Prie Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį bus diskutuojama dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities.
 
Renginyje dalyvaus teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, taip pat ir verslo, kūrybinių industrijų atstovai.
 
ELTA primena, kad nuo 1904-ųjų veikęs Lukiškių kalėjimas oficialiai buvo uždarytas praėjusią savaitę. Vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
 
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
 
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.
Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat, Henrikas Daktaras ir kt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:00

Antradienį Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskelbė apie nuo 1904-ųjų veikusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo uždarymą. Kartu užsiminė, kad nuo šiol reikėtų keisti Kalėjimų departamento pavadinimą.
 
Anot ministro, birželio pabaigoje įstaiga, užgimusi Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, minėjo 115 metų sukaktį.
 
„Lukiškių kalėjimui, neseniai, birželio 26 dieną, suėjo 115 metų. Tą dieną gubernatorius pasirašė įsakymą ir pirmieji kaliniai buvo įkelti į Lukiškes. Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojantiems savo vietą. Kalėjimų tvirtovė čia iškilo nuo to laiko, iš mūsų valstybės buvo likusios tik atskiros gubernijos carinės Rusijos sudėtyje“, – Lukiškių kalėjimo vidiniame kieme istoriją susirinkusiems žurnalistams, pareigūnams ir politikams priminė teisingumo ministras.
 
Pasak E. Jankevičiaus, greitu metu turėtų keistis ir Kalėjimų departamento pavadinimas, nes Lukiškėse esanti įstaiga buvo vienintelė savo pavadinime žodį „kalėjimas“ turinti įstaiga.
 
„Lukiškių iškeldinimas gali turėti pasekmių ir aukštesnėms šios sistemos institucijoms. Lukiškių kalėjimas buvo vienintelė tokio pavadinimo įstaiga. Nebelikus žodžio „kalėjimas“, netenka prasmės Kalėjimų departamento pavadinimas. Matyt, atėjo laikas keisti institucijos vardą. Galbūt Pataisos reikalų ar Pataisos įstaigų priežiūros departamentas“, – sakė ministras.
 
Jo teigimu, kol kas nėra žinoma, kaip keisis dar visai neseniai 600 kalinių turėjęs pastatų kompleksas. Kitą savaitę yra planuojama diskusija su Vilniaus miesto savivaldybe.
 
Tuo metu Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad ši vieta turėtų išlikti tokia, kokia yra, ir virtusi turistiniu objektu galėtų nešti naudos valstybei.
 
„Kaip turistinis ateityje objektas, aš esu įsitikinęs, lietuviškas Alkatrasas (žymusis kalėjimas, įkurdintas San Francisko įlankoje, JAV, esančioje saloje – ELTA) tikrai turi teisę gyvuoti toliau ir jį turi teisę pamatyti visi žmonės“, – sakė konservatorius.
 
ELTA primena, kad vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
 
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
 
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.
 
Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat, Henrikas Daktaras ir kt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 06:42

Teisingumo ministerija pradėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimą. Iš įkalinimo įstaigos šią savaitę jau išvežtas 61 nuteistasis. Trečiadienį iškelti 28 kaliniai, nuteisti bausme iki gyvos galvos. Iki kitų metų gruodžio 31 dienos tardymo izoliatorius-kalėjimas bus visiškai iškeldintas. 

Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Pagal įkalinimo pobūdį kaliniai paskirstomi į Kauno tardymo izoliatorių, Šiaulių tardymo izoliatorių, Marijampolės pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus, taip pat Vilniaus pataisos namus.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalinčios moterys bus perkeltos į Panevėžio pataisos namus. Ten taip pat bus perkelta ir vienintelė šiuo metu Lukiškėse kalinti iki gyvos galvos nuteista moteris – vaikžudė Alma Bružaitė.

Kalėjimo iškėlimas valstybės biudžetui atsieis apie 1,5 mln. eurų, tačiau šie pinigai kitų metų šalies biudžete buvo numatyti. Iš viso kalėjime metų pradžioje buvo apie 600 kalinių ir suimtųjų.

Anksčiau teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad, iškeldinant Lukiškių tardymo izoliatorių, visiems 354 jame dirbantiems pareigūnams bus paskirtos darbo vietos kitose įkalinimo įstaigose.

Kas įsikurs Lukiškių komplekse iš jo iškeldinus tardymo izoliatorių, kol kas informacijos nėra. Lukiškių kalėjimo pastatus Teisingumo ministerija žadama perduoti Turto bankui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.14; 07:31

Seimo narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Arvydas Anušauskas siūlo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai išsiaiškinti situaciją dėl kriminalinės žvalgybos metodų taikymo ar galimo piktnaudžiavimo jais Kalėjimų departamento imuniteto tarnyboje.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo narys A. Anušauskas taip pat kreipsis į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių, siūlydamas įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie situaciją Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kurią paviešino Apsaugos ir priežiūros skyriuje prižiūrėtoja dirbanti Laura Kalinauskaitė.

„Susirūpinimą kelia eilinių pareigūnų vardijami faktai, verta į šią situaciją pažiūrėti rimtai ir išsamiai“, – mano A. Anušauskas, reaguodamas į delfi.lt publikaciją „Kalinių prižiūrėtoja prabilo apie šokiruojančią patirtį Lukiškėse: „operai“ liepė užmegzti romaną su garsiais nusikaltėliais“.

Kaip ELTA jau skelbė, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnės L. Kalinauskaitės viešai paskelbta informacija paaiškės baigus ikiteisminį tyrimą.

Kalėjimų departamentas dar praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį kontroliuoja prokuratūra. Taip pat bus inicijuoti ir tarnybiniai patikrinimai, kuriuose dalyvaus ir Teisingumo ministerijos atstovai. 

Portalas delfi.lt ketvirtadienį rašė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja L. Kalinauskaitė sako, kad jaučia spaudimą išeiti iš darbo, nes nesutiko užmegzti neformalių santykių su nuteistaisiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.11; 09:34

pussy riot_11

“Pussy Riot” dalyvių laukia rūsčios sąlygos pataisos kolonijose Mordovijoje ir Permės krašte, pasakoja “The Daily Beast”  korespondentė Ana Nemcova.

Gynėjai ir draugai būgštauja dėl jų saugumo. „Neaišku, kaip bus muzikantėms kalėjime, ypač po to, kai jos buvo puldinėjamos valstybinėje žiniasklaidoje“, – aiškina autorė.

Pasak buvusių kalinių, sąlygos kolonijoje smarkiai skiriasi nuo sąlygų tardymo izoliatoriuje (SIZO). „Moterys kalinės patenka į psichologiškai stresines situacijas nuo atvykimo dienos, o perkėlimas etapu ir karantinas – tai, per ką dabar pereina “Pussy Riot” dalyvės – baisiausia ir labiausiai kankinanti stadija daugumai kalinių“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Rusijos kalėjimuose “Pussy Riot” dalyvėms bus nesaldu“

radina

Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu.

Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97″ (www.charter97.org) vyriausioji redaktorė, šiomis dienomis paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje. „Chartija 97″ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai, N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97″ redakcija.

Continue reading „Suteikite prieglobstį Natalijai Radinai!“