Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti birželio 22 d. paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir jame pareikštų įtarimų G. V. ir A. J. Z. vyks tol, kol bus įvykdyti šio teismo nutartyje nurodyti reikalavimai, susiję su proceso dalyvių teisėmis apskųsti prokuroro sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

Law and Justice

Kaip buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, kuriame įtarimai buvo pareikšti G. V. ir A. J. Z., o  teisinę neliečiamybę turintis Europos Parlamento narys Rolandas Paksas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, šių metų balandžio 19 d. prokuroro nutarimu buvo išskirtas į du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad neatskyrus šių tyrimų tektų neapibrėžtą laiką laukti, kol bus baigta R. Pakso atžvilgiu jau pradėta teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra Europos Parlamente. Kol tai neįvyko, atlikti būtinus baudžiamojo persekiojimo veiksmus R. Pakso atžvilgiu ir baigti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės.

Tyrimą kontroliavusio prokuroro manymu, taip laukiant būtų pažeistos kitų proceso dalyvių teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką bei nusižengta reikalavimui perduoti baudžiamąją bylą teismui nedelsiant, jei prokuroras mano, kad joje surinkta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei įrodyti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro vertinimu, atskirtame G. V. ir A. J. Z. atžvilgiu ikiteisminiame tyrime tokių duomenų pakanka ir byla galėtų būti nagrinėjama teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime konstatavo, kad esminis klausimas, dėl ko išsiskyrė kaltinimo bei gynybos pozicijos – minėtų ikiteisminių tyrimų išskyrimo pagrįstumas. Teismo vertinimu, šis ginčas, kaip ir visi kiti proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, privalo būti išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo turi būti priimtas galutinis procesinis sprendimas dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui. 

Per kiek dienų ar kitą terminą toks skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui turėtų būti paduotas, nes teisės aktuose joks terminas nėra nurodytas, teismas nepasisakė.

Šis Lietuvos apeliacinis teismo sprendimas įsigaliojo po jo paskelbimo ir yra neskundžiamas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.07.20; 06:38

vytautas_visockas_mmmm

Jeigu nebūčiau matęs savo akimis, niekada nepatikėčiau, kad mes esame valdomi tokių žmonių, kokius matėme vakar Seime, vykstant Seimo posėdžiams. Trūksta žodžių. Per kelias valandas buvo tiek primeluota, tiek išsisukinėta, klaidinta, klastota, kad sveikas protas to sutalpinti niekaip nepajėgia.

Dabar jau galima neabejoti – tie trys teisiamieji per artimiausius ketverius metus sėdės Seimo minkštose kėdėse ir tyčiosis iš valstybės.

Štai kaip žemai mes nupuolėme! O jau atrodė, kad Viktoras Uspaskichas priėjo liepto galą. Algirdas Butkevičius dievagojasi – socialdemokratai balsuos tik už kaltinamųjų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimą. Konservatoriai, socialliberalai sako tą patį – tik teismas gali nuspręsti, kalti jie ar ne. Seimas ne teisėjas, ši byla ne politinė.

Continue reading „Trūksta žodžių”

vytautas_visockas_mmmm

Pats savęs noriu paklausti: ar protesto mitingų laikai jau praėjo? Nuvertėme korumpuotą valdžią, sutramdėme prokuratūros, teismų sauvalę, ir dabar galime atsipūsti? Ar ne taip? Ar taip galvoja ir Darius Kuolys, Romualdas Ozolas, Gintaras Songaila, Arvydas Akstinavičius, Alvydas Medalinskas, Algimantas Matulevičius?..

Jų gretos jau sumažėjo, nebėra Valdo Vasiliausko, Jono Varkalos, Algirdo Patacko, Neringos Venckienės, Povilo Gylio, kiti liko lauke už durų. Jeigu būtų mano valia, aš juos visus su savo komandomis pakviesčiau gruodžio 21 dieną susirinkti prie Seimo durų, už kurių bus bandoma neatimti teisinės neliečiamybės trims Darbo partijos teisiamiesiems, trims Seimo nariams, kurie į jį pateko per mūsų visuomenės tamsumą, dėl nežabotos klaidinančios reklamos, dėl kitų panašių priežasčių.

Continue reading „Kas būtų, jeigu būtų”

uzdila_algis

Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.

Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.

Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.

Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.

Continue reading „Patys užsakėme tą muziką”

algimantas-zolubas-1

Balsavusieji Seime 2012-ųjų birželio 26 d. už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą akivaizdžiai išreiškė pasitikėjimą mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Visuomenė mūsų teisėtvarka ir teisėsauga nepasitiki, nepasitiki tikrai pagrįstai. Tačiau, regis, viena partija, besiskelbianti skaidria, vos ne krištoline, arba nuovoką prarado, arba iš tikrųjų nėra krištolinė, nes su prokurorais ir teismais nusprendė gyventi tik geruoju, – maža ką, ras drumzlių skaidriojoj (ne kartą taip buvo) ir nesitikėk malonės.

Tai kam gi atstovauja balsavusieji už neliečiamybės panaikinimą? Ar po tokio akibrokšto būtų korektiška siekti visuomenės palankumo ateinančiuose Seimo rinkimuose? Jau vien už nuovokos stoką prarandamas visuomenės pasitikėjimas ir, žinoma, balsai būsimuose rinkimuose.

Continue reading „Suvienijo „demokratinis centralizmas“”

venckiene_neringa

Su Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja Ne­rin­ga Venc­kie­ne po ge­gu­žės 17-ąją pa­da­ry­to bru­ta­laus po­gro­mo prieš jos glo­bo­ja­mą (glo­bą bu­vo pa­sky­ręs teis­mas) bro­lio duk­re­lę Dei­man­tę vyks­ta mo­ra­li­nis, po­li­ti­nis ir tei­si­nis su­si­do­ro­ji­mas. Bir­že­lio pra­džio­je Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­rei­ka­la­vo Sei­mo at­im­ti iš N. Venc­kie­nės tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę už ne­va pa­da­ry­tus jos nu­si­kal­ti­mus.

Pro­ku­ra­tū­ros rei­ka­la­vi­mu su­da­ry­ta Lai­ki­no­ji Sei­mo ko­mi­si­ja, ku­rios dau­gu­mą su­da­ro tei­sė­jai prie­šiš­ki Sei­mo na­riai E. Jur­ke­vi­čius, D. Kuo­dy­tė, A. Stir­bly­tė, S. Šed­ba­ras, J. Sa­ba­taus­kas, J. Juo­za­pai­tis, R. A. Ru­čys ir E. Le­men­taus­kas, pa­si­ren­gę jau bir­že­lio 19-ąją įvyk­dy­ti Prokuratūros nurodymą. Tik teisėją gy­nę Sei­mo na­riai Nag­lis Pu­tei­kis, Ry­tas Kup­čins­kas, Jo­nas Ra­mo­nas prie­ši­no­si ne­tei­sė­tam ir amo­ra­liam spren­di­mui.

Continue reading „Nepaskelbtas karas”

darius-valys

Šiandien generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Panaikinti N. Venckienės imunitetą prašoma ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N. Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą (LR BK 232 str.); nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei (LR BK 245 str.); 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą (BK 231 str. 1 d.); piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką (LR BK 163 str.); panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui (LR BK 286 str.).

Continue reading „Generalinis prokuroras Darius Valys prašo panaikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę”