Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (9)


Print

Kaip elgtis įvykus sprogimui

• Kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą. Jei yra galimybė, būtinai pasinaudokite bet kokia priedanga – tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortas, patalpos viduje – spintelė, stalas, siena;

• neskubėkite palikti priedangos. Kai kurios skeveldros skrenda bumerango principu ir apsukusios ratą nukrenta netoli sprogimo vietos;

• jeigu nenukentėjote, o skeveldros daugiau nekrenta, pa­sitraukite iš sprogimo vietos. Žinokite, kad sprogimas gali pasikartoti – tokią taktiką labai dažnai naudoja teroristai: įvykdę gana nedidelį sprogimą, jie lukteli, kol atvyksta specialiosios tarnybos, ir tada įvykdo tikrąjį teroro aktą, taip sutrikdydami specialiųjų tarnybų darbą;

• jeigu sprogimas įvyko pastate, išeidami naudokitės avari­niais išėjimais. Naudotis liftais ir kitais elektriniais įrengi­niais griežtai draudžiama;

• padėkite sužeistiesiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją pagalbą. Rinkdamiesi saugią vietą, venkite apgriu­vusių pastatų, nes jie ar jų dalis gali visiškai sugriūti;

• apie įvykį praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Kaip elgtis, patekus po nuolaužomis

• Svarbiausia – neprarasti vilties. Kvėpuokite giliai, įvertinkite situaciją ir stenkitės bet kokia kaina išgyventi;

• atlaisvinkite prispaustas rankas ir kojas. Tai daryti reikia atsargiai, iš lėto judinant prispaustas galūnes žemyn ir į šo­nus, stengiantis nesujudinti virš jūsų kabančių nuolaužų, kad jos nesugriūtų ant jūsų;

• rūpinkitės savimi. Apsižiūrėkite žaizdas, jeigu stipriai krau­juojate, prispauskite žaizdos vietą. Jeigu lauke šalta, reikia gultis ant šono, susiriesti į kamuoliuką ir pakišti po savimi ranką, kad sąlytis su šalta žeme būtų kuo mažesnis. Galima ir sėdėti – kelius pritraukus prie krūtinės, pasilenkus ir galvą pridengus rankomis. Jeigu šalia yra kokių nors drabužių, antklodžių, laikraščių, kartono ir pan., reikia tai panaudoti kaip patiesalus ir antklodes;

• stenkitės kaip nors pranešti apie savo buvimo vietą. Šauki­te, belskite, ypač jeigu girdite, kad vyksta gelbėjimo darbai. Žinokite, kad gelbėtojai kiekvieną paieškos valandą išjungs veikiančią techniką ir suorganizuos bent 10 minučių tylos, kad galėtų išgirsti pagalbos šaukiančių žmonių balsus. Efektyviausias garsas bus beldžiant kokiu nors gelžgaliu, akmeniu per kokį nors nutrūkusį vamzdį. Jeigu turite mo­bilųjį telefoną – skambinkite ir praneškite apie save;

• bandykite rasti galimą išėjimą. Tik nereikia beatodairiškai bandyti išjudinti sugriuvusių balkių, plytų ir kitokių nuo­laužų, nes gali būti, kad būtent jie laiko virš jūsų kabančias pastato nuolaužas. Neatsargiai ištraukę laikančią „detalę“, galite būti prispausti viso kalno kitų nuolaužų;

• bandykite išsiaiškinti, ar šalia nėra daugiau žmonių, pate­kusių į tokią situaciją.

Ką daryti, jeigu jus paėmė įkaitu

• Prisiminkite, kad turite tik vieną tikslą – išgyventi;

• susitaikykite su situacija ir būkite pasiruošę laukti. Pasisten­kite nusiraminti ir neleiskite panikuoti kitiems įkaitams;

• žinokite, kad bijoti yra normalu. Pirmosios 15–45 min. yra pačios pavojingiausios, todėl vykdykite visas grobėjų ins­trukcijas. Kuo ilgiau būsite kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad grobėjas jus sužalos;

• nekalbėkite be reikalo, tik jei būtina, stenkitės būti draugiš­kas, bet nesukčiaukite; nemaldaukite, nesiteisinkite ir neverkite;

• nesakykite pastabų ir neduokite pasiūlymų grobėjams;

• nesiginčykite su grobėjais ir kitais įkaitais, išreikškite ben­drą požiūrį;

• neatsukite į grobėjus nugaros, jeigu negausite iš jų tokio nurodymo. Akių kontaktas gali būti geras dalykas, žmonės linkę mažiau žudyti, jei į juos žiūrima, bet nespoksokite į pagrobėjus be perstojo;

• jeigu jums siūlo pavalgyti, neatsisakykite, net jeigu nenori­te. Tai jums suteiks jėgų, o atsisakymas supriešins;

• pabandykite pailsėti, atsisėskite, jeigu galite. Jeigu situacija ilgai užsitęstų, pabandykite pamiegoti;

• nebandykite bėgti, kol nebūsite visiškai tikras, kad pasi­seks, ir netgi jei esate tikras, pagalvokite dar kartą prieš bandydamas;

• jei kam nors iš įkaitų reikalinga medicinos pagalba, pra­neškite tai grobėjams, kalbėkite trumpai ir ramiai, nieko nedarykite, kol negausite leidimo;

• jei tikite, kad gelbėjimo operacija tuoj įvyks arba girdite triukšmą ir susišaudymą, raskite saugią vietą, gulkite ant grindų, galvą uždenkite rankomis ir nedarykite jokių staigių judesių. Jokiu būdu nebėkite pareigūnų, kurie vykdo išlais­vinimo operaciją, link, nes galite būti palaikyti grobėjais.

Kaip saugiai elgtis minioje

• Eidami į masinį renginį, neimkite naminių gyvūnų, didelių daiktų (kuprinės, lagamino), vaizdo kamerų, fotoaparatų;

• vilkėkite lengvus, patogius drabužius, kruopščiai užsisekite sagas, užtrauktukus. Jeigu įmanoma, nesiriškite šaliko, ka­klaraiščio, skarelės, nesijuoskite diržo;

• avėkite patogią, žemakulnę avalynę, gerai užsiriškite batraiščius;

• nelaikykite kišenėse aštrių, smailių daiktų;

• būdami minioje, būkite kuo toliau nuo scenos, tribūnų;

• jeigu renginys vyksta uždaroje erdvėje, stenkitės nebūti minios centre ar pačiame pakraštyje;

• nesiartinkite prie neblaivių, agresyviai nusiteikusių ar gin­kluotų žmonių;

• jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia būti mi­nios pakraštyje;

• judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite už jokių objek­tų;

• jeigu patekote į didelę spūstį, laikykite rankas ties diafrag-ma arba šonuose, sulenktas per alkūnes – minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam;

• nelaikykite rankų kišenėse;

• nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų, netgi labai brangaus daikto – gyvybė brangesnė;

• būdami panikos apimtoje minioje, išmeskite visus durian­čius, aštrius daiktus, kurie gali sužeisti jus ir aplinkinius, jei nešiojate akinius, juos nusiimkite (geriau be akinių negu likti be akių), taip pat išsisekite auskarus, nusisekite grandi­nėles, karolius, nusiriškite šalikus, skareles – tokios detalės minioje gali būti mirtinai pavojingos;

• minioje, kuri veržiasi iš uždaros patalpos, pasitraukite kuo toliau nuo pakraščio ir stenkitės išlaikyti pusiausvyrą;

• jei minia spaudžia, pamėginkite apsisukti ir sustoti su dviem šalia stovinčiais žmonėmis suremdami pečius tri­kampio forma. Tai minimaliai padėtų padaryti vietos judėti krūtinės ląstai (kvėpuoti);

• pargriuvus svarbiausia apsaugoti galvą ir atsistoti. Jeigu at­sistoti nepavyksta, susirieskite, kelius priglauskite prie pilvo ir rankomis užsidenkite galvą, stengdamiesi apsaugoti gyvybiškai svarbius organus.

• būdami minioje, būkite kuo toliau nuo scenos, tribūnų;

• jeigu renginys vyksta uždaroje erdvėje, stenkitės nebūti minios centre ar pačiame pakraštyje;

• nesiartinkite prie neblaivių, agresyviai nusiteikusių ar gin­kluotų žmonių;

• jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia būti mi­nios pakraštyje;

• judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite už jokių objek­tų;

• jeigu patekote į didelę spūstį, laikykite rankas ties diafragma arba šonuose, sulenktas per alkūnes – minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam;

• nelaikykite rankų kišenėse;

• nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų, netgi labai brangaus daikto – gyvybė brangesnė;

• būdami panikos apimtoje minioje, išmeskite visus durian­čius, aštrius daiktus, kurie gali sužeisti jus ir aplinkinius, jei nešiojate akinius, juos nusiimkite (geriau be akinių negu likti be akių), taip pat išsisekite auskarus, nusisekite grandi­nėles, karolius, nusiriškite šalikus, skareles – tokios detalės minioje gali būti mirtinai pavojingos;

• minioje, kuri veržiasi iš uždaros patalpos, pasitraukite kuo toliau nuo pakraščio ir stenkitės išlaikyti pusiausvyrą;

• jei minia spaudžia, pamėginkite apsisukti ir sustoti su dviem šalia stovinčiais žmonėmis suremdami pečius tri­kampio forma. Tai minimaliai padėtų padaryti vietos judėti krūtinės ląstai (kvėpuoti);

• pargriuvus svarbiausia apsaugoti galvą ir atsistoti. Jeigu at­sistoti nepavyksta, susirieskite, kelius priglauskite prie pilvo ir rankomis užsidenkite galvą, stengdamiesi apsaugoti gyvybiškai svarbius organus.

Kaip suteikti psichologinę paramą šalia esantiems žmonėms

• Rūpinkitės ir saugokite juos nuo pavojų. Stebėkite, kad žmonės negrįžtų į pavojingas vietas ir nenukentėtų nuo įvykio poveikio, kurio neįvertina dėl psichinės būklės;

• būkite tolerantiški galimoms stresinėms reakcijoms. Žmonės jaučia nerimą, baimę, pyktį, gali sutrikti atmintis, tapti sunku orientuotis, blaiviai mąstyti, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimo simptomų. Net pačios netikėčiausios reakcijos yra normalios ir turbūt neišvengiamos;

• padėkite parūpindami maisto ir gėrimų, drabužių, apklotų, gultų, pasirūpinkite minimaliomis sanitarinėmis sąlygomis;

• pasirūpinkite nukentėjusiųjų fizine būkle, prireikus su­teikite pirmąją medicinos pagalbą (sutvarstykite žaizdas, duokite vaistų);

• pasiteiraukite dėl žmonių specialiųjų poreikių: neįgaliųjų vežimėlio, akinių, klausos aparato, vaikštynės, specialios medicinos įrangos. Jeigu galite, parūpinkite juos;

• kalbėkitės apie tai, kas įvyko, kas vyksta. Paneikite jaudi­nančius gandus, paaiškinkite, kaip yra iš tikrųjų;

• paaiškinkite apie pagalbą. Nemeluokite netgi norėdami padrąsinti;

• būkite kantrūs. Jeigu tarp nukentėjusiųjų yra senyvo am­žiaus žmonių, gali tekti keletą kartų kartoti atsakymus į tuos pačius klausimus – kas atsitiko, kas jiems padės, kur jie nakvos ir pan. Su stresą patyrusiais žmonėmis kalbėkitės aiškiai, glaustai, suprantamais žodžiais, nevartokite specifi­nių terminų;

• nepalikite nė vieno žmogaus vienišo. Leiskite jiems supras­ti, kad domitės, kad suprantate jų būseną ir gerbiate jų jausmus. Nekritikuokite, nekaltinkite;

• užjauskite nukentėjusius žmones, paskatinkite juos kalbėti ir išklausykite. Padrąsinkite ir nuraminkite. Suteikite vilties ir tikėjimo, kad sunkumai bus įveikti;

• nesakykite „viskas bus gerai“ – nukentėjusiems taip neatro­do, geriau sakykite „taip, buvo baisu“, „taip, buvo liūdna“, bet „pavojus jau praėjęs“, „mes esame saugūs“;

• skatinkite žmones pasitikėti savimi. Žmonės jaučiasi blogai, kai yra bejėgiai ir labai priklausomi nuo tų, kurie juos glo­boja. Suraskite visiems kokios nors veiklos;

• skatinkite bendrauti tarpusavyje. Adekvačiau į situaciją re­aguojančius žmones galima paskatinti pasikalbėti su aštriai į situaciją reaguojančiais žmonėmis;

• padėkite susisiekti su šeimos nariais. Nežinoma šeimos narių buvimo vieta, nežinia, ar jie saugūs, didina nerimą ir sunkina psichologinę būklę. Darykite viską, kas įmanoma, siekdami išsiaiškinti šeimos narių kontaktus ir su jais susi­siekti;

• norėdami pagelbėti tiems, kurių artimieji žuvo, elkitės pa­garbiai ir užjaučiamai. Neverskite kalbėti, nekamantinėkite, leiskite pabūti vieniems.

Kaip elgtis prasidėjus karui (ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų mieste ar gyvenvietėje)

Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad jūs – civilis gyventojas, kuriam rūpi išlikti gyvam ir saugiai pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Jūs nesate pareigūnas, karys, rezervistas ar savanoris – jie turi elgtis pagal iš anksto numatytą planą ir organizuotai. Kol kas jūs netu­rite specialių žinių ir įgūdžių, kaip kariauti. Jūsų tikslas – pasiekti saugią zoną ir ten apsispręsti, kaip elgtis toliau.

Civiliai gyventojai konflikto metu turi suprasti, kad namai, kuriuo­se gyvena, nėra svarbiau už jų gyvybę, todėl nereikia stengtis bet kokia kaina būstą ginti ir saugoti. Jei tikimasi, kad jūsų gyve­namajame rajone vyks susirėmimai, patartina evakuotis į kaimo vietoves, kuriose galima iš anksto sukaupti atsargų išgyventi.

La­bai tikėtina, kad konflikto ar karo metu pinigai turės mažai vertės, todėl kur kas svarbiau kaupti potencialiai paklausius produktus ir daiktus (pvz., cigaretes, baterijas, akumuliatorius, degtukus, negendančius maisto produktus, stiprų alkoholį), kurie taps mainų objektu.

Prasidėjus karui ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų mieste ar gyvenvietėje, itin svarbu (bandant evakuotis):

1. Išsaugoti šaltą protą. Nepanikuokite ir nepraraskite svei­kos nuovokos. Šūviai už lango dar nėra pasaulio pabaiga. Net jeigu jūsų laiptinėje įsikūrė sužeistųjų priėmimo punktas, o kaimyniniame bute įsitvirtino kulkosvaidininkai, tai dar ne­reiškia, kad turite bėgti, kur akys mato. Toks sprendimas jums gali kainuoti gyvybę. Įvertinkite, kas į ką šaudo ir kodėl.

2. Laikytis atokiau nuo karių. Jeigu jūsų būstas atsidūrė aktyvių karinių veiksmų zonoje – turite trauktis. Ypač, jei šalia jūsų įsitvirtino vienos ar kitos pusės kariai. Anksčiau ar vėliau jie pradės susišaudymą, o, būdamas beginklis civilis, jūs galite tapti atsitiktine auka.

3. Pasirūpinti atsargomis. Didmiesčių problema – juose labai trūksta maisto. Kaime atsargų galima rasti daugiau, o didžiuosiuose miestuose gauti maisto gali tapti didele pro­blema jau praėjus parai nuo karinių veiksmų pradžios. Pirkti maisto atsargas įmanoma tik iš anksto. Nuaidėjus pirmiesiems šūviams ir atsiradus realiai grėsmei žūti, parduotuvės bus uždaromos, jos gali tapti plėšikų taikiniu. Tikėtina, kad maisto perims pasipriešinimo ir šalies gynybos veiksmus vykdantys kariškiai, nes jie privalo užsitikrinti maisto atsargas.

4. Apsirūpinti vandeniu. Vanduo – itin didelė problema. Vykstant aktyviems kariniams veiksmams dažniausiai jis tiesiog išjungiamas. Be to, gali būti ir dėl diversijos aktų, ir at­sitiktinai pažeisti vandentiekio vamzdžiai. Nereikia panikuoti. Yra vietų, kuriose vanduo kaupiasi. Viena jų – tualeto bakelis. Prisipilkite šio vandens į indus. Jo vienam žmogui pakaks savaitei. Vandens gali būti ir tirpstančiame šaldytuve. Be to, daugelis mūsų namuose laikome skysčių ir maisto atsargų. Prieš pasitraukdami iš būsto pasiimkite tai, kas būtiniausia.

5. Nelaikyti visko vienoje vietoje. Jei rengiatės pasitraukti iš konflikto ar karo zonos, susidėkite atsargas į krepšius, kuriuos galėsite panešti. Jei aplinkui šaudo, į automobilį nesėskite – jis taps lengvu taikiniu ir nė viena kariaujanti pusė jums laisvai judėti neleis. Karo zonoje galimas pavojaus šaltinis yra likvi­duojamas. Juo labiau kad prasidėjus karui keliai sugadinami arba uždaromi. Būtinai susidėkite vieną mažesnę kuprinę, ku­rioje būtų maisto ir vandens. Jos niekada nenusiimkite. Kup-rinę neškite tik ant nugaros. Ant pilvo neturi būti jokių daiktų, nes nuaidėjus šūviams jūs turėsite kristi ant žemės. Jei nešuliai neleis jums priglusti prie žemės, tapsite lengvu taikiniu.

6. Aiškiai parodyti, kad esate civilis. Pasiimkite baltą ant­klodę ar paklodę ir apvyniokite ja kuprinę. Jokių maskuoja­mųjų spalvų ar kariškų simbolių negali būti jūsų aprangoje, jokių specialių pirštinių, matomoje vietoje pakabintų medžioklinių peilių ar gertuvių. Jūs esate civilis ir turite tai iš kar­to parodyti. Karo lauke kas atrodo kaip karys, tas ir kariauja. Jei esate civilis ir tai aiškiai parodote, vargu ar kas nors skubės jus žudyti. Aišku, tai nereiškia, kad galite laisvai vaikščioti miesto gatvėmis visiškai nesisaugodami. Atsitiktinė kulka gali atlėkti bet kuriuo metu.

7. Neaukoti gyvybės dėl nuosavybės. Prisiminkite, kad jokie pasaulio turtai neverti jūsų gyvybės. Jeigu į jūsų butą atėję ginkluoti kariai ėmė kraustyti spintas, jokiu būdu nepro­vokuokite konflikto. Gerai, jei pavyks ramiai išeiti pro duris. Kiekvienas bandymas pasipriešinti, apginti bet kokį savo turtą (būstą, automobilį, vertingus daiktus ir pan.), įrodinėti savo teises tik iššauks agresiją. Tai būtina atsiminti, ypač jei šalia yra jūsų vaikai. Dažniausiai jokie prašymai ir maldavimai, kad ke­liaujate su vaikais, nepadės. Jau aptarėme, kad reikia dėtis dvi kuprines – didesnę ir mažesnę.

Didelė tikimybė, kad, atėmus didesniąją kuprinę, mažesnioji liks jums, jei parodysite, kad joje yra tokie patys daiktai, kaip ir didžiojoje, – vanduo, mais­tas, šilti rūbai (jei lauke šalta). Prisiminkite, kad karo veiksmai ne vien jus paskatins palikti namus. Keliaudami didesnėmis grupėmis, žmonės paprastai padeda vieni kitiems, padidėja jų galimybės apsiginti nuo plėšikų.

8. Pamiršti smalsumą. Jūsų tikslas – ištrūkti iš miesto ar ko­vos veiksmų zonos. Jokių nukrypimų nuo kurso, kad pasižiū­rėtumėte, kas vyksta. Per mūšius miestuose abi kariaujančios grupės plačiai naudoja diversantų grupes, todėl bet koks susitikimas su jais gali būti lemtingas – galite būti palaikytas priešu, šnipu ar panašiai ir sunaikintas.

9. Keliauti tik dieną. Vykstant karo veiksmams su nešuliais per parą nueiti 10–15 kilometrų yra normalu. Nesitikėkite ištrūkti greitai, ypač jei keliaujate su vaikais. Vaikams tokia ke­lionė yra rimtas išbandymas, todėl itin venkite judėti tamsoje. Dėl savo saugumo jūs turite būti gerai matomi. Naktį civilį nuo kario atskirti labai sunku, todėl tikimybė sulaukti kulkos išauga kelis kartus. Pasirinkite tinkamą vietą nakvynei. Nede­kite ugnies. Pamirškite cigaretes – jų kvapas ir liepsna lengvai patrauks nereikalingą dėmesį.

10. Neiti bet kur – ieškoti kontrolės punkto. Šiuolaikiniai miestai dažnai supami žiedinių kelių. Tai leidžia miestą apsupti labai greitai. Retai kada prasidėjus karo veiksmams vykdoma visiška miesto blokada. Dažniausiai bėgantys civiliai išleidžia­mi pro tam skirtus punktus. Būtent jų ir ieškokite, neikite bet kur. Kontroliniai punktai tam ir įrengti, kad iš apsupties civiliai galėtų saugiai išeiti. Nenustebkite, jei punkte iš jūsų bus at­imta viskas, ką nešatės vertinga. Jūs – priešiškos valstybės gy­ventojas. Kariams jūsų mantos tampytis nereiks, todėl jie gali paimti viską ir tai sandėliuoti.

Jums svarbiausia pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Apsuptį palikti be jokių asmeninių daiktų yra normalu. Net jei manote, kad papuošalus paslėpėte labai gerai, patikėkite, būtent ten kariai ieškos pirmiausia. Ištrūkę iš karo veiksmų zonos aiškiai nusibrėžkite tolimesnį maršrutą. Galbūt pasiekiamu atstumu yra jūsų sodas, kur turite maisto ir šiltų drabužių.

Galbūt žinote artimiausią kaimo sodybą, kur galima gauti geriamojo vandens. Eiti žinomu maršrutu bus patogiau ir saugiau. Stenkitės nepasiklysti. Atgavę jėgas turėsite priimti sprendimą. Jei norite toliau trauktis – jūsų galutinis tikslas turi būti artimiausios draugiškos valstybės sie­na. Jei jūsų valstybė apsupta priešų, be dokumentų ir pinigų trauktis į užsienį bus beveik neįmanoma. Turėsite likti šalyje ir įsitraukti į pasipriešinimo judėjimą: būti pasiuntiniais, maisto tiekėjais, o gal ir tiesiogiai su ginklu ginti savo šalį arba tiesiog stengtis išgyventi ten, kur karo veiksmai nėra tokie aktyvūs.

Jeigu evakuotis nepavyko, būtina:

1. Pasirūpinti maistu. Išgyvens tie, kurie turės ką valgyti, ką gerti, ką mainyti į tai, ko trūksta (arba, pavyzdžiui, turės ką išmainyti į teisę pereiti pro saugomą sargybos postą). Jeigu einate į parduotuvę – pasikvieskite draugų. Taip galėsite parsinešti daugiau produktų, mažesnė tikimybė, kad grįžtantį jus apiplėš.

2. Įsigyti ginklą. Tai priemonė apsisaugoti nuo banditų. Atkreipiame dėmesį, kad ginklą naudoti galima tik savigynos tikslu.

3. Įvertinti, ar jūsų būstas yra šalia minosvaidžio pozicijos, ar ant jūsų namo stogo įsitaisė snaiperis, taip pat ar jūsų būstas gali patekti į „valymo“ zoną. Priešininkai stengsis sunaikinti minosvaidžio poziciją, o snaiperių pozi­cijos gali būti apšaudomos netgi tankų. Namai dažniausiai „valomi“ labai grubiai (metamos ir granatos). Jei jūsų būstui gresia toks pavojus, būtina greitai iš jo pasitraukti.

4. Neliesti žuvusiųjų. Po lavonu gali būti granatų, todėl, norėdami paimti žuvusiojo ginklą ar šovinius, padarykite tai jo neapversdami ir jo kruopščiai neapieškodami.

5. Susirasti likimo draugų. Jeigu jau likote mieste, stenkitės telktis draugėn su pažįstamaisiais, draugais, giminaičiais – kartu bus daug lengviau apsiginti nuo banditų ir marodierių.

6. Įsirengti slėptuves. Visuose daugiabučiuose yra sandė­liukų. Juose galima slėptis nuo bombardavimų, kartu tai gera vieta produktų, kuro, medikamentų paprastoms atsargoms saugoti. Jeigu neturite sandėliuko, tokiu atveju galite įsirengti saugų kambarį. Labiausiai tinka mūrinio namo apatinis aukš­tas. Pasirinkite kambarį, kuriame mažiausiai langų, nes juos privaloma užtaisyti. Tačiau nepamirškite, kad langas yra tinka­miausias atsarginis išėjimas, nes jeigu aklai užsibarikaduosite, užgriuvus perdangoms, būsite įkalinti.

Kaip rūsį paversti slėptuve:

• geriausiai tinka rūsiai betoniniais perdengimais, tvirtomis sienomis;

• sukalkite tvirtas plačias lentynas ir pastatykite jas palei sie­ną. Prireikus lentynos daiktams sudėti gali būti panaudotos kaip suolai ar gultai;

• iš anksto numatykite antrą išėjimą iš rūsio, jeigu yra galimy­bė, jį įsirenkite;

• rūsyje iš anksto turi būti įrengta ventiliacijos anga. Numa­tykite ir papildomą ventiliaciją – tinka apie 150 mm skers­mens vamzdis. Pagalvokite, kaip greitai galėsite jį pritaikyti;

• jeigu rūsyje turite krosnelę, jos dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką, o grindys po krosnele apsaugotos nuo gali­mo gaisro (išklotos plytomis, uždengtos betonine plokšte ir pan.);

• rūsio grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis šilu­mai sulaikyti;

• jeigu rūsys su langais, turėkite maišų. Rūsio langai iš išorės turi būti uždengti smėlio pripiltais maišais, kad į vidų nepa­tektų skeveldrų;

• atsineškite į rūsį portatyvinę viryklę (dujinę), žibalinę lempą;

• rūsyje laikykite dalį atsargų (vandens, maisto), šiltų drabu­žių, būtinųjų reikmenų;

• vandeniui laikyti turėkite 40 l talpos bidoną ar kitą talpyklą;

• iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą (gali­ma naudoti kibirą su dangčiu);

• jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite telktis draugėn su kaimynais:

• užteks kelių krosnelių visam rūsiui – jas reikėtų pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus; kros­nelės atliks ir apšvietimo funkciją;

• galėsite skirti vieną patalpą maistui, atskirą patalpą tualetui; bendrai gaminti valgį, bendromis pastangomis papildyti maisto produktų ir vandens atsargas.

Redaktoriaus baigiamasis žodis

Lietuvos piliečių domėjimasis saugumo ir gynybos klausimais bei jų informuotumas apie elgesį karo ar kitokios grėsmės valstybei atveju neabejotinai yra vieni svarbiausių valstybės saugumo veiksnių.

Akivaizdu, kad šalies piliečiai neabejingi Lietuvos saugumui. Siekėme, kad šiame leidinyje jie gautų visapusiškos informacijos apie valstybės ir galimus savo veiksmus ištikus nelaimėms ar pra­sidėjus karui. Stengėmės pateikti visą būtiną informaciją, tačiau suprantame, kad galėjo likti klausimų, kuriems reikėtų dar papil­domų atsakymų ir paaiškinimų.

Tiems, kurie norėtų plačiau pasidomėti išgyvenimo karo sąlygo­mis būdais, rekomenduojame paskaityti Pilietinio pasipriešinimo rengimo centro 2002 metais parengtą leidinį Pilietinis pasipriešinimas – ypač tas dalis, kur aprašomas savanorio išgyvenimas karo metu ir pasipriešinimo dalyvių bei amunicijos slėptuvės. Su šios knygos turiniu galima susipažinti ir Krašto apsaugos minis­terijos interneto svetainėje http://www.kam.lt/.

Norime atkreipti dėmesį ir į Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos, Generolo Jono Že­maičio Lietuvos karo akademijos leidžiamus leidinius, kuriuose taip pat rašoma apie įvairius įdomius krašto apsaugos sistemos aspektus.

Besidomintiesiems galimybėmis prisidėti prie Lietuvos saugumo ir gynybos stiprinimo siūlome plačiau susipažinti su Krašto apsau­gos savanorių pajėgų ir Lietuvos šaulių sąjungos veikla, taip pat su būsimų Lietuvos karininkų – kariūnų – kasdienės veiklos ypatybė­mis („Savanoris“, „Trimitas“, „Kariūnas“ ir kiti leidiniai, kuriuose apie tai rašoma, publikuojami Krašto apsaugos ministerijos svetainėje http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655.html).

Piliečių informavimą aktualiais saugumo ir gynybos politikos klau­simais visuomet laikėme ypatingos svarbos prioritetu. Tam dar didesnį dėmesį skyrėme Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu fone. Šiuos darbus tęsime ir toliau. Visgi tikimės, kad šis leidinys netaps tik paprasta instrukcija, kurioje nurodoma ir patariama, kaip pilie­čiams elgtis nelaimių ir karo atveju, bet ir paakins plačiau kalbėtis apie Lietuvos saugumo ir gynybos problemas, o tai leis mums dar veiksmingiau stiprinti savo šalies saugumą ir gynybą.

Informacijos šaltinis: KAM išleista knyga "Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui (atsakingasis redaktorius – dr. Karolis Aleksa)".

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

(Pabaiga)

2015.02.28; 00:15


Prisijunkite prie diskusijos