Teisingumo ministerija pateikė teisėjų bendruomenei apsvarstyti Tarėjų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus, įteisinančius Lietuvos teismuose visuomenės atstovų  tarėjų dalyvavimą.
 
Projektai buvo parengti bendradarbiaujant su Konstitucijos pataisų dėl tarėjų instituto rengėjais Seimo nariais Juozu Bernatoniu, Gediminu Kirkilu bei kitais Seimo nariais, inicijavusiais šią pataisą.
 
 Numatoma, kad tarėjai teismuose dirbtų nuo 2021 m. liepos 1 dienos. 
 
„Tarėjų dalyvavimas teismuose skatins visuomenę labiau įsitraukti į teisingumo vykdymą, padės iš vidaus pažinti ir suprasti teismų darbą, ir taip prisidėti prie teisingumo įgyvendinimo,  sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Tarėjų instituto įteisinimas  vienas svarbių septynioliktosios Vyriausybės programos darbų“.
 
Pasak ministro, tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų korupcinio pobūdžio baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui, dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo bei civilines bylas dėl žalos, kurią reikia atlyginti dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. „Padidinus visuomenės dėmesį tokioms byloms, stiprėtų ir pasitikėjimas teismais, visa teisine sistema“,  pabrėžia ministras E. Jankevičius.
 
Sociologinės apklausos rodo, kad teismais pasitiki tik 19,7 proc. šalies gyventojų, o nepasitiki 28 proc.
 
Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija. Planuojama, kad tarėjų sąrašus sudarys ir administruos Nacionalinė teismų administracija.
 
Įstatymų projektuose numatoma, kad tarėjai dalyvautų pirmosios instancijos teismuose, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dalyvaus vienas teisėjas, su juo posėdžiaus du tarėjai, jei trys teisėjai – tai keturi tarėjai.
 
Tarėjų įstatymo projekte taikomas tarėjų darbo apribojimas  per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas.
 
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50-70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200-300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Kompensacijos už tarėjų funkcijų atlikimą asmenims gali siekti apie 1,5 mln. eurų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 08:00

Konstitucijoje siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.

Seime įregistruotos tokios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos inicijuotos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisos.

Jas pasirašė 47 Seimo nariai, atstovaujantys Lietuvos socialdemokratų darbo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoms bei mišriai Seimo narių grupei.

„Tokia Konstitucijos nuostata, visų pirma, reikštų įstatymų leidėjo pareigą priimti naują ar pakeisti galiojančius įstatymus ir nustatyti atvejus bei tvarką, kada kartu su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai – Lietuvos Respublikos piliečiai, davę tarėjo priesaiką. Antra, ši nuostata įpareigotų įstatymo lygmeniu įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarėjai turėtų sprendžiamąjį (o ne patariamąjį) balsą, t. y. kartu su teisėjais priimtų sprendimus nagrinėjamose bylose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją asmuo, paskirtas teisėju, turi prisiekti, siūloma analogiškai numatyti ir tarėjo priesaikos reikalavimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu. Ši nuostata sudarys teisines prielaidas kviesti visuomenės atstovus atlikti tarėjo pareigas ir užkirs kelią galimiems ginčams, ar tokios pilietinės pareigos atlikimas nelaikytinas priverčiamuoju darbu.

Pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas. 

Manoma, kad tarėjų instituto įteisinimas bus papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija. „Tarėjai gali apsaugoti teismą nuo politikų ar kitų trečiųjų asmenų spaudimo. Teismui priimant tiek viešosios nuomonės požiūriu, tiek ir politikams nepriimtinus sprendimus, piliečių dalyvavimas sprendimą priimančioje kolegijoje saugo ne tik profesionalius teisėjus, bet ir teismą kaip instituciją“, – sako Konstitucijos pataisų iniciatoriai.

Tarėjų įtraukimas, jų nuomone, gali turėti įtakos tiek visos teisinės sistemos (padarant ją artimesnę visuomenės vertybėms), tiek ir teismų sistemos legitimumui. Tarėjai, turėdami tam tikrą specifinę patirtį, teismams sudarytų galimybes priimti sprendimus, kurie šalims yra suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius. 

„Kitose Europos valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje – teismų tarėjų dalyvavimas teisingumo vykdyme stiprina pasitikėjimą teismais. Tai būtų efektyvi prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje“, – sako LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis. 

Įdiegus tarėjų institutą teismuose, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Jos bus reikalingos atliekant tarėjų atranką ir administruojant tarėjų sąrašo sudarymą, apmokant tarėjų vykimo į teismą ir atgal į savo gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, kai tarėjai vyks iš kitos vietovės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant jų turimas socialines garantijas. „Valstybės biudžeto lėšų reikės kompensacijai tarėjams mokėti pagal tarėjo funkcijoms vykdyti sugaištą laiką. Be to, kils papildomų lėšų poreikis teismų infrastruktūrai gerinti: įrengti tarėjų darbo vietoms, suteikti jiems elektroninius parašus ir pan.“, – sakoma aiškinamajame rašte. 

Realus valstybės biudžeto lėšų poreikis tarėjų institutui teismuose finansuoti, be kita ko, priklausys nuo bylų, kuriose tarėjai atliks savo pareigas, skaičiaus. Šis poreikis bus tiksliai nustatytas, rengiant Konstitucijos pakeitimus įgyvendinančius įstatymus.

Seimo 2016 m. spalio 11 d. nutarimu buvo patvirtinta Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija. 

Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Koncepcijos nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams, davusiems tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais nagrinėti bylas ir priimti sprendimus.

Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Pakeitus Konstituciją, reikės pakeisti Teismų įstatymą ir jame nustatyti tarėjams taikomus reikalavimus, tarėjų atrankos procedūrą ir tarėjų sąrašo sudarymą, tarėjų priesaikos reikalavimą, tarėjų vaidmenį proceso metu, tarėjų teises ir pareigas, veiklos garantijas, atsakomybę, pareigų pabaigą, išbraukimą iš tarėjų sąrašo ir kt. Įstatyme taip pat turės būti nustatyta, kokių kategorijų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose tarėjai atliks savo funkcijas. Taip pat reikės pakeisti Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus susijusius įstatymus.

Konstitucijos pataisas planuojama svarstyti pavasario sesijoje. Kaip informavo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos deleguotas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, šioms pataisoms įgyvendinti reikalingų įstatymų projektai jau yra rengiami.

Tarp pasirašiusiųjų Konstitucijos pataisas yra premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Linas Linkevičius, Vytautas Bakas, Artūras Skardžius, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.13; 10:27

Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.

Teisėjos Neringos Venckienės tema – svarbi. Tai – byla vaiduoklė, bet kada galinti pasirodyti pačiais netikėčiausiais pavidalais. Kad ir kaip būtų sunku, ją reikia išnarplioti. Kad nebeliktų nė menkiausių abejonių. Bet ar Garliavos paslaptį, kur daug keistų mirčių bei įtartinų veikėjų, įmanoma nepriekaištingai išnagrinėti Lietuvoje?

Objektyvus šios bylos tyrimas Lietuvoje seniai nebeįmanomas. Taip sakau ne todėl, kad kategoriškai nepasitikėčiau lietuviškąja Temide ar N.Venckienę laikyčiau absoliučiai nepriekaištinga (esu ėmęs iš jos interviu, bendravau su jos aplinkos žmonėmis).

Išvardinsiu tik keletą priežasčių, kodėl Amerika neturėtų skubėt JAV teritorijoje besislapstančios N.Venckienės deportuoti į Lietuvą, o mes, lietuviai, jei norime žinoti viską, privalome nesipriešinti bylos nagrinėjimui Amerikoje.

Lietuvos teisėsauga turi Achilo kulną. Lietuvos teisėjai vis dar pluša be pagalbininkų – prisiekusiųjų ir tarėjų. Vien dėl šios aplinkybės mūsų šalyje keblu išnagrinėti sudėtingas bylas. Nes ten, kur nėra žvilgsnio iš šalies, įmanomi sąmoningi tendencingumai. Net jei teisėjas ypač sąžiningas, principingas ir puikiai išmano savo profesiją, jis nėra apsaugotas nuo klaidų, padarytų ne dėl „blogos valios“, o dėl „žmogiškojo faktoriaus“. Todėl esu įsitikinęs: jei teisėjams Lietuvoje talkintų tarėjai arba prisiekusieji, tuomet egzistuotų daugiau galimybių rezonansines baudžiamąsias bylas, ypač paženklintas mirties ženklu, gvildenti taip, kaip ir privalu jas tirti teisinėje valstybėje. Lietuvos teismais pasitikėti bus galima tik tuomet, kai teisėjus apsups kiekvieną jų krustelėjimą teismo salėje stebinčios balso ar veto teisę turinčios institucijos. O kol nėra nei prisiekusiųjų, nei tarėjų, būtų kvaila iš visuomenės reikalauti aklo pasitikėjimo lietuviškąja Temide bei įrodinėti Vakarams, kad Lietuvoje – idealu.

N.Venckienės bylos išnagrinėti Lietuvoje objektyviai neįmanoma ir dėl tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus viešo pareiškimo apie „pūlinį“. Prisiminkime: teisėja N.Venckienė dar nenuteista, jos kaltė neįrodyta, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius savo kolegę viešai palygina su pūliniu. Argi tai – ne akivaizdus spaudimas bylą nagrinėsiantiems teisėjams? Jei taip teismų išvakarėse lepteltų politikas, žurnalistas arba Prezidentė, – menka bėda. Savo nuomonę apie bylas skelbiančių politikų neapkaltinsi darant spaudimą teismams. Teisėjai visuomet turi galimybę pasiteisinti: politikai – diletantai, todėl klysta, taigi į jų nuomonę – nusispjauti. Tačiau kai savo išankstinę nuomonę viešai išguldo patį aukščiausią rangą Lietuvoje turintis teisėjas, tada pakliūname į pato situaciją. Kiek Apylinkės, Apygardos, Apeliacinio teismo teisėjų išdrįs prieštarauti AT pirmininko nuomonei? Ar įmanoma situacija: G.Kryževičius laiko N.Venckienę „pūliniu“, o jos bylą nagrinėjantis teisėjas N.Venckienę išteisina? Juk tai būtų akivaizdus spjūvis AT pirmininkui į veidą. Todėl jau senų seniausiai manau, kad pats geriausias variantas – tai N.Venckienės likimą patikėti JAV teisėsaugai. O jei amerikiečiai šios bylos nenori arba negali imtis, atiduokime ją nagrinėti Lenkijos, Čekijos, Vokietijos arba kurios nors kitos Europos Sąjungos šalies teisėsaugai. Tik ne Lietuvos teismams.

Esama ir trečiosios priežasties, kodėl N.Venckienės ekstradicija į Lietuvą – pavojinga. Vadinamoji Garliavos byla jau pasiglemžė keturias gyvybes. Todėl tvirtinimai, jog N.Venckienė bus saugi Lietuvoje, – neįtikinami. Nepamirškime – ji ilgai dirbo aukšto rango teisėja. Ji greičiausiai turi subtilios informacijos ne tik apie teisėjus, bet ir politikus, verslininkus. Įspausta į kampą ji gali prabilti. Tad ar verta atmesti versijas: „neva girta iškrenta pro viešbučio langą“, „nusišauna sandėliuke“, „paskęsta baloje“, „paspringsta žolės lapu“, iškeliauja Anapilin dėl „netikėtai sustreikavusios širdies sporto salėje“. Jūs klausiate, kokiais įrodymais remiuosi sakydamas, jog Lietuvoje jai nėra saugu? O ar teisėjas Jonas Furmanavičius turėjo įrodymų, kad jį rengiamasi nušauti?

Be to, mes visi seniai nujaučiame, kad vadinamosios „bylos – žudikės“, audrinančios visuomenę, dažniausiai lydimos nematomų palydovų – slaptųjų tarnybų. Kalbu ne apie Lietuvos, bet apie priešiškų užsienio šalių žvalgybas. Rusijai tikrai patiktų, jei Lietuvoje kiltų dar viena visuomenę skaldanti ir priešinanti tema. Rusijai reikia įtampos ypač dabar, kai nenumaldomai artėja 2019-ieji, Lietuvos prezidento rinkimų metai. Kremliui iki gyvo kaulo nusibodo griežta provakarietiška dabartinės Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, Kremlius norėtų matyti žymiai sukalbamesnių, draugiškesnių Lietuvos prezidentų.

Jei tik Rusijai bus reikalinga, ji tikrai N.Venckienės ekstradicijos klausimą išnaudos savoms užduotims įgyvendinti. Rusijai pravers ši tema, nes dėl N.Venckienės bylos tarp JAV ir Lietuvos gali prabėgti … juodoji katė. Visuomet prognozuokime blogiausią variantą: Amerikos temidė deportuoja N.Venckienę namo, nesuteikdama jai politinio prieglobsčio, o buvusi teisėja, atgabenta į Lietuvą, – netikėtai nužudoma. Pavyzdžiui – nunuodijama. Kas tada gali nutikti? Mūsų šalyje sustiprės antiamerikietiškos nuotaikos. Prie JAV ambasados Vilniuje galime sulaukti priešiškų protesto akcijų. Kaip Lietuvos policijos departamentui sektųsi numalšinti prie JAV ambasados dirbtinai sukeltas muštynes, o Lietuvos žvalgybai – nustatyti dirbtinai JAV ir Lietuvą kiršinančius provokatorius?  

Taip pat skaičiuokime: kiek Ameriką ir tuo pačiu Lietuvą burnojančių publikacijų pasirodytų lietuviškoje spaudoje, Rusijoje ir prorusiškai nusiteikusiose ES šalyse? Rusija pajuokai pasitelktų net JAV žvalgybos tvirtinimus dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais: jei amerikiečiai nesugebėjo nuspėti buvusios teisėjos N.Venckienės likimo, tai ko verti Vašingtono tvirtinimai dėl rusiškų intrigų įtakojant amerikiečių nuomonę balsuojant JAV prezidento rinkimuose! Rusija manipuliuotų ir į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų Aleksandro Litvinenkos bei Sergejaus Skripalio nuodijimo temomis. Įpykęs Kremlius pasitelktų savo liguistą vaizduotę, ir mes išgirstume pačių fantastiškiausių pasakojimų apie „blogąją Ameriką“.

Štai kodėl į N.Venckienės istoriją privalome žiūrėti ne vien kaip į kriminalinę bylą. Joje matau galimų geopolitikos bei tarptautinės politikos niuansų. Tad džiaukimės, kai JAV Atstovų rūmų narys K.Smitas (respublikonas) pateikia svarstymui įstatymo „Leisti teisėjai Venckienei apsiginti teisme“ projektą. Dėkokime ir kongresmenui R.Hultgrenui (respublikonas), parengusiam analogišką K.Smitui įstatymą. Tegul šią bylą tiria JAV teisėsauga. Patikėkite, taip bus saugiau visiems, ypač Lietuvai.

2018.08.12; 06:30

esafotas_2

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jei turi užtektinai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms apmokėti, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus itin objektyvus, sąžiningas, principingas.

Lietuviškosios Temidės tarnui sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Lietuviškąją teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, jog, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, kad nenumatytojos jokios sąlygos efektyviai gintis, jei mūsų teisėjai nesivadovauja lietuviškųjų įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma. Praktiškai – ne.

Continue reading „Kaip tapau prisiekusiųjų teismo šalininku“