Protestų apimta Šri Lanka. EPA – ELTA foto
Kolombas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį tūkstančiai protestuotojų šturmavo Šri Lankos premjero Ranilo Wickremesinghe biurą. Apie tai pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pastarasis buvo paskirtas laikinuoju šalies prezidentu.
Įvykio liudininkai sakė naujienų agentūrai AFP, kad protestuotojai prasiveržė pro pastatą supusius atitvarus ir patekę į jo vidų ten iškėlė nacionalines vėliavas. Prieš tai policija ir kariai mėgino išvaikyti prie biuro susirinkusius demonstrantus pasitelkdami ašarines dujas ir vandens patranką, tačiau nesėkmingai.
R. Wickremesinghe vėliau kreipėsi į tautą ir nurodė, kad davė šalies saugumo pajėgoms nurodymą atkurti tvarką. „Įsakiau kariniams vadams ir policijos pajėgų vadui imtis visų būtinų priemonių tvarkai atkurti, – teigė jis. – Mano biurą šturmavę asmenys nenori, kad aš pradėčiau eiti laikinojo prezidento pareigas.“
Tačiau, pasak R. Wickremesinghe, „negalime suplėšyti savo konstitucijos. Negalime leisti, kad įsigalėtų fašistai. Turime sužlugdyti šią fašistų keliamą grėsmę demokratijai“. Politikas kartu paragino protestuotojus apleisti vyriausybinius pastatus.
Šeštadienį demonstrantai taip pat šturmavo prezidento Gotabaya’os Rajapaksa’os rezidenciją ir biurą. Dėl to jis galiausiai visiškai išvyko iš šalies. Tą pačią dieną protestuotojai padegė ir privačius R. Wickremesinghe namus.
Mėmelio šturmo blefas. Knygos viršelis. Leidykla „Briedis”
Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.
Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje ar Čečėnijoje, o kur kas anksčiau. Ilgus metus Maskvos propaganda skelbė, kad Raudonoji armija „išvadavo“ sovietinę Lietuvą iš nacių jungo ir grąžino jai Klaipėdą. Tačiau iš tiesų vienus okupantus pakeitė kiti. Ir neaišku, kurie iš jų blogesni. Artėjant sovietinei ordai, Lietuvos kelius užplūdo nuo „išvaduotojų“ bėgančių žmonių vilkstinės. Ten, kur pražygiavo Raudonoji armija, liko liepsnojančios sodybos, sugriauti miestai ir miesteliai, išžudytos ištisos šeimos. Pasiekusios tuometinę Vokietijos sieną, iki dantų ginkluotos gaujos dar labiau sužvėrėjo. Sovietų tankai važiavo nesirinkdami kelio, vikšrais traiškydami besitraukiančias civilių vilkstines. Raudonarmiečiai ieškojo trofėjų, plėšė ir griovė, prievartavo ir žudė moteris, vaikus, senelius. Analogijų su šiandien vykstančiu karu Ukrainoje galima rasti ir sovietų kariaunos veiksmuose Antrajame pasauliniame kare.
1944 m. rudenį Josifas Stalinas Žemaitijoje suplanavo didžiulę Mėmelio (Klaipėdos) puolamąją operaciją. Spalio 5 d. milžiniška armada – per 621 000 kareivių, 9300 artilerijos pabūklų ir 1340 tankų – tiesiog nušlavė kelias Vermachto divizijas. Po penkių dienų Raudonoji armija priartėjo prie Baltijos jūros. Atrodė, kad Klaipėda bus užimta per kelias valandas. Uostamiestį puolė milžiniška 1-ojo Pabaltijo fronto grupuotė: 43-ioji ir 5-oji gvardijos tankų armijos, sustiprintos artilerijos daliniais, – iš viso apie 116 300 karių, apie 600 tankų ir savaeigių pabūklų. Iš oro puolimą rėmė 3-ioji oro armija ir Baltijos laivyno aviacija. Miesto stojo ginti kelios nepilnos Vermachto divizijos – apie 12 500 karių. Puolančiųjų kiekybinė persvara buvo stulbinama – devynis kartus didesnė nei besiginančiųjų. Raudonoji armija puolė bangomis ir savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Spalio 22 d. Mėmelio puolamąją operaciją sovietai buvo priversti nutraukti, nors Klaipėdos užimti taip ir nepavyko. Nutraukti operaciją privertė patirti milžiniški nuostoliai.
Sovietų pusėje vien žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios – apie 4000 žmonių, sužeista apie 9000 karių. Vermachto nuostoliai dešimteriopai mažesni. Sovietų 5-oji gvardijos tankų armija neteko daugiau kaip pusės tankų.
Žlugusį mėginimą užimti Mėmelį sovietai bandė pavaizduoti kaip pergalę. Esą miestas buvo sėkmingai apsuptas, o armijų grupė „Šiaurė“ atkirsta nuo Rytų Prūsijos. Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją. 1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Žodžiu, „šlovingas“ Klaipėdos šturmas – tai pasakos sovietinei liaudžiai. Daugumą nuostolių sovietai patyrė jau po sausio 28 d. nuo minų sprogimų, beieškodami trofėjų ir plėšikaudami.
Knyga „Mėmelio šturmo blefas“ parašyta remiantis istoriniais dokumentais ir amžininkų atsiminimais. Ją papildo šimtai iliustracijų bei žemėlapių.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Kyjivas, balandžio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius ketvirtadienį pakomentavo Rusijos vadovybės sprendimą nebešturmuoti metalurgijos kombinato „Azovstal“ Mariupolyje, praneša UNIAN.
O. Arestovičius per spaudos konferenciją priminė, jog ketvirtadienio rytą įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasitarimas, po kurio buvo pareikšta, kad Mariuplis jau paimtas ir kad atsisakoma šturmuoti gamyklą „Azovstal“ siekiant išvengti Rusijos kareivių nuostolių, nes jiems tektų kovoti įnirtinguose mūšiuose metalurgijos įmonės griuvėsiuose.
Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu
„Putinas pademonstravo „rūpinimąsi“ rusų kareiviais, kad jie ten nežūtų. Tai reiškia štai ką: jie fiziškai negali paimti „Azovstal“, jie tai suprato – jie ten patyrė didžiulių nuostolių“, – sakė O. Arestovičius.
Anot patarėjo, metalurgijos kombinatas tebėra Ukrainos gynėjų rankose. O Rusijos sprendimą nebešturmuoti „Azovstal“ galima paaiškinti tuo, jog Rusija dalį savo kariuomenės permetė šiauriau, kad sustiprintų savo pajėgas, kurios mėgina išspręsti svarbiausią politinį uždavinį – pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracinę ribą.
„Jiems nepavyks to padaryti. Ir šis pirmalaikis pergalių skelbimas, nebelaukiant nei Velykų, nei gegužės 9-osios, rodo, kad rusai suvokė savo pastarosios aktyvios operacijos dabartiniame karo etape neperspektyvumą“, – pabrėžė O. Arestovičius.
Naujausios fotografijos iš „Maxar Technologies“ palydovų rodo, kad kovo 1-osios rytą Kijevo link iš Šiaurės pusės juda beveik 60 kilometrų ilgio rusų karinės technikos kolona. Kelios dešimtys šarvuotosios technikos iš šios kolonos jau įžengė į Antonovo oro uostą Gostomelio mieste (25 km nuo Kijevo).
Šią informaciją skelbia tiek ukrainietiškas Gordonua.com, tiek „The New York Times“ žurnalistas Kristofas Ketlas.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad Rusijos atakos per penketą karo dienų susilpnėjo, išsikvėpė. Rusija nepasiekė persvaros nė viename fronte. Tačiau įtampa, žinoma, didžiulė. Nepaisant aplinkybės, jog Rusijos armijos, skirtos okupuoti Ukrainą, vis mažiau tebeturi rezervų, – pavojus išlieka milžiniškas. Rusija neabejotinai dar daug sykių bandys užimti Kijevą. Nuo Polesės rajono Ukrainos sostinė šiuo metu tebepuolama ten įsitvirtinusių rusų karinių dalinių.
Ukrainos prezidento atstovas karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius vakar duotuose videointerviu Feigin Live televizijai pabrėžė, jog Rusijos kariuomenė visur patiria milžiniškų nuostolių. Nuostoliai tokie dideli, kad net sunku įsivaizduoti. Kai kurie rusų kariškiai pasiduoda į nelaisvę. Rusų karinėms gaujoms jau trūksta patyrusių vadų.
Oficialusis Kijevas taip pat praneša, kad šią naktį buvo apšaudomi visi pagrindiniai Ukrainos miestai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Seimas antradienį apsisprendė pasienio su Baltarusija ruože ir 5 kilometrus nuo jo mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį.
Už balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Nepaprastąją padėtį nuspręsta įvesti pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose. Nepaprastoji padėtis įsigalios nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio.
„Numatome įvesti tik siauros apimties konstitucinius asmenų teisių suvaržymus ir tik tuos, kurie yra būtini ekstremaliai situacijai įveikti. Net ir šios mums beprecedentės krizės akivaizdoje turime nepamiršti savo prievolės būti humaniškiems, laikytis tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje“, – pristatydama projektą Seimo posėdyje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl siūloma nepaprastąją padėtį pasienio ruože įvesti mėnesiui laiko.
„Kadangi tai yra labai delikatus mechanizmas, kur tikrai reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, yra teikiamas siūlymas, kad ši padėtis būtų nustatyta mėnesiui. Toliau po mėnesio Seimas vertins atsižvelgdamas į tą situaciją, kaip ji klostysis artimiausias kelias savaites, ir spręs: gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kažkokių kitų sprendimų“, – Seimo posėdyje sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad ruože, kuriame planuojama įvesti nepaprastąją padėtį, dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms naujasis režimas netrukdys.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas sukritikavo, kad nepaprastoji padėtis teisiškai nebuvo įvesta anksčiau, nors, pasak jo, toks režimas jau de facto egzistavo.
Numatoma, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat nutarta, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ar užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Gyventojams apsispręsta apriboti ir galimybę patekti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat siūloma asmenims riboti galimybę organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
ELTA primena, kad siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože pateikė Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
JAV Kapitolijų šturmavę prezidento Donaldo Trumpo šalininkai turėjo „aiškių planų sutrikdyti demokratiją“, antradienį pareiškė aukšto rango demokratas Bennie Thompsonas, pradėdamas Kongreso tyrimą dėl sausio 6-osios išpuolio.
„Mes žinome, kad yra koordinuoto suplanuoto išpuolio įrodymų. Mes žinome, kad vyrai ir moterys, įsiveržę į Kapitolijų, norėjo sutrikdyti taikų valdžios perdavimą mūsų šalyje“, – sakė B. Thompsonas.
B. Thompsonas atidarė Atstovų rūmų parlamentinio komiteto, ketinančio ištirti sausio 6-osios atakas, posėdį, parodydamas šiurpinamus vaizdo įrašus apie šimtų ginkluotų D. Trumpo rėmėjų smurtinį išpuolį prieš Kapitolijų saugančią policiją.
Komiteto pirmininkas B. Thompsonas teigė, kad ataka buvo pati smurtingiausia nuo tada, kai 1814 metais britai užpuolė JAV įstatymų leidybos instituciją.
Atstovė Liz Cheney, aukšto rango respublikonė, komiteto narė ir atvira D. Trumpo kritikė, perspėjo kitus respublikonus nuo bandymų „balinti“ ir „nuslėpti“ tiesą apie išpuolį.
„Turime žinoti, kas nutiko čia, Kapitolijuje. Taip pat mes turime žinoti, kas nutiko kiekvieną tos dienos minutę Baltuosiuose rūmuose“, – sakė L. Cheney.
L. Cheney, viena iš nedaugelio respublikonų, palaikiusių tyrimą, teigė, kad Kapitolijaus užpuolimas negali likti neištirtas.
„Jei Kongresas nesielgs atsakingai, tai išliks kaip mūsų konstitucinės respublikos vėžys, – sakė ji. – Mums grės dar daugiau smurto ateityje ir po naują sausio 6-ąją kas ketverius metus“.
Posėdis prasidėjo emocingais Kapitolijaus policijos pareigūno Aquilino Gonello, JAV kariuomenės kovų Irake veterano, kurį sausio 6 dieną sumušė ir sužeidė ginkluoti užpuolikai, parodymais.
„Būdami Irake mes tikėjomės ginkluoto smurto, nes buvome karo zonoje. Bet net turėdamas kario ar teisėsaugos pareigūno patirties negalėjau pasirengti tam, su kuo susidūrėme sausio 6 dieną“, – sakė jis komiteto nariams.
Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
Sausio 6 d. surengtas gyvybių pareikalavęs Kapitolijaus šturmas parodė opias saugumo ir žvalgybos silpnybes, kariuomenės vadovybei per lėtai sureagavus į prašymus atsiųsti Nacionalinės gvardijos pastiprinimą, antradienį Kongrese sakė saugumo pareigūnai.
Per pirmąjį Senate vykusį svarstymą, kurio metu aptartos saugumo klaidos, pareigūnai pripažino, kad didžiausio masto visuomenės grupių susirėmimas nuo Pilietinio karo laikų įvyko dėl žvalgybos informacijos ir koordinacijos trūkumo.
Pateikdami įtikinamus parodymus, jie tvirtino, kad apsaugos pareigūnų buvo gerokai mažiau nei ginkluotų ir organizuotų sukilėlių.
Pareigūnai atkreipė dėmesį į daugybę žvalgybos klaidų dėl grėsmės lygio – teigta, kad smurto tikimybė sausio 6 d. buvo „labai maža“, nors ekstremistinės grupės, tokios kaip „Proud Boys“, aiškiai parodė Vašingtone ketinančios sujaukti viešąją tvarką.
„Šie nusikaltėliai atėjo pasiruošę karui“, – sakė tuometis JAV Kapitolijaus policijos vadas Stevenas Sundas.
Vis dėlto „nė viena institucija, įskaitant FTB (Federalinį tyrimų biurą), nesuteikė žvalgybos duomenų apie tai, kad vyks koordinuotas smurtinis tūkstančių gerai ginkluotų sukilėlių išpuolis JAV Kapitolijuje“, teigė S. Sundas, pridurdamas, kad tokiu metu jo vadovaujamų pareigūnų buvo „gerokai per mažai“ agresyviai miniai suvaldyti. JAV svarbiausios slaptosios tarnybos
S. Sundas po Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo vienas policijos pareigūnas ir dar keturi žmonės, atsistatydino. Vėliau dar du policijos pareigūnai nusižudė.
Atstovų rūmų seržantas Paulas Irvingas ir Senato seržantas Michaelas Stengeris taip pat atsistatydino.
Bendrame Senato Krašto saugumo ir Taisyklių komitetų posėdyje P. Irvingas teigė, kad „nebuvo žvalgybos informacijos apie tai, jog įvyks koordinuotas Kapitolijaus puolimas, tai nebuvo svarstoma nė vienoje iš agentūrų diskusijų, kuriose dalyvavau prieš ataką“.
Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.
JAV Senate antradienį prasidėjo istorinis antrasis Donaldo Trumpo apkaltos teismas, kuriame buvęs prezidentas kaltinamas kurstęs sausio 6 d. vadinamąjį sukilimą, kuomet jo šalininkai šturmavo Kapitolijų.
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam apkalta surengta net dukart – 2020 m. pradžioje jis buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia. Jis taip pat tapo pirmuoju istorijoje prezidentu, kuriam apkaltos teismas surengtas jau pasibaigus kadencijai.
„Surengti sąžiningą ir teisingą apkaltos teismą pagal buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui pareikštus kaltinimus yra mūsų svarbi konstitucinė pareiga. Tai yra sunkiausi JAV prezidentui pareikšti kaltinimai šalies istorijoje“, – teigė demokratų Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
Teismo posėdžiui pirmininkauja demokratas senatorius Patrickas Leahy’is. Posėdis prasideda debatais ir balsavimu dėl to, ar apkalta buvusiam prezidentui neprieštarauja Konstitucijai.
Tai greičiausiai bus tik formalumas, nes demokratai turi pakankamai balsų, vis dėlto balsavimas parodys, kiek respublikonų yra pasiruošę nagrinėti bylą iš esmės.
Pagrindinė teismo dalis prasidės trečiadienį, jos metu abi pusės turės po 16 val. pristatyti argumentus žodžiu.
Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Už Kapitolijaus šturmą atsakingi asmenys turi būti nubausti. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„O dėl Kapitolijaus šturmo, tai svarbu, kad visi atsakingi asmenys būtų nubausti. Esu įsitikinęs, kad JAV demokratiniai institutai su tuo susitvarkys“, – sakė jis.
Anot J. Stoltenbergo, tai, kas įvyko, nepriimtina. „Rinkimų rezultatai turi būti gerbiami. Mes turime daryti visa, kad mūsų demokratinės vertybės būtų gerbiamos“, – pridūrė Aljanso vadovas. Jis pabrėžė, kad laukia darbo su JAV išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu, kuris „tvirtai remia NATO“.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ ir toliau neleis kadenciją baigiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui naudotis socialiniu tinklu. Jo feisbuko ir tviterio paskyros bus blokuojamos mažiausiai dvi savaites arba iki valdžios perdavimo įpėdiniui Joe Bidenui, ketvirtadienį pareiškė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas. Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Po Kapitolijaus šturmo pradžioje D. Trumpo paskyra buvo blokuota 24 valandoms.
Ankstų gegužės 17 d. rytą didelės policijos pajėgos sugužėjo į Klonio gatvę Garliavoje. O 7.20 val. mergaitė buvo paimta iš globėjos teisę mergaitei turinčios teisėjos Neringos Venckienės ir išvežta motinai Laimutei Stankūnaitei.
Įvykis vertintinas pagrobimu (N. Venckienės globa dar nebuvo panaikinta), o policijos elgesys pagrobiant mergaitę iš Kedžių namų, lygintas su sovietinio OMON-o (Sovietų Vidaus kariuomenės ypatingos paskirties milicija) elgesiu. Kaip jie elgėsi, aprašinėti neverta, nes visuomenė matė vaizdo įrašus, išgirs dar ir daugelio liudininkų parodymus. Po ilgų pasiruošimų įvykdyti nesavalaikį ir abejotino teisingumo teismo sprendimą, tarsi lietuviškas OMON-as, prisidengęs šarvais ir skydais, apsiginklavęs „bananais“, šautuvu bei grasindamas elektriniais ginklais ir šunimis, užpuolė Kedžių namą, įsilaužė su specialiomis priemonėmis, tarsi tikri recidyvistai, savo kelyje brutaliu būdu pašalinę „kliūtis“ – tiesos ir teisingumo vardan su Trispalvėmis budinčius Lietuvos piliečius.
Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu.
Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97″ (www.charter97.org) vyriausioji redaktorė, šiomis dienomis paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje. „Chartija 97″ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai, N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97″ redakcija.
