Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį itin kritiškai atsiliepė apie NATO sprendimą nesukurti neskraidymo zonos Ukrainoje. Anot jo, NATO puikiai žino, kad Rusija tęs karą, informuoja AFP.
Penktadienį NATO atmetė Ukrainos prašymą dėl neskraidymo zonos, kuri sustabdytų Rusijos vykdomą šalies bombardavimą pasitelkiant lėktuvus. Tačiau Vakarų sąjungininkai perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie naujas sankcijas, jeigu jis nenutrauks karo.
„Žinodami, kad bus nauji smūgiai ir aukos, NATO nusprendė neuždaryti dangaus virš Ukrainos, – prezidentas sakė vaizdo įraše. – Manome, kad NATO šalys pačios susikūrė naratyvą, kad Ukrainos dangaus uždarymas neva išprovokuotų Rusijos agresiją prieš NATO.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Aljansas nesikiš į konfliktą su Maskva nuogąstaujant, kad tokiu atveju karas išplistų.
„Vienintelis būdas, kaip įgyvendinti neskraidymo zoną, yra siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušinėti Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
„Jei taip padarytume, Europoje galėtų kilti didelis karas, kuriame dalyvautų daug daugiau valstybių ir kentėtų daug daugiau žmonių“, – sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas mano, kad NATO parodė savo silpnumą.
„Visi žmonės, kurie mirs pradedant nuo šiandien, mirs taip pat ir dėl jūsų. Dėl jūsų silpnumo, dėl jūsų nesuvokimo. Šiandien atsisakydama sukurti neskraidymo zoną Aljanso vadovybė „uždegė žalią šviesą“ tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – sakė V. Zelenskis.
Nūnai madinga viešojoje erdvėje skelbti argumentus, kodėl NATO negali virš Ukrainos skelbti neskraidymo zonos, kodėl nei JAV, nei Didžioji Britanija nesiųs savo karių ginti Kijevo ir Charkovo, kodėl prieš vasario 24-ąją Vakarų ambasadoriai pabėgo iš Kijevo.
Vakarų argumentai, žinoma, plieniniai. Jų nepaneigsi, neužginčysi: Ukraina nėra NATO narė, todėl Aljansas nėra įsipareigojęs ginti Ukrainos. Be to, atviras karinis įsikišimas galįs sukelti dar didesnį pavojų Europai. Šiuos pasiteisinimus tarsi maldą kartoja NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV prezidentas Joe Bidenas. Štai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvirai paaiškino: Vašingtonas nenori karo su Rusija.
Tačiau kodėl Vakarai nė akimirkai atvirai neprabyla apie argumentus, kodėl NATO kariai nūnai privalo Ukrainą ginti visomis įmanomomis priemonėmis? Nejaugi tokių argumentų nėra?
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Pirma, Ukraina jau senų seniausiai beldžiasi į NATO duris, o NATO niekad nėra pasakiusi ukrainiečiams – niekad jums nepraversime šių durų. Tad NATO norom nenorom įsipareigojusi rūpintis kandidatės bėdomis. Antra, Ukraina – čia pat, Europoje. Trečia, Ukrainos teritorinį vientisumą 1994-aisiais Vašingtonas, Londonas ir Maskva įsipareigojo saugoti kaip savo akies vyzdį, pasirašydami Budapešto memorandumą (padorūs žaidėjai trečiąjį už taisyklių pažeidimus skaudžiai nubaustų). Ketvirta, Kuveitas, Vietnamas, Afganistanas, Irakas net nenorėjo būti priimti į NATO, tačiau amerikiečiai šiais atvejais savo karių gyvybių negailėjo. Penkta, visi pripažįsta, kad tokio plataus pobūdžio karas, kurį V. Putinas užvirė Ukrainoje, kelia grėsmę visai Europai. Tad Europos saugumu šiandien mūšio lauke turėtų rūpintis ne vien ukrainiečių kariai. Šešta, puldama Ukrainoje esančias atomines elektrines rusų kariuomenė grasina sukelti atominę katastrofą Europoje.
Tad kurių argumentų daugiau, kurie iš jų svaresni, – spręskite patys.
Politiniai oponentai, žinoma, prieštaraus: nejaugi Vakarai nepadeda Ukrainai? Taip, padeda. Tiekia humanitarines pagalbas, negaili pinigų, siunčia net pačių tikriausių ginklų. Nuoširdžiausia padėka už tai. Bet juk Vakarai nežengė svarbiausiojo žingsnio: 2021-ųjų pabaigoje į Ukrainą nepermetė savo kariuomenių. Galėjo savo karius dislokuoti, kaip dabar matome, bent jau aplink ukrainietiškas atomines elektrines. Ar tuomet V. Putinas būtų ryžęsis atakuoti Ukrainoje įsitvirtinusius amerikiečių ir britų karius?
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Todėl, vadovaudamas man suteikta spaudos laisve, turiu teisę bent klausti: kas tai – patalogiškas Vakarų bailumas ar tarp Joe Bideno ir Vladimiro Putino išties egzistuoja kažin kokie slapti susitarimai? O gal čia esama buitinio egoizmo: tegul Rusijos pajėgos nusilpsta Ukrainos fronte, tegul nukraujuoja Ukraina, tuomet ateisime mes, amerikiečiai, tuomet išdidžiai ištiesime pagalbos ranką?
Įsiminė keli Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio interviu, įrašyti prieš keletą dienų kažkur apšaudomame Kijeve. Negirdėjote? V. Zelenskis apgailestavo, kad pagalba Ukrainai ateina, bet ji nuolat vėluoja ir ne visuomet tokia, kokios jis prašęs. O kare – kiekviena minutė lemiama. Kiekvienas ne itin modernus šovinys vietoj modernaus šovinio galįs nulemti žūtį.
Be kita ko, V. Zelenskis perspėjo: jei kris Ukraina, tuomet V. Putinas ims terioti Baltijos valstybes. Tai – ne triukšmingas lozungas. Aš tikiu V. Zelenskiu, kuris sako, jog, deja, dabar atėjo mirtinas pavojus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. O štai JAV prezidentu, NATO generaliniu sekretoriumi, kurie net užkimę šaukia, esą Aljansas gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą, – jau nebetikiu.
Kaip ir Ukraina, taip ir mes būsime paaukoti. Vardan to, kad nekiltų trečiasis pasaulinis karas, juolab – atominis karas.
Štai kaip viskas klostysis. Jei po bjaurios karinės avantiūros Ukrainoje ponas V. Putinas vis dar bus gyvas, jei vis dar turės energijos ir noro, jei rusų kariuomenė dar turės bent keletą sveikų divizijų, jis paskelbs Vakarams ultimatumą: arba man atiduodate Baltijos šalis, arba po 48 valandų rusiškos atominės bombos sproginės Paryžiuje, Berlyne, Madride, Briuselyje.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip tuomet pasielgs NATO? Taip pat, kaip šiandien elgiasi dėl Ukrainos. Rinksis neva mažesniąją blogybę.
Ar prisimenate, ką yra pasakiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: karą sustabdyti gali tik karas. Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjo: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“…
Man šiandien taip pat labai gėda: jau prabėgo beveik du dešimtmečiai, kai NATO drebina kinkas prieš agresyviai besielgiančią, kaimynines šalis puldinėjančią Rusiją išduodama svarbiausius moralės, padorumo ir demokratijos principus.
Jei šiandien kas nors vertas narystės NATO aljanse, tai tik Ukraina.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 4 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos po Kijevo raginimų padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.
„Vienintelis būdas įgyvendinti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada palaikyti šią neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Jeigu mes tai padarytume, galiausiai susidurtume su kažkuo, kas galėtų virsti visapusišku karu Europoje, įtraukiant daug daugiau šalių ir sukeliant daug daugiau žmonių kančių. Taigi dėl šios priežasties priimame šį skausmingą sprendimą“, – sakė jis.
Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos vadovybės raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.
NATO būstinė Briuselyje
J. Stoltenbergas perspėjo, kad „artimiausiomis dienomis greičiausiai bus dar blogiau, bus daugiau mirčių, kančių ir naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitelks sunkesnę ginkluotę ir tęs atakas visoje šalyje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.
Po to jis „Twitter“ tinkle parašė: „Mano žinia: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Mes esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar“.
NATO narės į Rytų Europą skubiai išsiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai gintis. NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mes ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Mūsų pagrindinė užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą, – sakė J. Stoltenbergas. – Mes nesame šio konflikto šalis ir esame atsakingi už tai, kad jis nebūtų eskaluojamas ir neišplistų už Ukrainos ribų“.
Kijevas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, tuomet sąjungininkai turėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.
Europos šalys iki šiol teigia, kad lėktuvų netieks, o dauguma tiekiamos ginkluotės – lengvieji ginklai, prieštankinės bei nuo peties paleidžiamos priešlėktuvinės raketos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Miunchene susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Miunchene tęsiantis vizitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio popietę susitiko su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Susitikime aptarta saugumo situacija Europoje, NATO atsako į Rusijos keliamas grėsmes klausimai, stiprinant NATO rytinio flango saugumą, praneša Prezidentūra.
Kalbėdamas su NATO vadovu prezidentas teigė, kad saugumo aplinka toliau blogėja – Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje tęsiasi. Tai, pasak šalies vadovo, turi tiesioginį poveikį NATO gynybai ir atgrasymui, sąjungininkai turi išlikti budrūs, vieningi ir būti pasirengę bet kokiam scenarijui.
„Turime stiprinti atgrasymą ir gynybą visoje Aljanso rytinėje dalyje, įskaitant Baltijos regioną, įvertinant šio regiono saugumo specifiką.
Sąjungininkų karinis buvimas ir greitas pastiprinimas krizės atveju – esminis atgrasymo ir gynybos elementas“, – sakė prezidentas. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad būtina išlaikyti NATO saugumo nedalomumą.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, sausio 30 d. (ELTA). Rusijos invazijos atveju NATO pajėgos nebūtų siunčiamos į Ukrainą. Tai sekmadienį stočiai BBC pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Neplanuojame siųsti NATO kovinių dalinių į Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas. NATO, anot jo, koncentruojasi į tai, kad padėtų Ukrainai pagerinti „savigynos galimybes”. Esą yra skirtumas tarp NATO narės ir „stiprios bei labai vertinamos partnerės, kokia yra Ukraina“.
Tačiau invazijos atveju, pasak J. Stoltenbergo, būtų griežtų sankcijų Rusijos atžvilgiu. Jis neatmetė pajėgų stiprinimo Rytų Europoje galimybės.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vašingtonas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po ginčytino JAV prezidento Joe Bideno pasisakymo dėl Ukrainos pabrėžė Aljanso vienybę.
„Visos NATO sąjungininkės ne kartą aiškiai pareiškė, kad mes reaguosime, jei Rusija vėl surengs agresyvias akcijas prieš Ukrainą, – sakė J. Stoltenbergas ketvirtadienį stočiai CNN. – Esame pasirengę skelbti sankcijas ir, žinoma, svarstome stiprinti NATO pajėgų rytinėje Aljanso dalyje dislokavimą“. Tačiau kartu, anot J. Stoltenbergo, dialoge su Maskva ieškoma politinio krizės sprendimo.
NATO vadovas buvo paklaustas apie J. Bideno pasisakymą, kuris sukėlė Ukrainos kritiką. JAV prezidentas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose trečiadienį davė suprasti, kad gresiančios NATO sankcijos gali priklausyti nuo potencialios Rusijos agresijos masto.
„Nedidelis įsiveržimas“ esą sulauktų švelnesnio atsako.
„Jungtinės Valstijos kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis perdavė labai aiškią žinią, kad mes jokiu būdu netoleruosime tolesnio karinės jėgos naudojimo prieš Ukrainą, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Jungtinės Valstijos vadovauja pastangoms koordinuoti visų sąjungininkių reakciją į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą“. Jis padėkojo JAV vyriausybei už šią lyderystę Aljanse.
JAV ir NATO kaltina Rusiją planuojant Ukrainos puolimą. Maskva tai kasdien neigia.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-AFP-ELTA). NATO atsisako eiti į kompromisus dėl tam tikrų šalių, įskaitant Ukrainą, priėmimo į Aljansą. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Visos sąjungininkės yra vieningos dėl pagrindinio aljanso principo: kiekviena šalis yra laisva pasirinkti savo kelią. Tik Ukraina ir 30 NATO narių gali nuspręsti, kada Kijevas bus pasirengęs tapti Aljanso nariu. Rusija neturi veto teisės sprendžiant, ar Ukraina gali įstoti į organizaciją. Sąjungininkės pasirengusios remti Kijevą kelyje į narystę NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės turi „reikšmingų nesutarimų“ su Rusija dėl jos reikalavimų nustatyti naujas saugumo taisykles Europoje, tačiau yra pasirengusios vėl susitikti su Kremliaus pasiuntiniais, trečiadienį kalbėjo J. Stoltenbergas. „Šiais klausimais tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos yra didelių skirtumų, įveikti šiuos nesutarimus nebus lengva, – sakė jis po derybų su Rusija NATO būstinėje Briuselyje. – Tačiau teigiamas ženklas yra tai, kad visos NATO sąjungininkės ir Rusija susėdo prie vieno stalo.“
Kalbėdamas po atgaivintos NATO ir Rusijos tarybos posėdžio J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės susitarė surengti daugiau susitikimų su Maskva įvairiais strateginiais klausimais. „Rusija nebuvo nusiteikusi sutikti su šiuo pasiūlymu. Ji jo ir neatmetė, bet Rusijos atstovai aiškiai pasakė, kad jiems reikia laiko grįžti su atsakymu NATO“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas paragino „deeskaluoti“ Rusijos kariuomenės stiprinimą prie kaimynės sienos.
„Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę į savigyną, Ukraina nekelia grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija panaudojo ir toliau naudoja jėgą prieš Ukrainą. Ji sutelkė maždaug 100 tūkst. karių, artileriją, šarvuočius, bepiločius orlaivius, dešimtimis tūkstančių kovoti parengtų karių ir imasi grasinimų retorikos – tai yra problema“.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Po NATO užsienio reikalų ministrų krizinio posėdžio Aljanso generalinis sekretorius įspėjo dėl „realios“ rizikos, kad Rusija vėl gali surengti invaziją į Ukrainą.
„Konflikto rizika yra reali“, – penktadienį po vaizdo konferencijos su ministrais sakė Jensas Stoltenbergas. Agresyvūs Rusijos veiksmai rimtai kenkia saugumo tvarkai Europoje, pridūrė jis.
NATO dalyvaus „atvirame ir principiniame dialoge“ su Rusija, tačiau „turime būti pasiruošę, kad diplomatija gali žlugti“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Kartu jis patikino, kad JAV nepriims sprendimų dėl Europos saugumo, Europai nesėdint prie derybų stalo.
Vaizdo konferencijos tikslas, vieno Europos diplomato duomenimis, buvo rasti bendrą poziciją dėl elgesio su Rusija Ukrainos konflikte.
„Susitikimo tikslas yra dvejopas: likti vieningiems ir užtikrinti, kad europiečiai bus įtraukti į diskusijas dėl saugumo Europos erdvėje“, – sakė jis prieš susitikimą.
Rusų pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos jau kelias savaites kursto būgštavimus dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. J. Stoltenbergo duomenimis, Rusija šiuo metu tęsia karinių pajėgų stiprinimą prie Ukrainos. Maskva neigia bet kokius puolimo planus ir reikalauja iš JAV bei NATO susitarimo, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Pirmadienį Ženevoje krizę aptars JAV ir Rusijos atstovai. Trečiadienį numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o ketvirtadienį – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas su Ukraina ir Gruzija. ES gynybos ir užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Breste Vakarų Prancūzijoje. Šiame susitikime planuoja dalyvauti ir NATO vadovas.
Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krikščionių sąjungos (KS) pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksianti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nepasiduos Aliaksandro Lukašenkos propagandai dėl migrantų bėdoms esą nejautrios Europos Sąjungos. „Migrantai yra Baltarusijos teritorijoje ir ji už juos yra atsakinga”, – sako R. J. Dagys.
Jis apgailestauja, kad ES neturi aiškaus ir vieningo plano kaip spręsti tokio hibridinio karo, vykstančio prie rytinės jos sienos, sukeltas problemas.
„Tai yra ES silpna vieta. Nebeužtenka vis labiau mažesnį poveikį turinčių sankcijų. Todėl Europos Komisija turėtų pagaliau realiai suvokti padėties rimtumą bei nustoti kovoti ideologinius karus su Lenkija ir Vengrija, siekiant įteisinti jai patinkančios ideologijos viršenybę, tuo skaldant Europos Sąjungą”,- Eltai sakė R. J. Dagys.
Politikas taip pat tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bus palankus IV bendrijos sutarties straipsnio aktyvavimui, „tuo parodant, kad į susidariusią problemą žiūri rimtai ir nežada tai laikyti tik migrantų krize”.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Šią savaitę Krikščionių sąjungos valdyba pareiškė, kad vadinamoji „pabėgėlių krizė“ turi mažai ką bendro su nukentėjusiais žmonėmis ir yra „karo prieš ES ir NATO dalis”.
„Raginame Europos Sąjungos šalių vyriausybes vieningai užkardyti prekybos žmonėmis ir nelegalaus žmonių gabenimo veiksmus. Remiame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių pastangas apsaugoti ES bei NATO aljanso išorinę sieną, užkertant kelią potencialių „žaliųjų žmogeliukų“ ir kitų hibridinio karo elementų patekimą į ES bei NATO šalių teritoriją. (…) Palaikome Vyriausybės pastangas aktyvuoti NATO gynybos priemones regione”, – sakoma Krikščionių sąjungos valdybos pareiškime. Migrantų antplūdis. EPA-ELTA nuotr.
Ši partija ragina ES institucijas ir Europos parlamentą suvokti esamą situaciją kaip realią grėsmę visos Sąjungos saugumui, nedelsiant priimti sprendimus reikalingus Sąjungos išorinės sienos apsaugai, ryžtingai aktyvuoti visas priemones priešiškų šalių režimams silpninti neapsiribojant vien ne visada veiksmingų sankcijų įvedimu. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Krikščionių sąjunga taip pat ragina pilietinę bendruomenę visame pasaulyje reikalauti iš Baltarusijos valdžios „neleisti jos teritorijoje esantiems žmonėms vykdyti nusikalstamą veiklą ir chuliganiškus veiksmus ES pasienyje, o stokojantiems žmonėms, esantiems Baltarusijos teritorijoje, suteikti reikiamą humanitarinę pagalbą šioje šalyje”.
ELTA primena, kad sekmadienį Į Lietuvą atvyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Su NATO ir Europos Komisijos vadovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptars saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos.
Ispanijos premjeras: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 metų birželį. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 m. birželio 29–30 d., sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su karinio Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
Ispanijos premjeras sakė tikintis, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę ir sanglaudą“ Aljanso viduje bei padės jam suformuluoti „atnaujintą strategiją (saugumo) iššūkiams, su kuriais susiduriame“.
Per aukščiausiojo lygio susitikimą birželį vienas svarbiausių tikslų bus peržiūrėti ir atnaujinti NATO strategiją, kuri pastarąjį kartą buvo išdėstyta 2010 metais.
Pranešimas paskelbtas vos po kelių savaičių, kai buvo paskelbta nauja JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos karinė partnerystė AUKUS, supykdžiusi Prancūziją ir privertusi kai kuriuos europiečius manyti, kad Vašingtono prioritetuose NATO reikšmė sumenko.
„Turime toliau prisitaikyti prie ateities, būtent tai ir ketiname daryti per Madrido viršūnių susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Matome didėjančią strateginę konkurenciją, agresyvesnį Rusijos elgesį ir Kiniją, demonstruojančią savo ekonominę ir karinę galią, kad įbaugintų kitus“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs „nestabilumą ir grėsmes Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Sahelyje“.
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje birželį Aljanso lyderiai nusibrėžė „raudonąsias linijas“ Rusijos atžvilgiu ir nusprendė laikytis vieningos pozicijos atsakant į Kinijos pastangas įsitvirtinti Europoje.
AUKUS partnerystė supykdė Prancūziją, nes torpedavo labai reikšmingą jos povandeninių laivų pardavimo australams sutartį, o taip pat paskatino Paryžių pritarti minčiai, kad būtų kuriama Europos gynybos grupė, neįeinanti į NATO. Tačiau šios savaitės pradžioje J. Stoltenbergas sakė, kad mintis sukurti tik Europos savitarpio gynybos organizaciją rizikuoja suskaldyti ir susilpninti NATO.
„Netikiu jokiomis pastangomis ką nors daryti už NATO ribų, konkuruoti su NATO arba dubliuoti, nes NATO išlieka kertiniu akmeniu, pagrindu Europos saugumui, o taip pat ir Šiaurės Amerikos saugumui“, – sakė jis antradienį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Kabulo oro uostas turi likti atidarytas, ir pažadėjo nepamiršti Afganistane likusių šios šalies piliečių, kai iš ten pasitraukė JAV ir sąjungininkų pajėgos.
„Labai svarbu, kad oro uostas būtų atidarytas tam, kad Afganistano žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir kad būtų galima užtikrinti, jog toliau galėtume iš šalies gabenti karinėje evakuacijos operacijoje dalyvauti norėjusius, tačiau negalėjusius to padaryti žmones“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Mes jų nepamiršime“, – teigė J. Stoltenbergas.
Vėlų pirmadienį iš Kabulo oro uosto pakilo paskutinis JAV karinis lėktuvas, šaliai prieš tai vykdžius skubią evakuacijos operaciją, kurios metu siekta apsaugoti tūkstančius žmonių.
Tačiau Talibanui švenčiant pergalę, NATO aljansui beliko išanalizuoti, kas įvyko ne taip svarbiausioje karinėje misijoje nuo Šaltojo karo laikų.
J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės išlaikys diplomatinį spaudimą Talibanui, siekiant sudaryti išvykimo sąlygas šalyje likusiems, su Vakarų šalimis bendradarbiavusiems ir dabar su rizika susiduriantiems afganistaniečiams ir jų šeimoms.
Jis pagyrė NATO narę Turkiją, šiai pasisiūlius dalyvauti valdant Kabulo oro uostą, ir padėkojo maždaug 800 NATO civilių darbuotojų už jų pagalbą organizuojant evakuacijos operaciją.
„Toliau dirbsime su NATO sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, siekdami padėti žmonėms išvykti. Talibanas aiškiai pareiškė, kad žmonėms bus leista išvykti, mes vertinsime Talibaną ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro“, – teigė NATO vadovas.
„Ir pasinaudosime mūsų politiniu, diplomatiniu, ekonominiu svertu, kad galėtume užtikrinti, jog žmonės galėtų išvykti. Tai yra svarbu, nes NATO sąjungininkės ten buvo daugybę metų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Žvelgdamas į ateitį, J. Stoltenbergas teigė, kad 30 narių turintis karinis aljansas turės atsargiai įvertinti, kas įvyko ne taip, kad nepavyko suformuoti tokios Afganistano vyriausybės ir kariuomenės, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš Talibaną.
„Tai yra vieni klausimų, kuriuos turėsime užduoti, kai netrukus turėsime procesą, kurio metu vertinsime, analizuosime ir mokysimės pamokas“, – AFP sakė jis.
„Nes mes turime ne tik geriau suprasti, kas įvyko ne taip, tačiau ir išanalizuoti pasiekimus Afganistane, ypač kovoje su terorizmu“, – teigė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dėl greito afganų ginkluotųjų pajėgų žlugimo ir Talibano įvykdyto valdžios perėmimo apkaltino ligšiolinę šalies vadovybę, praneša agentūra AP.
Politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui, sakė ji antradienį. Ir tai „sukėlė tragediją, kurią mes šiandien išgyvename“. Kartu J. Stoltenbergas pripažino, kad karinis aljansas turi pamatyti ir savo klaidas apmokant Afganistano saugumo pajėgas.
Priimant sprendimą dėl karių išvedimo esą buvo aišku, kad Talibanas gali perimti valdžią. Tačiau tai, kad Kabulas krito taip greitai, buvo staigmena, kalbėjo NATO vadovas. Aljansas, anot jo, „turi išmokti pamokas“.
Nuo 2003 metų NATO buvo atsakinga už tarptautinę saugumo misiją Afganistane, tačiau 2014-aisiais kovinių operacijų atsisakė ir sutelkė dėmesį į afganų pajėgų apmokymą.
Likus savaitei iki NATO viršūnių konferencijos, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją susitikti. „Noriu dar kartą pakviesti Rusiją kiek įmanoma greičiau dalyvauti NATO ir Rusijos Tarybos susitikime, – sakė J. Stoltenbergas vokiečių laikraščiui „Die Welt“. – Mes turime daug ką aptarti, kas svarbu NATO ir Rusijai“. NATO esą jau prieš daugiau nei metus kvietė Rusiją susitikti, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. „Kamuolys dabar Rusijos pusėje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
NATO ir Rusijos Taryba buvo įsteigta 2002 metais, kad Maskva būtų glaudžiai įtraukta į transatlantinio Aljanso darbą ir būtų sukurtas pasitikėjimas tarp buvusių priešininkių. NATO ir Rusijos Taryba ambasadorių lygiu turėjo posėdžiauti kartą per mėnesį. Tačiau dėl Ukrainos konflikto dialogas nuo 2014 birželio iki 2016 metų balandžio visiškai nevyko. Po to būta nereguliarių susitikimų.
Pastangos atnaujinti pokalbius NATO ir Rusijos Taryboje pastaruoju metu keliskart žlugo. Viena priežasčių yra tai, kai Rusija šiame formate nenori kalbėti apie Ukrainos konfliktą. Tačiau pirmiausiai rytinės NATO valstybės nenori su tuo sutikti. J. Stoltenbergas laikraščiui sakė, kad NATO ir Rusijos Taryba neposėdžiavo jau 19 mėnesių.
NATO vadovas įvardijo ir konkrečias temas, kuriomis būtų kalbama. „Tarp jų, pavyzdžiui, yra abipusis keitimasis informacija apie karines pratybas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir galimos eskalacijos“ – sakė jis. Kita tema yra „pakankamas skaidrumas“ apie viena kitos karinę veiklą, kad būtų užkirstas kelias netyčiniams incidentams ore ir jūroje.
„NATO ir Rusijos santykiai pasiekė žemiausią lygį, tokio jo nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Dialogas yra geriausias būdas kalbėtis apie įtampas“. Tam NATO ir Rusijos Taryba esą yra tinkamas formatas.
J. Stoltenbergas stebėjo Norvegijoje vykstančias NATO pratybas. EPA-ELTA nuotr.
Po Baltarusijos priverstinai nutupdyto keleivinio lėktuvo ir dėl to kilusios įtampos NATO perspėjo Rusiją ir Baltarusiją. „Žinoma, kad esame pasirengę kilus rimtam pavojui saugoti ir ginti kiekvieną sąjungininkę nuo bet kokios grėsmės, kylančios iš Minsko ar Maskvos, – Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Esame budrūs ir labai įdėmiai stebime, kas vyksta Baltarusijoje“. Baltarusija tampa „vis labiau priklausoma“ nuo Rusijos, pridūrė jis.
Anot J. Stoltenbergo, sąjungininkės rimtai sunerimusios dėl glaudesnio Maskvos ir Minsko bendradarbiavimo pastaraisiais mėnesiais. „Praeityje patyrėme, kad Rusija smarkiai pažeidinėjo tokių valstybių, kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova teritorinį vientisumą“, – kalbėjo NATO vadovas. Jis teigė nenorįs daug spėlioti ir pridūrė: „NATO yra gynybinis Aljansas“. NATO šalys Lietuva, Latvija ir Lenkija turi bendrą sieną su Baltarusija.
Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos nurodymu prieš dvi savaites Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ keleivinis lėktuvas ir sulaikyti jame buvęs vyriausybės kritikas Romanas Protasevičius bei jo draugė Sofija Sapega. ES tada, darydama spaudimą A. Lukašenkai, paskelbė sankcijas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo tarpu priėmė diktatorių ir pabrėžė, kad remia A. Lukašenką konfrontacijoje su Vakarais.
J. Stoltenbergas laikraščiui toliau sakė, kad Baltarusijos tema bus aptariama ir po savaitės Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
Rusijos atžvilgiu Aljansas laikosi dvejopos pozicijos: atgrasymo ir dialogo. „Tai tęsime ir toliau“, – sakė J. Stoltenbergas. Kaip tik sunkiais laikais NATO „su savo kaimyne Rusija“ turi tęsti pokalbius apie ginklų kontrolę ir kitus karinius bei politinius iššūkius, kalbėjo jis, akcentuodamas: „Jei nekalbėsime, negalėsime nei išspręsti ginčų, nei pagerinti abipusio supratimo“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pokalbyje telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu metu aptarė provokacinius Rusijos veiksmus, telkiant karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Pasak ministerijos pranešimo, užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį į padažnėjusius paliaubų pažeidimus Donbaso regione ir suaktyvėjusią Rusijos dezinformacijos kampaniją, kaltinant Ukrainą dėl situacijos eskalavimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
G. Landsbergis pažymėjo, kad reikia įdėmiai sekti situaciją ir siųsti aiškią žinią apie galimus padarinius: „Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka – tokią žinią vežuosi ir į Kijevą. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas, visada rėmėme ir remsime šią šalį“, – teigė ministras.
Ministras pabrėžė, kad kiekviena šalis yra laisva pasirinkti užsienio politikos kelią, todėl Lietuva ir toliau politiškai ir praktiškai rems Ukrainos siekį tapti NATO ir Europos Sąjungos nare.
Ketvirtadienį ministras su vizitu lankysis Kijeve.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė „rimtų abejonių“ dėl Aljanso narės Turkijos. Aljanse yra „didelių nesutarimų“ su Ankara, sakė jis bendrame Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų posėdyje Europos Parlamente.
J. Stoltenbergas paminėjo konfliktą dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje, Ankaros sprendimą įsigyti rusišką oro gynybos sistemą „S-400“ ir „demokratinių teisių Turkijoje“ klausimą.
Kartu NATO vadovas pabrėžė, kad Aljanse, kurio 30 narių istorija, geografija ir politika yra skirtinga, visuomet bus skirtinų nuomonių. Todėl NATO uždavinys yra būti „svarbia platforma“, kad galėtų vykti „rimti debatai“ apie problemas ir būtų mažinama įtampa.
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į Turkijos konfliktą su Graikija ir Kipru dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje. Čia esą NATO sušvelnino įtampą pasitelkdama karinių konfliktų vengimo mechanizmą. Ir tai atvėrė kelią pokalbiams tarp Graikijos ir Turkijos dėl ginčo priežasčių.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Už Kapitolijaus šturmą atsakingi asmenys turi būti nubausti. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„O dėl Kapitolijaus šturmo, tai svarbu, kad visi atsakingi asmenys būtų nubausti. Esu įsitikinęs, kad JAV demokratiniai institutai su tuo susitvarkys“, – sakė jis.
Anot J. Stoltenbergo, tai, kas įvyko, nepriimtina. „Rinkimų rezultatai turi būti gerbiami. Mes turime daryti visa, kad mūsų demokratinės vertybės būtų gerbiamos“, – pridūrė Aljanso vadovas. Jis pabrėžė, kad laukia darbo su JAV išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu, kuris „tvirtai remia NATO“.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų NATO partnerės, vis spaudžiamos prezidento Donaldo Trumpo, toliau didina išlaidas gynybai. Preliminariu vertinimu, šiais metais europiečių partnerių ir Kanados gynybos išlaidos augs 4,3 proc., trečiadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Išlaidos gynybai augs šeštus metus iš eilės. „Aš tikiuosi, kad ši tendencija tęsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO vadovas.
JAV prezidentas D. Trumpas jau seniai priekaištauja dėl nesąžiningo naštos pasidalijimo NATO ir pirmiausiai Vokietiją užsipuola dėl palyginti nedidelės išlaidų dalies. NATO viršūnių susitikime Briuselyje prieš dvejus metus D. Trumpas net pagrasino, kad JAV trauksis iš Aljanso, jei ne visos partnerės tučtuojau skirs gynybai 2 proc. savo BVP.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl 2 proc. gynybos išlaidų tikslo sutarta 2014 metais. Remiantis susitarimu, visi sąjungininkai iki 2024 metų turi priartėti prie tikslo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo BVP.
Remiantis trečiadienį pristatytais skaičiais, 2020-aisiais 2 proc. tikslą be JAV pasieks tik dar devynios NATO narės. Tai Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Graikija, Didžioji Britanija, Rumunija, Lenkija, Prancūzija ir Norvegija. Daugelis kitų NATO valstybių iš 30-ies dar yra toli šio tikslo.
Tarp jų, pavyzdžiui, yra Ispanija, skirianti 1,2 proc., Belgija su 1,1 proc. ir Liuksemburgas, atseikėjantis tik 0,6 proc. savo BVP.
Palyginimui: JAV šiais metais gynybai skirs 758 mlrd. dolerių (663 mlrd. eurų). Tai yra 3,9 proc. šalies BVP.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO reikia naujos strategijos, pritaikytos naujausių technologijų, terorizmo ir Kinijos iškilimui pasaulyje, kuri pakeistų prieš dešimtmetį parengtą planą, teigė Aljanso vadovas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pernai pareiškė apie NATO „smegenų mirtį“ ir pareikalavo naujos strategijos, kurioje, be kita ko, Aljansas įsipareigotų atnaujinti po Krymo aneksijos nutrauktą dialogą su Rusija ir susitelkti ties kova su islamistų terorizmu.
Atsižvelgdama i Prancūzijos lyderio prieštaringai vertinamus komentarus, NATO peržiūrės savo strategiją – dokumentą apie grėsmes ir tai, kaip reikėtų į jas reaguoti, Slovakijos sostinėje Bratislavoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Atėjo laikas išplėtoti naują NATO strategiją, pasauliui iš esmės pasikeitus“, – GLOBSEC saugumo forume sakė J. Stoltenbergas.
Jis iniciatyvą pavadino „NATO 2030“.
J. Stoltenbergas paragino valstybes nares „apsibrėžti bendrus principus ir standartus naujosioms technologijoms“, kad šie atlieptų su „pertraukiančiomis technologijomis“, kai naudojami didieji duomenys ir kibernetinė telekomunikacija, susijusius iššūkius.
NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė poreikį atsižvelgti į „esmini pasaulio galios balanso pokyti, dėl Kinijos iškilimo“, taip pat „brutalesnių terorizmo formų iškilimą, didesnį nestabilumą į pietus nuo Aljanso, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad prieš priimdama sprendimą patraukti dalį Vokietijoje dislokuotų karių JAV tarėsi su sąjungininkėmis.
„Taika ir saugumas Europoje yra svarbus veiksnys, darantis įtaką Šiaurės Amerikos saugumui ir klestėjimui, mums susiduriant su vis mažiau nuspėjamu pasauliu, laikydamiesi išvien esame stipresni ir saugesni“, – sakė jis.
„JAV prieš šiandienos pareiškimą išsamiai tarėsi su visomis NATO sąjungininkėmis“, – teigė J. Stoltenbergas.
Trečiadienį Pentagonas pranešė, kad JAV planuoja iš Vokietijos patraukti 11 900 karių, daugiau nei buvo žadėta anksčiau. Kai kurie iš šių karių bus perkelti į Italiją ir Belgiją.
Iš 34 500 JAV kariškių, dislokuotų Vokietijoje, maždaug 6 400 bus išsiųsti namo, o beveik 5 600 karių bus dislokuoti į kitas NATO valstybes nares. JAV karių Vokietijoje skaičius sumažės iki 24 tūkst., pranešė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
