Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vilniuje rengiamas šventinis minėjimas – Tibeto skverui Užupyje sukanka 10 metų.
 
Lygiai prieš 10 metų, 2010 m. birželio 15 d., Vilniuje, Užupyje, atidarytas Tibeto skveras. Šiai šventei pasirinkta labai simbolinė data – Lietuvos okupacijos ir genocido diena, būtent tokiu būdu išreikštas solidarumas su lygiai tą patį iki šiol išgyvenančia Tibeto tauta.
 
Šio skvero iniciatoriais tapo Tibeto rėmimo grupė, idėją palaikė tiek Užupio bendruomenė, tiek įvairios pilietinės, nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Sąjūdis, UNESCO komisija Lietuvoje, tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras.
 
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, idėją patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
 
Dešimtmetį gyvuojantis Tibeto skveras jau yra tapęs Vilniaus kultūros židiniu, kuriame kasmet rengiamos tibetiečių Naujųjų metų sutiktuvės, Gatvės muzikos dienos, Kultūros nakties renginiai bei kitos pilietinės ir meninės akcijos, sakoma Tibeto rėmimo grupės pranešime.
 
Vilniaus miesto savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis.
 
Tibeto skveras, kaip teigiama pranešime, Vilniuje įprasmina ne tik solidarumą su tibetiečiais, bet kartu primena unikalią jų kultūrą bei būtinybę ją išsaugoti ateinančios kartoms.
 
Šventiniame skvero jubiliejaus minėjime dalyvaus Seimo laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės vadovas Andrius Navickas, Seimo narys Mantas Adomėnas, europarlamentarai Petras Auštrevičius bei Aušra Maldeikienė, VšĮ Tibeto namai vadovas bei Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Zalieska.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 09:00

Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
 
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
 
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
 
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
 
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
 
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
 
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
 
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
 
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
 
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
 
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
 
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
 
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:47

Švedijos Siodertorno apygardos teismas penktadienį nuteisė kalėti 1 metus ir 4 mėnesius vyrą, šnipinėjusį Kinijos naudai. Tai sakoma teismo pranešime spaudai.

„Šis žmogus rinko asmeninius duomenis apie atvykėlius iš Tibeto. Jis turėjo už atlygį perduoti šią informaciją Kinijos atstovams“, – pažymima pranešime.

„Buvo įrodyta, kad vyras kelis kartus lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su Kinijos žvalgybos karininku. Nustatyta, kad šie susitikimai buvo plataus masto žvalgybinės kampanijos prieš atvykėlius iš Tibeto dalis. Nors šio žmogaus surinkta informacija gali atrodyti triviali, ji galėjo labai pakenkti tibetiečiams tiek Švedijoje, tiek užsienyje“, – paaiškino teismo pirmininkas Danielis Erikssonas.

Vyras, taip pat kilęs iš Tibeto, rinko duomenis nuo 2015 iki 2017 metų. Pranešama, kad jis bendradarbiavo su tyrėjais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 15:40

Šeštadienį anksti ryte mirė legendinis lietuvių keliautojas orientalistas ir fotografas Paulius Normantas. Pauliaus Normanto gyvybė po sunkios ligos užgęso Vengrijoje. 

Keliautojas Paulius Normantas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paulius Romualdas Normantas gimė 1948 m. birželio 8 d. Lietuvoje, Kalniškiuose, Akmenės rajone.

Būsimasis fotografas ir keliautojas pirmiausia mokėsi Viekšnių vidurinėje mokykloje. Nuo 1965 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1971–1974 m. – Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos fakultete. 1982 m. vedė Vengrijos pilietę, o 1983 m. lapkričio mėn. išvyko gyventi į Vengriją. bet santuoka nebuvo sėkminga. 1986-aisiais išsiskyrė su žmona. Gyveno Vengrijos Nyredhazos miestelyje.

P.Normantas garsus to, kad dalyvavo penkiolikoje ekspedicinio – pažintinio – mokslinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Indiją, Himalajus, Butaną, Mianmarą…  Vilniuje, Malūnų gatvėje (Užupio rajone) norėjo įrengti Tibeto sakralinio meno muziejų.

Nuo 1983 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, nuo 1986 m. Vengrijos fotografų sąjungos bei Vengrijos kūrėjų asociacijos, nuo 1995 m. – Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys.

Fotografas buvo apdovanotas reikšmingais ordinais ir premijomis. Pavyzdžiui, 1992 m. Pro Cultura Hungarica medalis (Vengrija), 1997 m. Rudolfo Balogho premija (Vengrija), 1999 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2004 m. Vengrijos kūrėjų asociacijos didysis prizas, 2006 m. Vengrijos fotografų sąjungos didysis prizas, 2006 m. Vengrijos Respublikos Riterio kryžius, 2007 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2008 m. LATGA-A Aukso žvaigždė.

2017.01.07; 04:59

pukenis_

Esame tik 3 milijonų lietuvių krikščioniška tauta iš septynių milijardų žemės gyventojų, tačiau mes drauge su kitomis pavergtomis tautomis nugalėjome Sovietų Sąjungos komunistinį režimą.

Todėl esame jautresni kenčiantiems ir kovojantiems už žmogaus teises. Tad tebūnie leista ir mums su ypatinga pagarba išsakyti Jums didžiosios, modernios Kinijos vadovams tai, ką galvoja kiekvienas į Dievą tikintis žmogus. Jeigu Kinijos žmonės galėjo padaryti tokią didelę pažangą ekonominėse reformose, įvedant laisvosios rinkos dėsnius, leidžiant veikti nevyriausybinėms organizacijoms, tai kodėl negalima visa tai vainikuoti ir žmogaus teisių apsauga?

Continue reading „Viešas laiškas Kinijos vadovybei“

grybauskaite_8-k

„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime“, – agentūrai ELTA sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS.

xxx

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio viešų pasisakymų, kuriuose jis premjerą Andrių Kubilių pavadino „debilu“.

Kaip skelbė naujienų portalas lrytas.lt, susitikime su moksleiviais Šilutės-Šilalės apygardoje išrinktas R.Žemaitaitis ne tik premjerą pavadino „debilu“, bet ir sakė, jog konservatoriams reikia „išspardyti šiknas“ ir „petelne“ išdaužyti snukius“. Pats Seimo narys portalui pripažino savo žodžius, bet aiškino, esą jie „buvo ištraukti iš konteksto“ (BNS, lrytas.lt).

Continue reading „Praėjusios savaitės akcentai (sausio 16 – sausio 22)“

dalia_kuodyte

Ar dar pamenate dvidešimties metų senumo kliedesius: „Lietuvai civilizaciją atnešė sovietai – pastatė fabrikus ir gamyklas, kelius ir geležinkelius, sukurtos prielaidos klestėti mokslui, švietimui, kultūrai…

Jei ne „broliška“ pagalba, iki šiol vaikščiotumėte vyžoti ir traktoriaus nepažintumėte…“? 

Tokią propagandą girdėjome iš Maskvos ir vietinių komunistėlių. Tuomet garbės reikalu laikėme į tokius melus reaguoti, įvertinti kaip Lietuvos laisvės priešų veikimą.

Juk patys suvokėme ir kitiems drąsiai teigėme – o kas jų prašė tos „broliškos pagalbos“? O gal mums mūsų vyžos buvo brangios kaip ir mūsų laisvė, mūsų gyvenimo būdas?    

Tarsi savaime suprantamos tuomet atrodė tokios vertybės kaip asmens ir tautos apsisprendimo laisvė bei pagarba kito tikėjimui, nuomonei, saviraiškai.

Continue reading „Komunistinė propaganda sugrįžta į Vilniaus Universitetą?“