Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, liepos 14 d. (ELTA). Kitą savaitę būtinąją karinę tarnybą Estijos gynybos pajėgose pradės per 2200 žmonių.
Savo noru eiti į kariuomenę, nelaukdami šaukimo iš karinių institucijų, nusprendė 71 proc. būsimų eilinių, o tai yra naujas rekordas, pranešė penktadienį Gynybos išteklių departamento spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas ERR.
Norą stoti į karo tarnybą pareiškė ir 36 savanorės.
Vasaros šaukimas į 11 mėnesių karinį rengimą yra masiškiausias, per jį daugiausia šaukiami gimnazijas ar aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai.
Dauguma šauktinių tarnaus 1-ojoje ir 2-ojoje pėstininkų brigadose.
Dauguma į būtinąją karinę tarnybą stojančių jaunuolių turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Trečiasis ir paskutinis 2023 metais šaukimo etapas numatytas spalio 16–22 dienomis.
Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Estija, kuri pagal savo ekonomikos dydį prisidėjo daugiausia karine parama Ukrainai, ketvirtadienį paragino sąjungininkus labiau padėti karo draskomai šaliai.
Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras kreipėsi su tokiu raginimu po Taline vykusių derybų su šalyje viešinčiu JAV kolega Lloydu Austinu.
„Nors Jungtinės Amerikos Valstijos prisideda daugiausia absoliučia išraiška, Estija didžiausią indėlį įneša santykine išraiška, – žurnalistams sakė H. Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“
Tada jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų toliau padėti Kijevui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.
H. Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra ką duoti“. Pati Estija pareiškė kitais metais planuojanti viršyti trijų procentų BVP ribą.
H. Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos padidinti bendrą karinę pagalbą Ukrainai iki bent 100 mlrd. eurų. Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau skyrė beveik pusę šios sumos kaip paramą Ukrainai saugumo srityje.
Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą, nuo uniformų, šaulių ginklų ir amunicijos iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.
Galiausiai H. Pevkuras paragino Europos Sąjungą „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių. Pastarosiomis dienomis buvo susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka artilerijos sviedinių atsargos iš JAV ir kitų sąjungininkų.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gruodžio 20 d. (ELTA). Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį mokomoji kalba šalies mokyklose ir vaikų auklėjimo įstaigose yra estų kalba, praneša portalas ERR.
Įstatymą, sudarantį sąlygas pereiti prie švietimo estų kalba, šalies parlamentas priėmė gruodžio 12 d.
Perėjimas prie švietimo valstybine kalba prasidės 2024-2025 mokslo metais, kai prie estų kalbos pereis vaikų darželiai, taip pat bendrojo lavinimo mokyklų pirmosios-ketvirtosios klasės.
Visiškas perėjimas prie švietimo estų kalba baigsis iki 2029-2030 mokslo metų pradžios.
Miuirivachės gatvelė vingiuoja Talino senamiesčiu. Siaura, grįsta akmenimis, iš visų pusių suspausta senoviškų namų. Senojo Tomo mieste tokių – gausu. Visos jos panašios – gražios, jaukios, mielos. Knieti dairytis, grožėtis, tiesiog vaikštinėti.
Tomas įsiminė Miuirivachę visam gyvenimui. Kai 1984 metų rudenį atsibeldė į Taliną paūžauti garsiuosiuose estiškuose baruose, kelionės krepšį numetė Miuirivachėje. Viename iš trečiojo aukšto butų senoviško sukirpimo name.
Už estišką stogą virš galvos vaikinas dėkingas motinai. Erdvus kambarys aukštomis lubomis priklausė institutui, kuriame darbavosi mama. Tik ne lietuviškąjam, o estiškąjam filialui. Miuirivachėje sustodavo į Taliną komandiruotėn išsiųsti instituto darbuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano. Tą rudenį niekas neplanavo keliauti į Estijos sostinę, todėl mama parūpino sūnui buto raktus. Motinai teko atvirai direktoriui šnibžtelėti, kad sūnus prieš kariuomenę norįs prasiblaškyti Estijoje. Lietuviškojo filialo bosas neprieštaravo.
Raktai nuo kambario – rimta pagalba. Anuomet ieškoti laisvų lovų Talino viešbučiuose – bergždžios pastangos. Kiek tų viešbučių sovietmečiu bebūta? Jei ne mamos protekcija, Tomui nė mintis į galvą nešautų trenktis į Taliną. Kur ištiesi pailsusias kojas? Prišnerkštoje laukiamojoje traukinių stoties salėje, iš kurios ant kietų kėdžių sumigusius išvaiko milicininkai, vos tik už lango pradeda brėkšti?
Numetęs kelionės krepšį Tomas nė neapsidairė. Vėliau, grįžęs apsižvalgys, kur vonia, lova, virtuvė. Vaikinas išsyk patraukė miestan. Skubėjo susirast linksmybių. Slapta kurpė planus, kaip patogu nakčiai būtų parsivest merginą. Čia niekas jo nepažįsta.
Nuodėmingos mintys tikrai sukosi jaunuolio galvoje, negi slėpsi, kas nepaslepiama? Bet smerkti Tomo neskubėkite. Jis – ne toks lengvabūdiškas, kaip galbūt atrodo. Amžius čia – ne didžiausias kaltininkas, nors, tiesą sakant, vasarą vaikinas atšventęs aštuonioliktąjį gimtadienį, tad karštas kraujas tikrai kunkuliuoja.
Pretekstas, kodėl susiruošė pavandravot Taline, visai kitas. Laisve mėgautis belikę vos kelias paras. Trečiosios pavakarę privalės vėl susirangyt ant gulto Lietuvos pusėn bildančiame traukinyje. Parlėks namo tik tam, kad dar po dviejų parų apimtas nerimo pravertų raudona žvaigžde paženklintas karinio komisariato duris tuometinėje Gorkio gatvėje, ir rusų kariškiai velniai žino kur jį išvežtų. Sklandę gandai, kad gruodžio 5-ąją šaukiamus lietuvius gabens arba Archangelsko pusėn, arba nutrenks kažkur už Uralo kalnų. Tomo žinioje – tos kelios paros, kada jis dar galįs siurbčioti alų ir diskotekose kirkinti paneles. Nepakvailios, kita proga pasitaikys tik po dviejų metų.
Bet, jei iki galo būsime atviri, net ir tai – ne svarbiausioji priežastis, kodėl Tomas atsidūrė Taline. Susiklostė taip, kad į kariuomenę išeiti jam buvo lemta paskutiniam. Visus savo klasiokus jau išlydėjęs. Vienus rugsėjo pabaigoje, kitus – spalį, trečius – lapkritį. Jie jau vargsta rusiškuose kariniuose daliniuose. Iš jų kol kas dar nesulaukė nė menkiausio laiškelio, todėl nieko nežino, gal jie jau žiauriai sumušti.
Tomui gi numatyta prisistatyti į karinį komisariatą gruodžio 5-osios rytą. Dabar – pati lapkričio pabaiga. Jis likęs vienui vienas kaip šuo, kaime pririštas prie būdos. Su tais, su kuriais drauge Universitetan įstojo, jis beveik nebendravo. Skyrė juos aklina siena. Per daug skirtingi interesai. Aniems – mokslai, nerūpestingas gyvenimas studentiškame bendrabutyje, pirmosios simpatijos. Jam – kerzavus batus plėšyti. Suvokė, kad kai po dviejų metų sugrįš, jie vienas kito greičiausiai nė nepažins. O jei sveikinsis, tai neišmanys, dėl ko ir kaip šnekučiuotis. Jie jau bus trečiakursiai, jis – vis dar pirmakursis. Ir jie, ir jis – šalto bei karšto ragavę, bet per daug skirtinga bus toji patirtis. Jiems nė velnio nerūpės, kiek skausmo Tomas patyrė kareivinėse. O Tomas jausis svetimas Saulėtekio bendrabučiuose, kur bendroje virtuvėje kepamos bulvės, kur vieni pas kitus be kvietimo užsuka gurkšnoti vyno, kur savaitgaliais lieka daug laisvų kambarių, ir likusieji sostinėje prisikviečia merginų.
Tad nėra ypatingai sunku suprasti, koks bjaurus liūdesys kankino Tomą. Vaikinų, su kuriais spardė kamuolį, žaidė indėnus, meškeriojo Neryje, vaikščiojo į mokyklą Žirmūnuose, – nė vieno. Netekęs paskutinio artimo draugužio, pirmą sykį skausmingai pajuto, kokia alinanti vienatvė. Tomas nuoširdžiai nesuprato, kaip gimtąjame mieste, kur, regis, iki skausmo pažįstamas kiekvienas kiemas, įmanoma jaustis vienišu. Nors kauk kaip kaukia tyruose vilkas. Bet buvo būtent taip. Visi aplink gyveno ne tuo, dėl ko Tomui neramu. Sumetė, kad nepažįstamame Taline galbūt atgaus pusiausvyrą. Mama pasakojusi, kad Talinas – gražus miestas, ten daug gražių blondinių.
XXX
Nubildėjęs laiptais žemyn jis iškart patraukė į senamiesčio centrą, kur, įtarė, įsikūrę populiariausi naktiniai barai. Tomui rūpėjo susirasti tą, kur mirguliuoja šviesos muzika, iš kolonėlių veržiasi mėgstami disko ritmai, o merginos neklausinėja, kam vaikinai jas vilioja į svečius.
Bet pamiršo įsidėmėti gatvės pavadinimą. Susigriebė tuomet, kai po kelias valandas trukusių pasižvalgymų nutarė grįžti į butą trumpam numigti, kad paskui turėtų jėgų iki paryčių trypti nusižiūrėtoje diskotekoje. Deja, gatvės pavadinimas išgaravo iš atminties tarsi niekad jo nebūtų girdėjęs. Mu, miau, mo – galvoje pynėsi tik tokios raidžių santraukos.
Iš pradžių tikėjosi surasiąs ją tiesiog aklai klaidžiodamas – kiek gi to senamiesčio Taline? Bet sukte suko ratus, kyšteldamas galvą į pačius atokiausius skersgatvius, o reikalingos – kaip nėra, taip nėra. Regis, jau prisimins, kur ji driekiasi, bet atskubėjęs mato, kad tai – ne toji, kurios ieškojo iškišęs liežuvį. Tomas nusikalė taip, kad vos pavilko kojas. Neišmanė, ko griebtis. Negi trauksiąs į paštą skambint mamai, koks gatvės, kad ją kur Perkūnas griebtų, užrašas?
Mažumėlę atsipūtė užkrimsdamas pirmoje pasitaikiusioje valgykloje ir vėl leidosi ieškoti. Aptiko ją atsitiktinai. Pasirodo, vingiavo čia pat, ten, kur mažiausiai tikėtasi. Anksti ryte, kai išlipo iš traukinio, virš Talino tvyrojo prietema, tad paryčiui Miuirivachė atrodžiusi vienaip, o kai prašvito, sumirgėjo visai kitomis, optimistiškesnėmis, spalvomis.
Tos gatvės pavadinimo Tomas kaip gyvas nepamirš. Miuirivachė!
XXX
Tomas saldžiai numigo. Išsimaudė. Užsitempė naujausius, ypač madingus džinsus, įsisuko į odinę striukę, taip pat sukirptą pagal paskutinį mados šauksmą. Apsitaisė būtent taip, kaip anuomet priklausė madų besivaikančiam jaunuoliui.
Tada nusileido žemyn. Jau vakarėjo. Miuirivachėje – tik vienas kitas praeivis. Jau buvo pasiruošęs lėkt naktinio baro link. Bet, nesuvokdamas tikrosios priežasties, liko stovėti kaip įbestas. Pats nesuprato, kodėl lipte prilipo prie senoviško pastato durų. Tarsi kažkas paslaptingai šnibždėtų į ausį: palūkuriuok, taip reikia…
Tomas nesipriešino nuojautai: didelės čia bėdos – pusvalandis šen, pusvalandis – ten. Jam pačiam tapo smalsu, ar išties nutiks kažin kas netikėta. Tuomet išgirdo gatve atkulniuojant triukšmingą būrį jaunuolių. „Štai jų man ir betrūko, dar susimušime“, – mintyse ironiškai nusijuokė.
Miuirivache žygiavo į kariuomenę šaukiami estai. Gal koks trisdešimt vaikinų. Plikai nuskustos galvos, ant nugarų pūpsinčios senos, nudrengtos kuprinės. Naujokų su niekuo nesumaišysi, juolab kad juos lydėjo du vyrai sovietinės armijos karininkų uniformomis. Būrys judėjo lėtai. Netoli Tomo jie trumpam stabtelėjo, karininkui rusiškai sušukus „perekur“. Vieni jaunuoliai užsirūkė, kiti – tarpusavyje liūdnai šnekučiavosi.
Tomas prisiminė draugų palydas Vilniuje. Akyse stovėjo anksti ryte valgiais ir gėrimais apkrautoje virtuvėje verkianti Algirdo mama, prašanti sūnaus būti atsargiam. Panašiai nutiko ir tuomet, kai į karinį komisariatą išlydėtas Benas, Raimundas, Giedrius, Saulius. Koridoriuje verkia mamos, tetos, močiutės. Tėvai ir dėdės santūriai kramtė lūpas. Tik jie, šaukiamieji, drąsūs, žvalūs, pasitikintys jėgomis. Tikri kietuoliai. Jie grįšią, būtinai sugrįšiantys. Sveiki ir gyvi. Ne cinkuotuose karstuose.
Prisimindamas šias akimirkas Tomas pagaudavo save vis dažniau svarstant, o kaip nutiks, kai jį lydės? Mama tikrai susigraudinsianti. Bet nejaugi ašarą išspaus ir niekad neverkiantis tėvas? Tomas nenorėjo matyti susigraudinusio tėvo. Tėvas jam buvęs stiprybės, ištvermės, drąsos etalonas. Tėvui ašaros būtų labai netikusios. Bet Tomas nujautė, kad pačią paskutinę akimirką tėvas vis tik susijaudins. Tai greičiausiai nutiks ankštoje virtuvėje, kur mažiau akių.
Tomą pažadino iš naujokų būrio netikėtai prisiartinęs vaikinas. Aukštas, stambus, tvirtas plikis prabilo estiškai. Kai Tomas atsakė esąs lietuvis, šis rusiškai su ryškiu estišku akcentu pasiteiravo, ar nenuvažiuotų į Talino priemiestį Piritą pas jo tėvus ir nepasakytų, kad jis, Rainis, dabar vežamas į aerouostą, bet išskris tik ryte. Jei tėvai galės, tegul atvažiuoja į oro uostą. Jie dar turėtų apie dešimt valandų pašnekučiuoti.
Tomas pasimetė užkluptas keisto prašymo. Nenorėjo belstis kažkur į Talino pakraščius. Bijojo pražiopsoti diskotekos pradžią. Pergyveno, kad bus išgaudytos pačios gražiausios merginos, ir jis liks be nieko. Bet šauktinio pageidavimas buvo tarsi šventas reikalas. Po penkių parų jis pats atsidurs Rainio kailyje.
Tomas užsirašė Rainio tėvų adresą, susirado taksi. Volga ilgokai nardė blausiai nušviestomis nepažįstamo miesto gatvėmis. Galų gale žviegdama įsuko į kažin kokį privačių gyvenamųjų namų kvartalą. Taksistas sustojo prie tvora aptverto dviejų aukštų namo. Tomas paprašė palaukti. Jis – trumpam. Tik ištars kelis žodžius ir – atgal. Į Taliną, šėlioti naktiniame bare. Iki pat pirmųjų gaidžių, iki sąmonės netekimo.
Kiemo vartus pravėrė pagyvenęs vyriškis. Nustebęs žvelgė į Tomą. Šeimininko akys buvo tokios pat liūdnos, susikrimtusios, skausmo paženklintos, kaip ir savo sūnus į kariuomenę lydėjusių Gitano, Giedriaus, Aido tėvų akys. Tomui atrodė, kad jis jau mokąs atskirti, kada tėvai liūdi svetimon kariuomenėn į rekrūtus atiduotų vaikų.
Vos tik Tomas ištarė Rainio vardą, vyriškis tarsi prabudo. Sukluso. Apsidžiaugė. Pakvietė vidun. Iš viršaus pašaukė žmoną. Laiptais atbildėjo pagyvenusi moteriškė, įkandin jai – dvi jaunos merginos, dar kažin koks senolis. Vartus atidaręs vyriškis paskubom joms kažką estiškai aiškino dažnai minėdamas Rainio vardą. Pagyvenęs vyriškis skubino artimuosius. Kai užsimetė kas paltą, kas striukę, visi išvirto į kiemą, puolė baltos volgos pusėn. Taksi pasuko Talino pusėn. Tomą išlaipino Miuirivachėje, jo dar pasidomėjo, kokiame bute įsikūręs. Ir su dukra bei sūnaus mergina Rainio tėvas nuskubėjo į oro uostą. Tos kelios papildomos valandėlės, kurias praleis drauge su sūnumi, pagyvenusiam vyriškiui, regis, buvo svarbesnės už viską pasaulyje. Tomas tai jautė. Tomui buvo malonu, kad taip tvarkingai susiklostė: ir estų vaikinui padėjęs, ir diskotekon nesusivėlino.
Beje, diskotekos būta šaunios. Vertėjo ten užsukti: visi atsipalaidavę, draugiški, linksmi, merginos noriai kabinasi ant kaklo. Degtinė – tyra lyg vaiko ašara, net ir papiktnaudžiavus tokia, ryte galva neplyš iš skausmo.
XXX
Į Miuirivachės gatvę parsirado paryčiais. Jautėsi išvargęs. Ne juokas kiaurą naktį raityti temperamentingus bugi vugi ir gurkšnoti degtinės kokteilius. Nepadaugino, tačiau išseko. Ar jautėsi laimingas? Taip, juk susipažino su žaviomis blondinėmis trumpais sijonukais. Tiesa, atsivilioti į Miurivachę nepavyko nė vienos. Užtat prisijuokė, priskaldė anekdotų. Atsikratė slogių minčių ilgam. Bus ką prisiminti.
Krito lovon. Užmigo kaip užmuštas.
Kai per miegus išgirdo cvaksant durų skambutį, nustebo. Kas gi čia? Gal kažkas iš instituto atėjęs pranešti, kad atvažiavusi delegacija, ir jis privalėsiantis persikraustyti kitur? Bet kur – į geležinkelio stotį, kur trenkia anglimi, dūmais, neplautomis grindimis?
Talino senamiestyje. Gintaro Visocko nuotrauka
Atsargiai pravėrė duris. Išvydo Rainio tėvą. Gal kažkas nutikę Rainiui? Ne, tėvas atvykęs padėkoti už tai, kad Tomas jam padovanojęs galimybę keletą papildomų valandėlių pasidžiaugti sūnumi. Jam tai – velniškai svarbu. Jis šito niekad nepamirš. Norėdamas atsidėkoti jis kviečiąs Tomą pietums. O po pietų pavežiotų po Taliną. Bus šaunesnis už patį iškalbingiausią gidą. Juk – rašytojas. Ne bet koks, o istorinių romanų rašytojas.
Tomas suprato: tai būtent tas atejis, kai atsisakyti – nevalia. Tomui į atmintį įsirėžė pagyvenusio vyro veidas: laimingas, kad dar keletą valandų galėjęs pasiškekučiuoti su sūnumi, ir tuo pačiu – liūdnas, nes išsiskyrimas vis tik labai ilgas. Dveji metai, arba maždaug septyni šimtai parų, arba per 17 tūkstančių valandų. Net nusipurtė, kaip jam tiek teks iškęsti…
Kol Tomas pietavo pas estų rašytoją, šis jam rodė savo knygas, straipsnius, sūnaus nuotraukas, pasakojo savo giminės istoriją. Padovanojo savųjų romanų ir estų kalba, ir išverstų į rusų šneką. Paskui nuvežė į Kik In Di Kiok pilies bokštą, aprodė Rotušę, Ilgojo Hermano bokštą. Anksčiau virš Ilgojo Hermano, kai Estija buvo nepriklausoma, kasryt iškilmingai grojant estiškam himnui, buvo keliama estiška trispalvė. Ji labai gražiai plaikstydavosi vėjuje. Sovietinėje Estijoje ši tradicija griežtai uždrausta. Baltos – mėlynos – juodos vėliavos neišvysi. Tabu.
Paskui jie svečiavosi vyno bare, kur Tomą vaišino ypač gardžiu karštu vynu. Paskui buvo nusileidę į požemius, kur įrengtas pats garsiausias alaus baras Taline. Paskui nukeliavo prie jūros, kur vaikštinėjo paplūdimiu ir grožėjosi Baltijos jūra…
Tomą grąžino į Miurivachės gatvę vakarėjant. Atsisveikindamas Rainio tėvas susigraudino. Prisipažino, kad jam baugu grįžti namo, kur nebėra sūnaus. Bet reikia važiuoti, nes žmona vienui viena. Dar užsiverks.
XXX
Vakare Tomas patraukė ton pačion diskotekon. Vėl – naujos pažintys, vėl – degtinė su sultimis. Tomui atrodė, kad pasilinksminimai naktiniuose Talino baruose – tai svarbiausia gyvenime. Nepasiautėsi – nebūsi tikras vyras. Nepaūžausi – nebūsi kietas vyras. Tai – tarsi stiprybės eleksyras, suteiksiantis jėgų ištverti 730 parų, ir tada vėl atsirasianti proga sugrįžt į požemiuose įrengtą naktinį „Vana Tallinn“ barą.
Bet štai kaip keistai nutiko: maždaug po pusmečio kilusių muštynių su vadinamaisiais „seniais“ dejuodamas karinio dalinio ligoninėje Tomas neprisiminė nei estiškos diskotekos, nei kokteilių su degtine ir sultimis, nei panelių, kurias atsargiai glamonėjo sulaukęs lėto šokio. Jų tarsi niekad nebūta. O štai Rainio tėvą, solidų, pagyvenusį, susikrimtusį estų rašytoją, – prisiminė. Matė labai ryškiai. Įsidėmėjo kiekvieną raukšlę kaktoje, kiekvieną akių žybtelėjimą, iš balso tembro atspėdavo, kada rašytojas – susikrimtęs, kada – džiūgauja.
Besivoliodamas aitriais vaistų kvapais persisunkusioje karinės ligoninės palatoje Tomas kūrė planus, kaip po dviejų metų būtinai sugrįšiąs į Taliną, kad vėl pasivaikščiotų po Miurivachę ir, žinoma, užsuks į svečius pas Rainio tėvą. Jis tuomet nė nenutuokė, kad po Rainio išleistuvių neprabėgus nė kelioms savaitėms senasis rašytojas pasimirė. Sustojo širdis.
Tėvo ir sūnaus susitikimas oro uoste, pasirodo, buvo paskutinis.
Iš būsimos Gintaro Visocko knygos „Novelių karaliaus pasakojimai”.
Talinas, gruodžio 1 d. (ELTA). Kinijos ambasada Taline griežtai pasmerkė dviejų Estijos parlamentarų vizitą į Taivaną.
Riigikogu deputatai Jüris Jaansonas ir Madis Millingas iš Reformų partijos lankosi Taivane kartu su Lietuvos ir Latvijos parlamentarais.
„Jie ne tik susitiko su Taivano regiono lyderiais, bet ir pasiūlė, kad Estija atsargiai, „žingsnis po žingsnio“, artėtų prie Taivano pripažinimo, taip pat prie vadinamosios Taivano atstovybės atidarymo Estijoje, – sakoma Kinijos ambasados pareiškime, kurį cituoja portalas ERR. – Šie nederami žodžiai ir poelgiai yra šiurkštus kišimasis į KLR vidaus reikalus, pakerta Kinijos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, prieštarauja Estijos skelbiamai vienos Kinijos politikai, daro žalą Kinijos ir Estijos santykiams. Kinija tai griežtai smerkia“.
Anksčiau šią savaitę Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pareiškė, kad šiuo metu neplanuojama atidaryti Taivano atstovybės Taline.
„Estija savo santykiuose su Taivanu visada laikėsi vienos Kinijos politikos ir šiuo metu neketina jos keisti“, – pabrėžė URM vadovė.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su oficialiu vizitu lankysis Estijoje, kur susitiks su Estijos gynybos ministru Kalle Laanetu. Ministrai aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, saugumo situaciją regione, bendradarbiavimą su JAV ir karių atitraukimą iš Afganistano, sakoma ministerijos pranešime.
„Estija yra ypač svarbi Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Baltijos šalių bendradarbiavimas išlieka vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų. Norint stiprinti regioninę gynybą, Baltijos šalims savo veiksmus yra svarbu koordinuoti visuose daugiašaliuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES, bendradarbiaujant su JAV,“ – prieš išvykdamas į Estiją sakė A. Anušauskas.
Vizito metu suplanuotas ministro apsilankymas didžiausiame Estijos kariniame poligone Tapoje, kur bus pademonstruotos Estijos kariuomenės pagrindinių pratybų sąlygos, infrastruktūra.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Aktyviausiai Baltijos šalys bendradarbiauja NATO oro policijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo, bendrų pratybų srityse. Ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai, tokie kaip Baltijos karinė jūsų eskadra, Baltijos gynybos koledžas, regioninis jūrinės erdvės suvokimo pajėgumo kūrimas. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šalies žmonių vardu pasveikino Estiją 103-iųjų Nepriklausomybės metinių proga.
Sveikinime Estijos Respublikos prezidentei Kersti Kaljulaid ir Estijos žmonėms šalies vadovas linki ilgų klestėjimo metų, sveikatos ir visokeriopos sėkmės.
„Lietuvą ir Estiją sieja pagrindinės laisvės ir demokratijos vertybės bei teisinės valstybės principai. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja, siekdamos stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą ir klestėjimą. Lietuva ir Estija buvo, yra ir bus artimiausios politinės ir ekonominės partnerės. Būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis, pastarąjį šimtmetį kartu žengiame laisvės ir nepriklausomybės keliu, siekdamos įveikti dabartinius ir ateities iššūkius bei užsitikrinti ir kuo geriau panaudoti esamas ir naujas galimybes. Taip pat džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių“, – rašoma prezidento sveikinime.
Šalies vadovas pareiškė pasiryžimą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, kovos su klimato kaita, ES vidaus rinkos stiprinimo, energetinio saugumo ir kitose srityse.
Ministrė pirmininkė I.Šimonytė Vyriausybės ir Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai sveikina Estiją Nepriklausomybės dienos proga.
„Mūsų šalis jungia bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Turime bendrus interesus daugybėje sričių ir esame tvirtai įsipareigoję Europos bei transatlantinei vienybei. Tvirtai tikiu, kad veiksminga partnerystė, paremta abipusėmis vertybėmis ir supratimu, kurių siekiame kiekvieną dieną, ir toliau bus nepajudinamas pagrindas mūsų bendradarbiavimui“, – sakoma premjerės sveikinime. Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pasveikino Estijos Respublikos Rygikogo pirmininką Henną Põlluaasą ir visus Estijos gyventojus Nepriklausomybės dienos proga.
„Šiais metais, kai minime oficialių dvišalių Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos santykių 100-metį, man ypač malonu palinkėti Estijos Respublikos Rygikogui sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Estijos gyventojams“, – teigiama Seimo pirmininkės sveikinime.
Lietuvos parlamento vadovė savo sveikinime taip pat pabrėžia Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo svarbą.
„Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę. Sveikinu Estijos žmones visame pasaulyje ir džiaugiuosi seseriško mūsų ryšio tvirtumu“, – sako parlamento vadovė.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos vadovė Kersti Kaljulaid. Prezidentūros nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
„Estija ir Lietuva visuomet buvo vienmintės, vertybių – laisvės, demokratijos, žmogaus teisių – gynėjos. Baltijos šalių kova už nepriklausomybės atkūrimą – pavyzdys visoms valstybėms, siekiančioms laisvės“, – rašoma prezidento sveikinime.
Estijos nepriklausomybės komitetas šalies nepriklausomybė atkūrimą ir atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos paskelbė 1991 m. Vėlų rugpjūčio 20-osios vakarą dėl Estijos nepriklausomybės atkūrimo balsavo 70 Estijos delegatų.
Kaip ir Lietuva, pirmą kartą nepriklausomybę Estija paskelbė 1918 m. (vasario 24 d.), tačiau nuo1940 m. šalis vėl buvo okupuota iki 1991 m.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.
Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
Liepos 20 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo tradiciniame kasmetiniame Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime Taline (Estijoje). Susitikime svarstyti Europos Sąjungos, saugumo, Rytų partnerystės ir kiti aktualūs užsienio politikos klausimai.
„Remiame Vokietijos pirmininkavimo Europos Sąjungos taryboje prioritetus. Transatlantinis ryšys turi būti išsaugotas – jam alternatyvos nėra. Dėl mėginimų perrašyti istoriją ir įteisinti dabartinius ir galimai būsimus veiksmus, sankcijos Rusijai turi būti išlaikytos iki bus pasiekta pažanga Minsko procese. Darbotvarkėje taip pat lieka Rytų partnerystės klausimas“, – sakė L. Linkevičius.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie situaciją Sirijoje ir Libijoje. Sutarta, kad su NATO sąjungininke Turkija reikia palaikyti nuolatinį dialogą ir tęsti bendradarbiavimą.
Trijų Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimai vyksta kasmet nuo 1996 metų paeiliui vis kitoje šalyje. Šių metų susitikimo organizatorė – Estija.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Estijos sostinėje Taline vandalai išniekino memorialą komunizmo aukoms, ant jo išraižydami penkiakampes žvaigždes ir kitokius įrašus, praneša naujienų agentūra dpa.
Informaciją apie nusikaltimą patvirtino Estijos istorijos institutas, kuris kreipėsi į policiją.
Panašus įvykis nutiko ir 2018 m. lapkritį, netrukus po memorialo atidarymo.
Memorialas, kuriame įrašyti 1940-1953 m. 22 000 nužudytų, įkalintų ar ištremtų estų vardai, įrengtas netoli didelio tarybinio paminklo ir vokiečių karių kapų.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
Estija švelnina priemones, paskelbtas kovoje su koronavirusu, ir gegužės 11-ąją vėl atveria prekybos centrus bei kultūros įstaigas. Klientus vėl galės aptarnauti kavinės bei restoranai. Nuo gegužės 15 dienos atnaujinamos pamokos mokyklose.
Prekybos centruose ne tik veiks parduotuvės, bet ir bus teikiamos paslaugos, žmonės galės prisėsti vietos kavinėse. Tačiau kino teatrai, boulingo takai ar žaidimų zonos liks uždarytos.
Prekybos centrų lankytojams nurodyta dėvėti kaukes ar prisidengti nosį bei burną. Ir toliau galios vadinamoji 2+2 taisyklė – kartu būti galės ne daugiau kaip du asmenys, jie turės laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.
Prekybos centrai Estijoje buvo uždaryti kovo pabaigoje. „Ribojimų švelninimas padės užtikrinti pajamas prekybos centrų darbuotojams ir su tuo susijusioms sritimis – didmeninei prekybai, paslaugų bei transporto įmonėms“, – sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas.
Nuo gegužės 15 dienos, laikantis griežtų reikalavimų, į mokyklas sugrįš pirmieji moksleiviai ir studentai. Ši nuostata taikoma bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms. „Mokslininkai leido palaipsniui atnaujinti kontaktines pamokas“, – sakė švietimo ministras Mailis Repsas. Pamokos galės vykti mokyklų patalpose mažose iki 10 žmonių grupėse. Išimtis taikoma egzaminams, kurie gali būti laikomi didesnėse erdvėse.
Nu gegužės 11 dienos lankytojams duris atvers muziejai ir parodos. Bus leidžiamos iki 10 žmonių grupės. Nuo gegužės 10-osios bus galima lankytis ir pamaldose. Tačiau visas atvejais ir čia galios 2+2 taisyklė.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje iki šiol patvirtinta 1 711 koronainfekcijos atvejai, 55 žmonės mirė.
Seimo nariai Viktoras Rinkevičius, Andriejus Stančikas ir Gintaras Vaičekauskas vasario 13–14 dienomis dalyvaus jungtiniame Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų, Gamtos išteklių ir aplinkosaugos bei Biudžeto ir kontrolės komitetų posėdyje Taline.
Numatyta aptarti Baltijos valstybių bendradarbiavimą ekonomikos srityje, ypač didelis dėmesys bus skirtas žiedinei ekonomikai ir pagrindinėms kylančioms kliūtims.
„Žmonėms reikia bendro supratimo apie atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos perspektyvą ateityje. Svarbu skatinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą. Vienas didžiausių Baltijos valstybių uždavinių – užtikrinti skirtingus pakuočių atliekų srautus, kad verslo įmonės būtų suinteresuotos dirbti šioje srityje. Suprantama, tam prireiks laiko ir inovacijų, bet jei Baltijos valstybėms pavyktų įdiegti bendrą užstato sistemą, tai atvertų galimybes plačiau bendradarbiauti ir kitose atliekų perdirbimo srityse. Tai galėtų būti pirmasis toks projektas Europos Sąjungoje, kuris parodytų, kaip šalys šioje srityje gali bendradarbiauti“, – sako Seimo narys A. Stančikas.
Posėdyje taip pat bus kalbama apie palankesnės verslo aplinkos kūrimo politiką, investicijas apskritai ir tiesiogines užsienio investicijas.
Parlamentarai numato įvertinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą skaitmeninėje srityje.
„Baltijos valstybių bendradarbiavimo apimtis ir formos yra plačios. Pastaraisiais metais Baltijos Asamblėja aptarė tarpvalstybinį keitimąsi informacija sveikatos priežiūros, saugumo ir gynybos, transporto, energetikos, prekybos, viešosios tvarkos ir kt. sektoriuose. Svarbi bendradarbiavimo sritis galėtų būti finansai, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis tarpvalstybinis keitimasis informacija apie įtartinus sandorius. Šiandien turime spręsti ir mokesčių už aplinkos taršą unifikavimo klausimą: kad mokestinės sąlygos būtų panašios visose Baltijos šalyse, kad nebūtų manipuliavimo, kad verslo subjektai nejudėtų tarp mūsų šalių ieškodami palankesnių mokestinių sąlygų. Antras dalykas, Baltijos jūros regionas juk nedidelis, ir mums visiems aktualus tas pats Baltijos jūros taršos klausimas. Valstybės turi panašiai viską traktuoti ir apmokestinti“, – pabrėžia Seimo narys V. Rinkevičius.
Parlamentarų nuomone, siekiant vystyti dirbtinį intelektą, būtinas bendras požiūris Baltijos regiono mastu.
„Bendradarbiavimas dirbtinio intelekto ir apskritai skaitmeninės darbotvarkės srityje yra būtinas, nes atskirai įgyvendinti projektus yra itin brangu. Lietuva pasiūlė aptarti jungtinio inovacijų centro kūrimo idėją. Baltijos valstybės svarsto galimybes sujungti dirbtinio intelekto ekosistemas. Čia būtinas bendradarbiavimas nustatant reguliavimą ir standartus“, – pastebi Seimo narys G. Vaičekauskas.
Jungtiniame posėdyje bus aptarti veiksmai, kurių turėtų imtis Baltijos Ministrų Taryba, dėl Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo siekiant bendros dujų ir elektros rinkos, atsinaujinančios energijos išteklių projektų ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo.
Seimo nariai V. Rinkevičius, A. Stančikas ir G. Vaičekauskas yra Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai.
Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline.
Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
Estijos vyriausybė neketina svarstyti, ar šalies prezidentei Kersti Kaljulaid tikslinga vykti į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas.
„Vyriausybė tikrai nesvarstys šio klausimo“, – sakė jis interviu radijo stočiai „Radio 4“.
„Jei toks kvietimas apskritai bus gautas, jį gaus prezidentė“, – pridūrė J. Ratas. Jis priminė, kad šis klausimas nėra vyriausybės kompetencija.
„Jeigu oficialus kvietimas (Estijos prezidentei apsilankyti Maskvoje) bus gautas, tai reikia viską apsvarstyti, atsižvelgti į mūsų partnerių ir sąjungininkų pozicijas, taip pat į situaciją Estijos ir Rusijos Federacijos santykiuose, – pareiškė premjeras. – Aš jau esu sakęs, kad galiausiai šį sprendimą priims prezidentė. Mano pozicija tokia: jeigu prezidentė nuspręs važiuoti į Maskvą, aš ją palaikysiu“.
Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu pareiškė, kad jo žinyba nesiruošia šalies prezidentės vizitui į Maskvą.
Pasak ministro, URM vienareikšmiškai rekomenduoja prezidentei nevykti su tokiu vizitu. Prieš kelionę į Maskvą taip pat pasisakė parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas.
Kaip sakė portalui ERR pati K. Kaljulaid, kvietimo iš Maskvos ji kol kas negavo. Jeigu jis bus atsiųstas, prezidentė jį apsvarstys „su partneriais ir sąjungininkais“.
Keli šimtai Estijos piliečių šeštadienį susirinko sostinėje Taline reikalauti trijų partijų koalicinės vyriausybės, kurios sudėtyje pirmą kartą yra kraštutinių dešiniųjų partija, atsistatydinimo.
Demonstrantai laikė plakatus estų, anglų ir rusų kalbomis su užrašais „Kova su fašizmu – mano kardiotreniruotė“ ir „Jokio rasizmo, islamofobijos, neapykantos, smurto“.
Protestą organizavo judėjimas „Yes to Freedom, No to Lies“ (Taip – laisvei, ne – melams), kuris buvo suformuotas, kai kovo mėnesį ministro pirmininko Centro partija pradėjo derybas dėl koalicijos su „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų partija EKRE.
Euroskeptiška EKRE partija yra žinoma dėl populistinės retorikos ir nusistatymo prieš migrantus.
„Tai protestas prieš partiją, kuri nori suardyti viską, kas buvo padaryta per paskutinius 30 metų, pakeisti Konstituciją ir paversti Estiją kraštutinių dešiniųjų šalimi,“ – agentūrai AFP sakė vienas iš organizatorių Siimas Tuiskas.
Demonstracija surengta minint referendumo dėl Estijos narystės Europos Sąjungoje (ES) metines.
Šeštadienį sostinėje Taline dešimtys žmonių dalyvavo atskiroje demonstracijoje, raginančioje Estiją pasitraukti iš ES.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Viena iš Talino aikščių gali būti pavadinta prieš 4 metus nužudyto Vladimiro Putino kritiko Boriso Nemcovo vardu, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Tokį pasiūlymą Talino miesto taryboje pateikė opozicinė Reformų partijos frakcija. Pasak frakcijos nario Eeriko-Niileso Krosso, B. Nemcovas buvo Estijos draugas, prisidėjęs prie Estijos ir Rusijos ryšių stiprinimo.
Reformų partijos frakcija siūlo, kad B. Nemcovo garbei būtų galima pavadinti aikštę šalia Marcipanų muziejaus Talino senamiestyje, tačiau Talino savivaldybės tarybai siūloma apsvarstyti ir kitus variantus.
E.-N. Krosso teigimu, panaši praktika yra taikoma daugelyje pasaulio miestų. Kaip pavyzdį jis pateikė Vašingtone esančią B. Nemcovo aikštę.
Vilniuje pernai taip pat atidarytas B. Nemcovo vardo skveras. Skveras atidarytas sostinės Latvių gatvėje, priešais Rusijos ambasadą.
V. Putino ir korupcijos Rusijoje kritika pagarsėjęs B. Nemcovas buvo nušautas Maskvoje 2015 m. vasarį.
Antono Hanseno Tammsaare‘s romano „Tiesa ir teisingumas“ IV tomo viršelis. Slaptai.lt nuotr.
Metų pradžioje dienos šviesą lietuvių kalba išvydo iškilaus estų klasiko Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomio epinio romano „Tiesa ir teisingumas“ (1926 -1933) ketvirtoji knyga. (Rėmėjai – Estijos fondo „Kultuurkapital“ stipendija „Traducta“ bei Lietuvos kultūros taryba).
Niekas šiame pasaulyje nesikeičia amžių amžiais: tos pačios aistros verda dėl žmonijos išganymo (kuris, deja, taip ir neįvyksta), dėl tiesos ir teisingumo, dėl savo asmeninės laimės… ir dėl pinigų.
Skaitant ketvirtąją garsaus estų klasiko Antono Hanseno Tammasaares romano „Tiesa ir teisingumas“ knygą neapleidžia jausmas, jog viskas, kas vaizduojama romane, vyksta ne nepriklausomoje tarpukario Estijoje, Taline, prieš beveik šimtą metų, o dabar, šiais laikais, ir galbūt net Lietuvoje, galbūt net ir Vilniuje…
Ekonominės krizės, asmeninių bankrotų paliesti žmonės neretai neatpažįstamai pasikeičia; pasikeičia jų tarpusavio santykiai, net ideologija ir tikėjimas Dievo buvimu.
Tokie santykiai ištinka ir pagrindinio epo herojaus Indreko Paso šeimą – pasaulinės krizės metu bankrutuoja jo uošvio verslas, ir Indreko žmonai Karinai iš po kojų ima slysti lengvo ir nerūpestingo gyvenimo pagrindas. Aikštingoji Karina negali susitaikyti su tuo, kad gyvenimas griūna, kad vietoj kasdienių vakarėlių su draugėmis, vietoj tuščio čiauškėjimo su jomis apie aukštuomenės gyvenimą, – galbūt ne tik to jau nebebus, bet neliks net ir namų.
Visas šis pyktis visų pirma nukrypsta į Indreką, nes žmogus taip jau sutvertas, kad dėl visko, kas įvyksta, kaltas būna ne jis pats, o kažkas kitas. Na ir, žinoma, galbūt pats Dievas.
Bet štai dabar, šiuo sunkiu metu, anksčiau nelabai pasikliovusi Dievu, Karina vyrui rėžia: „Dabar aš tikiu, jog Dievas tebėra“.
Iš kur toks nušvitimas? O gi iš piktdžiugos, jog bankrutuoja ne tik jos prekiautojas tėvas Vesirozas, kuris jį apgavusiam biznio partneriui Kiogertaliui „suvaro jam dantis į gerklę“, bet ir… „galas visiems, kas susiję su Kiogertaliu, vadinasi – galas Ojasū, galas ir Lauriui kartu su jo laigonu, pagaliau galas ir…“.
Taigi – žmonijos išganymas ar savo asmeninės laimės drama? Kova dėl asmeninės laimės ir vis labiau šlyjančių santykių su žmona pagrindinį romano herojų Indreką atveda į gilią dvasinę krizę, kurios viena iš daugelio priežasčių – ir to meto aplinkos kontekste vis labiau ryškėjanti dvasinių vertybių devalvacija.
Ar kažko panašaus neregime ir šiandien?
Pasak šį epą labai kūrybiškai (o tai jau neabejotinai prilygsta gero rašytojo talentui) išvertusios Danutės Sirijos Giraitės, „Tiesos ir teisingumo“ ketvirtoji knyga daugumos kritikų vertinama kaip geriausia šio romanų ciklo dalis. „Kūrinio veiksmas, rodomas per dviejų skirtingų asmenų pasaulėjautą, suteikia romanui ypatingų psichologinių įžvalgų. „Indreko ir Karinos istorija yra viena įdomiausių ir patraukliausių veikėjų dvasios stebėsenų visoje A. H. Tammsaare‘s kūryboje“ , – knygos pristatyme cituojamas literatūros kritikas Heinas Puhvelis.
Tie, kurie ją skaitys, neabejotinai tam pritars. Gaila tik, kad tiražas (300 egz.) galbūt… per mažas. Bet… keičiasi laikai, keičiasi mados, knygų autoriai bei jų herojai…
Ir dar. Kai nemaža dalis knygų šiais laikais Lietuvoje leidžiama atžagariomis rankomis ir estetinei pajautai bei profesionalumui atbukusiu protu, negalima nesižavėti ir nuoširdžiai nepasidžiaugti kūrybingais „Krantų“ redakcijos žmonėmis – redaktore Nijole Kvaraciejūte, meniniu redaktoriumi Helmutu Šabasevičiumi (jis ir žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius – aut.) už šią puikią dovaną, leidusią per gilų grožinės literatūros kūrinio pjūvį lietuvių skaitytojui labiau pažinti Estijos žmonių nacionalinį charakterį, mūsų mentalinius skirtumus ir panašumus.
O gal vis dėlto mes labai… panašūs?
Knygos pristatymas vyks šių metų gegužės 3-ąją, 17 val. Martyno Mažvydo bibliotekos meno konferencijų salėje.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?
Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3-ąją Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei.
Vietoj planuoto pusvalandžio V. Putinas kaimyninės šalies vadovei skyrė virš dviejų valandų. Pokalbis vyko demokratiškoje aplinkoje: abu lyderiai bendravo savo kalbomis per vertėjus. Žvalgybos išauklėtas V. Putinas susilaikė nuo kalinių terminologijos, nors garbingam svečiui vengė žvelgti į akis. Nebuvo ironijos ir žeminimo šešėlio, kaip kažkada Helsinkyje bendraujant su D. Grybauskaite.
Rusų apžvalgininkų ironijos nesukėlė ir pikantiška detalė: K. Kaljulaid atidarė restauruotą ambasados pastatą, o iškilmingiems pietums atstovybėje iš Talino autobusu buvo atgabenta žuvis, kurią sunku rasti Maskvoje… Tik išdažyto pastato spalva nepraslydo pro kremliškos naujienų agentūros SPUTNIK akis: geltona spalva esą turėtų paslėpti į sienas dūžtančių kiaušinių pėdsakus. Vizito metu prie ambasados pastato piketavo apie 30 žirinovskininkų, panūdusių ginti rusakalbius Estijoje…
Bet svarbiausia – ko čia atvyko Estijos vadovė? Pirma, paraginti išplėsti bendradarbiavimą tarp ES ir Rusijos. V. Putinas tam pritaria, tik tvirtina, kad Vakarų sankcijos tam kuria barjerus. „Štai jūs, Baltijos šalys, padėkite jas panaikinti, tada gal ir mes sutiksime bendrauti su Briuseliu“, – tarsi kalba Kremlius.
Antra, aptarti geopolitiniai klausimai. Štai kalbėta, kaip vykdomi Minsko susitarimai. Taip, sako V. Putinas, padėtis nenormali, bet dėl šių susitarimų pažeidinėjimų kalta Ukrainos pusė. Sena giesmė.
K. Kaljulaid iškėlė kalbos klausimus ir tariamą rusakalbių diskriminaciją Estijoje. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas TV programai „Vremia“ paskui pagirs Taliną, kad „dėl rusakalbių mažumos padėties Pabaltijy iš estų atstovų pusės yra tam tikro lankstumo, ypač atidedant rusų mokyklų perėjimą į estų kalbą“. Ačiū ir už tai.
Susitikime kalbėta ir apie NATO, Baltijos šalių saugumo klausimus. D. Peskovas: „Jų baimė dėl grėsmės visiškai neturi pagrindo ir skatinamos Aljanso vadų bei užjūrio politikų…“
Estijos lyderė maloniai šypsojosi ir dažnai linkčiojo galva.
Baigiantis pokalbiui ji pakvietė V. Putiną į ugrų-finų tautų kongresą, kuris rengiamas 2020 m. Tartu. „V. Putinas sakė manantis, kad man turėjo būti sunku ryžtis šiam žingsniui. Aš parodžiau jam tyrimus, kurių rezultatai parodo, kad mūsų žmonės palaiko šį žingsnį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Estijos prezidentė.
Dar kalbėta sienos demarkacijos, pasienio regionų žymėjimo, „Nord Stream-2“, ekonominio bendradarbiavimo, kuris nusmuko 50 proc. per pastaruosius penkerius metus, ir kitais klausimais.
„Tai buvo puikus susitikimas, kuriame ilgai ir išsamiai aptarinėjome sudėtingus klausimus, bet net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis vyravo tarpusavio pagarba“, – apibendrino susitikimą estų lyderė. Ji sužavėta savo pačios nelaukta ir gana drąsia iniciatyva.
Bet ar jai pritaria kitos šalys?
Prieš vizitą iš Maskvos ataidėjo perspėjimas, kad Talino svečias pas V. Putiną vyksta visai be reikalo: su estais nėra apie ką kalbėti. Paprastų žmonių santykius apibūdina ir toks lakus posakis: prievarta mielas nebūsi.
Tai, kad Estijos prezidentė savo vizito nederino su kitomis Baltijos valstybėmis, suerzino Vilnių. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo: „Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (…) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“. „Rusijai aktualu parodyti, kad nėra izoliacijos, gal sukurti įprasto bendradarbiavimo įspūdį, prie ko prisideda tokie vizitai“, – naujienų agentūrai BNS pridūrė jis.
Kremliuje galėjo susidaryti jam palankūs įspūdis, kad Vakarai nėra vieningi, taikydami Rusijai sankcijas ir laikydami ją izoliacijoje. Žinoma, taip ir yra, o šis vizitas tapo tarsi pasiūlymu šią izoliaciją suplėšyti. Tuo tarpu Maskva savo agresyvios retorikos ir veiksmų nė nemano keisti.
Apžvalgininkai pastebi, kad vienu aspektu Baltijos šalių pretenzijos Rusijai gali tapti niekinės. Lietuva, Latvija ir Estija yra iškėlusios kompensacijų už sovietinės okupacijos padarytą žalą klausimą. Rusija, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, pažeidusi ir Tartu sutartį, todėl turi atlyginti Estijai nuostolius, sakė šios šalies teisingumo ministras Urmas Reinsalas. Reikalaujamos sumos skirtingos, bet esmė kitur: Rusija turi pripažinti padariusi neįkainojamą žalą okupuotoms šalims. Dabar gi, po šio Estijos vadovės vizito, tokie reikalavimai praranda prasmę, o ir okupacijos terminas nublanksta.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Esant normaliems santykiams tarp valstybių, net nereikalaujant istorinės ir politinės atgailos už padarytas piktadarybes, tokie susitikimai gali pradėti naują santykių erą. Tačiau Maskva savo ruožtu nežengia nė žingsnio šių santykių normalizavimo kelius, o tęsia savo ekspansinę ir priešišką politiką – tiek kaip suverenių valstybių, tiek kaip euroatlantinių organizacijų narių atžvilgiu.
Kitaip sakant, iš tokio vizito daugiau žalos negu naudos.
