Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Buvusi Švedijos banko „Swedbank“ vadovė Birgitte Bonnesen bus teisiama dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka, antradienį pranešė teisėsaugos pareigūnai.
B. Bonnesen buvo atleista iš pareigų 2019 metais, kilus įtarimams, kad bankas Estijoje vykdė pinigų plovimą.
Teisėsaugos institucijos mano, kad B. Bonnesen bandė nuslėpti banko vykdomą pinigų plovimą Švedijoje, paskleisdama „tyčia arba dėl didelio aplaidumo… melagingą informaciją apie banko priemones, skirtas užkirsti kelią, aptikti, blokuoti ir pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo (jo) operacijose“, – sakoma tyrimui vadovaujančio prokuroro Thomaso Langroto pranešime.
2019 metais Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo teigiama, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. kronų (3,9 mlrd. eurų) vertės įtartinų operacijų.
Kilus tokiems įtarimams B. Bonnesen nebegalėjo eiti „Swedbank“ vadovės pareigų ir buvo atleista.
Švedijos finansų reguliavimo institucija kitais metais skyrė bankui maždaug 360 mln. eurų baudą ir perspėjo laikytis kovos su pinigų plovimu įstatymų.
B. Bonnesen advokatas sakė, kad ji neigia visus jai pateiktus kaltinimus.
Už sukčiavimą sunkinamomis aplinkybėmis numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, gruodžio 25 d. (TASS-ELTA). Švedijos kariuomenės vadas generolas Micaelis Bydenas apibūdina saugumo situaciją regione kaip ypač rimtą dėl to, kad Rusija sutelkė savo pajėgas prie Ukrainos sienų. Augant įtampai, Švedija padidino kovinės parengties lygį, apie tai generolas sakė duodamas interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“, praneša TASS.
„Savo parengties lygį padidinome dėl susidariusios padėties. Ji rimta ir kelia susirūpinimą. Akivaizdu, kad dabar mes esame pasirengę veikti greičiau nei įprastai. Mes esame pasiruošę įvairiems tolesnės situacijos vystymosi scenarijams, įskaitant ir tokiam, kuris būtų prie mūsų sienų“, – sakė M. Bydenas.
Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūroje esančiai strategiškai svarbiai Gotlando salai. Švedijos parlamento sprendimu 2015 m. gynybos tikslais saloje buvo dislokuotos karinės pajėgos. 2020 m., dėl karinių Rusijos pratybų, pajėgos saloje buvo sustiprintos.
Kariuomenės vadas taip pat pareiškė, kad dėl įtampos Ukrainoje Švedija privalo imtis žingsnių užtikrinti saugumą, įskaitant Gotlando saloje ir Baltijos jūroje.
Generolas teigė, kad Švedija ne eskaluoja situaciją, o atvirkščiai, ją deeskaluoja demonstruodama, kad laikosi savo pozicijos.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Oslas, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Švedijoje iki teismo suimti du šnipinėjimu įtariami vyrai, pranešė prokuratūra.
Vienas jų buvo sulaikytas rugsėjį, kitas areštuotas antradienį. Abu kaltinami rimtu, 10 metų trukusiu šnipinėjimu. Pasak advokatų, abu kaltinimus neigia.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vyrai yra broliai, vyresnysis, manoma, buvo aukšto rango vyriausybinės agentūros vadovas ir dirbo saugumo policijoje bei kariuomenėje, pranešė Švedijos naujienų agentūra TT.
Saugumo policijos atstovas sakė, kad byla yra konfidenciali.
Stokholme nužudytas švedų reperis Einaras. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, spalio 22 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienio vakarą Stokholme buvo nušautas švedų reperis Einaras, pelnęs apdovanojimų ir pirmavęs Skandinavijos šalių topuose, pranešė policija ir žiniasklaida.
19 metų Einaras, repavęs švedų kalba, 2019 metais buvo daugiausiai srautiniu būdu transliuojamas atlikėjas „Spotify“ svetainėje Švedijoje.
Į jį buvo šauta kelis kartus prie daugiabučio namo prieš pat 23 val. Greitosios pagalbos darbuotojai suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jis mirė įvykio vietoje, agentūrai AFP sakė Stokholmo policijos atstovė žiniasklaidai Towe Hagg.
Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės, ieškoma įtariamųjų.
„Aktyviai dirbame, kad išsiaiškintume, kodėl tai įvyko ir kas už to gali slypėti“, – sakė T. Hagg.
Kaip įprasta, policija kol kas nepatvirtino aukos tapatybės. Tačiau visos pagrindinės Švedijos žiniasklaidos priemonės jį įvardijo kaip reperį Einarą, kurio visas vardas ir pavardė yra Nilsas Kurtas Erikas Einaras Gronbergas.
Daugelyje Einaro dainų minimas nusikaltėlių gyvenimas, įskaitant narkotikus ir ginklus. Jis viešai nesutarė su konkuruojančiu atlikėju Yasinu, kuris liepą buvo įkalintas 10 mėnesių už tai, kad 2020 metais prisidėjo pagrobiant Einarą.
Einaras pradėjo skelbti dainas socialiniuose tinkluose dar būdamas paauglys, o proveržis įvyko 2019 metais, kai išleido dainą „Katten i trakten“, kuri užėmė pirmąją vietą Švedijos singlų tope.
Jis pelnė keletą muzikos apdovanojimų, įskaitant Švedijos „Grammy“.
Pastaraisiais metais Švedijai tenka kovoti su gaujų ir organizuotų nusikaltėlių grupuočių šaudymais ir sprogdinimais.
„Prarasta jauno žmogaus gyvybė ir suprantu, kad jis daug reiškė daugeliui jaunų žmonių. Tragiška, kad buvo prarasta dar viena gyvybė“, – penktadienį naujienų agentūrai TT sakė ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.
Švedijos žemėlapis
Ketvirtadienį Švedijoje prieš teismą stojo švedas technologijų konsultantas, kaltinamas pardavęs Rusijai neskelbtiną informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“ ir „Volvo Cars“. Tai pirmasis per 18 metų šalyje teismo procesas dėl šnipinėjimo.
47 metų vyras, kurio pavardė neatskleidžiama, kaltinamas šnipinėjimu ir neteisėtu žvalgybinių duomenų rinkimu, dėl kurio kyla pavojus Švedijos nacionaliniam saugumui, pranešė prokurorai.
Kaltinamasis buvo dramatiškai suimtas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo su Rusijos diplomatu, kaip įtariama, žvalgybos pareigūnu, restorane Stokholmo centre.
Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinės neliečiamybės.
Sulaikymas sukėlė diplomatinę nesantaiką tarp Švedijos ir Rusijos, o vėliau Stokholmas atsisakė išduoti vizas dviem Rusijos pasiuntiniams. Maskva į tai atsakė išsiųsdama du Švedijos diplomatus.
Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (3 355 JAV dolerių) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
Neskelbtina informacija buvo apie „gamybą, pavyzdžiui, programinės įrangos kodus ir automobilių sektoriaus gaminių konstrukcijas.“
Pasak kaltinamojo akto, vyras neteisėtai perkėlė medžiagą iš savo darbinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį, o vėliau į USB atmintines.
Siekdamas nuslėpti savo veiklą, kad nereikėtų prisijungti per IT sistemą, jis taip pat fotografavo medžiagą iš savo darbinio kompiuterio ekrano.
Tikimasi, kad bylos nagrinėjimas bus baigtas rugsėjo 1 dieną, o kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 metais, Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią šnipinėjimo grėsmę šaliai.
Pasak visuomeninio transliuotojo SVT, tai pirmas kartas per pastaruosius 18 metų, kai asmuo Švedijoje teisiamas dėl šnipinėjimo.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos policija penktadienį suėmė 17-os metų paauglį, kuris įtariamas Geteborgo mieste anksčiau šią savaitę nušovęs policijos pareigūną.
Anot bylos prokuroro, jaunuolis kaltinamas žmogžudyste ir pasikėsinimu nužudyti.
Policininkas nušautas šio trečiadienio vakarą, Geteborgo miesto Biskopsgarden kvartale, garsėjančiame įvairių gaujų nusikaltimas. Vyras po sužeidimų neišgyveno.
Įtariamasis gyvena tame pačiame kvartale ir veikiausiai priklauso vietos gangsteriams.
Šis nusikaltimas švedams, ypač dirbantiems teisėsaugos srityje, įvarė daug siaubo. Po įvykio surengtos didelės įtariamųjų gaudynės ir apklausta maždaug 200 žmonių.
Kaip skelbta anksčiau, minėtame rajone neretai kyla konfliktų, todėl policija čia aktyviau budi.
Incidentas įvyko toje miesto dalyje, kurioje pasitaiko ir susišaudymų tarp vietos nusikalstamų grupuočių.
Šis nusikaltimas itin sukrėtė visuomenę. Buvo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.
Ministro pirmininko Stefano Lofveno vadovaujama Švedijos vyriausybė pirmadienį parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo. Tai reiškia, kad premjeras dabar gali arba atsistatydinti, arba paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Nepasitikėjimo pareiškimas buvo priimtas 181 parlamento nario dauguma 349 vietų parlamente.
Praėjusį ketvirtadienį tokį siūlymą pateikė kraštutiniai dešinieji Švedijos demokratai (SD), po to, kai vyriausybę palaikiusi Kairiųjų partija paskelbė ketinanti pati ieškoti paramos tokiam veiksmui, protestuodama prieš vyriausybės projektą sumažinti būsto nuomos kainų kontrolę ir pasmerkdama jį kaip išpuolį prieš Švedijos socialinį modelį.
Konservatyvi Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai greitai paskelbė palaikantys šį žingsnį ir taip buvo užtikrinta reikiama balsų dauguma.
Kritikai šią konsteliaciją apibūdino kaip „nešventą aljansą“ iš partijų, kurios yra priešingose politinio spektro pusėse. S. Lofvenas tapo pirmuoju vyriausybės vadovu šalyje, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo, o tai reiškia Socialdemokratų ir Žaliųjų partijos koalicijos mažumos vyriausybės žlugimą.
Šią politinę krizę sukėlė projektas, kuris vis dar yra pradiniame etape ir kuriuo siekiama reformuoti būsto nuomos kainų kontrolę bei galimai atverti kelią nekilnojamojo turto savininkams laisvai nustatyti naujai pastatytų butų nuomos kainas.
Tarp kairiųjų šis pasiūlymas buvo vertinamas kaip prieštaraujantis Švedijos socialiniam modeliui ir keliantis grėsmę nuomininkams.
Dabar S. Lofvenas turi per savaitę nuspręsti, ar šaukti pirmalaikius rinkimus, ar atsistatydinti – o tai reiškia, kad parlamento pirmininkas pradės partijų derybas dėl tinkamo kandidato eiti šias pareigas.
Peiliai. Slaptai.lt nuotr.
Švedijos pietuose esančiame miestelyje vyras „aštriu daiktu“ užpuolė žmones ir aštuonis jų sužeidė. Pasak švedų policijos, jaunas užpuolikas buvo pašautas ir suimtas. Incidentas įvyko Vetlandoje, esančioje už 270 km į pietvakarius nuo Stokholmo.
Pradžioje policija pareiškė nematanti teroristinio išpuolio požymių ir kalbėjo apie pasikėsinimą nužudyti. Tačiau vakare tyrėjai pranešė, kad vis dėlto yra įtarimas dėl teroristinio akto.
Sužeistas užpuolikas gydomas ligoninėje. Manoma, kad jis veikė vienas. Vyras yra maždaug 20-30 metų amžiaus.
Policijos duomenimis, per incidentą nukentėjo aštuoni žmonės. Apie jų sužalojimus duomenų kol kas nėra. Ir švedų žiniasklaida skelbia, kad į ligoninę nuvežti aštuoni asmenys. Vidaus reikalų ministras Mikaelis Dambergas, anot naujienų agentūros TT, sakė, kad keli žmonės sužeisti sunkiai.
Pranešimų apie žuvusiuosius nėra. Kokį ginklą vyras naudojo, policija nenorėjo atskleisti, kad nepadarytų įtakos liudininkams.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Pirmuosiuose šiais metais Švedijoje pasirodysiančiuose pašto ženkluose bus pavaizduota 18-metė aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg. Tai antradienį pranešė bendrovė „Postnord“.
„Motyvai pašto ženkluose turi atspindėti mūsų gyvenamą laikotarpį, kuriame ekologijos problema aktuali jau daug metų, prie to prisidėjo ir stiprus G. Thunberg balsas“, – sakoma pranešime.
Švedijos pašto ženkluose bus pavaizduota aplinkosaugos aktyvistė G. Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Piešinį pašto ženklui sukūrė dailininkas Henningas Trollbäckas. Jame Greta su geltonu apsiaustu stovi ant uolos žydro dangaus su įvairiaspalviais debesimis fone ir žvelgia į kregždes.
Be Gretos atvaizdo, naujus pašto ženklus puošia Švedijos floros ir faunos motyvai. Pašto ženklai bus parduodami nuo sausio 14 d., jie kainuos po 12 kronų (1,15 euro).
G. Thunberg savo „Mokyklos streiku už klimatą“ prieš dvejus metus padėjo pamatus dabartiniam judėjimui „Penktadieniai už ateitį“. Ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai, pelnė kitų apdovanojimų.
Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.
Švedija pranešė sieksianti panaikinti draudimą apžiūrinėti nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas. Šis iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas Baltijos jūroje nuskendo 1994 m., nusinešdamas 852 gyvybes ir tapdamas viena skaudžiausių XX a. nelaimių jūroje.
Švedų tyrėjai prašo priimti įstatymo pataisą, kuria būtų leidžiama dar kartą apžiūrėti nuskendusį laivą. Tokio žingsnio imtasi po neseniai išplatinto dokumentinio filmo, kuriame pateikta įrodymų apie iki šiol neskelbtą didžiulę skylę laivo korpuse.
Nelaimės tyrėjai 1997 m. priėjo išvados, kad katastrofa kilo, kai jūroje siaučiant audrai kelto pirmagalyje esantys vartai atitrūko ir į automobilių denį ėmė veržtis vanduo.
Tačiau rugsėjį paskelbtame dokumentiniame filme rodoma, kad laivo priekyje žiojėja iki šiol neskelbta net 4 metrų skylė.
Išsigelbėjusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo. Yra tvirtinančių, kad atsidarę priekiniai vartai negalėjo taip greitai, vos per valandą, paskandinti viso laivo.
Priėmusios sprendimą iš Baltijos jūros dugno neiškelti kelto duženų ir aukų kūnų, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 m. pasirašė susitarimą, kuriuo draudžiama nardyti prie kelto nuolaužų, nes jos laikomos nelaimės aukų kapaviete.
Keltas „Estonia“ Baltijos jūroje nuskendo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. Iš keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo tik 137 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
Švedija penktadienį pakeitė oficialią poziciją dėl kaukių dėvėjimo ir paskelbė rekomendaciją dėvėti kaukes viešajame transporte piko valandomis, nors anksčiau Švedijoje kaukės nebuvo laikomos kovos su COVID-19 pandemija būdu, išskyrus medicinos įstaigose.
Premjeras Stefanas Lofvenas paskelbė keletą naujų priemonių ir spaudos konferencijos metu teigė, jog Visuomenės sveikatos agentūra nuo šiol „rekomenduoja dėvėti kaukes, jas reikėtų dėvėti tam tikromis valandomis viešajame transporte“.
Visuomenės sveikatos agentūros direktorius Johanas Carlsonas pabrėžė, kad kaukės nėra saugaus atstumo laikymosi pakaitalas, todėl jos svarbios tais atvejais, kai saugaus atstumo užtikrinti neįmanoma.
„Nemanome, kad tai atneš ryškių pokyčių, tačiau esant tam tikroms situacijoms tai gali pagelbėti“, – teigė J. Carlsonas. Jis sakė, kad kaukių dėvėjimas gatvėse neatrodo labai reikšminga priemonė.
Premjeras S. Lofvenas taip pat paskelbė, kad gruodžio 24 d. restoranuose prie vieno staliuko galės sėdėti daugiausiai keturi žmonės, o po 20 val. nebebus parduodamas alkoholis.
Švedijos žemėlapis
Švedijos prokuratūra nutraukė Korano sudeginimo imigrantų gyvenamame Malmės priemiestyje tyrimą, kuris buvo atliekamas pagal straipsnį „tautinės nesantaikos kurstymas“. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas SVT.
„Aš nusprendžiau nutraukti parengiamąjį tyrimą, – pareiškė prokurorė Sofia Syrén. – Neįmanoma įrodyti, kad įvykdytas nusikaltimas, o Korano sudeginimas savaime nėra neteisėtas“.
Rugpjūčio pabaigoje Malmės priemiestyje Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje, Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ šalininkai surengė Korano sudeginimo akciją ir paskelbė įrašą internete. Vykstant protestams prieš akciją kilo riaušės: apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. Policininkai sulaikė kelias dešimtis riaušininkų.
Sofia Syrén susipažino su akcijos vaizdo įrašu. „Medžiaga rodo, jog yra žmonių, kurie reiškė savo nuomonę tokiu būdu, kurį galima laikyti priešiškumo etninėms grupėms kurstymu, bet jų neįmanoma identifikuoti“, – paaiškino ji.
Danų advokatas Rasmusas Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška. R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
Švedijoje iš pravažiuojančio automobilio nušauta dvylikametė. EPA-ELTA nuotr.
Mirtini šūviai į dvylikametę sukėlė siaubą Švedijoje: mergaitė, anot žiniasklaidos, savaitgalį buvo nušauta Stokholme prie greitojo maisto restorano iš pravažiuojančio automobilio. Ji buvo atsitiktinė auka, šūviai esą buvo skirti dviem nusikalstamos gaujos nariams.
Šis incidentas pakurstė debatus apie didėjantį gaujų smurtą Švedijoje. Policija pradėjo tyrimą dėl nužudymo. Tyrėjai ieško balto automobilio, kuris buvo pastebėtas nusikaltimo vietoje.
Teisingumo ministras Morganas Johanssonas naujienų agentūrai TT teigė esantis sukrėstas nusikaltimo. Jis žadėjo „daugiau policininkų ir griežtesnes bausmes“.
Pastaraisiais metais didėjant gaujų nusikalstamumui Švedijos vyriausybė išplėtė policijos įgaliojimus, liudininkų apsaugos programas ir sugriežtino baudas už su narkotikais ir ginklais susijusius nusikaltimus.
Policijos duomenimis, vien tik pirmąjį 2020 metų pusmetį 10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje per 163 šaudynes buvo nušauta 20 žmonių.
Pasaulyje tebesklando nuomonė, kad persirgus koronaviruso infekciją, pasveikęs žmogus įgyja imunitetą pakartotinei infekcijai. Iš tiesų, moksliniai tyrimai parodė, kad liga sugeneruoja organizme antikūnius, blokuojančius koronaviruso veiklą.
Ne tik Švedijoje, bet ir kitose valstybėse tebesvarstoma, ar eiti karantinų keliu, keliančiu pavojų ekonominei, socialinei, apskritai, bet kokiai šalies pozityviai raidai, ar tikėtis kolektyvinio imuniteto leidžiant persirgti pakankamai dideliam skaičiui gyventojų.
Deja, imunitetas koronavirusui pacientams, persirgusiems ligą, trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius, – teigia Kinijos mokslininkai.
„Koronavirusinės ligos COVID-19 pandemija, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Pranešama, kad dauguma pacientų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, turėjo lengvas ar sunkias kvėpavimo takų ligas su tokiais simptomais kaip karščiavimas, kosulys ir dusulys, kurie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po viruso invazijos.
Tačiau yra ir kitų pacientų, kuriems diagnozuotas teigiamas testas, tačiau jie yra besimptominiai arba minimaliai simptominiai. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad besimptomiai asmenys gali veiksmingai skleisti virusą, o atsiradus šiems tyliesiems SARS-CoV-2 skleidėjams kilo sunkumų kontroliuojant epidemiją.
Deja, besimptominių asmenų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, klinikinių ypatybių ir imuninės reakcijos supratimas kol kas yra ribotas.
Straipsnyje aprašome 37 besimptomių asmenų epidemiologines ir klinikines charakteristikas, viruso lygį ir imuninį atsaką.“
Pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – pacientai, kurie koronavirusinę infekciją nugalėjo be simptomų, gali užsikrėsti iš naujo, nes jų imuninis atsakas į SARS-CoV-2 virusą yra silpnas. Atlikti tyrimai parodė, kad besimptomių pacientų, persirgusių COVID-19, imunitetas išlieka tik 2–3 mėnesius. Specialistai ištyrė 37 besimptomius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat eilę „klasikinių“ COVID-19 atvejų (su simptomais), ir nustatė, kad po 8 savaičių daugumos šia liga persirgusių pacientų organizme neutralizuojančių antikūnių lygis sumažėjo, o pas „besimptomius” pacientus praktiškai jų beveik nerasta. Per 8 stebėjimo savaites antikūnių kiekis pas besimptomius pacientus sumažėjo 81 procentu, o pas „klasikinius” su simptomais – 62 procentais.
Mokslininkai mano, kad jų darbas bent jau įrodo potencialią riziką išduodant kai kuriose šalyse persirgusiems „imuninius pasus”.
Švedijoje registruotas iki šiol didžiausias per parą naujų koronaviruso infekcijų skaičius. Patvirtinti 1 474 nauji atvejai, pranešė sveikatos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rekordinis atvejų skaičiaus padidėjimas esą yra „tiesioginis išaugusių testavimo apimčių padarinys“. Tai padėjo nustatyti ir atvejus, kai žmonėms pasireiškė tik nežymūs simptomai. Iš viso infekuotųjų skaičius Švedijoje išaugo iki 48 300.
Covid-19 aukų padaugėjo 19 iki 4 814. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gerokai daugiau nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, tačiau mažiau nei labiausiai pandemijos paveiktose Europos valstybėse Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Priešingai nei dauguma pasaulio šalių, Švedija neįvedė griežtų ribojimų, o labiau kliovėsi žmonių sąmoningumu.
Olafas Palmė. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos prokurorai trečiadienį paskelbė užbaigę tyrimą dėl 1986 m. įvykdyto premjero Olofo Palmės nužudymo, nes pagrindinis įtariamasis – O. Palmės kairiosios politikos priemonėms prieštaravęs švedas – jau yra miręs.
Premjeras buvo nužudytas Stokholme, 1986 m. vasario 28 d., kai vakare, atsisakęs apsaugos palydos, su žmona Lisbeta išėjo iš kino teatro. Nenustatytas užpuolikas šovė į O. Palme iš nugaros ir pabėgo. Premjerui tuo metu buvo 59 metai.
Vykdant tyrimą buvo apklausta daugiau nei 10 tūkst. žmonių, kaltę dėl nužudymo pripažino net 134 asmenys.
„Negalime pasiekti vieno žmogaus, kuris yra nusikaltimo vykdytojas. Jis yra Stigas Engstromas“, – žurnalistams sakė vyriausiasis prokuroras Kristeris Peterssonas.
„Kadangi jis yra miręs, negaliu jam pateikti kaltinimų, todėl nusprendžiau užbaigti tyrimą“, – sakė jis.
Kiek anksčiau vykdant tyrimą S. Engstromas buvo apklausiamas kaip liudininkas, nes jis esą buvo netoli įvykus nužudymui, tačiau policijos pareigūnai nusprendė jį esant nepatikimą – savo pasakojimą S. Engstromas bent keletą kartų keitė.
Kaip praneša žiniasklaida, parodymus jis galėjęs keisti tam, kad nuslėptų padarytą nusikaltimą. S. Engstromas mirė 2000 m., jam tuo metu buvo 66 metai.
1989 m. liepą dėl nužudymo buvo nuteistas Christeris Petterssonas – nusikaltėlis ir narkomanas, kurio vardas ir pavardė atsitiktinai sutampa su vyriausiojo šią bylą tiriančio prokuroro vardu ir pavarde. Nusikaltėlis nuteistas, O. Palme’o našlei neva atpažinus jį, tačiau praėjus vos keliems mėnesiams jis buvo paleistas į laisvę, apeliaciniam teismui atmetus žmonos parodymus dėl procedūrinio pažeidimo.
Ch. Petterssonas mirė 2004 m., o O. Palme’s našlė mirė 2018 m.
Policijai taip ir nepavyko rasti ginklo, kuriuo buvo įvykdytas nužudymas, nors vykdant tyrimą ilgainiui buvo patikrinti 788 revolveriai, trečiadienį pranešė policijos atstovai.
Švedija ketvirtadienį pranešė, kad per parą nuo COVID-19 ligos mirė 99 žmonės. Bendras mirčių nuo koronaviruso sukeliamos ligos skaičius šalyje jau perkopė 3 000. Švedija sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad taip ir neįvedė kitose COVID-19 smarkiai paveiktose šalyse paskelbto karantino.
Švedijos visuomenės sveikatos agentūra teigė iš viso užregistravusi 3 040 mirčių nuo COVID-19 ir 24 623 užsikrėtimo atvejus. Švedijoje gyvena maždaug 10,3 mln. gyventojų.
Pareigūnai vis dėto aktyviai gynė savo strategiją, pagal kurią nebuvo priimta jokių griežtų karantino priemonių, sakydami, kad ligoninės valstybėje dar nėra perpildytos ir turi nemažai laisvų vietų.
„Kreivės rodo, kad iš esmės mūsų valstybei pavyko sėkmingai suvaldyti ligos protrūkį, tiek, kiek leidžia sveikatos sistema“, – sakė šalies epidemiologas Andersas Tegnellis.
Švedija neskelbė karantino ir griežtų priemonių, tokių, kokias paskelbė kitos COVID-19 epidemijos apimtos valstybės. Švedijos požiūris, šalies atstovų teigimu, yra paremtas „kiekvieno atsakomybės principu“.
Švedijoje taip pat nebuvo uždarytos mokyklos vaikams iki 16 m., veikė barai, restoranai, parduotuvės, nors žmonės buvo raginami laikytis saugaus atstumo rekomendacijų.
Švedijoje per parą nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 111 ir pasiekė 1 511. Tai šeštadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.
Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 13 216 iki 13 822 (100 tūkstančių gyventojų tenka 138 infekuotieji).
Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 054 žmonės, iš jų 785 – vyrai. Ištirta beveik 75 tūkstančiai žmonių. Vyriausybė iškėlė uždavinį sveikatos apsaugos institucijoms padidinti atliekamų testų skaičių iki 50-100 tūkstančių per savaitę.
Švedijos valdžia uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,2 milijono žmonių, per 150 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas dėl pasaulį teriojančios pandemijos pareikalavo stabdyti visus karinius veiksmus visuose žemynuose. Toks JT generalinio sekretoriaus reikalavimas – suprantamas, logiškas. Civilizacijai bent jau šiandien turėtų rūpėti ne okupacijos, ne intervencijos, ne galimybė išsilaikyti užgrobtose teritorijose, bet būtent mirtį nešančio viruso sutramdymas.
Popiežiaus Pranciškaus raginimas
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus iškart parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“ (ELTA).
NATO atšaukia karines pratybas
Kaip į šiandieninius iššūkius reaguoja NATO? Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atšaukia daug svarbių karinių pratybų. Pavyzdžiui, nukeliamos didžiulės karinės pratybos „Defender – Europa 20“, kuriose dalyvauti turėjo apie 40 tūkst. karių, daugiausia – amerikiečių. Jie būtų treniravęsi išsilaipinti Europoje ir čia surengti gelbėjimo operacijas.
Karinių pratybų atsisako ir Norvegija su devyniomis sąjungininkėmis, įskaitant britus ir amerikiečius. „Cold Response 2020“ užsiėmimų, kurių metu būtų mokomasi apginti Europą, – šiemet nebus. Bent jau jos atidėtos, kol nurims pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija.
NATO būstinė Briuselyje
Nebebus ir daugelio kitų svarbių pratybų: „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“, „Swift Response“.
Daugelis iš jų ypač aktualios Baltijos kraštams. Mat jų metu kariai būtų mokęsi apginti rytinį Europos flangą nuo galimo puolimo iš Rytų. Tokio pobūdžio pratybų nebūta ketvirtį amžiaus. Ir vis dėlto Briuselis šias pratybas atideda. Šią informaciją teikia „Foreign Policy“.
Siekia ekonominių sankcijų panaikinimo
Taip pat nuskambėjo raginimai atšaukti visoms šalims taikomas visas finansines sankcijas. Šis klausimas ypač skausmingas Rusijai, Kinijai, Sirijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Šios šalys nusiuntė net specialų laišką – prašymą JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. Tai, kad Maskva, Pekinas ir Phenjanas trokšta visų ekonominių draudimų atšaukimo, patvirtino naujienų agentūra „Interfax“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Dilema dėl ekonominių suvaržymų paaikinimo – sudėtingesnė nei svarstymai, ar reikalingos visuotinės paliaubos. Mat tas pats „Foreign Policy“ pastebi, jog Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja planuoja bei rengia įvairaus pobūdžio kibernetines atakas prieš svarbias Vakarų insitucijas net dabar, siautėjant COVID-19. Be to, dar visiškai nežinia, ar Rusija nūnai nesuaktyvins karinių veikslų Donbaso ir Luhansko regionuose.
Užtat žinoma, kad tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu labai aktyvios platinant dezinformaciją. Pavyzdžiui, rusiškasis „Sputnik“ kovo 15-ąją įrodinėjo, esą dėl COVID-19 atsiradimo ir išplitimo kalta Latvija. O kita rusiška informacinė priemonė geopolitica.ru bandė įtikinti savo skaitytojus, jog koronavirusą sukūrė ir specialiai išplatino amerikiečiai. Šiai versijai noriai antrina Kinijos diplomatai.
Humanitarinė pagalba tėra Trojos arklys
O į Vakarus siunčiamos rusiškos medicininės pagalbos siuntos – akivaizdžiai nenuoširdžios. Vieną tokį atvejį aprašė leidiniai „Bild“ ir „La Stampa“. Straipsnio autoriai pasakoja, kaip Rusijos kariškiai italams atsiuntė medicininės pagalbos siuntų, kuriose – vos 20 procentų to, kas galėtų padėt grumiantis su koronavirusu. Sakykim, atsiuntė priemonių, saugančių nuo masinio naikinimo ginklų. Italams joms nė kiek nepadės apsisaugoti nuo siautėjančio koronaviruso. Italų žvalgybos specialistai mano, kad tų daiktų, kurie gyvybiškai reikalingi italams, Rusija negalėjo atsiųsti, mat jai pačiai jų labai trūksta.
Tad kodėl Rusija siuntė savo kariškius su „humanitarinės pagalbos“ kroviniais? Italijos žvalgyba mano, kad tai – tiesiog „geopolitinis ir diplomatinis aktas“, kurio svarbiausias tikslas – Italijoje pamojuoti Rusijos vėliava. Be kita ko, Italijos kariniai ekspertai buvo priversti rusų lėktuvus, krovinius ir karinių sunkvežimių koloną atidžiai stebėti specialiomis priemonėmis, ar tik kur nors nebuvo įtaisyta šnipinėjimo aparatūra.
Švedijos ir Lietuvos žvalgybų išvados
Kad Rusija ir Kinija šiandien elgiasi ne taip, kaip derėtų, pastebi ir Švedijos saugumo tarnyba SAPO. Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai – tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria minėta Švedijos saugumo tarnyba.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas. Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, bet didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija. Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.
Panašios nuomonės buvo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po kovo 25-ąją surengto susitikimo su Lietuvos slaptosios tarnybos VSD vadovu Dariumi Jauniškiu.
„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kinijos nenuoširdumas
Daug įtarimų – ir dėl Kinijos. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Šiaurės Korėjos agresyvumas
Taigi yra šalių, kurios atsižvelgė ir į JT generalinio sekretoriaus, ir į Popiežiaus Pranciškaus raginimus. Bet yra valstybių, kurios akivaizdžiai spjauna į prašymus „laikytis rimties“. Viena iš agresyvumą demonstruojančių šalių – Šiaurės Korėja.
Šiaurės Korėja paleido į jūrą dvi raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Manoma, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. net 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
Ne tik Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos pasmerkė Pchenjano elgesį visuotinio koronaviruso protrūkio metu: „Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“.
Ginklais žvangina ir Armėnija
Gazacho emblema. Slaptai.lt nuotr.
Panašiai kaip Šiaurės Korėja ginklais žvangina ir Armėnija. Kovo 27 – kovo 29 dienomis jos ginkluotosios pajėgos kasdien maždaug po 20 – 23 kartus apšaudydavo Azerbaidžano karinius objektus. Atakos prieš fronto liniją saugančius azerbaidžaniečių karius ypač intensyvios buvo Gazacho, Tertero, Agdamo ir Geranbojaus rajonuose.
Šaudoma buvo iš stambiųjų kulkosvaidžių ir stambaus kalibro patrankų.
Apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pranešimų nėra.
Oficialusis Baku patvirtino, kad paskutiniosiomis kovo dienomis Armėnijos kariškiai jų pozicijas atakuodavo kasdien po keliolika kartų. Kokie tikrieji šių išpuolių motyvai – nežinomi. Tačiau manoma, kad Armėnija tokiomis priemonėmis bado palaikyti įtampą visą kaltę dėl šaudymų suversdama Azerbaidžanui, girdi, pirmieji sviedinius paleido azerbaidžaniečiai, o armėnų kariai buvo priversti gintis.
Žodžiu, pasaulyje – nieko naujo. Ne visos valstybės visuotinio pavojaus metu elgiasi padoriai.
Besidomintiems kariniais konfliktais, kylančiais dėl teritorijų, – turiu žinių. Šių metų pradžioje rusų kalba išleistas mokslinio pobūdžio veikalas apie vis dar kraujuojančią Padniestrės žaizdą. Padniestrės problemą primiršusiai Lietuvai tai galėtų būti įdomu. Knyga taip ir pavadinta – „Padniestrės konfliktas“.
Rusenantis Padniestrės konfliktas
Tai – solidi mokslinė analizė, kurios leidyba užsiėmė „Universal“ leidykla Tbilisyje. Knygos autorius – prof. Namikas Alijevas, buvęs Azerbaidžano ambasadorius Moldovoje, šią šalį išvažinėjęs skersai išilgai, ne sykį lankęsis ir Padniestrėje, todėl puikiai nusimanantis moldaviškuose niuansuose.
Dar verta pažymėti, kad „Padniestrės konfliktas“ – ne vienintelis prof. N.Alijevo veikalas kruvinų teritorinių ginčų temomis. Jis parengė spaudai, pavyzdžiui, knygą apie Azerbaidžanui vis dar atsikvėpti neleidžiantį konfliktą dėl Kalnų Karabacho („Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabacho konfliktas“; ji išversta į lietuvių kalbą ir 2013-aisiais pristatyta Vilniuje) bei 2008-aisiais tarp Rusijos ir Gruzijos kilusį karą (dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų).
Prof. dr. Namikas Alijevas, knygų „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabachas” bei „Padniestrės konfliktas” autorius
Tad prof. N.Alijevas turi sukaupęs unikalios informacijos apie tris dešimtmečiais trunkančius kruvinus ginčus buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Nederėtų pamiršti ir aplinkybės, kad jo sūnus Kamalis Makili – Alijevas, šiuo metu dėstantis Švedijos universitetuose teisės mokslus, parašė studiją apie Švedijos – Suomijos trintis XIX amžiuje dėl Alandų salų („Teritoriniai ginčai ir tarptautinė teisė“, „Routledge“, 2019). Išvertus šiuos darbus į lietuvių kalbą ir sudėjus krūvon turėtume daug svarbios, susistemintos informacijos, leidžiančios lyginti, vertinti, analizuoti keturis tiek skirtumų, tiek panašumų turinčius susidūrimus.
O dabar – apie tai, kuo įsiminė būtent paskutinysis prof. N.Alijevo veikalas? Knygoje išryškintos visos Kremliaus politinės intrigos Moldovoje. Nors 1991-ųjų gruodžio 18-ąją Rusijos Federacija ir pripažino Moldovą esant nepriklausoma valstybe drauge su visa Padniestre, tačiau iškart pusiau slapta, pusiau viešai griebėsi ardomosios veiklos. Puikiai žinoma, kaip tuometinis SSRS komunistų lyderis Michailas Gorbačiovas grasino Kišiniovui: nepasirašysite sąjunginės sutarties – prarasite Padniestrę. Toks tuomet buvo gorbačioviškas perspėjimas (mums, beje, grasino, kad neteksime Vilniaus ir Klaipėdos, Estija – Narvos, Latvija – Latgalijos).
Moldovai nepasisekė. Jei trys Baltijos valstybės išsaugojo savo teritorijas, tai Moldova neišvengė praradimų. Nuo 1989 iki 1992 metų, pasak prof. N.Alijevo, kariniai veiksmai dėl Padniestrės laikytini „vidiniu Moldovos reikalu“ (grūmėsi tik Kišiniovas su Tiraspoliu), tai po 1992-ųjų birželio jis peraugo į tarptautinį. Mat į ginčus, kas kam priklauso, įsivėlė 14-oji Rusijos armija, akivaizdžiai stojusi ginti Padniestrės separatistų.
Rusijos 14-osios armijos nusikaltimai
Žinoma, Kremlius visąlaik slėpė, kad remia Moldovą suskaldyti siekiančias jėgas. Ir vis tik tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino potvarkiai dėl Moldovos teritorijoje esančių sovietinių ginkluotųjų pajėgų padalijimo leido numanyti, jog kraujo praliejimo nepavyks išvengti. Visa sovietinė ginkluotė, tais laikais dislokuota Moldovoje, turėjo atitekti moldavams. Bet B.Jelcino įsakymai įpareigojo Padniestrėje dislokuoto galingo karinio junginio neperduoti Kišiniovo žinion. Tos karinės pajėgos drauge su tankais, šarvuočiais, patrankomis ir sraigtasparniais padovanotos su Maskva draugiškai flirtavusiai Tiraspolio valdžiai.
Bandymų sąžiningai ir taikiai užgesinti Padniestrės gaisrą būta daug. Visų neišvardinsi. Tačiau kaskart sutrukdydavo sumaniai surengtos provokacijos. Kažkas nušaudavo arba Moldovos, arba Padniestrės atstovus, skiriamojoje linijoje vėl nuaidėdavo šūviai, ir nieko nepešę derybininkai išsiskirstydavo namo. Iki kito karto.
Namiko Alijevo veikalas „Padniestrės konfliktas”
Kad Rusija nesuinteresuota teisingomis derybomis (tarptautiniai įstatymai byloja, jog subyrėjus Sovietų Sąjungai naujosios valstybės atkuriamos būtent tose ribose, kokios buvo SSRS griūties išvakarėse, o ne pagal etninę gyventojų sudėtį), – akivaizdu. Kiekvienam bent kiek blaiviai mąstančiam politikui aišku, jog Padniestrė, remiantis tarptautine teise, priklauso Moldovai, nors šiame regione, pavyzdžiui, daugumą sudaro ne moldavai (panaši situacija ir dėl Kalnų Karabacho, Abchazijos, Pietų Osetijos, Krymo).
Nėra tokios tautos
Kad Kremliui reikalingas nuolat rusenantis konfliktas, byloja ir 2012-ųjų liepos 31-ąją renginyje „Seliger-2012“ ištarti Vladimiro Putino žodžiai, esą „kryptį turėtų pasirinkti ten įsikųūrusi Padniestrės tauta“. Visi puikiai žino, kad Moldova – daugiatautė valstybė. Čia gyvena ir rusai, ir moldavai, ir ukrainiečiai, totoriai, armėnai, bet vadinamosios Padniestrės tautos ten niekad nebuvo ir nebus. Tik praradusiam sveiką protą politikui apsiverčia liežuvis įrodinėti, girdi, Padniestrėje gyvena kažin kokia … Padniestrės tauta (beje, panašiai tvirtina Jerevanas, esą Kalnų Karabacho likimą turėtų nulemti šiuo metu ten nežinia iš kur, nežinia kaip atsiradusi Arcacho tauta).
Moldovai nėra lengva. Jos politiką apsunkina sudėtinga demografinė padėtis. Moldavai nesudaro akivaizdžios daugumos. Moldavų tėra apie 35 proc. Visi kiti – ukrainiečiai, rusai, totoriai, mongolai, gagaūzai. Tad tie, kurie norėtų į Vakarus integruotos Moldovos, nesudaro ryškios daugumos. Be to, esama moldavų, kurie norėtų matyti savo tėvynę, susijungusią su Rumunija (šito labai bijo rusakalbiai). Dar pridėkime sudėtingą ekonominę padėtį, iš bankų išvogtus milijardus, korupciją, ir suprasime, kodėl ten gaji nostalgija dėl neva „puikių sovietinių laikų, kai Moldova buvo sovietinė respublika“.
Moldovos vėliava
Į Moldovos žemes pretenduoja Nor-ASALA
Moldovos padėtis kebli dar ir dėl to, kad 2012-aisiais metais rugpjūčio mėnesį Libane susikūrė nauja teroristinė organizacija „Nor –ASALA“, kurios tikslas kuo greičiau suburti Nor-Chajastan (Naująją Armėniją). Šios organizacijos programoje numatytas tikslas sukurti armėnišką darinį specifiniame Budžako regione, nusidriekusiame tarp Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos. Taigi į Moldovos žemes pretenduoja ne vien Rusija. Savo gabalą atsiriekti trokšta ir „Nor – ASALA“, kurios interesai sutampa su Padniestrės separatistų interesais.
Beje, niekam nėra paslaptis, kad 2014-ųjų metų liepos 25 dieną tuometiniai Padniestrės lyderiai su Rusijos vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu kurpė planus šį regioną prijungti prie Ukrainos žemėse kuriamos „Novorosijos“.
Moldovos klaida
Atidžiai, geranoriškai analizuodamas Padniestrės konfliktą prof. N.Alijevas pastebi vieną Moldovos klaidą, kuri norom – nenorom apsunkino Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija) bei Azerbaidžano pastangas susigrąžinti savas žemes. Spaudžiamas prorusiškų jėgų tiek šalies viduje, tiek išorėje oficialusis Kišiniovas sykį buvo neatsargiai besutinkąs, kad derybose dėl Padniestrės dalyvautų ne tik Moldova ir Rusija, bet ir Padniestrė.
Vėliau ši klaida ištaisyta. Bet Maskva nuolat remiasi šiais kadaise neatsargiai išsprūdusiais žodžiais. Juos nuolat prisimena, visur kaišioja. Tokias Moldovai nepalankias idėjas kursto ir Abchazijos, Pietų Osetijos, Donbaso, Luhansko, Kalnų Karabacho separatistai. Esą ne tik Moldova, bet ir Sakartvelas, Ukraina ir Azerbaidžanas pasielgtų protingai, jei pilnateisiais derybininkais pripažintų separatistų komandas.
Prof. N.Alijevas mano, kad kapituliantiškos nuotaikos – labai pavojingos. Skaitant „Padniestrės konfliktą“ akivaizdu, jog knygos autorius Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą ir Azerbaidžaną ragina veikti ranka rankon, kaip vieną galingą kumštį. Prof. N.Alijevas pastebi, jog tokios teritorijas praradusios valstybės kaip Azerbaidžanas, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina privalo visuomet viena kitai pagelbėti.
Tačiau realybė, deja, kiek kitokia. Lietuvos skaitytojai tikriausiai nežino, jog viešai, atvirai, kategoriškai palaikyti Azerbaidžano teritorinį vientisumą oficialusis Kijevas pradėjo tik tuomet, kai neteko Krymo, kai prasidėjo bėdos dėl Donbaso ir Luhansko. Iki tol oficalusis Kijevas buvo gan abejingas Azerbaidžano skausmui. Oficialusis Baku dėl pasyvios ukrainietiškos laikysenos nesupyko, neįsižeidė. Neatsakė Ukrainai tuo pačiu – jums formaliai terūpėjo Kalnų Karabacho likimas, mes paviršutiniškai domėsimės Krymo problemoms. Oficialusis Baku buvo vienas iš tų, kurie nuo pat pirmųjų konflikto akimirkų rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą.
Padniestrės separatizmas. AFP nuotr.
Tad anksčiau tvyrojusius diplomatinius, į viešumą neprasprūdusius nesusikalbėjimus tarp Ukrainos ir Azerbaidžano verta prisiminti ne tam, kad ieškotume pretekstų naujai kritikos bangai. Šie niuansai prisimintini tam, kad dar sykį suprastume, kokia svarbi vienybė. Juk separatistinės jėgos, plėšančios į gabalus Moldovą, Ukrainą, Sakartvelą ir Azerbaidžaną, – karštligiškai ieško galimybių draugauti. Jos vienijasi. Jei joms pavyks įteisinti savo ekspansijas, Kremliaus apetitai dar ką nors apiplėšti tik sustiprės. O jei Rusija, vaizdžiai tariant, gautų per nagus, taptume saugesni ir mes – lietuviai, latviai, estai. Kremlius suprastų – tarptautinės organizacijos skaudžiai baudžia už kiekvieną svetimos žemės pėdos okupaciją, tad plėšiko amatu verstis neapsimoka. Dabar gi Krymo likimas byloja, jog bėdos užgriūti gali bet ką, net ir tuos, kurių saugumą iškilmingai garantavo tokios galybės kaip JAV ir Didžioji Britanija.
Kodėl visas dėmesys tik sakartvelui ir Ukrainai?
Skaitydamas prof. N.Aljevo darbą prisiminiau, kad ir Lietuva galėtų būti kur kas principingesnė. Kiek sykių prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengti piketai, smerkiantys Osetijos, Pietų Abchazijos ir Krymo okupacijas! Kai kuriose slaptai.lt nuotraukose užfiksuota, kaip Rusijai priekaištaujama dėl agresijos prieš Sakartvelą. Fotografijose įamžinti parlamentarai Mantas Adomėnas, Emanuelis Zingeris, Audronius Ažubalis, prof. Vytautas Landsbergis… O štai prie Rusijos ambasados surengtų protestų, smerkiančių Padniestrės ir Kalnų Karabacho okupacijas – ar teko matyti? Ne, nematėme. Tokių nebuvo. Kodėl?
Gruzijos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
Nebūtume teisūs, visą kaltę permesdami neaktyvioms užsienio ambasadoms. Manau, kad priekaištų nusipelnė ir tie lietuviai, kurie protesto akcijas prie Rusijos ambasados rengia tik dėl gruzinų ir ukrainiečių bėdų, o Padniestrę ir Kalnų Karabachą – pamirša.
Tiems, kurie sakys, jog mitingus dėl Kalnų Karabacho derėtų rengti ne prie Rusijos, bet prie Armėnijos ambasados, atsakyčiau, jog Armėnija be Rusijos politinės ir karinės pagalbos nebūtų pajėgusi įsitvirtinti Kalnų Karabache, todėl užtektų susibūrimo ir Latvių gatvėje. Bet, žinoma, nekenktų ir dvigubas piketas – prie Rusijos ir Armėnijos ambasados, juolab kad Rusijos ir Armėnijos diplomatinės atstovybės – netoli viena kitos.
Be visų mūsų pastangų nepavyks sąžiningai sureguliuoti teritorinių konfliktų, į kuriuos įsivėlusi Rusija. Konfliktą dėl Alandų salų lengvai užgesinti pavyko tik todėl, kad pagrindiniai derybininkai buvo padorumą, sąžiningumą, garbingumą, teisigumą branginančios suomių ir švedų tautos. Kremlius – ne toks.
