Rusijos teisingumas ne šiaip sau neteisingas – jis žudikiškas, ardantis gyvenimą, rašo leidinys „Rue89″.
Tai išraiškingai parodyta žurnalistės Zojos Svetovos knygoje „Pripažinti nekaltą kaltu“, sakoma straipsnyje.
Viso pasaulio kūrybiniai žmonės buvo pasipiktinę “Pussy Riot” likimu. „Ir vis dėlto nuosprendis nestebina, jis net „normalus“, nes atspindi įprastą teisminio aparato funkcionavimą Rusijoje“, – rašo straipsnio autorius Žanas Pjeras Tiboda.
Zoja Svetova, tvirtai įsitikinusi ir atkakli moteris, kartu su savo kolega Ana Politkovskaja, žuvusia nuo žmogžudžio rankos, yra Rusijos pasididžiavimas. Pertvarkos viltys žlugo atėjus į valdžią Putinui, sako Z.Svetova.
„Prasidėjo užmaskuotas grįžimas į praeitį, panaudojant iškraipytą spaudos ir teisingumo kontrolę, kuri lygintina su Kafkos kūriniuose figūruojančia mašina, pagaminta žmonėms naikinti. Kalėjimas toliau vykdo katorgos funkcijas“, – pabrėžia autorė.
Zojos Svetovos knyga įveda mus į šios sistemos vidų. Jos centre – teisėja, pabrėžia žurnalistė. Z.Svetova bando suprasti, kas dedasi šios teisėjos galvoje ir gyvenime. Teisėja, knygoje pavadinta Galina Muchina, teisėjavo dviejose bylose, kurias atidžiai sekė Zoja Svetova. Viena byla – Igorio Sutiagino, tyrinėtojo, apkaltinto šnipinėjimu. Kita – Zaros Murtazalijevos, apkaltintos terorizmu, rašo leidinys.
„Abu kaltinamieji buvo nuteisti. Jis – 15 metų, ji – 9. Nėra jokių abejonių, kad abu nekalti“, – pažymi autorė. Zojos draugė Ania, advokatė vienoje iš bylų, piktinasi: „Mūsų profesija nebeturi prasmės. Kam reikalingas mano darbas, kai proceso baigtis nulemta iš anksto?“ Ir vis dėlto, ji atkakliai dirba savo darbą, kaip Zoja – savąjį. Net kai žurnalistei siūlomi pinigai už pataikūniškų straipsnių rašymą.
„Šitos knygos niekas neužsakė, tik Zojos Svetovos širdis ir nerimas dėl sąžiningo teisingumo jos šalyje, Rusijoje“, – baigia autorius.
Nuotraukoje: Rusijos žurnalistė Zoja Svetova.
Šaltinis: „Rue89”
2012.10.21
