Traukinių eismas Prancūzijoje smarkiai strigs ir per Kalėdas. Esminių permainų nesitikima, paskelbė valstybinis geležinkelis SNCF. Protestai ir streikai prieš planuojamą vyriausybės pensijų reformą šalyje tęsiasi jau pustrečios savaitės. Kalėdų šventės Prancūzijoje yra vienas pagrindinių kelionių laikotarpių – daugelis žmonių vyksta atostogauti arba lanko savo šeimas.
 
Pirmadienį į reisus išvažiavo vidutiniškai tik 40  proc. greitųjų traukinių TGV. Smarkūs trikdžiai fiksuoti ir artimojo susisiekimo transporto sistemoje.
 
Demonstrantai netoli Paryžiaus „Gare de Lyon“ geležinkelio stoties trumpam blokavo judėjimą 1-ąja metro linija, pranešė žinių stotis BFMTV. Ši linija yra viena iš nedaugelio sostinėje, kuria dar rieda traukiniai. Aplinkosaugos ministrė Elisabeth Borne pasmerkė incidentą: teisė į streikus neleidžia blokadų ir keleivių bauginimo, rašė ji tviteryje.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo vyriausybė nesėkmingai ragino per Kalėdas nutraukti streikus. Kelios profsąjungos kvietė žmones tęsti kovą.
 
Greito sprendimo konflikte nematyti. Vyriausybės pokalbiai su profsąjungomis atidėti iki sausio. Vyriausybė nori suvienodinti šiuo metu šalyje galiojančias 42 skirtingas pensijų sistemas. Prancūzus taip pat norima paskatinti ilgiau dirbti. Per protestus praėjusią savaitę į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 00:30

Ketvirtadienį 60 proc. Prancūzijos traukinių mašinistų dalyvavo streike, paskelbė valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF, šalyje tebesitęsiant protestams prieš planuojamą pensijų reformą.
 
Streikų organizatoriai grasina tęsti demonstracijas iki Kalėdų, o daugelis žmonių baiminasi atostogų chaoso geležinkelio stotyse, jei padėtis nesikeis.
 
Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe’as ketina susitikti su profsąjungų ir darbdavių asociacijų atstovais ir numalšinti kilusią įtampą.
Televizijos „France 3“ duomenimis, dėl streikų ketvirtadienį rytą be elektros buvo daug namų ūkių pietvakariniame Oksitanijos regione.
 
Elektros tinklų operatorius „Enedis“ užsiminė, kad elektros tiekimas streiko metu nutrauktas tyčia. Kai kuriose kitose Prancūzijos dalyse elektros tiekimas jau buvo nutrauktas. Dėl šių veiksmų atsakomybę prisiėmė tartis su Vyriausybe nenorinti profsąjunga CGT.
 
CGT pirmininkas Philippe’as Martinezas tikino, kad streiko dalyviai elektros tiekimą atjungė didelėms įmonėms ir kai kurioms viešosioms įstaigoms.
 
„Šie metodai yra gėdingi ir ypač pavojingi“, – tviteryje į elektros atjungimą sureagavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen.
Televizija BFM paskelbė reportažus apie protestus ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir kituose šalies miestuose: Marselyje, Bordo, Nante.
 
Prancūzijos vyriausybė planuoja suvienodinti pensijas visiems gyventojams, tuo pačiu skatindamas prancūzus eiti į pensiją vėliau nei dabar.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 02:00

Prancūzijoje tęsiantis streikams prieš planuojamą pensijų reformą vėl kilo didelių transporto trikdžių. Valstybinė geležinkelio bendrovė SNCF trečiadienį pranešė, kad traukiniai važiuoja tik labai ribotai ir paragino keleivius atidėti keliones.
 
Viešojo transporto darbuotojų streikai vėl vyko ir sostinėje. Paryžiaus regione automobilių spūstys driekėsi daugiau kaip 400 km, pranešė radijo žinių stotis „Franceinfo“. Protestai vyksta nuo ketvirtadienio.
 
Prancūzijos premjeras Edouard‘as Philippeas trečiadienį turėtų pristatyti detalius pensijų reformos planus. Vyriausybė nori ilgainiui panaikinti privilegijas tam tikroms profesinėms grupėms ir sukurti vieningą sistemą, galiojančią visiems. Profsąjungos tam priešinasi. Todėl mažai tikėtina, kad protestai greitai liausis.
 
Remiantis žiniasklaida, pensijų reforma visiškai galios tik tiems, kurie į darbo rinką įžengs 2022 metais. Gimusieji iki 1975-ųjų jos visiškai nepajus, skelbia prancūzų televizijos stotis BFM. Tiems, kurie pasaulio šviesą išvydo 1975 metais, nauja tvarka galios tik iš dalies ir nuo 2037-ųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 14:50

Premjeras Saulius Skvernelis neatskleidžia, iš kur gavo informaciją apie, pasak jo, procesus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Aš neminėsiu informacijos, kadangi tai riboto naudojimo informacija“, – po Vyriausybės posėdžio detalių prašiusiems žurnalistams sakė premjeras. Pasak jo, tai, kad su dokumentu, kuriame konstatuotos premjero minimos grėsmės, susipažino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, yra susiję su galiojančiu principu „žinoti būtina“. 

„Ta informacija, kuri gaunama, pagal principą būtina žinoti, yra teikiama ir kitoms institucijoms. Tai šiuo atveju, Seimo frakcijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) gavo dalį informacijos, kas susiję su principu būtina žinoti“, – po Vyriausybės posėdžio aiškino S. Skvernelis.

Trečiadienį „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis teigė, kad skaitė dokumentą, kurį premjeras perdavė Valstybės saugumo departamentui (VSD). R. Karbauskis aiškino, kad premjeras kreipėsi į slaptąsias tarnybas pagrįstai, nes „tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Akivaizdžiai yra įvardinti asmenys, kurie tą grėsmę sukelia. Aš manau, kad mūsų tarnybos turi labai atsakingai į tai reaguoti. (…) Premjeras, pats gavęs tokią informaciją, kreipėsi į visas tarnybas, aš tą padaryčiau lygiai taip pat. (….) Aš galiu tik pasakyti tiek, kad tai, apie ką šnekama tuose tekstuose, yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su nestabilumu valstybėje. Visa tai gali sukelti nestabilumą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis. 

R. Karbauskis neatmeta, kad dėl gautos informacijos galima būtų ateityje kreiptis į prokuratūrą. 

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Minimi labai konkretūs asmenys, jų labai daug minima. Dėl to manau, kad, be abejonių, tai institucijų darbas. Mes čia, Seime, nieko padaryti negalėtume, tai yra teisėsaugos institucijų darbas ir, manau, premjero kreipimasis buvo labai laiku ir vietoje. Tikiuosi, kad po tam tikro laiko ir jūs, ir visa visuomenė sužinos šito tyrimo išvadas. Tai yra pirmiausia informacija, susijusi dar ne su ikiteisminiais tyrimais, o su procesais, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įsivaizduoju, kad kreipimasis į prokuratūrą bus kito etapo klausimas“, – svarstė R. Karbauskis.

Premjeras S. Skvernelis antradienį pranešė, kad dėl galimai Kremliaus darytos įtakos kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Tai Vyriausybės vadovas antradienį patvirtino žurnalistams. Iš pradžių tvirtinęs, kad Kremliaus specialiosios tarnybos daro įtaką opozicijoje esantiems konservatoriams, vėliau savo kaltinimus premjeras atsiėmė. S. Skvernelis pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o ne dėl anksčiau minėtų konservatorių veiksmų.

VSD patvirtino premjero raštą gavęs pastarąjį penktadienį.

Premjero sprendimas kreiptis į VSD sukėlė milžinišką pasipiktinimo audrą tarp opozicijos politikų ir politologų.

Pastarąją savaitę didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio teiginys, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

„Noriu, kad ir jūs tą žinotumėte (…) Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo (…) Tai yra noras sukelti tokį chaosą, o iš kitos pusės galiu pasakyti – tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas – ne tie laimėjo (rinkimus. – ELTA)“, – Liberalų frakcijos posėdyje pastarąją savaitę kalbėjo premjeras. Šiame plane, tikino Vyriausybės vadovas, yra deklaruotas nuoseklus esamos teisėtos „valstiečių“ valdžios nuvertimo siekis.

Mirtina dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

S. Skvernelis leido suprasti, kad sekmadienį organizuotas žurnalisto Andriaus Tapino mitingas „Paskutinis skambutis“ taip pat yra šio plano dalis. Mitingą, pasak premjero, organizuoja ne profsąjungos, bet pats politiku panoręs tapti žurnalistas A. Tapinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 07:11

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį reporteriams sakė šalies ekonomikos ir finansų ministras Brunas Le Maire’as. 

„Geltonųjų liemenių“ protestai Paryžiuje. EPA-ELTA nuotr.

„Tai katastrofa prekybai ir mūsų ekonomikai“, – sakė ministras, lankydamas per protestus nusiaubtas parduotuves Paryžiuje.

Ministro teigimu, protestai tikrai turės didelę įtaką Prancūzijos ekonomikai.

„Dėl „geltonųjų liemenių“ protestų metų pabaigoje turime tikėtis naujo ekonomikos vystymosi sulėtėjimo“, – teigė B. Le Maire’as. 

Saugumo sumetimais, dėl protestų šį savaitgalį Paryžiuje buvo uždaryta daug turistų lankomų vietų, pavyzdžiui, Eifelio bokštas, Luvro ir Orsė muziejai, taip pat neveikė daug parduotuvių ir restoranų. 

Dar anksti skaičiuoti visą padarytą žalą, bet akivaizdu, kad ji labai didelė. Sostinei padaryta itin didelė žala, buvo deginami automobiliai, siaubiamos parduotuvės, daužomi langai. Remiantis pranešimais, vien gruodžio 1 d. Paryžiui padaryta žala siekia iki 4 mln. eurų.

Tikros gatvių kautynės Paryžiuje. EPA – ELTA nuotr.

Gruodžio 8 d. Prancūzijoje vėl vyko „geltonų liemenių“ judėjimo, protestuojančio prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir apskritai prezidentą Emmanuelį Macroną, protestai. 

Teigiama, kad šį savaitgalį vykusių protestų metu Paryžiuje buvo padaryta netgi dar didesnė žala nei praėjusį savaitgalį, tačiau sužeistųjų skaičius mažesnis.

Paryžiuje, Lilyje, Lione, Marselyje, Nante ir Tulūzoje demonstrantai susirėmė su policija. Visoje šalyje protestavo daugiau kaip 136 tūkst. žmonių. 

Paryžiuje dega automobiliai. EPA – ELTA nuotr.

Tai buvo jau ketvirtasis savaitgalis iš eilės, kai Prancūziją drebino protestai.

Remiantis naujausiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per protestus gruodžio 8 d. suimti 1 723 žmonės. Didžioji dalis jų sulaikyti įtarus, kad jie „ketina imtis smurto arba kurstyti jį“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.10; 06:00

Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų paskelbė palaikymą mokytojams ir Vilniuje rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.

14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. 

„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė Laisvės TV įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.

Pasak jo, 14 valandą gyva grandine žmonės susikabins rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų, o po to patrauks prie Vyriausybės, kur bus išdėstyti esminiai, su profesinėmis sąjungomis suderinti, reikalavimai.

Pirmasis – stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti.

Antras reikalavimas – sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

Profesinių sąjungų nuomone, mokesčių reforma yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui ir turėtų būti stabdoma. Profesinės sąjungos mano, kad premjero pasiūlytas derybų grupės modelis dėl viešojo sektoriaus yra skubotas ir neefektyvus. Profesinės sąjungos reikalauja, kad deryboms šiais klausimais vadovautų iki Naujųjų metų sudarytas komitetas iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų. 

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) penktadienį išplatintame pranešime raginama protestuoti taikiai.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po pasitarimo su VRM pavaldžių statutinių institucijų vadovais ragino gyventojus laikytis rimties sekmadienį planuojamoje protesto akcijoje. 

Pasak vidaus reikalų ministro, įtampos visuomenėje jaučiamos, stebimi įvairūs procesai, yra tam tikros informacijos apie galimas provokacijas, bet situacija kontroliuojama. 

„Manau, intensyvūs šie metai parodė, kad jau išmokome ir draugiškai dideliu būriu švęsti, ir civilizuotai reikšti nuomonę. Noriu patikinti, kad pareigūnai taip pat puikiai jaučia visuomenės nuotaikas, yra atsakingi ir objektyviai galvojantys, tačiau supraskime ir visi gerbkime jų darbą – jie turi užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą“, – sakė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. 

Pasak ministro, platinami įvairūs gandai apie neramumus ir telkiamas pajėgas neturi jokio realaus pagrindo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 11:00

Šeštadienį visoje Prancūzijoje vyko koordinuoti „geltonųjų liemenių“ protestai. Protestuotojams užblokavus dalį kelių, šalies kelių tinkle kilo sąmyšis. 

Neramumai Paryžiuje. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos vidaus reikalų viceministras Laurentas Nunezas teigia, kad visoje šalyje protestuoja apie 31 tūkst. žmonių, o Paryžiuje – maždaug 8 tūkst., arba beveik tiek pat, kiek ir praėjusį smurtu pasižymėjusį savaitgalį. 

Pareigūnai sulaikė apie 700 protestuotojų, daugiausiai šalies sostinėje. Dauguma jų, teigiama, su savimi turėjo potencialiais ginklais laikomų daiktų ar kitos įtartinos įrangos. Policija teigia, kad dauguma sulaikytųjų įtariami prisijungę prie protesto tik tam, kad užsiimtų smurtine veikla ir vandalizmu.

Prancūzijos nacionalinis transliuotojas „France Info“ praneša, kad prieš „geltonųjų liemenių“ protestams prasidedant pareigūnai apieškojo keleivius daugumoje Paryžiaus reginio geležinkelio stočių.

Riaušės Prancūzijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

AFP šaltiniai teigia, kad suimti mažiausiai 34 žmonės, su savimi turėję nuo ašarinių dujų apsisaugoti skirtų medicininių kaukių ir akinių, taip pat plaktukų, laidynių bei akmenų, kurie galėjo būti panaudoti prieš policijos pareigūnus. Tačiau dauguma protestuotojų tikina, kad smurtas nėra jų tikslas. 

Sostinėje savaitgalį uždarytos parduotuvės, muziejai, Eifelio bokštas ir daugelis metro stočių, atšauktos futbolo rungtynės bei koncertai. Po praėjusio savaitgalio protesto, virtusio didžiausiomis pastarųjų dešimtmečių riaušėmis Paryžiuje, sostinės gatvėse dabar patruliuoja apie 8 tūkst. policijos pareigūnų. 

Prieš netoli Triumfo arkos susitelkusius protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, kad žmones nustumtų į vieną gatvės pusę. Praėjusį savaitgalį Triumfo arka tapo susirėmimų epicentru, kuriame sužeista per 100 protestuotojų. 

„Per tris pastarąsias savaitės užaugo monstras, kurio jo kūrėjai nebepajėgia suvaldyti“, – penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneras, patikindamas, kad smurto ir destrukcijos siekiantys mitinguotojai nebus toleruojami. 

Visoje Prancūzijoje mobilizuoti apie 89 tūkst. saugumo pajėgų narių, vien Paryžiuje jų šiuo metu yra apie 8 tūkst. Saugumui užtikrinti pirmą kartą pasitelkti ir žandarmerijos šarvuočiai. 

Šarvuotis sostinės centre. EPA – ELTA nuotr.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad bus atšauktas planuotas kuro akcizų padidinimas, dėl kurio ir kilo „geltonųjų liemenių“ judėjimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 08:06

Lietuvos valstybė buvo atkurta 1990 m., kuriama iki dabar, bet lygiagrečiai vyko ir kitas, iš pradžių net sveikintinas procesas, tačiau tapęs tuo, ką šiandien visi įvardiname kaip pagrindinę šalies problemą. Nuo 1990 m. iki 2017-ųjų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,690 mln. iki 2,849 mln.

Statistika emocijų neturi, tačiau neklysta, per 27 metus šalyje gyventojų sumažėjo 23 proc., – tai reiškia, kad 2108 m. Lietuvoje gyventojų bus – 0. Sausas skaičių grafikas iš pirmo žvilgsnio pateikia absurdišką valstybės kūrimo rezultato prognozę, tačiau jis statistikos teisingumo nepaneigia. 

Premjeras Saulius Skvernelis

Iš tiesų per tuos 27 praėjusius metus gyventojų Lietuvoje mažėjo netolygiai, buvo įvairių periodų. Ekonominės krizės, įvairių vyriausybių veiksniai emigravimą iš Lietuvos tai paspartindavo, tai sulėtindavo. Tarkim, šiais metais emigracija padidėjo, todėl atsiranda greitėjimo tendencija. Kreivės susitiktų anksčiau ir tai reiškia, kad į XXII a. Lietuva įžengtų jau su neigiamu gyventojų skaičiumi. Kad šalyje gyventų mažiau nei 0 gyventojų, taip iš tiesų gali būti remiantis tik skaičių teorija, bet ne žmonių visuomenės realybėje. Žinoma, eksploatuoti laukus, vystyti aukštąsias technologijas galėtų ir ne Lietuvos gyventojai, nebūtina tapti ar būti šalies piliečiu, kad galėtum dirbti – tai tik funkcija, užtikrinanti pajamas – vieniems žmonėms išgyvenimo, o kitiems gyvenimo kokybę.

Apie ateitį ciniškai ar teisingai?

Vis dėlto, labiau tikėtina, kad Lietuvoje ir po šimto metų kažkokių gyventojų bus. Kokių ir kiek, dabar Vyriausybė ir sprendžia, gal ne tik apie save pagalvodama, nes vargu ar visi mūsų ministrai, net sportininkai ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, sulauks 100 metų. Tačiau apie savo vaikus jie, kaip ir visi normalūs žmonės, pagalvoja, o vyresnieji pagalvoja ir apie anūkus, kurie galimai to laiko, kai statiškai Lietuvoje nebetūrėtų būti vietinių gyventojų, sulauks.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Dabartinės vyriausybės ir jos vadovo Sauliaus Skvernelio elgsena ir požiūris į emigraciją neatrodo toks jau nenuoseklus. Nėra abejonių, kad statistiką premjeras išsinagrinėja ir tendencijas analizuoja, o tai reiškia, kad ir pamąsto, kaip jis šioje šalyje gyvens toliau ir kas bus tie, kurie su juo ir po jo gyvens. Cinizmas, kuriuo pastaruoju metu kaltinamas S. Skvernelis, būtų kaltinimas, jei pats žmogus cinizmą priskirtų neigiamoms gyvenimo kategorijoms, tačiau jei cinizmas žmogui yra neutrali, normali jo būsena, kaltinimas cinizmu reiškia ta patį, kaip kaltinti žmogų, kad jis žmogus.

Emigracija – normalus reiškinys

Premjero požiūris į emigraciją labai taikliai atskleidžia ir jo požiūrį į valstybę bei jos gyventojus. Koks tas požiūris, S. Skvernelis neslėpė nuo pat pradžių, kai buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų  partijos koalicijos paskirtas premjeru. 2017 m. sausio mėn. Žinių radijo laidoje jis konstatavo, kad nuo metų pradžios padidintos „Sodros“ įmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms artimiausioje ateityje gali paskatinti emigraciją ir problemos dėl to nematė.

Taip ir įvyko – emigracija padidėjo. „Esminis dalykas, jeigu mes žiūrime šį momentą, taip – rizikos yra (emigracijos didėjimui), tačiau jeigu žiūrime į perspektyvą, tie žmonės, kuriems didėja atskaitymai į socialinio draudimo fondą, kurie draudžiami įvairiomis socialinio draudimo rūšimis, kai anksčiau jie nebuvo jomis apdrausti, tai jiems suteikiamos papildomos socialinės garantijos tiek dabar gauti išmokas įvairiomis situacijomis, tiek ir ateityje gauti tokią pensiją, kad nereikėtų iš valstybės prašyti papildomos išmaldos. Reikia žiūrėti trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvą“, – laidoje postringavo premjeras.

Visa tai, kas yra „po kablelio“, apie didesnėmis sumomis apmokestintų dirbančiųjų gerovę ateityje, galima priskirti elementariai demagogijai, kurią šis politikas taip pat laiko savaime suprantama savo pareigų ir komunikacijos su visuomene dalimi. Tarkim, toje pačioje laidoje jis postringavo: „Vyriausybė yra pasakiusi, kad per pusę metų peržiūrės visą mokestinę aplinką. Manome, kad turėsime pasiūlymų žmonėms, kurie pradeda savo verslą <…> , Vyriausybė svarsto, kad iš esmės mokesčiai Lietuvoje neturėtų didėti“.

Tačiau tuo pat metu didinami mokesčiai už šildymą, urėdijų, šveitimo bei kitos reformos ne tik kelia, premjero žodžiais „riziką“, bet skatina emigraciją, pasiūlymų verslą pradedantys žmonės laukia iki šiol, o tai ką Vyriausybė pamatė peržiūrėjusi visą mokestinę politiką, ir atsispindi artimiausius mokesčių pakeitimus numatančiuose įstatymų projektuose: laikinas pajamų padidinimas skurdžiausiai uždirbantiems; pajamų sumažinimas daugumai aktyviausių dirbančiųjų (PVM mokesčio padidinimas), ir pajamų padidinimas daugiausiai uždirbantiems („Sodros“ įmokų lubų jiems įvedimas).

Pasisekė – reikalingi, nepasisekė – emigruokite

Kokią ateities viziją premjeras įsivaizduoja ir kam bus sudarytos galimybės Lietuvoje gyventi ateityje, galima sužinoti ne tik iš S. Skvernelio svaičiojimų, bet ir pasiklausius tų socialinių partnerių, su kuriais premjeras sutinka kalbėti, girdi, ką jie siūlo ir jų pasiūlymus bei pageidavimus įgyvendina. Tarkim, po kovo mėn. įvykusio S. Skvernelio susitikimo su investuotojais, kur buvo tariamasi dėl Darbo kodekso pakeitimų ir investuotojai turėjo savų pageidavimų, asociacijos „Investors‘ Forum“ (IF) valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas informavo žiniasklaidą, kad IF vyriausybei pristatė savo 13 pasiūlymų, kaip pagerinti šalies investicinį patrauklumą, įskaitant prašymą premjerui išspręsti „Sodros“ lubų įvedimo klausimą.

Pats premjeras po šio susitikimo apie investicijų pritraukimą aiškino, kad „<… > reikia užsienio ir vietos investuotojams leisti kurti konkurencingas darbo vietas, kurios leistų gauti žmonėms tokias pajamas, kad jie galėtų oriai gyventi ir pragyventi šalyje. Tam reikia, kad verslas nekonkuruotų darbo užmokesčiu, o varžytųsi darbo našumu. Tai turime skatinti ir tikrai skatinsime verslą investuoti į modernias technologijas fiskalinėmis ir mokestinėmis paskatomis“, – tuomet premjero žodžius citavo „Verslo žinios“.

Žygiuoja protestuojantys pensininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visa tai reiškia, kad „Sodros“ lubos nėra premjero pro langą žiūrint išmąstytas Lietuvos gelbėjimo planas. Yra plano autoriai, kurie ne tik kalbas parašo, bet ir nukreipia Vyriausybės vadovo žvilgsnį reikiama kryptimi. Priklausote tai grupei – išgyvensite, Lietuvos ateitis jums skirta, nepriklausote – emigruokite, vyriausybė neturi ko jums pasiūlyti. Ciniška, bet toks yra premjero pateikiamas pasirinkimas Lietuvos piliečiams.

Ateitis – elitui

Nuvilnijus pirmajai vyriausybės pristatytų numatomų mokestinių įstatymų pakeitimų komentarų bangai, premjeras žiniasklaidai išplatino tekstą, kuriame teigiama: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau. Jei paprasčiau – tiems, kurie uždirba 6000 eurų ir daugiau „į rankas“. Kodėl? Filosofija labai paprasta. Tokias algas gauna patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“.

Sunku būtų patikėti, kad tokia mokesčių naštos lengvinimo turtingiesiems argumentacija paties S. Skvernelio parašyta, o ne jam talkinančių komunikacijos specialistų, nes situacija itin subtili, tyčiojamasi iš Lietuvos gyventojų daugumos, tačiau šio teksto tikslas juk yra įtikinti daugumą gyventojų, kad jais rūpinamasi ir juoda yra balta. Paprastai S. Skvernelis nesismulkina, rėžia iš peties, kad bus taip, ir daro kaip „užrėžęs“, o šiuo atveju bandoma argumentuoti, įtikinti.

Vis dėlto tas pačias mintis premjeras išdėstė ir žodžiu, susitikimuose su žiniasklaida pristatydamas numatomus mokesčių pakeitimus, tad tenka konstatuoti, kad tokia verslininkų formuluojama jų švenčiausia nauda valstybei, premjeras įtikėjo, arba jų ir premjero požiūriai sutapo.

Valstybė – didelė įmonė

Bene taikliausiai premjero elgseną ginant verslininkų, investuotojų forumo išsakytus pageidavimus apibūdino politologas dr. Kęstutis Girnius. Anot jo, S. Skvernelis kalba ne kaip premjeras, bet kaip viršininkui siekiantis įtikti Lietuvos turčių asociacijos spaudos atstovas.

Protesto mitingas prie Lietuvos Vyriausybės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kai stambųjį verslą atstovaujantys savininkai ir valdytojai bei investuotojai tvirtina, kad jie atneša didžiausią naudą visuomenei, kuria ir išlaiko darbo vietas, sumoka valstybei daugiausia mokesčių į biudžetą – tai suprantama, jie atstovauja savo socialinei grupei ir ją gina. Tačiau, kai taip pradeda tvirtinti vyriausybės vadovas, reiškia kad valdžia jau atvirai pradėjo tarnauti tiems, kurie valstybę įsivaizduoja su verslininkų sukurtomis darbo vietomis, sumokėtais mokesčiais ir jų grupės teikiama neįkainuojama nauda visuomenei.

Tai, kad verslininkų tikslas pelnas ir nieko kito, darbo vietos jiems reikalingos tol, kol jos neša pelną ir kol nerandama geresnio būdo pelnui gauti, tarkim, rankų darbą pakeičiant robotais ir pan., nutylima. Nutylima ir tai, kad verslas neužsiima socialine pagalba ir Lietuvoje kratosi visų įmanomų įsipareigojimų kitoms visuomenės grupėms, tarkim, priimant į darbą nesibodi pasidomėti, ar moteris neturi mažų vaikų, o vyresnio amžiaus piliečiams pareikšti, kad ieškomi jauni, gabiausi, išsilavinę ir perspektyvūs (t.y. ilgai galėsiantys nešti pelną) darbuotojai.

Kai savanaudiškas žmonių pelno siekimas premjero galvoje tampa „rūpinimusi žmonių ir visuomenės gerove“ – reiškia, kad demokratinę valstybės sistemą ištiko krizė. Nes valstybė tampa tik bankeliu, kuris perdalina pinigus, stengdamasis jų kuo daugiau surinkti iš visur, kur tik įmanoma, o daugiausia įmanoma iš tų, kurių yra šalyje daugiausia – tai vartotojai, jiems ir tenka pagrindinė mokesčių našta. Dalį surinktų lėšų „bankelis“ nenoriai turi atiduoti (ar pamaitinti per įvarius „maisto bankus“, nes taip pigiau) tiems, kurie ateis prašyti išmaldos – pensininkams, bedarbiams, neįgaliesiems ir kt. skurdžiams. O tų, kurie išmaldos neprašys (emigrantų), jų „bankelio“ suvestinėse ir nesimatys. Su entuziazmu „bankelis“ investuoja, leidžia pinigus ten, kur jie duos didžiausią grąžą, t.y. uždirbs tą patį pelną. Neįtikėtina, bet tai yra ne tik normalus lietuviškos verslo įmonės, bet ir demokratinės šalies vyriausybės veiklos modelis.

Emigravimo skatinimo planas veiksmingas

Negalima teigti, kad dėl situacijos, kuri ištiko Lietuvą, kalta būtent ši Valstiečių ir žaliųjų partijos valdžia ir jų paskirtas premjeras. Šimtais tūkstančių Lietuvos piliečių šalį paliko per 27 metus, į valdžią atėjus dabartiniams politikams, procesas tik paspartėjo ir nebūtų dramatizuotinas, jei ne vienas esminis dabartinės valdžios bruožas. Jeigu iki tol socialinė, demografinė, ekonominė aklavietė, į kurią šalis palengva ritosi, buvo patyrusių politikos vilkų dangstoma aptakia retorika, įvairiais beprasmiškais „Grįžkime į Lietuvą“ projektais ir politinių jėgų susitarimais: „Ką reikėtų keisti, kad išeiviai prisimintų savo šalį ir sugrįžtų“ – tai dabar matome „nuogą karalių“.

Mokytojai protestuoja. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dabartinei valdžiai emigracija nebėra problema, o ko gero, priešingai. Jei žmonės išvažiuos, ypač iš kaimų, bus galima pigiau supirkti dirvonuojančias žemės. Dideliems žemės plotams apdirbti reikės palyginti nedaug dirbančiųjų, be to, valdyti, kad ir sudėtingą žemės ūkio techniką, gali bet kas, ne tik Lietuvos gyventojai. Premjeras tokias vizijas ir įgyvendina, tarkim, atsižvelgiant į darbdavių interesus palengvindamas jiems darbuotojų atsivežimo iš trečiųjų šalių ir jų įdarbinimo sąlygas.

Kodėl ir kam emigracija naudinga?

Savaime suprantama, kad nereikės daug darbuotojų ir investuotojams, dirbantiems keliuose verslo centruose šalyje, informacinių technologijų (IT) plėtros centru Lietuva netapo, be to, IT ir nėra darbo vietoms imli sritis, nereikės daug Lietuvos piliečių ir ten. Todėl tie, kurių nereikės, yra „pertekliniai“ ir geriausia būtų jais atsikratyti. Su kokiomis problemomis Lietuva susidurtų, jeigu šie išvykę iš Lietuvos 850 tūst. gyventojų būtų Lietuvoje? Juk tie emigravusieji nėra 850 tūkst. darbdavių. Jų išvykimas taip pat gali reikšti ir tai, kad 23 proc. Lietuvoje mažesnė bedarbystė, nei ji galėtų būti, jei šie žmonės būtų šalyje pasilikę. Lietuvos biudžetas vis dar susidoroja su socialinių išmokų dydžiais, kuriuos reikia atiduoti išmaldų iš valstybės gavėjams.

Protesto akcija prie Vyriausybės rūmų. Slaptai.lt nuotr.

Būtent tai ir pagrindžia vyriausybės vadovo vadinamąjį ciniškumą. Jis tikras ir natūralus, nes vizija – dvi Lietuvos. Kuo daugiau išvažiuos pirmosios, skaitlingiausios grupės, kaimų, inteligentijos, miestų ofisiukų darbuotojų, tuo geriau gyvensis antrosios Lietuvos, darbdavių, investuotojų, aukštųjų technologiją kūrėjų grupei, anot premjero tiems, kurie „patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“. Tokia Lietuva ir kuriama, toks ir yra šios vyriausybės tikslas. O kiti piliečiai, neapdovanoti gabumais, neįgiję aukštos kvalifikacijos ir paklausios specialybės, ne vadovai, o tarnautojai“, paprasčiausiai valstybėje ir nereikalingi, tad ir labai gerai, kad jie emigravo, emigruoja ir emigruos, ir ši vyriausybė dėl to jokios rizikos valstybės ateičiai nemato.

Reikalingi ir nereikalingi socialiniai partneriai

Iš esmės, identiška S. Skvernelio nuostata atsispindi ir jo bendravime su socialiniais partneriais. Pas premjerą durys atviros investuotojų forumo nariams, bet uždaros miškininkams, švietimo darbuotojams, darbininkų profsąjungoms. Jiems durys atviros prie kasų bilietams į vieną pusę iš Lietuvos.

Kad ši vyriausybė ypatingai skirtųsi nuo visų kitų, kurių Lietuvoje jau buvo 17, negalima teigti, tačiau S. Skvernelio vyriausybė „atidengė kortas“, ne tik parodė, kur ėjome ir kur atėjome, bet ir tai, kad kito kelio ir nebuvo nuo pat pradžių, ši vyriausybė jo neturi ir net nebandys ieškoti.

Jei šalies piliečiai būtų avinų banda, šioje vietoje būtų galima padėti tašką – 2108 m. atkurtoji Lietuvos valstybė savo egzistenciją baigs. Mes to keisto laiko nesulauksime, yra šiokių tokių vilčių, kad šios vyriausybės skatinamas emigracijos procesas bus pristabdytas, premjero elgsenos būdas, dėstomi išminties perlai ir realūs veiksmai daugumai piliečių nepatiko, S. Skernelio reitingai su trenksmu ritasi žemyn ir neigiami skaičiai jau pradeda dominuoti. Šiuo atveju skaičių teorija tikrai teisinga. Tačiau klausimas, kaip ištiks ir koks bus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sukurtos situacijos ir jų ciniškojo premjero epilogas – nevienareikšmis.

Šiapus ir anapus sienos: kokie scenarijai galimi?

Profsąjungos, reorganizuojamų švietimo įstaigų darbuotojai gąsdina, kad rudenį prasidės streikai. Jei šildymo sezonas prasidės anksčiau, gali prisiminti, kad nėra avinų banda ir pagrindinė Lietuvos gyventojų grupė, įvairiose srityse, įmonėse ir įstaigose dirbantys miestų gyventojai, ypač Valstiečių ir žaliųjų valdžios bei jų premjero nemėgstami vilniečiai, vartojai ir pagrindiniai mokesčių valstybėje mokėtojai.

Šalia to, valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, rugsėjo pabaigoje spręs – pabėgti ar pasilikti skęstančioje galeroje. Visa tai būtų normali, galbūt net iš tiesų atsinaujinimą paskatinanti visuomenėje, valstybėje, valdžios įstaigose įvykių eiga, jeigu ne vienas „bet“. Už sienos prasidės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, kuriose bus repetuojami imperinės valstybės armijos veiksmai ne tik šalyse, kur pratybos vyks, bet ir veiksmai į vakarus nuo Baltarusijos. O tai reiškia, kad tikėtini tokie ateities scenarijai. Vienas jų – vyriausybė remdamasi tikra ar tariama grėsme Lietuvai bandys visuomenės nepasitenkinimą nukreipti kitomis kryptimis, visus nenorėjusius emigruoti apkaltins šnipinėjimu nedraugiškos Lietuvai šalies naudai.

Rusiška agresija

O antras scenarijus – „Zapad“ grėsmė yra arba taps ne tariama, o išties reali, jei visuomenės nepasitenkinimas bus reiškiamas ypač audringai. Taip pat klausimas, ar yra tik atsitiktinumas, kad įvykiai šiapus sienos ir reikšmingi įvykiai anapus sienos, jau panašu, kad sutaps, nors niekas šiuo metu negalėtų prognozuoti nepasitenkinimo vyriausybės sprendimais Lietuvoje intensyvumo bei būdų, kaip tai bus išreikšta, kaip ir „Zapad“ pratybų tikrųjų tikslų Baltarusijoje.

Nereikia pamiršti, kad Rusija ne tik planuoja ir įgyvendina savo imperines strategijas, bet ypač mėgsta pasinaudoti palankiomis situacijomis bei tokias situacijas kurti. Kokia rolė šioje Lietuvai nepalankioje strategijoje tenka S. Skverneliui? Daugelis jo sprendimų beprasmiški, tai pripažįsta įvairių sričių ekspertai, ekonomistai, švietimo ir mokslo specialistai, politologai, socialiniai valdžios partneriai, kuriems durys į vyriausybės kabinetus, atėjus S. Skverneliui, užsidarė.

Be to ir pats, tegu ir beprasmiškų sprendimų pristatymo visuomenei būdas, būdingas šiam buvusiam policininkui, provokuoja. Cinizmas yra prognozuojama žmogaus savybė, ji neįgyjama per vieną dieną. Tad kyla dar vienas kontraversiškas klausimas, ar tokių krizinių situacijų visuomenėje kūrimas yra tik paties žmogaus charakterio, žinių ir akiračio ribų sąlygotas, ar toks žmogus tėra įrankis, kitų gudresnių, suinteresuotų valstybių, socialinių grupių ar turtingų žmonių rankose.

2017.08.13; 05:50

Europos Sąjunga teigia, kad Madridas galėtų pasimokyti iš Latvijos ekonomikos pakoreguotos programos, nors ekonomistai ir abejoja griežtų priemonių nauda.

Europos ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas rugpjūtį savo tinklalapyje teigė, kad Ispanijai reikia nesusitaikyti su aukštu nedarbo lygiu ir silpnu ekonomikos augimu, bet dėl ekonomikos atsigavimo reikia imtis pasiaukojimo, pavyzdžiui,10 proc. sumažinti atlyginimus, kaip tai padarė Airija ir Latvija. – dvi „sėkmės istorijos“.

Continue reading „Ispanijai nepriimtinas latviškasis modelis“

daujotis_3_plius

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis.

Prof. Vytauto Daujočio pristatyti nereikia. Jį žino visa Lietuva.

Tiesa, pažįsta jį pirmiausiai ne kaip Vilniaus Universiteto dėstytoją, profesorių, o kaip ekspertą, dirbusį Studijų kokybės vertinimo centre, ir principingai pasipriešinusį nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje.

Prof. Vytautas Daujotis kryptingai domėjosi aukštųjų mokyklų reforma, aktyviai dalyvavo visuomeniniuose judėjimuose. Pretekstas šiam interviu – prof. Vytauto Daujočios sprendimas siekti Seimo nario mandato.

Continue reading „Prof. Vytautas Daujotis: “Visai valstybei gyvybiškai svarbius darbus valdžia padėjusi į šalį”“

lazutka_3

Lietuvoje didėjantis skurdas bado akis. Tačiau nedaug kas kelia klausimą, kaip už minimalų atlyginimą sugeba išgyventi miestiečių šeima.

Kaip teigia sociologas Arūnas Poviliūnas, pragyventi už minimalų užmokestį žmonėms padeda emigrantų perlaidos, smulki kontrabanda, kitos neaiškios kilmės savitarpio pagalbos formos, todėl tyli visi – ir žmonės, ir valstybė. Apie tai, kaip sumažinti skurdo lygį ir visuomenę išvesti iš aklavietės, LRT laidoje „Įžvalgos“ diskutavo sociologai A. Poviliūnas ir Romas Lazutka bei politikas Juras Požela.

„Lietuva yra įkalinta tam tikrame raidos maršrute ir priklauso nuo to maršruto, institucinės sąrangos. Kiek visa tai dabar galima pakeisti, labai sunku pasakyti. Žmonės ir politikai iš esmės nėra linkę tos tvarkos keisti“, – kritiškai į socialines permainas artimiausiu laiku žiūri A. Poviliūnas.

Continue reading „Įžvalgos“: nepatogią skurdo problemą visuomenė ir valdžia maskuoja skirtingomis priemonėmis“