« 2 2 »

Portalo Slaptai.lt skaitytojai bei žiūrovai puikiai žino, kad mūsų internetinė svetainė draugauja su prof. Vladimiro Lisicyno vadovaujama Lietuvos Tradicinio Aikido federacija (LTAF). Esame paskelbę ir straipsnių, ir nuotraukų, ir videoreportažų, pasakojančių, kaip treniruojasi LTAF nariai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ypač įspūdingos mums pasirodė Vilniuje surentos pratybos drauge su Italijos kovų menų specialistais, keletą dienų trukusi stovykla, organizuota Nemenčinėje, bei AI KI DO kovotojų pasirodymas rugsėjo mėnesį Vilniuje organizuotoje šventėje “Sostinės dienos – 2012”.

Mūsų reportažai iš LTAF ir Specnaz Global sistemos (SGS) treniruočių bei renginių sulaukdavo didelio skaitytojų dėmesio. Tikimės, jog neliks nepastebėtas ir šis pluoštas nuotraukų. Prof. Vl.Lisicyno vadovaujami sportininkai jau pradėjo naująjį, 2013-ųjų metų, treniruočių sezoną.

Naujojo sezono atidarymo metu Lietuvos Tradicinio Aikido Federacijos prezidentas prof. Vl.Lisicynas portalo Slaptai.lt žurnalistui Gintarui Visockui įteikė “Garbės medalį” (“Medal of Honour”). Tai – padėka už bendradarbiavimą.

2012.10.21

ripka_2

Mindaugo karūnavimo švenčių bei TAFISA sporto žaidynių ir mokslinės konferencijos proga parašiau apie lietuviškojo ritinio, liaudiškai vadinamos ripkos arba ripkės, žaidimą.

Kokios žaidimo atsiradimas ir ištakos XIV amžiuje?

Šis žaidimas sugalvotas kaip Vytauto Didžiojo (Vytautas Magnus) laikų karių pagrindinei taktinei bei fizinei parengčiai kovoms prieš krašto užpuolėjus stiprinti.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, bylojantys apie ripką, atrasti 1523 metais rašytojo M. Husovjano poemoje “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę”.

Continue reading „Apie lietuviškąjį ritinį”

begimas_atbulomis

Matyt, būsiu kritikuojamas, nes toks straipsnelis galbūt sukels pašaipą klasikinio ugdymo technologijų specialistams ir juo labiau – lengvosios atletikos “korifėjams”.

Tačiau mesdamas iššūkį stereotipams drįstu pasidalinti modernaus sporto mokslo rekomendacijomis tiems, kurie siekia išbandyti tuos pačius pratimus ar judėjimo formas kiek kitaip.

Šiuo atveju – tai bėgimas ristele tik atbulomis (galima ir pristatomu žingsniu į vieną, o paskui ir į kitą šoną lateraliniams raumenims ugdyti). Taip atlieku treniruotes pats, taip kadaise treniravausi pats, nors niekas specialiai tokio būdo anuomet net nereikalavo. Taip elementariai atsitinka, jei suvokiama, kad sportas – judėjimo krypčių spektras, tarsi margaplunksnis, nepakartojamas genys…

Continue reading „Judėjimas atbulomis – utopija ar inovacija”

plaukimas_dar

Darome pertraukėlę tarp nepusiausviros mankštos temų. Šį kartą rašome apie žmogui, ko gero, mieliausią kūno padėtį žemėje. Tai – nesvarumo būsena, kuri dominuoja tik kosmose. Mūsų atveju – tai plaukiojimas arba tiesiog plūduriavimas vandenyje…

Gal ir ankstoka rašyti tokia tema, nes vasaros teikiamų vandens malonumų laukti dar teks bent dvejis – trejis mėnesius. Tačiau netruks prabėgti šie pavasario mėnesiai, ir pasinersite į ežerą ar kitą vandens telkinį atgauti jėgų bei pajusti nesvarumo būsenos.

Continue reading „Milžiniška plaukimo nauda”

cikagos_buls

Komentarą pradėsiu nuo daugumai žinomo Pasaulinio lygio buvusio Čikagos Bulių trenerio Filo Džeksono pasiekimo krepšyje. NBA lygoje jis vienintelis turi 6-ių aukso žiedų kolekciją. Jis vienintelis taikė idiomotorinės treniruotės metodiką skrydžiuose į varžybas vietoje tuščio laiko švaistymo.

Tokią metodiką įdiegti sekėsi sunkiai, nes “žvaigždės” laikė save “kietesnėmis” netgi už trenerį. Tačiau kelios pralaimėtos varžybos privertė susikrimsti netgi elitines, pasaulinio garso “žvaigždes”. Todėl joms nieko kito neliko. kaip tik paklusti trenerio metodikai.

Continue reading „Ką vadiname idiomotorine treniruote”