Be abejo, suvokti Vilnių, nepasiaiškinus padavimų ir legendų prasmių, būtų tas pats kaip aprašinėti kokią nors didikų giminę, neaptarus jos genealoginio medžio. Antai Vilniaus senamiesčio viduryje prie trikampės aikštelės pastatyta Paraskevos Piatnicos cerkvelė. Jos sienoje juodo akmens plokštėje įrašyta, kad čia anksčiau buvusi Ragučio šventykla. Po trejeto šimtmečių dar esą caras Petras Pirmasis čia pakrikštijęs negriuką Hanibalą – Aleksandro Puškino protėvį.

Patyrinėjus šias vietas virgulėmis, aptikta, kad per trikampę aikštę praeina plati energetinė juosta iš pietų į šiaurę ir atgal, t.y. nuo Aušros Vartų iki Arkikatedros.

Continue reading „Mitologinis Vilnius ( III )”

azuolas_ziema_m

Lie­tu­vių kal­ba ra­šiu­sio mū­sų is­to­ri­ko S. Dau­kan­to su­kur­tuo­se ap­ra­šy­muo­se se­no­vės gi­ria Lie­tu­vo­je bu­vu­si taip tan­ki ir se­na, kad net die­no­vi­dy­je ten vieš­pa­ta­vo prie­te­ma.

Nes Ais­ti­jos gin­ta­ri­nės sau­lės gy­vy­bę že­mė­je puo­se­lė­jan­tys spin­du­liai ne­pa­jėg­da­vo pra­si­skverb­ti pro tan­kiai vir­šū­nė­se iš­skleis­tas ša­kas, ne­lei­džian­čias jau pa­va­sa­rį įšil­ti link šak­nų že­mė­je sto­rė­jan­tiems ga­lin­giems ka­mie­nams, sa­vo žiau­be­ri­ne vė­su­ma ne­vi­lio­da­ma įvai­ria­rū­šių kir­var­pų, po­žie­vi­nių bla­kių, bliz­gi­nės ir ūsuo­čių va­ba­lų.

Continue reading „Girios naikinimo metai”