Stakišaitis

Gordijo mazgas

Arūnas Stakišaitis, šio teksto autorius

Įvairios Vakarų sankcijos veikia nuo 2014 m. Tačiau Rusijos ekonomikos augimas ėmė lėtėti gerokai anksčiau – nuo 2010 m. (žr. 1 pav.)[1]. Po 2015 m. recesijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamikos kreivė vėl ėmė kilti į viršų, ir gali susidaryti įspūdis, kad ekonomika atsigauna. Tačiau taip nėra.

Rusijos statistikos tarnybos paskelbtas nelauktai aukštas 2018 metų BVP padidėjimas 2,3% pribloškė tiek Rusijos, tiek užsienio specialistus. Reaguodamas ekonomikos ministras M.Oreškinas pasiūlė šį skaičių priimti tik kaip vienkartinę istoriją. Šiems metams jo vadovaujama ministerija prognozuoja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,3%, o Audito rūmų vadovas A.Kudrinas teigia, kad jis geriausiu atveju sieks 1%[2].

Koks šioje dinamikoje yra sankcijų vaidmuo, padeda suprasti pastaruoju metu pasirodę ekspertų vertinimai.

1 pav. Rusijos BVP metinis augimas

AKRA vertinimai

Rusijos centrinio banko iniciatyva 2016 m. įsteigta Analitinė kredito reitingų agentūra AKRA 2018 m. vasarą pasirodžiusiame tyrime teigia[3], kad Vakarų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai daugiausia buvo netiesioginis, nes darė įtaką ne jai, o Rusijos ekonominei politikai. Kartu abejojama, ar ekonomikos augimas paspartėtų, jeigu šios sankcijos būtų atšauktos.

Rusijos verslui sankcijos tiesiogiai pakenkė nežymiai. Nefinansinio sektoriaus bendrovių rentabilumas per dvejus metus po sankcijų įvedimo sumažėjo 1,6%. Tačiau tai yra susiję su Rusijos mokesčių pokyčiais naftos-dujų šakoje (nuo 2015 m. buvo padidinti mokesčiai kasybai, ir sumažinti naftos eksporto muitai).

Bankų sektoriuje sankcijos palietė visą bankų sektorių, įskaitant bankus, kuriems sankcijos nebuvo taikomos. Bankų rentabilumas dėl to sumažėjo 0,8%.

Sankcijos paskatino įmones ir bankus didinti savo rublinių paskolų dalį (nuo 13% iki 41%) ir rublinių obligacijų dalį (nuo 40% iki 66%). Mažėjo skolinimasis Amerikoje ir Europoje, didėjo Kinijoje.

Rusijos kontrasankcijos Vakarų maisto produktams realias rusų pajamas iki 2018 m. sumažino 2-3%, nes, sumažėjus importui, vietinis žemės ūkis nesugebėjo užtikrinti pasiūlos. Dėl to išaugo produktų kainos. Kontrasankcijos Rusijos BVP 2014-2018 m. sumažino 0,2%.

Nustatyta, kad sankcijos atsiliepė 20-21% visų Rusijos įmonių. Jos pirmiausia paveikė stambius valstybinius bankus, kurie disponuoja 54% visų bankų aktyvų, naftos-dujų bendroves, ir beveik visas karinio-pramoninio komplekso įmones. Išvada gauta, palyginus pelną, kurį 2017 m. gavo virš 400 Rusijos bendrovių ir bankų, patiriančių sankcijas, bei visa Rusijos ekonomika. Pelnas pirmajai grupei skaičiuotas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, antrajai – pagal Rusijos buhalterinės apskaitos standartus.

Tiesioginį juntamą poveikį sankcijos turi ilgalaikiam BVP augimui. Dėl jų teks atsisakyti bendrų technologinių projektų, įsisavinant naujus naftos telkinius, mažės naftos ir dujų gavyba, mažės aliuminio eksportas. Sankcijos, įvestos 2014 m., atsilieps naftos gavybai nuo 1920 m., nes po 2013 m. pradėti eksploatuoti telkiniai gavybos planus gali užtikrinti tik 2019-2020 m., o vėliau esamų ir naujų telkinių eksploatacijai prireiks naujų technologijų ir investicijų.

Bloomberg vertinimai

Finansinės agentūros Bloomberg 2018 m. rudenį pasirodę ekspertų skaičiavimai[4] rodo, kad atpigusi nafta ekonomikos augimą nuo 2014 m. sumažino apie 4%. Gi sankcijos kartu su kitais veiksniais jį papildomai nusmukdė daugiau negu 6%. Minimiems veiksniams priskiriamas atsparumą didinančių rezervų Rusijoje kūrimas, saugantis nuo naujų sankcijų, infliacijos valdymas, pardavimai naujose rinkose. Dėl visų priežasčių skirtumas tarp potencialaus ir faktinio augimo nuo 2013 m. pabaigos, jeigu minimų trikdžių nebūtų buvę, siekia net 10% (žr. 2 pav.).

2 pav. Rusijos BVP augimo mažėjimas dėl atpigusios naftos ir sankcijų, įskaitant struktūrinius pokyčius ekonomikoje, pasaulio ekonomikos lėtėjimą (Bloomberg modelis)

Atotrūkio tarp potencialaus ir faktinio augimo didėjimas liudija apie užsitęsusį sankcijų  poveikį. Tai verčia abejoti Rusijos valdžios planais pasiekti BVP augimą virš 3% iki 2021 m., šiuo tikslu imantis pokyčių politikoje ir daugiau investuojant. Tikslą Bloomberg vadina realiu, jeigu Rusija žymiai padidintų darbo našumą.

Čekijos ekspertų vertinimai

2019 m. vasarą pasirodė Čekijos ekonomikos instituto Ekonomikos tyrimų centro analizė[5], skirta 2014 m. įvestų finansinių sankcijų poveikio nustatymui, apsiribojant tik 2014-2015 m. laikotarpiu. Tyrimą užsakė Suomijos banko pereinamųjų ekonomikų institutas BOFIT.

Skaičiavimai (naudojant BVAR modelį) rodo, kad sankcijų įtaka recesijai 2015 m. nebuvo lemianti, tačiau tikrai juntama. Recesiją lėmė neišvengiamas ekonomikos lėtėjimas, kurį pagrindinai sąlygojo struktūrinės problemos – neigiamos demografinės tendencijos, perteklinis reguliavimas, prasta verslo aplinka, žymiai atpigusi nafta, kuri kartu su dujomis sudaro 70% Rusijos eksporto.

Dėl sankcijų Rusijos BVP augimas 2014 m. sumažėjo 0,43%, o 2015 m. – 0,74%. Bendras sankcijų poveikis per dvejus metus – 1,17 %. Taigi, jeigu sankcijų nebūtų buvę, Rusijos BVP augimas (žr. 1 pav.) 2014 m. galėjo siekti 1,13%, o nuosmukis 2015 metais – 1,56%. Per 2014-2015m. BVP būtų sumažėjęs 0,45%. Prisidėjus sankcijoms, BVP augimas nukrito 1,62%.

Sankcijos labiausiai atsiliepė bazinei palūkanų normai, importui, rublio kursui. Mažiau įtakos jos turėjo vartojimo paklausai, investicijoms, darbo užmokesčiui, infliacijai, Centrinio banko turimoms lėšoms.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimai

Š. m. rugpjūčio mėn. paskelbtos TVF ataskaitos[6] duomenimis, Rusijos BVP vidutinis metinis augimas 2014-2018 m. tesiekė 0,5% ir buvo 2% mažesnis už planuotąjį.  Tačiau Vakarų sankcijos Rusijai 2014-2018 m. nebuvo svarbiausias stabdantis veiksnys. Jos BVP smukdydavo 0,2% per metus. Stipriausiai BVP didėjimą lėtindavo atpigusi nafta, kurios indėlis yra apie -0,65%. Kartu su Rusijos fiskaline ir pinigų politika visi šie veiksniai metinį BVP augimą sumažindavo daugiau negu 1% (žr. 3 pav.).

3 pav. Vakarų sankcijų, atpigusios naftos, Rusijos fiskalinės politikos ir pinigų politikos įtaka Rusijos BVP mažėjimui pagal TVF modelį

Rusijos ir naujųjų ES narių ekonomikos augimo palyginimas 2003-2008 m. ir 2014-2018 m. laikotarpiais rodo, kad padėtis pasikeitė iš esmės. Jeigu pirmojoje laiko atkarpoje Rusijos realiojo BVP vidutinis augimas daugiau negu 1,5% lenkė Baltijos valstybių, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos atitinkamą augimą, tai po 2014 m. Rusija pagal šį rodiklį atsilieka 3%, o jos pačios rezultatas sumažėjo net 14 kartų (žr. 4 pav.).

4 pav. Realiojo BVP vidutinis augimas Rusijoje ir naujosiose ES narėse 2003-2008 m. ir 2014-2018 m.

2013 m. rudenį TVF Rusijai 2014-2018 m. buvo numatęs net 3,4% BVP augimą, o naujosioms ES narėms – 2,9%. Jeigu pastarosioms tikrovė pasirodė geresnė už prognozę, tai Rusijos pasiektas rezultatas yra ryški nesėkmė.

Pastebima[7], kad TVF praktikuojamas metodas nėra tikslus, nes TVF faktinį augimą lygina su augimu, kurio netrikdytų išorinės kliūtys. Dėl to pagal šį modelį galima gauti skirtingus rezultatus, nes jie priklauso nuo pirminių prielaidų. Be to, TVF išskiriami veiksniai Rusijos atveju negali būti atskiriami vieni nuo kitų, nes jie yra susiję. Pavyzdžiui, Rusijos fiskalinės politikos sugriežtinimas buvo atsakas į naftos pigimą ir Vakarų sankcijas. Dėl abiejų veiksnių 2014-2015 m. nuvertėjo rublis, ir Rusijos centrinis bankas ilgą laiką bazinę palūkanų normą išlaikė virš 10%. Taip pat nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo nauja biudžetinė taisyklė, pagal kurią pajamos už naftą, viršijant 40 USD už barelį 2017 m. kainomis, yra pervedamos į Nacionalinės gerovės fondą. Pagal ankstesnę taisyklę biudžeto deficitas siekdavo iki 1% BVP, o atskaitomų pajamų iš naftos slenkstis buvo aukštesnis už 40 USD. Naujos sąlygos ribojo investicijas.

JAV antrasis sankcijų paketas

Į minimus vertinimus nepateko neseniai įsigaliojęs antrasis JAV sankcijų paketas dėl Skripalių nuodijimo. Pagal laukiamą poveikį jis nuo pat pradžių vadintas drakonišku. Tačiau dabar įvairūs ekspertai sutaria, kad naujų sankcijų pasekmės bus švelnios. Akivaizdu, kad tai lėmė sprendimo vilkinimas ir susiaurinta draudimų apimtis.

Skirti antrąjį paketą JAV prezidentą įpareigoja 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymas (angl. CBW Act; kitaip 22 U.S. Code § 5605), jeigu prezidentas po pirmojo sankcijų paketo skyrimo per tris mėnesius neįsitikina ir Kongreso raštiškai neinformuoja, kad ši valstybė cheminio arba biologinio ginklo daugiau nenaudoja, taip pat jeigu ji įrodo, kad ateityje to nedarys, ir jeigu ji yra pasirengusi įsileisti patikrai JTO ar kitus tarptautiniai pripažintus nešališkus stebėtojus[8].

Pirmojo paketo sankcijos įsigaliojo dar 2018 m. rugpjūčio 27 d. Praėjus trim mėnesiams, konstatuota, kad Rusija įstatymo reikalavimų neatitiko. Tačiau sankcijų skelbimas liko atidėtas, aiškinant, kad sutrukdys tarpiniai parlamento rinkimai, nes įstatymas numato, kad tolesnės sankcijos skiriamos po konsultacijų su Kongresu. Rinkimai įvyko lapkričio pradžioje, o sankcijos, Kongresui spaudžiant, buvo paskelbtos ir įsigaliojo ne po trijų mėnesių, o po metų – 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Pagal įstatymą papildomos sankcijos turi būti skiriamos bent pagal tris straipsnio § 5605 (b) (2) paragrafus iš 6. Prezidento D.Trumpo kabinetas pasirinko[9] finansines ir JAV eksporto ribojimo sankcijas. Atsisakyta suvaržyti importą iš Rusijos, kuris yra svarbus jos ekonomikai (nafta, dujos ir pan.), apriboti arba nutraukti diplomatinius santykius su Rusija,  uždrausti valstybinių skrydžių bendrovių reisus į JAV.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Pagal pirmą pasirinktąjį paragrafą, naudodamasi savo balso teise 9 tarptautinėse finansų institucijose (22 U.S. Code § 262d), Amerika nutraukė šių institucijų paskolų teikimą, finansinę ir techninę paramą Rusijai.

Finansinių JAV sankcijų paragrafu uždrausta Rusijos valstybiniam sektoriui teikti paskolas ir kreditus, draudimo netaikant maisto, žemės ūkio prekių ir produktų pirkimui. Tačiau įstatymo nuostata buvo sušvelninta, valstybiniam sektoriui priskiriant tik Rusijos ministerijas, institucijas, Centrinį banką, Nacionalinės gerovės fondą, tačiau nepriskiriant valstybinių Rusijos įmonių. Be to, draudimas taikomas tik ne rublinių Rusijos obligacijų įsigijimui pirminėje rinkoje. Draudimas negalioja visoms Rusijos obligacijoms antrinėje rinkoje.

Pastarojo draudimo turi laikytis JAV finansinės institucijos, įskaitant užsienyje veikiančius jų padalinius, priklausančius JAV jurisdikcijai. Jų skalė yra labai plati – skirtingų tipų bankai, depozitoriumai, vertybinių popierių tarpininkai ir platintojai, vertybinių popierių mainų ir prekių biržos ir pan. Draudimas taip pat galioja atitinkamoms finansinėms užsienio institucijoms, veikiančioms JAV.

Pagal trečiąjį pasirinktą paragrafą sugriežtintas dvigubos paskirties JAV prekių ir technologijų eksportas į Rusiją.

Rusijos verslo naujienų agentūros RBK ekspertas I.Tkačiovas mano[10], kad sankcijos Rusijai buvo švelninamos dėl JAV didelių investicijų Rusijoje, kurių oficiali statistika neatspindi (apie tai – toliau). Sankcijų netaikymas rublinėms obligacijoms su beveik 7% palūkanomis aiškinamas tuo, kad trečdalį jų yra įsigiję užsienio investuotojai, kurių didžiąją dalį sudaro JAV pensijų ir draudimo fondai. O šiais metais Rusija tokių obligacijų, perskaičiavus USD, nori išleisti 34,8 mlrd. USD sumai.

Reitingų agentūra Moody‘s pastebi[11], kad, laukdama antrojo sankcijų paketo, Rusija 2019 metams spėjo apsirūpinti užsienio paskolomis su kaupu. Tad 2020-2021 m. kasmet planuojama skolintis tik labai kuklius 3 mlrd. USD.  Tačiau galima apsieiti ir be obligacijų emisijos, nes Rusija spėjo sukaupti solidžias likvidžias atsargas. Centriniame banke jos siekia 10,4 trln. RUB, kas sudaro 9,5% laukiamo BVP 2019 m. Be to, Rusijos skola užsieniui 2018 m. pabaigoje sumažėjo iki 18,7 mlrd. USD (2013 m. būta 30,8 mlrd. USD).

Panašiai padėtį vertina Amerikos S&P Global Ratings bei Vokietijos Scope Ratings agentūros, papildomai atkreipdamos dėmesį, kad Rusijos biudžetas tapo proficitiniu[12].

Naujųjų sankcijų poveikis, pasak Moody‘s, pasireikš tolesnėje perspektyvoje. Kadangi jos apsunkina finansavimą ir technologijų pasiekiamumą, Rusijoje reiktų laukti mažesnių vidaus ir užsienio investicijų. Ekonomikos modernizavimui gali trukdyti Vakarų ekspertizės trūkumas. Jau susiklostęs nuolatinis sankcijų taikymas šiai rinkai potencialius investuotojus nuteikia neužtikrintumui. Vėlesnių sankcijų pasirodymą S&P Global Ratings laiko visiškai neprognozuojamu.

Tiek S&P Global Ratings, tiek Scope Ratings numato, kad net šios dalinės sankcijos Rusijai šiek tiek pabrangins skolinimąsi. S&P Global Ratings neatmeta galimybės, kad JAV investiciniai bankai nustos skelbti Rusijos vertybinių popierių indeksus. O tai daugelį paskatintų atsikratyti Rusijos euroobligacijų. Pagal Scope Ratings stiprėjančios sankcijos trukdytų V.Putino planams suaktyvinti ekonomikos augimą.

Analizę apibendrinant

Sankcijų poveikį, pripažindami, kad uždavinys yra keblus, vertino skirtingi ekspertai. Jie naudojo skirtingus modelius, tačiau išvados yra panašios – sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai buvo mažesnis negu kitų veiksnių. Kitokį rezultatą gavo Bloomberg.

Pastebima, kad BVP augimui, reaguojant į sankcijas, pirmiausia trukdė Rusijos ekonominė politika, vidinės priežastys.

Pripažįstamas sankcijų poveikis ilgalaikėje perspektyvoje. Dėl jų lėtės Rusijos modernizavimas.

Kitos vidinės priežastys

Rusijos socialinio-ekonominio proveržio tikslu V.Putinas savo inauguracijos dieną pasirašė įsaką, skirtą nacionaliniams projektams. Iki 2024 m. turi būti įgyvendinta 13 projektų[13], kurių biudžetas yra lygus 25,7 trln. RUB arba apie 350 mlrd. EUR dabartiniu kursu.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Š. m. vasario mėnesį Rusijos vyriausybei oficialiai patvirtinus šių projektų finansavimo ir  vykdymo planą, pranešta, kad dėl to BVP augimas padidės 1-1,5%, ir bus užtikrintas V.Putino paskelbto tikslo Rusijai tapti penktąja stambiausia pasaulio ekonomika iki 2024 m. įvykdymas[14]. Birželio mėnesį savo tradicinės „Tiesioginės linijos“ metu V.Putinas darbo našumo didinimą pavadino viena pagrindinių Rusijos problemų ir aiškino, kad būtent nacionaliniai projektai šį našumą ir turi užtikrinti. Rusijos lyderis tvirtino, kad nacionalinių projektų vykdymo rezultatus žmonės turi pajusti „jau dabar, šiais metais, kitais metais ir vėliau“, kad „jie turi atsispindėti pajamose ir atlyginimuose“[15].

Nuo V.Putino aiškinimų praėjus vos dviem mėnesiams, Rusijos Audito rūmai nustatė, kad nacionalinių projektų vykdymas ir biudžeto išlaidų įsisavinimas per 2019 m. pirmąjį pusmetį tesiekė 32% ir 42%. Gi neabejotinai multiplikacinį efektą turintieji Rusijos skaitmeninės ekonomikos ir automobilių kelių projektai įvykdyti atitinkamai tik 8,3% ir 12,2%[16]. Šia proga institucijos vadovas A.Kudrinas konstatavo „organizacinių priemonių atsilikimą“. Analitikas A.Nesmijanas teiginį pakartojo paprasta kalba, sakydamas, kad skaičiai rodo, kokiu laipsniu Rusijoje veikia valdymas. Išpūsta valdininkijos sistema, 60-70% praradusi veiksnumą, pasak jo, yra negyva[17].

Tuo tarpu Rusijos premjeras D.Medvedevas nuo vasaros atkakliai stumia 4 darbo dienų savaitės įvedimo idėją. O mokslininkai (beje, ir darbdaviai) teigia, kad toks sprendimas sumažins gamybą, o kartu dėl to gali sumažėti ir Rusijos BVP[18].

Neseniai ekonomikos ministras M.Oreškinas pareiškė, kad valstybinės programos, kurių Rusijos biudžete yra 42, ir kurių vykdymui reikia 75% visų išlaidų, virto pelkėmis. Todėl ministras jas pasiūlė prijungti prie nacionalinių projektų[19].

Matydamas, kas vyksta, Rusijos taupomojo banko vadovas G.Grefas nacionalinių projektų turinį pavadino netinkamu. Jis pastebėjo, kad V.Putino valdymo metu valdininkų padaugėjo nuo 1, 156 mln. iki 2,2 mln., o valdžia nesuvokia, ko iš tikrųjų reikia imtis[20].

Dvigubi Vakarų standartai

Rugpjūčio mėnesį susitikime su Prancūzijos ambasadoriais prezidentas E.Macronas pareiškė, kad reiktų persvarstyti santykius su Rusija, pridurdamas, kad naujos sankcijos Rusijai neatitiktų Prancūzijos interesų[21].

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijai ir Ukrainai apsikeitus karo belaisviais, imta kalbėti apie rugsėjo mėnesį galimai įvyksiantį vadinamojo Normandijos formato (Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Rusija) susitikimą. Rusija yra nurodžiusi, kad susitikimui pritartų, jeigu prieš tai būtų imtasi „konkrečių žingsnių“. Prisijungti prie keturšalių derybų, jeigu dalyviai „to panorėtų“, pasisiūlė JAV prezidentas D.Trumpas [22].

Šiomis aplinkybėmis vertos dėmesio Ispanijos El Confidenciali įžvalgos apie Rusijos atžvilgiu Europos Sąjungoje egzistuojančius  dvigubus standartus[23].

Po agresijos prieš Ukrainą Rusijai paskelbus sankcijas, ši atsakė žemės ūkio produkcijos kontrasankcijomis. Nuo jų labiausiai nukentėjo diplomatiškai silpnos šalys Lietuva, Ispanija ir Graikija. Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos investicijos Rusijoje tapo didžiausiomis per paskutinį dešimtmetį.

Rusijos-Vokietijos prekybos rūmų duomenimis, Vokietijos bendrovės per paskutiniuosius metus Rusijoje investavo 3 mlrd. 300 tūkstančių EUR, kas žymiai viršija sumą iki Krymo aneksijos. Dvišalės prekybos apyvarta išaugo 8% ir pasiekė 62 mlrd. EUR mastą. Prieš kelis mėnesius Pamaskvėje V.Putinas atidarė didelę koncerno Mercedes-Benz gamyklą.

Dujotiekio Nord stream – 2 tiesime dalyvauja energetikos gigantai Uniper, Wintershall ir Prancūzijos bendrovė Engie. Kartu su Gazpromu dujų gavyboje Rusijos Arktikoje dalyvauja Prancūzijos Total. Rusijos-Prancūzijos prekybos apyvarta 2018 m. išaugo 11%, o Prancūzijos bendrovės Rusijoje investavo 20 mlrd. EUR.

Vokietijos Handelsblatt[24], remdamasis  Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD) duomenimis, teigia, kad investicijomis Rusijoje visus lenkia JAV. Jos įmonių tiesioginės investicijos Rusijoje sudaro 39,1 mlrd. USD ir 12,6 karto viršija Rusijos centrinio banko oficialiai skelbiamą 3,1 mlrd. USD sumą. Be to, Amerika milijardines sumas yra investavusi į Rusijos finansų rinką. Dėl tokių skaičių Jungtinių Tautų ekspertai linkę abejoti ne tik JAV požiūrio į sankcijas rimtumu, bet ir būsimos politikos pasekmėmis.

Rubliai

Pagal UNCTAD ekspertų vertinimus oficialioje statistikoje nėra JAV, Vokietijos milijardinių investicijų, kurios slepiasi lengvatinio apmokestinimo bendrovių (angl. offshore) investicijų statistikoje. Šiuo mechanizmu taip pat naudojasi investuotojai iš Šveicarijos, Nyderlandų, Kinijos. Kinija tokiu būdu Rusijoje yra investavusi ne oficialius 3,6 mlrd. USD, o 36 mlrd. USD.

Handelsblatt kalbinamam Raiffeisen Bank International analitikui G.Deuberiui susidaro įspūdis, kad 2014 m. įvestos Vakarų sankcijos šiandien beveik neveikia. Tam nuteikia skaičiai, apibūdinantys Rusijos bankų būklę, jos finansų rinką, ir nusistovėjęs rublio kursas.

Demokratinėje sistemoje yra svarbi visuomenės nuomonė. Šiais metais analitinio centro – Europos užsienio reikalų tarybos apklausa ES didžiojoje dalyje (rytiniame ES pakraštyje esančios Baltijos valstybės, Suomija liko neapklaustos) parodė, kad virš 50% balso teisę turinčių ES gyventojų ES politiką Rusijos atžvilgiu vadina  arba subalansuota arba nepakankamai griežta. Prancūzijoje, Vokietijoje vyrauja nuomonė, kad ES sankcijos Rusijai turi būti griežtesnės už ligšiolines[25].

2019.09.17; 19:00

[1] GDP growth (annual %), World Bank national accounts data, and OECD National Accounts data files: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.KD.ZG?locations=RU

[2] Кудрин оценил рост ВВП пессимистичнее прогноза правительства:
https://www.rbc.ru/economics/12/09/2019/5d7a51f79a79473d41c667e8?from=from_main

[3] Отмена санкций не поможет ВВП: https://www.rbc.ru/newspaper/2018/07/10/5b436d469a7947a04bf25f26

[4] Here’s One Measure That Shows Sanctions on Russia are Working: http://www.bloomberg.com/news/articles/2018-11-16/here-s-one-measure-that-shows-sanctions-on-russia-are-working

[5] Should we care? The economic effects of financial sanctions on the Russian economy: https://helda.helsinki.fi/bof/bitstream/handle/123456789/16219/dp1319.pdf?sequence=1&isAllowed=y

[6] IMF Country Report No. 19/260: file:///C:/Users/user/Downloads/1RUSEA2019001.pdf

[7] МВФ сравнил ущерб российской экономики от санкций и падения цен на нефть: https://www.rbc.ru/economics/06/08/2019/5d4806bd9a79479d7585b04d?from=from_main

[8] 22 U.S. Code § 5605: https://www.law.cornell.edu/uscode/text/22/5605

[9] Bureau of International Security and Nonproliferation; Imposition of Additional Sanctions on Russia Under the Chemical and Biological Weapons Control and Warfare Elimination Act of 1991: https://www.federalregister.gov/documents/2019/08/26/2019-18050/bureau-of-international-security-and-nonproliferation-imposition-of-additional-sanctions-on-russia

[10] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1

[11] Moody‘s посчитало санкции США «постоянной угрозой» для России:
https://www.rbc.ru/economics/07/08/2019/5d4aa7909a79470d2d12b776?from=from_main

[12] Рейтинговые агентства оценили влияние новых санкций США на Россию: https://www.rbc.ru/finances/06/08/2019/5d4989e29a79472efda8e9d5?from=from_main

[13] НАЦИОНАЛЬНЫЕ ПРОЕКТЫ: ЦЕЛЕВЫЕ ПОКАЗАТЕЛИ И ОСНОВНЫЕ РЕЗУЛЬТАТЫ: http://static.government.ru/media/files/p7nn2CS0pVhvQ98OOwAt2dzCIAietQih.pdf

[14] 13 проектов весны: реализация майских указов даст ВВП 1,5 процентного пункта: https://iz.ru/844533/dmitrii-grinkevich/13-proektov-vesny-realizatciia-maiskikh-ukazov-dast-vvp-15-protcentnogo-punkta

[15] Прямая линия с Владимиром Путиным: http://kremlin.ru/events/president/news/60795

[16] За полгода расходы на нацпроекты оказались исполнены менее чем на треть: https://www.rbc.ru/economics/24/07/2019/5d3841789a79477e9e620ec8

[17] Анатолий Несмиян. Коллапс управления: http://www.rosbalt.ru/posts/2019/08/19/1797971.html

[18] Сокращение рабочих дней обсуждают в правительстве. Что ждет россиян?: https://lenta.ru/brief/2019/08/22/work_four_days/

[19] Орешкин: Госпрограммы превратились в «болото», которое необходимо реформировать: http://www.rosbalt.ru/russia/2019/09/12/1802085.html

[20] Греф заявил о неверии в экономический прорыв благодаря нацпроектам:
https://www.rbc.ru/economics/13/09/2019/5d7b52049a79470dbf91a5bd?from=from_main

[21] Macron calls on Europe to reach out to Russia: http://en.rfi.fr/20190827-france-macron-calls-europe-reach-out-russia-diplomacy-united-states-iran-brazil/

[22] Trump Says Ready To Join Normandy Talks On East Ukraine Conflict: https://www.rferl.org/a/trump-says-ready-to-join-normandy-talks-on-east-ukraine-conflict/30156143.html

[23] Лицемерие Франции и Германии: они требуют от Европы санкций против России…, а сами наращивают инвестиции (El Confidencial, Испания): https://inosmi.ru/politic/20190821/245670632.html

[24] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1

[25] Give the people what they want: Popular demand for a strong European foreign policy: https://www.ecfr.eu/publications/summary/popular_demand_for_strong_european_foreign_policy_what_people_want

Politinės intrigos

Arūnas Stakišaitis, šio teksto autorius

Kodėl Lietuvoje negalima nukelti sovietizmo paminklų? Ogi todėl, kad tai užpykdytų Rusijos gynybos ministeriją.

Ši ministerija inicijuoja įstatymo „Priemonės, taikomos asmenims, dalyvaujantiems sunaikinant, pakenkiant arba išniekinant paminklus, skirtus įžymiems Rusijos kariniams vadovams ir svarbiems istorijos įvykiams“ projektą, pagal kurį už nurodytus veiksmus prieš paminklus, esančius užsienyje, būtų skiriamos sankcijos.

Rusijos baudžiamajam kodeksui siūlomas specialus straipsnis, o, juo vadovaujantis, atsakingiems asmenims būtų draudžiama įvažiuoti į Rusiją, jų turimi aktyvai Rusijoje būtų areštuojami. Šiems asmenims numatoma uždrausti bet kokius nuosavybės ir investicijų Rusijos Federacijoje sandorius, disponavimą ten esančiu turtu.

Sovietinių karių skulptūra, kadaise stovėjusi ant Žaliojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tokių asmenų kontroliuojamiems juridiniams asmenims Rusijoje būtų stabdoma veikla – narystė/įgaliojimai direktorių taryboje ir kituose Rusijoje registruotuose bendrovių valdymo organuose.

Pažymima, kad federacinis įstatymas atitinka Eurazijos ekonominės sąjungos sutarties 2014 m. gegužės 29 d. nuostatas ir kitas Rusijos Federacijos tarptautinių sutarčių nuostatas.

Įstatymo  projektas skelbiamas Rusijos oficialioje norminių teisės aktų interneto svetainėje[1], kurioje visuomenė iki š.m. liepos 4 d. gali pateikti savo siūlymus.

2019.06.21; 08:19

[1] О мерах воздействия на лиц, причастных к уничтожению, повреждению или осквернению памятников выдающимся российским военачальникам и значимым событиям истории: https://regulation.gov.ru/projects#npa=92444

 

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Pasiekimai kosmoso srityje Rusijai visada buvo svarbi jos identiteto dalis. Maskvai pavyko 1957 m. keliais mėnesiais anksčiau už Ameriką paleisti pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.

O 1961 m. ji trim savaitėm aplenkė JAV, į Žemės orbitą pasiųsdama pirmąjį kosmonautą. Be to, pirmasis Amerikos astronautas pabuvojo tik suborbitiniame skrydyje.

Iki 1975 m. SSRS vykdė Mėnulio, Veneros, Marso programas.

Atsilikdamas nuo Amerikos 7 metais, 1988 m. aplink Žemę du kartus apskriejo šios valstybės daugkartinis pilotuojamas, tačiau be žmonių erdvėlaivis Buran, kuris vėliau į kosmosą nekilo iš viso.

Po 1988 m. Rusija praktiškai apsiribojo vien orbitiniais skrydžiais aplink Žemę. Į tolimesnes erdves iškeliavo vos vienas kitas jos aparatas.

Paskelbtieji nauji Rusijos planai atrodo ambicingai. Pagal V.Putino 2013 m. patvirtintus valstybinės politikos kosmoso srityje pagrindus[1] iki 2030 m. turi būti sukurtas kompleksas, įgalinsiantis naujos kartos kosmines priemones skraidinti į Mėnulį, Marsą, Jupiterį ir kitus Saulės sistemos dangaus kūnus, šiam tikslui naudojant supersunkią virš 50 t keliamosios galios raketą. Taip pat turi atsirasti elektroraketiniai daugkartiniai vilkikai, galėsiantys aprūpinti nuolatinę bazę Mėnulyje. Kosminiams aparatams aptarnauti orbitoje bus pasitelktos daugkartinės raketos – nešėjos ir tarporbitiniai vilkikai. Po 2030 m. žadama pradėti naudoti raketų su daugkartine pirmąja pakopa kompleksą kartu rengiant sąlygas pilotuojamam skrydžiui į Marsą.

Tikrovė

Nors oficialūs planai Rusijai žada proveržį, jos kosminių programų būklę š. m. balandžio mėnesio viduryje išplėstiniame posėdyje svarstė Rusijos Saugumo taryba[2]. Tokie Saugumo tarybos posėdžiai vyksta du kartus per metus, ir juose svarstomas Rusijos saugumo užtikrinimas atskirose srityse. Pvz., 2015 m. vasarą taryba aptarė sankcijas Rusijai, o rudenį – branduolinį, cheminį ir biologinį saugumą. Apie kosmines problemas paskutinį kartą joje diskutuota tik 2008 m.

Atvirojoje posėdžio dalyje Rusijos prezidentas V.Putinas pagrindinėms šakos problemoms priskyrė atsilikimą civilinės paskirties palydovų (ryšio, meteorologinio ir Žemės paviršiaus stebėjimo) charakteristikų srityje, nuolatinį negebėjimą apskaičiuoti išlaidų ir numatyti programų vykdymo terminų. Vienas tokių pavyzdžių – pirmojo Rusijos civilinio kosmodromo Vostočnyj antrojo etapo, skirto sunkiosioms raketoms, statyba. Ten nė viena bendrovė nesiima užbaigti darbų pagal nustatytus įkainius. Pasak pasitarime dalyvavusio karinį pramoninį kompleksą kuruojančio vicepremjero J.Borisovo, kosmodromo pirmojo etapo statyba yra užbaigta tik 64%.

Saugumo tarybos sekretorius N.Patruševas žiniasklaidą informavo, kad uždaroje posėdžio dalyje buvo svarstytas laikotarpis po 2013 m. Vyriausybė iki š. m. liepos mėn. vidurio įpareigota pateikti pataisytos valstybinės politikos kosmoso srityje programos kryptis, nepaisant to, kad 2013 m. patvirtinti šios politikos pagrindai galioja iki 2030 m.

Svarstymui Saugumo taryboje galėjo paskatinti pasirodę Rusijos statistikos tarnybos Rosstat duomenys. Skraidymo aparatų gamyba Rusijoje po nuolatinio jos augimo 2018 m. pirmą kartą patyrė 13,5% nuosmukį. Š. m. pirmojo ketvirčio duomenys žada gerokai didesnį smukimą 2019 m. (žr. 1 pav.).

Skraidymo aparatų eilutė Rosstat apskaitoje yra labai plati. Jai priskiriama civilinių ir karinių lėktuvų, helikopterių, bepiločių skraidymo aparatų, dalių lėktuvams ir helikopteriams, palydovų, orbitinių stočių, daugkartinio naudojimo erdvėlaivių, raketinės ir kosminės technikos leidimo įrangos kompleksų, tarpžemyninių raketų gamyba.

1 pav. Skraidymo aparatų gamybos Rusijoje dinamika[3] (* –  2019 m. pirmojo ketvirčio pokytis[4], lyginant su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu)

Skraidymo aparatų gamybos kosminę dedamąją turi atspindėti Rusijos kosminių startų statistika.

Pagal iškėlimus į kosmosą iki 2014 m. t. y. iki agresijos prieš Ukrainą pasaulyje pirmavo Rusija. Po to prasidėjo ryškus jos startų skaičiaus nuosmukis. Rusijos paleidimų iki 2018 m. sumažėjo net 1,8 karto. Kinijos aktyvumas atitinkamai išaugo 2,4 karto, ir ji tapo pirmaujančia, lenkdama net JAV. Didėja Indijos, Japonijos kosminių skrydžių skaičius, pasiekęs Europos kosminės agentūros lygį (žr. 2 pav.).

2 pav. Iškėlimų į Žemės orbitą, įskaitant avarinius atvejus, pasaulinė dinamika nuo 2010 m.[5]

NASA baigus daugkartinių pilotuojamų erdvėlaivių programą, nuo 2011 m. Amerikos astronautai tapo Rusijos kosmoso agentūros Roskosmos klientais. Skraidinimo į tarptautinę kosminę stotį (TKS) kaina už vieną vietą astronautui 2006-2018 m. pakilo nuo 25 mln. USD iki 81 mln. USD. Rusijos monopolininkui NASA per 12 metų sumokėjo virš 3,36 mlrd. USD[6].

Šiemet NASA planuoja pirmuosius bandomuosius pilotuojamus skrydžius į TKS SpaceX ir Boeing privačių bendrovių erdvėlaiviais Crew Dragon bei Starliner[7]. Po sėkmingos Crew Dragon kelionės į TKS, tiesa, dar be žmonių, Rusijos ekspertas V.Lukaševičius teigia, kad Amerika tapo visiškai nepriklausoma nuo Rusijos, o jos septynvietis erdvėlaivis visais parametrais lenkia beviltiškai pasenusį ir ankštą Sojuz. Roskosmoso gaunamos pajamos iš vieno užsienio keleivio viršydavo kosminio laivo, raketos ir paleidimo kainą, o dabar Rusija šių pajamų neteks[8].

Pagal NASA ir Roskosmoso susitarimą TKS ketinama eksploatuoti iki 2024 m. Dėl tolesnių planų abejojama. Svarbiausia priežastis – brangus TKS išlaikymas. TKS jau atsiranda alternatyva – Kinija savo kosminės stoties kūrimą planuoja baigti 2022 m. ir yra pareiškusi, kad ji bus prieinama tarptautinei bendruomenei[9].

Vadovybė taip pat negali nepastebėti, kad Rusijos kosmonautikoje padaugėjo nesėkmių.

Ypatingų atvejų pavyzdžiai

2013 m. liepos 2d. paleista iš Baikonuro kosmodromo Proton-M raketa su trim GLONASS sistemai skirtais navigaciniais palydovais, praėjus 17 s po starto, pakeitė kursą ir nukrito greta Proton komercinių skrydžių platformos. Technikos praradimo nuostoliai siekė 1,3 mlrd. USD. Be to, teko evakuoti apie 100 000 gyventojų dėl aplinkos užterštumo[10]. Pradinę versiją, kad avariją lėmė atvirkščiai pritvirtinti greičio jutikliai, patvirtino tyrimas. Dėl to raketa buvo nukreipta į Žemę.

2015 m. paaiškėjo, kad atgabentų Sojuz-2 raketos blokų Vostočnyj kosmodromas negali priimti montavimui dėl patalpos gabaritų neatitikimo. Mat patalpa buvo suprojektuota kitai raketos-nešėjos Sojuz modifikacijai. Apie tai naujienų agentūra TASS sužinojo iš kosmodromo darbuotojo. Kitas šaltinis – kosmodromo antžeminės kosminės infrastruktūros objektų eksploatacijos centras paaiškino, kad darbų su raketa montavimo – bandymo korpuse negalima atlikti dėl komplekso neužbaigtumo[11].

Pirmoji raketa iš naujojo Rusijos kosmodromo Vostočnyj turėjo pakilti 2016 m. balandžio 27 d. Stebėti starto atvyko pats V.Putinas[12]. Dėl technikos sutrikimų paleidimą teko atidėti parai, o Rusijos prezidentui per parą teko tris kartus suskraidyti maršrutu Vostočnyj-Blagoveščenskas-Vostočnyj.

2018 m. rugsėjo mėnesį po raketų Sojuz-2 starto kompleksu buvo aptiktos betonu neužpildytos ertmės. Taisymo darbai kainavo 4,57 mln. RUB[13].

2018 m. spalio mėnesį, išsijungus Sojuz raketos antrosios pakopos varikliams, įvyko pilotuojamo Rusijos kosminio laivo avarija. Kosmonautai liko gyvi. Nesėkmę lėmė raketos montavimo klaidos[14].

Faktai rodo, kad daug kas priklauso nuo personalo požiūrio į darbą arba jo kompetencijos.

Padėtis Roskosmose

Rusijos raketų-kosminės technikos eksporto dalis pasaulyje 2017 m. vietoje planuotų 24,5% sumažėjo iki 8,5%. Priežastis valstybinė korporacija Roskomos nurodė savo veiklos 2017 m. ataskaitoje. Tai Vakarų sankcijos, neleidžiančios įsigyti elektronikos ir specialiųjų medžiagų, rublio kurso kritimas, negalėjimas konkuruoti su JAV privačiomis firmomis[15]. Ataskaitos 2018 m. Roskomosas nėra paskelbęs iki šiol.

Dar viena galima nesėkmių priežastis, pasak už sritį atsakingo vicepremjero J.Borisovo, yra labai žemas skaitmenizacijos lygis Roskosmose. Jo vadovas D.Rogozinas š. m. pradžioje pažymėjo, kad tuo jau susirūpinta – korporacijoje įsteigtas šios srities specialistų padalinys[16].

Didėjančio Rusijos atsilikimo pagrindine priežastimi Rusijos kosmonautikos federacijos ekspertas A.Chochlovas nurodė žemus atlyginimus[17]. Todėl po SSRS žlugimo iš institutų ir įmonių pasitraukė kvalifikuoti kadrai, nebuvo pasirūpinta patirties perdavimu. Jaunimas neužsibūna ir dėl to, kad įdomių projektų yra mažai. Padėtis tokia, kad iš 190 000 Roskosmoso įmonių darbuotojų atmetus pensinio ir priešpensinio amžiaus žmones bei jaunimą iki 30 metų, 30-45 metų amžiaus išmanančio ir patyrusio personalo lieka katastrofiškai mažai. Dėl smunkančio rublio kurso neįvykdomi darbai pagal sutartis, nes jos sudaromos rubliais.

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą padėtis be jau minėtų priežasčių rimtai pablogėjo ir dėl sekvestro Rusijos kosminei programai 2016-2025 m. Vyriausybė ir Roskosmosas ėmėsi reformų. Jų pasekmės neaiškios, nes Roskosmosui priklausančio M.Chruničevo centro finansinio gaivinimo programa padidino centro skolą iki 100 mlrd. RUB. Centras gamina sunkiąsias raketas, kurios vienintelės gali iškelti orbitinių stočių modulius, stambius ryšių palydovus, tarpplanetines stotis. A.Chochlovo nuomone, reformų sėkmę prognozuoti sunku, nes giluminės problemos ir jau priimti sprendimai lieka nesuvokti.

Už padėtį kosmoso šakoje nuo 2012 m. ir visas šio laikotarpio reformas atsakingu ekspertas nurodo D.Rogoziną, kuravusį šaką kaip vicepremjeras, o šiuo metu beveik metus vadovaujantį Roskosmosui. A.Chochlovas teigia, kad kosmonautikos specialistus ir ekspertus stebina beveik visi D.Rogozino pareiškimai žiniasklaidai. Kartu Rusijoje labai trūksta specialistų ir ekspertų viešos diskusijos apie strategiją kosmose. Pavyzdžiu Rusijai galėtų būti Augustino komisija Amerikoje.

Rusijos Audito rūmai 2017 m. Roskosmose nustatė finansinių pažeidimų, panaudojant lėšas, mastą. Jie siekia 760 mlrd. RUB (apie 13 mlrd. USD). Tai 2017 m. sudarė 40% visų pažeidimų, užfiksuotų visų atliktų tikrinimų mastu[18]. Ši suma metinį Roskosmoso programų finansavimą viršija apytikriai 3-5 kartus (žr. 3 pav.), o „pasiekimas“ pretenduoja į V.Putino „niet analogov“ kategoriją.

Generalinė prokuratūra įvairius pažeidimus, statant Vostočnyj kosmodromą, įvertino virš 10 mlrd. RUB. Baudžiamąsias bylas dėl lėšų vogimo imta kelti 2015 m., kai darbininkai ėmė skųstis, kad jiems nemokami atlyginimai[19].

Roskosmoso vadovas D.Rogozinas š. m. pradžioje interviu leidiniui RBK aiškino, kad valstybinės korporacijos sėkmingam pertvarkymui trukdo auditoriai, teisėsauga, žurnalistai, viešindami nustatytus pažeidimus ir tokiu būdu Roskosmosą diskredituodami[20].

3 pav. Roskosmoso programų finansavimas[21]

(Reikšmės USD yra apskaičiuotos pagal Rusijos Centrinio banko USD/RUB kurso[22] vidutinę metų reikšmę)

Nors Vostočnyj kosmodromo pirmasis statybos etapas turėjo būti baigtas 2018 m., tačiau š. m. pradžioje specialiame vyriausybiniame pasitarime premjeras D.Medvedevas konstatavo, kad užbaigta tik ketvirtis darbų apimties – iš 19 objektų perduota naudojimui tik 5. Vicepremjeras J.Borisovas pareiškė, kad antrojo etapo, skirto sunkiųjų raketų startams, užbaigti plane numatytais 2021 m. neįmanoma. Tai esą turi būti padaryta iki 2023 m.[23]. O Roskosmoso vadovas D.Rogozinas š. m. kovo mėnesį Rusijos televizijai jau tvirtino, kad pirmojo etapo darbai faktiškai yra užbaigti. Esą, atsirado problemų tik dėl projektinės dokumentacijos. Jis patikino, kad pradėti antrojo etapo statybos darbų, neturint projektinių ir statybos vykdymo dokumentų, neleis[24].

Ekspertų apibendrinimai

Prašomi apibūdinti padėtį trys Rusijos ekspertai vieningai tvirtina, kad jų šalies kosmonautika atsidūrė gilioje sisteminėje krizėje[25].

Rusijos kosmonautikos akademijos akademikas A.Železniakovas įsitikinęs, kad ką nors greitai pakeisti tapo neįmanoma. Padėtis galėtų pagerėti po kelių metų ar net dešimtmečių.

Kosminės politikos instituto vadovas I.Moisejevas atsakomybę priskiria D.Rogozinui, kuris, nuo 2011 m. būdamas vicepremjeru, kuravo karinę pramonę ir kosmoso sritį. Tuomet sisteminės krizės egzistavimą jis neigė. Tad dabartiniu metu komplekse veikia šimtai įmonių, kurių padėtis yra vienoda, o sunkumai panašūs. Paskutiniuoju metu startai be avarijų Rusijoje tampa išimtimi. Pats D.Rogozinas problemas didina savo ypač neapgalvotais pasisakymais. Pagrasinęs, kad Rusija Amerikai nepardavinės raketų variklių RD-180 (montuojamų į raketų Atlas V pirmąją pakopą), o taip pat amerikiečių astronautus apkaltinęs skylės išgręžimu erdvėlaivyje Sojuz, jis gali pasiekti, kad JAV nuo Rusijos partnerių paprasčiausiai nusisuks.   

Rusijos kosmonautikos akademijos narys-korespondentas A.Joninas mano, kad finansavimu krizės jau neįveiksi, ir kad išsaugoti šią pramonės šaką, kokia ji yra, neįmanoma. Rusijai derėjo sekti Amerikos pavyzdžiu, struktūrą optimizuojant verslo principais. Ten veikia dvi konkuruojančios korporacijos – Boeing ir Lockheed. Šiuo metu Rusijoje tai daryti jau per vėlu. Civilinėje kosmonautikoje reikia veikti su privačiomis bendrovėmis, remiamomis valstybės. Tokiems planams, pasak A.Jonino, tiktų jau pradėjusi funkcionuoti S7 Space. Tačiau nepriklausomas ekspertas kosmonautikos klausimais V.Lukaševičius pastebi, kad S7 Space pradėjus sėkmingai veikti, buvo pakeista jos vadovybė. Jo manymu, esant dabartinei Rusijos kosmonautikos šakos struktūrai ir politiniam požiūriui į ją, dabartinei Roskosmoso vadovybei, pokyčiai Rusijoje nėra įmanomi iš principo[26].

2019.05.11; 15:28

[1] „Основные положения Основ государственной политики Российской Федерации в области космической деятельности на период до 2030 года и дальнейшую перспективу” (утв. Президентом РФ от 19.04.2013 N Пр-906): https://legalacts.ru/doc/osnovnye-polozhenija-osnov-gosudarstvennoi-politiki-rossiiskoi-federatsii/

[2] Совет безопасности решил пересмотреть космические приоритеты России: https://www.vedomosti.ru/politics/articles/2019/04/16/799327-sovet-bezopasnosti-kosmicheskie

[3] Производство самолетов, космических кораблей и ракет рухнуло в 2018 году:
https://www.rbc.ru/economics/06/04/2019/5ca72bfa9a7947fcb5c578f2

[4] Производство самолетов и вертолетов в России упало на 42%: https://www.rbc.ru/economics/24/04/2019/5cc03f999a79473ccbe742b9

[5] Orbital Launches of 2018: https://space.skyrocket.de/doc_chr/lau2018.htm

[6] Russia is squeezing NASA for more than $3.3 billion — and there’s little anyone can do about it: https://www.businessinsider.com/astronaut-cost-per-soyuz-seat-2016-9

[7] NASA’s Commercial Crew Program: Boeing Test Flight Dates and SpaceX Demo-2 Update: https://blogs.nasa.gov/commercialcrew/2019/04/03/nasas-commercial-crew-program-boeing-test-flight-dates-and-spacex-demo-2-update/

[8] Интервью „Москве-24” после успешной стыковки нового Crew Dragon SpaceX: https://www.youtube.com/watch?v=f_4xZJJ9jHU&feature=youtu.be

[9] Быть или не быть: какая судьба ждет МКС после 2024 года?: https://ria.ru/20170608/1496069387.html

[10] Report: ‘Upside down’ sensors led to $1.3bn Proton-M rocket crash: https://www.rt.com/news/proton-rocket-mistake-explosion-870/

[11] Монтаж ракеты „Союз-2” для старта с Восточного начнется после завершения всех стройработ: https://tass.ru/kosmos/2340681

[12] Причину сбоя в запуске с Восточного нашли в самом ракетном комплексе: https://www.interfax.ru/russia/505931

[13] Ущерб от нарушений на космодроме Восточный превысил 10 млрд руб: . https://www.rbc.ru/society/20/11/2018/5bf3dd089a79472597512c3e

[14] Следователи и «Роскосмос» определили виновных в аварии ракеты «Союз»: https://www.rbc.ru/society/18/10/2018/5bc8bafd9a794729f1f95a9b

[15] Г О Д О В О Й О Т Ч Е Т Государственной корпорации по космической деятельности «Роскосмос» за 2017 год: https://www.roscosmos.ru/media/img/docs/Reports/report.2017.pdf

[16] Рогозин — РБК: «Формула «космос вне политики» не работает»: https://www.rbc.ru/interview/politics/10/01/2019/5c35bef19a794700cd1694fd?from=newsfeed

[17] Россия теряет космос?: https://www.rosbalt.ru/moscow/2019/01/16/1758253.html

[18] Кудрин рассказал о выявленных нарушениях в «Роскосмосе» на 760 млрд руб.: https://www.rbc.ru/rbcfreenews/5b2a3ad99a7947bec89f3828

[19] Ущерб от нарушений на космодроме Восточный превысил 10 млрд руб: . https://www.rbc.ru/society/20/11/2018/5bf3dd089a79472597512c3e

[20] Рогозин — РБК: «Формула «космос вне политики» не работает»: https://www.rbc.ru/interview/politics/10/01/2019/5c35bef19a794700cd1694fd?from=newsfeed

[21] Совет безопасности решил пересмотреть космические приоритеты России: https://www.vedomosti.ru/politics/articles/2019/04/16/799327-sovet-bezopasnosti-kosmicheskie

[22] Dynamics of the official exchange rates: https://www.cbr.ru/eng/currency_base/dynamics/?UniDbQuery.Posted=True&UniDbQuery.mode=2&UniDbQuery.date_req1=&UniDbQuery.date_req2=&UniDbQuery.VAL_NM_RQ=R01235&UniDbQuery.FromDate=01%2F01%2F2015&UniDbQuery.ToDate=09%2F05%2F2019

[23] «Роскосмос» вернули на землю: почему срывается стройка «Восточного»: https://www.rbc.ru/society/23/01/2019/5c48582e9a7947777e0c33a2

[24] Вторую очередь Восточного не будут строить без проектной документации: https://rg.ru/2019/03/23/reg-dfo/vtoruiu-ochered-vostochnogo-ne-budut-stroit-bez-proektnoj-dokumentacii.html

[25] Все очень плохо: эксперты о кризисе космической отрасли: https://snob.ru/entry/166869

[26] Интервью „Москве-24” после успешной стыковки нового Crew Dragon SpaceX: https://www.youtube.com/watch?v=f_4xZJJ9jHU&feature=youtu.be

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Socialinė padėtis

1 pav. Rusijos gyventojų realių pajamų dinamika

Rusijos prezidentas V.Putinas, pradėdamas savo didžiąją spaudos konferenciją, gruodžio mėnesį pranešė, kad 2018 m. realios gyventojų pajamos turėtų būti padidėję 0,5%, nes realūs atlyginimai[1] didėja[2]. Vėliau pasirodžiusiais Rusijos Centrinio banko duomenimis, realus atlyginimo augimas 2018 m. tesiekė 0,2% – mažiausią reikšmę nuo 2016 m. vidurio[3]. Gi Rusijos gyventojų realiosios pajamos nuo 2014 m. nuolat mažėjo. Tai rodo Rusijos statistikos tarnybos Rosstat duomenys[4]. Nebuvo išimtis ir V.Putino minėtieji tariamo augimo 2018 metai (žr. 1 pav.).

Diagramoje vaizduojamas realių pajamų pokytis 2018 m., lyginant su 2017 m., pasirodo, gali būti pateikiamas dvejopai, nes tai priklauso nuo skaičiavimo būdo. Mat 2017 m. sausio mėnesį pensininkai vietoje pensijų indeksavimo 2016 m. gavo vienkartinę 5000 RUB (~77 EUR) išmoką pagal atitinkamą 2016 m. įstatymą. Neįskaičiavus šios išmokos, nuosmukis 2017 m. būtų didesnis už čia vaizduojamą – 1,2%. Atitinkamai realių pajamų 2018 m. pokyčio vertė tampa +0,3%, jeigu 5000 RUB išmoka 2017 m. neįskaitoma, ir ji yra neigiama, sudarydama – 0,2%, jeigu pastaroji išmoka įskaitoma[5].

2019 m. sausio mėnesį eiga nepakito – realios gyventojų pajamos, Rosstat duomenimis, papildomai sumažėjo 1,3%[6]. Taigi jų nuosmukis tęsiasi jau 6 metus iš eilės. Nuo 2014 m. realiosios rusų pajamos susitraukė 11%.

Vidutinė pensija 2018 m. sumažėjo 2,4 %. Nominalus jos dydis yra 13 360 RUB (~181 EUR). Nuosmukis yra pirmas po 2015 m[7].

Rusijoje sparčiai daugėja imančiųjų hipotekos paskolas. Bendra tokių įsiskolinimų suma pasiekė apie 6,38 trln. RUB (~86 mlrd. EUR). Vien 2018 m. sudaryta paskolos sutarčių 3 trln. RUB sumai. Reiškinį kaip aktualiją minėjo net V.Putinas metiniame pranešime parlamentui, todėl skolininkams planuojamos tam tikros įstatyminės lengvatos. FINAM holdingo analitikas A.Korenevas tikisi, kad skolinimosi tempai 2019 m. sumažės, tačiau skolų grąžinimo atidėjimas gali tapti probleminiu, nes daug kas priklausys nuo užsienio ir vidaus padėties. O galimų scenarijų diapazonas, pasak jo, yra labai platus[8].

Rusijos opozicijos mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos  Nacionalinės gerovės fondas, iš kurio mokamos pensijos, jau kurį laiką neauga. Jis nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. kovo mėnesio sumažėjo nuo 5,3% iki 3,7% BVP[9].

Minimomis sąlygomis Rusijos biudžetas lieka proficitinis, nes ribojama išlaidų dalis. Neįvykdytų federacinio biudžeto asignavimų suma 785,8 mlrd. RUB (~10-11 mlrd. EUR) 2018 m., lyginant su 2017 m., išaugo 1,3 karto. Išlaidų sąmatos įvykdymas 2018 m. siekė tik 95,5%, dėl ko Rusijos Audito rūmai konstatavo žemiausią šios sąmatos įvykdymo lygį per paskutiniuosius 10 metų. Tokiu būdu biudžeto proficitas pasiekė 2,7% BVP. Audito rūmai konstatavo atsiradusią praktiką koreguoti biudžetą metų pabaigoje[10]. Akivaizdu, kad sutaupyti pinigai naudojami ne socialinėms reikmėms.

Rusijos kontrsankcijos Vakarų maisto produktams, pasirodo, efektyviai padeda atsigauti Rusijos žemės ūkiui. Tai pastebima šiam klausimui skirtoje apžvalgoje[11]. Rusai prisitaiko prie vietinės pasiūlos, daugėja investicijų agrariniame sektoriuje. Tačiau padėtis yra tokia, kad maisto produktai Rusijoje nėra pigesni negu Vokietijoje. Tai rodo 2018 m. lapkričio mėnesį atliktas eksperimentas. Už 14 produktų rinkinį Vokietijoje teko mokėti 24 EUR arba 1800 RUB, o Rusijoje – 1895 RUB. Rinkinį sudarė 1 kg cukraus, 10 kiaušinių, 1 l pieno, 1 kg miltų, 1 l sulčių, 1 kepalas duonos, pigaus šokolado plytelė, 1 kg dešrelių, 1 kg makaronų, 1 kg pomidorų, 1 kg obuolių, 1 l saulėgrąžų aliejaus, 250 g sviesto, kiaulienos pjausnio pakuotė. Lidl tinklo parduotuvėje Trosingene įsigytos prekės lygintos su Maskvoje Piatoročkos tinklo parduotuvėje rastais atitikmenimis, kainą koreguojant pagal pakuotės svorį[12]. Išvada būtų akivaizdi – rusiškos kainos neatitinka rusiškų atlyginimų. Rusijoje 2018 m. minimali mėnesinė alga buvo 151 EUR[13], Vokietijoje – 1498 EUR[14].

Visuomenės nuomonė

Vykdoma socialinė-ekonomine politika daro įtaką visuomenės nuomonei.

2018 m. lapkričio mėnesį 52% rusų manė, kad valdžia, nušviesdama padėtį šalyje, meluoja. Prieš metus tokią nuomonę turėjo tik 37 % gyventojų. Kad valdžios žmonės vienu metu sako tiesą, o kitu meluoja, 2018 m. tvirtino 33 % rusų[15]. Apklausą vykdžiusio Levados centro vadovas L.Gudkovas aiškina, kad rezultatą lėmė padėties šalyje pablogėjimas, problemų sprendimas visuomenės sąskaita, ilginant pensinį amžių, didinant akcizus, atmetant socialinę sutartį su visuomene[16].

Pasitikėjimo trūksta ir turtingajame Rusijos visuomenės sluoksnyje. Bendrovės Knight Frank tyrimas The Wealth Report 2019 rodo, kad Rusijos multimilijonierų turtas 2018 m. išaugo tik 40 %, kai pasaulio mastu jis padidėjo 63 %. Priežastis – rusų nenoras rizikuoti, nes į akcijas šie yra investavę tik 16 % savo lėšų. Apie 80 % Rusijos milijonierių jau turi užsienio valstybės pasus arba ruošiasi juos įsigyti. Lygiai tiek pat mano, kad 2019 m. padėtis Rusijoje pablogės. Trečdalis jų planuoja palikti Rusiją ir išvykti į užsienį nuolatiniam gyvenimui[17]. 

Valdžios rūpesčiai

Mintys apie galimą spalvotąją revoliuciją Rusijos režimo neapleidžia jau eilę metų. Įvykiai rodo, kad išeities bandoma ieškoti, pasitelkiant jėgos, gąsdinimo, dezinformacijos priemones.

Temą aptariantis karinis apžvalgininkas A.Golcas pastebi[18], kad dar 2000-jų viduryje Rusijos karo mokslų akademijos vadovas M.Garejevas, beje, pasižymėjęs gera uosle politiniams vėjams, prakalbo apie būtinybę rasti karinį atsaką į nekarines grėsmes. Gynybos ministras S.Šoigu 2014 m. tarptautinėje konferencijoje  paskelbė, kad „spalvotosios revoliucijos vis labiau įgyja ginkluotos kovos pobūdį“.

Rusijos 2014 m. karinėje doktrinoje pagrindinėms vidaus karinėms grėsmėms buvo priskirtas vidaus politinės ir socialinės padėties šalyje destabilizavimas, informacinės veiklos įtaka gyventojams, pirmiausia jaunimui, socialinės įtampos provokavimas. Dokumente pažymima, kad šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose naudojamos nekarinio pobūdžio priemonės, įskaitant „gyventojų protestinio potencialo panaudojimą plačiu mastu“[19].

Rusijos – Baltarusijos sąjungos karinės doktrinos projekte spalvotosioms revoliucijoms skiriama daug dėmesio, ir jos yra priskirtos grėsmėms. Dokumentas dėl nebaigtos tvirtinimo procedūros kol kas neįsigaliojo. 2018 m. pabaigoje jį patvirtino Rusijos prezidentas, jam yra pritarusi Baltarusijos vyriausybė[20].

Idėjas imta materializuoti

Rusijoje 2016 m. imta formuoti paralelią armijai struktūrą – Nacionalinę gvardiją. V.Putino įsaku patvirtintose veiklos taisyklėse[21] nurodoma, kad Nacionalinė gvardija yra pavaldi Rusijos prezidentui. Tarp jai nustatytų uždavinių įrašyta kova su ekstremizmu Rusijoje ir viešosios tvarkos apsauga. Karinio eksperto A.Golco nuomone, ši iš vidaus reikalų pajėgų atsiradusi, savo skaitlingumu viršijanti Rusijos sausumos kariuomenės pajėgas ginkluota jėga buvo numatyta galimų didelio masto protesto akcijų Rusijoje gesinimui. O vadu pasirinktas V.Zolotovas – laiko patikrintas  V.Putino apsaugininkas, kuris prireikus be dvejonių įvykdytų absoliučiai bet kokį įsakymą[22].

Viktoras Zolotovas ir Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotr.

Savo uolumą V.Zolotovas pasistengė demonstruoti 2018 m. rugsėjo mėnesį, video būdu į dvikovą iškvietęs V.Putino kritiką ir kovotoją su korupcija A.Navalną, pažadėjęs iš jo „padaryti sultingą žlėgtainį“ ir leidęs pasirinkti kovos būdą. Pastarasis, beje, tuo metu buvo už grotų, nes turėjo atsėdėti 30 parų areštą. Tokiu būdu V.Putino generolas reagavo į A.Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo informaciją apie jo turimą 3,5 mlrd. RUB (~ 47 mln. EUR) vertės nekilnojamą turtą ir iš vienintelio tiekėjo – Kryme esančio mėsos kombinato „Tautų draugystė“ gvardijai tiekiamas dešreles, kurių kaina buvo 2-3 kartus didesnė už įprastinę, o kokybė prastesnė.

Į V.Zolotovo iniciatyvą atsiliepė prezidento V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas, pakomentavęs, jog kai kuriais atvejais „galima kovoti bet kuriais būdais“. Vėliau išaiškėjo, kad dėl šio vienintelio dešrelių tiekėjo V.Zolotovas buvo kreipęsis asmeniškai į V.Putiną, po ko premjeras D.Medvedevas pasirašė atitinkamą nutarimą. Faktą patvirtino Federacinė antimonopolinė tarnyba, kuri tyrimo buvo ėmusis kartu su karine prokuratūra[23].

Š. m. kovo mėnesio pradžioje Generalinio štabo viršininkas V.Gerasimovas Rusijos karo mokslų akademijos sesijoje pranešė, kad JAV Gynybos ministerija ėmėsi rengti naują karo veiksmų strategiją kodiniu pavadinimu „Trojos arklys“. Pagal ją esą būtų „aktyviai naudojamas „penktosios kolonos“ protestuojantis potencialas padėčiai destabilizuoti“. Kartu „į svarbiausius objektus būtų smogiama didelio tikslumo ginklu“[24].

Iš tikrųjų, apie rengiamą naują strategiją Brukingso institute kalbėjęs JAV karinių oro pajėgų štabo viršininkas D.Goldfeinas teigė, kad ji numato nematomą vienalaikį JAV pajėgų prasiskverbimą į priešo teritoriją sausuma, jūra ir oru. Pagrindinį vaidmenį šioje strategijoje atliktų penktosios kartos naikintuvai F-35 su labai tikslia ginkluote. Apie jokį visuomenės protesto potencialą D.Goldfeinas nekalbėjo. Todėl Rusijos karinis ekspertas A.Golcas teiginį, kad Rusijos priešai planuoja pasinaudoti „Trojos arkliu“ – Rusijos opozicija, pavadino V.Gerasimovo išsigalvojimu.

Kovo mėnesį Rusijos parlamentas priėmė įstatymų paketą, pagal kurį turi būti skiriamos bausmės už netinkamos informacijos skleidimą, valdžios negerbimą.

Būsimą tvarką nušvietė vienas dokumentų autorių – Federacijos tarybos narys A.Klišas[25]. Žiniasklaida, interneto svetainės, paskyros socialiniuose tinkluose bus uždaromos vien prokuratūros sprendimu. Po to baudas nuo 30 000 RUB iki 1,5 mln. RUB (400-2000 EUR) skirs administracinis teismas. Užregistruotai žiniasklaidai bus leidžiama nepriimtiną informaciją pašalinti pačiai, o visus kitus blokuos be įspėjimo.

Neleistino informavimo motyvai prokuratūros nedomins. Dokumente nurodoma, kad ji žiniasklaidą baus už „informaciją, kuri nederamu būdu reiškia <…> aiškią nepagarbą visuomenei, valstybei, valstybės simboliams, konstitucijai, valdžios institucijoms“. Kritikai pastebėjo, kad formuluotė yra labai nekonkreti ir sudarys galimybes interpretacijoms ir teismų savivalei. Įstatymų paskirtį atskleidė Federacijos tarybos narys O.Melničenka – naujieji įstatymai turi ginti esamą visuomeninę – politinę padėtį, nes esą spalvotosios revoliucijos keliu būtų pažeistos visų teisės[26].

FSB emblema

Akcentą pridėjo Rusijos saugumo tarybos sekretorius N.Patruševas, beje, savo laiku iš V.Putino perėmęs vadovavimą FSB. Kovo mėnesį ginklų gamybos mieste Iževske vykusiame pasitarime jis pranešė: „Rusijos Vidaus reikalų ministerijoje aktyvuojama darbo grupės, kuri rengs papildomas priemones nusikaltimų, susijusių su nepilnamečių sąmonės manipuliavimu socialiniuose tinkluose, prevencijai, užkardymui ir išaiškinimui, veikla“[27].

Paskutiniuoju metu ėmė stebinti Rusijos statistikos tarnybos Rosstat skelbiami skaičiai. Pranešta, kad 2018 m. BVP paaugo 2,3 %[28] vietoje Rusijos ir užsienio prognozuotojų lauktų 0,7-1,5 %[29]. Atsakydamas į šaipymąsi, ekonomikos ministras M.Oreškinas vertinimą pavadino „vienkartine istorija“[30]. Vėliau informuota apie 2019 m. vasario mėnesio pramonės ūgtelėjimą, netikėtai šoktelėjusį į rekordinį dviejų metų laikotarpiu 4,1 % aukštį, kai sausio mėnesį jis tesiekė 1 %. Tikrinę rezultatą Rusijos Aukštosios ekonomikos mokyklos specialistai nustatė, kad vasario mėnesį augimo nebuvo iš viso.

Nuo 2017 m. Rusijos statistikos tarnyba yra pavaldi Ekonomikos plėtros ministerijai, kuri yra atsakinga už ekonomikos augimą. Gruodžio mėnesį pirmasis vicepremjeras A.Siluanovas Rosstat skaičiavimus, rodžiusius gyventojų realių pajamų mažėjimą, pavadino siaubingais. Tą patį mėnesį tarnybos vadovas A.Surinovas atsistatydino. Naujuoju Rosstat vadovu buvo paskirtas P.Malkovas iš Ekonomikos plėtros ministerijos[31]. Kovo mėnesį jis pranešė, kad mėnesio duomenys apie rusų pajamas ateityje skelbiami nebus, ir kad tokia tvarka galios neribotą laiką[32].

Naujuosius įstatymus ir valdžios pastangas Rusijos dešiniųjų politikas L.Gozmanas vertina kaip sistemos pabaigos, jos agonijos akivaizdžias apraiškas. Visa tai rodo valdžios nepasitikėjimą savimi, jos visišką silpnumą. Daugelis L.Gozmano kalbintų labai kvalifikuotų teisininkų šiuos įstatymus pavadino visiškomis nesąmonėmis, pirmiausia dėl to, kad įstatymų nuostatų supratimas priklauso nuo interpretacijos. Tai primena 1924 m. baudžiamojo kodekso nuostatas. Aišku, kad tokius įstatymus valdžia priiminėja gąsdinimo tikslu, tačiau jie suteikia teisę represuoti bet ką. L.Gozmanui atrodo, kad valdžia įtikėjo jos įsivaizduojamais pavojais ir yra išsigandusi. Kartu ji disponuoja ginkluota jėga. O tai yra labai pavojinga visiems[33].

Tuo tarpu Rusijos analitikui ir publicistui D.Milinui atrodo, kad visiškai korupcijos persmelktos jėgos struktūros yra labiau suinteresuotos prieiti prie pinigų negu malšinti visuomenę, kuri juos išlaiko. Naująsias valdžios pastangas jis sieja su tyliu baimės apimto V.Putino režimo gesimu. Norima pasirodyti stipriais, tačiau tenka matyti korumpuotos valdymo sistemos paskutinę biurokratinio marazmo stadiją, kai visi ištekliai mobilizuojami sistemos funkcionavimo palaikymui. Senas pavargęs „lyderis“ seniai negeba prižiūrėti savo draugų, apvaginėjančių šalį, o visuomenė sparčiai skursta ir turi taupyti maisto sąskaita. D.Milinas konstatuoja atėjus nykų putininio sąstingio saulėlydį[34].

Rusijos opozicija ragina priešintis. EPA – ELTA nuotr.

Dėl gresiančių persekiojimų turėjęs emigruoti buvęs Rusijos ekonomikos mokyklos rektorius, dabartinis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas S.Gurijevas dar prieš 4 metus teigė, kad Rusijoje visi, įskaitant V.Putiną, D.Medvedevą, ministrus, supranta, kokias ekonomikos reformas reikia vykdyti. Kartu jie supranta, kad reformos nebus vykdomos. Mat sistemos pagrindas yra lojalumas, o nuo reformų nukentėtų tie, kurių lojalumu yra grindžiamas režimas[35].

Belieka pastebėti, kad Rusijos valdžia yra įstrigusi laukime. Gal ji laukia spalvotosios revoliucijos, kurios, kaip 2014 m. Saugumo tarybos posėdyje yra pareiškęs V.Putinas, nebus[36]. O gal savaiminio ekonominės gerovės į Rusiją atėjimo. Padėtis primena vyksmą S.Becketto pjesėje „Belaukiant Godo“, kurioje du saviti personažai – Vladimiras ir Estragonas laukia Godo, kuris neateis.

2019.03.25; 10:09

[1] Realias pajamas sudaro atlyginimų už darbą ir kitų gaunamų pajamų suma, rodanti, kiek prekių ir paslaugų galima įsigyti, įvertinus infliaciją ir atskaičius mokesčius bei kitus atskaitymus. Realių pajamų mažėjimą gali didinti imamos paskolos.

[2] Большая пресс-конференция Владимира Путина: http://kremlin.ru/events/president/news/59455

[3] ЭКОНОМИКА Информационно-аналитические комментарии: http://cbr.ru/Collection/Collection/File/15743/EC_2019-01.pdf

[4] Реальные располагаемые денежные доходы по Российской Федерации: http://www.gks.ru/wps/wcm/connect/rosstat_main/rosstat/ru/statistics/population/level/#

[5] Росстат: реальные доходы россиян упали в 2018 году пятый год подряд: https://www.vestifinance.ru/articles/113732

[6] Реальные доходы россиян в 2019 году продолжили падение: https://www.rbc.ru/economics/19/02/2019/5c6c3a0a9a794787fc457225

[7] Социально-экономическое положение России: http://www.gks.ru/free_doc/doc_2018/social/osn-12-2018.pdf

[8] Долговой ящик: объем взятых россиянами займов достиг 14,86 трлн: https://iz.ru/850394/angelina-galanina-inna-grigoreva/dolgovoi-iashchik-obem-vziatykh-rossiianami-zaimov-dostig-1486-trln

[9] Объем Фонда национального благосостояния: https://www.minfin.ru/ru/perfomance/nationalwealthfund/statistics/

[10] Бюджету недодали расходов: https://www.kommersant.ru/doc/3889509

[11] Russia Is Winning the Sanctions Game: https://nationalinterest.org/blog/skeptics/russia-winning-sanctions-game-47517

[12] РОССИЯ И ГЕРМАНИЯ. СРАВНИВАЕМ ЦЕНЫ НА ПРОДУКТЫ: http://svobodnye-novosti.ru/new/rossiya_i_germaniya_sravnivaem_ceny_na_produkty_/

[13] Russia – Minimum wages: https://countryeconomy.com/national-minimum-wage/russia

[14] Germany – Minimum wages: https://countryeconomy.com/national-minimum-wage/germany

[15] ПРАВДА И ЛОЖЬ: https://www.levada.ru/2019/02/11/pravda-i-lozh/

[16] Более половины россиян обвиняют чиновников во лжи о положении дел в стране: https://www.vedomosti.ru/politics/articles/2019/02/10/793734-chinovnikov-lzhi?utm_campaign=vedomosti_public&utm_content=793734-chinovnikov-lzhi&utm_medium=social&utm_source=telegram_ved

[17] Российские миллионеры инвестируют осторожнее, богатеют медленнее и хотят уехать: https://thebell.io/rossijskie-millionery-investiruyut-ostorozhnee-bogateyut-medlennee-i-hotyat-uehat/

[18] Почему Генштаб готовится воевать с российской оппозицией: https://openmedia.io/exclusive/pochemu-genshtab-gotovitsya-voevat-s-rossijskoj-oppoziciej/

[19] Военная доктрина Российской Федерации: https://rg.ru/2014/12/30/doktrina-dok.html

[20] Анализ новой редакции военной доктрины: https://www.sonar2050.org/publications/novaya-redakciya-voennoy-doktriny-soyuznogo-gosudarstva/

[21] Указ Президента РФ от 30.09.2016 N 510 (ред. от 24.10.2018) „О Федеральной службе войск национальной гвардии Российской Федерации” (вместе с „Положением о Федеральной службе войск национальной гвардии Российской Федерации”): http://www.consultant.ru/cons/cgi/online.cgi?req=doc&base=LAW&n=309612&fld=134&dst=1000000001,0&rnd=0.7745417391057949#009099511415952422

[22] НАЦГВАРДИЯ: ЧТО, ГДЕ, КОГДА И ЗАЧЕМ?: https://newtimes.ru/articles/detail/116389/

[23] Глава Росгвардии „вызвал на дуэль” арестанта – назвав „того, кого нельзя называть”. Соцсети: смело – посадить Навального, а потом угрожать: https://www.newsru.com/russia/11sep2018/zolotov.html#2; Пока Навальный прощался с Людмилой Алексеевой, Золотов подал к нему иск на миллион рублей: https://www.newsru.com/russia/11dec2018/isk.html

[24] Почему Генштаб готовится воевать с российской оппозицией: https://openmedia.io/exclusive/pochemu-genshtab-gotovitsya-voevat-s-rossijskoj-oppoziciej/

[25] «Это и называется субъективная сторона»: http://www.rosbalt.ru/russia/2019/03/13/1769239.html

[26] Ten pat

[27] В России усилили борьбу с манипулированием сознанием подростков через соцсети: https://russian.rt.com/russia/news/610323-borba-manipulirovanie-podrostki-socseti

[28] О производстве и использовании валового внутреннего продукта (ВВП) 
за 2018 год: http://www.gks.ru/bgd/free/B04_03/IssWWW.exe/Stg/d04/21.htm

[29] Ką Rusijai žada 2019-ieji?: https://slaptai.lt/arunas-stakisaitis-ka-rusijai-zada-2019-ieji/

[30] Орешкин назвал «разовой историей» неожиданный рост экономики: https://www.rbc.ru/economics/13/02/2019/5c6378929a79471f926430ef

[31] Экономический рост России оказался вымышленным: https://lenta.ru/news/2019/03/19/rosstat_hse/

[32] Росстат „приостановит на неопределенный срок” публикацию ежемесячных данных о доходах россиян: https://www.newsru.com/finance/19mar2019/rosstat.html

[33] Леонид Гозман: „Они хотят напугать. Мы не должны бояться”: https://www.svoboda.org/a/29823527.html

[34] Дмитрий Милин: „Унылый закат путинского „застоя”: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=2323146407737275&id=100001258161733

[35] Корабль идет на айсберг: http://www.svoboda.org/content/article/26812635.html

[36] Основные тезисы Владимира Путина на заседании Совбеза РФ: https://tass.ru/politika/1334886

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Arūnas Stakišaitis, šio komentaro autorius

Dar rinkimų kampanijos metu respublikonų kandidatas D.Trumpas NATO vadino atgyvena ir vengė garantuoti NATO sutarties 5 straipsnio įsipareigojimą bendrai gynybai sąjungininkų užpuolimo atveju.

Kandidatuodamas jis pažėrė pagyrų V.Putinui ir netgi neatmetė galimybės Krymą pripažinti Rusijos dalimi. Neaiškumų nesumažėjo, kai Amerikos žvalgyba nustatė, kad Rusija kišosi į prezidento rinkimus 2016 m., ir paaiškėjo D.Trumpo komandos ryšiai su Rusija, po ko šiuos ryšius ėmė tirti specialusis prokuroras R.Muelleris.

Kalbant apie abejotinas prezidento D.Trumpo nuostatas ir elgesį, kai kada siūloma jų nesureikšminti, nes esą prezidentą reikia vertinti pagal jo darbus. Tokiais atvejais sakoma, kad D.Trumpo valdymo metu Baltijos valstybėse buvo sustiprintas NATO buvimas, Lietuvoje ir regione atsirado Amerikos karinių pajėgų. Nurodoma, kad už agresiją prieš Ukrainą ir už Novičioko panaudojimą JAV išplėtė sankcijų Rusijai mastą, išsiuntė net 60 Rusijos diplomatų. Taip pat Ukrainą imta remti ginklais, priešinamasi dujotiekio Nord Stream 2 iš Rusijos į Vokietiją tiesimui ir pan.

Praėjus pusei kadencijos ir esant tokiam neatitikimui tarp kalbėjimo ir veiksmų, verta pažvelgti į D.Trumpo administracijos kai kurių sprendimų atsiradimo aplinkybes, šio prezidento asmenybės ir veiklos ypatybes bei atitinkamus vertinimus.

D.Trumpo administracijos savitumai

Personalas D.Trumpo administracijoje iki šiol keitėsi beprecedenčiu greičiu.

Brukingso instituto vertinimais[1], prezidento vyresniųjų patarėjų grupėje pasikeitimų atsirado 42 pareigybėse iš 65, kas sudaro 65%. Pagal instituto metodiką nėra įskaičiuojama kaita vienoje pareigybėje, jeigu pasikeitimai įvyko daugiau negu vieną kartą. Vienas tokių atvejų – patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju tapo jau 5 asmuo.

D.Trumpo kabineto grupę sudaro 24 pareigūnai. Joje atsirado 13 pasikeitimų. Dėl spaudimo pasitraukė 8, atsistatydino vienas, protestuodamas pasitraukė gynybos ministras J.Mattisas, trys pasikeitimai atsirado dėl paaukštinimo tarnyboje.

Vadybos JAV valdžioje specialistas M.Stieras pastebi, kad toks trikdymas turi labai dideles pasekmes – praradus vadovą, organizacijoje atsiranda kaskadinių padarinių[2]. 

Ne statistiniu rodikliu galėtų būti 2018 m. pradžioje pasirodžiusi skandalingoji M.Wolffo knyga „Ugnis ir įniršis: Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ (Fire and Fury: Inside the Trump White House) ir D.Trumpo reakcija į ją. Knygoje vaizduojama visiškai sutrikusi administracijos veikla, o D.Trumpo kai kurios savybės, jo padėjėjų manymu, rodo žemą pirmojo valstybės asmens intelektą ir nestabilią psichiką.

Atsakydamas D.Trumpas tviteryje pranešė esąs „labai stabilus genijus“. Mat anksčiau buvęs „LABAI“ sėkmingu verslininku, televizijos žvaigžde, ir iš pirmo mėginimo tapęs prezidentu[3]. Tai nebuvo atsitiktiniai savaime išsprūdę žodžiai. Po pusmečio, po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje spaudos konferencijos metu žurnalistų paklaustas, ar iš lėktuvo pakomentuos tviteryje susitikimus su kitų NATO šalių lyderiais, D.Trumpas atsakė, kad nekomentuos, nes tai padarys kiti. Ir šia proga pridūrė esąs „labai nuoseklus“ bei „labai stabilus genijus“[4].

Paaiškėjo, kad kompetencija D.Trumpo komandoje nebūtinai yra svarbiausia, ir tai rodo vienas konkretus pavyzdys.

Vokiško žurnalo Der Spiegel viršelis

Žiniasklaidos dėmesį[5] atkreipė prezidentinės Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) vyresniuoju pareigūnu strateginiam planavimui tapęs asmuo, neturėjęs patirties nei karinėje, nei valstybės tarnybos srityse. Tai – K.Harringtonas, dirbęs rizikos fondo Thiel Macro vykdančiuoju direktorium. Jis buvo artimas D.Trumpo mecenatui bei sąjungininkui P.Thieliui. Pristatydamas naują pareigūną, tuometinis prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui M.Flynnas teigė, kad K.Harringtonas yra pasiruošęs atsinešti naujų darbinių idėjų.

Jau pačioje D.Trumpo kadencijos pradžioje K.Harringtonas siūlė atitraukti dalį JAV karinių pajėgų iš Rytų Europos, teiravosi apie galimybę JAV pajėgas atšaukti iš Baltijos valstybių ar jas perdislokuoti kitur. Jis samprotavo apie strategiją „performuoti JAV interesus naujų santykių su Rusija kontekste“. Apie tai Amerikos leidiniui The Daily Beast po metų liudijo buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai. Tai buvo pirmasis žinomu tapęs JAV prezidento komandos bandymas, kuris K.Harringtono kolegai atrodė panašus į atsilyginimą Rusijai už galimas investicijas D.Trumpui jo rinkimų kampanijos metu.

K.Harringtonas aistringai tikėjo, kad ekonominės sankcijos, ypač skiriamos Rusijai, buvo nepaprastai žalingos JAV. Administracijos pareigūno liudijimu, 2017 m. kovo mėn. K.Harringtonas siūlė atšaukti sankcijas Rusijos naftos sektoriui.

Beje, M.Flynnas vėliau turėjo atsistatydinti, paaiškėjus, kad jis klaidino FTB ir viceprezidentą M.Pence dėl jo ryšių su Rusijos ambasadorium Amerikai S.Kisliaku ir dėl šių ryšių turinio. Publikacijos pasirodymo metu K.Harringtonas tebedirbo Nacionalinio saugumo taryboje. Nėra jo pavardės buvusių darbuotojų sąraše ir dabar.

Nevienareikšmiškas elgesys Rusijos atžvilgiu

Pirmieji epizodai yra susiję su prezidento B.Obamos Rusijai taikytų sprendimų peržiūra.

Dar 2017 m. pradžioje, taigi vos pradėjęs eiti prezidento pareigas D.Trumpas rengėsi atšaukti Rusijai sankcijas, paskirtas už agresiją prieš Ukrainą. Planuota jų atsisakyti vienašališkai, iš Rusijos nereikalaujant jokių veiksmų. Sužinoję apie ketinimą, kuris panėšėjo į rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimą, į Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorių D.Friedą kreipėsi jo kolegos. Supratęs, kad ketinimas gali būti rimtas, o sprendimas gali atsirasti greitai, D.Friedas kartu su valstybės sekretoriaus padėjėju žmogaus teisių reikalais T.Malinowskiu ėmėsi lobizmo Kongrese, siekdami, kad sankcijos būtų įteisintos įstatymu. Abiem pareigūnams vėliau teko atsistatydinti, o apie faktą jie po kelių mėnesių pasakojo NBC televizijos naujienų laidoje[6].

Sankcijų Rusijai įstatymo projektą teikė abi – demokratų ir respublikonų partijos. Tačiau D.Trumpas siekė, kad įstatymo būtų atsisakyta. Šiuo tikslu 2017 m. liepos mėn. pabaigoje jis telefonu kreipėsi į Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininką B.Corkerį. D.Trumpas jam aiškino, kad tokia iniciatyva būtų antikonstitucinė ir pakenktų jo prezidentinei veiklai. Taip pat telefonu kreipdamasis į kitą respublikonų senatorių McConnelį, D.Trumpas reiškė nepasitenkinimą dėl sankcijų Rusijai pagal svarstomą sankcijų Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai įstatymo projektą. Nesusivaldęs pokalbio metu D.Trumpas ėmė šaukti. Vienam vyresniajam respublikono padėjėjui susidarė įspūdis, tarsi D.Trumpas nuolat galvotų apie Rusiją. Apie šias prezidento pastangas leidiniui Politico pranešė trys šaltiniai. Parlamentarams nenusileidus, D.Trumpui 2017 m. rugpjūčio 2 d. teko pasirašyti įstatymą, draudžiantį jam be parlamento pritarimo atšaukti sankcijas Rusijai[7].

Pagal įsigaliojusį įstatymą naujos sankcijos Rusijai turėjo būti paskirtos iki 2017 m. spalio 1 d. Tačiau nuo šio termino praėjus trims savaitėms, D.Trumpo administracija to nebuvo padariusi. Administraciją spaudžiant parlamentarams, R.Tillersono vadovautame Valstybės departamente buvo panaikintas sankcijų politikos skyrius, šią sritį perduodant Politikos planavimo biuro direktoriaus pavaduotojui. Specializuotos komandos darbo perdavimą vienam asmeniui eilė buvusių pareigūnų ir ekspertų vadino klaida[8].

Dar vieną B.Obamos administracijos sprendimą ketinta atšaukti 2017 m. gegužės mėn., Rusijai grąžinant du diplomatinės tarnybos pastatus Niujorke ir Merilendo valstijoje. Jie buvo uždaryti 2016 m. pabaigoje, paaiškėjus, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 m., o šie pastatai buvo naudojami žvalgybai. Apie planus pranešus laikraščiui The Washington Post, pastatų grąžinimo buvo atsisakyta[9].

Kiti toliau aptariami atvejai, rodantys prezidento galimą šališkumą Rusijai, su peržiūromis nesusiję.

Susirūpinus, kad specialusis prokuroras R.Muelleris, tiriantis galimus D.Trumpo ryšius su Rusija, nebūtų nušalintas prezidento sprendimu, respublikonas senatorius Th.Tillisas kartu su demokratu senatorium C.Coonsu ėmėsi rengti atitinkamo įstatymo projektą. Reikšdamas nepasitenkinimą šiuo dokumentu, D.Trumpas yra skambinęs respublikonui senatoriui Th.Tillisui. Apie tai leidiniui Politico pasakojo pokalbio turinį žinantis asmuo[10].

2018 m. balandžio mėnesį Amerikos ambasadorė JTO N.R.Haley pranešė, kad ateinančią dieną JAV ketina skelbti naujas ekonomines sankcijas Rusijos bendrovėms, talkininkavusioms Bašaro al Asado režimui Sirijoje naudojant cheminius ginklus. Kremlius sureagavo nelaukdamas – V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas pareiškė, kad šios sankcijos su Sirija nesusiję, nes jomis esą norima išstumti Rusiją iš tarptautinės rinkos. Žadėtą dieną pasirodė JAV prezidento atstovės spaudai S.Sanders pranešimas. Jame nurodyta, kad D.Trumpas minėtoms sankcijoms nepritarė. Vėliau žiniasklaidai S.Sanders patikslino, kad prezidentas nori turėti gerus santykius su Rusija[11]. Ambasadorė N.R.Haley atsistatydino.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Iki šiol JAV lieka Rusijai nepaskelbusios vadinamojo sankcijų antrojo paketo pagal JAV 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymą (CBW Act) už cheminio ginklo Novičiok panaudojimą. Nors valstybės sekretoriaus padėjėja M.Singh Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetą 2018 m. rugsėjo mėnesį patikino, kad labai griežtos sankcijos bus neabejotinai paskelbtos iki termino pabaigos lapkričio mėnesį, jeigu Rusija per likusį laiką CBW įstatymo nustatytų sąlygų neįvykdys[12], veiksmų nesulaukta. Rusija sąlygas ignoravo, o teisinimuisi dėl delsimo Amerikoje atsirado priežasčių. Tai – tarpiniai Kongreso rinkimai lapkričio mėnesį ir gruodžio mėnesį D.Trumpo paskelbtas valstybinių įstaigų uždarymas, trukęs ilgiau negu mėnesį. Gi Maskva per šį laiką Juodojoje jūroje užpuolė Ukrainos laivus.

Po Skripalių nuodijimo Novičiok medžiaga britų premjerės T.May raginamas JAV prezidentas išsiuntė 60 Rusijos diplomatų. Londonas pareikalavo, kad išvyktų 23. Sužinojęs, kad Vokietija ir Prancūzija išsiuntė vos po kelis rusus, D.Trumpas pasijuto suklaidintas savo padėjėjų. Jis nepriėmė jų aiškinimo, kad buvo orientuotasi į bendrą ES išsiųstųjų skaičių. Laikraščio The Washington Post šaltinio teigimu, D.Trumpas liko įtūžęs, svaidėsi keiksmais, o nuodijimą Novičioku vadino iš esmės Europos problema[13].

Būdamas prezidentu, D.Trumpas su V.Putinu yra susitikęs 5 kartus. Tačiau ryškiausiu vadintinas susitikimas Helsinkyje 2018 m. liepos mėnesį. Jo nemažai kas laukė sunerimę. Mat žurnalistų paklaustas, ar galėtų atsisakyti Krymo aneksijos nepripažinimo,  D.Trumpas jau buvo atsakęs: „Pamatysime. Helsinkyje gali būti visko. Su Putinu kalbėsime apie viską“[14].

Susitikimas buvo uždaras. Lyderiai įsileido tik savo vertėjus, o padėjėjų, stenografuotojų dalyvavimo atsisakė. Pokalbis truko dvi valandas vietoje planuotų 90 minučių. Kremlius buvo pranešęs apie pasiektus svarbius susitarimus, o JAV valdžios pareigūnai tuo metu liko visiškoje nežinioje[15].

Apie rezultatus teko spręsti pagal prezidentų pasisakymus bendroje spaudos konferencijoje[16]. Po jos D.Trumpas sulaukė beprecedentės Amerikos kairiųjų ir dešiniųjų politikų, įvairių pakraipų spaudos, žymių buvusių žvalgybos darbuotojų kritikos. Ją apibendrino Svobodos radijas[17].

Ypač didelį nepasitenkinimą sukėlė dvi prezidento tezės. Pirma, D.Trumpas leido suprasti, kad už kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus yra bendrai atsakingos Rusija su Amerika. Antra, jis parodė, kad yra linkęs tikėti V.Putinu, tvirtinančiu, kad Rusija į šiuos rinkimus nesikišo, bet ne Amerikos žvalgyba, kuri teigia atvirkščiai, be to, turėdama tai įrodančius faktus.

Laikraštis The Wall Street Journal bendrą spaudos konferenciją prilygino „asmeniniam ir nacionaliniam pažeminimui“. Pastebėta, kad D.Trumpas, būdamas šalia diktatoriaus, kuris savo įsikišimu į rinkimus taip pakenkė jo prezidentinei veiklai, nesugebėjo sau pripažinti, kad tiki savo patarėjais žvalgybos reikalams, o ne Rusijos valdytoju.

Vienintelis žinomas politikas, gynęs prezidentą, buvo senatorius R.Paulas, dėl to sulaukęs viešos D.Trumpo padėkos. Senatorius J.McCainas D.Trumpo pasirodymą pavadino vienu gėdingiausių Amerikos prezidentų istorijoje. D.Trumpui dar tą pačią dieną teko aiškintis, kad jis spaudos konferencijoje Helsinkyje esą pasakė ne taip kaip galvojo. Jis patikino, kad tiki JAV žvalgybos išvadomis, rodančiomis Rusijos kišimąsi į prezidento 2016 m. rinkimus.

Amerikos Užsienio politikos tyrimų instituto karinis analitikas S.Blankas Helsinkio susitikimą vertino ypač neigiamai. Jo nuomone, D.Trumpas pademonstravo, kad nesupranta, apie ką kalba, su kuo kalba, ir kad neturi jokios strategijos. Ekspertas numatė, kad Kongresas neleis prezidentui nustatyti Amerikos ir Rusijos santykių jam pageidaujama kryptimi, o kabineto ministrai, jeigu dėl principingumo neatsistatydins, prisidės prie pasipriešinimo visais įmanomais būdais. Publicistas D.Satteris didžiausia D.Trumpo klaida pavadino jo paramą autoritariniam režimui Rusijoje.

Jeigu dar Helsinkyje šio susitikimo rezultatai atrodė labai neaiškūs ir kartu galintys būti reikšmingi, tai dabar plačiai sutariama, kad susitikimas baigėsi niekuo. Akivaizdžiai lėmė didelis pasipriešinimas, D.Trumpui sugrįžus į namus. 

Paskutinis susitikimas su V.Putinu būtų likęs iš viso nuslėptas, jeigu apie jį laikraščio The Financial Times nebūtų informavęs Rusijos pareigūnas. Įvyko jis G20 viršūnių susitikimo metu, nepaisant to, kad iš anksto suderintą oficialų susitikimą D.Trumpui teko atšaukti jau skrydžio į Argentiną metu, paskelbus, kad Juodojoje jūroje Rusija atakavo Ukrainos laivus. Prezidentų pokalbis truko apie 15 minučių, nedalyvaujant D.Trumpo vertėjui ar stenografuotojui. Buvo aptarti kai kurie užsienio politikos klausimai, Ukrainos laivų užpuolimas, Sirijos klausimai, tinkamas laikas būsimam oficialiam dvišaliam susitikimui. Pokalbio turinį komentuoti atsisakė abiejų prezidentų atstovai spaudai[18].

D.Trumpo pokalbiams su V.Putinu yra būdingas Amerikai neįprastas slaptumas[19]. Po pirmojo susitikimo Vokietijoje G20 forumo metu D.Trumpas atėmė užrašus iš savo vertėjo ir liepė jam nepasakoti, ką girdėjęs. Antrąkart Amerikos lyderis su V.Putinu tame pačiame renginyje kalbėjosi be liudininkų iš JAV. Helsinkio diskusijose be prezidentų dalyvavo tik jų vertėjai. Susitikime Argentinoje šalia D.Trumpo sėdėjo tik Melanija Trump, o vertėją turėjo tik V.Putinas. Ankstesnių prezidentų administracijų veteranams lieka nesuprantamas D.Trumpo noras nuslėpti informaciją nuo savo komandos, kas nesiderina su rūpinimusi valstybės interesais. Jie neprisimena atvejų, kai JAV prezidentas kalbasi su kita puse vienas ir neinformuoja savo padėjėjų apie pokalbio turinį.    

D.Trumpas yra pareiškęs norą vėl matyti Rusiją G7 klube. Esą tuomet G7 valstybių vadovai turėtų galimybę su V.Putinu kalbėtis apie Ukrainą ir Siriją, o pats D.Trumpas galėtų prašyti V.Putino imtis veiksmų, naudingų pasauliui ir jo Rusijai. Savo pageidavimą jis išdėstė 2018 m. vasarą, duodamas interviu televizijai Foxnews[20]. Iš G7 Rusija buvo pašalinta už Krymo aneksiją.

Viena vėliausių palankumo V.Putinui apraiškų tapo Nacionalinės gynybos finansavimo 2019 m. įstatymo pasirašymas. Jau po kelių valandų D.Trumpas paskelbė specialų pareiškimą, kuriame daugelį įstatymo nuostatų traktavo kaip konstitucijos neatitinkančius prezidento galių ribojimus, kurių jis galįs nepaisyti. Rusijai skirtais atvejais JAV prezidentas prieštaravo 4 nuostatoms iš 8. Viena jų draudžia skirti lėšas „bet kuriai veiklai, kuri pripažįsta Rusijos federacijos suverenitetą Krymui“. Beje, Amerikos teisininkų asociacija 2006 m. konstatavo, kad prezidentai turėtų skelbti ne pasirašymo pareiškimus, o įstatymus vetuoti, paliekant Kongresui teisę šį veto įveikti[21],[22].

Reiktų taip pat paminėti faktą, kad Amerikos ir Rusijos santykiai yra probleminiai, o prezidentų komunikacijoje to nesimato. 2018 m. rudenį CBS žurnalistei L.Stahl interviu metu teko net 4 kartus D.Trumpo klausti to paties: kodėl jis viešai nėra kritikavęs V.Putino? Į klausimą prezidentas taip ir nesugebėjo atsakyti[23]. Kartu pastebėtina, kad V.Putinas nėra blogai pasisakęs apie D.Trumpą.

Ekspertų nuomonės

D.Trumpo prezidentinę veiklą ir jo savybes Svobodos radijo laidoje aptarė trys Amerikos ekspertai[24]. Lietuvoje savo vertinimus pateikė į tradicinį saugumo politikai skirtą Sniego susitikimą atvykęs prof. J.Siracuza iš Melburno[25].

Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas, politologas D.Krameris neabejoja, kad D.Trumpas, pasitraukdamas iš tarptautinių sutarčių, per pusę savo kadencijos gerokai išklibino tarptautinių santykių sistemą. Jam nėra aišku, ar D.Trumpas supranta tarptautinių santykių mechanizmą iš viso. Stabilumo nedidina ir tai, kad D.Trumpas simpatizuoja stipriems autoritariniams vadovams ir viešai kritikuoja savo sąjungininkus. Dėl tokių jo pareiškimų daugelis abejoja JAV įsipareigojimų sąjungininkams patikimumu.  

JAV politologė N.Khrushcheva konstatuoja, kad D.Trumpas tarptautinių santykių sistemą klibina labai stipriai. Todėl tampa neaišku, kiek krizę gilinančių veiksnių ši sistema gali atlaikyti.

D.Trumpo požiūris į NATO Svobodos radijo pašnekovams atrodo nevienareikšmiai.

Kadangi rinkimų kampanijos metu D.Trumpas NATO vadino atgyvena, o tapęs prezidentu savo aplinkoje nuolat kalba apie Amerikos pasitraukimą iš bloko, D.Krameriui nėra aišku, ko vertas šio valstybės vadovo išmanymas. Žinant, kad prezidentas nemėgsta skaityti, kyla abejonių, ar jis yra susipažinęs su žvalgybų kasdien jam teikiama informacija. Visgi D.Krameris tikisi, kad JAV administracijai paskelbus apie pasitraukimo iš NATO ar panašų ketinimą, tam pasipriešintų Kongresas, o administracijos pareigūnai, atsakingi už užsienio ir saugumo politiką, atsistatydintų.

Gi N.Khrushcheva siūlomą JAV pasitraukimo iš NATO idėją laiko absoliučiai realia. Perskaičiusi D.Trumpo knygą „Derybų menas“ ir dar vieną, skirtą jo kaip politiko asmenybei, ji suprato, kad D.Trumpas yra linkęs nesiskaityti su jokiomis aplinkybėmis, įstatymais, jeigu jie trukdo jo verslo sandėriams, trukdo būti pirmu. Todėl Ameriką D.Trumpas traktuoja kaip privatų reikalą pagal paskelbtą šūkį „Pirmiausia Amerika“. Šiam reikalui NATO tampa nereikalinga našta, jeigu kitos bloko narės kolektyvinei gynybai skirti pinigų daugiau nenori. Taip galvodamas prezidentas, pasak politologės, gali nuspręsti, kad kolektyvinio saugumo organizacija jam trukdo ir todėl Amerikai yra nereikalinga. Elgesys Kanados atžvilgiu parodė, kad iš D.Trumpo galima laukti bet ko. Juk niekas nebūtų sugalvojęs, kad Kanadą JAV prezidentas galėtų pavadinti pavojinga Amerikos sąjungininke. Spaudimu ir įžeidinėjimais D.Trumpas gavo ko norėjo – Kanada turėjo priimti gerokai mažiau jai naudingą Šiaurės Amerikos prekybos sutarties versiją. 

Žurnalistas, Rusijos žinovas D.Satteris neabejoja, kad D.Trumpas NATO svarbą supranta ir organizacijos silpninti neleis. Tačiau ir jis pripažįsta, kad tikrąją tiesą atskleis laikas, nes žinių apie D.Trumpo ketinimus trūksta.

D.Trumpo elgesio vertinimai

D.Krameris pastebėjo, kad D.Trumpą šalininkai giria už padarytus darbus. Tačiau daug ką glumina, kad prezidento pareiškimai visiškai neatitinka jo administracijos priimamų sprendimų. Todėl lieka neaišku, kiek Baltųjų rūmų šeimininkas šios administracijos vykdomoje politikoje susigaudo. Be to, šie sprendimai nesiderina su D.Trumpo elgesiu Helsinkio viršūnių susitikime su V.Putinu, jo atsisakymu pateikti informaciją apie šį pokalbį ir D.Trumpo reikalavimu, kad vertėjas jam atiduotų užrašus, fiksuotus pokalbio metu.

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

D.Satteris pripažįsta, kad D.Trumpas labai daug prikalba negalvodamas, tačiau apie prezidentą jis yra linkęs spręsti pagal sprendimus. Vis dėlto, pastebėtina, kad šis žurnalistas liko neatkreipęs dėmesio į faktą, kodėl D.Trumpo valdymo metu prezidento B.Obamos dekretu skirtas sankcijas Rusijai Amerika įtvirtino įstatymu, o kitas sankcijas ėmė reglamentuoti taip pat įstatymais.

D.Trumpo viešas simpatijas V.Putinui N.Khrushcheva yra aptarusi atskirame straipsnyje. Todėl jai atrodo tikėtina, kad D.Trumpas V.Putiną vedžioja už nosies. Priežastys būtų nesudėtingos. Mat save D.Trumpas įsivaizduoja kaip svarbiausią figūrą, kurios negali užstoti niekas tiek jo šalyje tiek kitur. Tad jis nenori užleisti vietos Kinijai šalia Amerikos. Gal D.Trumpas ir norėtų gerų asmeninių santykių su V.Putinu, tačiau jis nenori Maskvai palikti vilties būti svarbia ir tolygia Amerikai. Taigi, politologės nuomone, D.Trumpas Rusijai nedaro išimties, o traktuoja ją kaip bet kurią kitą potencialią konkuruojančią su JAV valstybę ar organizaciją. Praėjus pusei prezidento kadencijos, N.Khrushchevai tapo aišku viena – V.Putinui  nepasisekė.

D.Trumpą apibūdino paskutiniojo Sniego susitikimo Trakuose dalyvis, Karališkojo Melburno Technologijų universiteto (angl. RMIT) profesorius, dešimčių knygų apie Šaltąjį karą autorius, Šaltojo karo specialistas, 14-os JAV prezidentų biografijų ir branduolinių ginklų istorijos tyrinėtojas J.Siracusa. Kad dėl teiginių prasmės nereiktų abejoti, interviu Delfi mintis jis reiškė tiesmukiškai ir nesiskaitydamas su žodžiais. Profesoriui aišku, kad D.Trumpas nieko nesiklauso, neturi pasaulio supratimo kaip D.Reaganas. Tai yra kvailiausias prezidentas Baltųjų rūmų istorijoje, tačiau turintis puikius žvėries instinktus. Iš NATO jis nesitrauks, nes Europoje JAV turi pernelyg daug interesų. Jei Rusija pajudėtų prieš JAV sąjungininkus, kur amerikiečių jau esama, profesoriaus įsitikinimu, jie pradės šaudyti per daug nediskutuodami su savo vyriausiuoju karinių pajėgų vadu.

Samprotaujant apie perspektyvas

Čia minimi ekspertai vertino D.Trumpo galimybes, bandė prognozuoti jo ateitį. 

Amerikoje gyvuoja nuomonė, kurią D.Krameris kartu su kitais respublikonais nurodė dar 2016 m. paskelbtame laiške. Jame teigiama, kad D.Trumpas neturi savybių, reikalingų JAV prezidentui, ir kad tai gali sudaryti pavojų Amerikos nacionaliniam saugumui.

Po dviejų metų D.Trumpo valdymo N.Khrushcheva neatmetė galimybės, kad dėl specialiojo prokuroro R.Muellerio tyrimo D.Trumpas bus priverstas pasitraukti.

Kitas akademikas J.Siracusa yra įsitikinęs, kad 2019-ieji D.Trumpui taps paskutiniaisiais metais JAV prezidento pareigose. Iš ten jis esą pasitrauks pats arba bus pašalintas per apkaltą.

2019.02.06; 12:29

[1] Tracking turnover in the Trump administration: https://www.brookings.edu/research/tracking-turnover-in-the-trump-administration/

[2] The Turnover at the Top of the Trump Administration Is Unprecedented: https://www.nytimes.com/interactive/2018/03/16/us/politics/all-the-major-firings-and-resignations-in-trump-administration.html

[3] Trump: I’m ‘Like, Really Smart,’ a ‘Very Stable Genius’: https://www.thedailybeast.com/trump-im-like-really-smart-a-very-stable-genius

[4] Trump again labels himself a ‘very stable genius’: https://thehill.com/homenews/administration/396628-trump-calls-himself-a-stable-genius

[5] White House Official Floated Withdrawing U.S. Forces to Please Putin :

https://www.thedailybeast.com/white-house-official-floated-withdrawing-us-forces-to-please-putin?ref=scroll

[6] Former Diplomats: Trump Team Sought to Lift Sanctions on Russia: https://www.nbcnews.com/politics/white-house/former-diplomats-trump-team-sought-lift-sanctions-russia-n767406

[7] Trump clashed with multiple GOP senators over Russia: https://www.politico.com/story/2017/08/23/trump-senate-yell-phone-calls-241950

[8] State Department Scraps Sanctions Office: https://foreignpolicy.com/2017/10/26/state-department-scraps-sanctions-office/

[9] Donald Trump to hand back Russian compounds in New York and Maryland seized after election:https://www.independent.co.uk/news/world/americas/donald-trump-russia-compounds-new-york-maryland-seized-presidential-election-2016-eastern-shore-a7766476.html

[10] Trump clashed with multiple GOP senators over Russia: https://www.politico.com/story/2017/08/23/trump-senate-yell-phone-calls-241950

[11] Trump Declines to Add Sanctions Against Russians, Contradicting Haley: https://www.nytimes.com/2018/04/16/us/politics/trump-rejects-sanctions-russia-syria.html

[12] Royce Statement on Russia Sanctions Deadline: https://foreignaffairs.house.gov/press-release/royce-statement-on-russia-sanctions-deadline/

[13] Donald Trump ‘felt misled over expulsion of 60 Russian diplomats for Salisbury attack’: https://www.telegraph.co.uk/news/2018/04/16/donald-trump-felt-misled-expulsion-60-russian-diplomats-salisbury/

[14] Anerkennt Trump die Krim-Annexion?: https://www.blick.ch/news/ausland/vor-gipfel-mit-putin-bahnt-sich-paukenschlag-an-anerkennt-trump-die-krim-annexion-id8561441.html

[15] Trump and Putin Have Met Five Times. What Was Said Is a Mystery: https://www.nytimes.com/2019/01/15/us/politics/trump-putin-meetings.html

[16] Read the full transcript of the Helsinki press conference: https://www.vox.com/2018/7/16/17576956/transcript-putin-trump-russia-helsinki-press-conference

[17] „Это фиаско”. Трампу пришлось оправдываться после встречи с Путиным: https://www.svoboda.org/a/29373502.html

[18] Trump and Putin sat down for meeting in Buenos Aires with no U.S. staff, report says: https://eu.usatoday.com/story/news/politics/2019/01/30/trump-putin-buenos-aires-meeting/2722486002/

[19] Trump and Putin Have Met Five Times. What Was Said Is a Mystery: https://www.nytimes.com/2019/01/15/us/politics/trump-putin-meetings.html

[20] Trump, in Fox News interview, says of Kim Jong Un: ‘We understand each other’: http://www.foxnews.com/politics/2018/06/13/trump-in-fox-news-interview-says-kim-jong-un-understand-each-other.html

[21] Trump Claims Power to Bypass Limits Set by Congress in Defense Bill: https://www.nytimes.com/2018/08/14/us/politics/trump-signing-statements.html

[22] Trump signals he may ignore Russia provisions in defense bill he just signed: https://www.defensenews.com/congress/2018/08/14/trump-signals-he-may-ignore-russia-provisions-in-defense-bill-he-just-signed/

[23] President Trump on Christine Blasey Ford, his relationships with Vladimir Putin and Kim Jong Un and more: https://www.cbsnews.com/news/donald-trump-interview-60-minutes-full-transcript-lesley-stahl-jamal-khashoggi-james-mattis-brett-kavanaugh-vladimir-putin-2018-10-14/

[24] Необычный президент. Два года после инаугурации Дональда Трампа:https://www.svoboda.org/a/usa-today-trump-two-years/29718813.html

[25] Profesorius apie politikos užkulisius prabilo be cenzūros: cituokit viską:  https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/profesorius-apie-politikos-uzkulisius-prabilo-be-cenzuros-cituokit-viska.d?id=80096395