Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo narės Aušrinės Armonaitės šmeižimo. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
LIepos 10 d. prokuratūroje buvo gautas politikės A. Armonaitės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jau ne vienerius metus socialinėje erdvėje pasirodo melaginga informacija, neva politikė, Laisvės partijos pirmininkė, yra KGB kadrinio darbuotojo – karininko Anzelmo Armono (gim. 1937 m.) anūkė, nors su šiuo asmeniu jos nesieja jokie giminystės ryšiai.
Nagrinėjant skundą, buvo patikrinti pareiškėjos anketiniai duomenys bei informacija apie pareiškėjos giminystės ryšius. Patikrinimo metu nustatyta, kad politikė A. Armonaitė neturi giminystės ryšio su Anzelmu Armonu, tad skleidžiama informacija, jog politikė yra KGB darbuotojo anūkė (dukra) neatitinka tikrovės.
Tikrinant skunde nurodytą informaciją konstatuota, kad kai kurie socialinėje erdvėje užfiksuoti komentarai ir pasisakymai neturi konstatuojamojo pobūdžio, jais tik yra keliamos prielaidos ar spėjimai. Kiti pasisakymai suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tariamus giminystės ryšius, tačiau juose pačiai A. Armonaitei nėra priskiriami jokie konkretūs veiksmai ar savybės, nenurodomi faktai ar įvykiai, tiesioginiai kaltinimai, kurie pagal savo pobūdį niekintų, žemintų pačią A. Armonaitę, ją diskredituotų ar pakirstų pasitikėjimą ja.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorė nurodo, kad nėra abejonių, jog asmens (ypač – politiko) siejimas su kadriniais KGB darbuotojais yra nemalonus ir nepageidautinas, tačiau paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios nėra niekinančios ar žeminančios A. Armonaitę, pakertančios pasitikėjimą ja baudžiamojo įstatymo prasme; tokios informacijos paskleidimas nesudaro šmeižimo sudėties ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pareigūno – politiko statusas visuomenėje praplečia jo teisės į diskusiją ir teisės kritikuoti ar būti kritikuojamam ribas lyginant su privačiais asmenimis. Politinėse diskusijose gali būti toleruojama net labai aštri kritika ir politikai privalo būti tolerantiškesni ir pakantesni tai kritikai.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pirmadienį teismo posėdyje paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kuomet prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – pasakojo praėjusio posėdžio įvykius L. Belevičius.
Advokatas teigia, kad šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, reiškia, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
,,MG Baltic“ advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja, neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
Teisėjų kolegija padarė pertrauką ir išėjo apsvarstyti L. Belevičiaus prašymo.
40-ties Belgijos piliečių iniciatyvinė grupė padavė pirmąjį šalyje ieškinį prieš Belgijos valstybę, Vidaus reikalų ministeriją ir žinybos vadovą Pieterį De Cremą dėl piliečių laisvių ir teisių apribojimo karantino metu. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
Aktyvistų nuomone, Belgijos valdžia „nukopijavo priemones, kurių buvo imtasi Kinijoje, neatsižvelgdama į europietiškas žmogaus teisių normas“. Pasak ieškovų advokatų, „Belgijai nepriimtinas komunistinis karantinas, šios priemonės turėjo būti išanalizuotos žmogaus teisių požiūriu“.
Televizijos kanalas nepatikslino, kodėl pagrindiniu atsakovu pasirinktas P. De Cremas, nors karantinas buvo įvestas Nacionalinės saugumo tarybos sprendimu, t. y. suderintu visų valstybės institucijų sprendimu.
Belgijoje, kur advokato paslaugos atsieina vidutiniškai 250 eurų už valandą, paplitusi praktika, kai didelį rezonanso potencialą turinčius ieškinius inicijuoja patys advokatai, kurie imasi bylos už simbolinį honorarą dėl savo vardo reklamos žiniasklaidoje.
Belgijos VRM pareiškė nieko nežinanti apie šį ieškinį, bet pripažįstanti piliečių teisę ginti savo teises teisme.
Sekmadienio duomenimis, Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 57 092 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 280 infekuotųjų. 11,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.
Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias“, – sakoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas“, – akcentuojama nutarimo projekte.
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas“.
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas“,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu“,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
Plėtojant Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone, darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą“,- pažymima kreipimosi tekste.
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį išteisino korupcija ir prekyba poveikiu kaltintus buvusį Tvarka ir teisingumas partijos lyderį Rolandą Paksą, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską bei verslininką Antaną Juozą Zabulį.
Eltai tai patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
„Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė išteisinti juos nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltai teigė L. Nemeikaitė.
Anot jos, A. J. Zabuliui taip pat panaikinta kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti.
R. Paksas ir G. Vainauskas buvo kaltinami prekyba poveikiu. Teisėsauga, remdamasi kaltinamųjų pokalbio garso įrašu, įtarė, kad 2015 m. jie susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio. Buvo įtariama, kad R. Paksas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, buvo pažadėjęs susitarti su teritorijų planavimo ir statybų inspektoriais dėl leidimo naudoti naujos parduotuvės pastatą Prienuose.
Prokuroro G. Norkūno siūloma bausmė politikui R. Paksui buvo 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimas, su galimybe bausmę atidėti, G. Vainauskui – daugiau kaip 26 tūkst. eurų bauda ir 3 metų laisvės atėmimas, taip pat su galimybe atidėti. Prekyba poveikiu ir korupcija byloje kaltinamam verslininkui A.J. Zabuliui buvo siūloma bausmė – daugiau kaip 24 tūkst. eurų bauda. Pastarasis kaltės taip pat nepripažino.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
Naujoji atminimo lenta, skirta Jono Noreikos garbei. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Senoji paminklinė lenta, barbaro sudaužyta. Slaptai.lt nuotr.
Balandžio 1 dieną vykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G.A. Gochino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nutarė priteisti Centrui iš pareiškėjo G. A. Gochino bylinėjimosi išlaidas.
Praėjusių metų kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat buvo atmetęs G.A. Gochino skundą prieš Centrą, tačiau G. A. Gochinas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prieš dvi savaites, kovo kovo 17 dieną, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dar vieną pil. A. G. Gochino skundą dėl naujos Centro pažymos apie J. Noreikos veiklą. Centras, radęs naujų istorinių šaltinių, šia pažyma paskelbė, kad J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.
Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas, kurio parengiamasis posėdis dėl Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo įvyko praėjusių metų gruodžio 19 d., pirmadienį pradėjo pagrindinius posėdžius šioje rezonansinėje byloje. Tai pranešė Slovakijos radijas.
Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – spėjamas žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Penktasis įtariamasis, kuriam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, davė demaskuojamuosius parodymus prieš bendrininkus ir sudarė sandorį su tyrėjais. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis buvo nuteistas 15 metų kalėti už tarpininkavimą nužudant žurnalistą.
Teisme pirmininkauja teisėja Ružena Sabova, kurios specializacija – sunkiausios baudžiamosios bylos. Pirmadienį, be kita ko, bus išklausytas prokuratūros kaltinimas.
Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Kada baigsis procesas, Slovakijos teisininkai nesiryžta prognozuoti. Dauguma jų linkę manyti, kad nusikaltėliai bus nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Rugpjūčio 19 d. Slovakijos radijas, remdamasis šaltiniais Generalinėje prokuratūroje, pranešė, kad žurnalisto žudikas yra buvęs Slovakijos kariškis Miroslavas Marčekas.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“.
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį svarstys Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. R. Janutienė vis dar dalyvauja teismo procese, kuriame ji kaltinama šmeižtu.
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
ELTA primena, kad R. Janutienė sekmadienį pateko į antrąjį rinkimų turą Žiemgalos rinkimų apygardoje. Rugsėjo 22-ąją ji dėl laisvos Seimo vietos varžysis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu Liudu Jonaičiu.
Europos Sąjungos Bendrasis teismas ketvirtadienį atmetė bendrovės „Achema“ skundą byloje prieš Europos Komisiją (EK). Achema” skundė 2013 metų EK sprendimą dėl valstybės pagalbos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui, pranešė Energetikos ministerija.
Lietuva, anot ministerijos, 2013 metais suderino valstybės pagalbą su EK. Teismas ketvirtadienį patvirtino, kad visa derinimo procedūra vyko taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, įskaitant tinkamai pasirinktą SGD terminalo dydį ir įgyvendinimo bei finansavimo modelį.
„Dar kartą patvirtinta strateginė terminalo svarba valstybei ir visiems gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos pasirinktas kelias dėl SGD importo šaltinių diversifikavimo buvo teisingas ir neišvengiamas, užbaigęs pusę amžiaus trukusią priklausomybę nuo vieno monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, diktavusio dujų kainas“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiuo metu Energetikos ministerija derina valstybės pagalbą su EK dėl ilgalaikio SGD tiekimo per Klaipėdos terminalą užtikrinimo. Ministerijos žiniomis, EK jau yra atlikusi beveik visus reikalingus žingsnius ir procedūras valstybės pagalbai dėl saugumo dedamosios mažinimo gamtinių dujų vartotojams suderinti.
Gegužės 29-oji diena svarbi ne tik Prancūzijai. Ji įsimintina Azerbaidžanui ir Armėnijai. Toji diena aktuali net Lietuvai.
Būtent tąsyk Prancūzijos administracinis teismas anuliavo Draugystės deklaraciją, kurią 2018-aisiais metais buvo pasirašiusi Prancūzijos Arnuvilio miesto valdžia su šiuo metu Kalnų Karabachą administruojančiais armėnais. Omenyje turima sutartis tarp Arnuvilio ir Martuninsko (azerbaidžanietiškai – Hodžavendas) rajone gyvenančiais armėnais.
Taigi Draugystės deklaracija, kurią prieš metus sudarė Arnuvilio meras Paskalis Dolu ir vienas iš armėnų separatistų atstovų Mhitaras Mangsarianas, – oficialiai neteko galios.
Prancūzijos teismas rėmėsi Vakaruose visuotinai pripažinta nuostata, jog Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorija, o šį regioną nūnai administruojanti armėnų valdžia – neteisėta. Todėl nė viena valstybinė Prancūzijos struktūra, teismo tvirtinimu, neturi teisės bičiuliautis ar dar kaip nors kitaip bendrauti su svetimos šalies teritoriją okupavusiomis separatistinėmis jėgomis. Jei norima draugauti su Kalnų Karabachu, sutartį būtina pasirašyti su Azerbaidžano valdžia.
Be kita ko, Arnuvilio miesto merui teisiškai atsirugs prieš metus su armėnų separatistais užmegsta draugystė. Jis kaltinamas įgaliojimų viršijimu bei įstatymų laužymu. Jam gali tekt sumokėti solidžią baudą.
Apie šį Armėnijai nemalonų įvykį praneša prancūzų kalba leidžiamas leidinys „Nouvelles Armenia“.
Ši informacija aktuali ir lietuviams, kurie, skatinami aktyvios armėnų diasporos, taip pat galbūt norėtų bičiuliautis (arba anksčiau bičiuliavosi) su jau kelis dešimtmečius Stepanakertą kontroliuojančia (tai – Kalnų Karabacho sostinė, bet tikrasis jos pavadinimas azerbaidžanietiškas – Hankendi) valdžia. Gegužės 29-osios Prancūzijos administracinio teismo verdiktas aiškiai byloja – tai būtų neteisėtas žingsnis.
Net aplankyti Kalnų Karabacho teritorijos kaip turistui nederėtų, nes teisėtą leidimą įvažiuoti į šį regioną gali duoti tik oficialusis Baku.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje buvo apklausiamas aštuntasis liudytojas – buvęs latviško kapitalo įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička. Nors kaltinamajame akte G. Veličkos ir Raimondo Kurlianskio susirašinėjimai užima du tomus, pats liudytojas teisme teigia vargiai ką atsimenąs.
Pasak G. Veličkos, tuo metu, kai buvo priiminėjamos Vartotojų kredito įstatymo pataisos Seime, jis buvo ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Todėl su šiuo įstatymu buvo gerai susipažinęs, o susitikimuose su R. Kurlianskiu pasidalino savo įžvalgomis.
Pasak liudytojo, susitikimai su R. Kurlianskiu vyko dėl to, kad metu jis buvo LNK grupės vadovas. G. Veličkos vadovaujama įmonė pirko ir iš LNK televizijos reklamą, todėl su juo susitiko aptarti situacijos rinkoje, o apie Vartotojų kredito įstatymo pataisas vienas su kitu pasidalino savo nuomonėmis.
,,Susitarėme susitikimą su R. Kurlianskiu, mes dirbome daug metų su reklama, o jis buvo LNK grupės vadovas, todėl gerai žinojo, kokia situacija yra rinkoje. Kalbėjomės bendrais klausimais (…) Pristačiau, kokie įstatymo (Vartotojų kredito įstatymo pataisos. – ELTA) planai ir pasiūlymai yra pateikti, bandžiau parodyti, kokia yra mūsų pozicija ir argumentai“, – teisme sakė G. Velička.
Pasak G. Veličkos, buvo tik trys ar keturi susitikimai su R. Kurlianskiu, bendravimas dažniausiai vykdavo susirašinėjant elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar telefonu.
Anot teisėsaugos, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. rudenį Seime registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų projekto ir balsavo bei inicijavo, kad projektas būtų priimtas. Pataisomis siekta sušvelninti vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, kad greituosius kreditus išduoti būtų paprasčiau.
Nors Š. Gustainis apklausų metu teisėsaugai tikino, kad projektas buvo jo asmeninis projektas, specialiųjų tarnybų užfiksuotas R. Kurlianskio ir G. Veličkos susirašinėjimas rodo, kad pataisos atitinka tas, kurias G. Velička pristatė R. Kurlianskiui.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti septyni liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas, žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovas Dalius Dulevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ir valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis nesutinka susitaikyti šmeižto procese.
Dėl L. Walesos įrašo feisbuke į teismą kreipėsi J. Kaczynskis. Buvęs šalies vadovas ir Nobelio premijos laureatas socialiniame tinkle apkaltino J. Kaczynskį dėl lėktuvo katastrofos prieš aštuonerius metus, per kurią žuvo jo brolis ir prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 asmenys.
Kaltinimai yra „ypač žeidžiantys“ tam, kas neteko artimo žmogaus, net identiško dvynio, pareiškė J. Kaczynskis. Jis buvo atviras teisėjo pasiūlytam taikos susitarimui, kuris numatė, kad L. Walesa savo kaltinimus atsiima, tačiau pastarasis nesutiko.
J. Kaczynskis nepraleido progos apkaltinti L. Walesos „intelekto deficitu“ ir pavadino jį „pavojumi demokratijai Lenkijoje“. Buvęs „Solidarumo“ vadovas tuo tarpu dar kartą pareiškė, kad J. Kaczynskis per paskutinį pokalbį telefonu su lėktuve buvusiu broliu, nepaisant blogų oro sąlygų, „nurodė“ atlikti rizikingą nusileidimą Smolenske.
J. Kaczynskis reikalauja iš L. Walesos atsiprašymo ir 30 000 zlotų (7 000 eurų), kurie būtų pervesti ne pelno organizacijai. Gdansko tesimas sprendimą procese skelbs gruodžio 6 dieną.
Broliai J. ir L. Kaczynskiai 1989-1991 metais buvo artimi L. Walesos, kai šis buvo prezidentas, sąjungininkai. Kai L. Walesa vėliau nuo jų nusisuko, šie apkaltino jį bendradarbiavimu su komunistų slaptąja policija SB.
Trečiadienį po trijų savaičių pertraukos Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje teisėjų kolegija paskelbė nuo bylos nagrinėjimo nenusišalinsianti ir tęsiasi viešus teismo posėdžius. „Prašymas dėl nusišalinimo netenkinimas“, – paskelbė savo sprendimą teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė.
Buvusio „MG Baltic“ vicepirmininko Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teisme dar kartą pateikė prašymą, kad teismo posėdžiai būtų nevieši, nes vaizdo ir garso įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, todėl vaizdo įrašai turėtų būti stebimi neviešame teismo posėdyje. Šio prašymo teismo kolegija netenkino.
Trečiadienį po trijų savaičių pertraukos Vilniaus apygardos teismas grįžta nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Šiame teismo posėdyje teisėjų kolegija skelbs savo sprendimą, ar nusišalins nuo bylos nagrinėjimo bei ar toliau tęs viešus teismo posėdžius.
Septintajame teismo posėdyje teisėjų kolegija pranešė, kad posėdis bus pradedamas nuo vaizdo ir garso įrašo peržiūrų. Pirmiausia teisėjai nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašą, kur slapta apžiūrimas kaltinamojo Eligijaus Masiulio automobilis. Įtariama, kad būtent tuomet buvo perduotas E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis. Tačiau tam paprieštaravo kaltinamųjų advokatai. Gynėjai prašė garso ir vaizdo įrašus stebėti neviešame teismo posėdyje. Taip pat dėl tokio teismo sprendimo pareiškė, kad visa teisėjų kolegija turėtų nusišalinti, nes esą ji galimai yra šališka.
Pasak Liberalų sąjūdžio advokato Raimundo Jurkos, vaizdo ir garso įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, todėl vaizdo įrašai turėtų būti stebimi neviešame teismo posėdyje.
„Kriminalinės žvalgybos vaizdo įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, nes šie vaizdo įrašai bus išviešinti žiniasklaidoje“, – teigė Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka.
Pasak ,,MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus, teisėjų kolegija nesilaiko procesinės eigos, pasirinko rodyti paskutinį, 2016 metais užfiksuotą, vaizdo įrašą, kuriame rodomas asmuo, automobilyje skaičiuojantis pinigus. Nepateikta nė vieno argumento, kodėl vaizdo įrašai bus pradedami būtent nuo šio vaizdo įrašo. Advokato teigimu, kitokią tvarką galima pasirinkti tik išskirtiniais atvejais. Advokatai sako, kad teismas pažeidžia nešališkumo principą, nes įrodymų tyrimų tvarka negali būti keičiama. Toks įstatymo nuostatų nesilaikymas rodo teisėjų šališkumą, tad gynėjai prašo teisėjų nusišalinti.
,,Esant tokiam politiniam spaudimui ir žiniasklaidos susidomėjimui, ar ši teisėjų kolegija sugebės išlikti objektyvi ir nešališka?“, – teismo posėdyje sakė L. Belevičius.
Advokato Mindaugo Bliuvo teigimu, teismas jau dabar žino kriminalinės žvalgybos sprendimą dėl vaizdo įrašų ir teisėjų kolegija turi išankstines nuostatas.
„Abejoju teisėjų kolegijos objektyvumu. Teisėjų kolegija nesilaiko Baudžiamojo proceso kodekso. (…) Teisėjų kolegija privalo tiesiogiai ištirti kaltinamųjų parodymus“, – sakė M. Bliuvas.
Nušalinti teisėjus šioje byloje bandyta ir anksčiau, tačiau nušalinimai buvo atmesti.
Šią bylą nagrinėjantys teisėjai Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis, prieš paskelbiant trijų savaičių pertrauką, patenkino kaltinamojo E. Masiulio prašymą ir leido jam išvykti iš Lietuvos rugsėjo 20-23 d., taip pat leista susipažinti su bylos medžiaga.
Taip pat apeliacinis teismas neseniai paskelbė, kad kaltinamasis Vytautas Gapšys gali daryti bylos kopijas.
Anksčiau vykusiuose posėdžiuose parodymus davė Raimondas Kurlianskis, E. Masiulis bei V. Gapšys. Visi kaltinamieji savo kaltę neigė. Taip pat ir koncernas „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdis ir Darbo partija nepripažino kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų.
Teismui parodymų dar nedavė buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis bei dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie parodymus duos po liudytojų apklausos.
Pirmadienį Dariaus Mockaus vadovaujamas koncernas „MG Baltic“ teismui pateikė papildytą ieškinį, kuriuo prašo iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako priteisti 20 tūkst. eurų atlyginti esą reputacijai padarytą žalą.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo (Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.) buvo pradėtas 2016 m. birželio mėn., gavus Lietuvos banko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pareiškimus.
Kaltinimai šioje byloje pareikšti trims asmenims. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jie tyčia, žinodami, jog jų skleidžiama informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą neatitinka tikrovės, žemina šį žmogų bei gali pakirsti pasitikėjimą juo, skleidė 2016 metais šmeižikiškas žinias per visuomenės informavimo priemones. Tokiais savo veiksmais jie pažemino ne tik vieno iš Lietuvos banko vadovų orumą, sumažino pasitikėjimą juo, bet ir sumenkino Lietuvos banko reputaciją bei pasėjo abejones jo skaidrumu. Visuomenės informavimo priemonėse tyčia skleidžiami melagingi, šmeižikiški teiginiai galėjo padaryti ne tik labai didelės žalos Lietuvos bankui, kaip institucijai, pakirsti pasitikėjimą jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla, bet ir dėl jų galėjo nukentėti Lietuvos tarptautinė reputacija.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad vienos žiniasklaidos grupės dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje sistemingai skleistos melagingos žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojo veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su trečiaisiais asmeninis, galbūt reikalaujant kyšio iš vieno finansų rinkos dalyvio.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje jau yra pripažinta, kad žiniasklaidoje paviešinti teiginiai, dėl kurių paskleidimo asmenys kaltinami ir teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, neatitinka tikrovės. Žiniasklaidos grupė skelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius apie vieną Lietuvos banko vadovų yra paneigusi.
Teismas penktadienį nusprendė patenkinti koncerno „MG Baltic“ prašymą ir iki kol bus išnagrinėta byla, uždraudė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui teigti, kad bendrovė yra nusikalstama grupė, skelbia koncernas.
„Vytautas Bakas – propagandistas, jau per Garliavos įvykius raginęs nesilaikyti teismų sprendimų ir kvietęs liaudies teismui bei kėlęs sumaištį visuomenėje. Patekęs į valdžią jis elgiasi lygiai taip pat ir netikime, kad jis suvoks savo atsakomybę. Nepaisant to teismo sprendimą vertiname kaip nedidelę, tačiau svarbią teisinės valstybės pergalę prieš politikų savivalę ir asmeninių politinių interesų tenkinimą“, – pranešime teigė koncerno „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.
ELTA primena, kad koncernas „MG Baltic“ antradienį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teiginius, jog koncernas yra organizuota nusikalstama grupė, neatitinkančiais tikrovės.
Įmonė siekia, kad V. Bakui būtų uždrausta koncerną vadinti nusikalstama grupe bei sakyti, kad ji galėjo padaryti 500 mln. eurų žalą valstybei.
Anot „MG Baltic“, teismo prašoma pripažinti V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.
Taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. Bakui iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos viešai skleisti teiginius, kad „MG Baltic“ yra organizuota nusikalstama grupė ir (ar) padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei viešai skleisti teiginius apie „MG Baltic“ veiklą, kuriais būtų teigiama, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
Koncernas „MG Baltic“ anksčiau yra pateikęs ieškinį teismui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.
Birželio pradžioje „MG Baltic“ skelbė, kad žalos atlyginimo taip pat reikalaus ne tik iš VSD, bet ir iš departamento vadovo Dariaus Jauniškio bei NSGK pirmininko V. Bako.
NSGK išvadose nurodoma, kad verslo grupės, tarp jų ir „MG Baltic“, darė neteisėtą įtaką politikams, o koncernas kelia grėsmę valstybės sąrangai.
NSGK pirmininkas V. Bakas anksčiau sakė, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tiktai dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų“.
Seimas NSGK išvadas patvirtino birželio pradžioje.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Liberalų sąjūdis kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. Bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad VSD pažymoje pateikiama klaidinga informacija apie Liberalų sąjūdžio kūrimosi pradžią. Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad Eligijus Masiulis buvo „MG Baltic“ koncerno parinktas pirmininkas steigiant naują partiją – Liberalų sąjūdį. Tačiau žvelgiant į partijos steigiamojo suvažiavimo protokolą aiškėja visuomenei iki šiol nežinomi faktai – E. Masiulis atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose ir net teoriškai neturėjo jokių šansų tapti pirmuoju partijos pirmininku.
„Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas. VSD teigia, kad E. Masiulis buvo liberalams koncerno parinktas partijos pirmininkas, o pati partija – visiškai kontroliuojama koncerno, nors iš tikrųjų pats Eligijus Masiulis pasisakė už Petrą Auštrevičių ir apskritai atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose“, – piktinasi Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pasako E.Gentvilo, 2006 m. vasario 25-ąją. Vilniuje vykęs Liberalų sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas dabartiniame VSD pažymų kontekste itin aktualus, nes būtent jame, anot VSD, koncernas turėjo įtvirtinti savo kontrolę – į rankas imti partijos vairą turėjo įmonei parankus žmogus.
Renkant Liberalų sąjūdžio pirmininką buvo sudarytas pirminis kandidatų sąrašas: P. Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, E. Masiulis, Kęstutis Glaveckas ir E. Gentvilas. Renginio metu buvo pasiūlyti dar trys galimi kandidatai: V. Čepas, V. Grubliauskas ir Dalia Teišerskytė.
Dalyvauti pirmininko rinkimuose sutiko tik du steigėjai: V. Grubliauskas ir P. Auštrevičius, visi kiti – atsisakė. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad triuškinamu skirtumu laimėjęs rinkimus partijos pirmininku tapo P. Auštrevičius, surinkęs 1491 balsą.
„VSD „analizė“ siekia net Liberalų sąjūdžio kūrimosi ištakas. Kaip gali būti, kad visiškai koncerno kontroliuojamos partijos pirmininku nuo pirmos dienos tampa koncernui neparankus asmuo, o tas pageidaujamas savo kandidatūros net nekelia“, – stebisi E. Gentvilas.
Iš Seimo nario Rimanto Dagio gali būti bandoma išieškoti žalą, padarytą valstybei. Valstybės kontrolės (VK) skaičiavimu, jo vadovauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepagrįstai atleido darbo biržos vadovą Vidą Šlekaitį.
Teismas į darbą jį grąžino ir nurodė išmokėti beveik 400 tūkst. litų kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VK nurodė šiuos pinigus iš kaltininko išieškoti, tačiau jis valstybei padarytų nuostolių kompensuoti neketina. R.Dagys sakė: “Jeigu man ateitų tokios pačios komisijos išvados, kad žmogus padarė valstybei 1,5 mln. litų žalą, aš tikrai pasielgčiau lygiai taip pat”.
Lietuva jau niekuo nebesiskiria nuo kaimyninės Baltarusijos, kurią pamokyti demokratijos nepraleidžia progos mūsų politikai.
Tačiau ar galima laikyti demokratine ir teisine valstybe Lietuvą, kai joje teisėsaugą kontroliuojantis „valstybininkų“ klanas nuožmiai ir aktyviai persekioja drąsius, viešai apie šio klano nusikalstamą veiklą poziciją pareiškusius, kovojančius už mūsų visų teisę žinoti TIESĄ, lyderius?
2012 m. rugsėjo mėn. 7 d., 11 val., Vilniaus m. 3-ajame apylinkės teisme Laisvės prospektas 79 A bus bandoma apkaltinti Tautos vienybės sąjungos pirmininką – daktarą Algimantą Matulevičių gegužės mėnesį įvykusių masinių Piliečių protesto mitingų organizavimu. „Valstybininkų“ klanas ypač neabejingas šio politiko viešajai veiklai, nes negali atleisti už principingą ir drąsią jų atžvilgiu poziciją A. Matulevičiui būnant Seimo NSGK (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) pirmininku.
