Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad nereikėtų stebėtis Lietuvoje kilusiais konfliktais dėl teisėjų paskyrimo. Pasak jo, demokratinėse valstybėse tai normali praktika, kai teisėjų paskyrimas sulaukia didelio institucijų ir žiniasklaidos susidomėjimo. Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra susiformavęs kiek klaidingas manymas, jog prezidento teikiamus teisėjus Seimas būtinai turi patvirtinti.
„Seimo nariui to paaiškinti negalima, jis balsuoja kaip jam atrodo. Jo mandatas laisvas. Bet dabar visi komentarai ir visuotinis pasmerkimas dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės nukreiptas į Seimą. Seimas esą, įskaitant ir prezidento nuomonę, privalėjo balsuoti tik už Rudėnaitės paskyrimą. Bet tokios pareigos Seimui niekur nėra ir ji niekur neužrašyta, kad Seimo nariams reikia balsuoti taip, kaip atrodo prezidentui ar teismų atstovams. Klausimas, gal tokia procedūra nereikalinga? Gal iš esmės reikia perskirstyti teisėjų skyrimo tvarką? Jeigu toks stiprus įsitikinimas, kad jeigu prezidentas pasiūlė, tai Seimas privalo balsuoti „už“? Tikrai neprivalo“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Politologas pripažino, kad Prezidentūra padarė klaidą, kai pateikė netinkamai suformuluotą dekretą dėl teisėjos skyrimo (LAT) pirmininke. Bet, pabrėžė V. Valentinavičius, ji visame konflikte tarp institucijų nėra esminė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidento komanda aiškiai padarė lepsusą. Klaidas pripažinti visuomet sveika, tuo labiau tokias kvailas, kaip dabar Prezidentūros buvo padaryta. Kita vertus, ne vien tik prezidento klaidoje reikalas. Reikalas tas, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą ir kitaip surašius Prezidentūros dokumentus, skiriamus Seimui, vis tiek parlamento balsavimo rezultatų numatyti neįmanoma. Taip pat negalima surašyti taip dokumentų, kad jie padarytų vieną ar kitokį balsavimą privalomą“, – sakė jis.
V. Valentinavičius taip pat teigia, kad Prezidentūra teisėjus Seimui nevykusiai pristatė.
„Teisėjų skyrimas yra politinis procesas. Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu. Nebuvo padirbėta su frakcijomis, nebuvo paaiškinta, nebuvo deramai pristatyti kandidatai. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar iš tiesų visi kandidatai buvo jau tokie geri. Negalima įsivaizduoti, kaip dabar įsivaizduojama Prezidentūroje, kad ji neturi nieko įrodinėti skirdama teisėjus. Dar ir kaip turi, nes Seimas gali balsuoti „už“, gali ir „prieš“, ir jokios pareigos balsuoti tik už tai, ką pasiūlo prezidentas, nėra“, – teigia MRU docentas. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Žvelgiant į teisėjų paskyrimus kitose valstybėse dideliu konfliktu Lietuvoje nereikėtų stebėtis, sako V. Valentinavičius.
„Ir labai senose demokratijose, kai susiliečia teisėjų skyrimai ir politika, yra daug konfliktų, trinties ir kibirkščių. Kiekvienas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas JAV yra fejerverkas konfliktams Kongrese ir didžiulis susidomėjimas spaudoje. Taip, tai yra politinis procesas. JAV teisėjai nepatenkinti, kad politikai, skirdami Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mažiausiai galvoja apie teisę, o labiau apie politikos darbotvarkes. Lygiai taip ir Lietuvoje Seimo nariai balsuoja pagal politinius sumetimus, nes jų darbas toks, bet, žinoma, teisėjai atsisako tai suprasti ir reikalauja privalomų balsavimų, vardan teisinės valstybės. Teisinės valstybės idėja labai teisinga ir graži, bet nereikia pamiršti, kad teisėjų skyrimas yra ir teisėjų bendruomenės interesas, o ši bendruomenė savo interesą gina. Jei yra proga Seimą kaltinti politikavimu, tai jie tai ir daro“, – teigė V. Valentinavičius. Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
R. Karbausko teigimu, jei G. Nausėda Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.
Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kritiškai vertina Seimo narių grupės inicijuotą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
R. Baškienei kreipimosi tekstas primena kaltinamąjį aktą, nes teigiama, „kad Seimas sumenkino, Seimas ignoravo, Seimas nepaisė, Seimas pažeidė, Seimas paneigė“.
„Seimas galiausiai, padaroma išvada dėl atleidimo, esą ignoravo Konstitucijos imperatyvus, o „tai laikytina veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų.“ Kreipimesi praktiškai ne žodžio nekalbama apie dekreto turinį, apie tai, ką profesorius Vytautas Sinkevičius akcentuoja, kreipimosi turinys yra tiesiog kaltinamasis aktas. Tie, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, labai prašyčiau jį perskaityti, ar tikrai mes norime kreiptis į KT tokiu turiniu“, – antradienį Seimo seniūnų sueigoje sakė R. Baškienė.
Ji paragino kolegas atidžiau įsigilinti į kreipimosi tekstą, bet užtikrino, kad projekto pateikimas yra įrašytas į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę,
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą parengę Seimo TS-LKD frakcijos nariai S. Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“, – sakoma nutarimo projekte.
Šių metų balandžio 21 d. Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka, kad dekretas dėl teisėjos į Aukščiausiąjį Teismą skyrimo galėjo būti surašytas neaiškiai. Šalies vadovo teigimu, jo valia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Sigitą Rudėnaitę skirti į aukštesnes – LAT pirmininkės pareigas – buvo labai aiškus.
„Mano valia šiame dekrete yra juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas. Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų nesant tam tikro pagrindo – nei Konstitucijos 115 str., nei teismų įstatyme – vadinasi, šią klaidą reikia ištaisyti. Ir aš labai tikiuosi, kad ji bus ištaisyta“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas ketvirtadienį teigė, kad šios savaitės Seimo nutarimas atmesti Aukščiausiojo Teismo pirmininkės kandidatūrą yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje. Prezidento teigimu, parlamento sprendimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, kai ši buvo teikiama paaukštinti pareigose, ne tik nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei, bet kartu neturi ir jokio teisinio pagrindo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui svarstyti nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.
Etikos sargų nuomone, šių metų balandžio 21 d. Seimo priimtas nutarimas, kuriuo S. Rudėnaitė buvo atleista iš einamų pareigų, nedera su Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo nuostatomis.
„Taip pat nutarėme prašyti Prezidento kanceliariją dekretus dėl teisėjų paskyrimo bei atleidimo rengti taip, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatos bei Seimui nekiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos prezidento valios“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.
Ši komisija yra nutarusi pradėti šio klausimo tyrimą, o išvadų projektų rengėjais yra paskyrusi konservatorių Antaną Matulą ir „valstietę“ Astą Kubilienę.
„Rengdami projektą, konsultavomės su Seimo Teisės departamento vadovu, su prezidento patarėjais, kitais teisininkais. Aiškinomės, kokie įstatymai galėjo būti pažeisti. Iš esmės dar trečiadienį komisija priėjo prie praktiškai bendros nuomonės, kad teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas galimai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Teismų įstatymui, Seimo statutui ir prezidento dekreto dvasiai. Matyt, siūlysime Seimui pripažinti nutarimą, kuriuo atleista S. Rudėnaitė iš LAT skyriaus vedėjos pareigų, laikyti negaliojančiu nuo priėmimo datos. Kaip apsispręs komisija, sunku pasakyti“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas.
Pasak jo, Seimas dar turės balsuoti už vienokį ar kitokį komisijos sprendimą ir apsispręsti, pritarti ar nepritarti jam.
Beje, Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Jeigu Seimas savo nutarimu kreiptųsi į KT, būtų išaiškinta ateičiai, kaip Seimas turėtų elgtis panašiais atvejais, koks dekreto tekstas turėtų būti, kad Seimas nepadarytų klaidų“, – sakė A. Matulas.
Antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais”,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias”, – sakoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas”, – akcentuojama nutarimo projekte.
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas”.
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas”,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu”,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
Plėtojant Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone, darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą”,- pažymima kreipimosi tekste.
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
Rusijos teisingumas ne šiaip sau neteisingas – jis žudikiškas, ardantis gyvenimą, rašo leidinys „Rue89″.
Tai išraiškingai parodyta žurnalistės Zojos Svetovos knygoje „Pripažinti nekaltą kaltu“, sakoma straipsnyje.
Viso pasaulio kūrybiniai žmonės buvo pasipiktinę “Pussy Riot” likimu. „Ir vis dėlto nuosprendis nestebina, jis net „normalus“, nes atspindi įprastą teisminio aparato funkcionavimą Rusijoje“, – rašo straipsnio autorius Žanas Pjeras Tiboda.
Ir vis dėlto Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) yra geriausias pasirinkimas tarp senųjų sisteminių partijų.
Paprasti jos nariai turi teisingas moralines nuostatas. Problema tik pats lyderis ir dalis partijos viršūnėje įsitvirtinusios nomenklatūros. Jie per ilgą laiką per daug susisaistė su šešėlinės įtakos grupuotėmis ir nebegali elgtis laisvai, taip, kaip lieptų sąžinė ir netgi protas.
Sveiką partijos daugumos nuovoką geriausiai atskleidė demokratiškas rinkimų sąrašo reitingavimas. Ir ypač – labai juokingo personažo Evaldo Jurkevičiaus atvejis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiko atleisti Neringos Venckienės iš teisėjos pareigų. Susipažinusi su Teisėjų garbės teismo sprendimu, taip pat įvertinusi gautą drausmės bylos medžiagą, Respublikos Prezidentė tokį griežtą siūlymą įvertino kaip nepagrįstai griežtą. Tiksliau tariant – akivaizdžiai per griežtą.
„Teisėjos pasisakymai nederami ir garbės teisėjų bendruomenei nedaro, tačiau Teisėjų garbės teismo siūloma sankcija neadekvati teisėjos prasižengimui. Griežčiausios nuobaudos pirmiausia turi būti taikomos aplaidžiai dirbantiems, girtaujantiems, kyšininkaujantiems, sukčiaujantiems, žalą žmonėms ir valstybei darantiems ir dangstantiems prasižengusius kolegas teisėjams”, – pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pareiškime.
