Stresas

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas Seikatos reikalų komitete trečiadienį pristatė visuomenės sveikatos būklės duomenis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir priemones situacijai gerinti.
 
Tyrimo duomenimis, šiuo metu visuomenės streso lygis šalyje yra dvigubai didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją, 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimą.
 
„Matome, kad visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginus su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos. Iki pandemijos stresą jautė tik 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo to laiko nuosekliai mažėja, ką galima turbūt sieti su tam tikru prisitaikymu prie esamos situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė SAM atstovas.
 
I . Rubikas taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu stipriai išaugo nerimo, pykčio ir liūdesio jausmai.
 
„Žiūrint į paslaugų prieinamumą, VLK (Valstybinės ligonių kasos – ELTA) duomenimis, apie 10 proc. Išaugo asmenų, kurie kreipiasi į gydimo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė jis.
 
SAM atstovas taip pat akcentavo, kad analizuojant karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai pirmosios bangos metu atliktas tyrimas parodė, jog karantino metu reikšmingai padaugėjo gyventojų, kurie jautėsi vieniši.
 
„Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, apie pusę visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir apie pusės apklaustų psichologinė gerovė buvo žema. Tai čia yra vasaros metu Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos tyrimų centro atliktas tyrimas“, – teigė I. Rubikas.
 
„Reikėtų pažymėti, kad to paties tyrimo metu buvo atrasta, kad žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių, ir tai yra tam tikra rizika“, – pridūrė jis.
 
COVID-19 pandemijos padarinių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo planas
 
SAM atstovas taip pat pabrėžė, kad reaguojant į blogėjančią visuomenės psichikos sveikatą dar praėjusių metu viduryje buvo priimtas COVID-19 pandemijos padarinių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas.
 
„Jis buvo patvirtintas praėjusių metų viduryje ir šiuo metu kaip tik yra pradėtas jo atnaujinimas, atsižvelgiant į antrosios COVID-19 bangos psichikos sveikatos poreikius ir siekiant pasirengti visuomenės gerovės atstatymui pasibaigus pandemijai. Į darbo grupę įeina įvairių institucijų atstovai ir pagrindiniai šių sričių ekspertai, taip pat pagal kompetenciją bus kviečiami kitų sričių ekspertai“, – teigė jis.
 
Pasak I. Rubiko, veiksmų plano pagrindinės priemonės yra mobiliųjų krizių komandos paslaugų įgyvendinimas, stipriai padidintas psichologinės anoniminės pagalbos prieinamumas visuomenės sveikatos biuruose, apie 80 proc. padidintas emocinės paramos tarnybų finansavimas, išplečiant šios paslaugos apimtį, taip pat apmokomi specialistai, šiuo metu siekiama padidinti medicinos psichologų skaičiaus psichikos sveikatos centruose ir imamasi kitų kompleksinių priemonių.
 
Jo teigimu, dar pirmojo karantino metu buvo įsteigta ir bendros emocinės pagalbos linija, kurios numeris 1809 bei įsteigta nacionalinė emocinės pagalbos svetainė www.pagalba sau.lt
 
Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja Kristina Čiuželienė ir fondo vadovas Marius Čiuželis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį, pažymima M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo pranešime.
 
„Per balandį sulaukėme net 442 naujų pašnekovų – tai daugiau nei per visus 2019 metus, ir šiuo metu „Sidabrinėje linijoje“ užsiregistravusių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems dovanojame draugystės pokalbius ar suteikiame emocinę pagalbą, skaičius artėja prie 3 000. Absoliučiai didžioji dalis – 85 proc. – šių naujai užsiregistravusių pašnekovų skambučių buvo susiję su emocinės pagalbos poreikiais: mums skambinantys žmonės nesijaučia ramiai, išgyvena dėl esamos situacijos, ieško paguodos ir galimybės išsikalbėti“, – sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.
 
Pasak M. Čiuželio, paskambinę vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai guodžiasi sunkia sveikatos būkle ar tiesiog sunkiu gyvenimu, dalinasi išgyvenimais netekę artimųjų, ypač jei santykiai su jais buvo labai artimi, dabar jaučiasi tarsi netekę savo vaidmens gyvenime, niekam nebereikalingi, patiriantys didžiulę dvasinę tuštumą, savo gyvenimo beprasmiškumą. Nemaža dalis skambučių balandžio mėnesį buvo ir dėl kaimynų keliamo triukšmo, netvarkos, net jų uždarumo, bendruomeniškumo stokos, kas dar labiau didina vyresnio amžiaus žmonių atskirtį ir izoliaciją.
 
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

„Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pasakojo, kad iš viso, įskaitant ir esamus pašnekovus, balandžio mėnesį linija sulaukė daugiau nei 1 470 vienokios ar kitokios pagalbos ieškančių vyresnio amžiaus žmonių skambučių. Tai sudaro 19 proc. daugiau nei kovą ir net 116 proc. daugiau nei praėjusiųjų metų balandžio mėnesį. Apie 40 proc. visų gautų skambučių buvo susiję konkrečiai su COVID-19 pandemija, sakoma M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo pranešime. Skambinusiesiems rūpėjo sveikatos klausimai (ką daryti, jeigu pradėjau kosėti?, kaip susisiekti su savo gydytoju?, kaip įsigyti vaistų? ir pan.), klausimai dėl karantino (kada baigsis?, ar tikrai reikia dėvėti kaukes?, ar galiu eiti į lauką? ir pan.), fizinės pagalbos poreikiai (maisto pristatymai ir pan.), finansiniai klausimai (kaip sumokėti komunalinius mokesčius?, ar laiku gausiu pensiją?, kas ją atneš? ir pan.).
 
Reguliarūs draugystės pokalbiai su bendraminčiu („Sidabrinės linijos“ savanoriu ar kitu vyresnio amžiaus pašnekovu) balandį taip pat pasiekė iki tol neregėtą mastą: per mėnesį įvyko net 1 945 tokie pokalbiai (24 proc. daugiau nei kovą, 105 proc. daugiau nei 2019 m. balandžio mėn.), kurie truko daugiau nei 65 500 minučių (atitinkamai, +33 proc. ir +148 proc.). Iš viso balandžio mėnesį bendravo net 661 pašnekovų poros (atitinkamai, +18 proc. ir +68 proc.).
 
„Gyvenant karantino sąlygomis dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo, silpstančių fizinių jėgų, baimės dėl savo sveikatos ir pasitikėjimo savimi stokos vyresnio amžiaus žmonės tampa psichologiškai dar labiau pažeidžiami, todėl jiems itin reikalingas ypatingas dėmesys, jų priimamų sprendimų ar elgsenos patvirtinimas. Mūsų pašnekovai dar turi vilties ir jėgų kabintis į gyvenimą, nors šiuo metu jiems yra labai sunku. Neretas pripažįsta ir net pasidžiaugia, kad po pokalbio „Sidabrinėje linijoje“ jaučia palengvėjimą, jėgų antplūdį, jiems išauga savivertė ir saugumo jausmas. O tai ir yra pagrindinė mūsų kasdienio darbo misija“, – sakė K. Čiuželienė.
 
„Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė Justina Belevičienė pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti nuolatinį bendravimą saugiais būdais, nuotoliniu būdu, telefonu. „Užklupus nerimui ar išgyvenimams yra lengviau pasikalbėti su nepažįstamais ar mažiau pažįstamais žmonėmis, bendraamžiu, dvasiniu konsultantu, specialistu. Bendravimas padeda sumažinti nerimo jausmą, išlikti pozityviai nusiteikusiam, išbūti visą karantiną“, – teigė „Sidabrinės linijos“ psichologė.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkurta „Sidabrinė linija“ – tai draugystės pokalbiai ir emocinė pagalba telefonu 8 800 800 20 vyresnio amžiaus žmonėms. „Sidabrinė linija“ siūlo galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis dominančiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti. „Sidabrinėje linijoje“ vyresniojo amžiaus žmonės gali ne tik nemokamai bendrauti tarpusavyje ar su savanoriais, bet jiems suteikiama ir emocinė pagalba bei dvasinis konsultavimas.
 
Iš viso nuo veiklos pradžios 2016 metais, fondo pateiktais duomenimis, jau įvyko 48 000 pokalbių, kurių trukmė artėja prie milijono minučių, kone 3 000 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų iš visos Lietuvos kasdien kalbina beveik 500 savanorių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 11:00

Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas ir psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas teigia, kad dėl plintančio koronaviruso atsiradęs baimės jausmas verčia žmones imtis neadekvačių veiksmų. Psichologas teigia, kad karantino laikotarpiu patiriama didelė baimė sekina imuninę sistemą, todėl, pasak jo, turėtų žymiai išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
 
„Žmonės patenka į tam tikrą minčių ir jų sukeltų emocijų užburtą ratą, kurio pirmoji rato grandis yra situacijos įprasminimas kaip labai grėsmingos ir neišvengiamos. Tuomet imama nuolat perdėtai domėtis neigiama informacija. Šis rinkinukas asmeniui sukuria nuolatinį nerimą, baimę, stresą, kurie tęsiasi ištisas dienas“, – Eltai teigė G. Chomentauskas.
 
Psichologas akcentuoja, kad atsiradęs baimės jausmas paprastai yra labai artimas pykčiui.
 
„Atsiradęs baimės jausmas psichologine ir fiziologine prasme yra labai artimas pykčiui. Esame evoliucijos sąlygoti grėsmės akivaizdoje arba bėgti, slėptis, tai yra dažniausia baimės reakcija, arba kovoti su grėsme, tada patiriame pyktį“, – sakė psichologas.
 
G. Chomentausko teigimu, paprastai padidėjusi, neadekvati baimė nulemia tokius neadekvačius veiksmus kaip nuolatinį savo būsenos stebėjimą, interneto naršymą ir agresyvias reakcijas kitų žmonių atžvilgiu. Pasak psichologo, karantino atveju tokia reakcija galima laikyti siūlymus, susijusius su didesniais kitų žmonių apribojimais.
 
„Padidėjusi, neadekvati baimė ir panika gimdo kitus neadekvačius veiksmus. Tarp jų nuolatinį įkyrų stebėjimą savo paties būsenos, nuolatinį interneto naršymą arba agresyvias reakcijas, susijusias su didesnių apribojimų siūlymu kitų žmonių atžvilgiu. Tai, iš vienos pusės, yra paradoksas, o iš kitos pusės, – dėsninga“, – paaiškino G. Chomentauskas.
 
Psichologo teigimu, pritardami užkardyti kitus žmones su baime kovojantys žmonės psichologiškai valdo savo pačių nerimą. Visgi toks elgesys, pasak G. Chomentausko, tik didina visuomenės susiskaldymą ir priešiškumą.
 
„Kai mes paleidžiame baimės, nerimo jausmus nevaldomai, žmonės atitinkamai ir pradeda reaguoti arba panikuodami, arba ieškodami kaltų, pykdami ir bandydami užkardyti kitus žmones. Taip psichologiškai valdome savo pačių nerimą, tačiau mūsų agresija visuomenėje tik didina susiskaldymą ir priešiškumą. Taip sukuriamas papildomas nerimo ir pykčio šaltinis“, – problemą įvardino G. Chomentauskas.
 
Žmogaus studijų centro prezidentas taip pat akcentuoja, kad tokia visuomenės reakcija į plintantį koronavirusą ir paskelbtą karantiną sekina žmogaus imuninę sistemą, todėl, pasak psichologo, turėtų išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
 
„Nerimas, baimė ir agresyvūs veiksmai kitų žmonių atžvilgiu eina dažnai kartu, todėl tokia jų reakcija manęs visiškai nestebina, stebina tik tiek, kad mes nelabai suvokiame tokios didelės baimės ir nerimo tiek psichologinių neigiamų padarinių, tiek fiziologių padarinių, nes sekiname savo imuninę sistemą. Nenoriu būti blogu pranašu, bet statistika tikrai rodys labai žymų padidėjimą mirčių nuo kitų priežasčių nei koronavirusas šiuo laikotarpiu, kuris susijęs su pernelyg dideliu stresu“, – sakėo G. Chomentauskas.
 
Visgi psichologas akcentuoja, kad karantinas tėra išorės dirgiklis, ir žmogus pats pasirenka, kaip į jį reaguoti.
 
Kritiškas – palankus

„Mes siejame blogą būseną su karantinu, tačiau bloga žmogaus būsena išorėje neegzistuoja, ji yra jo viduje, ir priežastys tos blogos būsenos yra žmogaus viduje, situacijos įprasminimo būde. Žmogus karantiną gali traktuoti kaip atostogas, kurių metu jis gali veikti, kas tik jam šauna į galvą, arba traktuoti tai kaip didžiulę grėsmę, kurios jis nesugebės atlaikyti“, – paaiškino G. Chomentauskas.
 
„Karantinas yra tik raktinis išorės dirgiklis, iš kurio kiekvienas žmogus pagal savo mąstymo būdą pasidaro arba neutralią žinią, arba atsargumo priemonių reikalaujančią žinią, arba totalinę baimę sąlygojančią žinią, arba susikuria pyktį ir kovoja su visais ir visur“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” kovo 24–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais.
 
Visgi, nors šalies gyventojai ganėtinai tolerantiškai žiūri į griežtesnes, nei galioja dabar, karantino priemones, nemaža dalis taip pat tvirtina, kad jau po pirmosios karantino savaitės jaučia neigiamus psichologinius ir fizinės sveikatos padarinius. Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną, teigia pajutę 66 proc. respondentų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 09:00

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesorius Aidas Perminas. VDU nuotr.

Akistata su COVID-19 ir karantinas Lietuvoje atnešė nemažai pokyčių į kasdienį gyvenimą, tuo pačiu keldami stresą bei sėdami nerimą, o kas bus toliau. Kaip įveikti tą nerimą, pataria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto profesorius Aidas Perminas.
 
„Ši situacija visiems mums nauja, ir įprastos iššūkių įveikimo taktikos, kurių kiekvienas turime ir taikome, dabar nelabai tinka. Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia ją suprasti ir ramiai pagalvoti, su kuo susidūrėme. Tikslinga įvertinti visus galimus būdus šiai problemai spręsti, pasverti jų efektyvumą (naudą bei sąnaudas), pasirinkti geriausią sprendimo būdą ir nuosekliai jį įgyvendinti. Į emocijas orientuotas problemos įveikimo būdas yra nukreiptas į emocinės įtampos sumažinimą, kai nesiimama konkrečių veiksmų problemai spręsti. Problema išlieka, bet žmogus nusiramina. Tam gali padėti bet kokia raminanti veikla – filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas, fizinis aktyvumas, įvairios relaksacijos technikos. Kiekvienas žmogus naudoja abu streso įveikimo būdus, ir jų naudingumas priklauso nuo aplinkybių. Jei įmanoma ką nors situacijoje pakeisti, verta dėti pastangas ir siekti, kad problema išsispręstų. Jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti“, – sako profesorius.
 
Gyvenant karantino sąlygomis, anot jo, vertėtų ramiai įvertinti savo padėtį ir galimybes ją pagerinti. Visi žino, kad virusas užkrečiamas, bet yra aiškios rekomendacijos, kaip užsikrėtimo galimybę sumažinti iki minimumo. Vadinasi, jei žmogus šių rekomendacijų laikysis, tikimybė užsikrėsti labai sumažės. O visa kita nuo paties žmogaus nepriklauso, tad ir galvojimas apie tai ar blogi išgyvenimai situacijos nepakeis.
Skulptoriaus Antano Česnulio kūrinys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr).
 
Pasak VDU profesoriaus A. Permino, taip pat nusiteikti reikėtų ir dirbant namuose – „ši darbo forma man neįprasta, mažiau efektyvi, bet esamoje situacijoje nieko negaliu pakeisti, tad priimsiu ją ir be reikalo nejausiu įtampos.“
 
„Ilgainiui žmogus prisitaiko prie naujų aplinkybių ir produktyvumas sugrįžta. Dažnai stresą mums kelia pati mintis, kad reikės kažką daryti kitaip, nei esame įpratę. Mintyse kovojame su realybe, prieš ją burnojame, eikvodami tam energiją. Kitaip sakant, dalį streso „pasigaminame“ patys savo nelanksčiu mąstymu, noru, kad viskas būtų taip, kaip esame pratę. Kita vertus, ne visus darbus įmanoma dirbti namie. Tuomet belieka juos atidėti ir susitaikyti, kad kai kas nebus padaryta.
Medžio drožėjo Antano Česnulio skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
O kalbant apie dirbti trukdančius vaikus, pagalvokime, jog iš tiesų labai smagu, kad vaikų yra, kad jie bėgioja. Susikaupti tai gal ir trukdo, bet ryšiams su atžalomis palaikyti esama situacija yra palanki. Apskritai mūsų gyvenimas šiuo laikotarpiu turėtų tapti lėtesnis, galėtų atsirasti daugiau bendravimo su šeima, daugiau įsigilinimo į save, daugiau gyvenimo pajautimo“, – įsitikinęs psichologas.
 
Jis siūlo pasvarstyti, kas būtų šiuo metu tikslingiau. Gal nereikia dabar priverstinai tvarkytis, o verčiau maloniai praleisti laiką – grįžti prie užsiėmimų, kurie kadaise buvo malonūs, bet ilgainiui jiems neliko laiko, nes viską užgožė darbas? Dabar, kai darbo mažiau, atsiranda tuštuma, kurią reikia užpildyti. Gali būti, kad malonūs užsiėmimai jau visiškai užmiršti ir žmogus dabar nebežino kuo užsiimti, o neturėdamas užsiėmimo, jaučia nerimą. Bet vis tiek kiekvienas turi sritį, kuri traukia, nors iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo neracionaliai. Tereikia įsiklausyti į save.
 
Medinės Antano Česnulio skulptūros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kitas atvejis, kai reikia dirbti namie, – teritorijoje, kuri asocijuojasi su poilsiu. Šioje situacijoje, anot prof. A. Permino, gali pagelbėti darbo vietos susiorganizavimas. Darbui reikėtų skirti tam tikrą kambarį ar bent stalą ir dirbti tik ten. Dar labai svarbu susiplanuoti dieną. Svarbu yra pasakyti sau, kada dirbu, o kada ne, ir nuosekliai šios dienotvarkės laikytis.
 
„Žiniasklaidoje šiuo metu sklinda visokių žinių. Kai kurios yra labiau optimistiškos, kai kurios – visai pesimistiškos. Ir niekas nežino, kaip bus, nes įvykiai tikriausiai vystysis kažkokiu trečiuoju keliu. Tokioje nežinioje verta labiau įsiklausyti į racionalias ir optimistines žinias. Tai padės geriau jaustis situacijoje, kurioje mažai ką gali pakeisti.
 
Ir dar derėtų nepamiršti, kad vaikai yra tėvų reakcijų atspindys. Jaučiančius įtampą tėvus stebi vaikai ir persiima jų įtampa. Suaugusiesiems tai – dar viena priežastis, dėl kurios verta nusiraminti, nes savo reakcijomis mes mokome vaikus, kaip jaustis ir elgtis sudėtingose situacijose“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A. Perminas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 06:00

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakomentavo penktadienį „Interfax“ naujienų agentūros išplatintą informaciją, kad Astravo AE streso testai atitinka europinius saugos reikalavimus.

„Tenka apgailestauti, kad Baltarusija siekia legitimizuoti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą viešųjų ryšių priemonėmis, o ne stiprindama branduolinę saugą. Tai, kad streso testų ataskaita parengta pagal Europos Sąjungos metodologiją, savaime suprantama. Tačiau tai – tik formos atitikimas. Turime kalbėti apie turinį, apie ataskaitoje pateiktą vertinimą, rekomendacijas dėl saugos stiprinimo, kurias bus privalu įgyvendinti“, – Lietuvos diplomatijos vadovas cituojamas penktadienio vakarą perduotame Užsienio reikalų ministerijos pranešime. 

Ministras taip pat pažymėjo, kad streso testai yra tik vienas iš daugelio branduolinės saugos stiprinimo elementų. Streso testų vertinimai apsiriboja atominių elektrinių atsparumu grėsmėms, kylančios iš išorinių faktorių ir rizikų. Svarbiausi klausimai, kuriuos Lietuva kelia dėl Astravo AE saugos, t. y. aikštelės tyrimai ir parinkimas, seisminiai tyrimai, neigiamas tarpvalstybinis poveikis aplinkai, saugos kultūra, statybos ir būsimos eksploatavimo kokybė, streso testų metu nenagrinėjami.

„Raginame Baltarusiją ir Astravo AE rangovus rimtai žiūrėti į branduolinės saugos problemas ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant streso testų ataskaitos rekomendacijas.

Tik po to, kai tos rekomendacijos bus įgyvendintos, bus galima techniškai pagrįsti išvadas dėl Astravo AE (ne)atsparumo išorės veiksniams“, – pabrėžė ministras L. Linkevičius.

Birželio 12-14 dienomis Baltarusijoje lankėsi Astravo streso testų ekspertinės peržiūros valdyba, kuri pristatė Baltarusijos institucijoms preliminarią streso testų ataskaitą. Ekspertai konstatavo, kad Baltarusijos streso testų ataskaita parengta pagal Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) nustatytus metodologinius reikalavimus, tačiau ataskaitoje pateikti streso testų rezultatai ir rekomendacijos paaiškės tik liepos 2 dieną. Astravo AE streso testuose dalyvaujančios šalys (Europos Komisija, Baltarusija, streso testų giluminės peržiūros ekspertai ir valdyba) yra sutarusios nekomentuoti ataskaitos rezultatų iki kol ji nebus patvirtinta tądien suplanuotame ENSREG posėdyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-17

 

Iš kairės: MOSTA inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas Ramojus Reimeris, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, sociologas Martynas Kriaučiūnas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Seimo narys Mykolas Majauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Net 80 proc. studentų patiria didelį nerimą, 75 proc. – stiprų stresą, 63 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, 59 proc. – nemigą, 46 proc. – valgymo sutrikimus, 30 proc. – depresiją, parodė internetinė atsitiktinai atrinktų studentų apklausa, kurioje dalyvavo 2806 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai.

Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkui Mykolui Majauskui akivaizdu – tai yra raudona kortelė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), rektoriams.

Trečiadienį pristatytas „Socialinės dimensijos“ tyrimas nesigilino į studentų jausenos priežastis, tačiau spaudos konferencijoje dalyvavęs M. Majauskas išvardijo, kodėl studentai prastai jaučiasi tarptautinių tyrimų duomenimis.

Kaip streso sąlygos įvardijami aplinkos keitimas – nauji žmonės, nauja aplinka; savarankiškas gyvenimas; finansiniai iššūkiai; priklausomybė nuo tėvų; studijų ir darbo derinimas; sesijos ir egzaminai, santykiai su dėstytojais – naujais autoritetais; abejonės dėl studijų pasirinkimo, ar tikrai tuo keliu einama, ar tikrai reikia tęsti mokslus; įtampą kelia konkurencija dėl darbo vietos.

Pasak Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko, aukštosios mokyklos sakytų, kad rūpinasi emocine studentų sveikata, bet tyrimas rodo ką kita.

„Emocinės paramos arba nėra, arba ji mokama, arba studentai turi pasirašyti ilgas ir sudėtingas sutartis, kuriose – sutikimas konsultacijos metu gautus duomenis leisti naudoti moksliniais tikslais. Tokie barjerai nepadeda studentams kreiptis pagalbos“, – pabrėžė M. Majauskas.

Kaip parodė studentų apklausa, tik nedaugelis jų žino apie aukštųjų mokyklų ar kitų institucijų teikiamas psichologines konsultacijas. Susidūrę su sunkumais studentai ieškotų informacijos internete, kalbėtų su draugais, mėgintų keisti gyvenimo būdą ar tiesiog nieko nedarytų. Į specialistus kreiptųsi mažuma.

„Toks sprendimas tikrai suprantamas, kai studentams keliami pertekliniai barjerai. Dėl to neabejotinai kenčia studijų kokybė, bendra emocinė aplinka ir kuriama palanki terpė rimtiems akademinės etikos pažeidimams ir galimiems nusikaltimams, kuriuos išryškino seksualinio priekabiavimo skandalai aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.

Pasak M. Majausko, situacija susidarė ne per metus. Bent jau kelis dešimtmečius aukštosioms mokykloms nesprendžiant problemų.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pripažino, kad aukštosiose mokyklose paramos studentui nėra per daug. „Gerokai jaučiasi, kad mūsų aukštosios mokyklos – dėstymo, bet ne studijų institucijos. Rūpinamasi, kaip geriau dėstyti, geresnėmis laboratorijomis, įranga, bet mažiau, kaip studentai įsisavina kompetencijas ir jaučiasi“, – sakė viceministras.

Pasak G. Viliūno, psichologinė parama, kaip akademinės paramos studentui dalis, yra aukštojo mokslo institucijos būtinoji dalis. „Tačiau, jeigu aukštosios mokyklos patiria nuosmukį dėl studentų skaičiaus mažėjimo, aišku, kad pirmiausia atsisako nebūtinų funkcijų. Prireikus mažinti dėstytojų skaičių, atleidinėti administraciją, bus didelė pagunda nesteigti psichologo etato arba tiesiog panaikinti, jei toks yra“, – kalbėjo viceministras.

Pasak G. Viliūno, aukštojo mokslo tinklo optimizavimas kaip tik ir nukreiptas į tai, kad studentui būtų užtikrinamas šiuolaikiškas servisas. „Aišku, kad psichologinė pagalba yra būtina“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras.

Seimo nariui M. Majauskui akivaizdu, kad, jei bendruomenėje 80 proc. narių teigia išgyvenantys nerimą, 75 proc. – didelį stresą, du trečdaliai – besitęsiančią blogą nuotaiką, 60 proc. – nemigą ir net trečdalis – depresiją, tai yra raudona kortelė Švietimo ir mokslo ministerijai, rektoriams.

„Arba keiskite situaciją šiandien ir dabar, arba leiskite tą daryti kitiems, nes su emocine studijų aplinka nesusitvarkoma. Tai ne strateginiai ateities darbai, o šiandienos sprendimų reikalas, kad kiekvienoje aukštojoje mokykloje būtų prieinama skubi, specializuota anoniminė pagalba tiek studentui, tiek dėstytojui“, – sakė M. Majauskas.

Seimo nario žodžiais, tai nėra kažkoks raketų mokslas. „Paimkite bet kurios brandžios šalies aukštąją mokyklą ir pamatysite, kad prieinama anoniminė, skubi, nemokama pagalba be jokių sutarčių. Taip pat – pagalba internetu. Tiesiog reikia pasižiūrėti, kaip tai veikia, ir šiandien pradėti diegti“, – sakė M. Majauskas.

Viceministro G. Viliūno argumentas, kad tam reikia papildomų pinigų, M. Majausko neįtikino. „Bendros išlaidos švietimui – beveik milijardas eurų, tai aš sakyčiau, gal mažiau kompiuterių nusipirkit, gal mažiau aktų salių sutvarkykite, o užtikrinkite prieinamą psichologinę pagalbą studentams. Tai reikia daryti peržiūrint prioritetus, nes akivaizdu, kad pagal dabar sudėliotus psichikos sveikatos reikalai yra paskutinėje vietoje. Tikiuosi, šiuo metu Lietuvą drebinantys seksualinio priekabiavimo skandalai privers jus kitomis akimis pažiūrėti į studentų emocinę sveikatą, jų nebijojimą kalbėti apie emocines problemas ir aukštųjų mokyklų gebėjimą tinkamai į tai reaguoti“, – sakė M. Majauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis akcentavo aukštųjų mokyklų autonomiją ir gebėjimą tvarkytis su minėta problema. „Ne tiek ministerija, kiek pačios aukštosios mokyklos turi rimtai susirūpinti emocine savo bendruomenė narių aplinka“, – įsitikinęs viceministras.

Kaip parodė studentų apklausa, vos 8 proc. jų kreiptųsi pagalbos į specialistą. Tačiau M. Majauskas mano, kad ne studentų reikia klausti, kodėl jie nesikreipia pagalbos į psichologus, o universitetų, kitų mokyklų, kodėl jos nesuteikia pagalbos.

„Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apskritai studentams nebuvo jokios galimybės niekur nueiti pasikalbėti apie savo problemas. Tik vakar jų interneto puslapyje atsirado informacija, kur anonimiškai galima pranešti apie sunkumus ir vėliau galbūt sulaukti pagalbos. Ta pati situacija Klaipėdos universitete. Vytauto Didžiojo universitete ateidamas pas specialistą turi pasirašyti per 20 punktų deklaraciją, tarp kurių – kad sutinki, jog tavo suteikta informacija bus panaudota moksliniais tikslais. Jeigu norėsi psichologo konsultaciją gauti Romerio universitete, teks sumokėti 25 eurus“, – vardijo M. Majauskas.

Šaržuodamas parlamentaras sakė, kad rimtu seksualinio priekabiavimo atveju norintis pranešti apie tai studentas turi ne tik pasirašyti sutartį, bet ir susimokėti už tokią galimybę. „Aukštųjų mokyklų pareiga – užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir jau tada skatinti studentus kreiptis“, – pabrėžė Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.

Kaip skelbė ELTA, trečiadienį spaudos konferencijoje sociologas Martynas Kriaučiūnas pristatė „Socialinės dimensijos“ tyrimą apie finansines studentų problemas ir užimtumą, apie būstą studijų metu ir apie studentų psichinę sveikatą.

Tyrimo duomenis komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis, švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas, MOSTA inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, einantis direktoriaus pareigas Ramojus Reimeris, sociologas M. Kriaučiūnas, Seimo narys M. Majauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Socialinę dimensiją 2007 metais apibrėžė Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą. Jie įsipareigojo siekti, kad studentai atspindėtų visuomenės skirtingumą ir visi turėtų tinkamas sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą, nepriklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų.

Vadovaujantis Bolonijos proceso dokumentais, siekiama garantuoti lygias galimybes pradėti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą, kad tam neturėtų įtakos asmens finansinė padėtis, turimų vaikų skaičius, iš kokios šeimos jis yra kilęs ir panašūs dalykai. Studijų prieinamumą lemtų tik gabumai ir žinios.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.08; 05:20

NATO ypač greito reagavimo pajėgose budintys Lietuvos kariai kovo 25 – balandžio 11 dienomis kartu su Danijos kariuomenės 2-oios brigados husarų bataliono kariais dalyvavo NATO ypač greito reagavimo (angl. VJTF) pratybose, kuriose treniravosi atremti bet kurios NATO narės suvereniteto pažeidimą.

Lietuvai mokymuose atstovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono „Piranijų“ kuopa, iš viso – daugiau kaip šimtas karių.

Paskutinę mokymų savaitę Lietuvos kariuomenės pėstininkai su priskirtais vienetais Oksbol (Danija) poligone atliko kovinį šaudymą, kurio metu taip pat treniravosi atlikti veiksmus, reikalingus gynybai – pozicijų žvalgybą, įsirengimą bei pasiruošimą gynybai.

„Paskutinės savaitės koviniai šaudymai atspindėjo realias sąlygas – didelio intensyvumo, nuovargio ir streso sąlygomis visų lygių vadai treniravosi priimti kritinius sprendimus dėl sužeistų karių evakavimo, transporto iš mūšio lauko išgabenimo, pozicijų keitimo, skyriaus ir būrio manevro vykdymo. Pratybos pareikalavo daug ištvermės, jėgų ir prakaito, kariai patobulėjo efektyviai naikinti taikinius iš įvairių atstumų sudėtingoje vietovėje“, – sako Piranijų kuopos vadas kpt. Algirdas Navasaitis.

NATO VJTF sudaro daugianacionalinė brigada (maždaug 5 tūkst. karių), susidedanti ne daugiau nei iš penkių manevrinių batalionų, kuriuos remia oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Gavusi nurodymą veikti, VJTF bus pasirengusi nedelsiant išvykti, po pirmųjų galimų grėsmių perspėjimų ir indikatorių dar prieš prasidedant krizei ir veikti kaip atgrasinimo priemonė, užkertanti kelią tolesniam krizės paaštrėjimui. Greitas šio nedidelio, bet pajėgaus karinio vieneto atvykimas būtų aiški žinia bet kuriam potencialiam agresoriui į bet kokį NATO valstybės suvereniteto pažeidimą. Kariniu dalyvavimu reaguotų visi 28 aljanso sąjungininkai.

VJTF yra kuriamos rotaciniu pagrindu. NRF pajėgumus rotuodamos skiria NATO šalys kiekvienais metais. Jas sudaro vadovaujančios šalys ir kitus reikiamus pajėgus skiriančios remiančios šalys. VJTF išsiskiria tuo, kad gali greitai ir lanksčiai reaguoti: kai kurie VJTF vienetai bus pasirengę reaguoti jau per dvi dienas, tuo tarpu didžioji dalis vienetų – greičiau nei per septynias dienas.

Ypač greito reagavimo pajėgoms priskirti Lietuvos kariai yra aukštos parengties ir budi savo nuolatinėje dislokacijos vietoje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono nuotraukoje: Lietuvos kariai treniruojasi atlikti gynybos veiksmus NATO ypač greito reagavimo pratybose.

2017.04.15; 03:03

Amerikiečių profesorius – apie įvairių tautų skurdo psichologines priežastis bei prigimtį ir apie tai, kaip jas įveikti

1776 metais škotų filosofas ir ekonomistas Adamas Smitas išleido savo pagrindinį garsųjį „traktatą“, kuriame jis „ištyrė tautų turtingumo prigimtį ir priežastis“. Po Smito ir jo pavyzdžiu daugelis pasaulio ekonomistų taip pat bandė paaiškinti įvairių planetos tautų skurdo prigimtį ir priežastis.

„Turtingasis pasaulis“ išleido trilijonus dolerių maisto ir medicininės pagalbos skurdžioms šalims, įvairiems plėtros projektams, bet tų investicijų našumas išlieka labai menkas.

Continue reading „„Laimingo skurdo“ mitas“

Internete gausu patarimų, kaip mažinti nuolat patiriamą stresą. Tačiau, pasak specialistų, nė vienas būdas nebus veiksmingas ilgą laiką, jei streso valdymas netaps įpročiu. Tokiu, kaip nuolatinių, ilgalaikių įgūdžių formavimas.

„Žmonės kažkodėl linkę pro pirštus žiūrėti į nuolat patiriamo streso pasekmes, nors nevaldomas jis neigiamai veikia jų viso gyvenimo kokybę – sukelia sveikatos, darbingumo, bendravimo ir kitų problemų. Ne vienas, veikiamas ilgalaikio streso, linkęs griebtis destruktyvių priemonių, tokių kaip cigaretės, alkoholis, raminamieji vaistai, arba tiesiog išsilieti ant artimųjų“, – sako „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.

Continue reading „Vasaros atostogos (ne)išgelbės nuo nuolatinio streso?“

Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO šių, 2013-ųjų, metų lapkričio 25-ąją atviru laišku kreipėsi į Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, Seimo narius bei atsakingus pareigūnus dėl Karoliniškių poliklinikos darbuotojos, Lietuvos nepriklausomybės gynėjos Albinos Kavaliauskaitės persekiojimo bei galimo Sodros Vilniaus skyriaus, Vilniaus apylinkės teismo teisėjų tame dalyvavimo.

Continue reading „SAMPRO pirmininkė Irina Judina: „Darbdavio savivalė – nesustabdyta““

lenin

Kai kurios istorijos paslaptys gali būti atskleistos atliekant medicininius tyrimus.

Maryland’o universiteto medicinos fakultete mokslininkai organizavo konferenciją, kur nagrinėtos žymių asmenų mirčių priežastys. Nemenkas dėmesys čia skirtas Sovietų Sąjungos vadovui Leninui.

53 metų Sovietų lyderis prieš savo mirtį 1924 metais patyrė keletą priepuolių, tačiau niekada nebuvo visiškai aišku, kas juos sukėlė. Skrodimo metu politiko smegenyse rastos susiaurėjusios kraujagyslės mirties priežasties išaiškinti nepadėjo.

Continue reading „Kas nužudė Leniną?“

kaveckas_222

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atidaro naują skiltį, kurioje bus skelbiami rašiniai sveikatos ir sporto temomis.

Mūsų skaitytojai ras čia pačių įvairiausių straipsnių: kaip sveikai maitintis, kaip deramai sportuoti, kaip numesti susikaupusį antsvorį, kaip atsikratyti streso, įtampos, blogų nuotaikų.

Pateiksime specialistų patarimus, kaip išsirinkti deramą mitybos metodą, pasakosime, ar verta vartoti vitaminus, rekomenduosime, kokias arbatas sveikiausia gerti, kaip įveikti nemigą. Teiksime žinių, kokia sporto šaka Jums labiausiai tinka – bėgimas ristele, plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, tiesiog – spartus pasivaikščiojimas miške. Žodžiu, stengsimės aprėpti kuo galima daugiau klausimų. Manome, kad šios temos – aktualios daugeliui iš mūsų.

Continue reading „Visi supranta, kad judėjimas – sveikata, tačiau …“