijos tiekimu Ukrainai.
Išdavystės ir šnipinėjimo atvejais informacija dažnai būna įslaptinta, tad sulaikymų detalės nebūna visiškai atskleidžiamos.
Turkijos pareigūnai rugsėjo viduryje sulaikė advokatą, bendradarbiavusį su Vokietijos ambasada Ankaroje. Tai trečiadienį pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais diplomatų sluoksniuose.
Diplomatinė atstovybė paprašė advokato paslaugų, kad gautų informacijos apie kelis Turkijos piliečius, kurie anksčiau paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Teisininkas siuntė paklausimus Turkijos policijai ir prokuratūrai, kad sužinotų, ar šiems prieglobsčio prašytojams gresia baudžiamosios bylos, jeigu jie būtų deportuoti iš VFR. Gautus duomenis Vokietijos URM perduodavo Migracijos ir pabėgėlių reikalų žinybai.
„Spiegel“ žiniomis, Turkijos pareigūnai įtaria teisininką šnipinėjimu. Savo ruožtu Vokietija būgštauja, kad Turkijos valdžia gaus prieigą prie maždaug 50 pabėgėlių duomenų. Vokietijos URM pasmerkė turkų advokato sulaikymą ir pavadino šį žingsnį „nesuprantamu“.
Lapkričio 4-ąją Kremlius šventė Nacionalinės vienybės dieną. Tądien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įteikė Draugystės ordiną Bulgarijos „Rusofila“ judėjimo lyderiui Nikolajui Malinovui (Николай Малинов).
Šis apdovanojimas nebūtų kritęs portalui slaptai.lt į akis, jei ne svarbi aplinkybė. Bulgarijoje šis vyras kaltinamas šnipinėjęs Rusijos labui.
Priekaištai dėl šnipinėjimo jam pateikti rugsėjo mėnesį. Tuomet Bulgarijos generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas teigė, kad, remiantis įslaptintu tyrimu, Malinovas ne tik bendradarbiavo su dviem Rusijos organizacijomis, bet joms pateikė ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos.
Visų pirma, omenyje turima „Dvigalvio erelio“ draugija, kuriai vadovauja Rusijos verslininkas Konstantinas Malofejevas, finansavęs, kaip įtariama, antiukrainietiškas demonstracijas Kryme ir Rytų Ukrainoje.
Buvęs Bulgarijos parlamento narys Malinovas dažnai reiškė prorusiškas idėjas, jis palankiai įvertino Rusijos aneksuotą Krymą ir priešinosi Bulgarijos narystei NATO.
Teismas Malinovą paleido už užstatą. Jam buvo uždrausta išvykti iš šalies. Tačiau teisėjas vis tik padarė išimtį – leido jam išvykti iš Bulgarijos laikotarpiui nuo lapkričio 1 iki 5 dienos, kad galėtų dalyvauti Rusijos taikos fondo ir Tarptautinės slavų sąjungos renginiuose. Atvykęs į Rusiją Nikolajus Malinovas taip pat dalyvavo pokalbių laidoje per kanalą „Rusija 24“, apibūdindamas apdovanojimo įteikimą kaip reakciją į jam Bulgarijoje pateiktus kaltinimus.
Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad Bulgarija paskelbė Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių persona non grata, taip pat atsisakė išduoti vizą Maskvos pasiūlytam kariniam atašė.
Beje, minėtas apdovanojimas įteikiamas už „ypatingus nuopelnus skatinant tautų taiką, draugystę, bendradarbiavimą ir abipusę pagarbą“.
Iki atskiro sprendimo į orą nepakils nė vienas JAV vidaus reikalų departamento dronas. Tai yra per 800 skraidyklių, pranešė „Wall Street Journal“. Departamentas patvirtino atitinkamą sprendimą.
To priežastis yra susirūpinimas dėl Kinijos šnipinėjimo ir kibernetinių atakų. Visi Vidaus reikalų departamento flotilės dronai yra arba pagaminti Kinijoje, arba turi Kinijoje pagamintų dalių, rašo „Wall Street Journal“.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sprendimą neleisti bepiločiams kilti į orą priėmė vidaus reikalų sekretorius Davidas Bernhardtas.
Dronai esą nebus naudojami, kol bus baigtas saugumo rizikų vertinimas. Išimtis daroma tik skraidyklėms, kurios šiuo metu pasitelkiamos esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, per gamtos stichijas ar gelbėjimo akcijas, sakoma departamento pranešime JAV technikos portalui „The Verge“.
Jungtinėse Valstijose dronai, be kita ko, naudojami kovai su miškų gaisrais, užtvankų stebėjimui ir žalos aplinkai įvertinimui.
Anot „Wall Street Journal“, pagrindinė sprendimo stabdyti dronų skrydžius priežastis yra susirūpinimas, kad skraidyklės gali būti panaudotos duomenų perdavimui, be kita ko, fiksuojant jautrią JAV infrastruktūrą.
Tai esą vėliau gali pasitarnauti kaip pagrindas kibernetinėms atakoms.
JAV jau daug metų kaltina Kiniją ekonominiu šnipinėjimu.
Dabar, kai jūs skaitote šiuos žodžius, Marija Butina – jau Maskvoje. Rusijos sostinėje ją sutiko labai iškilmingai ir pagarbiai – kaip Rusijos didvyrę.
Marijos Butinos istorija – verta plunksnos. Kaip rašo „The Times“ apžvalgininkas Tomas Parfitas, ji buvo nuteista Amerikoje už šnipinėjimą. Ją suėmė 2018-ųjų metų liepos mėnesį. O tų pačių 2018-ųjų gruodį ji nuteista kalėti 18-a mėnesių viename iš Floridos valstijos kalėjimų.
Amerikos teisėsaugai ji neprisipažino dirbusi Rusijos žvalgybai. Ji tik prisipažino buvusi neregistruota užsienio agentė. JAV prokurorai skelbė štai tokį nuosprendį: trisdešimtmetė rusė nedirbo Rusijos žvalgybai, bent jau tokių faktų nenustatyta, tačiau ji sąmoningai atliko specifines žvalgybines užduotis, dominusias Kremlių.
Kaip tvirtinama FTB ataskaitose, M.Butina darė viską, kad turėtų įtakos toms amerikiečių institucijoms, kurios priimdavo svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, reikalaudavo, kad amerikiečiams būtų palikta teisė turėti savigynai skirtų šaunamųjų ginklų.
JAV teisėsaugai taip pat žinoma, kad M.Butina nuolat bendravo su Aleksandru Toršinu, buvusiu Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotoju, ir JAV Nacionalinės šaulių asociacijos vadovais, aktyviai rėmusiais amerikiečių teisę savigynai laikyti net stambaus kalibro šaunamuosius ginklus. Beje, toji Nacionalinė šaulių asociacija 30 milijonų dolerių skyrė Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkiminei kampanijai.
Trisdešimtetė M.Butina prispažino, pasak “The Times“, kad analizė, kurią ji rengdavo ir paskui perduodavo Toršinui, keliauja į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Ji apie tai žinojo. Bet ji kategoriškai neigė, kad susijusi su Federaline saugumo tarnyba (FSB) ar kokiomis nors kitomis Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
Įdomu tai, kad į JAV mergina įvažiavo 2016-aisiais kaip studentė ir tuoj suskubo ieškoti kontaktų su įtakingomis JAV organizacijomis, sakykim, su JAV Nacionaline šaulių asociacija. Ji aktyviai dalyavo rinkiminėse D.Trampo kampanijose ir tuose renginiuose, kuriuose pirmuoju smuiku griežė konservatyvūs Amerikos aktyvistai. Viską, ką sužinodavo tuose susitikimuose, ji perduodavo Maskvai.
FTB specialusis agentas Kevinas Chelsonas mano: ji bandė turėti nuolatinį saugų ryšį tarp tų konservatyvių amerikiečių ir Rusijos vyriausybės.
Taip pat esama įtarimų, kad Rusija sulaikė Maskvoje buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną, apkaltindama jį šnipiėjimu, tik tam, kad galėtų, esant reikalui, jį iškeisti į M.Butiną ar kokį nors kitą JAV teritorijoje įkliuvusį savo agentą.
Maskvos teismas ketvirtadienį nusprendė pratęsti amerikiečio Paulo Whelano, suimto praėjusių metų pabaigoje dėl kaltinimų šnipinėjimu JAV naudai, kardomąjį kalinimą dar dviem mėnesiais.
Posėdžio metu teisėjas paskelbė, kad P. Whelano suėmimas pratęsiamas iki gruodžio 29 dienos.
49 metų buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas, kuris dar turi Airijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos pilietybes, areštuotas Rusijoje praėjusių metų gruodį dėl tariamo šnipinėjimo. Tvirtinama, kad jis turėjo dokumentus su Rusijos valstybės paslaptimis.
Jei bus pripažintas kaltu, vyrui gresia iki 20 metų kalėjimo.
P. Whelanas kaltinimus neigia ir naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad yra laikomas kaip įkaitas galimam JAV ir Rusijos apsikeitimui belaisviais.
Šnipnėjimo paslaptys. Espionagehistoryarchive.com
Seimas tęs įstatymo pataisų svarstymą, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis teisines prezidento galimybes suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims.
Pataisų iniciatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad pataisų reglamentavimas ne tik suteiks skaidrumo ir viešumo, bet ir detalizuos galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą.
Taip pat dar vienas iš projekto tikslų – šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
Visgi ne visi Seimo nariai su tokia iniciatyva sutinka. Anot konservatoriaus Arvydo Anušausko, tokios įstatymo pataisos perteklinės ir gali pakenkti Lietuvos žvalgybai. Pasak A. Anušausko, nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas jos pilietis iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
„1. Projektas neatsižvelgia į tai, kad bet kurioje valstybėje nuteisti agentai gali būti apkaltinti ne tik „už šnipinėjimą“. 2. Apkaltinti „šnipinėjimu“, pvz., Rusijoje, nebūtinai gali būti tikri agentai. Gali būti tik „atpirkimo ožiai“ mainams. 3. Prezidento diskrecija teikti malonę neturi būti apribota. 4. Reiktų numatyti galimybę apsikeisti ir „nepiliečiais“, – feisbuko paskyroje rašė A. Anušauskas.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Rusijos URM sako, kad nieko nežino apie šnipų apsikeitimą, o pas mus norima įtvirtinti įstatymu, kad bet kuris nuteistas Rusijoje už šnipinėjimą yra tikras Lietuvos žvalgybos agentas. Tikras nesusipratimas. Tokio įstatymo nereikia, o mainai įmanomi ir be jo“, – rašė A. Anušauskas.
Anot parlamentaro Vytauto Bako, pataisos yra perteklinės. V. Bakas pabrėžia, kad jau dabar prezidentas gali be jokių ribojimų ar papildomų įstatymų suteikti malonę bet kuriam Lietuvos nuteistajam.
„Prezidentas jau dabar gali be jokių ribojimų ar papildomų įstatymų suteikti malonę bet kuriam Lietuvos nuteistajam, įskaitant ir tuos, kurie nuteisti už šnipinėjimą mūsų šalyje. Tą teisę prezidentui laiduoja Konstitucijos 84 str. 1 d. 23 p. (pagal jį prezidentas suteikia malonę nuteistiesiems) ir Baudžiamojo kodekso 79 str. (pagal jį prezidentas nustato malonės suteikimo tvarką). Pagal Konstituciją, Seimas ar kas kitas negali riboti šios išskirtinės prezidento teisės. Jei reikia suteikti pagalbą Lietuvos piliečiui, tai reikia nebijoti ir ją tiesiog suteikti, o ne vilkinti procesą registruojant perteklinius įstatymų projektus ir kuriant perteklines biurokratines procedūras“, – savo feisbuko paskyroje teigia V. Bakas.
Teikiamo projekto siūlymu, nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat siūloma nustatyti, kad malonė galėtų būti taikoma asmenims, nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais, siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Buvęs Estijos saugumo policijos (KaPo) darbuotojas Vladimiras Kulikovas, šių metų rugsėjo mėnesį nuteistas penkerius metus kalėti už bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, neteko „Erelio kryžiaus ordino“.
Kaip praneša portalas ERR, atitinkamą įsaką KaPo teikimu pasirašė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
„Atimu iš V. Kulikovo pasižymėjimo ženklą – „Erelio kryžiaus ordino sidabrinį kryžių“, kuris jam buvo suteiktas 1998 metų vasario 9 d. Respublikos Prezidento sprendimu“, – sakoma dokumente.
V. Kulikovas buvo suimtas 2019 metų kovo pabaigoje, o kaltinamąjį nuosprendį jam Harju apskrities teismas paskelbė rugsėjo mėnesį. Buvęs KaPo pareigūnas buvo kaltinamas žvalgybine veikla prieš Estijos Respubliką, taip pat Estijai priešiškų ryšių užmezgimu ir palaikymu.
V. Kulikovas, kuris vieną kartą buvo pripažintas KaPo metų darbuotojų, pasitraukė iš tarnybos 2012 metais dėl darbe patirtos traumos, po to jis dirbo dziudo treneriu.
Jam buvo rekomenduota nesilankyti Rusijoje dėl galimo šios šalies specialiųjų tarnybų domėjimosi juo, bet V. Kulikovas vis dėlto nuvyko į Rusiją, kur specialiosios tarnybos ir užmezgė su juo kontaktą.
Ramizas Mechtijevas, Azerbaidžano mokslininkas. Slaptai.lt nuotr.
2018-aisiais metais Azerbaidžane išleistas Ramizo Mechtijevo veikalas, kurio pavadinimas, pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą, – sensacingas: „Grigaliaus bažnyčia kaip šnipinėjimo instrumentas prieš Sefevidų valstybę XVII – XVIII amžiais“.
Pirmiausia lietuvių skaitytojui dera įsidėmėti, jog tarp to meto Sefevidų valstybės ir šiandieninio Azerbaidžano – daug panašumų. Nors lygybės ženklą brėžti per drąsu, Sefevidų valstybė ilgainiui tapo šiandieninio Azerbaidžano pamatais.
Antras svarbus pastebėjimas: nors gilinamasi į tolimus, tarsi ne itin šiandien aktualius viduramžius, vis tik knygą verta perskaityti tiems, kurie nuoširdžiai nori perprasti du galvosūkius: kokios priežastys paskatino iki šiol tebesitęsiančius armėnų – azerbaidžaniečių nesutarimus ir ar yra vilčių kada nors šioms tautoms susitaikyti?
Skeptikams, tvirtinantiems, girdi, tai – pigi azerbaidžanietiška propaganda, galėčiau atkirsti: remiamasi išskirtinai Vatikano ir tuometinės Europos archyviniais šaltiniais, įskaitant ir į azeraidžaniečių teritorijas tuomet keliavusių kapucinų, karmelitų, jėzuitų vienuolių metraščiais. Antrasis itin svarbus informacijos šaltinis – pati Armėnų apaštališkoji bažnyčia bei armėnų pirklių užrašai. Trečiasis žinių šaltinis – britų, prancūzų, portugalų, rusų keliautojų, kariškių, šnipų užrašai. Savais, azerbaidžanietiškais, archyvais žymusis azerbaidžaniečių mokslininkas R.Mechtijevas beveik nesiremia. Tad kaltinti autorių tendencingumu būtų kvaila.
Beje, susipažinti su šiuo veikalu buvo įdomu dar ir dėl to, kad tai – unikali galimybė į to meto Europos vienuolių, pirklių ir diplomatų intrigas musulmonų žemėse pažvelgti azerbaidžaniečių mokslininko akimis. Mes įpratę į istoriją žvelgti vien iš savosios varpinės. Kartais verta į save pasižiūrėti kitų akimis: ką blogo Europa yra padariusi dabartinio Azerbaidžano teritorijoje gyvenusiems musulmonams.
Europa kai kurių epizodų bevelytų neprisiminti. Bet juk nepaneigsi, nenuginčysi: į Sefevidų šachų valdomas žemes 17 – 18 amžiais Vatikanas savo vienuolius siuntė ne vien gražių sumetimų skatinamas. Panašių tikslų turėjo ir Europos karaliai bei imperatoriai, komandiruodami savo diplomatus į azerbaidžaniečių žemes. Primityvu manyti, kad jie troško vien harmonijos, abipusės pagarbos, dieną naktį ieškojo taikaus sugyvenimo formulių. Būkime atviri – padedami patikimų „ausų bei akių“ jie troško valdyti tas žemes. Sefevidų valdovai šioms įtakoms, be abejo, priešinosi.
Anuomet egzistavusi nuožmi konkurencija tarp tautų ir religijų neturėtų nieko stebinti. Katalikybė skverbėsi į Rytus, Pietus, islamas ieškojo galimybių įsitvirtinti Europoje. Nei vieni, nei kiti nebuvo šventieji.
Dar priekabiau žvelgiant, galima ir taip pasakyti: siūsdama savo misijas į Sefevidų imperiją Europa nevengė pačių bjauriausių priemonių – žudymo. O tokios priemonės kaip papirkinėjimai, apgaudinėjimas, klasta, šnipinėjimas tapo misionierių duona kasdienine.
Šiame sudėtingame „visi – prieš visus“ kare savo specifinių tikslų neabejotinai turėjo ir armėnai – Armėnų apaštališkoji bažnyčia bei priviligijuoti armėnų pirkliai (Sefevidų valstybėje jie mėgavosi užtektinai solidžiomis lengvatomis ir privilegijomis). Pats svarbiausias, tačiau labiausiai slepiamas nuo pašalinių akių armėnų tikslas buvo sukurti savo valstybę. Už teisę įkurti valstybę azerbaidžaniečių, iraniečių ir turkų žemėse jie buvo pasiryžę talkinti Europai, Rusijai ar dar kokiai nors jėgai.
„Grigaliaus bažnyčia kaip šnipinėjimo instrumentas prieš Sefevidų valstybę XVII – XVIII amžiais“
Tiesa, igainiui supatę, jog Europa ne iki galo suinteresuota padėti, be to, už pagalbą reikalauja aklo paklusnumo Vatikanui, jie pradėjo derybas su carine Rusija. Derybos su carine Rusija, ypač Petro I laikais, armėnams buvo sėkmingesnės. Jie surado sąjungininką, kuris žadėjo padėt įkurti armėniškąją valstybę – Maskvos forpostą Kaukazo regione.
Intensyvus flirtas su Maskva prasidėjo vos tik Sefevidų valdomoje valstybėjėje išryškėjo pirmieji silpnumo požymiai. Taigi jau 17 amžiaus viduryje intensyviai pradėta ieškoti ryšių su Rusija. Pirma – per prekybą su Rusija. Keliui nuo Astrachanės iki Baltosios jūros ne veltui prigijo „Armėnų prekybos kelio“ vardas.
Taip pat neįmanoma paneigti fakto, jog 1659 metais Naujosios Džulfos gyventojas Zaharas Sahradianas carui Aleksejui Michailovičiui padovanojo deimantinį krėslą. Tą krėslą puošė 900 deimanų ir šimtai kitokių brangakmenių (šiuo metu jis saugomas Kremliuje kaip itin vertingas eksponatas).
1667 metais tarp A.Michailovičiaus ir pirklio Grigoro Lusikovo pasirašytas ekonominis susitarimas: kaip ir kur turi driektis Šilko kelias į Europą. Ypač svarbi detalė: susitarime pabrėžiama, kad prekiauti tame kelyje leidžiama išskirtinai armėnų pirkliams.
Nepaneigiama ir tai: Ečmiadzino šventikas Akopas nusiuntė Lusikovui slaptą armėnų pirklių laišką – prašė nubausti Irano šachą, skriaudžiantį armėnus. Remiantis A.Ter –Sarkisianc knyga „Armėnų tautos istorija ir kultūra nuo seniausių laikų iki 19 amžiaus pradžios“, su caru anuomet aptarti bendri veiksmai prieš Sefevidų valstybę, neišskiriant nė ginkluotų atakų.
Kuo labiau silpo Sefevidų valstybė, tuo separatistinės armėnų nuotaikos stiprėjo. Bet iki Petro I laikų armėnai nedrįso kelti ginklo prieš Sefevidus.
Pasitikėjimo savo jėgomis įkvėpė būtent Petras Pirmasis. Iš pradžių jis neskubėjo veržtis link Kaspijos – turėjo užbaigti varginantį Šiaurės karą (1701-1721) su Švedija. Bet dar kariaujant su Švedijos Karalyste godus šio caro žvilgsnis buvo nukreiptas ir į Kaspijos regioną. Štai 1701 metais misionierius Izraelas Ori nuvyksta į Rusiją, kur jį šiltai priima Petras Didysis. Misionierius teikia siūlymą, kad caras atkariautų „armėnų valstybę“ ir išlaisvintų juos nuo musulmonų kaimynystės. Rusijos caras pažadėjo imtis šio žygio, vos tik baigs Šiaurės karą.
Beje, šis armėnų misionierius kruopščiai rinko žvalgybinę informaciją, o slaptas ataskaitas apie azerbaidžaniečių nusiteikimus vogčiom gabendavo į Rusiją. Bet 1711-aisiais metais jis Astrachanėje mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
Taip pat žinoma, kad 1715 metais Petras Pirmasis siunčia į Azerbaidžaną profesionalų šnipų būrį, kuriam vadovauja talentingas diplomatas ir žvalgas A. Volynskis (1689-1740). Jo misija – slapta. Visus duomenis turėjo rinkti atsargiai, kad nekristų įtarimas.
Žvalgyba atlikta ir jūroje. Kaspijoje šnipinėjo F. I. Soimonovas (1682-1780). Šio mokslininko ir keliautojo ekspedicija plaukė netoli Kaspijos uostų, žvalgė krantus, upių žiotis, salas…
1813-aisiais pasirašoma Giulistano sutartis, 1828-aisiais – Turkmėnčajaus sutartis. Azerbaidžanas draskomas į gabalus. Į Azerbaidžano teritorijas ištisus du šimtus metų iš Sirijos, Irano ir Osmanų imperijos kryptingai keliami armėnai. Slaptasis tikslas pradėtas įgyvendinti – musulmonų žemėse kuriamas Rusijai ištikimas darinys.
Žodžiu, duomenų, kokios klastingos kartais anuomet buvo intrigos, – užtektinai.
Toks būtų trumpas pirmasis apibendrinimas. Išvada akivaizdi – tarp armėnų ir azeraidžaniečių įmanoma taika. Bet tik tuo atveju, jei oficialusis Jerevanas šiandien atsisakys ekspansinės politikos – plėsti savas teritorijas kitų tautų sąskaita. Omenyje turimos ne tik Azerbaidžano, bet ir Turkijos, Sakartvelo teritorijos.
21-amžius – tai ne viduramžiai, kada buvo galima elgtis kaip tinkamam. Pats metas Armėnijai susimąstyti dėl savų klaidų ir klystkelių.
Irano vyriausybės atstovai pirmadienį paskelbė, kad saugumo pajėgos sulaikė 17 įtariamųjų, kurie esą šnipinėjo ir teikė informaciją JAV Centrinės žvalgybos valdybai (CŽV).
Kai kuriems iš įtariamųjų skirta mirties bausmė.
Saugumo pajėgos „liepos 18 dieną sėkmingai išardė (CŽV) šnipų tinklą“, sakė vienas Irano žvalgybos ministerijos atstovas. „Kai kuriems iš jų skirta mirties bausmė, kitiems – įkalinimas ilgam laikui.“
Iranas praėjusį antradienį paskelbė išardęs naują šnipų tinklą, susijusį su CŽV, ir suėmęs tam tikrą skaičių šnipų. „Surinkę įrodymų Amerikos žvalgybos tarnybose, neseniai aptikome naujų užverbuotųjų, kuriuos pasamdė amerikiečiai, ir išardėme naują tinklą“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo vieną Žvalgybos ministerijos pareigūną.
Įtampa tarp JAV ir Irano paaštrėjo po išpuolio prieš tanklaivius Omano įlankoje. Amerikiečiai apkaltino Iraną įvykdžius ataką, bet Iranas visų kaltinimų griežtai išsigynė.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Šnipinėjimu Rusijai įtariamo Algirdo Paleckio suėmimą Kauno apygardos teismas pratęsė dar dviem mėnesiams. Tai Eltai patvirtino teismo pirmininko padėjėja Milda Bučnytė.
2018 m. spalį teisėsauga pranešė, kad dėl šnipinėjimo Rusijai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti visam tinklui asmenų. Tarp įtariamųjų – A. Paleckis. Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, įtariamieji taikėsi į jautriausias valstybei sritis, kaip Sausio 13-osios byla.
Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pats A. Paleckis savo kaltę neigia, todėl, teisėsaugininkų teigimu, paleistas į laisvę galėjo ir toliau bendrauti su asmenimis, kuriems rinko informaciją apie Sausio 13-osios prokurorus ir teisėjus.
A. Paleckis vienintelis iš įtariamųjų jau devynis mėnesius laikomas Vilniaus pataisos namuose. Kitiems įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Kolumbijos apygardos teismas nuteisė buvusią JAV valstybės departamento darbuotoją Candace Marie Claiborne 40 mėnesių kalėti pagal kaltinimą sąmokslu su Kinijos žvalgyba, kuriai ji perduodavo slaptus dokumentus mainais į pinigus ir dovanas. Tai sakoma antradienį paskelbtame JAV teisingumo departamento pranešime.
Be to, C. M. Claiborne trejus metus bus prižiūrima, kai išeis į laisvę, ir turės sumokėti 40 tūkstančių dolerių baudą. Dokumente pažymima, kad 63 metų amžiaus nuteistoji „apgaudinėjo teisėsaugos institucijų darbuotojus, nuslėpdama savo plačius kontaktus su Kinijos Liaudies Respublikos agentais ir dovanas nuo jų“, kurias ji gavo „mainais į jiems pateiktus JAV valstybės departamento vidaus dokumentus“.
Buvusi diplomatė balandį pripažino savo kaltę dėl ryšių su Kinijos žvalgyba. FTB darbuotojai suėmė C. M. Claiborne 2017 metų kovą.
Amerikos žiniasklaidos duomenimis, C. M. Claiborne atėjo į JAV valstybės departamentą 1999 metais, dirbo diplomatinėse misijose Bagdade, Chartume, Pekine ir Šanchajuje. Pasak JAV pareigūnų, Kinijos žvalgyba nupirko jai būstą, kas mėnesį mokėjo jai atlygį, padengdavo jos kelionių po užsienį išlaidas.
Sulaikytas, o po to paleistas ir iš Šiaurės Korėjos deportuotas australų studentas šalyje šnipinėjo, skelbia valstybinė Pchenjano žiniasklaida.
29-erių Alekas Sigley’is Šiaurės Korėjoje dingo maždaug prieš dvi savaites. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo sulaikytas, o ketvirtadienį australą Šiaurės Korėjos pareigūnai paleido ir jis buvo išskraidintas į Japoniją.
„A. Sigley’is nuoširdžiai prisipažino šnipinėjęs ir rinkęs informaciją apie Šiaurės Korėją, o vėliau ta informacija jis dalijosi su kitais. Jis ne kartą prašė mūsų atleidimo už kišimąsi į mūsų suverenitetą“, – paskelbė valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
Pasak KCNA, vienas iš nedaugelio uždaroje šalyje gyvenančių vakariečių, A. Sigley’is buvo sulaikytas birželio 25 d. neva už propagandos prieš šalį platinimą.
„A. Sigley’is, paprašytas prieš Šiaurės Korėją nusiteikusių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „NK News“, keletą kartų perdavė informaciją, įskaitant nuotraukas ir analitinę medžiagą, kurią jis surinko pasinaudodamas savo kaip tarptautinio studento statusu ir keliaudamas po įvairius Pchenjano kampelius“, – pranešė KCNA.
Pasak naujienų agentūros, Šiaurės Korėja suteikė jam malonę ir deportavo iš šalies liepos 4 d.
Australų studentas Kim Il Sungo universitete Pchenjane studijavo korėjiečių literatūrą ir rengdavo ekskursijas užsieniečiams, atvykstantiems į Šiaurės Korėją. Po studento dingimo buvo pranešta, kad prieš tris mėnesius A. Sigley’is parašė straipsnį laikraščiui „The Guardian“, kuriame papasakojo apie galimybę keliauti po Šiaurės Korėjos sostinę be palydos ir pietauti ten, kur jam patinka.
Varšuvos apygardos teismas nuteisė trejus metus kalėti už šnipinėjimą Rusijos naudai Lenkijos pilietį Mareką W. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra PAP.
„Teismas pripažino Mareką W. kaltu dėl to, kad jis nuo 2015 metų kovo 6 d. iki 2016 metų sausio 27 d. dalyvavo Rusijos karinės žvalgybos GRU veikloje prieš Lenkiją“, – cituoja agentūra teismo pranešimą.
Anksčiau Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanislawas Žarynas pranešė, kad, Vidaus saugumo agentūros duomenimis, Marekas W. perdavinėjo Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojams informaciją apie numatomus Lenkijos vyriausybės veiksmus dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.
Marekas W. dirbo Ekonomikos ministerijoje, o paskui – Energetikos ministerijoje ir galėjo susipažinti su strategine medžiaga, susijusia su Lenkijos energetiniu saugumu.
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
2019-05-2411:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
2019-05-2411:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
2019-05-2411:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
2019-05-2411:44
Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
2019-05-2411:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
2019-05-2411:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
2019-05-2411:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
2019-05-2411:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
2019-05-2411:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
2019-05-2411:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
2019-05-2411:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
2019-05-2411:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
2019-05-2410:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
2019-05-2410:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
2019-05-2410:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
2019-05-2410:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
2019-05-2410:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
2019-05-2410:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
2019-05-2410:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
2019-05-2410:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
2019-05-2410:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
2019-05-2410:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
2019-05-2409:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
2019-05-2409:49
RODYTI DAUGIAU
JAV teisingumo departamentas ketvirtadienį pateikė naujus kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuriam gresia ekstradicija iš Didžiosios Britanijos.
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Britų žvalgybos būstinė
Irano teismas nuteisė šalies pilietį 10 metų kalėti už šnipinėjimą Didžiosios Britanijos naudai. Tai pirmadienį pareiškė oficialus Irano teisingumo ministerijos atstovas Gholamhosseinas Esmaili.
„Iranietis, vadovavęs Britų tarybos (British Council) Irano skyriaus veiklai ir bendradarbiavęs su Didžiosios Britanijos žvalgyba, buvo suimtas. Jis prisipažino ir buvo nuteistas 10 metų kalėti“, – cituoja pareigūną naujienų agentūra „Fars“. Gh. Esmaili taip pat teigė, jog nuteistasis Britų taryboje planavo kultūrinius ir visuomeninius renginius, „prižiūrimas Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų“.
Tačiau Teisingumo ministerijos atstovas nepranešė nuteistojo vardo ir neatskleidė jo sulaikymo aplinkybių.
Britų tarybos būstinė yra Londone. Organizacija plėtoja Jungtinės Karalystės ir kitų šalių bendradarbiavimą švietimo, kultūros ir meno srityse. Jos filialas veikė Irane iki 2009 metų, kai buvo uždarytas dėl konflikto su šios šalies valdžia.
Rusijos teismas nuteisė norvegą F. Bergą 14 metų kalėti už šnipinėjimą. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Maskvos teismas pripažino 63 metų Norvegijos pilietį Frodę Bergą kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje, praneša BBC.
Norvegas savo kaltės nepripažino. Teismo procesas prasidėjo balandžio 2 d. Posėdžiai vyko už uždarų durų.
F. Bergo advokatas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad gynyba neskųs teismo sprendimo, nes jo klientas ketina prašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, ir apeliacijos procesas tik vilkintų laiką.
Balandžio 9 d. per susitikimą su Norvegijos premjere Erna Solberg Sankt Peterburge vykusio Arkties forumo kuluaruose V. Putinas pasiūlė palaukti teismo sprendimo: „Vėliau pažiūrėsime, ką galima padaryti“.
Į Norvegijos žurnalistų klausimą, ar F. Bergui gali būti suteikta malonė, Rusijos prezidentas atsakė: „Klausykite, pasigailėti galima nuteisto žmogaus. Jis dar nenuteistas“.
F. Bergas gyveno Kirkeneso miestelyje, už 8 kilometrų nuo Norvegijos ir Rusijos sienos. Iki išėjimo į pensiją jis dirbo pasienio komisariate, atsakingame už pasienio konfliktų ir incidentų sureguliavimą.
Vyras ne kartą lankėsi Rusijoje ir skelbė socialiniuose tinkluose kelionių nuotraukas. Rusijos specialiosios tarnybos jį sulaikė 2017 metų gruodžio 5 d. prie „Metropolio“ viešbučio Maskvoje.
Kaip pareiškė prokurorė Milana Digajeva, F. Bergas „rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus, kurią gaudavo iš Rusijos karinės įmonės darbuotojo, kontroliuojamo specialiųjų tarnybų“.
