Seime – siūlymas įteisinti tarėjus


Seimo narys „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis parlamentarų grupės vardu antradienį ketina pateikti Seimui Tarėjų įstatymo projektą ir jį lydinčius dokumentus.
 
Atsižvelgiant į Seime svarstomą Konstitucijos pakeitimo projektą dėl tarėjų instituto įteisinimo, šiuo projektu siekiama detaliai reglamentuoti tarėjų, kaip visuomenės atstovų, dalyvavimą teismuose nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus.
 
Pagal projektą, tarėjas – įstatymo reikalavimus atitinkantis visuomenės atstovas, kuris įstatymo nustatytais atvejais gali būti skiriamas kartu su teisėjais nagrinėti bylas teismuose ir priimti teismo sprendimus. Byloms nagrinėti asmenys būtų parenkami iš tarėjų sąrašo.
 
Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių yra Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai.
Asmuo, pretenduojantis būti tarėju, turės būti įtrauktas į tarėjų sąrašą. Šį sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais.
 
Asmens tinkamumas būti tarėju bus vertinamas Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijoje, kuri ne tik išnagrinės asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, dokumentus, bet ir kalbėsis su šiuo asmeniu. Atrankos komisija pateiks išvadą Nacionalinei teismų administracijai dėl asmens tinkamumo būti tarėju. Galutinį sprendimą dėl asmens įrašymo į tarėjų sąrašą priims Nacionalinė teismų administracija.
Siekiant, kad tarėjai įgytų minimalių žinių, reikalingų teismo procese, bus organizuojamas tarėjų įvadinis mokymas. Šį mokymą organizuos Nacionalinė teismų administracija.
 
Įvertinus užsienio valstybių patirtį, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas.
 
Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų vykdymas laikytinas visuomenine (pilietine), o ne darbine veikla, Tarėjų įstatymo projekte numatomas apribojimas, kad per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose.
 
Tarėjų įstatymo projekte įtvirtinamas draudimas daryti neteisėtą poveikį tarėjui, taip pat numatomos tarėjams, tarėjų šeimos nariams ir jų turtui taikomos garantijos, kurios iš esmės atitinka teisėjų atžvilgiu taikomas garantijas. Siekiant, kad dėl tarėjo pareigų atlikimo asmuo nepatirtų neigiamų pasekmių savo tiesioginiame darbe, numatoma, kad tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu tarėjui bus išsaugoma darbo vieta, taip pat garantuojamos einamos pareigos (tačiau darbdavys už šį laikotarpį neprivalės mokėti darbo užmokesčio). Laikas, kurį tarėjas atliks tarėjo pareigas, bus įskaitomas į darbo stažą, tarnybos stažą, taip pat į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių.
 
Taip pat numatoma, kad tarėjams bus mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija, apskaičiuojama proporcingai pagal žodinio proceso tvarka vykstančiuose teismo posėdžiuose ir pasitarimuose, skirtuose teismo sprendimui priimti, sugaištą darbo dienų skaičių.
 
Tarėjams taip pat bus mokama minėto dydžio kompensacija už vieną darbo dieną, kurią tarėjas gali skirti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga.
Be to, Nacionalinė teismų administracija atlygins tarėjams jų turėtas važiavimo į teismą ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas.
 
Projekte numatyta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, atlygins valstybė. Dėl tarėjo (kaip ir teisėjo) tyčinių veiksmų atliekant tarėjo pareigas atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieškos iš tarėjo.
 
Įstatymo projektą lydinčiame Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisų projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
 
Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225-228 straipsniuose (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas).
 
Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimo projekte siūloma, kad tarėjai būtų prilyginti valstybės tarnautojams ir tokiu būdu jiems galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, padarytas atliekant tarėjo pareigas, pavyzdžiui, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, taip pat kad asmenys galėtų būti baudžiami už tarėjų papirkimą, prekybą poveikiu ir kt. Be to, BK pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą tarėjui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
 
Tokiu būdu tarėjui būtų nustatyta analogiška kaip teisėjo baudžiamoji atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, be to, būtų įtvirtintas analogiškas draudimas kaip ir teisėjo atžvilgiu trukdyti tarėjui atlikti savo pareigas.
 
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo projekte siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Konkrečiai atsakomybė būtų taikoma už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo žinomai neteisingų duomenų pateikimą Nacionalinei teismų administracijai ar nepranešimą apie pasikeitusius duomenis, taip pat tarėjo atsisakymą dalyvauti nagrinėjant bylą teisme be svarbių priežasčių ar akivaizdžiai netinkamą tarėjo pareigų atlikimą nagrinėjant bylą teisme.
 
Siūloma, kad administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus šių pažeidimų atveju surašytų policija.
 
Už minėtus pažeidimus numatomas baudos dydis – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, būtų taikoma analogiška atsakomybė kaip už, pavyzdžiui, neatvykimą į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
 
Siūloma, kad Tarėjų įstatymo projekto nuostatos dėl reikalavimų tarėjams, tarėjų sąrašo sudarymo ir tarėjų įvadinio mokymo įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Iki 2021 m. liepos 1 d. būtų atlikti parengiamieji veiksmai (t. y. asmenys galėtų pareikšti pageidavimą būti tarėjais, taip pat būtų sudarytas tarėjų sąrašas, organizuotas tarėjų įvadinis mokymas ir kt.), o nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliotų visos kitos įstatymų nuostatos ir būtų galima realiai pradėti skirti tarėjus nagrinėti bylas teismuose.
 
Seime šiuo metu yra svarstomas Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo projektas dėl tarėjų instituto įvedimo. Šių metų kovo 21 d. šios Konstitucijos pataisos Seime sulaukė pritarimo po pateikimo.
 
Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisomis siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.
 
Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 05:42
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.