sauktukai_daugViešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu

Mes, šį kreipimąsi pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, vieningai remiame iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos  valstybinę kalbą“ Seimui įteiktą asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (Nr. XIIP-3796).

Su Lietuvos Respublikos Konstitucija suderintų ir tūkstančiais piliečių parašų patvirtintų pataisų priėmimas būtų protingas, visus geros valios žmones tenkinantis sprendimas: liktų išsaugotas privalomas pagrindinis lietuviškas įrašas, o kartu įteisinta papildomo įrašo galimybė kita kalba.

Taip šis klausimas seniai išspręstas Latvijoje. Tiesa, Latvijoje apsiribota papildomu įrašu vien tik piliečio pase. Tam nereikia jokių papildomų lėšų.

Kita vertus, nemaloniai stebina tai, kad pastaruoju metu kiekvienos kadencijos Seime vis atsiranda atstovų, pamirštančių savo priesaiką, duotą padėjus ranką ant Konstitucijos, ir įvairiausiais būdais siekiančių, kad lietuviškas asmenvardžių įrašas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose būtų nebeprivalomas. Vienas jų mėgstamų argumentų – spaudoje, knygose originalia forma rašomi nelietuviški tikriniai vardai.

Tokia rašyba yra ydinga štai kodėl:

  1. Dabartinė nelietuviškų tikrinių vardų viešoji vartosena yra labai sujaukta – kai kurie nelietuviški asmenvardžiai priskiriami tradiciniams ir vartojami adaptuoti, t.y. rašomi lietuviškai, kiti rašomi asmenų gimtosios kalbos rašmenimis, tačiau su lietuviškomis galūnėmis. Aiškių kriterijų tradiciniams svetimvardžiams nustatyti nėra, tad to paties asmens pavardė Lietuvos žiniasklaidoje jau turi keletą formų: pvz.,Mocartas ir MozartasŠekspyras ir Shakespeare’as.

Chaosą didina tai, kad literatūrinių personažų vardai paprastai vartojami adaptuoti, autorių – ne. Paradoksalu, bet tokią sumaištį įteisino ir skatina Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo 1997 m. birželio 19 d. 60-uoju nutarimu „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (žr. jo 5-tą punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“). Nutarime pasakyta, kad svetimvardžiai lietuvinami grožinėje, populiarioje, jaunimui ir vaikams skirtoje literatūroje. Kitur vartojamos autentiškos svetimvardžių formos.

  1. Toks lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos ribojimas šiurkščiai pažeidžia lietuvių kalbos vartotojų konstitucines teises (plačiau žr. prof. habil. dr. A. Vaišvila. Lietuvių kalbos konstitucinis statusas ir jo pažeidimai // Gairės, 2014 m.  vasaris, Nr. 2, p. 14-19; adv. Š. Vilčinskas. Originali asmenvardžių rašyba ir galimi teisės pažeidimai // Lietuvos žinios, 2013-06-11, Nr. 133, p.4; Nepriklausomų teisininkų išvada „Svetimvardžių „autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“ // Lietuvos aidas, 2004-06-18, Nr.140, p. 9 ).

Be to, ribojant lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, ardoma mūsų gramatikos ir rašybos sistema. Tautos poeto akademiko Just. Marcinkevičiaus (1930-2011) žodžiais tariant „į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks“.

Neatsitiktinai vienas žymiausių lietuvių kalbininkų, pripažintas baltistikos autoritetas prof. V. Urbutis (1929-2015) minėtą Kalbos komisijos nutarimą pavadino „juodžiausiu dokumentu per visą dabartinės lietuvių kalbos norminimo šimtmetį“ (žr. V. Urbutis. Lietuvių kalbos išdavystė. Antra (praplėsta) laida. V., 2007, p.156).

  1. Nors visi iki vieno „originaliosios“ svetimvardžių rašybos šalininkų argumentai tokiai rašybai pateisinti yra paneigti, tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkakliai kartoja: nutarimas geras, jis leidžiąs laisvai rinktis originalią arba sulietuvintą svetimvardžių rašybą.

Iš tikrųjų pasirinkimo laisvė visiškai priklauso nuo  leidėjų ar redaktorių malonės, o skaitytojai, t.y visuomenės dauguma, piliečiai, apskritai jokio pasirinkimo neturi! Jie priversti skaityti tokius leidinius, kokius išleidžia leidyklos, jie net nebeturi galimybės laisvai perskaityti iš kitų kalbų verstų leidinių autorių pavardžių !!!

Taigi dabartinė mūsų leidybos praktika anaiptol ne pavyzdys ir ne argumentas sprendžiant įrašų asmens dokumentuose klausimą. Ją reikia nedelsiant keisti.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo atkreipti į tai dėmesį, prisiminti parlamentinės kontrolės pareigą ir pareikalauti, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija kuo greičiau ištaisytų 1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo 5-tą punktą, akivaizdžiai pažeidžiantį Lietuvos piliečių konstitucinę teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba.

Vilties teikia Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės Vilniaus rotušėje 2015 m. spalio 26 d. pasakytoje sveikinimo kalboje nuskambėjęs raginimas: „Teisininkų žodžiai „galimai prieštarauja Konstitucijai“ mums visiems turi būti kaip raudonas šviesoforo signalas. Signalas sustoti. Sustokime. Dar ir dar kartą atverskime Konstituciją. Ir tikiu, kad rasime teisingesnį sprendimą.“ Norime tikėti, kad šiuo principu bus nuosekliai vadovaujamasi ir to paties reikalaujama iš visų Seimui atskaitingų institucijų.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai primename Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią valstybės įstaigas tarnauti žmonėms. Klausiame: Kodėl jūs nevykdote šio konstitucinio įpareigojimo, neatsižvelgiate į daugkartinius, visapusiškai pagrįstus visuomenės prašymus ištaisyti minėtą ydingą nutarimą? Kodėl atsisakote nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti pagal didžiojo varpininko Vinco Kudirkos jau kadaise įžvalgiai suformuluotą principą – visur rašome sulietuvintas svetimvardžių formas, originalią prireikus pateikdami kaip papildomą informaciją? Juk puikiai iš istorijos žinote (tai liudija ir dabartis), kai šio principo nepaisoma, svetimųjų vardų rašyba lieka netvarkinga (žr. Z. Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija, t.5. Bendrinės kalbos iškilimas. V.,1992, p.101).

Spaudos ir knygų leidėjų prašome nedarkyti lietuvių kalbos, nevarginti skaitytojų nepaskaitomais vardažodžiais. Susipraskite! Grįžkite prie tvarkingos, nuoseklios nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos, kad visi galėtų laisvai skaityti visus lietuviškus tekstus, o esant reikalui, čia pat skliausteliuose (ar rodyklėse) matytų svetimų tikrinių vardų tikrą, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą  originalą. Jūs tiesiog privalote gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją !

Tas pats principas tinka ir įrašams dokumentuose. Visa tai seniai įgyvendinta Latvijos Respublikoje. Laikas pasekti jos pavyzdžiu!

Viešai kreipdamiesi, lauksime ir viešo atsakymo.

Pasirašė po šiuo tekstu:

Lietuvos kultūros kongreso tarybos vardu: pirmininkas dr. Krescencijus Stoškusprof. dr. Juozas  Antanavičius, prof. habil. dr. Aldona Paulauskienė, prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas, prof. dr. Juozas Skirius, prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo  prezidentė Birutė Valionytė, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis, Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas dr. Romas Pakalnis, Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas prof. habil. dr. Alvydas Butkus, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos pirmininkė Alvita  Armanavičienė, Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis.            

Lietuvai  pagražinti  draugijos vardu: pirmininkas Juozas Dingelis, adv. Jonas Ivoška, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos vardu: pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, prof. habil. dr. Vitas Labutis, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Jonas Rekešius, Vilnijos draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, Pilietinės demokratijos instituto vardu Mindaugas Sidaravičius, Liaudies dainų klubo „Raskila“ pirmininkė Jurgita Janina  Vaitiekūnienė, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintautas Iešmantas, Vydas Astas, Algimantas Baltakis, Jurgis Gimberis, Vidmantė Jasukaitytė,  Vanda Juknaitė-Baltrūnienė, Raimondas Kašauskas, Jonas Liniauskas, Rimantas Vanagas,Vladas Vaitkevičius, Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nariai: Birutė ButkevičienėDanutė Labanauskienė, dr. Juozas Marcinkevičius, dr. Genovaitė Raguotienė,Vytautas Rimša, Povilas Saudargas.

2016.04.16; 06:21 

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. 

Continue reading „Galimas interesų konfliktas“

nutilde

Nesu lituanistas – tik paprastas gimtosios kalbos vartotojas. Tačiau man kaip tautiečiui, savo šalies patriotui (kas negerbia savo tautos – tas nemyli ir kitų!), niekada nebuvo tas pats, kas susiję su lietuvių tautos kultūra, pačia seniausia ir gražiausia jos kalba. Vyresnioji karta dar prisimena, kokia lietuvių kalbos padėtis buvo „prie ruso“, mato, kas su ja darosi dabar, kai esame lyg ir laisvi, bet… Ir aš su nerimu stebiu, kad dabar dažnai daug svarbių (gal ir lemtingų?!) sprendimų daroma neatsakingai, be įsipareigojimų lietuvių tautos ateičiai, t. y. ne tam, dėl ko ant Laisvės aukuro sudėta tiek daug aukų.

Continue reading „Kas nutildė mūsų kalbininkus?“

baranauskiene-

Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos atstovai nepaliaudami virkauja Europos Parlamente ir kitose tarptautinėse institucijose.

Jiems antrina ir mūsų vietiniai į intelektualo statusą pretenduojantys kosmopolitai, o tie, kurie drįsta prieštarauti, kaltinami visomis įmanomomis nuodėmėmis, pradedant šiaudiniu patriotizmu ir egoistišku nacionalizmu, baigiant sąmoningu strateginės partnerystės su Lenkija griovimu ir mažne siekiu įstumti Lietuvą atgal į Rusijos įtakos sferą.

Continue reading „Kieno nacionalizmas egoistiškesnis? Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose…“

juozaitis

Arvydo Juozaičio rašinį “Tauta iš žodžių, arba Es runaju latviski” (“Metai”, 2010, spalis) perskaičiau kaip priekaištą Lietuvai, lietuviams. Gal autorius ir neturėjo tokių minčių, gal tik man taip atrodo.

Apie šiandieninę Lietuvą šiame tekste – nė žodžio, bet aš tuos žodžius skaičiau tarp eilučių, mintyse vis lygindavau, vis kartodavau: o pas mus, o mes… Subtilus priekaištas išsivaikščiojančiai, “anglėjančiai” Lietuvai? Gal būtent dabar mes, lietuviai, darome istorinę, nepataisomą klaidą?

Latvijoje per amžius būdavo pavojinga kalbėti latviškai. Tačiau kalba – duona kasdieninė, ji maitina žmogų, stiprina. Ištarsi: “Es runaju latviski” (“Aš kalbu latviškai”) – ir įkvėpsi oro, pakelsi savyje vėliavą. Latvija atsirado kaip monolingvistinė valstybė, tik tokia ji ir gali būti. Nebus kalbos – nebus Latvijos”.

Continue reading „Tenka tik pavydėti“

simasius

Kal­ba – ben­dras mei­lės ry­šys, vie­ny­bės mo­ti­na, pi­lie­tiš­ku­mo tė­vas, vals­ty­bės sar­gas. Su­nai­kink ją – su­nai­kin­si san­tai­ką, vie­ny­bę ir ge­ro­vę, už­tem­dy­si sau­lę dan­gu­je, su­mai­šy­si pa­sau­lio tvar­ką. Taip prieš ke­lis šimt­me­čius kal­bos reikš­mę su­pra­to pir­mo­sios lie­tu­viš­kos kny­gos Lie­tu­vo­je au­to­rius Mi­ka­lo­jus Dauk­ša. Di­džio žmo­gaus di­di iš­min­tis – ne­sens­tan­ti, to­bu­lai iš­reikš­ta. Tą iš­min­tį tu­rė­tu­me su­pras­ti ir at­min­ti vi­si lie­tu­viai.Ypač to­dėl, kad kal­ba­me lie­tu­vių kalba – se­niau­si­ą­ja iš gy­vų­jų in­do­eu­ro­pie­čių kal­bų, ku­ri nu­si­pel­no ypa­tin­gos pa­gar­bos. Juo­lab kad ir mū­sų, ją var­to­jan­čių, tė­ra sau­je­lė paly­ginti su di­džių­jų tau­tų kal­bų var­to­to­jais.

Ne­bėr mū­sų bro­lių prū­sų, jot­vin­gių kal­bų. Gy­nėm, sau­go­jom sa­vą­ją vie­nin­te­lę per am­žius, kė­lėm, kai at­ro­dė – tuoj nu­mirs, o kai kas ją jau ir lai­kė mi­ru­sia. Prie­šai la­bai no­rė­jo mūsų kalbą nu­ma­rin­ti, sie­kė to jė­ga ir klas­ta. Ap­gy­nėm, iš­sau­go­jom, pri­kė­lėm.

Continue reading „Ar teisingumo ministras norėtų pasikeisti pavardę, arba Apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą“

temide__________

Svetimvardžių rašymas yra labai svarbi ir visuomenei aktuali kalbos kultūros dalis. Prieš ketverius metus  150 kultūros ir mokslo žmonių viešu laišku kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami patikslinti 1997 m. birželio 19 d. priimto 60-ojo nutarimo 5-tą punktą, kuris sukėlė didelę nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo sumaištį (Dienovidis, 2000 02 25). Laiško autoriai siūlė paprastą išeitį  – visuose lietuviškuose tekstuose visus svetimvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis pagal lietuvišką tarimą, o ten, kur reikalinga išsamesnė  informacija, skliausteliuose nurodyti ir jų originalią grafinę formą atitinkamos kalbos rašmenimis. Kalbos ir informatikos mokslų duomenimis įrodyta, kad tai vienintelis būdas lietuviškame tekste išsaugoti nepažeistą lietuvių kalbos sistemą ir tikrąją svetimvardžio grafinės formos autentiką, pašalinti beprasmes kliūtis visuomenės savišvietai.

Continue reading „Svetimvardžių “autentiškoji” rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“

seimas_01

Iki šiol niekaip nesugebama susitarti, kaip derėtų lietuviškuose tekstuose rašyti kitų kalbų kilmės tikrinius vardus. Pasidarė madinga juos rašyti ,,europietiškai“, t.y. ,,autentiškai“, ,,originalia forma“.Tokiam rašymui pritaria  Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tačiau bėda, kad ,,autentiškai“ parašytus svetimvardžius mažai kas gali perskaityti. Kyla pagrįstas nepasitenkinimas. Prabilta net apie tokio tikrinių svetimybių vartojimo grėsmę lietuvių kalbos pagrindams, apie šiurkštų Valtybinės kalbos įstatymo ir  skaitytojų teisių pažeidimą

Skaitytojų dėmesiui pateikiame Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės ir Lietuvių tautinės kultūros forumo Nuolatinės darbo grupės bendrą pareiškimą tuo klausimu. Pareiškimas 2006 m. kovo 14 d. įteiktas Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių  kalbos komisijai.

Continue reading „Prisidengus “europietiškumo” skraiste, knisamos gražios lietuvių kalbos medžio šaknys…“

lietuviu_kalbos_isdavyste

Vieni gina reikalavimą visus lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų (per šimtą, imtinai nuo islandų iki vietnamiečių) tikrinius daiktavardžius rašyti originalia forma, t. y. jų nelietuvinti. Karščiausios tokios nuostatos šalininkas – kalbininkas, buvęs Lietuvių kalbos komisijos (LKK) narys, ekspertas, prof. Vytautas Ambrazas. Jam advokatavo prof. Vytautas Vitkauskas. Jie oponentų vadinami „vakariečiais“. Antrosios stovyklos atstovai (žymūs kalbininkai, profesoriai Vincas Urbutis, Arnoldas Piročkinas ir kt.) argumentuotai pasisako už nusistovėjusios raštuose tradicijos svetimvardžius rašyti pagal mūsų rašybos taisykles išsaugojimą. Juos vadinsiu tradicijų saugotojais.

Continue reading „Svetimvardžių rašyba – elitui?“