Į Ariogalą, Dubysos slėnį, šeštadienį vėl rinksis buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, kitų patriotinių organizacijų nariai, Ariogalos miestelio, aplinkinių rajonų gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos.
 
29-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ kvies visus susitikti ir pabendrauti su svarbiomis Lietuvos istorijai asmenybėmis: buvusiais politiniais kaliniais, tremtiniais, partizanais, išgirsti sąskrydžio dalyvių prisiminimus apie istorinius įvykius.
 
Sąskrydis, kaip kasmet, prasidės šventine eisena į Dubysos slėnį ir šv. Mišiomis. Vidudienį vyks sąskrydžio atidarymas. Jame dalyvaus ir prezidentas Gitanas Nausėda.
 
Vėliau vyks Jungtinio tremtinių choro koncertas, parodos, diskusijos. Visą dieną slėnyje veiks patriotinių leidinių knygynėlis, „Misija Sibiras“ dalyvių palapinė. Atkurta istorinė rekonstrukcija pasakos apie to meto partizanų gyvenimą, kasdienybę, jų uniformas ir ginklus. Į šokių ir dainų popietę kvies atlikėjai Romas Dambrauskas, tarptautinių konkursų laureatas Rytis Janilionis, Vladas Daugintis ir kapela „Šlamutis“.
 
Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Ariogaloje. 1990-2005 m. jis buvo vadinamas „Laisvės ugnis – ateities kartoms“. Sąskrydis kiekvieną vasarą čia suburia skaudaus likimo lietuvius, praėjusius kančias Norilske, Novosibirske, Omske, Tomske, Magadane, Igarkoje, Krasnojarske ir kitose Sibiro vietose.
 
Sąskrydį organizuoja Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga.
 
2019.08.03; 09:00
 

Lietuva pasitinka iš Igarkos pargabentus tremtinių palaikus. Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotr.
Kėdainiuose sekmadienį minimas tremtinių palaikų pargabenimo iš Igarkos į Lietuvą, Kėdainių karinį aerodromą, 30-metis. Minėjimą rengia Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialas.
 
Vidurdienį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius ir politinius kalinius. Po Mišių bus šventinama atminimo lenta, o daugiakultūriame centre bus surengta Atminties valanda, žodžio ir muzikos dedikacija trėmimų aukoms atminti, bus parodytas filmas apie palaikų iškasimą Igarkoje ir pargabenimą į Lietuvą.
 
1989-ųjų birželio 29 d. į Igarką išvyko penkiolikos asmenų grupė, kuri tuomet nesiruošė palaikų parvežimui, o turėjo tikslą tik surasti kapus, tik atpažinti. Vienas po kito ekspedicijos nariai surado savo artimųjų kapus, deja, dalis bendrakeleivių taip ir nesurado lopinėlio Sibiro žemės, priglaudusios brangius jiems žmones…
 
1989-ųjų liepos 28-ąją, skambant varpams, iš Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios karinio aerodromo link pajudėjo gausi tikinčiųjų procesija. Buvo nešamos gedulo kaspinais perrištos trispalvės ir bažnytinės vėliavos, procesijos dalyvių rankose – žvakės ir gėlės.
 
Į Kėdainių aerodromą niekas žmonių nekvietė, o suvažiavo mašinų kolonos, susirinko daugiatūkstantinė minia ir daug kunigų iš įvairių Lietuvos vietų. Susirinko sutikti ir pagerbti tremtinių palaikų, sugrįžtančių iš Igarkos, iš amžino įšalo žemės. Betoniniu taku atriedėjo didžiulis karinis transporto lėktuvas, parvežantis 120 tremtinių palaikų iš Igarkos. Vienas po kito iš lėktuvo buvo išnešami cinkuotos skardos karstai, visi buvo uždengiami trispalvėmis, gėlėmis. Aidėjo maldos žodžiai, karstai buvo pašventinti. Spontaniškai minia užgiedojo „Marija, Marija“. Susirinkusiųjų veiduose – didžiulis skausmas, akyse – ašaros, lūpose –– aimanos, tos dienos atmosfera prisimenama Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo pranešime.
 
Po trumpo mitingo karstai buvo sukelti į berželiais ir ąžuolų vainikais papuoštus sunkvežimius, kėdainiečiai su žvakelėmis rankose išlydėjo tremtinių palaikus į paskutinę kelionę – į amžino poilsio vietas Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.28; 00:30

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje susitiko su projekto „Misija Sibiras‘19“ komanda, poryt išvyksiančia į Kazachstaną.

Prezidentas, „Misijos Sibiras‘19“ dalyviams perduodamas simbolinę žvakelę, kuri bus uždegta ant lietuvių kapų, pabrėžė, kad šis projektas taip pat atspindi vienos Lietuvos idėją, nes įtraukia pilietišką jaunąją kartą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tarp šešiolikos projekto dalyvių yra ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti lietuvė, pažadėjusi savo patirtimi po ekspedicijos pasidalyti su JAV lietuvių bendruomene.  

„Misijos Sibiras‘19“ dalyviai padėkojo Prezidentui už palaikymą ir įteikė savo marškinėlius.

Nuo 2006 m. plėtojamame projekte per šį laikotarpį lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane aplankiusios jaunimo ekspedicijos sutvarkė daugiau kaip 150 lietuviškų kapinių.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
 
2019.07.16; 05:00

Vytautas Sinica, šio teksto autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje tema karšta buvo ir išlieka karšta ne pirmus metus. Šiomis dienomis Vyčio projekto likimas vėl pakibo ant plauko, o atsakingi politikai tylomis stebi savivaliaujančios ministrės spektaklį.

Kultūros ministerijos ir konkrečiai L. Ruokytės-Jonsson, galima sakyti,  tyčiojimasis iš Seimo, visuomenės, laisvės kovotojų ir pačios istorinės atminties tęsiasi ir įgauna pagreitį. Ministrės veiksmų dėka Lukiškių Vyčio paminklas tampa ne tik istorinės atminties įamžinimo iššūkiu, bet ir demokratijos veikimo egzaminu.

Valia aiški

Pavasarį monumentalaus Vyčio paminklo statymas Lukiškių buvo nuspręstas Seime ir atsakymas buvo aiškus. Seimas vienbalsiai pritarė visuomeninės iniciatyvos („Vyčio paramos fondo“) pasiūlytam projektui. Priimtoje rezoliucijoje Seimas prašo Vyriausybę skirti reikiamas lėšas, pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai ir kartu su savivaldybe operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus. Rezoliucijai pritarė 91 Seimo narys, susilaikė vienintelis Simonas Gentvilas.

Tačiau Kultūros ministrei ir postmodernistinei šiuolaikinio meno bendruomenei toks sprendimas neatrodo priimtinas. Taigi pasielgta visiškai priešingai Seimo nutarimui. Kultūros ministerija surengė dar vienas perteklines kūrybines dirbtuves – iš tiesų dar vieną, “ntąjį” konkursą, kurio jau nebedrįso ir konkursu pavadinti. Į vertinimo komisiją prisikviesta modernistų, monumentalios skulptūros žanrą laikančių XIX a. atgyvena. Rezultatas buvo aiškus iš anksto – tarp atrinktų penkių finalistų neliko nė vienos monumentalios Vyčio skulptūros. Būtent nei vienos, nes vienintelis Vyčio motyvą išsaugojęs projektas jokia prasme negali vadintis monumentu, o yra viso labo mažas dekoratyvinis elementas mišrioje kompozicijoje, praradęs būtiną centrinę poziciją.

Ministerija savo „kūrybinėmis dirbtuvėmis“ pamynė ne tik Seimo, bet ir tautos valią. Šių metų kovo mėnesį „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą. Piliečių klausta: „Ar sutinkate, kad 2018 metų vasario 16 dienai, minint valstybės atkūrimo 100-metį, Lukiškių aikštėje Vilniuje būtų pastatytas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę įamžinti – Tautos simbolis Vytis?“ Vyčio paminklui pritarė 76 proc. respondentų. Priešingai populiariems mitams, palaikymas Vyčiui buvo dar didesnis tarp jaunimo (atitinkamai 82 ir 85 proc. amžiaus grupėse iki 29 ir iki 39 metų), mažiausias – tarp pensininkų („tik“ 69 proc. palaikymas tarp vyresnių nei 70 metų).

Kitas populiarus mitas, kad tai tamsios liaudies užgaida. Tačiau turintys aukštąjį išsilavinimą (82 proc.) taip pat rodė išskirtinį palaikymą. Galbūt kaimai nori Vyčio, o Vilnius ne? Irgi ne – Vyčio projektą palaikė 75 proc. vilniečių. Nors gyvenantiems liberaliame socialinių tinklų burbule gali atrodyti kitaip, ir Seimo, ir Tautos nuomonė Vyčio monumento klausimu yra aiški.

Pagaliau aiški yra ir išskirtinės grupės – laisvės kovotojų – nuomonė. Dar 1999 metais nuspręsta, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Tikriausiai galima sutikti, kad laisvės kovotojų organizacijoms tai suteikia nors ir ne lemiama, tačiau atskirą balsą sprendžiant aikštės likimą. Deja, jie iki šiol negirdimi.

Dar 2015 metais dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Premjerą ir Kultūros ministrą, prašydamos konkurso sąlygose nurodyti Vyčio motyvą ir paminklą statyti ant centrinės Aukų gatvės ašies, kas yra būtina monumentinės skulptūros sąlyga. Tarp jų buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Studentų ateitininkų sąjunga, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija, studentų korporacija Neo-Lithuania, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, vilniečių ainių klubas, Vilniaus seniūnaičių asociacija ir kitos. Tuo metu dar nebuvo susikūręs visuomeninis „Vyčio paramos fondas“. Jį įkūrus Laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas aktyviai įsitraukė į fondo veiklą.

Ministrė uber alles

Nors Vyčio paminklo klausimas dėl išvardytų faktų yra daugiau nei aiškus, o tautos valia žinoma, Kultūros ministrės nenoras statyti „Vyčio paramos fondo“ pasiūlytą Vyčio projektą verčia ignoruoti kertinius demokratijos principus. Slepiantis po ekspertinės komisijos išvadomis „stumiama“ modernistinė šiuolaikinio „prasmėms talpaus“ meno koncepcija. Siūlomų projektų kokybe ir pakraipa iš esmės grįžtama į gūdžius laikus, kai Lukiškių aikštei grėsė taip pat „talpi prasmėms“ Tautos dvasia – jokio išskirtinio ryšio su Lietuvos laisvės kovotojais neturintis paukštis. Tai nekeista, nes naujasis konkurso organizavimas patikėtas šiuolaikinio meno centrui. Tai reikšminga aplinkybė – viešojoje erdvėje, pagrindinėje valstybės aikštėje, statomas paminklas yra atrenkamas pagal eskpertų meninį supratimą, o ne visuomenės nuomonę. Tarsi kalbėtume apie parodoms skirtą meno kūrinį, o ne nuolatinei valstybės reprezentacijai projektuojamą monumentą, kuris gali ir turi būti suprantamas, priimtinas ir savas absoliučiai gyventojų daugumai.

Kol kas ministrė toliau bėga nuo akivaizdžių rezultatų. Vietoje esamos reprezentatyvios apklausos bandoma iš naujo išradinėti dviratį, žadant balsavimą per e-piliečio sistemą, renkantis iš jos komisijos palaimintų projektų. Kam reikalingas lengvai manipuliuojamas ir „geriau pasiorganizavus“ nusveriamas elektroninis balsavimas, kai padaryta visuomenės apklausa, lieka neaišku. Į vertinimą žadama įtraukti ir užsienio ekspertus. Verta įsiklausyti: užsienio specialistai paaiškins, koks paminklas geriausiai įamžina už lietuvių tautos laisvę žuvusių didvyrių atminimą.

Neaiškus ir pats ministrės pastangų tikslas. Jos pačios žodžiais, „svarbiausia, kad įamžinimas jaudintų žmones, kad sukeltų emocijas ir jie norėtų ateiti į tą aikštę, kad norėtų prisiminti tuos, kurie žuvo už mūsų laisvę“. Galima neabejoti, kad visuomenei nesuprantama „talpi prasmėms“ išmonė visuomenę tikrai sujaudins. Panašu, kad ministrė eina būtent šiuo keliu.

Klausimas tad lieka šis: ar Seimas pasyviai stebės, kaip yra trypiama jo vienbalsiai išreikšta valia ir demokratijos principai? Valstybingumo šimtmetį pasitinkame būdami rimtoje nacionalinės savigarbos krizėje. 

Informacijos šaltinis – Propatria.lt

2017.10.06; 07:30

Lietuvos Prezidentūroje – susitikimas su projekto „Misija Sibiras“ dalyviais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko iš ekspedicijos po lietuvių tremties vietas Irkutske sugrįžusius „Misijos Sibiras’17“ dalyvius ir pakvietė juos pusryčių. Prezidentė dvi savaites Sibire ekspedicijoje praleidusius jaunuolius vaišino lietuvišku maistu, savo šilauogėmis ir obuolių sultimis.

Pasak Prezidentės, pilietiškas ir sąmoningas jaunimas yra mūsų šalies stiprybė ir ateitis. „Misija Sibiras“ – išskirtinis mūsų skaudžios istorijos įprasminimas ne tik saugant atmintį, bet ir perduodant ją ateities kartoms. Kol atsimename, kokią kainą tauta sumokėjo už laisvę, tol niekuomet nepritrūksime stiprybės kovoti už savo šalį.

Prezidentės teigimu, tikroji dalyvių misija prasideda būtent dabar – šviesti, mokyti, ugdyti kitus, perteikiant ekspedicijos tikslus ir įspūdžius. Tai galimybė dar sykį pagerbti tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius, be kurių pasiaukojimo nebūtų šių dienų Lietuvos. Prezidentė palinkėjo, kad jaunimui nepritrūktų jėgų tęsiant pradėtą misiją – taip, kaip jos netrūko keliaujant po atšiaurias vietoves, tvirtai laikantis komandoje, tvarkant sunkiai atpažįstamas lietuvių kapines.

Šiemet „Misija Sibiras“ projektas prisijungė prie Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Iš ekspedicijos Sibire grįžę misijos dalyviai lankysis vaikų globos namuose, vaikų dienos centruose ir pasakos okupacijos ir trėmimų istoriją.

Šešioliktoji „Misija Sibiras“ vyko į Irkutską, kur sovietų represijų laikotarpiu buvo ištremta daugiau kaip 12 tūkst. lietuvių. Šių metų ekspedicija sutvarkė 9 kapines, pastatė 9 kryžius, pėsčiomis nuėjo 100 kilometrų. „Misija Sibiras“ ekspedicijos vyksta nuo 2006 metų, iš viso sutvarkyta per 100 lietuvių kapų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.02; 04:44

Politinių kalinių ir tremtinių drąsa, jų meilė Lietuvai gyva ir šių laikų jaunimo širdyse. Tai geriausias įrodymas, kad skaudi šalies istorija niekada nenugrims į užmarštį, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentūroje penktadienį susitikusi su į ekspediciją Irkutske netrukus iškeliausiančiais „Misijos Sibiras 2017“ dalyviais.

Šių metų misijos tikslas – sutvarkyti Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias kapines ir pabendrauti su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad ekspedicijos dalyvių misija svarbi ne tik Sibiro platybėse, ji tęsiasi ir grįžus iš kelionės. Būtent čia, Lietuvoje, „Misijos Sibiras“ dalyvių laukia ypatinga užduotis – dalytis su jaunąja karta įspūdžiais ir patirtimi iš lietuvių tremties vietų. Tai, pasak Prezidentės, ypač reikalinga, kad istorija gyvuotų ne tik knygose, bet ir liudininkų pasakojimuose, atsiminimuose.

Prieš dar vieną istorinę kelionę projektas „Misija Sibiras“ prisijungia ir prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Iš Irkutsko grįžę dalyviai važiuos per Lietuvos vaikų dienos centrus, globos namus ir pasakos apie ekspedicijos patirtis, okupacijos ir trėmimų istoriją ir taip prisidės ugdant pilietiškumą bei patriotiškumą.

Šių metų ekspedicija – 16-oji. Per 12 „Misija Sibiras“ gyvavimo metų sutvarkyta per 100 lietuviškų kapinių.

Nuo 2006 m. norą leistis į sudėtingas keliones Lietuvos tremtinių keliais pareiškė daugiau kaip 12 tūkst. jaunų šalies žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.15; 05:17

Viena iš aktualiausių mūsų nūdienos problemų – švietimas. Stebimės, jog šiuolaikinis jaunimas yra apolitiškas, pasyvus, savanaudis. Bet kodėl stebimės? Juk kokia švietimo sistema – toks ir jaunimas. 

Dabartinė valdančioji dauguma vėl užsimojo atlikti aukštojo mokslo reformą. Daug triukšmo, bet rezultato nėra. Vargu ar jis bus pasiektas, o jei ir bus, tai ar turės teigiamą efektą? Lietuvos respublikos prezidentė savo metiniame pranešime minėjo vykdomų reformų neefektyvumą bei neryžtingumą, t. y. jų vykdymo imitaciją. Švietimas yra vienas iš strateginių Šalies nacionalinį saugumą užtikrinančių veiksnių. Šis procesas nėra vienadienis ar trumpalaikis, tai dešimtmečius trunkantis darbas. Tam tikslui turi tarnauti tiek Valstybė, tiek visi jos piliečiai. Žmogaus mokymo bei auklėjimo procesas turi būti atliekamas nuo jo gimimo iki mirties.

Prieš daugelį metų aš pradėjau savo darbinę karjerą kaip mokytojas, tad patyriau, koks tai sunkus ir atsakingas darbas. Mano asmeninė pasaulėžiūra buvo formuojama dvejomis kryptimis. Vidurinėje mokykloje sovietinėje armijoje bei institute man buvo skiepijamas sovietinės santvarkos privalumai ir šviesus „komunizmo rojus“, kur žadėjo duoti kiekvienam pagal jo poreikius, paimti pagal jo sugebėjimus. Kita, mažiau patraukli realybė laukė namuose, kur mano tėtis ir mama, buvę sovietų lagerių politiniai kaliniai, o vėliau ir tremtiniai, pasakojo, kokia „humaniška ir teisinga“ yra sovietinė „Temidė“ bei visa sovietinė ideologija. 

Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Esu dėkingas likimui, kad vis tik sulaukiau Lietuvos nepriklausomybės. Apie tai svajojo tūkstančiai Lietuvos patriotų, dėl šios idėjos, paaukojusių gyvybes. Mano šeimos nariai „savo oda“ patyrė „Stalino saulės spindulių šilumą“ Sibiro platybėse. Šiandien mes esame Europos Sąjungos „šeimoje“. Esame NATO aljanso nariai, atrodytų, viskas yra gerai. Bet kodėl Lietuva nyksta? Kodėl jos piliečiai masiškai išvažiuoja? Kokia valstybė gali egzistuoti be piliečių? Atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvą paliko jau apie milijonas mūsiškių. Būtų gerai, jei šis procesas sustotų. Kasdien Lietuvą palieką per šimtą darbingų jos piliečių, tad pritariu minčiai, jog tai jau ne emigracija, o evakuacija.

Privalome rasti tinkamas priemones šiam reiškiniui stabilizuoti bei sukurti palankias emigrantams grįžti sąlygas. Atliktos apklausos moksleivijos tarpe tik dar kartą patvirtina , jog apie 70 proc. abiturientų, baigę mokslus, linkę emigruoti. Nieko nedarant po 20-ties metų Lietuvoje gali nebelikti darbingo amžiaus piliečių. Sunku suvokti, kokia perspektyva mūsų laukia. Natūraliai kyla klausimas, ar dėl tokių rezultatų reikėjo mūsų protėviams aukotis „vardan tos Lietuvos“, jeigu čia gyvens trečiųjų šalių „daugumos“, o lietuviai tesudarys „mažumą“? Nesu nusiteikęs prieš pabėgėlius, tačiau nuvykęs į vakarų Europos miestus pasigendu europietiškos išvaizdos piliečių, darosi neramu ir pagalvoju, jog Lietuvos irgi laukia panaši ateitis. Dabartiniu metu, kai Londone, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose vakarų Europos miestuose griaudėja teroro aktai, žūsta nekalti žmonės, o tuos aktus dažniausiai atlieka emigrantai, – tenka susimąstyti.

Nesuprantama, kodėl tai vyksta ir kur slypi imigrantų integracijos į visuomenę problemos. Matant tokias ES pabėgėlių skirstymo vykdomos politikos tendencijas, mažos ir ekonomiškai silpnos ES šalys turėtų reikšti pasipriešinimą pabėgėlių priėmimo kvotoms. Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius, tai nėra labai didelis skaičius, tačiau pavojus slypi pabėgėlių atrankoje. Nėra garantijos, jog pas mus nepateks koks nors radikalaus islamo šalininkas. Manau, kad didžiausi pavojai galimi, priimant pabėgėlius iš artimųjų rytų. Jeigu nieko nedarysim, tai Lietuvai gresia tapti daugianacionaline įvairiaspalve valstybe. Rytai taip pat ne už kalnų, taigi nereiks nei invazijos, nei okupacijos, mes patys savo neveiklumu išprovokuojame savus išvykti, o kitus atvykti, kurie vargu ar gerbs mūsų šalį taip, kaip ją vertina totoriai ir karaimai, atvykę LDK laikais, prieš šešis šimtmečius. Vargu ar šiuolaikiniai arabai galėtų taip adaptuotis Lietuvos žemėje.

Šerifo automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Senoji Europa atvėrusi savo sienas atvykėliams iš arabų ir kitų kraštų prieš kelis dešimtmečius jau skina „draugiškumo“ vaisius. Teroro aktai tampa vos ne kasdienybė, skiriasi tik metodai ir aukų skaičius. Nesu nacionalistas, tačiau smagu, kai Lietuvių tauta yra bene gryniausia Rytų Europoje, nes buvo nepakantūs kitataučiams, o ypač okupantams. Turime būti dėkingi pokario laisvės kovų gynėjams, kurių pasiaukojimas užkirto norą daugeliui Rytų gyventojams atsikelti į Lietuvą ir čia kurti „komunizmą“.

Mano nuomone, nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos savitos kultūros išlikimas yra mūsų pačių rankose. Lietuvos piliečiai gimę ir augę „sovietmečiu“ yra daugiau patyrę ir moraliai atsparesni įvairioms krizėms. Nūdienos jaunimas gimęs ir augęs nepriklausomybės laikotarpyje turi kitokį požiūrį į gyvenimą. Jie nori gyventi ten, kur geriau ir dabar. Mes, vyresnioji karta, esame pratę prie įvairiausių negandų, užgrūdinti socialinių bei moralinių sunkumų. Gyvendami kone totalaus kolaboravimo sąlygomis, mes turėjome atsirinkti, kur baigiasi kolaboravimas, norint išgyventi, o kur prasideda išdavystė ar Lietuvai kenkėjiška veikla.

Šių dienų jaunimui kyla kiti egzistencinio pobūdžio klausimai. Kokią profesiją pasirinkti, kad galėtum gauti gerai apmokamą darbą, kad galėtum gyventi kaip nepriklausomas ir pilnavertis žmogus? Jei tai nepavyksta įgyvendinti namuose, Lietuvoje, tai emigruoju?. Manau, esminė klaida auklėjant jaunąją kartą po 1990 metų – praleista proga mokyti juos gerbti Tėvynę, skiepyti tautiškumą bei patriotizmą. Manyta, jog atkūrus nepriklausomybę Lietuvos piliečiai ir toliau automatiškai išliks tokie pat patriotiški, kaip buvo per 1991 metų sausio įvykius. Lietuvoje tai pasiekti nėra paprasta. Klestinti korupcija, nepotizmas, socialinės bei darbo santykių psichologinės problemos – tai bene pagrindinės priežastys, lemiančios jaunimo emigraciją.

Manau, jog pirmoji atkurtosios Lietuvos karta – tai prarastoji karta. Nesustabdžius šio proceso, galime prarasti antrąją kartą. Trečiosios kartos praradimas gali būti paskutinis, Lietuvai žadantis žlugimą. Mano moralas būtų toks: niekas kitas Lietuvoje nepalankios aplinkos nepakeis, tą padaryti galime tik mes patys, jeigu padėsime vieni kitiems pasikeisti. Pradėkime tą daryti nuo savęs. Tuomet Lietuvoje bus gera gyventi visiems.

Pirmoji Lietuvos savanorių karta dar XX a. pradžioje įrodė dvasinės stiprybės galią Lietuvos nepriklausomybės kovose. Vėliau, antroji savanorių karta, po II–jo pasaulinio karo ištisą dešimtmetį svajojo atkurti Lietuvos laisvę, bandė išvyti tautos „išvaduotojus“, „pamiršusius“ laiku išeiti. Skaudžios praeities pamokos ligi šiol išliko lietuvių tautos atmintyje. Trečioji savanorių karta, vedina karčių patirčių, pirmieji stojo ginti 1990 m. atkurtos Lietuvos laisvės.

Pažvelgus į Švietimo ministerijos paruoštas mokymo programas pasigendu šiuolaikinės Lietuvos nepriklausomybės kovų išsamaus istorinio vertinimo bei šių dienų jaunimo orientacijos į tautiškumą ir patriotizmą krypčių. Valstybės mastu trūksta audiovizualinės patriotinio auklėjimo tematikos medžiagos. Vis dar didžiuojamės tokiais kino meno šedevrais kaip „Niekas nenorėjo mirti“. Ką mes sukūrėm turėdami laisvę ir teisę laisvai kurti? Beveik tris dešimtmečius tik ginčijamės ir kaltiname vieni kitus, kad nemokame tinkamai įsisavinti savo bei ES lėšas. Šiuo klausimu galėtų daugiau prisidėti nevyriausybinės organizacijos, tačiau ir čia be vyriausybės paramos vyksta tik skurdaus paramos krepšelio dalybos, o ne konkreti Lietuvą vienijanti veikla dėl Lietuvos kaip valstybės išlikimo. Mankurtų mums nereikia. Nejaugi būtinas didelis „sujudimas“, kad Tauta vėl susivienytų išlikimo vardan? Matyt, mūsų tautai taip jau lemta vienytis tik nelaimės akivaizdoje.

Visus pedagogus ir visus Lietuvos piliečius raginu nelikti abejingais, linkiu kantrybės skiepijant meilę Tėvynei, pagarbą žmogui, pilietiškumą ir patriotizmą. Tikiu, kad ši viena iš garbingiausių profesijų visada tokia ir liks. Didžiausias mokytojo atlygis – išlikti mokinių atmintyje. Turiu viltį, jog mūsų pasiaukojimas auklėjant jaunąją kartą nulems tautos pažangą ir Lietuva vėl klestės.

2017.06.12; 05:00

Šiuolaikinių technologijų ir informacijos amžiuje didelį bei svarbų vaidmenį vaidina plačiai vertinami ir naudojami masiniai informacijos šaltiniai, tokie, kaip pasaulinė elektroninė enciklopedija Wikipedija. 

Tema - LTSR.
Tema – LTSR.

Savo žiniomis ten gali dalintis kiekvienas, todėl atrodytų, jog objektyvumas ir nešališkumas ten turėtų būti tokio aukšto lygio, kiek yra argumentuojamos ir pasveriamos daugybės diskutuojančių autorių nuomonės.

Tačiau taip atrodo tik Wikipedijos derklaruojamos vertybės.

Faktiškai lietuviškoje šio autoritetingu ir plačiai pripažįstamo šaltinio versijoje apstu propagandos, diletantiškumo ir paranoiško žmogiškojo faktoriaus.

Mistiniai, niekam nepažįstami lietuviškos Wikipedijos administratoriai imasi vienašališkai spręsti, kuris turinys tinka, o kurį dažniausiai reikia trinti beatodairiškai.

Nelengva vertinti, ar tai pasikėlimas į puikybę, ar paranoiška pokyčių baimė, ar speciali kenkėjiška veikla, tačiau negatyvus ir šališkas, o kartais ir su sveiku protu prasilenkiantis turinys Internete jau bado akis. 

Tema - savanoriai.
Tema – savanoriai.

Antai, aktualūs pasaulio įvykiai – karai, konfliktai, politika lietuviškoje Wikipedijoje lieka beveik be dėmesio arba pateikiami tendencingai. Nesunku suprasti, kad toks jautrus Wikipedijos turinys apaugęs arba neišmanymo maurais, arba sustriguotuotas raudonais Kremliaus siūlais.

Baltos dėmės Lietuvos istorijoje

Įžūlus akibrokštas perpildė kantrybę, pasidomėjus, kas lietuviškoje Wikipedijoje parašyta apie Lietuvos Laisvės kovas. Žinoma, Lietuvos partizanų pasipriešinimas, pokario Lietuvos istorija lietuviškoje Wikipedijoje yra atspindėta, tačiau anaip tol – nepakankamai! 

Pirmiausia – savanorių ir tremtinių sąvokos. Toje nuorodų karalijoje čia nėra vietos net menkiausiam sakiniui apie Lietuvos didvyrius: puslapyje “Savanoriai” paminėtas kaimas ir nuoroda į sovietinį (LTSR) šaltinį, o “Tremtiniai” aprašyti, kaip “tremtyje gyvenantys žmonės”.

Tema - Atgimimas.
Tema – Atgimimas.

Atrodytų, tarsi per daugiau nei dešimtmetį, kol gyvuoja lietuviška Wikipedija, tokios gėdingos spragos turėtų būti užpildytos, Lietuvos istorija būtų pateikta išsamiai, pasitelkiant gausų dokumentų ir faktų archyvą, atvaizduojant ir skleidžiant informaciją apie Lietuvą visam pasauliui.

Tačiau realybė yra kitokia – lietuviškoje Wikipedijoje siautėja kai kurių moderatorių nekompetencija, grubumas, nebaudžiamumas ir paranoinė ksenofobija.

Straipsnį apie tremtinius lygiai prieš šešeris metus gausiai papildė anoniminis vartotojas. Skurdų kaimų aprašymą jis papildė beveik trimis tūkstančiais ženklų, o tai prilygsta daugiau nei pilnai prirašytam puslapiui.

“Pirmieji masiniai areštai vyko 1940 m. liepos 10-17 dienomis. Buvo suimta ir įkalinta apie 500 lietuvių valstybės ir visuomenės veikėjų, karininkų, policijos, teismų atsakingų darbuotojų. Iki 1941 m. birželio iš 6606 suimtų ir Lietuvoje kalintų asmenų į SSRS lagerius ir kalėjimus buvo išvežta apie 3500 kalinių”, – papildė tremtinių straipsnį lietuviškoje Wikipedijoje vartotojas, toliau primindamas apie 1945 – 1952 metų tremtis. 

Tačiau jau tą pačią dienną nuožmusis lietuviškos Wikipedijos moderatorius, mistiškai prisidengęs Hugo.arg pseudonimu, pašalino iš enciklopedijos tą įrašą, plačiau aprašantį tremtinius! Jokių argumentų, tiesiog įprastas, beatodairiškas susidorojimas su kita nuomone!

Atskirti nuo pasaulio

Net jei lietuviškumas, patriotizmas ir šiuolaikinis mąstymas yra tolimi kai kuriems lietuviškos Wikipedijos šeimininkams, tai tarptautinė padėtis atrodo kaip tolima ir nepažįstama teritorija, kuri prasideda kažkur už kaimyno tvoros.

Panašu, kad čia, o ypač dabar – kai vyksta informacinis karas su Rusija – lietuviškos Wikipedijos moderatoriai kaunasi tarsi fronte, šalindami akivaizdžiai kenkėjišką turinį, atremdami tikras informacines atakas. 

Taip, ta kova tikra, tačiau joje prarandame savo tapatumą, santalką ir tvirtumą. Kodėl nestipriname savo pozicijų gausia ir objektyvia informacija apie Lietuvą ar atstovaujame legitymią, civilizuotą pasaulėžiūrą?

Todėl, kad enciklopedijos valdovams atrodo geriau viską ignoruoti, negu dirbti, profesionaliai atliepiant šiandienos modernėjančio pasaulio iššūkius. 

Lietuviška Wikipedija nusipelno griežtos kritikos ne tik dėl savo esminio – laisvo redagavimo principo paniekinimo, bet ir dėl pateikiamos informacijos neadekvatumo bei tendencingumo.

Šitaip, dėl administratorių užsispyrimo enciklopedijoje gausiai ir vaizdingai aprašomas sovietizmo laikotarpis, demonstruojama sovietinė simbolika. 

Maža to, karšti geopolitinių konfliktų taškai lietuviškoje Wikipedijoje vaizduojami, švelniai tariant, kraupiai: demonstruojama neegzistuojančių, pseudovalstybių simbolika, teigiama, kad jos, neva “nepriklausomos”. Pavyzdžiui, Luhanskas pripažįstamas Rusijos, o Kalnų Karabachas priskirtas Armėnijai.

Galų gale, pažiūrėkime, kaip Lietuva vaizduojama pasaulinėje Wikipedijoje. Panaršykime mūsų šalies aprašymus kitomis kalbomis ir netruksime suprasti, kiek daug trūksta iki pilnavertiško Lietuvos pristatymo pasauliui.

Tema - tremtiniai.
Tema – tremtiniai.

Kur taip nueisime?

Netiesa, kad Wikipedija yra laisva ir ją gali pildyti kiekvienas. Lietuviškas Wikipedijos pavyzdys rodo, kad vietiniai administratoriai beatodairiškai blokuoja bet kokią iniciatyvą, tyčiojasi iš autorių bei toleruoja dezinformaciją ir šitaip nuvilia bet kokią iniciatyvą – blokuoja naujus autorius ir juos nuvilia.

Nepamirškime, kad Wikipedja, kaip vienu šaltinių, aktyviai naudojasi jaunimas, kuris šitaip dažnai gauna pirminių žinių savo besiplečiančiame išsilavinime, todėl poreikis pateikti tinkamą informaciją yra akivaizdus, objektyvus ir aktualus!

Skaudžiausia mums – lietuviško turinio vartotojams – neryžtingumas ir apsileidimas, puoselėjant mūsų istoriją ir tapatumą. Wikipedijoje Lietuva turi būti prezentuojama tiksliai, išsamiai ir suprantamai – neturi likti vietos dviprasmybėms ar baltų dėmių.

Akivaizdu, kad tuo turime pasirūpinti pirmiausia patys, efektyviai išnaudodami Wikipediją, kaip svarbų, autoritetingą ir masinį informacijos šaltinį, nepaisant to, kad teks susiremti su moderatorių užsispyrimu!

Autorius – Antanas Juozas Krušnauskas.

2016.10.19; 13:50

Neseniai LRT televizija transliavo Zitos Kelmickaitės parengtą reportažą, paviešėjus Australijoje pas lietuvius.

Žurnalistė labai gyrė Australijos lietuvių vaišingumą. Net įkyriai. Turbūt nelabai galėjo ką svarbesnio pasakyti. Reportaže dalyvavę lietuviai norom nenorom palietė jiems svarbiausią temą: kaip išlikti su tauta, iš kurios išėjai į svieto galą. 

Slaptai.lt nuotraukoje: Vytautas Visockas, šio komentaro autorius.
Slaptai.lt nuotraukoje: Vytautas Visockas, šio komentaro autorius.

O išlikti vis sunkiau, tiesiog neįmanoma. Palankumas protėvių tėvynei gali rusenti ilgai, keliose kartose, bet ne daugiau.

Gabrielius Landsbergis, vėl sugrįžęs į Australiją, sakė, kad lietuviams nebūtina kalbėti, t.y. mokėti, lietuviškai. Lietuvio samprata vis platėja. Ironizuojant galima pasakyti, kad ateity lietuviais laikysime ir tuos, kurie žino, kur ta Lietuva. Užteks vien to.

Na dar džiaugsimės, jeigu Australijos, Amerikos pilietis, kurio protėviai lietuviai, žinos Lietuvos sostinės vardą. Kuo toliau, tuo mažiau reikalavimų, įsipareigojimų ir įpareigojimų.

Kitaip ir būti negali. Kas suskaičiuos, kiek Australijoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse tikrų lietuvių išnyko be pėdsako? Išnyks ir tas milijonas, išvykęs iš jau laisvos Lietuvos.

Tirpti  lietuviai pradeda iškart, vos pakilę iš Vilniaus, Kauno aerouostų. Ar daug lietuvių sugrįžo, išbėgusių nuo raudonojo maro? Vienetai. Ne vienas sugrįžęs vėl išvyko, ne vienas yra viešai pasakęs, kad nenori grįžti į Lietuvą, nes ji jau nebe ta, kokią jis paliko prieš kelis dešimtmečius.

Sutapo, kad LRT televizijoje beveik tuo pat metu buvo kalbinami ir Australijos, ir Rusijos lietuviai tremtiniai arba jų vaikai. Net jie, jėga išvežti, taigi ne pabėgėliai, o tremtiniai, negali, nenori, neketina grįžti į laisvą tėvynę. Vienas kitas norėtų, bet… Tai kad jūs patys bėgat iš Lietuvos.

Antroji pilietybė būtų gerai, bet ne daugiau. Nors Lietuva jiems padėtų persikelti, suteiktų pašalpą, būstą. 

Emigracija turi ir blogąją, juodąją pusę. Ji pavojinga mažoms tautoms.
Emigracija turi ir blogąją, juodąją pusę. Ji pavojinga mažoms tautoms.

Ne taip paprasta sugrįžti. Mišrios šeimos kaip ir Australijoje, primiršta lietuvių kalbą arba ji jau ne gimtoji kaip Australijoj.

Niekam aš nepriekaištauju: nei tiems, kurie, mirties genami, kažkada pabėgo iš Lietuvos, nei tiems, kurie jėga buvo išvežti į mirtį, bet stebuklingai išliko gyvi. Gal tik tiems, kurie tėvynę paliko po Baltijos kelio.

Bet ir vėl. Jeigu tavo šaly – laukinis kapitalizmas, geriau bėgti ten, kur kapitalizmas ne toks laukinis ir žymiai dosnesnis.

Dėl šito prarasto milijono kaltų daug, tik ne tie, kurie Baltijos keliu išėjo, kad negrįžtų. Dviguba pilietybė jų nesugrąžins, veikiau tik paskatins savanaudiškais tikslais dažniau važinėti į paliktą tėvynę.

Kalčiausia čia Europos Sąjunga, ypač didžiosios, turtingosios jos valstybės, kurios nenumatė naujoms narėms pereinamojo laikotarpio. Savanaudiškumas. Tėvynėje neturite darbo? Maži atlyginimai? Prašome pas mus: už darbus, kurių patys bodimės, mokėsime dešimteriopai daugiau.

Mūsų ekonominiai pabėgėliai toms savanaudėms geresni nei tie iš Afrikos, Azijos. Argi šitaip turėtų elgtis sąjungininkai?

Bet laikai pastebimai keičiasi. Anglijoje pelningesnio darbo ieškotojai iš skurdžių šalių jau vejami namo, net šaudomi.

Kaip sakoma, nėr to blogo, kas neišeitų į gera. Tūkstantis kitas, nespėjęs suanglėti, sugrįš. Bet dar svarbiau: baimė būti niekinamam vieną kitą tūkstantį neabejotinai privers pasilikti namie ir kovoti su savais laukiniais kapitalistais.

2016.09.13; 07:26

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su „Misijos Sibiras’16“ komanda, kuri Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17-ąją, iškeliaus į ekspediciją Igarkoje.

Misija Sibiras - 2016
Misija Sibiras – 2016 dalyvių susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.

Prezidentė „Misijos Sibiras“ dalyviams perdavė laiškus, skirtus ekspedicijoje sutiktiems Sibiro lietuviams, jų bendruomenėms.

„Mus visus vienija mūsų tėvų ir protėvių žemė – Lietuva. Mes visi kartu atmintyje ir širdyje saugome tautos istoriją, paženklintą dideliais išmėginimais, nulėmusiais daugelio žmonių, taip pat ir Jūsų, gyvenimus“, – rašoma Prezidentės laiške.Misija Sibiras - 2016

Šiuo laišku Prezidentė atsiliepė į ekspedicijos dalyvių Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime paskelbtą kvietimą parašyti atvirlaiškius Sibiro lietuviams.

Pasak Prezidentės, „Misijos Sibiras“ dalyviai tampa lietuvybės ambasadoriais, kurie savo žygiu parodo, kad lietuviai gerbia ir brangina savo praeitį. Sibire išlikusios lietuviškos kapavietės, kurias toliau tvarkys ekspedicijos nariai, yra reikšmingas istorinis šaltinis, liudijantis apie mūsų tautos patirtą prievartą, kančią ir aukas.

Prezidentės susitikimas su „Misijos Sibiras‘16“ komanda.Šiemet birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint Lietuvos piliečių masinių trėmimų pradžios 75-metį, Prezidentė dalyvavo „Misijos Sibiras“ surengtoje akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurioje buvo skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai.

Liepos 17 d. į ekspediciją išvyks 16 jaunuolių. Jie lankysis vienoje šiauriausių lietuvių tremties vietų – už poliarinio rato prie Jenisiejaus esančioje Igarkoje, į kurią vien 1948 m. buvo ištremta apie 8 tūkstančius lietuvių.

Igarkoje yra išlikusios trys lietuvių kapinės – vienos didžiausių Rusijos teritorijoje. Vienoje jų esama net apie tūkstantį kapaviečių, daugelis paženklintos lietuviškais kryžiais.Prezidentės susitikimas su „Misijos Sibiras‘16“ komanda.Prezidentės susitikimas su „Misijos Sibiras‘16“ komanda.

„Misijos Sibiras“ dalyviai sugrįžę iš kelionės turės atlikti ne mažiau svarbią misiją – dalytis įspūdžiais ir patirtimi su jaunais žmonėmis, taip prisidedant prie naujos kartos pilietiškumo ir brandos ugdymo, geresnio Lietuvos istorijos suvokimo, platesnio akiračio.

Projektui „Misija Sibiras“ pernai sukako 10 metų. Norinčiųjų dalyvauti ekspedicijoje kasmet daugėja. Šiemet misijos komanda buvo atrinkta iš daugiau nei 800 žmonių.

„Misija Sibiras’16“ išlydėtuvės įvyks liepos 17-ąją, sekmadienį, 18.30 val. Vilniaus geležinkelio stotyje, Geležinkelių muziejuje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).

2016.07.15; 07:22

Gedulo ir Vilties dieną būkime kartu – pagerbkime tuos, iš kurių buvo atimta tai, kas svarbiausia, brangiausia, – Laisvė ir Tėvynė.

Praėjus net 75 metams Lietuva prisimena anas baisias dienas. Baisybių, kurios anuomet nutiko, neįmanoma pamiršti. Negalima pamiršti. Gedulo ir Vilties dieną mes minėsime ir po šimto, ir po tūkstančio metų. Juk dėl masinių tremčių į Sibirą ir kitus atokius tuometinės Blogio imperijos pakraščius Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Šiandien, birželio 14-ąją, visoje Lietuvoje pagerbiamas tremtyse žuvusiųjų lietuvių atminimas. O aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukų, kurios pasakoja, kaip ši kiekvienam lietuviui svarbi diena minėta Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.14; 06:47

Prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį susiburkime draugėn.

Gedulo ir Vilties diena, Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedulo ir Vilties diena, Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Renginių, skirtų Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse sąrašas

Birželio 9 d., ketvirtadienis

 16 val.

Parodos „Mes be Tėvynės“, skirtos 1941 metų birželio trėmimo 75-osioms metinėms, atidarymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1)

Birželio 11 d., šeštadienis

12 val.

Pirmųjų masinių trėmimų minėjimas prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ atkurtos žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse 

Birželio 13 d., pirmadienis  

14 val.

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, atidarymas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 14 d., antradienis  

10 val.

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

* Įėjimas su kvietimais 

11.59 val.

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio TYLOS MINUTE pagerbk jų kančią. 

12 val.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje 

12.30 val.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje 

13.15 val.

„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 10.00 val. 

14 val.

Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo 

16 val.

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje (Didžioji g. 17/1) 

17.30 val.

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

18 val.

Gintaro Samsono „Missa pro Patria“ Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

Atlikėjai: Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas – Romualdas Gražinis), Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras (vadovė – Nijolė Jautakienė), Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras (vadovė – Violeta Savickaitė-Paciūnienė), kamerinis choras „Aidija“ (vadovas – Romualdas Gražinis).

Dirigentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Gražinis

 19 val.

Koncertas „Glėby nakties“ Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje

Atlikėjai: Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis (kariljonas), Milda Baronaitė (sopranas), Sandra Lebrikaitė (mecosopranas), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas – Vaclovas Augustinas), valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras (vadovas – Algirdas Kriūnas), valstybinis choras „Polifonija“ (vadovė – Aurelija Čižauskaitė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vadovas – Donatas Katkus), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (meno vadovas – Egidijus Ališauskas).

Dirigentas – Egidijus Kaveckas

 Birželio 15 d., trečiadienis

 9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse, Vilniuje

 11 val.

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

 12.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone

19 val.

Hectoro Berliozo „Requiem“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre*

*Įėjimas su bilietais

 Birželio 14 d.  

9–15 val. – Seimo Sausio 13-osios memorialo lankymas

10–17 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

 Įėjimas nemokamas

 Teminės ekskursijos Genocido aukų muziejuje:

„Partizaninis karas Lietuvoje. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

„Buvęs KGB vidaus kalėjimas. Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“

„Sovietinių represinių struktūrų veikla. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

Ekskursijų pradžia – 11, 13, 15 val.*

*Į ekskursijas prašytume užsirašyti iš anksto tel. (8 5) 249 8156 

Birželio 15 d.  

10–18 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

Įėjimas nemokamas 

Nuo birželio 10 d. – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ piešinių paroda Aukų gatvėje, Vilniuje

Birželio 13–27 d.  

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 13–30 d.  

Moksleivių piešinių, skirtų Lietuvos gyventojų tremties ir genocido 75-mečiui, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje

Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse

Akmenės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

19 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Kruopių miestelio centre prie koplytstulpio – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių paminėjimas „Malda išėjusiems“. Dalyvauja Akmenės r. savivaldybės kultūros centro teatras

20 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – akcija, skirta pagerbti birželio 14 d. trėmimų aukas

20 val.

Papilės geležinkelio stotyje – Juodojo birželio akcija

 

Birželio 14 d.

 

9–20 val.

Akmenės kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienai skirtos meninės instaliacijos „Vilties angelas“

10 val.

Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių minėjimas: šv. Mišios, po šv. Mišių – poezijos ir muzikos pusvalandis. Dalyvauja Alkiškių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis

18 val.

Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-osioms metinėms atminti „Kaip grįžtančius namo paukščius“: šv. Mišios, minėjimas, koncertas

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–29 d.

Viešosios bibliotekos Ventos miesto filiale – fotografijų paroda „Telšių vyskupijos koplytstulpiai“

Birželio 2–22 d.

Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriuje – spaudinių paroda „Tėvynė mano numylėta, vai ilgu ilgu be Tavęs!…“

Birželio 4–21 d.

Viešosios bibliotekos Agluonų kaimo filiale – spaudinių paroda „Kiek pabėgių – tiek ir likimų“

Birželio 13–30 d.

Viešosios bibliotekos Akmenės miesto filiale – spaudinių paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14–22 d.

Viešosios bibliotekos Kalniškių kaimo filiale – spaudinių paroda „Gedulo ir vilties diena – birželio 14-oji“

Birželio 14–23 d.

Viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filiale – spaudinių paroda „Skaudžių likimų aidas“

Birželio 14–28 d.

Viešosios bibliotekos Kivylių kaimo filiale – spaudinių paroda „Toks buvo tavo kelias – Lietuva“

Birželio 14–29 d.

Viešosios bibliotekos Kairiškių kaimo filiale – spaudinių parodos, skirtos Lietuvos istorijos datoms,  „Istorinės atmintys“ – Bibliotekos kalendorius

Birželio 14–30 d.

Viešosios bibliotekos Papilės mstl. K. Narščiaus filiale – spaudinių paroda „Lietuvių tautos gedulas ir viltis“

Jonavos r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

11 val.

Prie memorialo rezistencijos aukoms Jonavoje – Tautos Gedulo ir vilties dienos minėjimas

12 val.

Prie Jonavos geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

13 val.

Prie Tremtinių koplyčios (Jonavos kapinėse) – šv. Mišios

Kaišiadorių r. savivaldybė

 

Birželio 26 d.

Pravieniškių tragedijos 75-ųjų metinių minėjimas

15 val.

 

Pravieniškių II kaime, prie kryžiaus  – prieš 75 metus sovietų armijos sušaudytų Pravieniškių kalėjimo kalinių ir tarnautojų aukų pagerbimo ceremonija. Aukas malda pagerbs kunigas, buvęs karo kapelionas Alfonsas Bulota. prisiminimais dalysis Pravieniškių tragedijos liudytoja Jadvyga Gečaitė-Jasevičienė, dainuos Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“ (vadovė – Ernesta Žiūkienė)

Kauno m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kauno IX forto muziejuje, Žemaičių pl. 73 (Okupacijų ekspozicijoje):

16 val.

Nemokama ekskursija „Okupuota Lietuva 1940–1990 m. “ (registruotis nereikia)

16 val.

Knygos pristatymas ,,Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę“ ir filmo peržiūra „1947 m. agentūrinė byla Vakarai“ Vitebsko bibliotekoje, P. Lukšio g. 60

16.45 val.

Susitikimas su buvusiais tremtiniais, parodos „Tremties kasdienybė“ pristatymas, dokumentinio filmo apie tremtį peržiūra

Birželio 14 d.

 

12 val.

Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A) – šv. Mišios

13.30 val.

Gėlių padėjimas prie paminklų „Partizanų motinai“, „Žuvome už Tėvynę“, Senosiose miesto kapinėse Vytauto prospekte. Gėlių padėjimas prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse

16 val.

Kauno geležinkelio stoties perone – Tremtinių pagerbimas ir gėlių padėjimas su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir Kauno šokio teatru „Aura“. V. A. Mocarto „Karūnavimo mišios“ Kauno geležinkelio stotyje. Atliks Kauno berniukų ir jaunuolių choras„Varpelis“, kamerinis orkestras „Varpelis“, solistai – Kristina Zmailaitė, Rita Novikaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis. Meno vadovas ir dirigentas Ksaveras Plančiūnas

19 val.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Pažaislyje skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“. Atlikėjai: Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“, meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas, kamerinis orkestras „Modus“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius, solistai – Asta Krikščiūnaitė, Nora Petrošenko. Įėjimas nemokamas

Klaipėdos sav.

16 val. Eisena nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės (Liepų g. 3) iki Tautos kančios memorialo (S. Daukanto g.)

16.20 val. Iškilmingas minėjimas sovietinio genocido aukoms pagerbti ir gėlių padėjimas prie Tautos kančios memorialo

18 val. Šv. Mišios Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10)

18 val. Šv. Mišios Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) Po mišių – Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“ koncertas

19 val. Atminimo vakaras „Jei ne auksinės vasaros…“ Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48).

Kelmės r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

14 val.

 

Užvenčio kultūros centre – popietė „Už ką neleidote Tėvynės mums mylėti?“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Kelmės kapinėse – susikaupimo valanda prie paminklo „Tautos kančiai atminti“

12 val.

Kražių parapijos bažnyčioje –šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius

13 val.

Kražių parapijos bažnyčioje– Gedulo ir vilties dienos minėjimas

18 val.

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – šv. Mišios

Birželio 2–21 d.

Kražių bibliotekoje – spaudinių paroda „Teneužmiršta kartų kartos“

Birželio 13–20 d.

Mockaičių skyriuje – spaudinių ir piešinių paroda „Tremties prisiminimai“

Birželio 14–17 d.

10–17 val.

Pagryžuvio skyriuje – spaudinių paroda „Aš iškentėjau savo tiesą protu, siela ir širdimi“ (G. Ješmantas)

Mažeikių r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Juodasis birželis“

Birželio 14 d.

 

12 val.

Laižuvoje, prie tremtinių atminimo vietos (buvusi senoji Laižuvos parduotuvė) – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti

12 val.

Lūšėje prie geležinkelio stoties – literatūrinė–muzikinė kompozicija „Tiltas…“. Programoje dalyvauja: Mažeikių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“, Lūšės bendruomenės jaunimas, Židikų kultūros centro ansamblis „Šatrija“)

14 val.

Sedos kultūros centre – filmo „Ekskursantė“ peržiūra

15 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Tegul žydi bijūnai“ (iniciatorius klubas „Mano namai“)

16 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

18 val.

Mažeikių kultūros centro mažojoje salėje – pasakorių konkursas „Žodzis žodzį gena“

Pagėgių savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

13 val.

Viešosios bibliotekos Lumpėnų filiale – literatūrinė–edukacinė popietė 7–10 kl. mokiniams „Iš tautos atminties saugyklų“

18 val.

Stoniškių seniūnijoje – atminties vakaras, skirtas Gedulo ir vilties 75-osioms metinėms „Sugrįžta paukščiai į namus“

Birželio 15 d.

15 val.

Viešosios bibliotekos Stoniškių filiale – edukaciniai–kūrybiniai dailės užsiėmimai 5–7 kl. mokiniams „Lėk, gervele, lėk namolio…“, skirti Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti (Projektas „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“)

Birželio 1–30 d.

Viešojoje bibliotekoje – literatūrinė paroda „Prisiminimų susitikimai“ Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti

Birželio 10–30 d.

Viešosios bibliotekos Natkiškių filiale – literatūrinė paroda suaugusiems „Nemarios atminties takuos“

 

Pakruojo r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

13 val.

 

Klovainių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 d.

 

19 val.

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Bažnyčios šventoriuje, prie paminklo tremtiniams – prisiminimų vakaras: bus skaitomi eilėraščiai, pasidalinta prisiminimais apie išgyvenimus tremtyje

20 val.

Ten pat – Juodojo birželio atminimo akcija, iš degančių žvakelių sudėsime žodį LIETUVA – taip prisijungsime prie akcijos, kurią inicijuoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

20 val.

Pašvitinio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: prie tremtinių paminklo uždegamos žvakutės, iš kurių sudedamas žodis LIETUVA

Birželio 14 d.

 

10 val.

Pakruojo kultūros centro mažojoje salėje (II aukštas) – „Atžalyno“ gimnazijos gimnazistai pristato projektą „Skaudūs istorijos puslapiai“ (projekto vadovė Gražina Kairiūkštienė)

11 val.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje – šv. Mišios

12 val.

Prie paminklo Linkuvos bažnyčios šventoriuje – tremtinių pagerbimas

12.10 val.

Linkuvos kultūros centre – fotografijų parodos „Jei ne auksinės vasaros…“ pristatymas

13 val.

Triškonių kaimo bendruomenės salėje – tremtinių knygos „Sužeistų širdžių daina“

13 val.

Javidonių ir Noriūnų kapinės – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti „Žvakutė mirusiems tremtiniams atminti“

13 val.

Rozalimo miestelyje, prie Angelo paminklo                  – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Dalyvauja folkloro ansamblis „Sedula“

14 val.

Bardiškių, Diržių, Lauksodžio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Tremtinių kapų lankymas

15 val.

Pašvitinio bendruomenės namuose – po šv. Mišių Pašvitinio bažnyčioje, tremtinių, partizanų dainas atliks Linkuvos KC Pašvitinio skyriaus moterų ansamblis

17 val.

Pamūšio kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Popietė „Žvilgsnis į Pamūšio apylinkių praeitį“

 

Plaučiškių kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Litkūnų kaime partizanų atminimui paminklo ir Plaučiškių kaimo kryžiaus lankymas

Birželio 6–22 d.

Stačiūnų mokykloje–daugiafunkciame centre – paroda, skirta Gedulo ir vilties dienai

 

Palangos m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Akcija prie generolo Jono Žemaičio paminklo – Juodojo birželio atminimas

Birželio 14 d.

 

19 val.

Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčioje – šv. Mišių auka už tremtinius ir jų šeimas

20 val.

Prie Tremtinių kryžiaus – Atminimo valanda

Panevėžio m. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Renginys „Aš gyvento ir mylėt sugrįžau“, Pirmiesiems trėmimams – 75-eri:

12 val.

 

Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios už politinius kalinius ir tremtinius.

Gieda politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“ (vad. Giedrė Baltuškienė)

13 val.

 

Prie Atminimo sienelės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje ir geležinkelio stotyje padedamos gėlės ir uždegamos atminimo žvakutės. Koncertuoja choras „Likimai“ ir A. Smetonos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrusis choras „Aukštaitis“ (vad. Zina Jareckienė)

13 val.

Gėlių prie nužudymo vietos (Vasario 16 g. 23, Panevėžys) ir Respublikinės ligoninės kiemelyje – prie skulptoriaus Bernardo Bučo pastatyto paminklo nužudytiems gydytojams padėjimo ceremonija

13.30 val.

Muzikiniame teatre – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Muzikinio teatro choro (dirig. Algirdas Viesulas) programa „Katedros akmenys“. V. Žemkalnio gimnazijos moksleivių impresija pagal J. Marcinkevičiaus dramą „Katedra“ (mokyt. Violeta Dziugienė). Teatro fojė – Genocido aukų muziejaus fotoparoda „Už Uralo žemės galo“

Prienų r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

 

12 val.

Balbieriškio bažnyčioje – šv. Mišios (suma)

13 val.

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas–koncertas. Dalyvauja Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupė „Gija“

Birželio 13 d.

 

17 val.

 

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas „Išėjusiems sugrįžti“. Pranešimą skaitys Jonas Ohmanas – švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas. Koncertuos Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), fleita gros Romantas Daugėla

20 val.

 

Mauručiuose, prie paminklo tremtiniams – minėjimas „Mano gimtinė – Lietuva“. Kartu su visa Lietuva uždekime žvakutes masinio trėmimo vietose ir iš degančių žvakelių sudėkime žodį „Lietuva“

Birželio 14 d.

 

10 val.

 

Išlaužo kapinėse, prie paminklo Negrįžusiems iš tremties – Atminimo valanda. Uždegsime atminimo žvakutes, pasiklausysime tų dienų liudininkų prisiminimų

10 val.

Jiezno parapijos bažnyčioje – Šv. Mišios

10.45 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Jiezne – prisiminimai

11.15 val.

Prie paminklo Lietuvos partizanams Jiezne – minėjimas . Dalyvauja Jiezno gimnazijos mokiniai, Šaulių organizacija, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė”

12 val.

Stakliškių miestelio aikštėje – pilietinė pamoka „Praeities žinojimas padeda kurti ateitį“. Prisiminsime vis dar kraujuojančias mūsų Tėvynės žaizdas, paminėsime mūsų brolius ir seseris, atidavusius gyvybes už mūsų tautos laisvę

12 val.

Šilavote, prie koplytstulpio tremtiniams atminti – renginys „Kur tas dulkėtas traukinys…“

16 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Pakuonyje (šalia bibliotekos) – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: „sielvarto“ žvakučių uždegimas, pakuoniečių tremtinių prisiminimai (bibliotekoje)

Raseinių r. savivaldybė

 

Birželio 1–2 d

Šiluvos gimnazijoje – pilietinė akcija „Vilties angelas“ (angelų iš popieriaus kūrimas). Paroda „Tremties takais“ (birželio 1–14 d.)

Birželio 1–14 d

Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijoje – parengtas stendas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Padedamos gėlės ir uždegtos žvakutės Viduklės geležinkelio stotyje (birželio 14 d.)

Birželio 2 d.

Betygalos Maironio gimnazijoje – mokiniams skirtas pranešimas „Betygališkių prisiminimai apie tremtį“

 

Raseinių Šaltinio progimnazijoje – pilietinė iniciatyva „Vilties angelai“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Edukacinės pamokos mokiniams, pagaminti angelai, kuriais birželio 14 d. mokiniai puoš aikštelę prie koplyčios Laisvės kovų dalyviams (Ateities g.)

Birželio 14 d.

 

8 val.

Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje – gimnazistų žygis pėsčiomis „Vilties angelų kelias“, maršrutu: Raseiniai–Lyduvėnai–Raseiniai

8.30 val.

Šv. Mišios Raseinių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos paminėjimas

9 val.

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje – pilietinė–meninė akcija „Vilties angelas“

9.40 val.

Pilietinė akcija „Atmintinų vietų lankymas Raseinių rajone“. Autobusas išvyksta iš Ateities g. (Raseiniai)

12 val.

Šiluvos miestelyje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

15 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – popietė Gedulo ir vilties dienai „Birželio 14-oji“

16 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – Stepono Bartkaus atsiminimų knygos „Raseinių krašto valstiečio užrašai“ pristatymas ir parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“, parengtos Genocido aukų muziejaus, atidarymas

17 val.

Raseinių miesto Maironio parke – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 14–30 d.

9–17 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“

Birželio 14 d. – liepos 1 d.

9–17 val.

Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje – Genocido aukų muziejaus paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“

Rokiškio r. savivaldybė

 

Birželio 18 d.

1941 m. Birželio sukilimo 75-ųjų metinių  programa „Mano žemei ir Tėvynei“ Obeliuose:

10 val.

Parodos, skirtos Birželio sukilimui, atidarymas ir konferencija „1941 metų Birželio sukilimas: žmonės ir likimai“ Obelių laisvės kovų muziejuje, Vytauto g. 18. Pranešimus skaitys Aldona Mieliūnaitė, Gintaras Dručkus, Algis Kazulėnas, Donatas Smalinskas

12 val.

Šv. Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. Dalyvauja Rasa Juzukonytė (sopranas), Aušra Motuzienė (vargonai)

13 val.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse.  Dalyvauja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai

13.30 val.

Simbolinės Vienybės vėliavos – Lietuvos vėliavos spalvų juostos pakėlimas oro balionu prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse

14 val.

Iškilmingas koncertas „Mano žemė“ Obelių miesto aikštėje.

Dalyvauja  Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Šiaulių universiteto folkloro grupė „Kitava“

16 val.

Bendrystės vaišės ir Rokiškio krašto meno kolektyvų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

18 val.

Jaunimo talentų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

19 val.

Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas Obelių miesto aikštėje

Birželio 18 d.

Juodupės tragedijos 75-mečiui atminti:

12 val.

Juodupės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Senosiose Juodupės kapinėse – gėlių padėjimo ceremonija ir atminimo valandėlė

Birželio 23 d.

Renginiai žiauriai nužudytam daktarui Antanui Gudoniui atminti:

11.30 val.

Rokiškio miesto senosiose kapinėse – Antano Gudonio pagerbimo ceremonija

12 val.

Sodyboje Sarapiniškio kaime, Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje – atminimo lentos, skirtos daktarui Antanui Gudoniui atminti, atidengimo ceremonija gimtojoje

Šiaulių m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Skvere prie Savivaldybės – Juodojo birželio atminimo akcija. Iniciatorė – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

Birželio 14 d.

 

9–18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – akcija „Ateik ir uždek žvakelę tremties aukoms atminti“, spaudinių ir knygų paroda „Jie gyvi mūsų širdyse“

10–12val.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Aido g. 27) – novelės apie tremtį skaitymas kartu su Specialiojo ugdymo centru

15 val.

Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje (Žemaitės g. 102) – režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ peržiūra (su komentarais neregiams ir silpnaregiams)

15 val.

Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) – Šiaulių „Aušros“ muziejaus renginys „Pūtvių šeimos tremties ženklai Julijos Pūtvytės–Daniliauskienės karpinių parodoje“

16.30 val.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie geležinkelio rampos

18 val.

Mišios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3)

19 val.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) –koncertas „Requiem laisvės gynėjams“

18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – renginys „Praradimai–atradimai“

Iki birželio 30 d.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62) – paroda „Toks buvo tavo kelias, Lietuva“

 

Šiaulių r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas Kuršėnuose:

10.30 val.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios už tremtinius

11.45 val.

prie Rezistentų paminklo, prie Ventos upės – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 16 d.

14 val.

Popietė suaugusiems „Trėmimai gyvi žmonių prisiminimuose“, skirta Gedulo ir Vilties dienai. Šiaulių rajono savivaldybės Ginkūnų bibliotekoje

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–20 d.

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje – spaudinių paroda „Tremtis ir likimai“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 7–30 d.

Verbūnų bibliotekoje – spaudinių paroda „Palikom tėviškėlę brangią“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 10–30 d.

Naisių bibliotekoje – spaudinių paroda vaikams „Gyva tautos atmintis“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Birželio 14–21 d.

Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje – spaudinių paroda „Tremties keliais“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Tauragės r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

12 val.

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Kančių namų kiemelyje (Prezidento g. 38, Tauragė) – poezijos, dainų, prisiminimų valanda „Vilties galia“, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės priesaikos priėmimo ceremonija

14 val.

Tauragės krašto muziejaus tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose, (Prezidento g. 38, Tauragė) – popietė „Gedulas ir Viltis tremtinių prisiminimuose“

Telšių r. savivaldybė

 

Birželio 23 d.

Renginys, skirtas Rainių tragedijos 75-osioms metinėms paminėti, „Te angelas saugo jų atmintį tylią“:

17 val.

Rainių kankinių laiškų skaitymas prie buvusio Telšių kalėjimo

17.40 val.

Rainių kankinių pagerbimo ceremonija ir bendra malda Telšių senosiose kapinėse

18.30 val.

Kankinių atminimo pagerbimo ceremonija Rainių miškelyje

19.30 val.

Šv. Mišios Rainių koplyčioje

Ukmergės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

20 val.

Prie paminklo negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams Dukstynos kapinėse – „Juodojo birželio atminimo akcija“. Iš žvakelių bus sudėtas tremtiniams brangiausias žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Lyduokių seniūnijoje, senosiose kapinėse prie paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams – iš 80 degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Pabaisko seniūnijoje, Pabaisko mūšio vietoje – iš degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

 

Ukmergės r. Žemaitkiemio seniūnijoje, bibliotekoje – literatūros paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Ukmergės r. Veprių seniūnijoje, Veprių šv. Rožančiaus bažnyčioje – šv. Mišios, o po jų Veprių miestelio centre prie paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę minėjimas ir akcija „Vilties angelas“

12 val.

Ukmergės kultūros centro Deltuvos kultūros namuose – akcija Vaikai piešia tremtį, žvakių liejimas (13 val.), Deltuvoje, prie kryžiaus žuvusiems partizanams ir tremtiniams – akcija „Ateik. Uždek žvakelę“ (14 val.)

13 val.

Ukmergės r. Šešuolių seniūnijoje, Liaušių kultūros namuose – Laisvės gynimo, tremties, partizaninio judėjimo ir didžiųjų netekčių, pasekmių likvidavimo 75-mečio minėjimas–koncertas „Tėvynė šaukia ir aš ateinu“

13 val.

Ukmergės r. Siesikų seniūnijoje Siesikų miestelio centre – poezijos skaitinių popietė „Skaudžių likimų aidas“

16 val.

Ukmergės r. Taujėnų k. kultūros namuose – parodos „Tremties bėgiais nudundėję likimai“ atidarymas ir Sigitos Narbutaitės- Lipuvienės knygos „Aukštuolių ąžuolai“ pristatymas. Tai prisiminimų knyga apie 5 brolius (Katliorius) partizanus, žuvusius už Lietuvos laisvę. Renginyje dalyvaus žuvusiųjų giminės

17 val.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios, po jų – Gedulo ir vilties dienos minėjimas ir režisieriaus Justino Lingio dokumentinis filmas „Žibutė 0 Rozalija Preibytė“. Dalyvauja filmo režisierius J. Lingys, Politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“, Želvos gimnazijos mokiniai

Birželio 7–23 d.

V. Šlaito viešojoje bibliotekoje – dokumentų paroda „Gyvenimas – lyg viena minutė“

Birželio 14–15 d.

Veprių krašto muziejuje – ekspozicija apie tremtį ir genocidą

Birželio 14–20 d.

V. Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinyje –spaudinių paroda Gedulo ir vilties dienai pažymėti „Netekčių istorija“

Vilniaus r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Kalvelių skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuojamą Juodojo birželio atminimo akciją. Kenos geležinkelio stotyje pagerbs masinių Lietuvos gyventojų trėmimų ir okupacijos aukas, išvežtų atminimui čia bus padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Renginyje dalyvaus Kalvelių gimnazijų mokiniai, vietos meno kolektyvai, bendruomenės atstovai

Prieš 75 metus Lietuvoje

Prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį susiburkime draugėn.

Renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse

Birželio 9 d., ketvirtadienis

 16 val.

Parodos „Mes be Tėvynės“, skirtos 1941 metų birželio trėmimo 75-osioms metinėms, atidarymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1)

Birželio 11 d., šeštadienis

12 val.

Pirmųjų masinių trėmimų minėjimas prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ atkurtos žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse 

Birželio 13 d., pirmadienis  

14 val.

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, atidarymas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 14 d., antradienis  

10 val.

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

* Įėjimas su kvietimais 

11.59 val.

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio TYLOS MINUTE pagerbk jų kančią. 

12 val.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje 

12.30 val.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje 

13.15 val.

„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 10.00 val. 

14 val.

Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo 

16 val.

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje (Didžioji g. 17/1) 

17.30 val.

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

18 val.

Gintaro Samsono „Missa pro Patria“ Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

Atlikėjai: Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas – Romualdas Gražinis), Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras (vadovė – Nijolė Jautakienė), Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras (vadovė – Violeta Savickaitė-Paciūnienė), kamerinis choras „Aidija“ (vadovas – Romualdas Gražinis).

Dirigentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Gražinis

 19 val.

Koncertas „Glėby nakties“ Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje

Atlikėjai: Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis (kariljonas), Milda Baronaitė (sopranas), Sandra Lebrikaitė (mecosopranas), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas – Vaclovas Augustinas), valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras (vadovas – Algirdas Kriūnas), valstybinis choras „Polifonija“ (vadovė – Aurelija Čižauskaitė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vadovas – Donatas Katkus), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (meno vadovas – Egidijus Ališauskas).

Dirigentas – Egidijus Kaveckas

 Birželio 15 d., trečiadienis

 9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse, Vilniuje

 11 val.

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

 12.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone

19 val.

Hectoro Berliozo „Requiem“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre*

*Įėjimas su bilietais

 Birželio 14 d.  

9–15 val. – Seimo Sausio 13-osios memorialo lankymas

10–17 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

 Įėjimas nemokamas

 Teminės ekskursijos Genocido aukų muziejuje:

„Partizaninis karas Lietuvoje. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

„Buvęs KGB vidaus kalėjimas. Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“

„Sovietinių represinių struktūrų veikla. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

Ekskursijų pradžia – 11, 13, 15 val.*

*Į ekskursijas prašytume užsirašyti iš anksto tel. (8 5) 249 8156 

Birželio 15 d.  

10–18 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

Įėjimas nemokamas 

Nuo birželio 10 d. – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ piešinių paroda Aukų gatvėje, Vilniuje

Birželio 13–27 d.  

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 13–30 d.  

Moksleivių piešinių, skirtų Lietuvos gyventojų tremties ir genocido 75-mečiui, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje

Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse

Akmenės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

19 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Kruopių miestelio centre prie koplytstulpio – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių paminėjimas „Malda išėjusiems“. Dalyvauja Akmenės r. savivaldybės kultūros centro teatras

20 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – akcija, skirta pagerbti birželio 14 d. trėmimų aukas

20 val.

Papilės geležinkelio stotyje – Juodojo birželio akcija

Birželio 14 d.

 

9–20 val.

Akmenės kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienai skirtos meninės instaliacijos „Vilties angelas“

10 val.

Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių minėjimas: šv. Mišios, po šv. Mišių – poezijos ir muzikos pusvalandis. Dalyvauja Alkiškių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis

18 val.

Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-osioms metinėms atminti „Kaip grįžtančius namo paukščius“: šv. Mišios, minėjimas, koncertas

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–29 d.

Viešosios bibliotekos Ventos miesto filiale – fotografijų paroda „Telšių vyskupijos koplytstulpiai“

Birželio 2–22 d.

Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriuje – spaudinių paroda „Tėvynė mano numylėta, vai ilgu ilgu be Tavęs!…“

Birželio 4–21 d.

Viešosios bibliotekos Agluonų kaimo filiale – spaudinių paroda „Kiek pabėgių – tiek ir likimų“

Birželio 13–30 d.

Viešosios bibliotekos Akmenės miesto filiale – spaudinių paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14–22 d.

Viešosios bibliotekos Kalniškių kaimo filiale – spaudinių paroda „Gedulo ir vilties diena – birželio 14-oji“

Birželio 14–23 d.

Viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filiale – spaudinių paroda „Skaudžių likimų aidas“

Birželio 14–28 d.

Viešosios bibliotekos Kivylių kaimo filiale – spaudinių paroda „Toks buvo tavo kelias – Lietuva“

Birželio 14–29 d.

Viešosios bibliotekos Kairiškių kaimo filiale – spaudinių parodos, skirtos Lietuvos istorijos datoms,  „Istorinės atmintys“ – Bibliotekos kalendorius

Birželio 14–30 d.

Viešosios bibliotekos Papilės mstl. K. Narščiaus filiale – spaudinių paroda „Lietuvių tautos gedulas ir viltis“

Jonavos r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

11 val.

Prie memorialo rezistencijos aukoms Jonavoje – Tautos Gedulo ir vilties dienos minėjimas

12 val.

Prie Jonavos geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

13 val.

Prie Tremtinių koplyčios (Jonavos kapinėse) – šv. Mišios

 

Kaišiadorių r. savivaldybė

 

Birželio 26 d.

Pravieniškių tragedijos 75-ųjų metinių minėjimas

15 val.

 

Pravieniškių II kaime, prie kryžiaus  – prieš 75 metus sovietų armijos sušaudytų Pravieniškių kalėjimo kalinių ir tarnautojų aukų pagerbimo ceremonija. Aukas malda pagerbs kunigas, buvęs karo kapelionas Alfonsas Bulota. prisiminimais dalysis Pravieniškių tragedijos liudytoja Jadvyga Gečaitė-Jasevičienė, dainuos Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“ (vadovė – Ernesta Žiūkienė)

Kauno m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kauno IX forto muziejuje, Žemaičių pl. 73 (Okupacijų ekspozicijoje):

16 val.

Nemokama ekskursija „Okupuota Lietuva 1940–1990 m. “ (registruotis nereikia)

16 val.

Knygos pristatymas ,,Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę“ ir filmo peržiūra „1947 m. agentūrinė byla Vakarai“ Vitebsko bibliotekoje, P. Lukšio g. 60

16.45 val.

Susitikimas su buvusiais tremtiniais, parodos „Tremties kasdienybė“ pristatymas, dokumentinio filmo apie tremtį peržiūra

Birželio 14 d.

 

12 val.

Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A) – šv. Mišios

13.30 val.

Gėlių padėjimas prie paminklų „Partizanų motinai“, „Žuvome už Tėvynę“, Senosiose miesto kapinėse Vytauto prospekte. Gėlių padėjimas prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse

16 val.

Kauno geležinkelio stoties perone – Tremtinių pagerbimas ir gėlių padėjimas su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir Kauno šokio teatru „Aura“. V. A. Mocarto „Karūnavimo mišios“ Kauno geležinkelio stotyje. Atliks Kauno berniukų ir jaunuolių choras„Varpelis“, kamerinis orkestras „Varpelis“, solistai – Kristina Zmailaitė, Rita Novikaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis. Meno vadovas ir dirigentas Ksaveras Plančiūnas

19 val.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Pažaislyje skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“. Atlikėjai: Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“, meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas, kamerinis orkestras „Modus“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius, solistai – Asta Krikščiūnaitė, Nora Petrošenko. Įėjimas nemokamas

Klaipėdos sav.

16 val. Eisena nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės (Liepų g. 3) iki Tautos kančios memorialo (S. Daukanto g.)

16.20 val. Iškilmingas minėjimas sovietinio genocido aukoms pagerbti ir gėlių padėjimas prie Tautos kančios memorialo

18 val. Šv. Mišios Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10)

18 val. Šv. Mišios Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) Po mišių – Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“ koncertas

19 val. Atminimo vakaras „Jei ne auksinės vasaros…“ Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48).

Kelmės r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

14 val.

 

Užvenčio kultūros centre – popietė „Už ką neleidote Tėvynės mums mylėti?“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Kelmės kapinėse – susikaupimo valanda prie paminklo „Tautos kančiai atminti“

12 val.

Kražių parapijos bažnyčioje –šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius

13 val.

Kražių parapijos bažnyčioje– Gedulo ir vilties dienos minėjimas

18 val.

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – šv. Mišios

Birželio 2–21 d.

Kražių bibliotekoje – spaudinių paroda „Teneužmiršta kartų kartos“

Birželio 13–20 d.

Mockaičių skyriuje – spaudinių ir piešinių paroda „Tremties prisiminimai“

Birželio 14–17 d.

10–17 val.

Pagryžuvio skyriuje – spaudinių paroda „Aš iškentėjau savo tiesą protu, siela ir širdimi“ (G. Ješmantas)

Mažeikių r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Juodasis birželis“

Birželio 14 d.

 

12 val.

Laižuvoje, prie tremtinių atminimo vietos (buvusi senoji Laižuvos parduotuvė) – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti

12 val.

Lūšėje prie geležinkelio stoties – literatūrinė–muzikinė kompozicija „Tiltas…“. Programoje dalyvauja: Mažeikių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“, Lūšės bendruomenės jaunimas, Židikų kultūros centro ansamblis „Šatrija“)

14 val.

Sedos kultūros centre – filmo „Ekskursantė“ peržiūra

15 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Tegul žydi bijūnai“ (iniciatorius klubas „Mano namai“)

16 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

18 val.

Mažeikių kultūros centro mažojoje salėje – pasakorių konkursas „Žodzis žodzį gena“

Pagėgių savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

13 val.

Viešosios bibliotekos Lumpėnų filiale – literatūrinė–edukacinė popietė 7–10 kl. mokiniams „Iš tautos atminties saugyklų“

18 val.

Stoniškių seniūnijoje – atminties vakaras, skirtas Gedulo ir vilties 75-osioms metinėms „Sugrįžta paukščiai į namus“

Birželio 15 d.

15 val.

Viešosios bibliotekos Stoniškių filiale – edukaciniai–kūrybiniai dailės užsiėmimai 5–7 kl. mokiniams „Lėk, gervele, lėk namolio…“, skirti Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti (Projektas „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“)

Birželio 1–30 d.

Viešojoje bibliotekoje – literatūrinė paroda „Prisiminimų susitikimai“ Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti

Birželio 10–30 d.

Viešosios bibliotekos Natkiškių filiale – literatūrinė paroda suaugusiems „Nemarios atminties takuos“

 

Pakruojo r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

13 val.

 

Klovainių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 d.

 

19 val.

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Bažnyčios šventoriuje, prie paminklo tremtiniams – prisiminimų vakaras: bus skaitomi eilėraščiai, pasidalinta prisiminimais apie išgyvenimus tremtyje

20 val.

Ten pat – Juodojo birželio atminimo akcija, iš degančių žvakelių sudėsime žodį LIETUVA – taip prisijungsime prie akcijos, kurią inicijuoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

20 val.

Pašvitinio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: prie tremtinių paminklo uždegamos žvakutės, iš kurių sudedamas žodis LIETUVA

Birželio 14 d.

 

10 val.

Pakruojo kultūros centro mažojoje salėje (II aukštas) – „Atžalyno“ gimnazijos gimnazistai pristato projektą „Skaudūs istorijos puslapiai“ (projekto vadovė Gražina Kairiūkštienė)

11 val.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje – šv. Mišios

12 val.

Prie paminklo Linkuvos bažnyčios šventoriuje – tremtinių pagerbimas

12.10 val.

Linkuvos kultūros centre – fotografijų parodos „Jei ne auksinės vasaros…“ pristatymas

13 val.

Triškonių kaimo bendruomenės salėje – tremtinių knygos „Sužeistų širdžių daina“

13 val.

Javidonių ir Noriūnų kapinės                   e – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti „Žvakutė mirusiems tremtiniams atminti“

13 val.

Rozalimo miestelyje, prie Angelo paminklo                  – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Dalyvauja folkloro ansamblis „Sedula“

14 val.

Bardiškių, Diržių, Lauksodžio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Tremtinių kapų lankymas

15 val.

Pašvitinio bendruomenės namuose – po šv. Mišių Pašvitinio bažnyčioje, tremtinių, partizanų dainas atliks Linkuvos KC Pašvitinio skyriaus moterų ansamblis

17 val.

Pamūšio kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Popietė „Žvilgsnis į Pamūšio apylinkių praeitį“

 

Plaučiškių kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Litkūnų kaime partizanų atminimui paminklo ir Plaučiškių kaimo kryžiaus lankymas

Birželio 6–22 d.

Stačiūnų mokykloje–daugiafunkciame centre – paroda, skirta Gedulo ir vilties dienai

Palangos m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Akcija prie generolo Jono Žemaičio paminklo – Juodojo birželio atminimas

Birželio 14 d.

 

19 val.

Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčioje – šv. Mišių auka už tremtinius ir jų šeimas

20 val.

Prie Tremtinių kryžiaus – Atminimo valanda

Panevėžio m. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Renginys „Aš gyvento ir mylėt sugrįžau“, Pirmiesiems trėmimams – 75-eri:

12 val.

 

Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios už politinius kalinius ir tremtinius.

Gieda politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“ (vad. Giedrė Baltuškienė)

13 val.

 

Prie Atminimo sienelės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje ir geležinkelio stotyje padedamos gėlės ir uždegamos atminimo žvakutės. Koncertuoja choras „Likimai“ ir A. Smetonos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrusis choras „Aukštaitis“ (vad. Zina Jareckienė)

13 val.

Gėlių prie nužudymo vietos (Vasario 16 g. 23, Panevėžys) ir Respublikinės ligoninės kiemelyje – prie skulptoriaus Bernardo Bučo pastatyto paminklo nužudytiems gydytojams padėjimo ceremonija

13.30 val.

Muzikiniame teatre – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Muzikinio teatro choro (dirig. Algirdas Viesulas) programa „Katedros akmenys“. V. Žemkalnio gimnazijos moksleivių impresija pagal J. Marcinkevičiaus dramą „Katedra“ (mokyt. Violeta Dziugienė). Teatro fojė – Genocido aukų muziejaus fotoparoda „Už Uralo žemės galo“

Prienų r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

 

12 val.

Balbieriškio bažnyčioje – šv. Mišios (suma)

13 val.

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas–koncertas. Dalyvauja Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupė „Gija“

Birželio 13 d.

 

17 val.

 

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas „Išėjusiems sugrįžti“. Pranešimą skaitys Jonas Ohmanas – švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas. Koncertuos Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), fleita gros Romantas Daugėla

20 val.

 

Mauručiuose, prie paminklo tremtiniams – minėjimas „Mano gimtinė – Lietuva“. Kartu su visa Lietuva uždekime žvakutes masinio trėmimo vietose ir iš degančių žvakelių sudėkime žodį „Lietuva“

Birželio 14 d.

 

10 val.

 

Išlaužo kapinėse, prie paminklo Negrįžusiems iš tremties – Atminimo valanda. Uždegsime atminimo žvakutes, pasiklausysime tų dienų liudininkų prisiminimų

10 val.

Jiezno parapijos bažnyčioje – Šv. Mišios

10.45 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Jiezne – prisiminimai

11.15 val.

Prie paminklo Lietuvos partizanams Jiezne – minėjimas . Dalyvauja Jiezno gimnazijos mokiniai, Šaulių organizacija, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė”

12 val.

Stakliškių miestelio aikštėje – pilietinė pamoka „Praeities žinojimas padeda kurti ateitį“. Prisiminsime vis dar kraujuojančias mūsų Tėvynės žaizdas, paminėsime mūsų brolius ir seseris, atidavusius gyvybes už mūsų tautos laisvę

12 val.

Šilavote, prie koplytstulpio tremtiniams atminti – renginys „Kur tas dulkėtas traukinys…“

16 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Pakuonyje (šalia bibliotekos) – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: „sielvarto“ žvakučių uždegimas, pakuoniečių tremtinių prisiminimai (bibliotekoje)

Raseinių r. savivaldybė

 

Birželio 1–2 d

Šiluvos gimnazijoje – pilietinė akcija „Vilties angelas“ (angelų iš popieriaus kūrimas). Paroda „Tremties takais“ (birželio 1–14 d.)

Birželio 1–14 d

Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijoje – parengtas stendas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Padedamos gėlės ir uždegtos žvakutės Viduklės geležinkelio stotyje (birželio 14 d.)

Birželio 2 d.

Betygalos Maironio gimnazijoje – mokiniams skirtas pranešimas „Betygališkių prisiminimai apie tremtį“

 

Raseinių Šaltinio progimnazijoje – pilietinė iniciatyva „Vilties angelai“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Edukacinės pamokos mokiniams, pagaminti angelai, kuriais birželio 14 d. mokiniai puoš aikštelę prie koplyčios Laisvės kovų dalyviams (Ateities g.)

Birželio 14 d.

 

8 val.

Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje – gimnazistų žygis pėsčiomis „Vilties angelų kelias“, maršrutu: Raseiniai–Lyduvėnai–Raseiniai

8.30 val.

Šv. Mišios Raseinių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos paminėjimas

9 val.

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje – pilietinė–meninė akcija „Vilties angelas“

9.40 val.

Pilietinė akcija „Atmintinų vietų lankymas Raseinių rajone“. Autobusas išvyksta iš Ateities g. (Raseiniai)

12 val.

Šiluvos miestelyje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

15 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – popietė Gedulo ir vilties dienai „Birželio 14-oji“

16 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – Stepono Bartkaus atsiminimų knygos „Raseinių krašto valstiečio užrašai“ pristatymas ir parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“, parengtos Genocido aukų muziejaus, atidarymas

17 val.

Raseinių miesto Maironio parke – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 14–30 d.

9–17 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“

Birželio 14 d. – liepos 1 d.

9–17 val.

Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje – Genocido aukų muziejaus paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“

Rokiškio r. savivaldybė

 

Birželio 18 d.

1941 m. Birželio sukilimo 75-ųjų metinių  programa „Mano žemei ir Tėvynei“ Obeliuose:

10 val.

Parodos, skirtos Birželio sukilimui, atidarymas ir konferencija „1941 metų Birželio sukilimas: žmonės ir likimai“ Obelių laisvės kovų muziejuje, Vytauto g. 18. Pranešimus skaitys Aldona Mieliūnaitė, Gintaras Dručkus, Algis Kazulėnas, Donatas Smalinskas

12 val.

Šv. Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. Dalyvauja Rasa Juzukonytė (sopranas), Aušra Motuzienė (vargonai)

13 val.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse.  Dalyvauja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai

13.30 val.

Simbolinės Vienybės vėliavos – Lietuvos vėliavos spalvų juostos pakėlimas oro balionu prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse

14 val.

Iškilmingas koncertas „Mano žemė“ Obelių miesto aikštėje.

Dalyvauja  Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Šiaulių universiteto folkloro grupė „Kitava“

16 val.

Bendrystės vaišės ir Rokiškio krašto meno kolektyvų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

18 val.

Jaunimo talentų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

19 val.

Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas Obelių miesto aikštėje

Birželio 18 d.

Juodupės tragedijos 75-mečiui atminti:

12 val.

Juodupės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Senosiose Juodupės kapinėse – gėlių padėjimo ceremonija ir atminimo valandėlė

Birželio 23 d.

Renginiai žiauriai nužudytam daktarui Antanui Gudoniui atminti:

11.30 val.

Rokiškio miesto senosiose kapinėse – Antano Gudonio pagerbimo ceremonija

12 val.

Sodyboje Sarapiniškio kaime, Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje – atminimo lentos, skirtos daktarui Antanui Gudoniui atminti, atidengimo ceremonija gimtojoje

Šiaulių m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Skvere prie Savivaldybės – Juodojo birželio atminimo akcija. Iniciatorė – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

Birželio 14 d.

 

9–18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – akcija „Ateik ir uždek žvakelę tremties aukoms atminti“, spaudinių ir knygų paroda „Jie gyvi mūsų širdyse“

10–12val.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Aido g. 27) – novelės apie tremtį skaitymas kartu su Specialiojo ugdymo centru

15 val.

Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje (Žemaitės g. 102) – režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ peržiūra (su komentarais neregiams ir silpnaregiams)

15 val.

Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) – Šiaulių „Aušros“ muziejaus renginys „Pūtvių šeimos tremties ženklai Julijos Pūtvytės–Daniliauskienės karpinių parodoje“

16.30 val.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie geležinkelio rampos

18 val.

Mišios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3)

19 val.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) –koncertas „Requiem laisvės gynėjams“

18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – renginys „Praradimai–atradimai“

Iki birželio 30 d.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62) – paroda „Toks buvo tavo kelias, Lietuva“

Šiaulių r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas Kuršėnuose:

10.30 val.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios už tremtinius

11.45 val.

prie Rezistentų paminklo, prie Ventos upės – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 16 d.

14 val.

Popietė suaugusiems „Trėmimai gyvi žmonių prisiminimuose“, skirta Gedulo ir Vilties dienai. Šiaulių rajono savivaldybės Ginkūnų bibliotekoje

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–20 d.

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje – spaudinių paroda „Tremtis ir likimai“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 7–30 d.

Verbūnų bibliotekoje – spaudinių paroda „Palikom tėviškėlę brangią“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 10–30 d.

Naisių bibliotekoje – spaudinių paroda vaikams „Gyva tautos atmintis“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Birželio 14–21 d.

Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje – spaudinių paroda „Tremties keliais“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Tauragės r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

12 val.

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Kančių namų kiemelyje (Prezidento g. 38, Tauragė) – poezijos, dainų, prisiminimų valanda „Vilties galia“, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės priesaikos priėmimo ceremonija

14 val.

Tauragės krašto muziejaus tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose, (Prezidento g. 38, Tauragė) – popietė „Gedulas ir Viltis tremtinių prisiminimuose“

Telšių r. savivaldybė

 

Birželio 23 d.

Renginys, skirtas Rainių tragedijos 75-osioms metinėms paminėti, „Te angelas saugo jų atmintį tylią“:

17 val.

Rainių kankinių laiškų skaitymas prie buvusio Telšių kalėjimo

17.40 val.

Rainių kankinių pagerbimo ceremonija ir bendra malda Telšių senosiose kapinėse

18.30 val.

Kankinių atminimo pagerbimo ceremonija Rainių miškelyje

19.30 val.

Šv. Mišios Rainių koplyčioje

Ukmergės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

20 val.

Prie paminklo negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams Dukstynos kapinėse – „Juodojo birželio atminimo akcija“. Iš žvakelių bus sudėtas tremtiniams brangiausias žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Lyduokių seniūnijoje, senosiose kapinėse prie paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams – iš 80 degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Pabaisko seniūnijoje, Pabaisko mūšio vietoje – iš degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

 

Ukmergės r. Žemaitkiemio seniūnijoje, bibliotekoje – literatūros paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Ukmergės r. Veprių seniūnijoje, Veprių šv. Rožančiaus bažnyčioje – šv. Mišios, o po jų Veprių miestelio centre prie paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę minėjimas ir akcija „Vilties angelas“

12 val.

Ukmergės kultūros centro Deltuvos kultūros namuose – akcija Vaikai piešia tremtį, žvakių liejimas (13 val.), Deltuvoje, prie kryžiaus žuvusiems partizanams ir tremtiniams – akcija „Ateik. Uždek žvakelę“ (14 val.)

13 val.

Ukmergės r. Šešuolių seniūnijoje, Liaušių kultūros namuose – Laisvės gynimo, tremties, partizaninio judėjimo ir didžiųjų netekčių, pasekmių likvidavimo 75-mečio minėjimas–koncertas „Tėvynė šaukia ir aš ateinu“

13 val.

Ukmergės r. Siesikų seniūnijoje Siesikų miestelio centre – poezijos skaitinių popietė „Skaudžių likimų aidas“

16 val.

Ukmergės r. Taujėnų k. kultūros namuose – parodos „Tremties bėgiais nudundėję likimai“ atidarymas ir Sigitos Narbutaitės- Lipuvienės knygos „Aukštuolių ąžuolai“ pristatymas. Tai prisiminimų knyga apie 5 brolius (Katliorius) partizanus, žuvusius už Lietuvos laisvę. Renginyje dalyvaus žuvusiųjų giminės

17 val.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios, po jų – Gedulo ir vilties dienos minėjimas ir režisieriaus Justino Lingio dokumentinis filmas „Žibutė 0 Rozalija Preibytė“. Dalyvauja filmo režisierius J. Lingys, Politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“, Želvos gimnazijos mokiniai

Birželio 7–23 d.

V. Šlaito viešojoje bibliotekoje – dokumentų paroda „Gyvenimas – lyg viena minutė“

Birželio 14–15 d.

Veprių krašto muziejuje – ekspozicija apie tremtį ir genocidą

Birželio 14–20 d.

V. Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinyje –spaudinių paroda Gedulo ir vilties dienai pažymėti „Netekčių istorija“

Vilniaus r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Kalvelių skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuojamą Juodojo birželio atminimo akciją. Kenos geležinkelio stotyje pagerbs masinių Lietuvos gyventojų trėmimų ir okupacijos aukas, išvežtų atminimui čia bus padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Renginyje dalyvaus Kalvelių gimnazijų mokiniai, vietos meno kolektyvai, bendruomenės atstovai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Rumšiškių liaudies buities muziejuje surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje – tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime, skirtame 75-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms paminėti.

Masiniai trėmimai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ atstovais Rumšiškėse.

Prieš 75 metus prasidėjusių trėmimų metu Lietuva per kelias dienas neteko daugiau kaip 17 tūkstančių gyventojų, o per visą trėmimų laikotarpį – daugiau nei ketvirčio milijono gabiausių, darbščiausių, intelektualiausių žmonių.

Didžiųjų netekčių minėjimas Rumšiškėse.
Didžiųjų netekčių minėjimo Rumšiškėse akimirka.

„Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios ženklą. Tai – negyjanti žaizda, kurią tebeskauda. Ją skauda ne tik tiems, kurie dar vaikystėje ar ankstyvojoje jaunystėje patyrė tremtį, bet ir kiekvienam, girdinčiam ar skaitančiam Jūsų prisiminimus, matančiam tremties nuotraukas, mąstantiems apie tai, ką Jūs išgyvenote“, – sakė šalies vadovė. 

Prezidentės teigimu, Lietuvos ilgesys, tikėjimas ir sugrįžimo į Tėvynę viltis užgrūdino tremtinių dvasią, todėl buvimas šalia pakylėja ir suteikia įkvėpimo daryti viską, kad siaubinga praeitis nepasikartotų.

Masiniai trėmimai
Prie paminklo tremtiniams.

Valstybės vadovė padėkojo tremtiniams už išsaugotą tautos atmintį, įkvepiantį pavyzdį ir palinkėjo stiprybės bei sveikatos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus.

2016.06.12; 09:00

Už įnašą į Vilniaus Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos sąskaitą paminklo mirusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams Galiašore, Permės srityje Geniaus Baliukevičiaus vadovaujama paminklo statytojų grupė nuoširdžiai dėkoja:

Jonui Kazlavickui, Vytautui Sadauskui, UAB "DOZHAS", Vygintui Laipui, Algimantui Zolubui, Remigijui Laipui, Antanui Ciūniui, Michail Slednikov, Robertui Pukeniui, Česlovui Stankevičiui, Birutei Strinkienei, Eugenijai Mažeikienei.

Continue reading „Padėka“

Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame Gedulo ir vilties dienos bei Okupacijos ir genocido dienos minėjime kalbėjo bendrijos „Lemtis“ narė Ramunė Driaučiūnaitė. Skelbiame jos tekstą.

1989-ieji – romantiškojo Atgimimo, patriotinių dainų ir kalbų metai. Nors pirmosios kalbos apie politinius kalinius ir tremtinius buvo tylios, tarp artimų žmonių, laikui bėgant, prabilome. Aktyvesnieji ieškojo buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kalbino juos, rinko ir kaupė duomenis. Pamažu suvokėme, po kokius didžiulius Sibiro taigos, tundros ir amžino įšalo plotus buvo išblaškyti geriausi mūsų tautos sūnūs ir dukros. Atsiskleidė neregėtas kančių ir mirčių mastas. Drąsiausi ir atkakliausi suskato organizuoti vienminčių būrius ir vykti į atokiausias vietoves, kuriose buvo daugiausia sovietinio genocido aukų.

Continue reading „Nutrūko ketvirtį amžiaus trukęs kapų paieškos ir inventorizacijos procesas“

Buvome? Visada. Būsime? Galbūt. O kas esame?

Pusę metų užsirašinėjau mintis, kylančias stebint, klausantis lietuviškos kasdienybės čiurlenimo. Dabar viską perskaičiau ir … pagailo man savo plikos galvos ir visos Lietuvos.

Tiek mumyse absurdo, vergiško nuolankumo – ir titaniškos ištvermės, pasiaukojimo.

Kaip ereliai puolame bastioną, bet nesutraiškom kirmino savo lėkštėj; kaip veršiai taikstomės su neteisybėm ir negerovėm, nors už jas reikėtų kapoti rankas ir galvas; taupom kiekvieną centą (esu senjoras…), bet vėjais leidžiam milijonus; skelbiam referendumą dėl atominės elektrinės – ir pamirštam pasiklausti tautos, kokios Lietuvos ji norėtų?

Stulbinam pasaulį naujom technologijom, greitaeigiu internetu, menininkų, sportininkų, lakūnų pasiekimais – ir paliekam juos likimo valiai…

Continue reading „Mes – iš girios…“

Ne taip seniai dalyvavau konkursinių maketų, skirtų Lukiškių aikštės paminklui, pristatyme.  Man nepažįstami menininkai ar menotyrininkai  ir kultūros biurokratai, vadovavę renginiui Kultūros ministerijoje, tada neatskleidė  paslapties: tai kuris gi iš keliolikos darbų bus pripažintas geriausiu, kuris įamžins Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, kels pasididžiavimą savo tauta?

Ne vienas tada kalbėjo, kad vengiama viešumo, diskusijų, paskubom stengiamasi prastumti  plačiajai visuomenei nepriimtinus "šedevrus".

Dabar jau žinome tą geriausią iš geriausių. Pasirodo,  tai tas "kūrinys", į kurį aš neatkreipiau jokio dėmesio, jo net nefotografavau. Plieninis ilgas žvilgantis sulankstytas strypas, gal juokais atgabentas į Kultūros ministeriją, dėl įvairumo, dėl intrigos – ir tiek. 

Continue reading „Įžeidimas laisvės kovotojams“

Gyvoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai praėjusio amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą vergauti. Sibiro miškų kirtavietėms, aukso kasykloms, sovietinės pramonės monstrų statyboms jie buvo užsakomi kaip vergai – gyvuliniais ešelonais atgabenti tremtiniai buvo paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei.

Gegužės 22 ir 23 dienomis minint didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ąsias metines, antradienį Seime pranešimą skaitęs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad raudonojo teroro auka galėjo tapti ir tapo kiekvienas trukdęs komunistinių doktrinų įgyvendinimui, tam pasipriešinęs arba kaip nors savo nepasitenkinimą reiškęs žmogus.

Pasak A. Anušausko, dabar jau nustatyta, kad iš 156 tūkst. žmonių, kurie sovietinio genocido organizatorių buvo įrašyti į tremtinių sąrašus, į Sibiro ir Šiaurės sritis buvo ištremta ne mažiau kaip 132 tūkst., iš jų kas penktas žuvo. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis. 1948 metais lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą vežamų žmonių.

Continue reading „Arvydas Anušauskas: „1948 m. lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą tremtų žmonių““

Aust­ra­li­jos lie­tu­vio pa­mąs­ty­mai

Nė­ra pa­sau­ly­je tau­tos ar vals­ty­bės, ku­ri ne­tu­rė­tų iš­ei­vių. Sa­vo kraš­tą žmo­nės pa­lie­ka­ dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių, bet pa­grin­di­nės yra po­li­ti­nės, re­li­gi­nės, eko­no­mi­nės.

Lie­tu­vos iš­ei­vi­ją ga­li­ma su­skirs­ty­ti į tris pe­ri­odus. XIX am­žiaus pa­bai­go­je bei prieš ir po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­vy­ku­sius va­di­na­me pir­mai­siais ar­ba pir­mo­sios ban­gos iš­vy­kė­liais, ku­rie kraš­tą pa­li­ko dėl Ru­si­jos ca­rų prie­spau­dos ir iš­nau­do­ji­mo, pri­va­lo­mos tar­nys­tės ca­ro ka­riuo­me­nė­je, kar­tais 15 ir dau­giau me­tų.

Continue reading „Ar Lietuva nepraras tapatybės „suvirškinta“ didesniųjų įtakos?“