Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ypač susijaudino, sužinojęs, kad į Lietuvą atgabenti galingi JAV tankai ir 500 Amerikos kariškių, kurie įsikurs Pabradėje, vos 15 km nuo Baltarusijos sienos.
Jis pareiškė, kad situacija prie šios sienos kaista ir pavedė parengti atsakomąsias priemones. Saugumo Tarybos sekretorius Stanislavas Zasis patvirtino, kad prezidentas pavedė gynybos ministerijai adekvačiai reaguoti į šį faktą. „Mums to nereikia, – pareiškė jis. – Ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų? Tegul patys priima sprendimą“.
Minskas taip pat reiškia susirūpinimą kitų metų pavasarį numatytomis NATO pratybomis „Defender Europe“. „Tai vieni didžiausių mokymų per 25 metus, – tęsė S. Zasis. – Juose dalyvaus apie 40 tūkst. kareivių iš 18-os NATO šalių. Pusė jų – iš JAV“. Jis atkreipė dėmesį, kad pratybų metu numatyta įvairiais būdais permesti kariuomenę iš JAV teritorijos į Europą. Iki šiol amerikiečių kareivių Lietuvoje nebuvo, sakė sekretorius, todėl mes negalime likti tik stebėtojais.
Iš tiesų, kitais metais Lietuvoje rengiamos didelės NATO pratybos, kuriose dalyvaus ir šiomis dienomis atvykęs I-osios JAV armijos divizijos devinto pulko pirmas batalionas, kuris nuolat dislokuotas Techaso valstijos Hudo forte. Sunkiąją techniką sudaro 30 sunkiųjų kovos tankų „Abrams“, daugiau kaip 20 pėstininkų mašinų „Brandley“ ir daug kitos technikos, pranešė agentūra „Sputnik“.
Portalo „Segodnia.ru“ vyriausiasis redaktorius, karinis apžvalgininkas Jurijus Kotionokas nuogąstauja, kad šitaip „amerikiečiai demonstruoja savo jėgą prie pat rytinių sienų. Bet Rusija imasi atsakomųjų priemonių, kad ši grėsmė būtų sumažinta. Juk visas lankas nuo Baltijos iki Juodosios jūrų apjuosia mūsų sienas, prie kurių lašas po lašo kaupiasi NATO, ypač JAV, kontingentai. Tokio kariuomenės permetimo nebuvo seniai. Po paskutinio NATO plėtros į Rytus etapo vyko aljanso persigrupavimas, o dabar jis žengia dar toliau. Maskva seniai perspėjo, kad šito ji netoleruos, ir šią grėsmę ji stengsis neutralizuoti“.
Visuose šiuose komentaruose nė žodžiu neužsimenama, kad NATO rytinių pakraščių apsauga ypač susirūpinta po to, kai Rusija griebėsi agresyvių veiksmų Kaukaze ir Ukrainoje. Į valdžią 2000-aisiais atėjus V. Putinui nutarta atkurti buvusią SSRS galybę ir tam Kremlius pasitelkė, atrodo, moderniajame amžiuje primirštus agresyvius veiksmus – tiesioginę intervenciją, karinę paramą separatistams, aneksiją ir kt. Šis pavojus ėmė slinkti iš Kaukazo link vakarinių buvusios imperijos sienų, ir tikimybė, kad jis atšliauš iki Baltijos šalių, nepaprastai išaugo. Krymas ir Baltarusija tapo Rusijos atraminiai strateginiai taškai, iš kurių kyla potenciali grėsmė regionams.
Ar Vakarai turi laukti, kai ši grėsmė atslinks iki NATO rytinių sienų?
A.Lukašenka bando visus užliūliuoti savo kalbomis apie Baltarusijos suverenitetą, ištikimybę laisvės ir demokratijos idealams. Jis flirtuoja su Vakarais ir demonstruoja tariamus nesutarimus su V. Putinu. Kita vertus, Minskas nuolaidžiauja Maskvai visose srityse: nors žodžiais prieštarauja, bet iš esmės sutinka stiprinti prieš 20 metų sukurtą Sąjunginę valstybę ir leidžia savo šalyje didinti Rusijos dominavimą, taip pat ir karinį.
Prieš kelerius metus A. Lukašenka įsileido Rusijos karinę oro pajėgų bazę, o 2017 m. rugsėjį surengė didžiules pratybas „Zapad“, kurios apėmė vakarinius Rusijos, Baltarusijos pakraščius ir Kaliningrado sritį ir kuriose pagal scenarijų buvo vykdomas imitacinis Baltijos šalių puolimas.
Pratybose buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius ir vykdyti bombardavimai bei kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje. Lietuvai ypač grėsė vadinamojo 100 km ilgio Suvalkų koridoriaus galimas panaudojimas siekiant atskirti ir neutralizuoti rytinį NATO flangą.
Beje, šias pratybas Rusija panaudojo kaip progą palikti dalį jose dalyvavusių savo ginkluotųjų pajėgų nuolatinėse bazėse Baltarusijoje. Pasikartojo Gruzijos variantas 2008 m. rugpjūtį…
Tokiu būdu ar gali NATO snausti, stebėdama nuolatinius karinių raumenų demonstravimus Baltijos regione?
Todėl ir A. Lukašenkos susirūpinimas Minskui keliama grėsme iš Lietuvos yra apsimestinis. Kita vertus, kodėl jis nerodo reikiamo susirūpinimo potencialia Astravo AE keliama grėsme už keliasdešimt kilometrų esančios Lietuvos gyventojams?
Ko gero, Baltarusijos lyderis, imdamasis „adekvačių priemonių“ NATO pajėgumų didinimui prie savo sienų, vėl kreipsis pagalbos į ištikimą savo partnerį V. Putiną.
Tuomet keistai skamba Lietuvos vadovų patikinimai, kad su Minsku būtina konstruoti kaimyniškus santykius, nepaisant iš jų lyderio sklindančių grasinimų.
Nereikia prarasti ne tik budrumo, bet – ir išdidumo.
2019.10.23; 12:21
Bill Gertz / Free Beacon
„Rusijos vyriausybė stato Nikaragvoje objektą elektroniniams žvalgybiniams duomenims rinkti“, – tvirtina Washington Free Beacon. „Tai dalis Maskvos pastangų, siekiant išplėsti karinę ir žvalgybinę veiklą Vakarų pusrutulyje“, – rašo žurnalistas Bilas Gercas.
„Pasak gynybos ministerijos valdininkų, susipažinusių su raportais apie susitarimą, elektroninės žvalgybos objektas – neseno Maskvos ir Managvos sandėrio dėl 50-ies Rusijos tankų T-72 pardavimo elementas, – sakoma straipsnyje.
Jokių detalių apie elektroninės žvalgybos centrą – pavyzdžiui, apie jo vietą ir perdavimo eksploatacijai datą, – žurnalistui išsiaiškinti nepavyko.
„Tačiau, galimas dalykas, centras užmaskuotas kaip Rusijos palydovinės radionavigacinės sistemos GLONASS stotis, kuri, turimomis žiniomis, netrukus bus baigta statyti“, – sakoma straipsnyje.
Kaip praneša Nikaragvos spauda, pernai rugpjūty Nikaragva ir Rusija pasirašė susitarimą dėl GLONASS stoties statybos šalia Nahapo lagūnos (Nejapa Lagoon) į šiaurę nuo Managvos. Kituose žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad stotis stovės Karibų jūros pakrantėje.
Leidinio duomenimis, Rusija ir Nikaragva susitarė dėl 50 tankų T-72 tiekimo, ir pirmoji 20-ies tankų partija dabar neva tai siunčiama į Nikaragvą.
Kosta Rikos užsienio reikalų ministras Manuelis Gonsalesas interviu laikraščiui La Prenza pareiškė, kad tankų tiekimas „kelia nerimą ne dėl pavojaus Kosta Rikai (…), o dėl to, kad viena Centrinės Amerikos regiono šalis pradeda ginklavimosi varžybas“.
Gegužės 3 dieną Nikaragvos parlamentas priėmė nutarimą, leidžiantį užsienio kariškiams dirbti šalyje. Dabar Rusijos kariškiai gali mokyti nikaragviečius, kaip elgtis su tankais, aiškina autorius. „Galimas dalykas, to dėka į šalį gali įvažiuoti Rusijos žvalgybos bendradarbiai“, – sakoma straipsnyje.
„Prieš keletą mėnesių JAV žvalgybos tarnybos vidaus raportuose pranešė, kad valdančiosios sandinistų vyriausybės represijos iššaukė pakartotinį kelių ginkluotų grupuočių susiformavimą Nikaragvos šiaurėje. Tos grupuotės kovoja prieš Ortegos vyriausybę ir surengė nedidelius susišaudymus su vyriausybine kariuomene“, – tvirtina leidinys.
Gercas grįžta prie Rusijos ir Nikaragvos susitarimo temos. „Apskritai Maskva neslepia trokštanti apsirūpinti naujomis užsienio bazėmis Lotynų Amerikoje, Pietų Kinijos jūroje, Indijos vandenyne, Balkanuose ir Artimuosiuos Rytuose“, – sakė buvęs Pentagono bendradarbis Markas Šneideris.
Gegužę Jane‘s Defence Weekly rašė, kad Nikaragvos parlamentaras Edvinas Kastro pareiškė, jog valdžia ketina panaudoti rusų tankus kovai su narkotikų kontrabanda.
Buvęs Valstybės departamento bendradarbis Rodžeris Norjega pareiškė: Managvos išlaidos tankams pirkti – nepaprastai nevykęs išlaidavimas labai skurdžiai šaliai.
„Matyt, tai dalis Ortegos programos „pinigai mainais už dranduletus“, kurios tikslas – užmegzti politinius ryšius su Rusija per pirkinius, kurie leis abiem šalims paslėpti kai kurias machinacijas iš sandėrio ir įsigyti šiokios tokios technikos“, – pridūrė Norjega.
JAV KJP dimisijos vadas Danielis Dolanas USNI NEWS tinklapyje parašė, kad tankų kaina – apie 80 mln. dolerių, tai yra 9 milijonais daugiau, negu visas Nikaragvos 2015 metų gynybos biudžetas.
„Tankų pirkimas ypač kelia rūpestį daugeliui regione, nes Nikaragvos santykiai su kaimynėmis palyginti neblogi, plėtojama turizmo industrija, o pastaraisiais metais tai pati saugiausia Centrinės Amerikos šalis užsienio turistams“, – pažymėjo Dolanas. Pasak jo, valdančioji partija neturi rimtų varžovų rinkimuose.
Informacijos šaltinis: Free Beacon.
2016.06.29; 07:01
„Meška niekada nesnaudžia? Atrodo, viskas kaip buvę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebėjo karines pratybas, didžiausias nuo sovietinių laikų ir, kaip sako kai kurie stebėtojai, šių laikų istorijoje“, – rašo The Washington Times.
Per Sibirą keliavo 160 tūkst. kariškių, lydimi 5 tūkst. tankų ir 320 tonų karinės amunicijos. O Ramiojo vandenyno regione 70 laivų išplaukė į jūrą ir 130 kovinių lėktuvų pakilo į dangų, pažymi Dženifer Harper.
Tai buvo prieš du dešuimtmečius… Kaip daugelį, taip ir mane Sąjūdis pakėlė. Tereikėjo kibirkšties, ir mes nuėjome tėvų protėvių takais, išsivadavimo keliu.
Nuo 1963 m. rudens gyvenau Jonavoje, dirbau „Azote”. Sąjūdžiui prasidėjus nuėjau su Juo. Atkūrinėjau savo tėvų – Lietuvos socialdemokratų – partiją.
Jonavoje buvau įkūręs LSDP grupę, Vilniuje buvau LSDP tarybos narys. Jonavos darbininkų sąjunga, kuri buvo Sąjūdyje, pasiūlė mane kandidatu į Jonavos rajono tarybą ir buvau išrinktas jos nariu.
1991 m. sausio pirmąjį sekmadienį iš ryto sužinojome, kad labai padidės kainos. Maisto produktai jau buvo normuojami ir pardavinėjami tik pagal talonus…
Praėjusį šeštadienį “Lietuvos ryte” pasirodė trečioji buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus publikacija “Be kaukės”. Šiame rašinyje buvęs ilgametis VSD generalinis direktorius įdomiai gvildena keletą tikrai aktualių temų. Pavyzdžiui, M.Laurinkus pateikia savo požiūrį, kodėl ilgainiui VSD pradėjo skūpiai teikti informaciją Seimo nariams (ogi todėl, kad kai kurie parlamentarai dalį gautos konfidencialios informacijos savireklamos tikslais nutekindavo žurnalistams).
M.Laurinkus taip pat svarsto, kodėl per pastaruosius keletą metų ši slaptoji tarnyba nuolat patenka į visuomenės akiratį ir niekaip nesugeba išvengti viešai eskaluojamų skandalų. Pasak M.Laurinkaus, Lietuvoje įsigaliojo bloga praktika, kai VSD tekdavo teikti pažymas dėl privatizuojamų objektų (“VSD automatiškai atsidurdavo ekonominių interesų susidūrimo lauke”).
Continue reading „„Praėjusi savaitė” – visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt akimis (3)”
