fntt
FNTT

Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Valatkos galimai neteisėtų veiksmų tarnyboje pradėtas ir tarnybinis tyrimas, kurį atlikus bus sprendžiamas pareigūno atleidimo iš tarnybos klausimas.
 
Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti ir FNTT vyriausiajam tyrėjui N. Valatkai, vyksta dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
Dėl N. Valatkos galimai nusikalstamų veiksmų pati FNTT kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dar 2019 metais. Nuo to laiko tarnyba nuolat bendradarbiauja pradėtame ikiteisminiame tyrime su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra. Sprendimą dėl pareigūno N. Valatkos nušalinimo jau artimiausiu laiku priims ikiteisminio tyrimo teisėjas.
 
„Galiu užtikrinti, kad apie šį atvejį tarnybai buvo žinoma nuo pat pradžių, ir mes patys iš karto informavome kitas tarnybas apie galimas nusikalstamas veikas ar korupcinio pobūdžio nusižengimus. Apibendrindamas galiu pasakyti, jog sistema išsivalė ir jokių galimybių paveikti ją iš išorės nebėra, ir kol aš esu FNTT direktorius, tie seni laikai nebegrįš“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Finansinių nusikaltimų tarnybos direktorius, generolas Antoni Mikulskis.
 
Pasak A. Mikulskio, pernai tarnyba pradėjo iš viso 352 naujus ikiteisminius tyrimus, o 353 tyrimus baigė, buvo ištirtos 555 nusikalstamos veiklos. Tyrimuose išaiškinta daugiau nei 49,9 mln. eurų žala.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:00

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų.
 
Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
 
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
 
E. Gentvilas: nesigailiu komisijoje praleisto laiko
 
Vienintelis iš opozicijos A. Širinskienės komisijos veikloje dalyvavęs liberalas Eugenijus Gentvilas teigė nesigailintis, kad teko lankytis organizuotuose posėdžiuose.
 
„Nors šiek tiek laiko ir sugaišau – gal tik porą posėdžių praleidau – visgi nesigailiu sugaišto laiko, nes pamačiau, kaip veikia užkulisių komisija“, – teigė Seimo nariams parlamentaras.  
 
Politikas, kalbėdamas Seime, prisiminė kaip, pasak jo, klostėsi šios komisijos darbo eiga. Liberalo manymu, visi A. Širinskienės vadovautos komisijos žingsniai rodo tik tai, kad siekta kerštauti neįtikusiems. O tai, kad dirbti komisijoje nebuvo nusiteikta rimtai, rodo ir rengtų posėdžių organizavimo tvarka.
 
„Gerbiamieji, ši komisija iš rimtos dalykinės komisijos virto į keršto komisiją sau neįtikusių, iš valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos pasitraukusių kolegų elgesiui tirti. Noriu pasakyti, kad komisija nelabai ką turėjo ir daryti. Priešpaskutinis komisijos posėdis įvyko 2019 m. spalio 16 d., o kitas posėdis po to įvyko šiemet balandžio 29 d. Gerbiamieji, šešis su puse mėnesio komisija nesurengė nė vieno posėdžio“, – teigė E. Gentvilas.
 
P. Urbšys neigia jam mestus kaltinimus
 
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų.
 
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta.
 
„Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų.
 
Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas… Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.
 
Kėlė klausimą dėl žalos reputacijai, paaiškino situaciją dėl Landsbergių šeimos verslo
 
Tuo metu konservatorė Monika Navickienė kalbėjo apie, pasak jos, niūrią šio tyrimo formuojamą atmosferą.  
 
„Daug entuziazmo kalbėti šiame valdančiųjų veikime nebėra. Gyvename įdomiais, bet labai neįkvepiančiais laikais. Norėčiau, kad bent mano vaikams nebereikėtų patirti tokių išsišokimų prieš demokratiją, kur klastojama tiesa“, – teigė politikė. Anot jos, A. Širinskienės komisija fiksavo ryšius tarp epizodų, kurių niekas kitas nedrįstų sieti.
 
„Ši komisija užsimojo prieš visus: nuo „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrintą terminalą, opozicijos lyderio šeimos, iki VTEK pareigūnų, kurie nenulenkė galvos, tiriant „valstiečių“ seniūno bendražygės interesų konfliktus. Buvo žemintas šioje komisijoje Seimo pirmininkas“, – tęsė M. Navickienė.
 
Galiausiai politikė prakalbo apie sugadintos reputacijos klausimą.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Kas atlygins žalą skaidriai veikiančiam verslui, patiriančiam reparacinius nuostolius, kas atlygins išlinksniuotiems pareigūnams, kurie galimai veikė principingai ir nenulenkė savo galvos prieš politinius interesus. Viliuosi, kad šitaip darkytis po Konstitucijos puslapius purvinais batais laiko liko nedaug“, – teigė konservatorė.
 
M. Navickienė paaiškino, kodėl diskusijos dėl sklypo už 1 eurą yra nieko vertos
 
M. Navickienė pabrėžė, kad visiškai nepagrįstai yra keliami klausimai dėl opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinei priklausančio verslo. Kaip teigia A. Širinskienė, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Kartu politikė kelia klausimus, ar faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą, yra skaidrus.
 
Konservatorės teigimu, klausimą dėl įsigyto sklypo kelianti A. Širinskienė tiesiog iškraipo faktus.
 
„Bat Cap Infrastructure Fund“ įsigijo ne sklypą, o bendrovę, kuri valdo 1,3 mln. eurų įsipareigojimų vertės sklypą. Tiesa, kad už šią bendrovę buvo sumokėta tokia suma, tačiau tiesa ir tai, kad drauge su ja įsigyti ir finansiniai įsipareigojimai, kurie siekia 1,3 mln. eurų. Mokyklos atstovai taip pat paaiškino, kad tai yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln. eurų“, – kalbėjo politikė, akcentuodama, kad tai turėtų būti įdomu tiems, kuriems rūpi faktai.
 
Trys epizodai A. Širinskienės tyrime
 
Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, kad politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Ignalinos atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Dėl pastarojo momento, yra teigusi A. Širinskienė, bus prašoma Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinimo.
 
Pastarąją savaitę Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:17

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Laurynui Kasčiūnui kyla klausimų dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiklos. Pasak jo, artimiausiame NSGK posėdyje bus pasiūlyta komitetui pakviesti E. Radišauskienę bei ministrą Liną Kukuraitį atsakyti į klausimus dėl imigrantų įdarbinimo.
 
L. Kasčiūnas pažymi, kad kyla daug klausimų, ar tikrai E. Radišauskienė nepiktnaudžiavo savo tarnyba ir kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi viceministrė dėl UAB „Barta“ imigrantų įdarbinimo.
 
„Po STT vadovo pristatymo Seime mums daugiausia klausimų kelia epizodas, kuomet dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Tai susiję su tarpininkavimu bei leidimų išdavimu užsieniečiams. Migracijos klausimai bei užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo sričių. Parlamentinės kontrolės metu esame gavę informacijos, kad tai pakankamai slidi, pilka zona, kurioje yra pakankamai daug neskaidrių ryšių, tarpininkavimų. Natūralu, kad tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu, todėl mes kelsime klausimą, ar toks tarpininkavimas tarp leidimų yra įprasta praktika ir kokiu pagrindu veikia viceministrė. Koks jos mandatas šioje srityje? Ar nėra sukurtas žalias koridorius, kažkokie sistemingi veikimai. Kviečiame viceministrę ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį į artimiausią komitetą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo, yra atkreiptinas dėmesys, kad viceministrės tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti darbo teisės, darbo rinkos, darbo aplinkos srityse teikiamų viešųjų paslaugų skaidrumą ir prieinamumą. Būtent ji turi užtikrinti, kad leidimai dirbti Lietuvoje būtų gaunami skaidriai ir teisėtai, kad verslui nereiktų kreiptis į tarpininkus ar užtarėjus.
 
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Todėl prašome pateikti paaiškinimus dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiksmų aplinkybių ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Kokių konkrečiai veiksmų dėl UAB „Barta“ ėmėsi viceministrė E. Radišauskienė? Kokiu pagrindu viceministrė rūpinosi užsieniečių įdarbinimo reikalais UAB „Barta“?“ – klausia parlamentaras.
 
Taip pat klausiama, ar viceministrė E. Radišauskienė, tarpininkaudama tarp STT pareigūno R. Martišiaus ir UAB „Barta“ atstovų bei pasinaudodama tarnybine padėtimi, nedarė įtakos institucijoms, neviršijo tarnybinių įgaliojimų bei nepiktnaudžiavo tarnyba, siekdama UAB „Barta“ palankių sprendimų? Kokių veiksmų buvo imtasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kad būtų užtikrintas skaidrus su darbo aplinka susijusių viešųjų paslaugų teikimo procesas (leidimų dirbti Lietuvoje išdavimas/pratęsimas/panaikinimas ir kt.).
 
Galų gale domimasi, ar buvo atvejų, kuomet viceministrė E. Radišauskienė ar jai pavaldūs tarnautojai asmeniškai tarpininkavo konkretiems verslo subjektams, fiziniams asmenims darbo aplinkos klausimais, klausimais, susijusiais su viešųjų paslaugų teikimu, jei taip, prašome įvardinti šiuos atvejus, kiek laiko trunka viceministrės tarpininkavimo veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Lrytas.lt pranešime, atkreipiančiu dėmesį jau savo pavadinimu „G.Nausėda dėkoja medikams už auką Lietuvai ir išgelbėtą jo gyvybę“, visuomenė yra informuojama apie tai, jo šį pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Medicinos darbuotojų dienos proga padėjo gėlių prie dr. Jono Basanavičiaus, kuris, kaip žinome, buvo gydytojas, paminklo.

Prezidento žodžiais tariant, tai simbolinės gėlės visai medicinos bendruomenei. Padėdami gėles prie šio paminklo, – paporino prezidentas G.Nausėda, – mes kartu įteikiame gėles visai Lietuvos sveikatos sistemos bendruomenei, besikaunančiai pirmosiose kovos su pandemija eilėse https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/27/news/g-nauseda-dekoja-medikams-siandien-bendrasis-geris-yra-ne-siaip-tuscia-savoka–14657784/.

Iš tiesų, labai iškalbingas, niekam neprilygstantis, kažkokia tolima senovine, bet miela kičo dvasia atsišaukiantis yra jau pats pranešimo įvardijimas. Iš pradžių pagalvojau, kad šio informacinio pranešimo surėdytojas neabejotinai bus Vytautas Bruveris, kuris, kaip žinome, yra mėgstantis pasišaipyti, nevengiantis net piktokos ironijos, be visa ko kito, nuo seno „galandantis dantį ant Nausėdos“ žurnalistas. Pasirodo, ne, nieko panašaus, tekstą paruošė visai kitas autorius su pabrėžtinai rimta veido mimika! Taigi dar kartą paaiškėja, kad juokingiausios tezės paprastai yra išsakomos su labai rimta pranešėjo veido išraiška ar įsiręžusio teisuolio poza, tarsi taip pats likimas iš mūsų tyčiotųsi užsidėjęs rimtuolio kaukę.

Daug kartų bandęs įpiršti savo tiesas, pavargęs nuo begalinio įrodinėjimo, dabar savo ruožtu paprašysiu tautiečių paaiškinti man, nieko nebesuprantančiam metraštininkui, tik vieną dalyką – kodėl po šio straipsnio apie tokius puikius artefaktus, t. y. apie gėles, Jono Basanavičiaus paminklą, aukštojo polėkio, prezidentinio pilotažo dėkingumo gestą, skaitytojų komentarų grafoje patvino tokia žmonių pykčio, patyčių ir paniekos srovė, kad nelieka nieko kito kaip pagal analogijos principą vėl prisiminti Rolando Pakso apkaltos atvejį, anuomet prasiveržusias aistras, kelią užstojusias purvo nuošliaužas. Žinia, R.Paksas buvo atstatydintas, kita vertus, negaliu būti visiškas užtikrintas, kad savo ruožtu G.Nausėda neatsistatydins pats, nepakėlęs tokio žmonių pajuokos spaudimo. Norite tikėkite, norite – ne, bet man tikrai peršti širdį, man gaila G.Nausėdos kaip ramių manierų, patologinių polinkių tarsi ir neturinčio žmogaus.

Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kodėl šitaip, kuo nusikalto prezidentas, jeigu jo taurumu ir elegancija dvelkiančių pozų vaizdinys sukelia tokį įniršį ir alerginę reakciją? Kaip atrodo, paprastuoju būdu, t. y. nurodant į lrytas.lt skaitytojų nepraustaburniškumą ir Putino emisarų kenkėjišką veiklą, to nepaaiškinsi. Na, jeigu kalbėsime apie šį konkretų atvejį, žmonėms galėjo nepatikti tai, kad prezidentas gydytojams simboliškais įteikė gėles, o ne vokelį. 

Nuostabiai gražios pavasario gėlės gydytojams galėjo išprovokuoti tą iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinimą populiacijos kolektyvinės pasąmonės audringą reakciją kaip įžūlaus melo dirgiklis. Geriau ten būtų tikęs vis tik vokelis, a? Kita vertus, klasikės žodžiais tariant, Jono Basanavičiaus paminklas čia ne prie ko.

Kičo fiestos aukščiausiame lygyje tarsi ir nėra pats blogiausias dalykas, tokių fiestų esame prisižiūrėję, – atlaikėme, nepražuvome. Kičas kartais apskritai ramina žmogų, užtraukia palaimingo snaudulio atmosferą. Tačiau, kaip atrodo bent man, polinkis į kičą su nuolaidžiavimu ne visados pagrįstoms specialiųjų tarnybų pretenzijomis gali sukurti pavojingą mišinį. Kaip matome, prezidentas niekaip nesureagavo į visuomenę pribloškusį STT skandalą.

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Gal ten didelio kriminalo realiai nėra, tačiau advokato Giedriaus Danėliaus išsakyti nuogastavimai yra tokie drastiški ir pasibaisėtini, kad prezidentas tarsi ir neturi pasirinkimo – nutylėti tai būtų galima tik savo padorumo visiško išsižadėjimo sąskaita. Kaip atrodo, tas pats G.Danėlius nėra šuns papas, anksčiau dirbo Klaipėdoje prokuroru, Sauliaus Skvernelio, pažįstančio teisėsaugininkų aplinką, buvo siūlomas Teisingumo ministru. Nesakau to, kad STT vadovas Žydrūnas Bartkus, apkaltinęs minėtą advokatą šantažu, turėjo kokių nors kudlotų minčių, tačiau retorikos varžybas su STT advokatas laimi su neįtikėtina persvara.

Nutylėjimas, užsitęsusi, pradedant spengti pauzė kartais būna savaime iškalbingas bylojimas, tačiau čia aptariamu atveju prezidento tylėjimas yra apgailėtinas pasirinkimas.

Jau  praeitą kartą pastebėjau, kad būtent silpnas, o ne stiprus prezidentas yra geriausias kvazitotalitarizmo užgimimo laidininkas.

NeduokDie!

 (Bus daugiau)

2020.04.27; 16:35

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projekto, kurį opozicija yra įtraukusi į ketvirtadienio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, antikorupcinio vertinimo.
 
Anot „valstiečių“, kreipimąsi paskatino nutylėta projekto autorystė, – nors projekto aiškinamajame rašte projekto autoriumi nurodytas liberalas Simonas Gentvilas, kuris pripažįsta projekto rengimo metu konsultavęsis su advokatūra, dokumento duomenys rodo, kad projektas sukurtas ne S. Gentvilo, bet vienos advokatės kompiuteryje.
 
Seimo „valstiečių“ frakcija pažymi, kad, „kaip matyti iš viešosios erdvės, šios advokatės domėjimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu gali būti susijęs su garsiąja „teisėjų korupcijos“ byla, kurioje buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kurioje figūruoja ne tik teisėjų, bet ir žinomų advokatų pavardės“.
 
„Siekdami, kad Seime svarstomų teisės aktų projektai nekeltų abejonių, būtų skaidrūs, paprašėme STT įvertinti šį projektą. O tada galėsime tęsti tolesnius projekto svarstymus”, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
 
LVŽS frakcija dažnai naudojasi Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę įstatymų leidėjui gauti projektų antikorupcinį vertinimą, kurį atlieka STT.
 
STT vertinimai leidžia išvengti įstatymo spragų ir tobulinti reguliavimą taip, kad juo nebūtų sukuriamos sąlygos korupcijai pasireikšti.
 
Šių metų kovo mėnesį parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
 
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
 
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
 
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
 
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai yra sakęs  S. Gentvilas.
 
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
 
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
 
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
 
Projekto autoriai tikisi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 15:38

STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.

1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.

2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.

3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.

4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.

5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.

6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.

7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.

8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.

9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.

10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.

11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.

Informacijos šaltinis – STT

2020.04.23; 16:07

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Viešoje erdvėje paviešinus informaciją apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kai kuriuos asmenis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad dabar tarnybos turi tirti, ar nebuvo pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
 
„Turinio nekomentuosiu, nes mes komitete buvome informuoti, kad tai įslaptinta informacija. Kitas labai svarbus klausimas, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas. Tai turi vertinti tarnybos ir labai greitai. Ar jos tai daro – nežinau. Kaip suprantu, visa pateikta informacija, kurią dabar perskaičiau, ji buvo teikta tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. (…) Ar dabar nekyla grėsmė pranešėjui, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas visą atsakomybę, kaip suprantu, turėtų prisiimti V. Bakas. Tokių pranešimų gali būti šimtai, juos reikia tikrinti ir jas tikrina tarnybos. Priimti tai, kas dabar pateikta V. Bako, už gryną tikrovę nesiryžčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dar trečiadienį jis ketina susitikti su tam tikromis tarnybomis, nes galimai yra pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turi pasisakyti Generalinė prokuratūra, STT, nes, jeigu mes esame sukūrę Pranešėjų apsaugos įstatymą, mes garantuojame pranešėjams apsaugą ir to turime laikytis“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak žiniasklaidos, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
 
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
 
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
 
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G. Nausėdos komandos narius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:27

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo narys Vytautas Bakas, nepaisant Seimo valdybos atsisakymo inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra įsitikinęs, kad Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.
 
 „Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš savo politinius konkurentus arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones“, – teigė V. Bakas.
 
„Esu įsitikinęs, kad buvo kišimąsi į šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat, atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone neteisėtą, demokratiniam rinkimų procesui“, – sakė V. Bakas.
 
Anot jo, Seimo valdyba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko buvo suklaidinta.
 
„Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo ir savo sprendimą jie grindė antrine, ar net tretine informacija“, – sakė V. Bakas.
 
Skirtingai nei teigia NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, pasak V. Bako, antradienį uždarame NSGK komiteto posėdyje nebuvo priimti jokie sprendimai, o tik išklausyta STT ir Generalinės prokuratūros informacija. V. Bakas taip pat tikina, kad E. Pašilis ir Ž. Bartkus antradienį pateikė visiems NSGK nariams informaciją, į kokius būtent rinkimus buvo kišimąsi bei kokios institucijos pareigūnai rinko neteisėtus duomenis apie šalies piliečius.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
 
V. Bakas teigia, kad tik prieš metus gavęs informaciją, jis kreipėsi į STT bei su E. Pašiliu susitiko asmeniškai.
 
„Tik gavęs man adresuotą informaciją, matydamas, nusikalstamos veikos požymius (…) iš karto kreipiausi į STT ir informavau E. Pašilį asmeniškai per oficialų susitikimą“, – teigė jis.
 
„Man yra svarbus šis atvejis ir dešimt mėnesių palaikiau ryšius su E. Pašiliu ir STT. Gavau atsakymą, kad tyrimas nebetęsiamas, tuomet kreipiausi į Seimo valdybą“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad Seimo valdyba trečiadienį atsisakė inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto perduotą protokolą.
 
„Tai yra NSGK kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.
 
V. Bakas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo valdyba trečiadienį spręs, ar inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
 
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) antradienį bus aiškinamasi dėl mįslingų mišriai Seimo narių grupei priklausančio buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako teiginių apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Uždarame NSGK posėdyje turėtų būti išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai. 
 
Į pastarąsias institucijas, tvirtina V. Bakas, dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos jis kreipėsi, tačiau, pasak jo, šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų jis gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Praėjusios savaitės trečiadienį buvęs NSGK pirmininkas informavo Seimo valdybą, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams. Šiems galimai vykusiems procesams išsiaiškinti V. Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją.
 
Kol kas V. Bakas neatskleidžia, kurią nacionalinį saugumą užtikrinančią instituciją jis turi omenyje.
 
Buvusio NSGK vadovo teiginiai neįtikino nei valdančiųjų, nei opozicijos
 
V. Bako reiškiami būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bent jau dalies šio Seimo lyderių neįtikino. Abejones V. Bako teiginių pagrįstumu reiškė tiek šiuo metu opozicijos lyderio statusą užimantis socialdemokratas Julius Sabatauskas, tiek konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pastarojo teigimu, V. Bako pareiškimai neatrodo rimtai, nes yra neaiškūs.
 
Itin skeptiškai V. Bako užuominas įvertino ir šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Dar pastarąją savaitę jis Eltai teigė, kad V. Bakas savo pareiškimu padarė didelę žalą Lietuvos žvalgybai bei Lietuvos įvaizdžiui tiek žvelgiant iš NATO partnerių, tiek geopolitinių konkurentų – Rusijos ir Baltarusijos perspektyvos. Politikas teigė, kad taip jaučia susirūpinimą dėl buvusio frakcijos kolegos teiginių abstraktumo.
 
Pirmadienį NSGK pirmininkas Eltai teigė, kad jokios papildomos informacijos dėl V. Bako iškeltos problemos nuo pastarojo trečiadienio neatsirado.
 
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją kurti laikinąją komisiją vertina rimtai.
 
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo praėjusią savaitę V. Pranckietis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 06:30

Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui antradienį paviešinus daugiau informacijos apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklą, pastarasis sako, kad „valstiečių“ lyderis palaiko Kremliui palankią retoriką.
 
Kartu R. Masiulis pažymi, kad R. Karbauskio pasidalintoje informacijoje yra daug melo.
 
„R. Karbauskis toliau stebina – imdamas faktus ir pramanytus dalykus, skaičius daugindamas iš 100 ir juos klastingai interpretuodamas, naujam gyvenimui prikėlė jau prieš 7 metus paneigtą A. Skardžiaus komisijos medžiagą. Pateiktose „sensacijose“ nematau nieko naujo – tik išlaikoma ta pati linija taip naudinga Kremliui – torpeduoti visus svarbiausius mūsų valstybės energetinius projektus. SGD terminalas, elektros linijos de facto davė mums energetinę nepriklausomybę ir sumažino dujų ir elektros kainas, o tai neleidžia priešams ramiai miegoti“, – feisbuke antradienį rašė R. Masiulis.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Dar daugiau – daugelyje p. Karbauskio aprašytų epizodų mano dalyvavimo net nebuvo, dėl to akivaizdu, kokia tendencinga yra ši srutų srovė“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.
 
ELTA primena, kad antradienį R. Karbauskis socialinio tinklo „Facebook“ profilyje dar kartą paviešino informaciją apie R. Masiulio veiklą. Kurį laiką žadėjęs kompromituojančią informaciją apie buvusį susisiekimo ministrą, R. Karbauskis pastarąją savaitę paviešino asmenų sąrašą, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
Politikas dėl to planuoja kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 07:00

„Valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Eltos nuotr.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai dėl  susijusių asmenų įdarbinimo yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremta melu. R. Masiulis tikina, kad kiekvienas jo įdarbintas asmuo, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
 
Buvęs susisiekimo ministras teigia, kad kiekvienas iš jo įdarbintų asmenų, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Pirmiausia kiekvienas iš tų žmonių pagal savo pareigas laimėjo konkursus, jie buvo atrinkti pagal profesionalumą. Galėtume paimti pavyzdį – Lietuvos geležinkelių vadyba, vadovai ir visa pertvarka „Lietuvos geležinkelių”, kuri yra įvykus man tik tapus susisiekimo ministru, ji buvo padaryta, ji buvo suderinta detaliai su premjeru“, – tikino buvęs susisiekimo ministras.
 
R. Masiulio teigimu, valstybei yra didžiulis pliusas, kad žmonės, su kuriais buvusiam ministrui teko dirbti tarptautinėse kampanijose, sutiko dirbti valstybei.
 
„Per savo karjerą aš daug esu dirbęs tarptautinėse kompanijose, kurios kelia pačius aukščiausius tikslus ir skaidrumo, ir profesionalumo. Kai kurie žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, sutiko dirbti ir valstybei. Tai yra didžiulis pliusas valstybei. Tai nėra kažkokios politinės sąsajos“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad tarp priimtų nėra jokių artimų draugų.
 
Buvęs susisiekimo ministras pritaria R. Karbauskio sprendimui dėl R. Masiulio įdarbintų asmenų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
 
„Labai gerai, tegul kreipiasi. Su STT daug bendradarbiavau ir apdovanojimą turiu už korupcijos mažinimą, taip, kad tikrai sveikinu“, – ironizavo R. Masiulis.
 
ELTA primena, kad valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų. Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, R. Karbauskis STT pateikė per dvidešimt įvairiai tarpusavyje susijusių asmenų pavardžių ir paprašė išsiaiškinti, ar tokių asmenų su panašiomis sąsajomis nebuvo daugiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:05

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika sakė, kad Aplinkos ministerijos daromos reformos yra fragmentiškos.
 
„Susitikime atkreipiau dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, leidžiančių įvykti korupciniams dalykams arba kilti didelėms neigiamoms pasekmėms, yra valstybės ir konkrečių institucijų fragmentiškumas. (…) Ministerija jau daro žingsnius dėl reformų, jie yra daugiau formalūs, nes, sujungiant regiono aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį vienetą, vietose situacija neišsispręs savaime. Ji gali išsispręsti tik tada, jeigu centre ministerija, ministerijos padaliniai valdys informaciją apie tai, kas vyksta regionuose“, – teigė Ž. Bartkus.
 
„Nė viena ministerija, įskaitant Aplinkos ministeriją, negali susikoncentruoti tik į savo sektoriaus reformos įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Pasak STT vadovo, antikorupcinė aplinka ministerijoje nėra sukurta.
 
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Antikorupcinė aplinka Aplinkos ministerijoje, beje, ne vienintelėje ministerijoje, nėra sukurta. Tai indikuoja ir skaičius pranešimų, kiek gauname apie tai, kad paprastą aplinkos inspektorių vienas ar kitas suinteresuotas asmuo bandė papirkti. Šis skaičius yra lygus nuliui. Arba niekas nesistengia išsispręsti korupciniu būdu problemų, arba paprasčiausiai aplinka nėra sukurta tokia, kokia būtų atspari korupcijai, ir žmonės, susidūrę su ta situacija, signalizuotų visais įmanomais kanalais“, – sakė Ž. Bartkus.
 
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos praėjusią savaitę paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 17:43

snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perduoda nagrinėti buvusio banko „Snoras“ baudžiamąją bylą.
 
Joje kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusiems banko „Snoro“ vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui bei Raimondui Baranauskui.
 
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius sako, kad priimtos įstatymo pataisos leido pradėti nagrinėti bylą teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant.
 
„Turtinė žala siekia beveik pusę milijardo eurų. Jungtinės Karalystės teismai visiškai patenkino Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymus ir išdavė kaltinamuosius Lietuvai. Kaltinamieji pabėgo į Rusijos Federaciją, kurioje slapstosi iki šiol ir Lietuvai nėra pasiekiami. Tai sunkino ikiteisminio tyrimo eigą, bet buvo priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios įgalino pabaigti šį tyrimą ir perduoti šią bylą teismui ir nagrinėti ją teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant“, – teigė D. Stankevičius.
 
Rusija apie kaltinamuosius jokios informacijos neteikia.
 
„Rusija neišduoda savo piliečių, taip pat ir kito kaltinamojo. Informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, pažeis Rusijos Federacijos įstatymus ir jie tokios informacijos teikti negali. Kitaip sakant, jie pateikė mums neigiamą atsakymą ir daugiau informacijos nepateikė“, – sakė D. Stankevičius.
 
Anot jo, ištirtos finansinės daugiapakopės operacijos buvo vykdomos per užsienio bankus, o areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams uždėti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
 
„Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimus ir galimą turto konfiskavimą, byloje uždėti areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, maždaug 230 mln. eurų sumai. Viena nustatytų finansinių pervedimo turto operacijų sudaro net 74 mln. eurų. Vienas mygtuko paspaudimas leido turtą pervesti į asmenines ar susijusių asmenų sąskaitas užsienio valstybėse“, – teigė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad yra tikimybė, jog didelė dalis padarytos žalos bus atlyginta.
„Snoro“ byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuotr.
 
„Buvo apklausta per 90 liudytojų, kurie dauguma liudijo ir davė teisingus parodymus. Buvo atlikta 12 tarptautinės finansinės veiklos tyrimų, 7 tyrimai, kas liečia skaitmenines laikmenas. (…) Kreiptasi į užsienio valstybės virš 200 kartų. Žala byloje nustatyta beveik 500 mln. eurų ir didesnės dalies tų pinigų, 220 mln. eurų, mes nustatėme buvimo vietą. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis žalos bus atlyginta“, – kalbėjo R. Šadianecas.
 
Bylą iš viso sudaro 517 tomų medžiagos, prie jos pridėtos ir elektroninės laikmenos. Kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus medžiagos.
„Snoro” banko veikla Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui” buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 13:36

Panevėžio apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino buvusią Visagino savivaldybės merę Dalią Štraupaitę kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo ir skyrė laisvės atėmimą trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, bei 15 060 eurų baudą.
 
Pagal pranešimą, teismas taip pat nusprendė konfiskuoti iš D. Štraupaitės turto už 12 190 eurų, nes tokią pinigų sumą ji gavo kaip kyšius ar materialinę naudą. Buvusiai merei taip pat atimta teisė trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
 
Verslininkas Gintautas Vaitiekūnas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta 3 765 eurų bauda.
 
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
STT Panevėžio valdybos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad D. Štraupaitė už neteisėtą veikimą vykdant merės įgaliojimus reikalavo kyšių iš kai kurių uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, dalyvavusių Visagino savivaldybės organizuotuose statybos ir remonto darbų konkursuose, ir kyšius priėmė. Įmonių vadovai „atsilygino“ kyšiais Visagino merei už tai, kad jų vadovaujamos įmonės būtų kviečiamos dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.
 
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad merės nurodymu kai kurie savivaldybės darbuotojai darbo savivaldybėje valandomis atliko įvairius darbus jos pačios ir jai artimų asmenų namuose.
 
Be to, D. Štraupaitė savo pačios ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu. Darant šias nusikalstamas veikas buvo klastojami Visagino savivaldybės oficialūs dokumentai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionės lapai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.25; 04:00

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmą kartą atliko korupcijos rizikos analizę bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo srityse. Nustatyti rizikos veiksniai, galintys sudaryti prielaidas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams: bylų paskirstyme atliekamas tik vienas automatizuotas veiksmas iš kelių, informacija koreguojama rankiniu būdu bei neužtikrinama efektyvi kontrolė.

Atlikus analizę nustatyta, kad naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų paskirstymo moduliu, automatizuotai atliekamas tik vienas iš bylų paskirstymo procedūros veiksmų – teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, eilės suformavimas. Tačiau ir šio veiksmo funkcionalumas nėra tobulas.

Dar iki teisėjų eilės sudarymo, pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu. Rankiniu būdu sistemoje pakeitus pirminę informaciją (pvz., dėl teisėjui priskirtų nagrinėtinų bylų tipų ar jų specializacijos), teisėjas gali būti pašalintas iš automatizuotos atrankos iki eilės sudarymo.

Automatizuotai sudarant teisėjų eilę, nėra vertinamas teisėjui priskirtų bylų skaičius ir jų sudėtingumas bei teisėjo užimtumas. Dėl to dažnai rankiniu būdu paskiriamas ne pirmasis ar antrasis, o žemiau automatizuotai sudarytoje eilėje esantis teisėjas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Šiais aspektais, kaip labiau rizikinga, vertinama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus taikoma bylų paskirstymo teisėjams praktika – dėl bylų paskirstymo taisyklių dviprasmiškų nuostatų bei teisėjų paskyrimo protokoluose esančių abstrakčių formuluočių dėl jų atmetimo.

STT atkreipė dėmesį ir į nepakankamai efektyvią aukštesniųjų teismų atliekamą bylų teisėjams paskirstymo kontrolę žemesniuose teismuose. Ne visada buvo patikrinami visi rizikingi šios procedūros aspektai (pavyzdžiui, pirminių duomenų koregavimo pagrįstumas), teismų veikla buvo vertinama fragmentiškai, neapimant viso laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio patikrinimo.

Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką teismuose, siūloma užtikrinti funkcijų atskyrimą, dirbant su LITEKO sistema ir atliekant pirminę bylų paskirstymo kontrolę, mažinti bylas paskirstančių ir sprendimus dėl teisėjo paskyrimo priimančių asmenų diskreciją veikti savo nuožiūra, labiau formalizuoti ir dokumentuoti visus bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūrų etapus bei vertinti bylų paskirstymo procedūras pagal papildomus rizikingus kriterijus.

Teismo verdiktas

Nacionalinei teismų administracijai pateiktos rekomendacijos dėl LITEKO tobulinimo: mažinti žmogiškųjų veiksnių įtakas, labiau automatizuoti bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūras.

Analizės išsamumui užtikrinti vertinimui buvo pasirinkti skirtingų instancijų ir kompetencijų teismai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos, Kauno apygardos, Vilniaus apygardos administracinio, Vilniaus miesto apylinkės, Panevėžio apylinkės ir Alytaus apylinkės teismai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.08.02; 04:00

Per pastaruosius kelis mėnesius, rodo naujausios apklausos, Lietuvos visuomenėje augo pasitikėjimas bankais, tuo metu teigiamai atsiliepiančių piliečių apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, SODRA, žiniasklaidą ir Vyriausybę – mažėjo.
 
Lyginant su 2019 m. balandžio tyrimo rezultatais, labiausiai į teigiamą pusę keitėsi pasitikėjimas bankais. Per du mėnesius pasitikėjimas komerciniais bankais šoktelėjo 8 procentiniais punktais ir šiuo metu jais pasitiki 48 proc. piliečių, tuo metu 44 proc. respondentų teigia priešingai ir komerciniais bankais nepasitiki. Per tą patį laikotarpį 4 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos banku (60 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki).
 
Tuo metu didžiausius pasitikėjimo nuostolius patyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas šia institucija per du pastaruosius mėnesius sumenko 8 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 55 proc. (27 proc. teigia, kad STT nepasitiki).
 
6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių SODRA (pasitiki 56 proc., o nepasitiki 35 proc.), 5 procentiniais punktais pablogėjo Bažnyčios (pasitiki 66 proc. ir nepasitiki 22 proc.), Lietuvos žiniasklaidos (pasitiki 61 proc., o nepasitiki 36 proc.) bei savivaldybių (atitinkamai 53 proc. ir 40 proc.) vertinimai.
 
4 procentiniais punktais sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pokyčių, valdantiesiems derantis dėl naujos koalicinės sutarties, laukiančiu Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Tai, kad Vyriausybe pasitiki, teigia 44 proc. piliečių, kad nepasitiki – 52 proc.
 
Lygiai tiek pat – 4 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikėjimas ir profsąjungomis (pasitiki 38 proc. ir nepasitiki 41 proc.).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 27–birželio 9 dienomis atliktos apklausos rodo, kad labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc., o pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 57 proc., o pasitiki 33 proc.) ir Vyriausybe.
 
Kaip parodė apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 92 proc. ir nepasitiki 6 proc.), Lietuvos kariuomene (pasitiki 72 proc. ir nepasitiki 21 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 70 proc. ir 22 proc.), policija (69 proc. ir 28 proc.),  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc. 25 proc.), Bažnyčia, Konstituciniu Teismu (62 proc. ir 30 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Valstybės saugumo departamentu (60 proc. ir 25 proc.) ir Lietuvos banku.
 
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (šeši iš dešimties ar daugiau), dar yra 5 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – tai SODRA, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės, Valstybės kontrolė (49 proc. ir 37 proc.) ir komerciniai bankai.
Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:30

Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos atstovas Aistis Zabarauskas sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių kardiologą Remigijų Žaliūną nėra tokia, dėl kurios reikėtų atsisakyti planų naudotis šio mediko paslaugomis.
 
„Tai, ką išgirdome iš STT, ten nebuvo faktų, kurie reikalautų keisti sprendimą“ – Eltai sakė A. Zabarauskas.
 
Pasak jo, R. Žaliūno kandidatūrą į asmeninius prezidento gydytojus pateikė tiek komandos nariai, tiek ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  
„Dėl Žaliūno, kaip žinoma, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo vieną mediką iš Vilniaus, vieną iš Kauno. Jo pavardė figūravo ir sveikatos apsaugos ministro pateiktame sąraše, ir bendruomenės, ir komandos rekomendacijose. Tai turintis didžiulę profesinę patirtį kardiologas, kuriam nei įtarimai yra pareikšti, nei byla iškelta. Plius dar negavome jokių faktų, kurie reikalautų pasielgti kitaip, dėl to jis buvo ir pačioje pradžioje pasirinktas“, – sakė A. Zabarauskas.
 
Pasak A. Zabarausko, vis dėlto yra priimtas sprendimas galutinę gydytojų sudėtį paskelbti prieš inauguraciją.
 
„Prieš inauguraciją, prieš priimant įgaliojimus, paskelbsime gydytojų sudėtį, komandos sudėtį“, – sakė A. Zabarauskas.
 
STT vadovas Žydrūnas Bartkus išrinktajam prezidentui informaciją apie R. Žaliūną pateikė praėjusią savaitę.
 
R. Žaliūnas buvo apklaustas kaip liudytojas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Teisme jis davė parodymus apie savo bendravimą su Raimondu Kurlianskiu. R. Žaliūnas tvirtina su R. Kurlianskiu bendravęs kaip su bet kuriuo verslininku.  
 
G. Nausėda yra paskelbęs, kad taip pat naudosis Santaros klinikų anesteziologo reanimatologo Andriaus Klimašausko ir savo ilgametės šeimos gydytojos Aušros Apanavičienės iš Vilniaus Centro poliklinikos paslaugomis.
 
G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 08:18

STT užrašas

Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius dalyvavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje, kuriame aptarė kriminalinės žvalgybos vykdymo principus ir kontrolės efektyvumo užtikrinimo aspektus.

STT, vykdydama kriminalinę žvalgybą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pirmiausia – Kriminalinės žvalgybos įstatymu (KŽĮ). KŽĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama ne tik teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, viešų ir slaptų veiksmų derinimo, bet ir konspiracijos bei konfidencialumo principais.

Dėl kriminalinės žvalgybos masto

Viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, kad „nėra jokių duomenų, kokie yra kriminalinės žvalgybos mastai“, yra neatitinkantys tikrovės. Generalinė prokuratūra renka duomenis apie visų kriminalinės žvalgybos subjektų vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir juos teikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Ne kartą tokie apibendrinti duomenys yra buvę pateikti ir viešai (pavyzdžiui: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/dainius-gaizauskas-kriminaline-zvalgyba-kai-maziau-yra-daugiau.d?id=80711097).

„Tai, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos duomenys nėra viešinami arba jų nežino vienos ar kitos profesijos savivaldos institucija, nereiškia, kad jų nežino niekas. Kriminalinės žvalgybos efektyvumas yra neatsiejamas nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Tarnyba viešai neatskleidžia savo vykdytos ar vykdomos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai pakenktų kriminalinės žvalgybos efektyvumui, siekiant atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus. Teiginiai, kad valstybėje šiuo požiūriu yra nevaldoma padėtis, mažų mažiausiai yra neteisingi, todėl jais neturėtų būti klaidinama visuomenė“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Dėl kriminalinės žvalgybos kontrolės

Kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik esant KŽĮ nustatytiems jų atlikimo pagrindams – turint pakankamai KŽĮ nurodytos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, reikšmingai susijusių su asmens privatumu, pagrindą vertina prokuroras, o po to ir teismas leidžia (sankcionuoja) arba neleidžia atlikti konkrečius veiksmus. Dar daugiau, KŽĮ septintajame skirsnyje aiškiai apibrėžta kriminalinės žvalgybos daugiapakopė, Tarnybos vertinimu, efektyvi, kontrolės sistema. Tad teiginiai, kad „šiandien Lietuvoje bet kurio žmogaus gali būti klausomasi ir jis gali būti sekamas net ir be galimai realaus pagrindo“ yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės.

Kriminalinės žvalgybos daugiapakopė kontrolės sistema:

Vidaus kontrolė. Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai, kurie užtikrina, kad būtų nepriekaištingai laikomasi kriminalinės žvalgybos subjektų pareigų, įtvirtintų KŽĮ 7 straipsnyje. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įgyvendinti kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę. Taip pat privaloma užtikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos saugumą, užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuratūros vykdoma kontrolė. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus ir gaudami informaciją apie veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus, nagrinėdami asmenų skundus dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Generalinis prokuroras nustato veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.

Teismo vykdoma kontrolė. Teismas asmens privatumą varžančius veiksmus kontroliuoja mažiausiai trimis būdais/etapais: 1) Sankcionuodamas, t. y. leisdamas arba neleisdamas atlikti šiuos veiksmus – šiame etape yra vertinamas teisinis ir faktinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, šie veiksmai galimi tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus apysunkius nusikaltimus; 2) Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose, greta kitų įrodymų, pateikiami ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys – šiuo atveju dar kartą vertinamas tokių duomenų ryšys, gavimo aplinkybės ir teisėtumas; 3) Nagrinėdamas civilines ar administracines bylas, kai asmenys skundžiasi dėl jiems galimai padarytos žalos, kitų neigiamų teisinių pasekmių, atsisakymo supažindinti su apie asmenį turima informacija ir pan.

Vyriausybės vykdoma kontrolė. Vyriausybė vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

Parlamentinė kontrolė. Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę vykdo Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys – nuolat veikianti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos vykdant kriminalinę žvalgybą

KŽĮ 5 straipsnyje yra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. O atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

„Kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus. Kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas yra svarbus kriminalinės žvalgybos tikslų pasiekimui, be to, šios informacijos įslaptinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad ji iki tam tikro momento netaptų žinoma asmeniui, su kuriuo tokia informacija yra susijusi“, – sakė STT vadovas.

Vadovaujantis KŽĮ 5 straipsnio 6 dalimi, asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys.

Įstatyme, be kita ko, taip pat nustatytas ir labai aiškus mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises.  Asmenys, kurie mano, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pažeidė jų teises ir laisves, turi teisę šiuos veiksmus skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, teismui KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Dėl advokatų veiklos garantijų

Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje yra nurodytos advokato veiklos garantijos. Tačiau advokato teisė į konfidencialumą nėra absoliuti.

Suformuotoje teismų praktikoje įvardinta, kad informacija apie advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus, ginant kliento interesus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo, vykdydamas gynėjo pareigas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato imunitetas laikytinas funkciniu imunitetu ir taikytinas tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su advokato profesine veikla, o ne su advokato statuso turėjimu apskritai; kad teisinių paslaugų teikimu laikytinas ne bet koks advokato ir į jį besikreipiančio asmens bendravimas, o tik teisinių paslaugų teikimas tarp kliento ir advokato sudarytos sutarties rėmuose; kad advokato paslaptimi negali būti laikomi duomenys apie neteisėtų, tuo labiau – apie savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių gynybos būdų naudojimą.

„Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami savo veiklą surenka įvairios jautrios ar net konfidencialios informacijos. Tačiau nėra nustatyta nei vieno atvejo, kai tokia informacija būtų panaudota ne pagal paskirtį ar neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu. Vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga“, – pabrėžė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Informacijos šaltinis – STT

2019.06.05; 15:45

LPPARA generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) generalinį direktorių Rimantą Šidlauską ir dar du asmenis.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo, sakoma STT pranešime.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.08; 10:08