Maskva, liepos 26 d. (AFP-ELTA). Rusija nusprendė „po 2024-ųjų“ pasitraukti iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) projekto, antradienį pareiškė naujasis šalies kosmoso agentūros vadovas Jurijus Borisovas.
Apie tai paskelbta tarp Kremliaus ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. TKS Žemės orbitoje skrieja nuo 1998 m. ir tai iki šiol buvo vienas iš nedaugelio projektų, kuriuose įtampa nepalietė Rusijos ir JAV bendradarbiavimo.
„Žinoma, iš pradžių įvykdysime visus savo įsipareigojimus mūsų partneriams, tačiau priimtas sprendimas po 2024-ųjų pasitraukti iš šios stoties, – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė J. Borisovas. – Manau, kad iki tol pradėsime konstruoti nuosavą rusišką orbitinę stotį.“
V. Putinas į tai atsakė: „Gerai“.
Pasak J. Borisovo, situacija kosmoso pramonėje šiuo metu sudėtinga. Jis nurodė sieksiąs „pakelti kartelę ir, visų pirma, suteikti Rusijos ekonomikai visas reikiamas kosmoso paslaugas“, įskaitant navigaciją, komunikaciją ir duomenų perdavimą.
Nors Rusija labai didžiuojasi, kad 1961-aisiais tapo pirmąja pasaulio šalimi, nusiuntusia žmogų į Mėnulį ir į kosmosą paleidusia pirmąjį palydovą, ekspertų teigimu, šiuo metu šalies kosmoso agentūra yra nepalyginamai silpnesnė ir pastaraisiais metais patyrė daugybę nesėkmių, įskaitant korupcijos skandalus ir prarastus palydovus.
Žezkazganas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Japonijos milijardierius pirmadienį grįžo į Žemę, dvi dienas praleidęs Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kur kūrė vaizdo filmus apie kasdienes užduotis kosmose, įskaitant dantų valymą ir tualetą.
Interneto mados magnatas Yusaku Maezawa ir jo padėjėjas Yozo Hirano kartu su Rusijos kosmonautu Aleksandru Misurkinu nusileido parašiutu į Kazachstano stepę maždaug numatytu laiku pirmadienį 03:13 GMT. Filmuotoje medžiagoje iš nusileidimo vietos, esančios maždaug už 150 kilometrų į pietryčius nuo centrinio Kazachstano Žezkazgano miesto, trijulė šypsojosi, kai šaltu ūkanotu oru padedami lipo iš „Sojuz“ nusileidimo modulio ir persėdo į evakuacijos mašinas.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad Y. Maezawa ir Y. Hirano laukia staigmena, kurią pateiks reabilitacijos komandos – tradicinis japonų makaronų patiekalas.
Jų kelionė žymėjo Rusijos sugrįžimą į kosmoso turizmą po dešimtmetį trukusios pertraukos. Trijulė 12 dienų praleido orbitinėje laboratorijoje, kur japonų turistai dokumentavo kasdienį gyvenimą TKS populiariam Y. Maezawos „YouTube“ kanalui.
Kreipdamasis į milijoną savo sekėjų „YouTube“, 46 metų milijardierius aiškino, kaip valytis dantis ir eiti į tualetą kosmose. Viename iš vaizdo įrašų jis išsamiai paaiškino, kaip nusilengvinti TKS. „Šlapintis labai lengva“, – sakė jis, demonstruodamas rankinį piltuvą, kurį astronautai naudoja šlapimui išsiurbti. Kituose vaizdo įrašuose jis parodė sekėjams, kaip tinkamai gerti arbatą ir miegoti nesvarumo būklėje.
Kai trys kosmoso keliautojai gruodžio 8 d. atvyko į TKS, ten dirbo septynių asmenų įgula, užsiėmusi kosmoso biologijos ir fizikos tyrimais.
Y. Maezawa planuoja pasiimti su savimi aštuonis žmones į 2023 m. misiją aplink Mėnulį, kurią valdys Elono Musko „SpaceX“. Jis ir jo padėjėjas yra pirmi privatūs Japonijos piliečiai, apsilankę kosmose nuo tada, kai žurnalistas Toyohiro Akiyama 1990 metais nuvyko į „Mir“ stotį.
Maskva, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Rusų aktorė Julija Peresild ir kino režisierius Klimas Šipenka po 12 dienų, praleistų Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), sekmadienį sugrįžo į Žemę. TKS jie suko pirmąjį pasaulyje pilnametražį filmą, nufilmuotą kosmose.
Kapsulė Kazachstano stepėse nusileido kartu su rusų kosmonautu Olegu Novickiu, kuris TKS dirbo nuo balandžio.
Filme darbiniu pavadinimu „Vyzov“ (liet. „Iššūkis“) pasakojama apie gydytoją, kurią vaidina J. Peresild, skridusią į TKS, kad išgelbėtų susirgusio kosmonauto gyvybę.
Rusijos teigimu, tai yra pirmasis vaidybinis filmas, nufilmuotas kosmose, o ne filmavimo aikštelėje Žemėje. JAV taip pat planuoja filmuoti kosmose, tačiau data kol kas nėra žinoma.
Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigia, kad šiuo filmu siekiama kosmoso pramonę padaryti patrauklesne jaunesniems žmonėms.
Tačiau pasigirdo kritikos, kad projektas yra itin brangus, o pinigus geriau būtų buvę skirti moksliniams tyrimams.
Rusijos kosminis sektorius patyrė aštuonetą nesėkmių mažiau kaip per 8-erius metus. Ar tai reiškia, kad Rusijos karinės pramonės komplekso puošmena gyvena paskutines dienas? Žinoma, ne, įsitikinęs "Le Monde" žurnalistas Žanas Fransua Ožero.
Tai įrodo Vladimiro Putino pažadas iki 2020 metų investuoti į kosminę programą 40 mlrd. eurų, kad Rusija būtų sugrąžinta į pirmąsias tarptautinės kosmonautikos gretas, sakoma straipsnyje.
Tačiau vien tik politinės valios ir milžiniškų finansinių injekcijų nepakanka, kad Rusijos kosmosui grįžtų buvusi įtaka, mano straipsnio autorius. Pirmiausia šaliai, tapusiai SSSR žlugimo padarinių auka, reikia susidoroti su korupcija, kuri trukdo kelti šio sektoriaus kokybę.
Daugelį metų Rusijos kosminis sektorius buvo priverstas išgyventi, pasikliaudamas dviem išskirtinėmis raketomis – nešėjomis „Sojuz“ ir „Proton“, suprojektuotomis dar septintajame dešimtmetyje.