STT

Gordijo mazgas

Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.

Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.

Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.

Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.

Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.

Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.21; 10:05

Politinės intrigos

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėtų imtis parlamentaro Artūro Skardžiaus veiklos tyrimo ir nustatyti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, proteguodamas vėjo verslininkų interesus, mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas. 

Vėjo jėgainės

Parlamentaro teigimu, tai taip pat atveria galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tyrimui dėl galimos prekybos poveikiu, kurios rezultatas – Seime priimti vėjo energetikos verslui palankūs sprendimai ir iš to paties verslo gautos pajamos.

Taip A. Anušauskas nutarė reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Seimo narys Artūras Skardžius kasmet galimai gauna dešimtis tūkstančių eurų iš energetikos verslininkų, kurių interesus gina Seime. Remdamasis 15min. atlikto tyrimo duomenimis, parlamentaras sako, kad A. Skardžius vėjo verslininkams nuomoja jam Šilutės rajone priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi vėjo jėgainių parkas, ir gauna gerokai didesnę nuomos kainą nei šalia esančių sklypų savininkai. A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad A. Skardžius aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais.

Seimo narys Artūras Skardžius

„Šiuo metu būtent dėl priešiškos A. Skardžiaus pozicijos yra vilkinamas dabartinės tvarkos dėl jėgainių statybos, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino kaip ydingą ir sudarančią prielaidas korupcijai, pataisų priėmimas“, – sako parlamentaras.

Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Anušausko nuomone, tokie atvejai atskleidžia „vis dar neįveikiamas potencialios korupcijos džiungles, žemina Seimo autoritetą bei kelia dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą valdžia“.

Tuo tarpu Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08:00

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“. 

Lietuvos geležinkeliai

Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius galimai savavališkai, neorganizavus viešojo pirkimo ir prieštaraujant vidinei tvarkai, leido vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje (iki 20 metrų nuo geležinkelio) neatlygintinai atlikti darbus bei aplaidžiai vykdydamas pareigas nekontroliavo tų darbų atlikimo.

Taip pat „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, galimai leido paslaugų teikimo metu tai pačiai įmonei neatlygintinai pasiimti turtą, kuris pagal galiojantį reglamentavimą turėjo priklausyti UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tokiais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 250 MGL turtinė žala.

Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais Klaipėdos valdyboje pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, teismai išnagrinėjo 12 STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. 12 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.24; 02:30

Trumposios naujienos

Diskusijoje „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“ pristatytas viešojo ir privataus sektorių atstovų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtas Antikorupcijos vadovas verslui (AVV).

Renginys vyko Užsienio reikalų ministerijoje.

AVV parengtas STT iniciatyva, pagal Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą. Jį rengiant reikšmingai prisidėjo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA), AB DNB banko, UAB „Ernst & Young Baltic“, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Teisingumo ministerijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, AB Telia Lietuva (buvusi AB TEO LT), Nacionalinės antikorupcijos asociacijos, „Baltosios bangos“, UAB „Algoritmų sistemos“ atstovai, skirtingų sričių ekspertai, atsižvelgdami į viešojo ir privataus sektoriaus patirtį kovojant su korupcija.

Diskusijoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertė apžvelgė EBPO iniciatyvas, skatinančias skaidraus ir atsakingo verslo principų diegimą versle, taip pat pristatė EBPO Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir EBPO Gairių daugiašalėms įmonėms poveikį verslui ir viešajam sektoriui. Šiomis gairėmis nustatomi daugiašalių įmonių elgesio standartai, kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir reikalavimu duoti kyšį.

Renginyje dalyvavo, pranešimus skaitė EBPO ekspertė, taip pat atstovai iš STT, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos verslo konfederacijos, UAB „Ernst & Young Baltic“, AB DNB banko, ESO, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, „Investors‘ Forum“ ir „Baltoji banga“.

Tikimasi, kad gerosios praktikos pavyzdžiai, pateiktos rekomendacijos ir parengtas AVV bus patogus ir naudingas įrankis privataus sektoriaus įmonėms, siekiančioms efektyvesnės korupcijos prevencijos.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2017.05.25; 05:30

Trumposios naujienos

Antradienį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė perduoti bylą nagrinėti Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, kuriuos sudomino vieno labdaros ir paramos fondo veikla. Minėtoje byloje V. Matuzas buvo kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi, o A. Romanovskis – piktnaudžiavimu tarnybine lobisto padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, teigiama pranešime spaudai.

Dviejų instancijų teismams kaltinamuosius išteisinus, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus pateikė kasacinį skundą.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė skundą LAT surašęs prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Tuometinio Seimo nario V. Matuzo labdaros ir paramos fondo veikla STT Panevėžio valdybos pareigūnai susidomėjo atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės įmonėje AB „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba.

Šiuo metu byla dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų jau nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Kaltinimai pareikšti buvusiam Seimo nariui ir jo žmonai, buvusiam AB „Panevėžio energija“ vadovui ir kitiems asmenims. Įtariama, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant buvo siekiama kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti apie 243 tūkst. eurų bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Šiuos ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.17; 02:00

 

Trumposios naujienos

 
2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl didelės vertės kyšio priėmimo pateikti buvusiam Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriui G. Z., o dėl jo papirkimo – Latvijos piliečiui G. K.
 
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai.
 
Iš pareigų uosto direkcijoje G. Z. buvo atleistas pernai birželio mėnesį, kuomet jam buvo pateikti įtarimai dėl kyšio, už direkcijoje priimamus vienai Latvijos bendrovei finansiškai naudingus sprendimus, priėmimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už  didelės vertės (didesnės negu 250 MGL) kyšio priėmimą numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę.

Atliekant tyrimą šioje byloje buvo bendradarbiaujama su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais, ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

 
Šį tyrimą STT buvo pradėjusi 2016 m. birželio 16 d.
 
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
2017.05.15; 11:36
 
Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Gordijo mazgas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.

„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.

Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.

Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.

Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.

Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.

Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.20; 19:38

Trumposios naujienos

Trečiadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šaukia Seimo valdybos posėdį dėl verslo grupių įtakos Lietuvos politinei sistemai. 

Bus kalbama ir apie su Lietuvos saugumo interesais nederančias investicijas, neskaidrų lobizmą ir jo daromą žalą, nepotizmą ir protekcionizmą valstybiniame sektoriuje, korupcinius pažeidimus ir priemones, kaip jų išvengti.

Taip pat bus aptartos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Seimo valdybai bus pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija ir teisėkūros iniciatyvos bei Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių vertinimas.

Tokio pobūdžio Seimo valdybos susitikimas su STT ir VSD vadovais Dariumi Jauniškiu ir Sauliumi Urbanavičiumi vyks pirmą kartą.

Seimo valdybos posėdis vyks už uždarų durų.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.10; 05:57

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę siekdama sužinoti, kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės darželius.

Tik po STT papildomo kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo rengti Tarybos sprendimo projektą, kuriame numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas.

Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė duomenų bazės techninės specifikacijos, todėl STT pareigūnams nebuvo galimybės išanalizuoti duomenų bazės suteikiamų galimybių (keisti registracijos datą, numerį ar kitą) atitikties esamam teisiniam reguliavimui ir nustatyti, ar saugomos veiksmų atlikimo operacijos.

Dar 2015 m. rugsėjo 17 d. STT korupcijos prevencijos specialistai išanalizavo, kaip organizuojamas vaikų priėmimas į Vilniaus rajono darželius.

Buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybėje neužtikrinamas skaidrus ir nešališkas vaikų priėmimas į darželius, kadangi nėra reglamentuojama, pagal kokį kriterijų (ar pagal prašymo registracijos datą ar pagal jo pateikimo datą) skirstomi šioje savivaldybėje gyvenantys vaikai į ugdymo įstaigų grupes, prašymo registravimo terminas, nusišalinimo galimybės, kai ugdymo įstaigos darbuotojai skirsto vaikus, su kuriais juos sieja giminystės ryšiai, vaikų paskirstymo proceso kontrolės vykdymas.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, STT paprašė savivaldybių per tris mėnesius informuoti, kaip bus šalinami korupciją didinantys veiksniai.

Panašaus pobūdžio problemų STT specialistai nustatė ir kitose didžiausiose Lietuvos mietų savivaldybėse, tačiau pastarosios iškarto ėmėsi veiksmų dėl korupcijos rizikos veiksnių teisinio reguliavimo pašalinimo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.05; 56

Aktualijos

Kaune įvyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) organizuotas renginys „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje?“, kurio metu pristatytas Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovas.

Renginyje dalyvavo apie 90 Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir atstovų, kuriems pavesta užtikrinti antikorupcinės politikos įgyvendinimą įstaigoje.

Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovas – pirmasis Lietuvoje susistemintas dokumentas, kuriuo siekiama kurti tvarią antikorupcinę aplinką viešajame sektoriuje, parengtas STT bendradarbiaujant su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Teisingumo bei Švietimo ir mokslo ministerijomis.

Renginio metu STT atstovai kartu su kolegomis iš „Transparency International” Lietuvos skyriaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto aptarė rizikingiausias viešojo sektoriaus sritis ir pagrindinius korupcijos rizikos veiksnius viešajame sektoriuje, antikorupcinio švietimo galimybes, naudą ir problematiką, pristatė korupcijos problemų diagnostinius – sociologinius tyrimus ir jų rezultatus.

Taip pat buvo aptarta teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo nauda, asmenų patikrinimo probleminiai aspektai, viešųjų ir privačių interesų konflikto valdymo, turto ir pajamų deklaravimo, pranešėjų apsaugos ir kiti aktualūs antikorupcinės aplinkos kūrimo viešajame sektoriuje klausimai.

„Džiaugiamės galintys pristatyti susistemintą metodinį dokumentą, kuriame pateikta patogaus formato informacija, susieta su praktiniais pavyzdžiais. Tikimės, kad Antikorupcinės aplinkos vadovas bus naudinga priemonė viešojo sektoriaus vadovams ir kitiems valstybės tarnautojams bei darbuotojams, padėsianti ne tik kurti korupcijai atsparią aplinką, bet ir ją palaikyti“ – sakė STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius.

Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje vadovas parengtas atsižvelgiant į Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, jo leidyba finansuota iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Šiais metais Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovo pristatymai planuojami ir Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.04; 06:46

Trumposios naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl kyšininkavimo buvusį uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio vandenys“ direktorių A. A. ir skyrė  jam 3 766 eurų baudą. Vilnietis R. S. pripažintas kaltu dėl papirkimo, jam skirta beveik 9 800 eurų bauda.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie išaiškino, jog  vienos vilniečių bendrovės atstovas R. S., siekdamas, kad bendrovė būtų pakviesta dalyvauti „Kupiškio vandenų“ organizuojamame viešajame pirkime, už įmonės pinigus nupirko 700 eurų vertės kavos virimo aparatą ir perdavė jį tuomečio „Kupiškio vandenų“ direktoriaus šeimai.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys. „Ir pateikus įtarimus dėl kyšio paėmimo, ir teisminio nagrinėjimo metu bendrovės „Kupiškio vandenys“ vadovas savo kaltę pripažino, todėl teismas, į tai atsižvelgęs, jam skyrė beveik triskart mažesnę baudą, nei savo kaltę kategoriškai neigusiam kyšio davėjui“, – sakė prokuroras R. Vagrys.

2016 metais teismai išnagrinėjo 14-a STT Panevėžio valdybos pareigūnų tirtų bylų. 16 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.28; 06:56

Trumposios naujienos

Generalinė prokuratūra patvirtina, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus piktnaudžiavimu pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. pareiškė Seimo nariui Gintarui Steponavičiui.

Praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, su vieno verslo koncerno atstovu tarėsi dėl lėšų, skirtų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui bei kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius Gintaro Steponavičiaus rinkiminei kampanijai finansuoti.

Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs Seime dėl šiam koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar trims asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.04.28; 18:35

Trumposios naujienos

Vilniaus apygardos teismas vakar kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių M. I.

Buvusiam inspektoriui skirta 3766 eurų bauda, taip pat uždrausta dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

Išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjų surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, Teismas konstatavo, kad M. I. padarė nusikaltimą – 2016 m. kovo mėnesį už pažeidimo neužregistravimą susitarė ir priėmė 600 eurų kyšį iš tikrintoje statybvietėje neteisėtai dirbusio statybininko.

Sulaikius M. I. kratos metu pas pastarąjį buvo rasti ir paimti kaip kyšis gauti 600 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais nuteisti 32 STT Vilniaus valdybos pareigūnų tirtose bylose, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir kitais korupcinio pobūdžio nusikaltimais kaltinti asmenys.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.27; 08:12

Trumposios naujienos

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pristatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2016 metų veiklos ataskaita.

Aptarti STT 2016 metų pagrindiniai veiklos rezultatai rodo, kad daugiausia dėmesio buvo sutelkta atskleidžiant ne vieną politinės korupcijos atvejį, išaiškinant sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat aptartos intensyviau taikytos kitos prevencijos priemonės – kriminalinės žvalgybos metu nustatytos informacijos apie korupcinio pobūdžio požymių turinčią veiką, aktualios tarnybinės drausminės atsakomybės taikymui, perdavimas atsakingoms institucijoms.

Gerėjančią situaciją valstybėje patvirtina sociologiniai tyrimai. Nors korupcija šalyje įvardijama kaip viena didžiausių problemų, šalies gyventojų korupcinė patirtis nuosekliai mažėja (per pastaruosius 5 metus kyšius davusių asmenų skaičius sumažėjo), o nepakantumas korupcijai auga.

„Pastarųjų metų įvykiai atskleidė, kad korupcija egzistuoja visose valstybės valdymo srityse: tiek įstatymų leidyboje, tiek vykdomojoje valdžioje, ir tai daro įtaką politiniams procesams. Politiniame lygmenyje priimami neteisėti sprendimai, finansiškai palankūs verslo struktūroms, jų interesų tenkinimui, negali būti toleruojami. Tokio pobūdžio korupcinių nusikaltimų tyrimai ir toliau bus prioritetiniai“, – sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

„Pristatyti veiklos rezultatai rodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pajėgi tirti ne tik pavienius korupcinius atvejus, bet ir sisteminę, sudėtingais mechanizmais pasižyminčią korupciją“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Taip pat aptarti siūlymai dėl kitų priemonių, reikalingų korupcinių nusikaltimų atskleidimui ir tyrimui: realiai veikiantis lobizmo įstatymas, pranešėjų apsaugos ir skatinimo sistema, proaktyviai kontroliuojama viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo sistema, nuo korupcinių nusikaltimų atgrasančių baudų ir bausmių svarba.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.19; 14:43

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) direktoriaus pavaduotojas V. P. liko pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo piktnaudžiauti.  Remiantis teismų praktika buvo tik pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtas baudos dydis – jam skirta 20 713 eurų bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas, nusikaltimo padarymo metu laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, siekdamas neteisėtai pasipelnyti, pasirašė taikos sutartį civilinėje byloje su ieškovu AB „Alvilė“. Pagal šią taikos sutartį AB „Alvilė“ iš valstybės būtų gavusi nepagrįstai didelį žalos atlyginimą – beveik 8 300 000 litų (apie 2 400 000 Eur). Dėl šio sprendimo valstybei būtų padaryta beveik 7 300 000 litų (daugiau nei 2 100 000 Eur) turtinė žala.

Taip pat įrodyta, kad V. P., pasirašydamas minėtą taikos sutartį, siekė naudos su juo susijusiam ilgamečiam verslo partneriui ir draugui, kurio bendrovei po tokio V. P. sprendimo būtų atitekę 15 % iš valstybės AB „Alvilė“ gautų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.11; 04:58

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai atliko ikiteisminės įvaikinimo procedūros antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad šis procesas turi teisinio reguliavimo spragų, leidžiančių užtęsti įvaikinimo procesą.

Savo iniciatyva atlikę vertinimą, STT korupcijos prevencijos specialistai nustatė, kad ikiteisminio įvaikinimo proceso etapuose neaiškūs tam tikrų tarnautojų veiksmų vykdymo terminai arba šie terminai yra per ilgi. Taip pat nėra nustatyta šio proceso greitesnė tvarka tuo atveju, kai įvaikintojo ir siūlomo vaiko poreikiai sutampa.

Procedūroje nėra aišku, kokios priežastys lemia įvaikintojų privalomų mokymų pradžią ir trukmę. Visa tai sudaro sąlygas vilkinti ir gerokai apsunkina įvaikinimo procesą ar net lemia šio proceso nesėkmę.

„Įvaikinimo procese įžvilgėme esminių trūkumų, sudarančių sąlygas korupcijos rizikų atsiradimui. Vis tik labiausiai neramina tai, kad pačioje įvaikinimo procedūroje nedetalizuojami asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo principai pagal nustatytus kriterijus ir kaip pasiekiamas galutinis rezultatas, dėl to ne tik didėja nesėkmingo įvaikinimo rizika, bet ir sudaromos sąlygos sprendimą priimantiems asmenims pasielgti neskaidriai ir nesąžiningai – pavyzdžiui, vaiką įvaikinti atiduoti ne pagal visus kriterijus tinkamiausiems įvaikintojams, bet tiems, kurių tiesiog geresnė finansinė padėtis“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Romualdas Gylys.

Pasak STT korupcijos prevencijos specialistų, įvaikinimo procedūros teisinis reguliavimas nenustato atvejų, kuriems esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipiasi į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) dėl pakartotinio patikrinimo, kurio metu įvaikintojams galintys būti įvaikinti vaikai nesiūlomi, todėl įvaikintojams gali būti sudaromos dirbtinės kliūtys tęsti įvaikinimo procedūrą įrašant jį į norinčių įvaikinti vaikus asmenų sąrašus ir taip ją pailginti, kartu siūlant įvaikinti vaiką kitam įvaikintojui. Tarnyba taip pat gali neatlikti pakartotinio patikrinimo, kai jis iš tikrųjų būtinas įvaikintojui, ir tęsti įvaikinimo procedūrą.

STT atkreipia dėmesį, kad įvaikintojų parinkimas tam tikram vaikui priklauso nuo vieno asmens ir yra nekontroliuojamas, nes komisiją sudaro 4 Tarnybos Įvaikinimo skyriaus tarnautojai, iš jų 3 yra tiesiogiai pavaldūs Įvaikinimo skyriaus vedėjui (komisijos pirmininkui). Taip pat nenustatyta galimybė komisijos posėdyje dalyvauti stebėtojams, kurie galėtų būti iš kitų institucijų ikiteisminio įvaikinimo procese dalyvaujantys ir išmanantys šią sritį, nedaromas ir komisijos posėdžio garso įrašas.

Šios aplinkybės leidžia abejoti ar ikiteisminio įvaikinimo procedūra atliekama skaidriai ir objektyviai.

STT antikorupcinio vertinimo išvadą dėl įvaikinimo procedūros pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Tarnybai bei paprašė per du mėnesius informuoti kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas.

STT pareigūnai 2016 m. antikorupciniu požiūriu įvertino 266 aktualius teisės aktus ar jų projektus. Iš viso teisės aktų projektų rengėjams pateikta daugiau nei 600 antikorupcinio pobūdžio pastabų. Daugiau nei 70 proc. teisės aktų STT specialistai įvertino savo iniciatyva – atlikę analizę ir vadovaudamiesi prioritetinėmis kryptimis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2017.03.23; 03:25

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavo Šalčininkų rajono savivaldybės veiklą organizuojant, administruojant ir kontroliuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovų privačių interesų deklaravimą.

Pareigūnai turėjo esminių pastabų dėl savivaldybės vykdomų vidaus sandorių skaidrumo, taip pat nepakankamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės.

Atlikus korupcijos rizikos analizę STT pareigūnai nustatė, jog savivaldybė sudarė vidaus sandorius su savo reguliavimo sričiai priklausančiomis UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir UAB „Tvarkyba“. Šioms bendrovėms suteikė išimtines teises neterminuotai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Šalčininkų rajono teritorijoje, nesudarius galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Pažeidimą konstatavo ir Konkurencijos taryba bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat nustatė, kad savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius praktiškai nevykdo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės funkcijų, t. y. nekontroliuoja ar konteinerių ištuštinimas vykdomas laiku pagal grafiką, ar vykdoma reguliari ir savalaikė konteinerių būklės priežiūra, ar nustatytu terminu vykdomas trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas/sutvarkymas ir pan.

Atliktos analizės metu nustatyta ir tai, jog savivaldybė nekontroliuoja, kaip jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovai vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

„STT rekomenduoja savivaldybei atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus ir imtis konkrečių priemonių: įpareigoti savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovus, nedeklaravusius privačių interesų, tai padaryti. Komunalinio ūkio skyriui atlikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę, aktyviai dalyvauti paslaugos patikrinimo planavimo procese“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.

Taip pat siūloma tobulinti savivaldybės vidinį teisinį reglamentavimą, aiškiai numatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę atliekančios komisijos funkcijas, įgaliojimus, jos kiekybinę ir kokybinę sudėtį.

Šalčininkų rajono savivaldybė įpareigota per 3 mėnesius nuo korupcijos rizikos analizės pateikimo informuoti apie nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą.

Per 2016 metus STT korupcijos prevencijos pareigūnai atliko 16 išsamių korupcijos rizikos analizių, antikorupciniu požiūriu įvertino 266 teisės aktus ar jų projektus.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.18; 05:55

Trumposios naujienos

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda interneto svetainėse skelbti informaciją apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones, tačiau svarbu užtikrinti išsamesnį šios informacijos pateikimą visuomenei, plėsti „Korupcijos prevencijos“ skiltyse pateikiamos informacijos turinį.

Vykdydamos 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos jau turėtų turėti savo interneto svetainėse visuomenei aiškiai prieinamą atskirą skiltį „Korupcijos prevencija“, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai pastebi, kad iš 267 įstaigų ir institucijų beveik 60 kol kas tokios skilties neskelbia ir (ar) neturi.

Analizę atlikę STT korupcijos prevencijos specialistai pastebi, kad nors dalis įstaigų bei institucijų ir yra įsidiegusios skiltį „Korupcijos prevencija“, skelbia neišsamią, fragmentišką informaciją, arba neskelbia jokių duomenų ir nurodo, kad informacija yra ruošiama.

Nustatytos tvarkos reikalavimus visiškai atitinka tik Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Birštono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės interneto tinklalapiai.

Skiltyje „Korupcijos prevencija“ institucijos ir įstaigos turi informuoti apie:

1) įstaigos korupcijos prevencijos programą ir jos vykdymą;
2) korupcijos pasireiškimo tikimybę;
3) korupcijos rizikos analizę ir joje nurodytų pasiūlymų vykdymą;
4) teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;
5) pareigybes, į kurias pretenduojant turi būti surinkta informacija apie asmenį;
6) subjektą, atsakingą už korupcijos prevenciją įstaigoje, ir kitą aktualią informaciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat rekomenduoja skelbti informaciją apie vykdomą antikorupcinį švietimą ir visuomenės informavimą, korupcijos rizikos valdymą, kitas  korupcijos prevencijos iniciatyvas, antikorupcinio švietimo renginius. Institucijų tinklalapiuose svarbu skelbti, kam ir kokiu būdu galima pateikti pranešimus apie galimą korupciją, nurodyti darbuotojus, kurie nagrinėja šiuos pranešimus, jų kontaktus ir pranešimų nagrinėjimo tvarką.

2017.03.17; 04:51

Trumposios naujienos

Kovo 6 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) aptartas Lietuvos Respublikos rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016–2017 metų programos įgyvendinimas 2016 m. Susitikime dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremaliųjų situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas ir VRK atstovai.

Šią programą įgyvendinančių institucijų nuomone, labai svarbu ugdyti rinkėjų sąmoningumą ir skatinti jų sąžiningumą, nes stiprėjant pilietiškumui daugėja ir pozityvių permainų politinėje erdvėje.

VRK pirmininko pavaduotojos Elenos Masnevaitės teigimu, šios, prieš politinę korupciją nukreiptos, programos įgyvendinimas yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda užtikrinti didesnį politinių veiklos ir rinkimų procesų skaidrumą, pilietinį sąmoningumą ir politinį sąžiningumą.

Per susitikimą institucijų atstovai kaip itin problemines sritis įvardijo politinių partijų neteisėto finansavimo klausimus, nepažymėtos politinės reklamos sklaidą ir akcentavo, kad labai svarbi programos dalis – teisės aktų pakeitimai, kurie bus inicijuoti šiais metais.

Kalbėdami apie artėjančius rinkimus, institucijų atstovai vienareikšmiškai pritarė, kad būtina įtvirtinti atitinkamas Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, susijusias su neteisėtu politinių partijų finansavimu (Lietuvoje už politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė). Taip pat būtinos BK pataisos dėl rinkėjų papirkimo sudėties (172 str.) koregavimo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.09; 05:55