Richardas Sorgė, meistriškasis Stalino agentas. Knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ pristato vieno garsiausių visų laikų šnipų biografiją – Oweno Matthewso „Richardas Sorgė, meistriškasis Stalino agentas“.

Richardas Sorgė (1895–1944), gimęs vokiečio tėvo ir rusės motinos šeimoje, nugyveno be galo audringą gyvenimą. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis kovėsi kaizerio kariuomenės gretose, buvo apdovanotas Geležiniu kryžiumi ir patyrė sunkų sužeidimą. Karo pabaigoje susižavėjo komunistinėmis idėjomis, 1924 m. persikėlė į Maskvą ir galiausiai tapo vienu produktyviausių sovietų šnipų. Agentų tinklas, kurį Sorgė sukūrė tarpukario Tokijuje, leido jam priartėti prie Japonijos ir Vokietijos karinių paslapčių.

Sorgės geriausias bičiulis Eugenas Ottas, Vokietijos ambasadorius Japonijoje, nuolatos bendravo su Hitleriu. Japonas Hocumis Odzakis, ministrų kabine­to patariamosios tarybos narys, palaikė ryšį su ministru pirmi­ninku princu Konoje. Plačios pažintys leido Sorgei gauti patikimą informaciją iš pirmų rankų. Tiesioginiai šnipo viršininkai Kremliuje nuolat varstė Stalino kabineto duris.

Japonijoje veikiančiam Sorgei pavyko išvengti demaskavimo ištisus devynerius metus, nors tarpukariu Tekančios Saulės šalį buvo apėmusi isteriška šnipų paieškos manija. Vietos policija nėrėsi iš kailio, siekdama atrasti užkoduotų radijo žinučių siuntimo šaltinį. Ramzajaus slapyvardžiu pasirašinėjęs Sorgė ne kartą informavo Kremlių apie tai, kad vokiečiai rengiasi pulti SSRS 1941 m. birželio antrojoje pusėje, tačiau Stalinas tuo nepatikėjo. Kitas agento pasiekimas – 1941 m. rugsėjį Maskvai perduota informacija, kad vokiečių sąjungininkė Japonija nesirengia smogti į gilų Sovietų Sąjungos užnugarį – pulti Rytų Sibiro. Tai nulėmė, kad Stalinas perkėlė dalį Raudonosios armijos pajėgų iš Sibiro į vokiečių frontą, tuo faktiškai išgelbėdamas Maskvą.

zorge
Rihardas Zorgė

Sorgė buvo ir komunistas idealistas, ir ciniškas melagis. Jis manė esąs revoliucijos karys, slapto šnipų fronto kovotojas. Kartu jis buvo girtuoklis, mergišius, pagyrūnas ir avantiūristas, dažnai elgęsis neatsakingai ir ieškojęs pavojų. Per dažnas išgertuves Ramzajus daužė automobilius ir motociklus, būdamas girtas idėjinių nacių publikai prisipažino meilę Stalinui bei Sovietų Sąjungai. Pažeisdamas visas konspiracijos ir agentūros taisykles, Sorgė beatodai­riškai viliojo savo vertingiausių informatorių bei artimiausių kolegų žmonas.

Plakatas apie meninį filmą „Slaptieji Japonijos agentai”

Skirtingai nuo kitų šnipų, Sorgės veiklos istorija gana gerai dokumentuota. Kai 1941 m. spalį Japonijos kontržvalgybininkai suėmė Ramzajaus tinklo narius, kiekvienas jų išklojo viską, ką žino, nes troško išvengti mirties bausmės. Sučiuptas Sorgė taip pat nesispyriojo esąs sovietų agentas, tačiau bevaisę gynybą grindė teiginiu, kad niekada neketino pakenkti Japonijos saugumui. Esą jis tik bandęs išvengti karo tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos.

Ramzajus nežinojo, kad viršininkai Maskvoje juo visiškai nepasitikėjo. Stalino aplinka neatmetė tikimybės, kad Sorgė yra išdavikas ir dvigubas agentas. Iki pat paskutinės akimirkos Sorgė tikėjosi, kad sovietų valdžia paspaus japonus ir šie leis jam grįžti į Maskvą.

Deja, Kremlius net nesistengė gelbėti savo agento. Richardas Sorgė pakartas viename iš Tokijo kalėjimų 1944 m. lapkričio 7 dieną.

Šioje biografijoje, kurioje remiamasi išslaptintais Sovietų Sąjungos archyvais, pasakojama vieno garsiausių sovietų šnipų istorija.

Leidykla „Briedis”

2021.09.16; 08:23

Rusijos televizijos kanalai parodė siužetą apie prezidento Vladimiro Putino pasitarimą su jėgos žinybų vadovais.

Į kadrą atsitiktinai pateko naujos okeaninės daugelio taikinių sistemos „Status-6“ brėžinys.

Sistema skirta „svarbiems priešo ekonomikos objektams triuškinti pakrantės rajone“.

Buvęs sovietų žvalgas, rašytojas Viktoras Suvorovas specialiai leidiniui Gordon parašė skiltį, kurioje paaiškino, kodėl Rusijos propagandistai nesugeba suregzti bent kiek panašesnės į tiesą informacinės klastotės.

Continue reading „Viktoras Suvorovas: „Štai jau 100 metų, kai Rusiją valdo kvailiai ir nusikaltėliai…””

Tuo tarpu Baltijos jūros vandenimis vakarinės pakrantės link laivai tebegabeno pabėgėlius, iš rytų keliais tebeplūdo nesibaigiančios voros žmonių, anglų-amerikiečių demarkacinės linijos link traukėsi daliniai iš Pomeranijos, Brandenburgo, Silezijos, ir šiam srautui nebuvo matyti galo.

Nors sąjungininkai reikalavo visiškos kapituliacijos visuose frontuose, Denicas siekė kiek įmanoma vėliau pasiduoti Sovietų Sąjungai. Reikėjo dar 8-10 parų civiliams ir kariškiams iš Rytų fronto evakuoti į anglų ir amerikiečių valdomas sritis. Bet jau gegužės 2 d. padėtis pasikeitė ne vokiečių naudai.

Continue reading „Admirolo Denico menas pasiduoti ( 2 )”

vine_portretas

Grevilas Vinas – britų biznierius, buvęs tarpininku tarp Amerikos ir Anglijos specialiųjų tarnybų, iš vienos pusės, ir Vakarų slapto agento sovietų karinėje žvalgyboje (GRU) pulkininko Olego Penkovskio, – iš kitos.

Grinas Vinas (Greville Wynne, 1919 – 1990) įgijo išsilavinimą Notingemo universitete ir per antrąjį pasaulinį karą tarnavo karinėje žvalgyboje. 1950 metais jis pradėjo nuosavą verslą – eksportavo sunkiuosius pramonės įrenginius. Pradėjo dažnai važinėti su reikalais į užsienį, ne kartą lankėsi Sovietų Sąjungoje.

Continue reading „KGB kalėjime laikymo sąlygos buvo ypatingai sunkios”

gevork

Maskvoje, eidamas 88-erius metus, mirė garsus sovietų žvalgas Gevorkas Vartanianas. Gevorkas Vartanianas žymus tuo, kad 1943-aisiais metais sugebėjo sužlugdyti fašistinės Vokietijos žvalgybos rengtą pasikėsinimą prieš anthitlerinės koalicijos lyderius, 1943-aisiais susirinkusius į Irano sostinę Teheraną.

Kaip praneša agentūra “Armėnpress”, G.Vartanianas mirė 2012-ųjų sausio 10 dieną ligoninėje Botkinskaja. Paskutiniuoju metu jį kamavo vėžys. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas užuojautos telegramoje tvirtina, kad G.Vartanianas buvo “tikras savo šalies patriotas, ryški, įsimintina asmenybė”. Rusijos prezidento D.Medvedevo teigimu, žvalgybinės operacijos, kurias teko atlikti G.Vartanianui, į Rusijos žvalgybos istoriją įrašytos “aukso raidėmis”. Šiuos Rusijos prezidento žodžius cituoja ir agentūra “Interfaks”.

Continue reading „“Sužlugdė pasikėsinimą, 1943-aisiais rengtą prieš antihitlerinės koalicijos lyderius Teherane””