Švedijos sostinės Stokholmo pramoninėje zonoje įvykus galingam sprogimui, sužeisti penki žmonės.

Stokholmo policijos atstovo teigimu, sprogimas vakarinėje Stokholmo dalyje įsikūrusiame pramoninės paskirties pastate įvyko netrukus po vidurnakčio. Galingo sprogimo metu dužo ne tik šio pastato, bet ir netoliese esančio viešbučio langai, apgadinti keli automobiliai. 

Po sprogimo du žmonės nugabenti į ligoninę su nesunkiais sužalojimais. 

Kol kas nežinoma, dėl kokios priežasties įvyko sprogimas. Incidentas nelaikomas teroristiniu.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.27; 14:00

Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, per šeštadienio rytą Paryžiaus centre esančioje kepykloje įvykusį sprogimą Lietuvos piliečiai nenukentėjo.

Agentūra AFP informuoja, kad sprogimą sukėlė dujų nuotėkis. Iš viso sužeisti 36 žmonės, 12 iš jų patyrė sunkius sužalojimus, 5 – kritinės būklės. 

URM primena, kad pirminė informacija konsulinės pagalbos klausimais Užsienio reikalų ministerijoje visą parą teikiama telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt.

Su Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje galima susisiekti telefonu +33 1 40 54 50 50 arba el. paštu amb.fr@urm.lt. 

Ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, tiesioginius ministerijos pranešimus esant krizinei situacijai užsienio šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.13; 00:01

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skubiai atvyko į Magnitogorską, kur dujų sprogimas sugriovė daugiaaukščio gyvenamojo namo laiptinę, praneša „Interfax“.

Sprogimas Magnitogorske. EPA – ELTA nuotr.

Manoma, kad V. Putinas susitiks su nukentėjusiaisiais ir Čeliabinsko srities vadovybe. 

Magnitogorske pirmadienio rytą sprogus dujoms sugriuvo 1973 metais statyto 10 aukštų gyvenamojo namo laiptinė. Evakuota 16 žmonių. Septyni namo gyventojai ištraukti iš griuvėsių, keturi žuvo. Tebėra nežinomas 35 žmonių likimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.01; 03:00

Ispanijos policijos emblema

Baskų teroristinė grupuotė ETA prisiėmė atsakomybę už 758 nužudymus ir daugiau kaip 2,6 tūkstančio atakų. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra EFE.

Jos duomenimis, tarp teroro aktų – išpuoliai, dėl kurių anksčiau ETA neprisipažino. Pavyzdžiui, grupuotė prisiėmė atsakomybę už ataką kavinėje Madride 1974 metais, kurios aukomis tapo 13 žmonių, o dar apie pusšimtį nukentėjo.

Ispanijos VRM nuomone, ETA teroro aktai pareikalavo 853 žmonių gyvybių.

Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.

Balandžio 20 d. grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame atsiprašė savo aukų ir nukentėjusiųjų nuo jos veiksmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 07:30

Ketvirtadienį Floreno karinių oro pajėgų bazėje Belgijoje nugriaudėjo sprogimas, vienas lėktuvas visiškai sunaikintas, dar vienas apgadintas, du žmonės sužeisti. Tai pranešė šalies Gynybos ministerija.

„Sprogimas įvyko antroje dienos pusėje dėl gaisro, kilusio apie 14 valandą 10 minučių (15 valandą 10 minučių Lietuvos laiku) atliekant techninius darbus. Visiškai sunaikintas naikintuvas bombonešis F-16, dar vienas orlaivis apgadintas. Nukentėjo du technikai, jiems suteikta medicinos pagalba“, – informavo ministerija.

Karinė žinyba pradėjo tyrimą dėl saugumo technikos reikalavimų pažeidimo.

Belgijos karinės oro pajėgos iki ketvirtadienio incidento turėjo 54 lėktuvus F-16, pagamintus 1982 ir 1991 metais. Keturi iš jų dalyvauja NATO misijoje ir patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje. Belgija šiuo metu aiškinasi galimybes įsigyti Jungtinėse Valstijose lėktuvų F-22.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:55

Ukrainos šaudmenų sandėlyje nugriaudėjusius sprogimus ir po jų kilusį gaisrą galėjo sukelti sabotažo veiksmai, teigia šalies pareigūnai. Dėl šio incidento buvo evakuoti tūkstančiai apylinkių gyventojų, informuoja BBC.

Pirmasis sprogimas sandėlyje, esančiame netoli Ičnios miesto Černigovo srityje, pasigirdo apie 3.30 val. vietos laiku.

Praėjus kiek mažiau nei valandai po jo, 20 kilometrų spinduliu aplink nelaimės zoną buvo uždaryta oro erdvė. Apylinkėse buvo sustabdytas traukinių ir automobilių eismas, be to, buvo sutrikęs dujų ir elektros energijos tiekimas.

Iš aplink saugyklą esančios teritorijos evakuota apie 10 tūkst. žmonių, informavo Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Pranešama, kad per incidentą aukų pavyko išvengti.

Ukrainos Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Rodionas Tymošenka spaudos konferencijoje teigė, kad incidentas prasidėjo keturiais sprogimais, kurie nugriaudėjo skirtingose sandėlio dalyse. 

„Sprogimų intensyvumas leidžia daryti prielaidą, kad labiausiai tikėtina, jog tai buvo sabotažas“, – teigė R. Tymošenka.

Įvykio aplinkybes tiria Ukrainos saugumo pajėgos.

Tai – jau ne pirmas atvejis, kai šalies šaudmenų sandėliuose įvyksta panašūs incidentai.

2017-ųjų rugsėjį per didžiulį gaisrą, kilusį karinėje amunicijos saugykloje Vidurio Ukrainoje, buvo evakuota 28 tūkst. žmonių. Tų pačių metų kovą keli sprogimai buvo nugriaudėję ir Charkovo karinėje bazėje esančiame šaudmenų sandėlyje.

XXX

Po sprogimų Ukrainos šaudmenų sandėlyje evakuoti tūkstančiai žmonių

Ukrainos šaudmenų sandėlyje nugriaudėjo keli sprogimai, po kurių įsiplieskė gaisras, pranešė šalies pareigūnai. Dėl incidento teko evakuoti tūkstančius apylinkių gyventojų, informuoja BBC.

Pirmasis sprogimas sandėlyje, esančiame netoli Ičnios miesto Černigovo srityje, pasigirdo apie 3.30 val. vietos laiku.

Iš aplink sandėlį esančios teritorijos buvo evakuota apie 10 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Informacijos apie aukas arba tai, kas sukėlė sprogimus, kol kas negauta.

Tai – jau ne pirmas atvejis, kai šalies šaudmenų sandėliuose įvyksta panašūs incidentai.

2017-ųjų rugsėjį per didžiulį gaisrą, kilusį karinėje amunicijos saugykloje Vidurio Ukrainoje, buvo evakuota 28 tūkst. žmonių. Tų pačių metų kovą keli sprogimai buvo nugriaudėję ir Charkovo karinėje bazėje esančiame šaudmenų sandėlyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-09

bomb2

Šeštadienį prorusiškų separatistų kontroliuojamame Ukrainos mieste Donecke per Komunistų partijos suvažiavimą nugriaudėjo sprogimas.

Kaip pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) valdžios atstovais, nukentėjo keturi žmonės. Pastate buvo detonuotas sprogstamasis įtaisas, ekvivalentiškas 100-150 gramų trotilo.

Vėliau buvo sužinota, kad vienas iš nukentėjusiųjų – kandidatas į DLR vadovo postą Igoris Chakimzianovas.

Pasak Komunistų partijos nario Genadijaus Fomenkos, sprogimo metu pastate buvo apie 50 žmonių.

Ankstesnis DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka žuvo rugpjūčio 31 d. per sprogimą Donecko centre esančioje kavinėje „Separ“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:40

EPA – ELTA nuotr. Per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo.

Ketvirtadienį per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo. Tai pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, remdamasis diplomatinės misijos atstovu.

„Apie vidurdienį įvyko sprogimas prie pietrytinio JAV ambasados komplekso kampo“, – sakė diplomatas.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sprogstamąjį įtaisą prie JAV ambasados Pekine detonavo Kinijos Vidinės Mongolijos regiono 26 metų gyventojas. Vyras buvo nesunkiai sužeistas, jis nugabentas į ligoninę.

Kinijos policija incidento kol kas nekomentuoja.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 11:20

Vyras, sunkiai sužeistas sekmadienį per sprogimą Stokholme prie Vorbiu metro stoties, mirė ligoninėje. Tai žiniasklaidai pranešė policijos atstovai.

60 metų vyras pakėlė ant žemės gulėjusį paketą, kuris jo rankose sprogo. Taip pat nukentėjo sprogimo metu kartu su juo buvo 45 metų moteris.

Pasak pareigūnų, pranešimas apie sprogimą buvo gautas po 11 valandos vietos laiku. Incidento vieta buvo atitverta. Rajone dirba specialistai. Pareigūnai kol kas nepraneša, kokios sprogimo priežastys. Pasak jų, nukentėjusieji – atsitiktinės aukos.

„Kol kas niekas nerodo, kad tai buvo nukreipta prieš juos“, – pareiškė Stokholmo policijos atstovas Svenas Erikas Olssonas televizijos kanalui SVT.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.08; 00:01

Prie Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Valiaus Ąžuolo biuro Mažeikiuose buvo rasta suniokota, liudininkų įtarimu, susprogdinta, jam priklausanti pašto dėžutė.

Pasak parlamentaro, dėžutės nugarinė dalis vis dar laikėsi ant pastato sienos, o likučiai mėtėsi ant žolyno, bet durelių nebebuvo. Pašto dėžutė buvo metalinė, ant durelių buvo užrašas „Lietuvos Respublikos Seimo narys Valius Ąžuolas“, įsigyta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

„Neatmetu galimybės, kad tai – asmeninė „žinutė“ man, kad nustočiau aiškintis tam tikrus dalykus ir lįsti, kur nereikia. Tačiau noriu aiškiai pasakyti: į Seimą tam ir atėjau, kad aiškinčiausi ir taisyčiau spragas. Jokie grasinimai to nepakeis, o kiekvienas toks atvejis bus nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka“, – įvykį komentuoja Seimo narys V. Ąžuolas.

Pasak parlamentaro, apie šį įvykį pranešta Mažeikių rajono policijos komisariatui, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.13; 00:06

Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje prieš septynerius metus vis dar jaudina lenkų visuomenę. „Mes vienos iš dviejų „juodųjų dėžių“ įrašuose aptikome sprogimo momentą“, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macerevičius, kurį sekmadienį cituoja televizijos stotis „TVP Info“. Šis sprogimas esą galiausiai sunaikino orlaivį.

Dabar ši vieta bus toliau analizuojama, kad būtų atmestos visos kitos interpretacijos galimybės, sakė ministras. Galutinė tyrimo ataskaita turėtų būti pristatyta 2018 metų pavasario pabaigoje.

Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) prieš pusantrų metų paskyrė naują komisiją nelaimės aplinkybėms tirti. Rusų tyrėjai 2011-aisiais atmetė lėktuvo susprogdinimo galimybę. Jų duomenimis, dėl „Tupolew Tu-154“ katastrofos atsakomybė tenka lenkų pilotams, nes jie tupdė lėktuvą nepaisydami blogo oro.

2010 metų balandžio 10 dieną sudužus lėktuvui žuvo 96 žmonės, tarp jų – Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), PiS lyderio Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) brolis dvynys. Delegacija vyko į Katynę, kad pagerbtų Antrajame pasauliniame kare stalinistų nužudytus lenkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.16; 00:01

Antradienio vakarą užsiliepsnojo vienas didžiausių Ukrainos amunicijos sandėlių.

Ukrainos žinybos nurodė evakuoti aplinkinius kaimus ir uždarė oro erdvę 50 km spinduliu virš saugyklos. Sprogimai buvo iti galingi bei pavojingi.

Ukrainos specialiosios tarnybos mano, kad tai – diversija. Įtariama, jog dėl šio incidento kalta karinė Rusijos žvalgyba.

EPA – ELTA nuotr.

2017.09.28; 02:30

Praėjus kelioms valandoms po to, kai į Afganistano sostinę Kabulą atskrido JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis), netoli Kabulo tarptautinio oro uosto nukrito šešios raketos. Tai nuolatinį nesaugumą šalyje atspindintis ženklas.

Raketos nukrito netoli kariškių naudojamos oro uosto dalies. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės, negauta pranešimų apie galimas aukas.

Trečiadienį JAV gynybos sekretorius ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) atvyko su netikėtu vizitu į Afganistaną. Tikėtina, kad pagrindinė susitikimų tema bus naujos JAV ir Afganistano strategijos, apie kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė rugpjūtį, įgyvendinimas.

Dž. Metisas neseniai paskelbė, kad, atsižvelgiant į Talibano judėjimą, kuris daro itin didelį spaudimą Afganistano pajėgoms, į šią šalį papildomai bus siunčiama daugiau kaip 3 tūkst. JAV karių.

Iš anksto neskelbtas vizitas rengiamas tuo metu, kai Afganistano saugumo pajėgoms sunkiai sekasi atremti nuo 2014 metų pabaigos vykdomą puolimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.28; 00:01

Antradienį Čekijos ginkluotųjų pajėgų objekto teritorijoje Viškovo mieste šalies rytuose nugriaudėjo sprogimas. Žuvo mažiausiai vienas žmogus. Tai žurnalistams pranešė Gynybos ministerijos atstovė Jana Zechmeisterova.

„Karinio objekto teritorijoje Viškove įvyko sprogimas, – pažymėjo ji. – Vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas“.

Karinės žinybos atstovė atsisakė pateikti išsamesnių detalių, kadangi incidento aplinkybės dar tiriamos.

Čekijos radijas, remdamasis savo šaltiniais, teigia, kad sprogimas nugriaudėjo „dėl negrabaus elgesio su granatomis“. Incidento vietoje dirba gelbėtojai ir nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karinės policijos pareigūnai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.20; 00:56

Ketvirtadienį per sprogimą buvusio Graikijos premjero Luko Papadimo (Lukas Papadimos) automobilyje nukentėjo keturi žmonės, paties politiko gyvybei pavojus negresia.

Tai naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė šaltinis Graikijos policijoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad per sprogimą Atėnų centre nukentėjo buvęs Graikijos vyriausybės vadovas ir jo vairuotojas.

„L. Papadimas yra ligoninėje, jo gyvybei pavojus negresia. Sprogo užminuotas paketas. Sprogimas įvyko automobilyje, taip pat sužeisti trys ekspremjerą lydėję žmonės“, – sakė agentūros šaltinis.

Naujienų tinklalapis „newsit.gr“ rašo, jog tai galėjo būti teroro aktas. Jo duomenimis, sprogimas įvyko tuo metu, kai ekspremjeras savo automobilyje atplėšė kažkokį paketą.

Kaip praneša laikraštis „Ethnos“, L. Papadimas paguldytas į ligoninę, jis sužeistas į ranką ir pilvą. Pasak leidinio, sprogimas įvyko automobiliui važiuojant.

Pastaruoju metu Graikijos anarchistų organizacijos nusiuntė kelias siuntas su bombomis Tarptautiniam valiutos fondui ir kai kuriems Vokietijos politikams.

L.Papadimas ėjo Graikijos ministro pirmininko pareigas nuo 2011 metų lapkričio 11 d. iki 2012 metų gegužės 16 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 07:46

kosmosas_karai

Pagal Amerikos kariškių, kurie stengėsi įrodyti Sovietų Sąjungai savo pranašumą kosmose, sumanymą, atominių užtaisų sprogimai Mėnulio paviršiuje turėjo matytis nuo Žemės, rašo Frančesko Tortora laikraščio “Corriere della Sera” portale.

„Nuo kosminių varžybų, pradėtų šeštajame dešimtmetyje, iki žvaigždžių karų, pažadėtų Ronaldo Reigano devintojo dešimtmečio pradžioje šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos mėgėjų vaizduotę. Bet net drąsiausieji iš jų negalėjo numatyti, kad tarp projektų, kuriuos parengė dvi super valstybės, plano subombarduoti Mėnulį tikslas buvo vienas – įrodytų savo galingumą“, – rašo leidinys.

Continue reading „„Atominę bombą į Mėnulį”: šaltojo karo laikų slaptas JAV planas”

latynina10

Rusijoje – dar viena gedulo savaitė. Tiesa, visuotinis gedulas Rusijoje nepaskelbtas.  Aviakatastrofoje žuvo Jaroslavlio “Lokomotyvo” ledo rutulio komanda. Labai keista, bet Rusijos prezidentas tuo metu buvo kaip tik labai netoliese. Ir vėl kalbėjo apie būtinumą modernizuoti šalį. Žodžiu, vis modernizuoja ir modernizuoja.

Ir dar keista, kad Rusijoje nepaskelbtas visuotinis gedulas. Nepaskelbė, matyt, tik dėl to, kad lėktuvai pas mus pradėjo ypač dažnai kristi. Greičiausiai tokių avarijų tiesiog nutarta neprisiminti. Atkreipkite dėmesį: lėktuvų avarijos Rusijoje tapo tokios dažnos, tarsi kokiame nors Konge. Man, žinoma, galima papriekaištauti, esą skirtumas tarp Rusijos ir Kongo – milžiniškas. Suprask, Kongas neturi kosminių raketų. Čia privalau pabrėžti, kad mūsų kosminės raketos taip pat pradėjo kristi ir dužti. Vis dėl tos pačios priežasties: vagiama, bet iš tarnybos vagių niekas neatleidžia. Jei mes neturėsime įpročio iš tarnybos atleisti valdininkų už tai, kas dedasi jiems pavaldžiose institucijose, lėktuvai Rusijoje vis dažniau kris ant žemės, ir katastrofos kaskart bus skaudesnės.

Continue reading „Tikrosios aviakatatrofos prie Jaroslavlio priežastys”

norvegija_1

Liepos 22-ąją Norvegijos sostinėje Oslo centre nugriaudėjo du itin galingi sprogimai. Pirmoji bomba sprogo netoli Norvegijos vyriausybės rūmų. Preliminariais duomenimis, septyni žmonės tikrai buvo nužudyti, dar apie 15 asmenų sunkiai sužeista.

Norvegijos Vyriausybės per sprogimą nenukentėjo. Apie tai informuoja visos pasaulio informacinės tarnybos. Manoma, kad progimo epicentro būta tarp Norvegijos vyriausybės rūmų ir Norvegijos Energetikos ministerijos. Tiek Vyriausybės, tiek Energetikos ministerijos rūmai nebuvo sugriauti, tačiau ženkliai apgriauti. Pavyzdžiui, po pirmojo sprogimo išdužo Vyriausybės ir greta esančios laikraščio redakcijos pastatų langai.

Continue reading „Norvegijos sostinėje Osle – trys teroristiniai išpuoliai?”

teroristas

Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt pažįstamas tautiškų, patriotinių nusiteikimų jaunuolis papasakojo, kas, kaip ir kodėl artimiausiu metu, jo manymu, gali norėt Lietuvoje surengti kruviną teroro aktą – susprogdinti bombą. Pasakota naudojant tariamąją nuosaką – ne kaip bus, o kaip galėtų būti. Nepaisant tariamos nuosakos pasakojimas atrodė labai įtikinamas.

Tautiškų aspiracijų turintis jaunuolis mano, kad visa Europa šiandien vaduojasi iš liberalų ir kosmopolitų primestų propagandinių žabangų. Jei dar prieš keletą metų asmenys, vertinatys ir gerbiantys savo tautinius papročius ir tradicijas buvo laikomi atsilikėliais, nesusipratėliais, nevykėliais, tai tautiškumo ir nacionalumo demonstravimas nūnai tampa natūraliu, suprantamu dalyku. Išties, kas gi čia blogo, jei lietuvis didžiuojasi lietuviška istorija, lietuviškomis dainomis, lietuviškais valgiais ir, beje, siekia, kad jo pase būtų užrašyta ne “Lietuvos pilietis” bet konkrečiai – “lietuvis”. Nieko keisto ir tuomet, jei lietuvis didžiuojasi savo nacionalinėmis išsivadavimo kovomis, kurios nepatinka kaimyninėms rusų ar lenkų tautoms.

Continue reading „Galimi galimo teroro akto Lietuvoje scenarijai”