Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Iranas keičia versiją dėl Mahsos Amini mirties: dabar teigiama, kad moteris mirė dėl jai prieš daugybę metų atliktos operacijos, o ne dėl, kaip įtariama, mirtinų smūgių į galvą.
22 m. M. Amini mirtis Irane pakurstė masinius protestus, kurie jau pasiglemžė beveik 100 gyvybių. Jauna moteris mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimo buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija. Netrukus po sulaikymo M. Amini komos būsenos buvo išgabenta į ligoninę. Manoma, kad sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Tačiau Iranas kategoriškai nesutinka su tokia įvykių versija ir iš pradžių tvirtino, kad M. Amini mirė, nes patyrė infarktą. Dabar Teheranas tikina, neva moters mirtis susijusi su „jai dėl smegenų auglio atlikta operacija, kai jai buvo aštuoneri“.
M. Amini tėvai yra pateikę skundą dėl sulaikyme dalyvavusių pareigūnų, o vienas Irake gyvenančių žuvusiosios pusbrolių naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji mirė dėl stipraus smūgio į galvą.
Po žinių apie M. Amini mirtį Irane prasidėjo didžiausi protestai per beveik trejus metus. Valdžios pareigūnai su jais žiauriai susidoroja ir naudoja mirtiną jėgą. Nors demonstracijų metu gyvybės neteko dar keletas jaunų moterų, tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ turi duomenų, kad jų artimieji šalyje verčiami įrašyti „prisipažinimus“, jog atsakomybė nukristų nuo valdžios pečių.
Vykdydamas susidorojimą su protestais, Teheranas šalyje užblokavo prieigą prie socialinių tinklų, įskaitant platformas „Instagram“ ir „WhatsApp“. Osle veikiančios žmogaus teisių organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) skaičiavimu, per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 92 protestuotojai. „Amnesty International“ neseniai skelbė turinti informacijos, kad šalies saugumo pajėgos gavo nurodymus žiauriai susidoroti su demonstracijomis ir nevengti protestuotojų mirčių.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khameni. EPA – ELTA foto
Teheranas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmadienį apkaltino pagrindinius priešus JAV ir Izraelį kurstant neramumus Islamo respublikoje po kurdės Mahsos Amini mirtis.
„Aš aiškiai sakau, kad šias riaušes ir nesaugumą sukūrė Amerika ir okupacinis neteisėtas sionistų režimas, taip pat jų apmokami agentai, padedami kai kurių išdavikų iraniečių užsienyje“, – sakė jis, pirmą kartą viešai komentuodamas M. Amini mirties sukeltus neramumus.
„Jaunos moters mirtis sudaužė mūsų širdis, bet nenormalu, kad kai kurie žmonės be įrodymų ar tyrimo pavertė gatves pavojingomis, degina Koraną, plėšia hidžabus, padega mečetes ir automobilius“, – pridūrė aukščiausiasis vadovas.
Protestai tęsiasi jau trečią savaitę nuo rugsėjo 16 d., kai buvo paskelbta, kad 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė po kelių dienų, kai buvo sulaikyta už tariamą griežto šalies aprangos kodo pažeidimą. A. Khamenei sakė, kad „policija privalo sutramdyti nusikaltėlius ir užtikrinti visuomenės saugumą“. “Silpninti policiją reiškia stiprinti nusikaltėlius. Tie, kurie puola policiją, palieka žmones neapsaugotus nuo nusikaltėlių, smogikų ir vagių“, – kalbėjo jis.
Iranas ne kartą kaltino išorės jėgas, ypač Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, kurstant protestus visoje šalyje. Penktadienį žvalgybos ministerija pranešė, kad buvo suimti devyni užsieniečiai, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Lenkijos piliečiai.
Teheranas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Per daugiau nei savaitę vykstančius protestus, kuriuos iššaukė sulaikytos jaunos moters mirtis, Irano policija tik vienoje provincijoje suėmė daugiau nei 700 žmonių, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim”.
Gilano provincijos policijos vadas generolas Azizollah Malekis paskelbė „apie 739 riaušininkų, įskaitant 60 moterų, areštą“, pranešė Irano žiniasklaida.
Irano žvalgybos ženklas
Teheranas, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Irano teismas nuteisė prancūzą aštuonerius metus kalėti dėl kaltinimų šnipinėjimu, antradienį pranešė jo šeima ir Paryžiuje gyvenantis advokatas. Jo teigimu, Teheranas naudojasi juo kaip „įkaitu“ derybose su Vakarais.
36 metų Benjaminas Briere yra vienintelis šiuo metu Irane laikomas sulaikytasis iš Vakarų, neturintis ir Irano paso. Jam taip pat skirta papildoma aštuonių mėnesių bausmė už propagandą prieš Irano islamo sistemą, sakoma jo advokato Philippe Valent pranešime.
B. Briere’as, laikomas Vakilabado kalėjime rytiniame Mešhedo mieste, buvo suimtas 2020 metų gegužę, kai nusifotografavo nacionaliniame parke su pramoginiu dronu, šiuo metu jis yra paskelbęs bado streiką. „Šis nuosprendis yra grynai politinio proceso rezultatas (…) neturintis jokio pagrindo“, – sakė Ph. Valent’as. Ketvirtadienį prasidėjusį teismo procesą pavadinęs „maskaradu“, jis pridūrė, kad B. Briere’as „neturėjo teisingo teismo proceso su nešališkais teisėjais“, ir pabrėžė, kad jam nebuvo leista susipažinti su visu jam pareikštu kaltinimu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija nuosprendį pavadino „nepriimtinu“ ir salė, kad B. Briere’as yra „turistas“.
Jis yra vienas iš daugiau nei tuzino Vakarų piliečių, laikomų Irane ir aktyvistų apibūdinamų kaip įkaitai. Aktyvistų teigimu, jie yra nekalti ir nepadarė jokių nusikaltimų, sulaikyti visagalės Revoliucinės gvardijos įsakymu siekiant išgauti Vakarų nuolaidų. Nuosprendis B. Briere’ui paskelbtas Iranui ir galingosioms pasaulio valstybėms siekiant per derybas Vienoje atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tarp sulaikytų užsieniečių yra visų trijų derybose dalyvaujančių Europos valstybių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – piliečių.
„Netoleruotina, kad Benjaminas Briere’as yra laikomas derybų įkaitu, Prancūzijos piliečiu, kurį režimas savavališkai sulaikė vien tam, kad panaudotų kaip valiutą mainuose“, – pridūrė Ph. Valent’as.
B. Briere’o sesuo Blandine naujienų agentūrai AFP sakė, kad jos brolis yra „politinis įkaitas“, o jo teismas – „teisingumo parodija“. „Tai politinis teismo procesas ir jis naudingas Iranui, kuris siunčia žinią Prancūzijos vyriausybei“, – sakė ji.
Ph. Valent’o teigimu, B. Briere’as „vis labiau silpsta“ dėl bado streiko, kurį pradėjo per Kalėdas, protestuodamas dėl pažangos stokos jo byloje.
Neviltis kalėjimo kameroje
Britas Anoosheh Ashoori, laikomas Irane pastaruosius ketverius su puse metų, savaitgalį taip pat pradėjo bado streiką, o austras Kamranas Ghaderi, laikomas ilgiau nei šešerius metus, atsisako maisto nuo pirmadienio, teigia jų šeimos. Jų veiksmus paskatino bado streikas, kurį Vienoje pradėjo Barry Rosenas, buvęs JAV diplomatas ir 444 dienas trukusios JAV ambasados Teherane apgulties 1979–1981 m. veteranas, kad atkreiptų dėmesį į sulaikytųjų padėtį. Sekmadienį jis baigė bado streiką, kad išvengtų tolesnės žalos savo sveikatai.
Irane taip pat kalinama prancūzų ir iraniečių akademikė Fariba Adelkhah, sulaikyta 2019 metų birželį ir 2020 metų gegužę nuteista kalėti penkerius metus dėl nacionalinio saugumo kaltinimų. 2020 m. spalį jai buvo skirtas namų areštas, tačiau netikėtai šį mėnesį Iranas vėl ją įkalino sakydamas, kad ji pažeidė namų arešto taisykles. F. Adelkhah buvo suimta kartu su savo kolega ir partneriu prancūzu Roland’u Marchalu, kuris buvo paleistas 2020 m. kovą per apsikeitimą kaliniais, kai Prancūzija paleido Irano inžinierių Jallalą Rohollahnejadą.
Iranas tvirtina, kad visi sulaikyti užsieniečiai teisiami pagal vidaus įstatymus, bet ne kartą sakė esąs pasirengęs apsikeisti kaliniais.
Ultrakonservatyvūs Irano parlamentarai nori uždrausti naminius gyvūnus. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). „Ne, mano katė nekelia niekam grėsmės“, – naujienų agentūrai AFP sakė iranietis Mostafa, pasipiktinęs šalies ultrakonservatyviųjų parlamentarų siūlymu uždrausti laikyti naminius gyvūnus. Šis 25-erių metų amžiaus vaikinas, turintis gyvūnų reikmenų parduotuvę Teherano centre, liko priblokštas tokio politikų sumanyno.
„Krokodilus galima laikyti pavojingais, bet kokią grėsmę kelia triušiai, šunys ar katės?“ – apie prieš mėnesį pristatytą įstatymo projektą kalbėjo jaunas iranietis.
Ultrakonservatyvūs musulmonai augintinių laikymą vadina dekadentiška praktika bei primena, kad, remiantis islamo teise, šunys, kaip ir kiaulės, laikomi nešvariais gyviais.
Irane 75 parlamento nariai, arba ketvirtadalis visų įstatymų leidėjų, pasmerkė tai, kad žmonės gyvena po vienu stogu su naminiais gyvūnais, nes esą taip kuriama „destruktyvi socialinė problema“.
Jų aiškinimu, tokia veikla gali „palaipsniui pakeisti iranietišką ir islamišką gyvenimo būdą“, „pakeičiant žmonių ir šeimos santykius emociniais santykiais su gyvūnais“.
Siūlomu įstatymu būtų uždrausta „importuoti, auginti, padėti auginti, veisti, pirkti ar parduoti, transportuoti, varyti ar vedžioti, laikyti namuose laukinius, egzotinius, kenksmingus ir pavojingus gyvūnus“.
Būtų uždrausti šie gyvūnai: krokodilai, vėžliai, gyvatės, driežai, katės, pelės, triušiai, šunys ir kiti „nešvarūs“ gyvūnai, taip pat beždžionės.
TATENA vadovas Rafaelis Grossis. EPA – ELTA foto
Viena, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Irano vyriausybė per derybas Teherane nepadarė nuolaidų Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). TATENA vadovas Rafaelis Grossis Vienoje informavo organizacijos Valdytojų tarybą apie savo vizitą Teherane, per kurį antradienį buvo kalbama apie problemas vykdant Irano branduolinių objektų kontrolę ir klausimus dėl šalies branduolinės programos plėtros“.
„Nepaisant visų mano pastangų, šios išsamios derybos ir pokalbiai apie neišspręstus kontrolės klausimus (…) baigėsi be rezultatų“, – trečiadienį sakė R. Grossis.
TATENA vadovas šią žinią perdavė likus tik kelioms dienoms iki pirmadienį Vienoje prasidėsiančių naujų derybų dėl 2015 metų Irano branduolinio susitarimo išgelbėjimo. Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Kinija derybose tarpininkauja JAV ir Iranui.
Vašingtonas 2018 metais pasitraukė iš susitarimo, kurio tikslas yra neleisti Iranui pasigaminti branduolinės bombos. Į atnaujintas JAV sankcijas Teheranas reagavo plėsdamas savo branduolinę programą ir ribodamas TATENA inspektorių darbą.
Alkani žvirbliai. Slaptai.lt nuotr.
Teheranas, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Irano kibernetinio saugumo agentūros vadovas pareiškė, kad savaitės pradžioje įvykusią kibernetinę ataką, dėl kurios visoje šalyje sustojo degalinių veikla, surengė JAV ir Izraelis.
„Tyrimas vis dar vyksta, bet, mūsų vertinimu, už tai, be jokios abejonės, atsakingi amerikiečiai ir sionistai (izraeliečiai)“, – sakė Gholamreza Jalalis.
Šį antradienį iraniečiai degalinėse negalėjo įsipilti degalų naudodamiesi subsidijų kortele. Be šios kortelės degalai gyventojams kainuoja dvigubai brangiau.
Dėl sutrikimo Teherano ir kitų miestų degalinėse nusidriekė ilgos eilės. Iš pradžių šalies valdžia teigė, kad įvyko „techninis gedimas“, tačiau vėliau patvirtino, kad įvykdytas kibernetinis išpuolis.
Tiek Izraelis, tiek ir JAV anksčiau prieš Iraną yra surengę kibernetinių atakų, dėl kurių kildavo didelių finansinių problemų.
Tiesa, iškart po degalinių informacinių sistemų nulaužimo atsakomybę buvo prisiėmęs „Plėšrusis žvirblis“ – Irano programišių grupuotė.
Azerbaidžano karinis sraigtasparnis
Baku, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas pirmadienį paneigė Irano kaltinimus, kad šioje Kaukazo šalyje yra Izraelio kariškių Teherano armijai pradėjus karines pratybas prie šalių sienos ir dar labiau padidinus įtampą tarp kaimynių.
Iranas tai pareiškė apie savo mirtiną priešą Izraelį ketvirtadienį, o kitą dieną valstybinė televizija parodė tankus, haubicas ir sraigtasparnius, šaudančius į taikinius šalies šiaurės vakaruose netoli sienos.
Izraelis yra pagrindinis ginklų tiekėjas Azerbaidžanui, pernai rudenį laimėjusiam šešių savaičių karą su kaimyne Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos atstovė Leyla Abdulajeva pirmadienį pareiškė, kad Irano teiginiai nepagrįsti. „Mes atmetame visus kaltinimus dėl bet kokios trečiosios šalies buvimo netoli Azerbaidžano ir Irano sienos, tokie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti“, – sakė ji. Karinis paradas. Azerbaidžanas. Baku
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas praėjusią savaitę sakė Azerbaidžano ambasadoriui, kad jo šalis netoleruos Izraelio buvimo ar veiklos „prie mūsų sienų“, ir pažadėjo imtis visų būtinų veiksmų. Tačiau Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas interviu Turkijos naujienų agentūrai „Anadolu“ kritikavo Irano karo žaidimus klausdamas „kodėl dabar ir kodėl mūsų pasienyje?“.
Azerbaidžano specialiosios pajėgos
Azerbaidžanas ir Iranas seniai nesutaria dėl Teherano palaikymo Armėnijai dešimtmečius trunkančiame Karabacho konflikte. Praėjusių metų trumpas karas baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido dalį ginčijamų teritorijų, įskaitant Azerbaidžano 700 kilometrų sienos su Iranu ruožą, dešimtmečius kontroliuotą armėnų. Neseniai santykiai dar suprastėjo, kai Azerbaidžano armija surengė bendras pratybas su Turkija ir Pakistanu už 500 kilometrų nuo Irano sienos. Azerbaidžano sprendimas įvesti muitą Irano sunkvežimių vairuotojams, per Azerbaidžaną vykstantiems į Armėniją, dar pakurstė įtampą.
Teheranas seniai bijo separatistinių nuotaikų tarp etninių azerbaidžaniečių, sudarančių apie 10 milijonų iš 83 milijonų Irano gyventojų.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Irano ginkluotosios pajėgos per pratybas išbandė naują raketą. Tai sekmadienį pareiškė šalies sausumos pajėgų vadas generolas Kioumarsas Heydari.
„Ginkluotosios pajėgos išbandė naują raketą, kurios veikimo nuotolis – 300 kilometrų“, – cituoja generolą Irano naujienų agentūra ISNA.
Heydari pridūrė, kad „ši raketa gali automatiškai nusitaikyti ir naikinti taikinius bet kokiomis oro sąlygomis“.
Iranas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio realizuoja savo raketų kūrimo programą.
Tam tikrų laimėjimų jis pasiekė balistinių raketų kūrimo srityje. Teheranas atsisako vesti derybas dėl šios veiklos apribojimo, motyvuodamas tuo, kad jo varžovai regione irgi ginkluojasi analogiškos klasės raketomis.
Iranas teigia, kad prie jo mokslininko nužudymo prisidėjo Izraelis. EPA-ELTA nuotr.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pareiškė, kad prie mirtino išpuolio prieš aukštą Irano branduolinį mokslininką prisidėjo Izraelis. Yra „rimtų duomenų“, kad penktadienį „teroristų“ surengtame išpuolyje dalyvavo Izraelis, rašė jis tviteryje. Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas M. Fakhrizadehas. EPA-ELTA nuotr.
Prieš tai Irano gynybos ministerija paskelbė, kad žinomas branduolinis mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė per „ginkluotų teroristų“ ataką netoli Teherano.
Mokslininkas žuvo, kai keli užpuolikai apšaudė jo automobilį, M. J. Zarifas paragino tarptautinę bendruomenę „pasmerkti šį valstybinio teroro aktą“.
M. Fakhrizadehas vadovavo Irano gynybos ministerijos Tyrimų ir inovacijų skyriui.
Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu yra jį pavadinęs Irano branduolinės programos tėvu.
Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas M. Fakhrizadehas. EPA-ELTA nuotr.
Teherane nužudytas Irano branduolinis mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas, pranešė valstybinis naujienų kanalas IRIB ir kelios naujienų agentūros.
Kaip teigiama, M. Fakhrizadehą Teherano priemiestyje Absarde nušovė „teroristai“.
Vietos valdžia patvirtino M. Fakhrizadeho mirtį ir pridūrė, kad taip pat buvo nukauti keli užpuolikai.
Tačiau Irano atominės energijos organizacijos (AEOI) atstovas paneigė tokius pranešimus ir tvirtino, kad „mūsų branduoliniams mokslininkams viskas yra gerai“.
M. Fakhrizadehas buvo Irano revoliucinės gvardijos narys ir raketų gamybos ekspertas. Pasak naujienų agentūros „Fars“, dėl šių priežasčių Izraelio slaptosios tarnybos seniai siekė jį eliminuoti.
Mossad emblema
Antras pagal rangą grupuotės „Al Qaeda“ vadas, JAV kaltinamas dėl 1998 m. įvykdytų dviejų ambasadų Tanzanijoje ir Kenijoje sprogdinimų, buvo nukautas per rugpjūtį Irane surengtą slaptą operaciją, penktadienį pranešė dienraštis „The New York Times“ (NYT), skelbia „Reuters“.
Abdullahą Ahmedą Abdullahą, dar žinomą kaip Abu Muhammadą al-Masrį rugpjūčio 7 d. Teherano gatvėje nušovė du vyrai ant motociklo, pranešė NYT. Jį nukovė JAV prašymu veikiantys Izraelio specialiųjų pajėgų kariai.
A. M. Masris laikytas galimu dabartinio „Al Qaeda“ grupuotės lyderio Aymano al-Zawahirio įpėdiniu. Jo nužudymas buvo slepiamas iki pat dabar, pranešė dienraštis.
NYT teigimu, neaišku, kokį vaidmenį vieno iš „Al Qaeda“ vadų nužudyme vaidino Vašingtonas. JAV pareigūnai A. M. Masarį ir kitus grupuotės lyderius Irane sekė jau daugelį metų, praneša žiniasklaida.
„Al Qaeda“ neskelbė apie vado žūtį, Irano pareigūnai slėpė informaciją apie incidentą, nukovus A. M. Masarį nė vienos šalies valdžia atsakomybės už tai viešai neprisiėmė.
A. M. Masaris nukautas kartu su savo dukra, buvusio „Al Qaeda“ grupuotės vado Osamos bin Ladeno sūnaus našle Hamza bin Laden, pranešė NYT.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto Ukrainos lainerio juodąsias dėžes. EPA-ELTA nuotr.
Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto „Ukraine International Airlines“ reiso PS752, kuris šių metų pradžioje buvo numuštas vos pakilęs iš Teherano, juodąsias dėžes, naujienų agentūrai AFP patvirtino informuoti šaltiniai.
Irano ambasadorius prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Monrealyje sakė, kad Iranas paprašė Prancūzijos aviacijos nelaimių agentūros BEA atsisiųsti ir iššifruoti savirašio duomenis, teigia šaltiniai.
Tiesa, pati BEA neigia, kad Iranas prašė agentūros iššifruoti duomenis, tačiau ji esą „yra pasirengusi vertinti bet kokius prašymus“ iš Irano.
Iranas pripažįsta, kad sausio 8 d. numušė į Kijevą iš Teherano skridusį keleivinį orlaivį. Per katastrofą žuvo 176 žmonės.
Katastrofa įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos smogė Irake dislokuotiems JAV kariams ir laukė amerikiečių atsako. Iranas į JAV karių bazes raketų paleido atsakydamas į kiek anksčiau surengtą JAV drono ataką, per kurią buvo nukautas vienas aukščiausių Irano kariuomenės vadų Qassemas Soleimani.
Juodosiose dėžėse tikimasi rasti informacijos apie paskutines skrydžio akimirkas prieš tai, kai Irano paleista raketa pataiko į keleivinį lainerį, vos pakilusį iš Teherano oro uosto.
Daugelis žuvusių lėktuvo keleivių buvo kanadiečiai.
Kelis mėnesius Kanada ragino Iraną, kuris neturi techninių galimybių iššifruoti juodųjų dėžių duomenų, perduoti jas Ukrainai ir Prancūzijai.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA birželio pradžioje patvirtino, kad institucijos yra pasirengusios perduoti juodąsias dėžes, tačiau perspėjo, kad smarkiai apgadinti įrenginiai gali ir nepadėti tyrimui.
Jau daug metų gyvenu Lietuvoje tarp lietuvių, esu Lietuvos pilietis. Bet taip pat labai myliu savo tėvynę Azerbaidžaną. Taigi aš turiu dvi tėvynes. Ir jų abiejų likimai man rūpi. Todėl kartais širdį skauda, kai Lietuvoje paviršutiniškai arba klaidingai apibūdinamas Azerbaidžano – Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Tenka pripažinti, kad kai kurie kadaise dirbtinai Lietuvoje sukurti mitai vis dar gyvuoja – trukdo blaiviau pažvelgti į problemas, su kuriomis susiduria Azerbaidžanas, siekdamas susigrąžinti separatistų okupuotą Kalnų Karabachą ir dar septynetą gretimų rajonų.
Tendencingumai dėl rinkimų
Dėka tokių istorikų kaip Algimantas Liekis (jo veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje”) Lietuvos visuomenė jau suvokia, jog Kalnų Karabachas, azerbaidžanietiškai – Juodasis Sodas, tikrai nėra Armėnija. Tie laikai, kai Lietuvoje buvo skelbiama vien Jerevanui palanki informacija, – jau praėjo.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: istorikas Algimantas Liekis.
Tačiau šiandien vis tik norėčiau slaptai.lt skaitytojams priminti keletą niuansų, į kuriuos, mano supratimu, dar neatkreiptas deramas dėmesys. Abipusiam azerbaidžaniečių – lietuvių supratimui tebetrukdo dvigubi standartai, kurie Lietuvoje susiformavo, kai čia kelis dešimtmečius be menkiausios konkurencijos šeimininkavo armėniška propaganda.
Štai neseniai Azerbaidžane buvo surengti parlamento rinkimai. Lietuvos spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose jie įvertinti kritiškai. Negaliu sakyti, jog ten – viskas idealu. Tačiau aš, jau senokai gyvendamas Rytų Europoje, galiu lyginti tiek Azerbaidžane, tiek Lietuvoje rengiamus rinkimus, todėl, nesileisdamas į plačius debatus, manau, jog Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Europos valstybės, – per daug tendencingos, per daug kritiškos Azerbaidžanui. Nenarpliosiu šiandien visų rinkiminių detalių, tepasakysiu, jog jei jie būtų surengti ne Azerbaidžane, o, sakykim, Armėnijoje ar Gruzijoje (Sakartvelas), Lietuvoje visi rašytų, girdi, parlamentas išrinktas daugmaž normaliai – be didelių, be grubių pažeidimų.
Europietiška parama
Kitas pavyzdys. Europos Sąjunga svarsto, kiek lėšų dera skirti Rytų partnerystės programai priklausančioms šalims. Jei būtume preciziškai teisingi, principingi, pagalbą kovai su COVID-19 turėtume visoms šalims padalinti vadovaudamiesi ta pačia taisykle, tais pačiais principais. Pavyzdžiui, proporcingai pagal gyventojų skaičių. Bet kol kas ES planuose neįžvelgiu jokio sąžiningumo. Mažytei, vos 3 milijonus gyventojų turinčiai Armėnijai – numatyti net 93 milijonai eurų, o beveik 10 milijonų gyventojų turinčiam Azerbaidžanui – tik 14 milijonų.
Akivaizdus skirtumas ir tarp to, kas numatoma Gruzijai ir Ukrainai. Gruzijai – 183 milijonai, Ukrainai – 190 milijonų, nors puikiai žinome, kiek kartų Ukraina didesnė ir gausesnė už Sakartvelą (Gruziją). Principų, kuriais vadovaujasi Briuselis ir Strasbūras, žadėdami paskirstyti pinigus, – sveiku protu neperprasi. Vokietijos Bertoldo Beico centro (DGAP), užsiimančio užsienio politika, direktorius Aleksandras Raras įvardino priežastis, kodėl tokios skirtingos proporcijos. Paaiškinimai maždaug tokie: „Azerbaidžanas gaus mažiau pinigų todėl, kad yra turtingas“.
Bet ar tai – teisinga? Juk visokių turtuolių ir visokių vargšų esama. Kartais turtingas žmogus prakuto tik todėl, kad sunkiai dirbo, taupė. O tas vargingai besiverčiantis vargšu tapo todėl, kad atsainiai dirbo, netaupė uždirbtų pinigų, mėgo dažnai ir ilgai atsotogauti. Tad jei vargšui skirsime daugiau paramos, jį dar labiau paskatinsime tinginiauti bei išlaidauti.
Taip pat Europai turėtų rūpėti, kaip tarptautinėje arenoje elgiasi tos Rytų partnerystės šalys, kurios trokšta sulaukti finansinės paramos. Nei Azerbaidžanas, nei Ukraina, nei Gruzija (Sakartvelas) nėra okupavusios svetimų žemių. Armėnija – okupavusi Kalnų Karabachą (tokia visos Europos Sąjungos ir NATO pozicija). Mano supratimu, į šį niuansą būtina atkreipti dėmesį. Juolab kad Armėnija visose tarptautinėse įstaigose, įskaitant ir Jungtines Tautas (JT), ir Europos saugumo ir bendradarbiavo (ESBO) organizacijas, remia agresyvųjį Kremlių, neigiantį savo karinius nusikaltimus Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje.
Neatsižvelgdama į Armėnijos laikyseną tarptautinėje arenoje Europa, mano supratimu, elgiasi labai nesąžiningai. Žadėdama akivaizdžiai didesnes finansines injekcijas agresyvumo neatsisakančiai Armėnijai nei tarptautinėje arenoje padoriai besielgiančioms šalims, ES, nori ar nenori, tampa teritorinius konfliktus skatinančia Europa.
Tikroji Sergėjaus Lavrovo pavardė
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Priežasčių, kodėl Azerbaidžanui taip sunku susigrąžinti savas žemes, – daug. Viena iš jų – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Jei užsienio spaudoje pilna pranešimų, tai Lietuvoje kažkodėl neaptikau rašant, jog Sergėjaus Lavrovo tėvas buvo Gruzijos armėnas Kalantarianas, kilęs iš Tbilisio. Tai kas, kad Rusijos diplomatijos vadovas šiandien pakeitęs savo pavardę į rusišką ir niekur niekad neakcentavo savo kilmės. Mano giliu įsitikinimu, ši aplinkybė – tai dar viena priežastis, kodėl Azerbaidžanui taip keblu visose derybose pasiekti teigiamų rezultatų, jei tik dalyvauja Rusija. Argi šandieninės Rusijos imperinės politikos vienas iš vadovų ponas Sergėjus Lavrovas, neigiantis Ukrainos teises į Krymą, nematantis jokių rusų kareivių Donbase, atmetantis Gruzijos ir Moldovos teises susigrąžinti savo žemes, gali sąžiningai sureguliuoti Armėnijos – Azerbaidžano kivirčą dėl Kalnų Karabacho?!
Raginu atkreipti dėmesį ir į šių metų pradžioje Miunhene surengtą Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano ir Azeraidžano prezidento Ilhamo Alijevo susitikimą dėl Kalnų Karabacho konflikto ateities. Jų ilgokas viešas ginčas (visą interviu galima rasti youtube.com erdvėje) –nufilmuotas ir viešai prieinamas. Visi, kas jį matė, net ir nieko nežinodami apie šį ginkluotą susidūrimą, puikiai jautė, kurioje pusėje – tiesa. Azerbaidžano vadovas – užtikrintas, ramus, cituojantis visiems žinomus tarptautine teise paremtus argumentus, o Armėnijos lyderis – pasimetęs, susigūžęs, besiremiantis kažin kokios pasauliui nežinomos arcacho tautos teise atplėšti žemės gabalą nuo Azerbaidžano. Jei Lietuvos televizijos būtų parodžiusios tą spaudos konferenciją, net ir patys didžiausi Armėnijos simpatikai suglumtų – o juk Armėnijos premjeras paisto kažin kokius niekus!
Kodėl Iranas prisibijo Azerbaidžano?
Kitas lietuviams vis dar nesupantamas argumentas – Irano laikysena. Lietuviai tradiciškai tebemano, kad Iranas palaiko Azerbaidžaną. Juk abi šalys – musulmoniškos. Bet viskas – atvirkščiai. Žinoma, oficialiai Teheranas – už Azerbaidžano teritorinį vintisumą. Tačiau slapta remiama Armėnija.
Štai neseniai buvo užfiksuota, kaip šimtai Irano benzinvežių važiuoja iš Irano į Armėnijos okupuotą Kalnų Karabachą (youtube.com skelbiami videoįrašai). Akivaizdu, kad tų automobilių vairuotojai (iranietiški automobilių numeriai) pažedė Azerbaidžano teritorinį vientisumą – remiantis tarptautine teise, degalai į Kalnų Karabacho sostinę Hankendį turėtų atkeliauti tik tuo atveju, jei tokį leidimą duotų Azerbaidžanas. Bet Teheranas juk šią ekonominę operaciją atliko negavęs Azerbaidžano leidimo.
Tokių iranietiškų aferų būta ir 1992-1994-aisiais metais, kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įsiplieskė kruvinas karas. Tuomet Iranas irgi slapta armėnų separatistams tiekė degalus. Kas dabar žino, kaip būtų pasibaigęs 1994-aisiais užšaldytas konfliktas, jei iš Irano keliavęs benzinas nebūtų pasiekę armėnų separatistų tankų, šarvuočių, sunkvežimių?
Iranas. Nacionalinė vėliava
Manote, kad musulmoniškas Iranas negali draugauti su krikščioniška Armėnija labiau nei su musulmoniškuoju Azerbaidžanu?
Tarp Irano ir Armėnijos – ypatinga draugystė. Abi valstybės yra okupavusios Azerbaidžano teritorijų. Armėnija 1992 – 1994 metais užėmė Kalnų Karabachą ir septynetą aplinkinių ajonų, o Iranas prieš kelis šimtus metų okupavo ypač dideles pietines Azerbaidžano teritorijas. Taip, būtent taip – šiaurinės Irano dalys nėra iranietiškos. Tai – Pietinis Azerbaidžanas, kurį Baku prarado, kai carinė Rusija ir Iranas dalinosi užkariautas teritorijas. Kad įsivaizduotumėte, kaip Iranas bijo Azerbaidžano sustiprėjimo, įtakos, pateiksiu vieną palyginimą: Azerbaidžane šiandien gyvena apie 10 milijonų azeraidžaniečių, o Irane jų – apie 30 milijonų. Štai kodėl Iranas nesuinteresuotas Azerbaidžano sustiprėjimu, štai kodėl jam naudinga agresyvi Armėnija.
Iranas negražiai pasielgė ir tuomet, kai jo restauratoriai padėjo armėnams restauruoti keletą musulmoniškų mečečių, išlikusių Kalnų Karabache, Jerevane. Kodėl negalima pagirti Irano pastangų restauruoti šiandieninės Armėnijos teritorijoje atsidūrusių mečečių? Armėnų falsifikatoriai nepajėgė azerbaidžanietiškų maldos namų paversti krikščioniškais maldos namais (per daug akivaizdi būtų klastotė), už tai leido iraniečiams pakeisti azerbaidžanietiškus akcentus į iranietiškus. Kad azerbaidžanietiško paveldo ten neliktų nė kvapo.
Paminklas žuvusiems azerbaidžaniečių kariams. Gazacho miesto kapinės. Slaptai.lt nuotr.
Nepaisant šių kiaulysčių Azeraidžanas elgiasi ypač padoriai, principingai. Oficialusis Baku niekad niekur nedavė nė menkiausio preteksto, jog įmanomos teritorinės pretenzijos Iranui, be to, viuomet, kai kalbama apie Vakarų taikomas sankcijas Techeranui, Baku laikosi nuomonės, kad sankcijos – netinkama spaudimo priemonė.
Štai šiuos dalykus derėtų žinoti, kai kalbama apie Armėnijos – Azerbaidžano nesutarimus.
Bachramas Zeinalovas yra Lietuvos pilietis (Lietuvoje gyvena per 40 metų), Šiaulių apskrities Azerbaidžano draugijos pirmininkas, tautinių mažumų departamento prie Lietuvos vyriausybės tarybos narys
Irane auga mirčių ir naujų infekcijų skaičius. EPA-ELTA nuotr.
Covid-19 atvejų skaičius Irane nepaliaujamai kyla. Sekmadienį paskelbtais Sveikatos ministerijos duomenimis, mirčių nuo naujojo koronaviruso per 24 valandas padaugėjo nuo 43 iki 54. Per tą patį laiką patvirtintų infekcijų skaičius išaugo 385 iki iš viso 978, spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas. Labiausiai virusas guldo sostinės Teherano gyventojus.
Atstovo teigimu, 175 pacientai pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.
Priešingai nei prognozavo Sveikatos ministerija, padėtis Irane pastarosiomis dienomis smarkiai pablogėjo. Kariuomenė ir net revoliucinė gvardija padės vyriausybei kovoti su virusu. Daug užsieniečių, paisydami savo Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijų, nori palikti šalį.
Laikinai uždaryti savo biurus Teherane nusprendė ir kai kurie užsienio žiniasklaidos atstovai. Japonijos žiniasklaidos atstovai nori išvykti iš Irano.
Koronaviruso krizė smogė šaliai prieš persų Naujuosius metus kovo 20-ąją. Baimindamiesi užsikrėsti, paprastai labai bendraujantys iraniečiai dabar vengia bet kokio kontakto – net su artimais giminaičiais. Parduotuvės ir restoranai ir ypač tradiciniai turgūs yra kone tušti.
Kadangi virusas apėmęs ir provincijas prie Kaspijos jūros, kuri yra mėgstama daugelio iraniečių poilsio vieta per dviejų savaičių naujametines atostogas, nuo epidemijos kenčia ir turizmo sektorius. Šalyje uždarytos mokyklos ir universitetai, taip pat kino teatrai ir teatrai.
Tačiau didžiausią problemą žmonėms kelia dezinfekcinių priemonių trūkumas. Nors vyriausybė tikina, kad gamyba smarkiai padidinta, nei vaistinės, nei prekybos centrai žmonių pageidaujamų dezinfekcijos priemonių neturi. Alkoholio dezinfekcijai kaina, pasak vartotojų, išaugo dešimtkart.
Irano valdžia atšaukė savo sprendimą, apie kurį buvo paskelbusi šeštadienį: Teheranas sekmadienį apsisprendė nesiųsti Ukrainos lėktuvo juodųjų dėžių Kijevui tirti, nutarta, kad jos liks Irane.
„Savirašiai yra Irane, kol kas jų niekam neperduosime“, – teigė aviacijos valdžios atstovas Hassanas Rezaeifaras, kurio komentarą citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Irano revoliucinė gvardija sausio 8 d. per klaidą numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, vos tik jis pakilo iš Teherano oro uosto, žuvo visi 176 lėktuvu skridę žmonės.
Lėktuvo katastrofa įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos paleido raketų į JAV pajėgų naudojamas karines bazes Irake. Tai turėjęs būti atsakomasis žingsnis po JAV antskrydžio, kurio metu Bagdade buvo nužudytas svarbus Irano generolas Qassemas Soleimani. Irano valdžia teigė, kad šalis ruošėsi atsakomiesiems JAV smūgiams ir lėktuvą palaikė raketa.
H. Rezaeifaras pareiškė, kad stipriai pažeisti savirašiai bus tiriami Irane, o į Ukrainą ar Prancūziją Teheranas juos išsiųs tik tuo atveju, jei dėl techninių priežasčių juodųjų dėžių nepavyktų įvertinti savarankiškai.
„Tačiau dėl to dar nebuvo nieko nuspręsta“, – teigė H. Rezaeifaras.
Šeštadienį tas pats atstovas sakė, kad Irane savirašių tyrimo atlikti nepavyks, nes šalies valdžia neturi tam tinkamos programinės sistemos, leisiančios parsisiųsti duomenis.
H. Rezaeifaras šeštadienį minėjo, kad dėl šios priežasties, jei prireiks, juodosios dėžės bus išsiųstos į Ukrainą ar Prancūziją.
Priežastis, privertusi Irano aviacijos valdžios atstovus apsigalvoti, nėra žinoma.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos grasino įvesti 25 proc. tarifo muitą automobiliams iš Europos, jei ES šalys ir toliau palaikys 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
„Ši išraiška ar grasinimas, vadinkite kaip norite, jis egzistuoja“, – spaudos konferencijoje Londone sakė A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama „Washington Post“ straipsnį.
JAV dienraštis skelbė, kad D. Trumpas pagrasino įvesti muitus ES, jei Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija oficialiai neapkaltins Irano dėl branduolinio susitarimo pažeidimų.
Kinija, JAV ir Rusija taip pat buvo susitarimo dalyvės, tačiau D. Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
Londonas, Paryžius ir Berlynas antradienį paskelbė inicijavę ginčų sprendimo mechanizmą, kaip tai numatyta susitarime, tuo siekdami priversti Teheraną ir vėl laikytis susitarimo įsipareigojimų.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ES šalių trijulę tviteryje apkaltino „pardavus branduolinio susitarimo likučius, kad išvengtų naujų D. Trumpo muitų“.
Albanija išsiuntė du Irano diplomatus dėl „jų statusui prieštaraujančių veiksmų“, trečiadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.
Tirana 2018 m. jau yra išsiuntusi Irano ambasadorių ir dar vieną diplomatą, prieš tai juos apkaltinusi grėsmės nacionaliniam saugumui kėlimu.
Trečiadienį pranešusi apie diplomatų išsiuntimą, užsienio reikalų ministerija nenurodė tikslių šio sprendimo priežasčių.
„Du diplomatiniai Irano Islamo Respublikos ambasados Albanijoje atstovai Mohammadas Alis Arzas Peimanematis ir Seyedas Ahmadas Hosseinis Alastas paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir Albanijos valdžia pareikalavo jų tuojau pat išvykti“, – teigiama pareiškime.
Šio žingsnio imtasi praėjus keliems mėnesiams po Albanijos valdžios pranešimo, skelbto 2019 m. spalio mėnesį, dėl atakos, kuri buvo suplanuota „Quds“ pajėgų vadovaujamos „teroristų grupės“, suardymo.
Tuo metu Albanijos valdžios atstovai teigė, kad grupuotė rengė ataką prieš šioje Balkanų šalyje veikiančius Teherano režimo oponentus.
2013 m. Albanija, Vašingtono ir Jungtinių Tautų prašoma, sutiko priimti apie 3 000 pabėgusių Irano opozicinės grupės – Irano liaudies modžahedų organizacijos narių.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
