Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai apgaule įgyjant didelės vertės žemės sklypą buvo pateikti asmenims A. V., A. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A.
Teismas A. V. ir A. Š. pripažino kaltais dėl nuosavybės teisių į svetimą žemę atkūrimo. A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir atidėjo jos vykdymą dvejiems metams. A. Š. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos vyresniajai specialistei atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus.
Teismas konstatavo, kad A. V., siekė apgaule per A. Š. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 76,68 ha žemės sklypą, žinodamas, kad teisėti žemės paveldėtojai nepateikė institucijoms pirminio prašymo grąžinti žemę arba išmokėti kompensaciją. A. V. pasitelkęs kitą asmenį suklastojo dokumentą – prašymą grąžinti žemę ar išmokėti kompensaciją.
Pagal šį nuosavybės atkūrimo prašymą ir remdamasis melagingais sukurstytų liudytojų parodymais NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrius išdavė žinomai neteisėtas išvadas, pagal kurias buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas A. Š. vardu.
Atkūrus nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytą žemę nuteistojo A. Š. vardu, VĮ Registrų centre iš viso buvo įregistruota 12 žemės sklypų ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 123,1124 ha valstybinės žemės, kurių vertė gali būti didesnė kaip 120 tūkst. eurų.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Informacijos šaltini9s – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusios teisėjos A. Š. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, ir pirmosios instancijos teismo skirtą 7 530 eurų baudą.
2011 m. kovo 1 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą, vėliau tyrimas buvo perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybai.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad buvusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama teisininkui S. V. naudojant suklastotą dokumentą apgaule įgyti 1,6 mln. litų (arba 464 tūkst. eurų) vertės žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje. 2012 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir perduotas teismui.
2016 metais teismai išnagrinėjo 21-ą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų tirtą bylą. 32 asmenys nuteisti dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis raštu kreipėsi į svarbiausias šalies saugumą ir finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos tyrimų bei įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu.
Inicijuoti tokius tyrimus buvo nuspręsta š. m. sausio 11 d. Vyriausybės pasitarime, atsižvelgiant į abejones dėl bendrovės veiklos skaidrumo ir į Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų.
Valstybės saugumo departamento (VSD) prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, pagal kompetenciją atsižvelgiant į Seimo narių pateikiamą informaciją apie bendrovės ir prieštaringos reputacijos trečiųjų šalių įmonių ryšius.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prašoma atlikti bendrovės finansinių srautų tyrimus, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą apie galimus verslo įmonių, turėjusių sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus per ofšorines kompanijas.
Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipiamasi su prašymu atlikti galimų korupcijos atvejų AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyrimus. STT prašoma pagal kompetenciją įvertinti Seimo narių keliamus klausimus dėl bendrovėje taikytų vidaus sandorių procedūrų, atsiskaitymų per ofšorines kompanijas bei galimo paramos ir labdaros skirstymo politizavimo.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prašoma atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų vidaus sandorių procedūrų, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomi tokie sandoriai ir ar jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai.
Minėtų institucijų prašoma išvadas ir pasiūlymus pateikti Susisiekimo ministerijai, kuri apibendrintą informaciją teiks Vyriausybei.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Lietuvos apeliacinis teismas buvusį Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorių A. Š. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo.
Nuteistajam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.
Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, iš vienos Klaipėdos įmonės vadovo priėmė didelės vertės kyšį – daugiau kaip 55 000 Lt (beveik 16 tūkst. eurų) vertės automobilį „Toyota RAV4“– už pažadą padėti įmonei laimėti savivaldybės organizuojamą milijoninės vertės viešųjų pirkimų konkursą.
Teismas taip pat pripažino įmonės vadovą V. N. kaltu dėl papirkimo ir jam skirta didesnė nei 13 tūkst. eurų bauda. Tyrimo metu STT pareigūnai nustatė, kad V. N., vykdydamas susitarimą duoti kyšį, organizavo naujo lengvojo automobilio įsigijimą, klastodamas ir pagamindamas netikrus dokumentus, organizavo šio automobilio fiktyvų pardavimą valstybės tarnautojui A. Š.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šią baudžiamąją bylą teismui perdavė dar 2011 metais.
Ši byla – jau penktoji, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui. Buvęs direktorius jau nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir kurstymą kitą asmenį iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą.
2016 metais teismai išnagrinėjo 12-a STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. Nuteista 12 asmenų dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo paskutiniąją išskirtos baudžiamosios bylos dalį, susijusią su AB Lietuvos pašto pastato Vilniuje neteisėtu pirkimu, ir verslininką V. S. pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo, padėjimo piktnaudžiauti ir klastoti dokumentus. Jam skirta 4 518 eurų bauda ir priteistos ekstradicijos išlaidos – 1 490 eurų.
Bylos duomenimis, V. S., norėjęs įsigyti AB Lietuvos paštui priklausantį pastatą, esantį Filaretų gatvėje, Vilniuje, AB Lietuvos pašto Nekilnojamojo turto pardavimo komisijai pateikė suklastotus dokumentus. Jis susitarė su šios komisijos pirmininku Algirdui Balčiūnu suklastoti ir vėliau panaudoti konkurso dokumentus – atgaline data kito asmens vardu buvo surašytas pastato pirkimo pasiūlymas, nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, kuri sumokama pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną.
Ši byla ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimu 2010 m. spalio 20 d. buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kadangi įtariamasis V. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2011 m. sausio 7 d. buvo paskelbta šio asmens paieška, o 2016 m. spalio 23 d. V. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir sugrąžintas į Lietuvą.
2013 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltais pripažino ir kitus asmenis. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo teismas pripažino kaltu buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį. Jam skirta galutinė subendrinta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda.
Taip pat kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas buvęs Lietuvos pašto Ūkio valdymo direktorius, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jam skirta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda. A. Balčiūnas Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau teismas jį atmetė ir iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą.
Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad A. Balčiūnas, eidamas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus ir pasitelkė kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus.
STT Vilniaus valdybos pareigūnai kartu su bylą kontroliuojančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais ikiteisminį tyrimą pradėjo 2009 m. rugsėjį, nepraėjus nė vieneriems metams pagrindinė byla buvo perduota teismui.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą, kurioje įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pareikšti Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjui A. I. ir jo sūnui K. I., vienos šeimos klinikos direktoriui.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Remiantis jų surinktais duomenimis įtariama, kad A. I., dirbdamas ligoninės direktoriaus pavaduotoju akušerijos ginekologijos reikalams ir būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, galimai siekdamas asmeninės turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Už praeityje priimtus palankius sprendimus viešųjų pirkimų konkursuose ir už gerų santykių palaikymą ateityje, kaip įtariama, iš vieno tiekėjo A. I. pareikalavo atlygio – parūpinti už maždaug 2 tūkst. 400 eurų detalių jo naudojamo automobilio, priklausančio sutuoktinės individualiai įmonei, remontui. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, galimai buvo klastojami dokumentai.
A. I., kaip įtariama, įtraukė ir savo sūnų K. I. bei kitus asmenis į nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei papirkimą. Tiekėjas baudžiamojo proceso metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes iš jo buvo reikalauta apmokėti A. I. naudojamo automobilio detalių vertę.
Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai jau atlieka baigiamuosius veiksmus ir kitame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiandien socialiniuose tinkluose pradedami rodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu sukurti animaciniai antikorupciniai filmukai apie korupciją ir jos pasekmes. 16–18 metų amžiaus jaunimo auditorijai skirtuose filmukuose šmaikščiai pašiepiami į kyšininkavimo ir papirkinėjimo situacijas įsivėlę veikėjai.
„Ieškome naujų ir netradicinių formų, kurias pasitelkę galėtume kalbėtis su moksleiviais, šviesti ir ugdyti jų nepakantumą korupcijai. Filmukai, tai antroji antikorupcinio švietimo priemonė skirta jaunimui, pirmoji – komiksų knygelės, kurias ką tik išdalijome 190 Lietuvos mokyklose ir gimnazijose. Šios priemonės – galimybė į korupcijos problemą pažvelgti kitaip ir ją atskleisti jauniems žmonėms suprantama kalba“, – sako STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė.
Antikorupciniuose filmukuose pateiktos penkios gyvenimiškos istorijos iš skirtingų – aplinkosaugos, medicinos, švietimo ir žemėtvarkos – sričių (šios sritys pasirinktos neatsitiktinai, jose nustatyta didžiausia korupcijos rizika).
Istorijų herojai, norėdami „greičiau susitvarkyti reikalus“, imasi papirkinėjimo, tačiau kiekvienu atveju sulaukia papildomų problemų ir neišvengiamų tokio elgesio pasekmių, nes kyšio davimas – nusikalstama veika, nė kiek ne menkesnė už kitus nusikaltimus. Visų istorijų herojų laukia vienoda atomazga – „grotelės už kyšį“. Moksleiviai patrauklia ir aiškia kalba supažindinami tiek su moraline, tiek ir su teisine atsakomybe, tenkančia už korupcijos atvejus ir numatyta Baudžiamajame kodekse.
Kuriant filmukus ir komiksus, atrinktų moksleivių grupės dalyvavo apklausose, kuriose buvo bandoma išsiaiškinti jų požiūris į korupciją, stebima moksleivių reakcija į numatomą knygelės turinį, vertinamas turinio poveikis, atsižvelgta į jų nuomonę.
Filmukus sukūrė viešąjį konkursą laimėjusi viešųjų ryšių agentūra „Idea Group“. Antikorupcinių filmukų sukūrimas finansuotas Nacionalinės vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos lėšomis. Šio fondo lėšomis buvo finansuoti ir antikorupcinės knygelės jaunimui ir mobiliosios programėlės „Pranešk STT“ sukūrimas ir diegimas.
STT ne tik tiria korupcijos atvejus, vykdo korupcijos prevenciją, bet ir atlieka antikorupcinį švietimą, bendradarbiauja su šalies švietimo įstaigomis, teikia rekomendacijas antikorupcinio švietimo klausimais, rengia metodinę medžiagą.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Gruodžio 9 d., minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, visoje Lietuvoje vyks renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į korupciją, ugdyti pilietinį sąmoningumą ir skatinti netoleruoti korupcijos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) gruodžio 9 d., 12 val. Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengs viešą akciją „Vokelis ne kyšiams, o Jūsų šventiniams linkėjimams“ ir kvies vilniečius ir miesto svečius prisiminti savo artimuosius – parašyti jiems šventinį palinkėjimą ir taip prisidėti prie kovos su korupcija šalyje. Atvirlaiškiai, kuriuose pavaizduotas stilizuotas vokas su antikorupcine žinute ir palinkėjimu bus dalinami visoje Lietuvoje – antikorupcinę žinutę visuomenei padės perduoti Lietuvos policija ir muitinė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, bus įvertintos ir apdovanotos 2016 metais sėkmingai veikusios Lietuvoje valstybinių institucijų imuniteto tarnybos.
Lietuvos Respublikos Seime vyks diskusija „Lietuvos įsipareigojimai įgyvendinant Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatas: kas padaryta ir ko tikimės?“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir ,,Baltoji banga“ inicijuoja viešąją diskusiją verslo, nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus atstovams. Renginys vyks Vilniaus mokytojų namuose, bus dalijamasi idėjomis ir ieškoma galimybių bendriems projektams antikorupcinei aplinkai stiprinti.
Klaipėdoje gruodžio 9 d. vyks konferencija „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Antikorupcinės aplinkos kūrimas“, kuri dialogui suburs privataus ir viešojo sektoriaus atstovus. Šio renginio organizatoriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybė, STT Klaipėdos valdyba. Privataus ir viešojo sektoriaus diskusijose bus pristatytas STT bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi parengtas Antikorupcinės aplinkos verslui vadovas.
Ne tik gruodžio 9 d., bet ir visą šią savaitę Lietuvos savivaldybėse ir mokyklose bus organizuojami įvairūs moksleivių ir studentų antikorupciniai konkursai, debatai ir kiti renginiai.
Tarptautinė antikorupcijos diena gruodžio 9-ąją kasmet minima nuo 2004 m. visame pasaulyje. Ji skirta atkreipti dėmesį į korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną įvairiose pasaulio šalyse rengiamos eisenos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises ir korupcijos atvejus. Tarptautinę antikorupcijos dieną inicijavo ir paskelbė Jungtinės Tautos. Gruodžio 9-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną 2003 metais Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti ir buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos sustabdė kaunietei gydytojai Juvitai Auksakytei ir VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojui Algirdui Šukiui išduotas medicinos praktikos licencijas. Teismuose jie buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, todėl gydytojams laikinai uždrausta verstis medicinine veikla.
Tarnyba konstatavo, kad kaunietė gydytoja šiurkščiai pažeidė profesinę pareigą sąžiningai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino dviejų teismų nuosprendžius ir Juvitą Auksakytę pripažino kalta dėl nedarbindumo pažymėjimo suklastojimo, jai buvo paskirta 1506,4 eurų bauda.
Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose dirbantis gydytojas, anot šios leidimus verstis medicinos praktika išduodančios tarnybos, grubiai pažeidė paciento teises ir pasinaudojo pareigomis norėdamas pasipelnyti – iš pacientų ėmė kyšius už vaistų suleidimą į sąnarius, nemokant už šią paslaugą į ligoninės kasą. 2016 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismas gydytoją pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam 6 402, 20 eurų dydžio baudą. 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo gydytojo Agirdo Šukio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnį nuosprendį.
Medicinos praktikos įstatyme numatyta, kad gydytojui panaikinamas licencijos galiojimas, kai jis grubiai pažeidė paciento teises, pvz.: pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.
Dėl abiejų gydytojų neteisėtos veiklos ikiteisminius tyrimus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ir Šiaulių valdybos pareigūnai.
STT Šiaulių valdybos pareigūnai Algirdo Šukio nusikaltimą atskleidė tirdami vienos farmacijos kompanijos atstovų ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojų nusikalstamą korupcinę schemą. Šiai nusikalstamai korupcinei schemai tirti Generalinė prokuratūra sudarė specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių atstovų tyrimo grupę.
Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydytojais, kad jie už kyšius rekomenduotų pacientams ir paveiktų juos įsigyti brangius sąnarių ligoms gydyti skirtus įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios savo sudėtimi farmacinės produkcijos. Tęsiant šį didelės apimties tyrimą dėl farmacininkų ir daugiau kaip 100 Lietuvos gydytojų nusikalstamų korupcinių veiksmų – stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo – jau yra pareikšti įtarimai 51 asmeniui, iš kurių 37 gydytojams dėl kyšininkavimo.
Korupcijos reiškinys medicinoje ir toliau išlieka opia problema Lietuvoje, kurios aktualumą patvirtina įvairių sociologinių tyrimų duomenys, STT gaunami gyventojų pranešimai, taip pat ir pareigūnų atskleidžiamos nusikalstamos veikos.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Kitiems dviem asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nelegaliu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Lapkričio 30 d. STT pareigūnai taip pat atliko kratas vieno iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovo K. P. gyvenamojoje vietoje ir privačiose bendrovėse. Po kratų sulaikytas vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovų ir trys privačių įmonių atstovai.
Sulaikytiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Visiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų kyšininkavimo ir papirkimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.
STT pareigūnai, atlikę korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) veiklos srityse, susijusiose su nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimu, pastebi, jog NŽT vidaus kontrolė nepakankama, o darbuotojai dažnai turi per daug laisvės, priimdami sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad NŽT darbuotojų sprendimai, atkuriant nuosavybės teises ne visada priimami laikantis nustatytų terminų, neužtikrinamas sudarytų eilių ir laisvų valstybinės žemės sklypų viešumas, be to, užfiksuota atvejų, kai grąžinant lygiaverčius sklypus, taikomi nevienodi kriterijai.
Analizės metu nustatytas ne vienas korupcijos rizikos veiksnys ir organizuojant valstybinio miško pardavimus. Anot specialistų, NŽT tinklalapyje nepakanka informacijos apie parduodamus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, trūksta viešai prieinamos informacijos apie miškotvarkos projektus ir miškų naudojimo kontrolę, nepakankamai aiškiai reglamentuota sklypų suformavimo inicijavimo sistema.
Peržiūrėjusi šios tarnybos darbo praktiką, STT ragina iš esmės stiprinti NŽT darbuotojų kontrolę, vykdant metinius patikrinimų planus, nustatant trūkumus ir šalinant pažeidimus. Vienas iš pagrindinių STT korupcijos pareigūnų siūlymų NŽT – elektroninių duomenų registre pateikti informaciją apie darbuotojų atliekamus patikrinimus, kad būtų aišku, dėl kurių skyrių vedėjų priimamų sprendimų ar darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų ir kuriose veiklos srityse atlikti neplaniniai patikrinimai.
Siekdama mažinti korupcijos riziką, NŽT viešai internete turėtų skelbti išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir parengti konkretų veiksmų planą, kaip turėtų būti sklandžiai užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
STT atlikdama korupcijos rizikos analizę detaliai analizuoja ne tik įstaigos pasirinktos srities teisinį reglamentavimą, bet ir praktinį jos įgyvendinimą. Tai trylikta šiais metais STT korupcijos prevencijos pareigūnų atlikta korupcijos rizikos analizė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Aukštesnės instancijos teismas atmetė buvusio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. apeliacinį skundą. Juo 57 metų buvęs valdininkas skundė šiemet pavasarį Rokiškio rajono apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo.
Dėl tuomečio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tyrimo Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.
Bylos duomenimis, 2012 metų pavasarį A. J. iš Rokiškio rajono savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusios bendrovės vadovo reikalavo, o vėliau ir paėmė kyšį.
Už tai, kad savivaldybė be nesklandumų ir laiku atsiskaitytų su bendrove už suteiktas paslaugas, A. J. sodyboje netoli Rokiškio minėta bendrovė įrengė vandens gręžinį. Jo įrengimas kainavo 13 tūkst. 344 litų (3 tūkst. 864 eur), tačiau A. J. pinigų už paslaugas ir įrengimus nesumokėjo.
Be to, valdininko prašymu bendrovės vadovas susitarė su kita ta pačia veikla užsiimančia įmone ir visi vandens gręžinio įrengimo dokumentai buvo surašyti taip, tarsi darbus atliko pastaroji, o ne savivaldybės konkursą laimėjusi bendrovė. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad A. J. pats sumokėjo už darbus. Manoma, kad tokiu būdu buvo bandoma išvengti įtarimų dėl valdininko sąsajų su savivaldybės konkursą laimėjusia įmone ir kyšininkavimo.
Šių metų kovo 10 dieną Rokiškio rajono apylinkės teismas pripažino A. J. kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam skirta 130 MGL (4 tūkst. 895 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėn. Taip pat A. J. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 tūkst. 864 eurų vertės (tiek, kiek kainavo neteisėtai teisiamojo įgytas vandens gręžinys) turto konfiskavimas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo nutartis rodo, kad korupciniai valdininkų veiksmai nelieka nenubausti. „Nuteistasis tarnybine padėtimi naudojosi siekdamas savo asmeninės naudos. Suvokdamas, kad daro nusikaltimą, jis ėmėsi veiksmų, kad tiesa neišaiškėtų. Dėl to buvo suklastoti gręžinio įrengimo dokumentai, tačiau tai nuo baudžiamosios atsakomybės neapsaugojo“, – sakė prokuroras A. Amparavičius.
Apkaltinamąjį nuosprendį A. J. apeliacine tvarka apskundė Panevėžio apygardos teismui. Tačiau spalio 7 dieną Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs rokiškėno skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Viščiukų skaičiavimo ir naujų vilčių metas. Ketverių metų derlius jau aruoduose. Menkas, labai menkas – visi tą suprantame. Toks menkas, kad sunku išgyventi. Bėgam kaip Sirijos pabėgėliai nuo varganų išmokų, bedarbystės.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
Seimą palieka kelios dešimtys neišrinktųjų. Pavieniai ir net partijomis. Kai kuriuos tik išeinančius pirmą ir paskutinį sykį matai. Ką jie toje belangėje veikė? Gal tyliai dirbo valstybei naudingą darbą, bet televizijoms nebuvo įdomūs, todėl ir mes juos nurašėme į nuostolius. Tokių klaidų pasitaiko, bet retai.
Istorinis įvykis: Uspaskicho partija priėjo liepto galą. Vienas įžvalgus politologas rašo, kad ją stumtelėjo gudrusis Mazuronis. Ne tik ją, bet ir apsitapšnojusį prezidentą. Atėjau, pamačiau, padariau.
Pliumpt – ir visi galai į vandenį. Su vokeliais, neaiškios kilmės kapitalu, su Seimo pirmininkais ir pavaduotojais… Bet be tinkamo įvertinimo. Argi kelis tūkstančius eurų, priteistų milijonieriui, galima laikyti bausme! Uspaskichas turbūt nepaskandinamas, nes dar ir šiandien portale Delfi.lt jo portretas matomiausioje vietoje tebešmėžuoja.
Tai kaip dabar bus? Gapšys, nepatekęs į Seimą, vis dar vaikščios į STT ir prokuratūrą ar jau nebe? O Pakso susitikimas su Vainausku kavinėje, siekiant poveikio, ar turės apčiuopiamesnę pabaigą? Vargu. Net liberalas Masiulis praras tik tą brendžio dėžutę su eurais, kurie bus grąžinti skolintojui, nes buvęs politikas jau nubaustas taip, kad didžiausiam priešui nelikėčiau.
„Drąsos kelias“, triukšmingai tiestas, liko be kelininkų. Gal žinote, kur dabar Vasiliauskas, vienas iš tų, kurių neverta net prisiminti.
Kai rašiau šį tekstą, dar nežinojau sensacingos naujienos: apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ balsų pirkimą Šilutėje „už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus“. Gali būti keliamas klausimas dėl visos partijos rezultatų pirmajame rinkimų ture panaikinimo, – sako VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Atsirado vilties, kad Seime bus daugiau ir tvarkos, ir teisingumo, nes neliks „Tvarkos ir teisingumo“? Partija nebus išmesta, nes taip būtų pasikėsinta į rinkėjų valią. Nukentės tik konkretūs nusikaltę politikai. Kol rinkėjams patinka Paksas, Gražulis ir Komskis, tol jie mus ir valdys.
Tačiau žiūrėkime į priekį. Dabar – ne tik nuveiktų darbų, bet ir būsimų koalicijų metas. Nuo jų daug priklausys, kiek viščiukų suskaičiuosime po ketverių metų. Antroji rinkimų į Seimą dalis didelių staigmenų nežada, ir konservatoriai, ir žalieji valstiečiai turėtų būti vienodai stiprūs. Tačiau, jeigu pirmieji gerai pažįstami, maždaug žinome, ko iš jų galima tikėtis, tai antrieji, ypač jų lyderis naisietis milijonierius – dar neįminta mįslė. Ar jis tikrai toks, kokiu dedasi? Kokie jo tikrieji tikslai? Vakar LRT forume politikos specai ilgai dėliojo galimas koalicijas. Variantų daug, bet didžiausia tikimybė – konservatoriai, žalieji valstiečiai ir liberalai. Man susidarė įspūdis, kad politologai nesitiki gerų permainų, nes naujai išrinktiesiems ne žmonių gerovė rūpi. Buvo Valinskas, buvo Venckienė, dabar – Karbauskis. Beje, laidos vedėjas Jakilaitis kaskart vis labiau įžūlėja: pateikia klausimą, bet savo pastabomis trukdo į jį atsakyti. O išmintingasis Katkus taip varo greitakalbe, kad televizijos žiūrovui sunku sekti jo mintį.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Gyvename dienomis, kai Rusijos naikintuvai ir bombonešiai beveik (o kartais tikrai) pažeidinėja mūsų oro erdvę, kai į Karaliaučių jau atgabentos atominį ginklą gabenti galinčios raketos, kai Rusija kaltinama dėl nusikaltimų žmoniškumui, kai Latvijoje ir Estijoje rusai šaukiasi Putino pagalbo… Tokių „kai“ labai daug ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir mūsų namuose. Net dirbant išvien būtų sunku įveikti alkoholizmą, pražūtingą emigraciją, švietimo, sveikatos apsaugos netobulumus, korupcijos vėžį…
Pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės statyba Lietuvos pašonėje. Ar įmanoma ją sustabdyti? Kažkada R.Karbauskis priešinosi Visagino atominės elektrinės statybai, NATO, žemės pardavimui užsieniečiams. O dabar? Atominės elektrinės bent artimiausiais dešimtmečiais jau nepastatytumėm, bet galėtumėm nepirkti ir per Lietuvą nepraleisti ten pagamintos elektros energijos. Gerai, kad ir konservatoriai, ir valstiečiai šiuo gyvybiškai svarbiu reikalu, atrodo, sutaria. O kiti R.Karbauskio jaunystės paklydimai? Ar išsigydė? Šis oligarchas ir su juo einantys profesionalai politologams nekelia didelio pasitikėjimo. „Juk, kaip teigia, sutelkė įvairių sričių profesionalus, nors, išvertus į normalią kalbą, tai tėra žmonės, neturintys nei aiškios juos vienijančios idėjos, nei ilgalaikės Lietuvos plėtros vizijos, iš esmės nieko, dėl ko juos būtų galima vadinti politikos profesionalais“, – „Valstybėje“ rašo Eduardas Eigirdas.
Rinkėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį, naisietį ir milijonierių, prekiaujantį rusiškomis trąšomis ir kombainais, įvertino žymiai palankiau. Netrukus ims aiškėti, kas buvo teisus.
Rinkimų rezultatų skaičiavimo naktį mane nustebino televizijos ir radijo žurnalistai. Laimėtojams ir pralaimėjusiesiems jie pateikė įvairių patogių ir nepatogių klausimų, bet neteko girdėti, kad politikų būtų teiraujamasi, ar jie pritaria dabar vykdomai užsienio politikai? ar mato Rusijos keliamus pavojus? ar reikia remti Ukrainą? kokia kariuomenė mums būtų geriau – profesionalų ar šauktinių? kokios turėtų būti išlaidos gynybai? Ir t.t., ir t.t. Tarsi visi būtumėm vieningos nuomonės, tarsi gyventumėm saugiai, kaip meškos ausy. O juk galime atsidurti meškos nasruose su visomis neišspręstomis problemomis!
Antrajame ture linkėčiau kuo didesnės sėkmės šioms minėtoms partijoms, kad jos vienos galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją. Ir socialdemokratai, o ypač liberalai joms tik trukdytų. Tačiau nelabai tikiu tokiu tandemu. Rinkimus pralaimėjusieji nenurims.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkės Dalios Kuklierienės kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
D.Kuklierienė 2016 m. sausio 15 d. Apeliacinio teismo ir 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Už šias nusikalstamas veikas jai skirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, iš D. Kuklierienės valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti beveik 57, 5 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas buvo pripažinęs kaltu dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo ir kitą šios baudžiamosios bylos dalyvį – vienos bendrovės direktorių Arvydą Kiškį. Jam skirta bausmė – pusantrų metų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. A. Kiškis nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.
Ši byla buvo išskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo dėl galimai apgaule užvaldytų Panevėžio miesto savivaldybės lėšų, kurios turėjo būti skirtos krepšinio plėtrai Panevėžyje, ir jų neteisėto panaudojimo rekonstruojant viešbutį „Romantic“.
Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovės, kuriai priklauso viešbutis „Romantic“, generalinė direktorė 2012 metų birželio pabaigoje susitarė su vienos bendrovės direktoriumi Arvydu Kiškiu, jog jis suras įmonę, kuri, neatlikusi viešbučio „Romantic“ remonto darbų, išrašys už juos tikrovės neatitinkančią sąskaitą. Buvo suklastota statybos subrangos sutartis, pažyma apie neva atliktus statybos ir remonto darbus, sąskaita faktūra. Vėliau šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į bendrovių apskaitą. 2012 metų rudenį viešbučio „Romantic“ savininkė pasisavino jos vadovaujamai bendrovei priklausančius pinigus, iš kurių dalį pagal susitarimą sumokėjo šiose machinacijose jai talkinusiam asmeniui.
Nuteistajai Daliai Kuklierienei – tai dar vienas nuosprendis jos biografijoje. Ši panevėžietė jau yra nuteista dėl kyšininkavimo ir dėl piktnaudžiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Atkreipiame dėmesį į vakar įvykusį sukčiavimo atvejį Vilniaus miesto savivaldybėje, kai asmuo, prisistatęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnu, neteisėtai pasisavino Savivaldybei priklausantį automobilį. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir įtariamąjį sulaikė.
Atsakingai pareiškiame, kad STT pareigūnai nėra niekaip susiję su Savivaldybėje įvykusiu įvykiu. Norime paraginti visuomenę būti budriems ir nepasiduoti tokio pobūdžio sukčiavimams.
Išskirtiniais atvejais, vadovaudamiesi teisės aktais, siekdami užkardyti nusikalstamą veiklą ar iškilus pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai, pareigūnai gali pasinaudoti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiu turtu, tačiau tokie atvejai yra labai reti.
Prisistatydami STT pareigūnai parodo pareigūno ženklą. Kiekvienas ženklas turi pareigūną identifikuojantį numerį.
Jei kyla klausimų, visada galite paskambinti STT karštąja linija 8 5 266 333, pateikti informaciją ir ją pasitikrinti.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT).
Peržiūrėtas šios tarnybos teisinis reglamentavimas, išanalizuota, kaip išduodami žemės gelmių tyrimo ir žemės gelmių išteklių naudojimo leidimai, kaip vykdoma šios srities kontrolė.
STT siūlo Žemės gelmių įstatymo nuostatas suderinti su Paslaugų įstatymu, patikslinti Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių nuostatas ir nurodyti konkrečius dokumentus, kuriuos privalu pateikti, norint gauti leidimą tirti žemės gelmes, atidžiau tikrinti asmenų, ketinančių gauti šiuos leidimus, teikiamus dokumentus.
Korupcijos prevencijos specialistų teigimu, siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti korupcijos rizikų naudojant žemės gelmių išteklius, svarbu viešai skelbti naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapį ir informaciją apie išduotus leidimus, skatinti visuomenę pranešti apie galimai neteisėtus žemės gelmių išteklių gavybos darbus.
Pasak specialistų, ypač svarbu užtikrinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius kontrolę ir sugriežtinti angliavandenilių (naftos) išgavimo išteklių apskaitą.
Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir galimo mokesčių už gamtos išteklius vengimo, siūloma nustatyti, kad LGT kasmet Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų duomenis apie kiekvieno leidimo turėtojo per metus išgautų išteklių kiekius, o prie naftos talpyklų būtų įrengti Lietuvos metrologijos inspekcijos patikrinti pumpavimo siurblių apskaitos prietaisai.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir dokumentų klastojimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavaldžiame Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (Institutas) ir šiandien atliko kratas bei kitus procesinius veiksmus, kurių metu paėmė tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus.
STT turi duomenų, kad Instituto Kauno teritorinio skyriaus vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas duomenis apie tikrinamos produkcijos pavyzdžių tyrimus, kurių metu nustatyti draudžiami bakteriniai užkratai, kaip įtariama, pats klastojo ir pavaldiems darbuotojams nurodydavo suklastoti dokumentus.
Jis nuslėpdavo tikruosius tyrimų rezultatus, o už tai priėmė įvairaus dydžio ir formos neteisėtus atlygius iš suinteresuotų įmonių atstovų.
Taip pat tiriama, ar minėtas asmuo provokavo duoti ir priėmė kyšį iš vienos įmonės direktoriaus, suteikdamas jam neskelbtinos informacijos apie Institute vykdomus viešuosius pirkimus ir tokiu būdu sudarydamas palankias sąlygas šiai bendrovei laimėti konkursą.
Šiame tyrime įtarimai pareikšti 6 asmenims – valstybės tarnautojui ir suinteresuotų įmonių atstovams.
STT atliekamą tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių procesų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi veiksmų dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų.
Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo ir Vandens įstatymuose nustatyta, kad nuosavybė negali būti atkurta į valstybinės reikšmės statusą turinčius vandens telkinius, taip pat ir į tuos, kurie iki 1940 m. priklausė valstybei.
Tačiau 2015 m. balandžio mėnesį STT pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavę teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimą, pastebėjo įtarimą keliančių sprendimų bei prašė atnaujinti Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtinto vandens telkinių, į kuriuos negali būti atkurtos nuosavybės teisės, sąrašą, kurio atnaujinimų nebuvo nuo 2010 m.
STT ir NŽT iniciatyva teismine tvarka jau panaikinta 15 sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gruodžio 28 d., kuriais atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinius, pagal NŽT turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusius valstybei. Iš viso gindama viešąjį interesą ši tarnyba į prokuratūrą kreipėsi dėl 42 sprendimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiandien Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų organizuojant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto darbus Šiaulių regione, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl trečiojo įtariamojo suėmimo dviem mėnesiams.
Radviliškio rajono apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir priėmė sprendimą vienam iš įmonės „Šiaulių plentas“ vadovų skirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.
Vakar tame pačiame teisme dviem mėnesiams buvo suimti dar du įtariamieji – Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A. bei vienas iš „Šiaulių plento“ vadovų.
Įtariamiesiems „Šiaulių plentas“ vadovams užvakar buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui – dėl kyšininkavimo.
Įtariama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš „Šiaulių plentas“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
STT turi duomenų, kad Instituto Kauno teritorinio skyriaus vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas duomenis apie tikrinamos produkcijos pavyzdžių tyrimus, kurių metu nustatyti draudžiami bakteriniai užkratai, kaip įtariama, pats klastojo ir pavaldiems darbuotojams nurodydavo suklastoti dokumentus.
