Neatskleidžia, iš kur gavo informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui


Premjeras Saulius Skvernelis neatskleidžia, iš kur gavo informaciją apie, pasak jo, procesus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Aš neminėsiu informacijos, kadangi tai riboto naudojimo informacija“, – po Vyriausybės posėdžio detalių prašiusiems žurnalistams sakė premjeras. Pasak jo, tai, kad su dokumentu, kuriame konstatuotos premjero minimos grėsmės, susipažino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, yra susiję su galiojančiu principu „žinoti būtina“. 

„Ta informacija, kuri gaunama, pagal principą būtina žinoti, yra teikiama ir kitoms institucijoms. Tai šiuo atveju, Seimo frakcijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) gavo dalį informacijos, kas susiję su principu būtina žinoti“, – po Vyriausybės posėdžio aiškino S. Skvernelis.

Trečiadienį „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis teigė, kad skaitė dokumentą, kurį premjeras perdavė Valstybės saugumo departamentui (VSD). R. Karbauskis aiškino, kad premjeras kreipėsi į slaptąsias tarnybas pagrįstai, nes „tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Akivaizdžiai yra įvardinti asmenys, kurie tą grėsmę sukelia. Aš manau, kad mūsų tarnybos turi labai atsakingai į tai reaguoti. (…) Premjeras, pats gavęs tokią informaciją, kreipėsi į visas tarnybas, aš tą padaryčiau lygiai taip pat. (….) Aš galiu tik pasakyti tiek, kad tai, apie ką šnekama tuose tekstuose, yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su nestabilumu valstybėje. Visa tai gali sukelti nestabilumą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis. 

R. Karbauskis neatmeta, kad dėl gautos informacijos galima būtų ateityje kreiptis į prokuratūrą. 

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Minimi labai konkretūs asmenys, jų labai daug minima. Dėl to manau, kad, be abejonių, tai institucijų darbas. Mes čia, Seime, nieko padaryti negalėtume, tai yra teisėsaugos institucijų darbas ir, manau, premjero kreipimasis buvo labai laiku ir vietoje. Tikiuosi, kad po tam tikro laiko ir jūs, ir visa visuomenė sužinos šito tyrimo išvadas. Tai yra pirmiausia informacija, susijusi dar ne su ikiteisminiais tyrimais, o su procesais, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įsivaizduoju, kad kreipimasis į prokuratūrą bus kito etapo klausimas“, – svarstė R. Karbauskis.

Premjeras S. Skvernelis antradienį pranešė, kad dėl galimai Kremliaus darytos įtakos kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Tai Vyriausybės vadovas antradienį patvirtino žurnalistams. Iš pradžių tvirtinęs, kad Kremliaus specialiosios tarnybos daro įtaką opozicijoje esantiems konservatoriams, vėliau savo kaltinimus premjeras atsiėmė. S. Skvernelis pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o ne dėl anksčiau minėtų konservatorių veiksmų.

VSD patvirtino premjero raštą gavęs pastarąjį penktadienį.

Premjero sprendimas kreiptis į VSD sukėlė milžinišką pasipiktinimo audrą tarp opozicijos politikų ir politologų.

Pastarąją savaitę didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio teiginys, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

„Noriu, kad ir jūs tą žinotumėte (…) Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo (…) Tai yra noras sukelti tokį chaosą, o iš kitos pusės galiu pasakyti – tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas – ne tie laimėjo (rinkimus. – ELTA)“, – Liberalų frakcijos posėdyje pastarąją savaitę kalbėjo premjeras. Šiame plane, tikino Vyriausybės vadovas, yra deklaruotas nuoseklus esamos teisėtos „valstiečių“ valdžios nuvertimo siekis.

Mirtina dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

S. Skvernelis leido suprasti, kad sekmadienį organizuotas žurnalisto Andriaus Tapino mitingas „Paskutinis skambutis“ taip pat yra šio plano dalis. Mitingą, pasak premjero, organizuoja ne profsąjungos, bet pats politiku panoręs tapti žurnalistas A. Tapinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 07:11

print