Rekordinės liūtys Kinijoje jau pareikalavo 78 gyvybių. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Kiniją užklupusių rekordinių liūčių aukų skaičius penktadienį padidėjo iki mažiausiai 78. Apie tai pranešta skambant pareigūnų perspėjimams dėl tolesnių potvynių ir prie šalies artinantis dar vienai audrai.
Potvynių su Pekinu besiribojančioje Hebėjaus provincijoje aukų padaugėjo iki 29, penktadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida. 16 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Skaičiuojama, kad vien čia potvyniai paveikė beveik 4 mln. gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 40 tūkst. namų ir paveikta šimtai tūkstančių hektarų pasėlių.
Kiniją prieš dvi savaites pasiekusi audra „Doksuri“ į šalį atnešė smarkiausias liūtis nuo duomenų rinkimo pradžios prieš 140 metų. Potvyniai kilo po kelias savaites svilinusių istorinių karščių. Mokslininkai perspėja, kad panašius ekstremalius orų reiškinius intensyvina klimato kaita. Apvirtęs automobilis. EPA – ELTA foto
Pekine žuvo bent 33 žmonės, įskaitant du gelbėtojus, anksčiau šią savaitę teigė pareigūnai. Tuo metu šiaurės rytinėje Dzilino provincijoje praėjusią savaitę dėl liūčių žuvo dar daugiau kaip tuzinas žmonių. Kaimyninėje Liaoningo provincijoje liepos pabaigoje po pirmų intensyvaus lietaus dienų buvo pranešta apie dviejų asmenų žūtis.
Nepaisant visko, šalyje savaitgalį vėl numatomas smarkus lietus. Pranešama, kad prie šalies artinasi tropinė depresija „Khanun“. Manoma, kad kritulių, be kita ko, bus pietvakarinėse Sičuano ir Junano bei šiaurės vakarinėse Gansu ir Činghai provincijose.
Antys žiemą. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 24 d. (ELTA). Prasidėjus šventiniam laikotarpiui, JAV užklupo didžiulė žiemos audra, jau spėjusi paveikti apie 200 mln. žmonių, praneša BBC.
Su šia stichija taip pat siejamos dar bent 12 žmonių mirtys. Dėl audros penktadienį be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų ir buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių. Ją pakurstė vadinamasis „ciklonas–bomba“, kurio metu fiksuojamas slėgio kritimas. Skaičiuojama, kad milžiniška audra šiuo metu driekiasi maždaug 3,2 tūkst. kilometrų.
Anot pranešimų, kai kuriose šalies vietose lauko temperatūra smuko iki -45 laipsnių Celsijaus. Kaip nurodė Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS), Pensilvanijos ir Mičigano valstijose numatomas gausus snygis, o Bafalo mieste Niujorko valstijoje gali iškristi mažiausiai 89 centimetrai sniego.
Teksasas žiemą. EPA – ELTA nuotr.
Stichija visoje šalyje lėmė kelionių chaosą, kurį dar labiau paaštrino kelių valymo technikos operatorių stygius. Dėl sudėtingų oro sąlygų kilo daugybė avarijų, įskaitant Ohajuje užfiksuotą didžiulį eismo įvykį, kuris pražudė du žmones.
Pasak NWS, artimiausiu metu šalyje gali būti sumušta daugiau kaip 100 ankstesnių žemos temperatūros rekordų. Kai kur kelių dešimtmečių senumo rekordai jau buvo pasiekti.
Uraganas Ida gali tapti brangiausia visų laikų stichija. EPA-ELTA nuotr.
Uraganas Ida gali tapti brangiausia visų laikų orų stichija. „Yra galimybė, kad ekonominiai nuostoliai bus didesni nei po Katrinos“, – trečiadienį Ženevoje sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) generalinis sekretorius Petteris Taalas. Ida sekmadienį kaip 4 kategorijos uraganas smogė JAV pietrytinei pakrantei – praėjus lygiai 16 metų po Katrinos siautėjimo tame pat regione. Vėliau jis susilpnėjo iki tropinio viesulo.
Sugriovimų mastus Luizianos ir Misisipės valstijose kol kas sunku įvertinti. Žuvo mažiausiai keturi žmonės. Tačiau žinybos spėja, kad aukų bus daugiau. Kilo dideli potvyniai, daugiau kaip milijonas namų ūkių Luizianoje liko be elektros energijos.
Iki šiol brangiausia orų sąlygota katastrofa buvo laikomas uraganas Katrina. Jis 2005-aisiais nuniokojo didelę dalį Naujojo Orleano, žuvo daugiau kaip 1 800 žmonių. WMO duomenimis, Katrinos padaryti ekonominiai nuostoliai siekė beveik 164 mlrd. dolerių.
Antroje ir trečioje brangiausių orų stichijų vietoje yra uraganai Harvey‘is ir Maria, 2017 metais padarę žalos už 97 mlrd. ir beveik 70 mlrd. dolerių.
P. Taalas atkreipė dėmesį į didelę uragano Ida žalą Luizianos elektros tinklams. Laimei, dėl patobulintos išankstinio perspėjimo ir apsaugos nuo potvynių sistemos bei savalaikės evakuacijos pavyko išgelbėti daug žmonių gyvybių. „Gera žinia yra tai, kad aukų skaičius, lyginant su Katrina, yra daug mažesnis“, – pabrėžė P. Taalas.
Vokietijos kanclerė A. Merkel lankosi labiausiai nuo potvynio nukentėjusiuose šalies rajonuose
Sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsilankė labiausiai nuo potvynio nukentėjusiuose rajonuose šalies vakaruose.
Vyriausybės vadovė vidurdienį atvyko į Šuldo komuną Arveilerio rajone (Reinlando-Pfalco federalinė žemė), kur stichija sugriovė daug gyvenamųjų namų. Vien tik šiame rajone žuvo mažiausiai 110 žmonių, nukentėjo ne mažiau kaip 670. Politikė pabendravo su gelbėtojais ir ugniagesiais, dirbančiais nelaimės vietoje. Stichija siautėjo Vokietijoje. EPA-ELTA nuotr.
Kanclerę kelionėje lydi Reinlando-Pfalco ministrė pirmininkė Malu Dreyer. A. Merkel taip pat lankėsi Ardenau mieste.
Nuo pirmadienio Vokietijos vakaruose ir pietvakariuose pliaupė liūtys, kurios sukėlė niokojamus potvynius. Iš krantų išsiliejo Reino intakai Aras ir Mozelis, taip pat nedidelės Zauerio, Priumo, Nimso ir Erfto upės. Stichija pareikalavo daugiau kaip 150 žmonių gyvybių.
Per stichiją Belgijoje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 12. EPA-ELTA nuotr.
Po smarkių audrų Belgijoje žuvusiųjų skaičius, anot žiniasklaidos, išaugo iki dvylikos. Valstybinis transliuotojas RTBF penktadienį pranešė, kad dar penki asmenys laikomi dingusiais. Valonijos vyriausybės vadovas Elio Di Rupas stočiai sakė, kad aukų gali daugėti.
„Vakar vakare savo namuose vis dar buvo įkalinta šimtai žmonių“, – penktadienio rytą sakė premjeras. Valonijai, prancūzakalbiam regionui Pietų Belgijoje, stichija smogė ypač smarkiai.
Pasak policijos, dešimtys kelių ruožų uždaryti eismui, kaip ir dauguma geležinkelio ruožų Valonijoje. Daugiau kaip 21 000 žmonių regione liko be elektros.
Belgijos Lježo mieste žmonės dėl ypač smarkaus potvynio buvo paraginti greitai evakuotis. Laimei, naktį vandens lygis toliau nekilo, o labiausiai paveiktose miesto dalyse „labai lėtai“ slūgsta, penktadienio rytą pranešė Lježo policija.
Stichija siautėjo Vokietijoje. EPA-ELTA nuotr.
Vokietiją nusiaubusios stichijos mastas tampa vis dramatiškesnis. Iki penktadienio ryto suskaičiuota mažiausiai 81 auka. Baiminamasi, kad žuvusiųjų skaičius toliau augs. Daug žmonių laikomi dingusiais.
Ketvirtadienio vakaro duomenimis, dingusiųjų yra per 1 300. Gali būti, kad su daugeliu žmonių neįmanoma susisiekti dėl nutrūkusio telefoninio ryšio ir elektros tiekimo problemų.
Stichija naktį į ketvirtadienį nusiaubė Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemes. Ji laikoma viena didžiausių aplinkos katastrofų Vokietijos pokario istorijoje.
Japonijos premjeras Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 13 trln. jenų (apie 108 mlrd. eurų) investicijų priemones, kurios padės trečiai didžiausiai pasaulio ekonomikai atsigauti po neseniai ištikusių gamtos stichijų.
Investicijų paketu taip pat siekiama padėti šalies gyventojams ištverti praeitą mėnesį padidintus mokesčius ir išgyventi galimą ekonomikos nuosmukį po 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių bumo.
„Įgyvendinsime ryžtingas fiskalinės politikos priemones, kurių dydis siekia 13 trln jenų. Parengėme galingą priemonių paketą“, – paskelbė premjeras Sh. Abe.
Visuomeninio transliuotojo NHK ir kitų žiniasklaidos priemonių duomenimis, šį paketą vėliau ketvirtadienį Vyriausybė priims per posėdį, o iš viso investicijos sieks 26 trln. jenų – dar 13 trilijonų prisidės privatus sektorius.
Pagal planą, vyriausybė skirs apie 6 trln. jenų viešosioms investicijoms po keleto gamtos katastrofų – įskaitant keliasdešimt žmonių pražudžiusį taifūną Hagibis – kurios padarė didžiulės žalos šalies infrastruktūrai.
Japonijos ekonomika šiemet augo, daugiausia dėl kylančios paklausos prieš kitąmet liepą vyksiančias olimpines žaidynes. Kai kurie analitikai įspėja, kad Japonijos ekonomika smuks po šio didžiulio sporto renginio.
Paketu taip pat siekiama sumažinti poveikį, kurį gyventojai patiria dėl vartojimo mokesčio padidinimo nuo 8 iki 10 proc. Taip pat bus padedama šalies įmonėms pasirengti galimai pasaulinei ekonomikos krizei dėl JAV–Kinijos prekybos ginčų.
Tokijo akcijų indeksai šoktelėjo po šių naujienų.
„Ypač dėl šio paketo naudos gaus paveiktų įmonių, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, akcijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė „IwaiCosmo Securities“ brokeris Toshikazu Horiuchi.
Savo ruožtu Japonijos tyrimų instituto ekonomistas Yusuke Shimoda įspėjo, kad šio paketo poveikis gali būti ribotas.
„Paketas padės su infrastruktūra susijusioms įmonės, bet mažai tikėtina, kad padės iš esmės reformuoti lėtai augančią šalies ekonomiką“, – sakė Y. Shimoda.
Vyriausybė taip pat ketina skatinti žemės ūkio produkcijos eksportą, kitąmet įsigaliojant dvišaliam JAV ir Japonijos prekybos susitarimui, skelbė „Kyodo News“.
Be to, Japonijos valdžia taip pat padės vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems dėl ekonomikos sulėtėjimo nepavyksta susirasti darbo, įsilieti į darbo rinką.
Japonijoje siautėjęs smarkus taifūnas Hagibis pražudė mažiausiai 11 žmonių, apie 100 gyventojų buvo sužeisti, keliolika laikomi dingusiais, sekmadienį pranešė TV stotis NHK.
Tarp dingusiųjų yra aštuoni žmonės iš krovininio laivo, kuris šeštadienio vakarą nuskendo prie Tokijo krantų. Keturis įgulos narius pavyko išgelbėti.
Taifūnas šeštadienio vakarą (vietos laiku) sausumai smogė į pietvakarius nuo Tokijo esančiame Idzu pusiasalyje. Dar prieš tai smarkios liūtys ir stiprūs vėjai sukėlė potvynius ir purvo nuošliaužas.
TV stotys rodė iš oro darytas užtvindytų gyvenamųjų teritorijų, be kita ko, Nagano provincijoje, nuotraukas. Kariniais sraigtasparniais ir guminėmis valtimis žmonės buvo gelbėjami iš apsemtų namų. Buvo apgadinti pastatai ir automobiliai, išvirtę medžiai blokavo kelius.
Sekmadienį padėtis pamažu rimo, oro uostuose ir geležinkelio stotyse iš dalies buvo atnaujintas eismas.
Artėjant taifūnui, meteorologijos tarnyba įspėjo dėl „didelės katastrofos“ ir Tokijo regionui paskelbė aukščiausią pavojaus laipsnį. Žinybos paragino 7,3 mln. žmonių palikti namus, dešimtys tūkstančių šiam raginimui pakluso.
Vakare taifūno stiprumas buvo sumažintas nuo „labai didelio“ iki „didelio“.
Sostinėje Tokijuje buvo atšaukti visi skrydžiai. Tūkstančiai namų ūkių liko be elektros energijos.
Nepale smarkių liūčių sukeltų potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius išaugo iki 43 žmonių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANI.
Anksčiau buvo pranešta apie 32 žuvusiuosius. Dar 24 žmonės laikomi dingusiais be žinios, apie 20 gyventojų buvo sužeisti.
Liūtys Nepale prapliupo ketvirtadienį. Stichija smogė 21 šalies rajonui, šimtai žmonių buvo evakuoti. Apie 28 tūkstančius saugumo pajėgų pareigūnų mobilizuoti, kad teiktų gyventojams reikiamą pagalbą. Nepalo valdžia primygtinai rekomenduoja žmonėms likti saugiose vietose.
Sugriauti namai, išversti elektros perdavimo stulpai, po vandeniu atsidūrusios ištisos vietovės: ciklonas „Fani“ pridarė didelės žalos Indijoje. Laimei, skriedamas Bangladešo kryptimi, jis gerokai susilpnėjo. Audros, smogusios Indijai netoli Purio miesto, vėjo stiprumas penktadienio rytą siekė iki 205 km/h, o po 24 valandų jo greitis jau buvo perpus mažesnis.
Meteorologai prognozuoja, kad ciklonas toliau silps. Tačiau aukų skaičius gali toliau didėti. Indijoje stichija pražudė mažiausiai 8 žmones. Bangladeše žuvo moteris.
„Fani“ buvo stipriausias ciklonas per 20 metų, smogęs Indijos rytinei pakrantei. Ir čia, ir Bangladeše iš pakrantės vietovių buvo evakuota šimtai tūkstančių gyventojų.
Audros Bengalijos įlankoje nėra retos, pirmiausiai – nuo balandžio iki lapkričio.
