Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje dresiruotas šuo – patikimas pareigūno pagalbininkas gaudant nusikaltėlius.
Ignalinoje antradienį prasidės XXI Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atvirasis tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. Jo metu paaiškės geriausias šių metų pasieniečių keturkojis.
 
Tris dienas vykstančiose varžybose sugebėjimus demonstruos savo padaliniuose atrankas laimėję geriausi pasieniečių šunys iš VSAT Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Pagėgių ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinių bei VSAT Užsieniečių registracijos centro. Bus kovojama individualioje ir komandinėje įskaitose.
 
Svečių teisėmis čempionate rungsis Lietuvos viešojo saugumo tarnybos bei policijos kinologai su savo augintiniais, taip pat gausus būrys kolegų iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos sienos apsaugos žinybų komandos bei pirmąsyk į tokias varžybas atvykstantys Ukrainos pasieniečiai su savo keturkojais talkininkais.
 
Kiekvieną komandą sudarys du pareigūnai su tarnybiniais šunimis ir jos vadovas.
Dar vienas epizodas iš tarnybinių šunų varžybų. VSAT nuotr.
 
Antradienį, birželio 4-ąją, miškuose ties Ignalina čempionato dalyviai savo sugebėjimus demonstruos vietovės apieškos ir žmogaus paieškos rungtyse.
 
Trečiadienį, kaip skelbiama VSAT pranešime, keturkojų lauks pėdsekystės rungtis. Ketvirtadienį, birželio 6 d., visi čempionato dalyviai persikels į Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos stadioną. Čia nuo ryto iki popietės tarnybinių keturkojų lauks elgsenos rungtis.
 
Ten pat vidurdienį pasieniečiai ir jų augintiniai Ignalinos gyventojams bei miesto svečiams pristatys savo veiklą bei pademonstruos parodomąją programą. Po jos progimnazijos stadione vyks iškilminga čempionato nugalėtojų bei prizininkų apdovanojimo ceremonija.
 
Geriausias pasieniečių šuo su savo kinologu įgis teisę atstovauti VSAT svarbiausiose užsienyje vyksiančiose varžybose.
 
Iš viso Lietuvos valstybės sienos apsaugoje, VSAT duomenimis, šiuo metu tarnauja 160 tarnybinių šunų. Jie yra nepamainomi pagalbininkai sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, taip pat aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių keturkojų pagalbos prireikia dingus žmonėms ar aiškinantis vagystes.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 05:00

Pats mažiausias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas nesiėmė įstatymu sureguliuoti šunų, kačių lojimo ir kniaukimo.

Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.

Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, – sakė P. Čimbaras.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.

Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.

Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama“ Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“

Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.

Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 06:00

Janita Januškauskaitė-Plungė (organizatorių nuotr.).

Neseniai Amsterdame vykusi pasaulinė šunų paroda pritraukė daugiau nei 33 500 keturkojų dalyvių iš 74 pasaulio valstybių – tai didžiausias toks renginys pasaulyje. Tarp rekordinio dalyvių skaičiaus lietuviai taip pat buvo pastebėti – Maltos bišonai ir garbanotieji bišonai iš „Tauro kennel“ veislyno pelnė po du čempiono ir vicečempiono titulus, o pats veislynas pateko į TOP 6 pasaulio reitinge.

„Parodose dalyvaujame tikrai ne pirmą kartą ir esame gavę nemažai apdovanojimų, tačiau šie metai – ypatingi ne tik mums, bet ir mūsų valstybei, švenčiančiai šimtmetį, – sako veislyno įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė. – Amsterdame vykęs renginys sumušė visus iki tol buvusius dalyvių skaičiaus rekordus ir tapo didžiausia pasauline šunų paroda, tad išsiskirti iš kitų ir būti pastebėtiems tapo iššūkiu visų veislynų atstovams. Parodoje dalyvavo išties stiprūs kandidatai ir veislynai, todėl džiaugiamės pelnytu nugalėtojo titulu bei tuo, kad garsiname šalies vardą gyvūnų mylėtojų akyse.

Daugiau nei 200 teisėjų teko sunkus darbas – iš gausybės prižiūrėtų ir paklusnių šunų išrinkti tuos, kurie galės didžiuotis šių metų čempiono titulu. Parodoje dalyvavo net 81 maltos bišonas ir  79 garbanotieji bišonai, tarp kurių – ir Lietuvos atstovai. Atviroje klasėje garbanotasis bišonas Tauro Misoko tapo pasaulio čempionu, Tauro Sakko – pasaulio vice čempionu. Maltos bišonė Tauro Burė pelnė pasaulio jaunimo čempionės, o maltos bišono patinas Tauro Thunderis – pasaulio vice čempiono titulą. Šie veislyno įkūrėjos garbanotųjų bišonų veislės augintiniai jau ne kartą stovėjo ant nugalėtojų tribūnos. Pastebėtas liko ir veislynas – iš 149 galimų vietų lietuviai užėmė 6 vietą.

„Kai manęs klausia, kaip užauginti čempioną, be dresiravimo, pašaro parinkimo ir kitų priežiūros patarimų visuomet išskiriu gyvūno asmenybę – šuo turi jaustis mylimas ir vertas nugalėtojo titulo. Pavyzdžiui, šių metų čempionas Tauro Misoko jau nuo mažens išsiskyrė iš kitų: jis visuomet stengiasi žiūrėti į akis, stebėti mano reakciją į jo veiksmus, manau, kad ryšio su šeimininku palaikymas iš dalies papirko ir teisėją“, – teigia veislyno įkūrėja.

Tarptautinėje šunų parodoje Amsterdame. Organizatorių nuotr.

Paroda pareikalavo tiek šeimininkų ar veislynų atstovų, tiek šunų ištvermės – renginio tempai, dalyvių teigimu, išties dideli, kiekvienai komandai tenka atlaikyti jaudulį ir įtampą. Be to, svarbu laiku pasirodyti ir suspėti tarp ringų, kurie galėjo būti išsidėstę net 1,5 km vienas nuo kito.

Olandijoje vykusi paroda garsėja griežtomis taisyklėmis ir reikalavimais šunų sveikatai ir gerovei užtikrinti. Specialiai sudaryta komanda stebėjo, ar gyvūnas turi šviežio maisto ir vandens, ar šeimininkai užtikrina jo poilsį, o svarbiausia – ar keturkojis nėra paliktas automobilyje karštą vasaros dieną. Užfiksavus pažeidimus, dalyviai yra diskvalifikuojami iš konkurso be išankstinių perspėjimų. Kaip teigia parodos organizatoriai, netinkamas elgesys su gyvūnu negali būti toleruojamas.

Informaciją atsiuntė Dovilė Palavinskaitė (Projektų vadovė / Account Manager; AD VERUM communication agency)

2018.08.21; 16:04

Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose.

Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad Peticijų komisija, išnagrinėjusi Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją, priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą. Beje, Peticijos komisijos išvadai pritarė ir Seimas.

Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“

Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama“ Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.

Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.

„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – sako Seimo narys P. Čimbaras.

Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.

„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, – sako P. Čimbaras.

Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.

Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Šunų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 06:34