Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Teisėjų tarybos sprendimą principingai vertinti teisėjų poelgius, kuriais jie pažemino teisėjo vardą, tačiau kartu apgailestauja dėl nesutapusio požiūrio į dviejų teisėjų veiksmus.
 
Teisėjų taryba penktadienį patarė šalies vadovui teikti Seimui atleisti iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką ir teikti Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimui, taip pat atleisti iš pareigų Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį, visiems jiems savo poelgiais pažeminus teisėjo vardą.
 
„Tai yra svarbus pasiekimas, kuris užtikrins didesnį teismų sistemos skaidrumą ir padės stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pabrėžia, kad Teisėjų taryba gali duoti patarimą tik savo konstitucinių įgaliojimų ribose. Tai reiškia, kad patardama atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, jiems pažeminus teisėjo vardą, ši institucija kartu pripažino prezidento teisę prašyti tokio patarimo.
 
Kita vertus, prezidentas apgailestauja, kad Teisėjų taryba nedavė patarimo šalinti iš pareigų Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį. Šių teisėjų įgaliojimai lieka sustabdyti. Prezidentas neabejoja, kad jų veiksmai bus operatyviai ir objektyviai įvertinti atitinkamų teisėsaugos institucijų.
 
Šalies vadovas yra inicijavęs teisėjų atleidimo procedūrą pažeminus teisėjo vardą dėl dar trijų teisėjų: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko.
 
Prezidentas G. Nausėda ir toliau sieks, kad asmenys, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebūtų teisėjų bendruomenės nariais, pažymima Prezidentūros pranešime.
 
Kaip numato šalies Konstitucija, dėl teisėjų atleidimo iš pareigų prezidentas gali spręsti tik gavęs Teisėjų tarybos patarimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 03:00

Prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, pasirašė dekretus, kuriais prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl šešių teisėjų atleidimo iš pareigų.
 
Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio atleidimo iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
 
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo Teisėjų tarybos prašoma patarti dėl teikimo Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atleidimui iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
 
„Aukščiausius profesionalumo ir skaidrumo standartus atitinkantis teisėjų korpusas yra esminė visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema sąlyga. Tikiuosi, kad teisėjų bendruomenė bus aktyvi vertindama, ar jos narių poelgiai dera su garbingu teisėjo vardu“, – Prezidento komunikacijos grupė cituoja šalies vadovą.
 
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo prašo Teisėjų tarybą patarti dėl teikimo Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui iš pareigų savo noru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.06; 00:01

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tirianti jo pasisakymus apie teismus, netenkins Teismų tarybos noro pripažinti jį pažeidus etiką. 

„Čia gali būti formuojama labai pavojinga praktika. Jeigu etikos komisija pripažintų, kad politikas negali kritikuoti teismų veiklos, tai būtų skandalas. Tada negalėtų joks žmogus kritikuoti teismų veiklos, po to pereitume prie kitų institucijų. Gal Seimo, Vyriausybės veiklos negalima kritikuoti? Aš manyčiau, kad darau tai, kas man priklauso pagal įstatymą ir Konstituciją. (…) Viena iš didžiausių mūsų vidaus problemų yra tai, kad mūsų valstybė nesusitvarko su korupcijos rizikos valdymu. Viena didžiausių priežasčių, mano įsitikinimu, yra teismų negebėjimas priimti adekvačių atgrasančių sprendimų“, – po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas. 

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo svarstyti Teisėjų tarybos kreipimąsi, kuriame ji prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Išvadų projektą šiuo klausimu parengė Seimo nariai Andrius Palionis ir Antanas Matulas, tačiau, pritrūkus laiko, svarstymas atidėtas kitam posėdžiui. 

Seimo opozicija mano, kad Seimo nariui nedera nepagarbiai kalbėti apie teismus, kad NSGK pirmininkas tikrai turi būti pamatavęs savo žodžius.

Kiti politikai įsitikinę, kad tai buvo asmeninė parlamentaro nuomonė, ir jis turi teisę ją reikšti. 

Kaip ELTA jau skelbė, kreipimesi į etikos sargus Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema. 

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nep
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
atikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 00:30

Sausio 13-oji. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Teisėjų taryba, reaguodama į pasirodžiusius pranešimus apie Rusijos Federacijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą keturių nuosprendį Sausio 13-osios byloje priėmusių Lietuvos teisėjų atžvilgiu, dėl Rusijos Federacijos institucijų veiksmų kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę bei Užsienio reikalų ministeriją. Kreipimesi prašoma savo kompetencijos ribose imtis visų reikiamų ir įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių ir nagrinėsiančių teismų ir teisėjų visokeriopas nepriklausomumas ir apsauga nuo neleistino išorės poveikio, teigiama Teisėjų tarybos išplatintame pranešime.

Teisėjų taryba kreipimesi į Užsienio reikalų ministeriją prašo diplomatiniais kanalais informuoti tarptautinę politinę bendruomenę – Europos Tarybą bei kitas žmogaus teises ir teisės viršenybę ginančias organizacijas – apie pamatines teisines vertybes pažeidžiančius Rusijos institucijų veiksmus. 

Kreipimesi į atsakingas institucijas nurodoma, kad Teisėjų taryba smerkia tokius Rusijos Federacijos institucijų veiksmus, akcentuodama, kad situacijos, kai sudaromos prielaidos nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimui dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo, negali būti toleruojamos ir pateisinamos.

Pasak Teisėjų tarybos, visuotinai pripažintos teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kokiu būdu kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti menkiausią poveikį teismo sprendimo priėmimui, o tuo pačiu ir persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo. 

Teisėjų taryba akcentuoja, kad baudžiamasis procesas Sausio 13-osios byloje dar nėra pasibaigęs, nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą visai Lietuvos Tautai ypač svarbioje byloje.
lauzas_sausio13
Sausio 13-osios laužai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Teisėjų taryba kreipėsi ir į užsienio partnerius – Europos teismų tarybų tinklą (ENCJ) – prašydama paramos ir įgaliodama Teisėjų tarybos atstovą Teisėjų tarybos pareiškimą pristatyti artimiausiame ENCJ posėdyje.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą už akių ir skyrusių jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. Nuosprendžiai paskelbti daugiau nei 60 asmenų. Nors Lietuvos prokuratūra buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui D. Jazovui prašė laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas pripažino jį kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Prokuratūra laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos prašė skirti ir KGB karininkui Michailui Golovatovui. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Sausio 13-oji. Minėjimas. Vytauto Visocko nuotr.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 06:00

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, o šiuo metu – ir kandidato į Lietuvos prezidentus štabo vadovas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Pasak Teisėjų tarybos, teismo autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas teismais yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas, kuris privalo būti gerbiamas ir stiprinamas, todėl netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, kuris turi tiesioginės įtakos formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją itin svarbiais valstybės saugumo ir su juo susijusiais klausimais, prisidedantis prie kandidato į prezidentus programinių nuostatų, taip pat susijusių ir su teisminės valdžios formavimu, rodo tokią nepagarbą teismų sprendimams, įvardydamas teismus kaip nepajėgius vykdyti savo konstitucinės priedermės. 

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:06

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Sonatą Bieliauskienę pažeminus teisėjo vardą.

Tai Prezidentė padarė vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei susipažinusi su Teisėjų garbės teismo sprendimu.

Prezidentė taip pat sustabdė teisėjos S. Bieliauskienės įgaliojimus iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Prezidentei atleisti teisėją S. Bieliauskienę iš pareigų dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui.

Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad teisėja nemandagiai, nekorektiškai ir nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, nuolat su jais konfliktavo, įžeidinėjo ir menkino, taip pat neprofesionaliai nagrinėjo bylas – nuolat darė šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus.

Atlikus teisėjos nagrinėjamų bylų patikrinimą, paaiškėjo, kad S. Bieliauskienė vilkina bylų nagrinėjimą, nepakankamai motyvuoja priimamus sprendimus, netinkamai pasirengia bylų nagrinėjimui, keičia priimtus procesinius sprendimus.

Teisėja S. Bieliauskienė jau kartą buvo bausta – prieš 5 metus Teisėjų garbės teismas jai skyrė drausminę nuobaudą.

Drausmės byla S. Bieliauskienei iškelta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės teikimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.25; 00:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretą, kuriuo už teisėjo vardo pažeminimą iš pareigų atleido Kretingos rajono apylinkės teismo teisėją Petrą Kontrimą.

Teisėjas iš pareigų atleidžiamas nuo sausio 6 dienos. Šio teisėjo įgaliojimai sustabdyti dar 2016-ųjų lapkričio 29 d., kai Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl jo atleidimo.

Teisėjas P.Kontrimas, kaip įtariama, būdamas itin sunkaus girtumo, smurtavo šeimoje, o vėliau, policijos komisariate aiškinantis konflikto aplinkybes, melagingai apkaltino sutuoktinę smurto vartojimu, ką pats vėliau pripažino Teisėjų tarybos posėdyje.

Toks elgesys – nesuderinamas su teisėjo garbe, prasilenkia su Teisėjų etikos kodekso reikalavimais bei kenkia visų teismų autoritetui, pažymi šalies vadovė.

Prezidentė per 7-erius metus iš viso atleido 20 teisėjo vardą pažeminusių teisėjų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.01.07; 06:39

Pirmadienis, spalio 24 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu bei susipažinusi su 2016 m. spalio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus atleidimo iš pareigų, jam pažeminus teisėjo vardą. 

Teisėjas Valerijus Paškevičius.
Teisėjas Valerijus Paškevičius.

Teisėjas jau antrą kartą per mėnesį įkliuvo neblaivus vairuojantis automobilį. Prezidentės teigimu, tokiam elgesiui negali būti jokios tolerancijos ir pateisinimų.

V. Paškevičiaus poelgis yra visiškai nesuderinamas su teisėjo pareigomis, menkina visos teismų sistemos reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą teisingumu.

Todėl teisėjų savivalda negali ignoruoti nuolat besikartojančio teisėjo vardo žeminimo ir principingai spręsti šį klausimą.

Teisėjams keliami ypač aukšti etikos ir moralės reikalavimai, todėl tiek darbe, tiek su pareigomis nesusijusioje veikloje jų reputacija ir elgesys turi būti nepriekaištingi.

Šio teisėjo įgaliojimai buvo sustabdyti dar rugsėjo 26 dieną, kai Prezidentė pirmą kartą kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl atleidimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, todėl teisminės valdžios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai atliks savo pareigas, o kiekvienas neteisėtas ar neetiškas teisėjo poelgis bus deramai įvertintas.

Pagal Konstituciją, dėl teisėjo atleidimo Prezidentei pataria Teisėjų taryba.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.24; 15:23

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jokubauskienės atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą.

Prezidentė taip pat sustabdė šios teisėjos įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl V. Jokubauskienės atleidimo.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja V. Jokubauskienė darbo metu ir darbo vietoje galimai buvo neblaivi. Kilus abejonėms dėl teisėjos būklės, V. Jokubauskienė atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo V. Jokubauskienei.

Continue reading „Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Akmenės rajono teisėjos atleidimo“

venckiene_mergaite-k

„Kai antstolė su pareigūnais įsiveržė į namą, mergaitė verkė ir šaukė, kad neis su Stankūnaite. Niekas iš buvusių kambaryje: nei antstolė, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, nei psichologė, nei policijos pareigūnai nesutrukdė naudoti L.Stankūnaitei ir G.Černiauskui fizinę prievartą vaiko atžvilgiu“, – teigė N.Venckienė birželio 12 d. kalbėdama Seimo laikinajai komisijai.

Continue reading „Neringa Venckienė: “Pati mažametė mergaitė reikalavo neįleisti antstolės”“

endriukaitis_statiska

Lie­tu­vo­je per­ženg­tos trys ri­bos: tai­kaus ir gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai au­kų gi­lu­mi­nės pras­mės ver­ti­ni­mas, šio pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­nių tei­sių ir reikš­min­gu­mo fun­da­men­ta­lus is­to­ri­nės pa­mo­kos ig­no­ra­vi­mas ir at­lai­dus po­žiū­ris į oku­pa­ci­ją bei san­ty­kis su Ru­si­jos FSB kaip ne­tie­sio­gi­nis švel­nus nu­ro­dy­tų pir­mų­jų dvie­jų ri­bų iš­plo­vi­mo man­da­gus ir ty­lus pa­tei­si­ni­mas.

Ab­so­liu­čiai ma­te­ria­lis­ti­nės, sa­va­nau­diš­kos, ko­la­bo­ran­ti­nės – stri­bi­nės, po­li­ti­nės, tei­si­nės, is­to­ri­nės ir mo­ra­li­nės są­mo­nės di­de­liu mas­tu le­gi­ti­muo­tos. Klai­kų ne­iš­gy­ven­tą ir ne­at­jaus­tą po­žiū­rį į pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­ją at­spin­di svei­ku pro­tu sun­kiai su­vo­kia­mas did­vy­rių ir bu­de­lių ne­pa­gar­si­ni­mas ir pas­ta­rų­jų ,,sau­go­ji­mas“.

Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę ( 4 )“