teismas

Trumposios naujienos

Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas, kurio parengiamasis posėdis dėl Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo įvyko praėjusių metų gruodžio 19 d., pirmadienį pradėjo pagrindinius posėdžius šioje rezonansinėje byloje. Tai pranešė Slovakijos radijas.
 
Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – spėjamas žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Penktasis įtariamasis, kuriam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, davė demaskuojamuosius parodymus prieš bendrininkus ir sudarė sandorį su tyrėjais. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis buvo nuteistas 15 metų kalėti už tarpininkavimą nužudant žurnalistą.
 
Teisme pirmininkauja teisėja Ružena Sabova, kurios specializacija – sunkiausios baudžiamosios bylos. Pirmadienį, be kita ko, bus išklausytas prokuratūros kaltinimas.
 
Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Kada baigsis procesas, Slovakijos teisininkai nesiryžta prognozuoti. Dauguma jų linkę manyti, kad nusikaltėliai bus nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
 
Rugpjūčio 19 d. Slovakijos radijas, remdamasis šaltiniais Generalinėje prokuratūroje, pranešė, kad žurnalisto žudikas yra buvęs Slovakijos kariškis Miroslavas Marčekas.
 
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“.
 
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 15:00
Aktualijos

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį svarstys Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. R. Janutienė vis dar dalyvauja teismo procese, kuriame ji kaltinama šmeižtu.
 
 „Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
ELTA primena, kad R. Janutienė sekmadienį pateko į antrąjį rinkimų turą Žiemgalos rinkimų apygardoje. Rugsėjo 22-ąją ji dėl laisvos Seimo vietos varžysis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu Liudu Jonaičiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 03:00
Aktualijos

Europos Sąjungos Bendrasis teismas ketvirtadienį atmetė bendrovės „Achema“ skundą byloje prieš Europos Komisiją (EK). Achema” skundė 2013 metų EK sprendimą dėl valstybės pagalbos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui, pranešė Energetikos ministerija.
 
Lietuva, anot ministerijos, 2013 metais suderino valstybės pagalbą su EK. Teismas ketvirtadienį patvirtino, kad visa derinimo procedūra vyko taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, įskaitant tinkamai pasirinktą SGD terminalo dydį ir įgyvendinimo bei finansavimo modelį.
 
„Dar kartą patvirtinta strateginė terminalo svarba valstybei ir visiems gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos pasirinktas kelias dėl SGD importo šaltinių diversifikavimo buvo teisingas ir neišvengiamas, užbaigęs pusę amžiaus trukusią priklausomybę nuo vieno monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, diktavusio dujų kainas“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
 
Šiuo metu Energetikos ministerija derina valstybės pagalbą su EK dėl ilgalaikio SGD tiekimo per Klaipėdos terminalą užtikrinimo. Ministerijos žiniomis, EK jau yra atlikusi beveik visus reikalingus žingsnius ir procedūras valstybės pagalbai dėl saugumo dedamosios mažinimo gamtinių dujų vartotojams suderinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 00:01
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Gegužės 29-oji diena svarbi ne tik Prancūzijai. Ji įsimintina Azerbaidžanui ir Armėnijai. Toji diena aktuali net Lietuvai.

Būtent tąsyk Prancūzijos administracinis teismas anuliavo Draugystės deklaraciją, kurią 2018-aisiais metais buvo pasirašiusi Prancūzijos Arnuvilio miesto valdžia su šiuo metu Kalnų Karabachą administruojančiais armėnais. Omenyje turima sutartis tarp Arnuvilio ir Martuninsko (azerbaidžanietiškai – Hodžavendas) rajone gyvenančiais armėnais.

Taigi Draugystės deklaracija, kurią prieš metus sudarė Arnuvilio meras Paskalis Dolu ir vienas iš armėnų separatistų atstovų Mhitaras Mangsarianas, – oficialiai neteko galios.

Prancūzijos teismas rėmėsi Vakaruose visuotinai pripažinta nuostata, jog Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorija, o šį regioną nūnai administruojanti armėnų valdžia – neteisėta. Todėl nė viena valstybinė Prancūzijos struktūra, teismo tvirtinimu, neturi teisės bičiuliautis ar dar kaip nors kitaip bendrauti su svetimos šalies teritoriją okupavusiomis separatistinėmis jėgomis. Jei norima draugauti su Kalnų Karabachu, sutartį būtina pasirašyti su Azerbaidžano valdžia.

Be kita ko, Arnuvilio miesto merui teisiškai atsirugs prieš metus su armėnų separatistais užmegsta draugystė. Jis kaltinamas įgaliojimų viršijimu bei įstatymų laužymu. Jam gali tekt sumokėti solidžią baudą.

Apie šį Armėnijai nemalonų įvykį praneša prancūzų kalba leidžiamas leidinys „Nouvelles Armenia“.

Ši informacija aktuali ir lietuviams, kurie, skatinami aktyvios armėnų diasporos, taip pat galbūt norėtų bičiuliautis (arba anksčiau bičiuliavosi) su jau kelis dešimtmečius Stepanakertą kontroliuojančia (tai – Kalnų Karabacho sostinė, bet tikrasis jos pavadinimas azerbaidžanietiškas – Hankendi) valdžia. Gegužės 29-osios Prancūzijos administracinio teismo verdiktas aiškiai byloja – tai būtų neteisėtas žingsnis.

Net aplankyti Kalnų Karabacho teritorijos kaip turistui nederėtų, nes teisėtą leidimą įvažiuoti į šį regioną gali duoti tik oficialusis Baku.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt

2019.06.05; 10:00

Aktualijos

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje buvo apklausiamas aštuntasis liudytojas – buvęs latviško kapitalo įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička. Nors kaltinamajame akte G. Veličkos ir Raimondo Kurlianskio susirašinėjimai užima du tomus, pats liudytojas teisme teigia vargiai ką atsimenąs. 

Pasak G. Veličkos, tuo metu, kai buvo priiminėjamos Vartotojų kredito įstatymo pataisos Seime, jis buvo ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Todėl su šiuo įstatymu buvo gerai susipažinęs, o susitikimuose su R. Kurlianskiu pasidalino savo įžvalgomis. 

Pasak liudytojo, susitikimai su R. Kurlianskiu vyko dėl to, kad metu jis buvo LNK grupės vadovas. G. Veličkos vadovaujama įmonė pirko ir iš LNK televizijos reklamą, todėl su juo susitiko aptarti situacijos rinkoje, o apie Vartotojų kredito įstatymo pataisas vienas su kitu pasidalino savo nuomonėmis. 

,,Susitarėme susitikimą su R. Kurlianskiu, mes dirbome daug metų su reklama, o jis buvo LNK grupės vadovas, todėl gerai žinojo, kokia situacija yra rinkoje. Kalbėjomės bendrais klausimais (…) Pristačiau, kokie įstatymo (Vartotojų kredito įstatymo pataisos. – ELTA) planai ir pasiūlymai yra pateikti, bandžiau parodyti, kokia yra mūsų pozicija ir argumentai“, – teisme sakė G. Velička.

Pasak G. Veličkos, buvo tik trys ar keturi susitikimai su R. Kurlianskiu, bendravimas dažniausiai vykdavo susirašinėjant elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar telefonu.

Anot teisėsaugos, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. rudenį Seime registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų projekto ir balsavo bei inicijavo, kad projektas būtų priimtas. Pataisomis siekta sušvelninti vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, kad greituosius kreditus išduoti būtų paprasčiau.

Nors Š. Gustainis apklausų metu teisėsaugai tikino, kad projektas buvo jo asmeninis projektas, specialiųjų tarnybų užfiksuotas R. Kurlianskio ir G. Veličkos susirašinėjimas rodo, kad pataisos atitinka tas, kurias G. Velička pristatė R. Kurlianskiui.

Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti septyni liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas, žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovas Dalius Dulevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-30

Trumposios naujienos

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ir valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis nesutinka susitaikyti šmeižto procese.

Dėl L. Walesos įrašo feisbuke į teismą kreipėsi J. Kaczynskis. Buvęs šalies vadovas ir Nobelio premijos laureatas socialiniame tinkle apkaltino J. Kaczynskį dėl lėktuvo katastrofos prieš aštuonerius metus, per kurią žuvo jo brolis ir prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 asmenys.

Kaltinimai yra „ypač žeidžiantys“ tam, kas neteko artimo žmogaus, net identiško dvynio, pareiškė J. Kaczynskis. Jis buvo atviras teisėjo pasiūlytam taikos susitarimui, kuris numatė, kad L. Walesa savo kaltinimus atsiima, tačiau pastarasis nesutiko.

J. Kaczynskis nepraleido progos apkaltinti L. Walesos „intelekto deficitu“ ir pavadino jį „pavojumi demokratijai Lenkijoje“. Buvęs „Solidarumo“ vadovas tuo tarpu dar kartą pareiškė, kad J. Kaczynskis per paskutinį pokalbį telefonu su lėktuve buvusiu broliu, nepaisant blogų oro sąlygų, „nurodė“ atlikti rizikingą nusileidimą Smolenske.

J. Kaczynskis reikalauja iš L. Walesos atsiprašymo ir 30 000 zlotų (7 000 eurų), kurie būtų pervesti ne pelno organizacijai. Gdansko tesimas sprendimą procese skelbs gruodžio 6 dieną.

Broliai J. ir L. Kaczynskiai 1989-1991 metais buvo artimi L. Walesos, kai šis buvo prezidentas, sąjungininkai. Kai L. Walesa vėliau nuo jų nusisuko, šie apkaltino jį bendradarbiavimu su komunistų slaptąja policija SB.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-23

Aktualijos

Trečiadienį po trijų savaičių pertraukos Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje teisėjų kolegija paskelbė nuo bylos nagrinėjimo nenusišalinsianti ir tęsiasi viešus teismo posėdžius. „Prašymas dėl nusišalinimo netenkinimas“, – paskelbė savo sprendimą teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė.

Buvusio „MG Baltic“ vicepirmininko Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teisme dar kartą pateikė prašymą, kad teismo posėdžiai būtų nevieši, nes vaizdo ir garso įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, todėl vaizdo įrašai turėtų būti stebimi neviešame teismo posėdyje. Šio prašymo teismo kolegija netenkino.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-03

Aktualijos

Trečiadienį po trijų savaičių pertraukos Vilniaus apygardos teismas grįžta nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Šiame teismo posėdyje teisėjų kolegija skelbs savo sprendimą, ar nusišalins nuo bylos nagrinėjimo bei ar toliau tęs viešus teismo posėdžius. 

Septintajame teismo posėdyje teisėjų kolegija pranešė, kad posėdis bus pradedamas nuo vaizdo ir garso įrašo peržiūrų. Pirmiausia teisėjai nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašą, kur slapta apžiūrimas kaltinamojo Eligijaus Masiulio automobilis. Įtariama, kad būtent tuomet buvo perduotas E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis. Tačiau tam paprieštaravo kaltinamųjų advokatai. Gynėjai prašė garso ir vaizdo įrašus stebėti neviešame teismo posėdyje. Taip pat dėl tokio teismo sprendimo pareiškė, kad visa teisėjų kolegija turėtų nusišalinti, nes esą ji galimai yra šališka. 

Pasak Liberalų sąjūdžio advokato Raimundo Jurkos, vaizdo ir garso įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, todėl vaizdo įrašai turėtų būti stebimi neviešame teismo posėdyje. 

„Kriminalinės žvalgybos vaizdo įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, nes šie vaizdo įrašai bus išviešinti žiniasklaidoje“, – teigė Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka.

Pasak ,,MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus, teisėjų kolegija nesilaiko procesinės eigos, pasirinko rodyti paskutinį, 2016 metais užfiksuotą, vaizdo įrašą, kuriame rodomas asmuo, automobilyje skaičiuojantis pinigus. Nepateikta nė vieno argumento, kodėl vaizdo įrašai bus pradedami būtent nuo šio vaizdo įrašo. Advokato teigimu, kitokią tvarką galima pasirinkti tik išskirtiniais atvejais. Advokatai sako, kad teismas pažeidžia nešališkumo principą, nes įrodymų tyrimų tvarka negali būti keičiama. Toks įstatymo nuostatų nesilaikymas rodo teisėjų šališkumą, tad gynėjai prašo teisėjų nusišalinti. 

,,Esant tokiam politiniam spaudimui ir žiniasklaidos susidomėjimui, ar ši teisėjų kolegija sugebės išlikti objektyvi ir nešališka?“, – teismo posėdyje sakė L. Belevičius. 

Advokato Mindaugo Bliuvo teigimu, teismas jau dabar žino kriminalinės žvalgybos sprendimą dėl vaizdo įrašų ir teisėjų kolegija turi išankstines nuostatas.

„Abejoju teisėjų kolegijos objektyvumu. Teisėjų kolegija nesilaiko Baudžiamojo proceso kodekso. (…) Teisėjų kolegija privalo tiesiogiai ištirti kaltinamųjų parodymus“, – sakė M. Bliuvas.

Nušalinti teisėjus šioje byloje bandyta ir anksčiau, tačiau nušalinimai buvo atmesti.

Šią bylą nagrinėjantys teisėjai Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis, prieš paskelbiant trijų savaičių pertrauką, patenkino kaltinamojo E. Masiulio prašymą ir leido jam išvykti iš Lietuvos rugsėjo 20-23 d., taip pat leista susipažinti su bylos medžiaga.

Taip pat apeliacinis teismas neseniai paskelbė, kad kaltinamasis Vytautas Gapšys gali daryti bylos kopijas.

Anksčiau vykusiuose posėdžiuose parodymus davė Raimondas Kurlianskis, E. Masiulis bei V. Gapšys. Visi kaltinamieji savo kaltę neigė. Taip pat ir koncernas „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdis ir Darbo partija nepripažino kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų.

Teismui parodymų dar nedavė buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis bei dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie parodymus duos po liudytojų apklausos. 

Pirmadienį Dariaus Mockaus vadovaujamas koncernas „MG Baltic“ teismui pateikė papildytą ieškinį, kuriuo prašo iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako priteisti 20 tūkst. eurų atlyginti esą reputacijai padarytą žalą.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų. 

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį. 

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu. 

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-03

 

Aktualijos

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo (Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.) buvo pradėtas 2016 m. birželio mėn., gavus Lietuvos banko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pareiškimus.

Kaltinimai šioje byloje pareikšti trims asmenims. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jie tyčia, žinodami, jog jų skleidžiama informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą neatitinka tikrovės, žemina šį žmogų bei gali pakirsti pasitikėjimą juo, skleidė 2016 metais šmeižikiškas žinias per visuomenės informavimo priemones. Tokiais savo veiksmais jie pažemino ne tik vieno iš Lietuvos banko vadovų orumą, sumažino pasitikėjimą juo, bet ir sumenkino Lietuvos banko reputaciją bei pasėjo abejones jo skaidrumu. Visuomenės informavimo priemonėse tyčia skleidžiami melagingi, šmeižikiški teiginiai galėjo padaryti ne tik labai didelės žalos Lietuvos bankui, kaip institucijai, pakirsti pasitikėjimą jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla, bet ir dėl jų galėjo nukentėti Lietuvos tarptautinė reputacija.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad vienos žiniasklaidos grupės dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje sistemingai skleistos melagingos žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojo veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su trečiaisiais asmeninis, galbūt reikalaujant kyšio iš vieno finansų rinkos dalyvio.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje jau yra pripažinta, kad žiniasklaidoje paviešinti teiginiai, dėl kurių paskleidimo asmenys kaltinami ir teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, neatitinka tikrovės. Žiniasklaidos grupė skelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius apie vieną Lietuvos banko vadovų yra paneigusi.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2018.09.15; 08:30

Aktualijos

Teismas penktadienį nusprendė patenkinti koncerno „MG Baltic“ prašymą ir iki kol bus išnagrinėta byla, uždraudė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui teigti, kad bendrovė yra nusikalstama grupė, skelbia koncernas.

„Vytautas Bakas – propagandistas, jau per Garliavos įvykius raginęs nesilaikyti teismų sprendimų ir kvietęs liaudies teismui bei kėlęs sumaištį visuomenėje. Patekęs į valdžią jis elgiasi lygiai taip pat ir netikime, kad jis suvoks savo atsakomybę. Nepaisant to teismo sprendimą vertiname kaip nedidelę, tačiau svarbią teisinės valstybės pergalę prieš politikų savivalę ir asmeninių politinių interesų tenkinimą“, – pranešime teigė koncerno „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

ELTA primena, kad koncernas „MG Baltic“ antradienį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teiginius, jog koncernas yra organizuota nusikalstama grupė, neatitinkančiais tikrovės.

Įmonė siekia, kad V. Bakui būtų uždrausta koncerną vadinti nusikalstama grupe bei sakyti, kad ji galėjo padaryti 500 mln. eurų žalą valstybei.

Anot „MG Baltic“, teismo prašoma pripažinti V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.

Taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. Bakui iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos viešai skleisti teiginius, kad „MG Baltic“ yra organizuota nusikalstama grupė ir (ar) padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei viešai skleisti teiginius apie „MG Baltic“ veiklą, kuriais būtų teigiama, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

Koncernas „MG Baltic“ anksčiau yra pateikęs ieškinį teismui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.

Birželio pradžioje „MG Baltic“ skelbė, kad žalos atlyginimo taip pat reikalaus ne tik iš VSD, bet ir iš departamento vadovo Dariaus Jauniškio bei NSGK pirmininko V. Bako.

NSGK išvadose nurodoma, kad verslo grupės, tarp jų ir „MG Baltic“, darė neteisėtą įtaką politikams, o koncernas kelia grėsmę valstybės sąrangai.

NSGK pirmininkas V. Bakas anksčiau sakė, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tiktai dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų“.

Seimas NSGK išvadas patvirtino birželio pradžioje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:03

Politinės intrigos

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Liberalų sąjūdis kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. Bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad VSD pažymoje pateikiama klaidinga informacija apie Liberalų sąjūdžio kūrimosi pradžią. Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad Eligijus Masiulis buvo „MG Baltic“ koncerno parinktas pirmininkas steigiant naują partiją – Liberalų sąjūdį. Tačiau žvelgiant į partijos steigiamojo suvažiavimo protokolą aiškėja visuomenei iki šiol nežinomi faktai – E. Masiulis atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose ir net teoriškai neturėjo jokių šansų tapti pirmuoju partijos pirmininku.

„Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas. VSD teigia, kad E. Masiulis buvo liberalams koncerno parinktas partijos pirmininkas, o pati partija – visiškai kontroliuojama koncerno, nors iš tikrųjų pats Eligijus Masiulis pasisakė už Petrą Auštrevičių ir apskritai atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose“, – piktinasi Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Pasako E.Gentvilo, 2006 m. vasario 25-ąją. Vilniuje vykęs Liberalų sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas dabartiniame VSD pažymų kontekste itin aktualus, nes būtent jame, anot VSD, koncernas turėjo įtvirtinti savo kontrolę – į rankas imti partijos vairą turėjo įmonei parankus žmogus.

Renkant Liberalų sąjūdžio pirmininką buvo sudarytas pirminis kandidatų sąrašas: P. Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, E. Masiulis, Kęstutis Glaveckas ir E. Gentvilas. Renginio metu buvo pasiūlyti dar trys galimi kandidatai: V. Čepas, V. Grubliauskas ir Dalia Teišerskytė.

Dalyvauti pirmininko rinkimuose sutiko tik du steigėjai: V. Grubliauskas ir P. Auštrevičius, visi kiti – atsisakė. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad triuškinamu skirtumu laimėjęs rinkimus partijos pirmininku tapo P. Auštrevičius, surinkęs 1491 balsą.

„VSD „analizė“ siekia net Liberalų sąjūdžio kūrimosi ištakas. Kaip gali būti, kad visiškai koncerno kontroliuojamos partijos pirmininku nuo pirmos dienos tampa koncernui neparankus asmuo, o tas pageidaujamas savo kandidatūros net nekelia“, – stebisi E. Gentvilas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 09:31

dagys_rimantas
Gordijo mazgas

Iš Seimo nario Rimanto Dagio gali būti bandoma išieškoti žalą, padarytą valstybei. Valstybės kontrolės (VK) skaičiavimu, jo vadovauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepagrįstai atleido darbo biržos vadovą Vidą Šlekaitį.

Teismas į darbą jį grąžino ir nurodė išmokėti beveik 400 tūkst. litų kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VK nurodė šiuos pinigus iš kaltininko išieškoti, tačiau jis valstybei padarytų nuostolių kompensuoti neketina. R.Dagys sakė: “Jeigu man ateitų tokios pačios komisijos išvados, kad žmogus padarė valstybei 1,5 mln. litų žalą, aš tikrai pasielgčiau lygiai taip pat”.

Continue reading „Iš parlamentaro Rimanto Dagio reikalaujama beveik 400 tūkst. litų“ →

temide_111111
Aktualijos

Lietuva jau niekuo nebesiskiria nuo kaimyninės Baltarusijos, kurią  pamokyti demokratijos nepraleidžia progos mūsų politikai.

Tačiau ar galima laikyti demokratine ir teisine valstybe Lietuvą, kai joje teisėsaugą kontroliuojantis „valstybininkų“ klanas nuožmiai ir aktyviai persekioja drąsius, viešai apie šio klano nusikalstamą veiklą poziciją pareiškusius, kovojančius už mūsų visų teisę žinoti TIESĄ, lyderius? 

2012 m. rugsėjo mėn. 7 d., 11 val., Vilniaus m. 3-ajame apylinkės teisme  Laisvės prospektas 79 A bus bandoma apkaltinti Tautos vienybės sąjungos pirmininką – daktarą Algimantą Matulevičių gegužės mėnesį įvykusių masinių Piliečių protesto mitingų organizavimu. „Valstybininkų“ klanas ypač neabejingas šio politiko viešajai veiklai, nes negali atleisti už  principingą ir drąsią jų atžvilgiu poziciją A. Matulevičiui būnant Seimo NSGK (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) pirmininku.

Continue reading „Nelikite abejingi! Ateikite!“ →

robinzonas_kruzas
Razausko žodis

Įstatymai… įstatymai… įstatymų pakeitimai… įstatymų pakeitimų papildymai…

Visas mūsų gyvenimas tvarkomas įstatymais.

O kas ir kada priėmė patį pirmąjį įstatymą?

Daugelis pirmykščių genčių turėjo tam tikras ir gana griežtas iš patirties, tradicijų susiformavusias elgesio taisykles, kurių daug buvo draudimų. Pirmykštis žmogus buvo įsitikinęs, kad už jų pažeidimą dvasios ar kitos dievybės žmones bausdavo ligomis ir dargi mirtimi.

Continue reading „Kada ir kaip atsirado įstatymai“ →