Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad tikisi šeštadienį Berlyne susitikti su savo kolega iš Turkijos ir aptarti galimas savo šalių paraiškas dėl narystės NATO.
Ši žinia pasirodė po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė nepritarimą jų stojimui į NATO.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pareiškime agentūrai AFP sakė, kad per NATO susitikimą Berlyne ji turės „progą“ pasikalbėti su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu apie „galimą Švedijos paraišką stoti į NATO“.
O Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto penktadienį sakė, kad tikisi „pratęsti mūsų diskusijas“ su kolega iš Turkijos.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas prieš vykdamas į Maskvą ir Kyjivą apsilankys Turkijoje. Jį pirmadienį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė Ankara.
NATO narė Turkija palaiko gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija ir siūlosi būti tarpininke taikos derybose. Kovą abiejų šalių delegacijos susitiko Stambule.
A. Guterresas antradienį vyks toliau į Maskvą, kur susitiks su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį Ukrainoje, be kita ko, kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šeštadienį A. Guterresas karą Ukrainoje telefonu aptarė su Izraelio premjeru Naftaliu Bennettu. Panašiai kaip Turkija, Izraelis palaiko glaudžius santykius su Maskva ir Kyjivu.
Turkija iki šiol nedalyvauja Vakarų sankcijose prieš Rusiją, tačiau nuo kovo pradžios riboja Rusijos karo laivų judėjimą Dardanelų ir Bosforo sąsiauriais. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, be to, pranešė, kad Turkija uždarė oro erdvę kariniams ir civiliniams lėktuvams, kurie skraidina karius iš Rusijos į Siriją. Sirijos pilietiniame kare Rusija yra prezidento Basharo al Assado pusėje. Turkija kaimyninėje šalyje taip pat yra dislokavusi dalinių, tačiau remia sukilėlius.
Turkijos ambasada Vilniaus senamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius ir pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, bendradarbiaudami su Turkijos ir Ukrainos ambasadomis Lietuvoje, įgyvendina projektą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Ukrainos karo pabėgėlių vaikams nemokamai pailsėti Antalijoje, Turkijoje.
GÖKHAN TURAN, Turkijos ambasadorius Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.
„Kai Turkijos ambasadorius Gokhanas Turanas kreipėsi pagalbos ir pristatė šią idėją, neabejojau, kad turime prisidėti. Džiaugiuosi, kad pailsėti galės labiausiai karo baisumo pažeidžiama grupė – vaikai“, – teigė Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Coral Travel Lithuania“ ir “Odeon Tours Türkiye” grupei Ukrainos vaikų, šiuo metu gyvenančių Visagine, dovanoja vienos savaitės poilsio programą, kurios metu vaikai mėgausis atostogomis Antalijoje ir galės dalyvauti balandžio 23-iosios Vaikų dienos minėjime. Į Antaliją vaikai išvyksta balandžio 21 d.
Balandžio 23 d. Turkija mini Nacionalinio suvereniteto ir vaikų dieną. 1920 m. balandžio 23 d. susirinkęs Turkijos Didysis Nacionalinis Medžlisas paskelbė Turkijos tautos suverenitetą.
Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas paskyrė šią dieną vaikams – šalies ateičiai. Nuo 1979 m. balandžio 23 d. tapo tarptautine švente.
R. T. Erdoganas: Rusija ir Ukraina abi turi „teisėtų interesų“. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasakė Rusijos ir Ukrainos delegacijoms, antradienį ketinančioms atnaujinti pokalbius akis į akį, kad „abi šalys turi teisėtų interesų“.
Derybos prasidėjo Dolmabahce rūmuose Stambule, siekiant užbaigti karą, per kurį žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių, daugiau nei 10 milijonų buvo priversti palikti savo namus.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paprašė Europos Sąjungos atnaujinti derybas, kad Turkija galiausiai taptų ES nare. Tai padaryta viršūnių susitikimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse.
Turkijos prezidento komentarai skelbiami tuo metu, kai karas Ukrainoje leidžia Ankarai sugrįžti į tarptautinę areną siūlant savo, kaip tarpininkės, paslaugas. „Tikimės, kad ES greitai atvers narystės derybų skyrius ir pradės derybas dėl muitų sąjungos, nepasiduodama ciniškiems skaičiavimams“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su atvykusiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte.
2005 m. prasidėjusios derybos dėl Turkijos narystės 27 valstybių ES pastaraisiais metais įstrigo, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai – ES kaltina Turkiją tolstant nuo teisinės valstybės ir kitų vertybių, kuriomis vadovaujasi blokas. Turkijos ir ES santykiai smarkiai pablogėjo po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 metų liepą. ES ne kartą kritikavo susidorojimą ir išpuolius prieš žodžio laisvę, prasidėjusius po nepavykusio pučo, kai buvo suimta dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant žurnalistus. 2016 metų kovą ES ir Turkija susitarė dėl milijardų eurų, kuriuos Turkija gauna mainais į grąžinamų migrantų priėmimą, taip pat dėl vizų liberalizavimo turkams, kuris dar netaikomas. Turkijos kariai
ES valstybių ir vyriausybių vadovai trečiadienį susirinks Briuselyje į viršūnių susitikimą, skirtą Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams.
Ketvirtadienį NATO taip pat rengia nepaprastą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos. Turkijos prezidentas pastarąją pusantros savaitės vedė derybas su keturiais ES lyderiais ir NATO. Kyjivo sąjungininkė ir NATO narė Turkija nuo pat Ukrainos krizės pradžios bando tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai, bet atsisako paremti Vakarų sankcijas Rusijai.
D. Kuleba: susitikime su S. Lavrovu pažangos nepasiekta. EPA-ELTA nuotr.
Antalija, kovo 10 d. (ELTA). Per pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, anot Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos, pažangos dėl paliaubų nepasiekta. Jis pasirengęs naujam susitikimui šiuo formatu, ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Mes kalbėjome apie paliaubas, tačiau šiuo klausimu pažangos nepasiekta“, – sakė Ukrainos ministras. Taip pat nepavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus Mariupolio miestui prie Azovo jūros.
D. Kuleba pokalbius su S. Lavrovu pavadino lengvais ir kartu sunkiais – lengvais, nes S. Lavrovas laikėsi savo tradicinės retorikos, sunkiais – nes jis pat darė viską, ką galėjo.
Ukraina nekapituliuos, pabrėžė ministras. Ukraina esą sužlugdė Rusijos planus. Jo šalis pasirengusi subalansuotam diplomatiniam sprendimui. Anot D. Kulebos, jam susidaro įspūdis, kad Rusija šiuo metu nenori paliaubų. S. Lavrovo pozicija esą buvo tokia, kad Rusija tęs savo agresiją, kol Ukraina įgyvendins Rusijos reikalavimus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Sunkiausia padėtis, anot D. Kulebos, šiuo metu yra Mariupolyje. Jis pareiškė viltį, kad Rusija leis įkurti humanitarinius koridorius Mariupoliui.
S. Lavrovas, jo pačio teigimu, per pokalbį atkreipė dėmesį į savo šalies jau pateiktus pasiūlymus. Į tai norima atsakymų, sakė jis po susitikimo. Be to, buvo kalbama humanitariniais klausimais.
Jo šalies karinė operacija Ukrainoje vyksta pagal planą, spaudos konferencijoje tikino S. Lavrovas. Kartu jis apkaltino Vakarus pavojingu elgesiu. Ministras sakė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą mirtinais ginklais. Esą nėra aišku, į kieno rankas gali patekti raketų paleidimo sistemos. Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad ministrų pokalbis truko apie pusantros valandos.
Abi šalys jau anksčiau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, tačiau šis susitikimas Antalijoje buvo pirmasis, kai pokalbiuose dalyvavo Rusijos ministras. Kijevo ir Maskvos dialogas kol kas atvėrė kelią tik laikinoms paliauboms kai kuriose vietose ir evakuaciniams koridoriams, tačiau Rusija jau sulaukė kaltinimų pažeidus šiuos susitarimus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 9 d. (ELTA). Trečiadienį Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba atskrido į Turkiją, kur ketvirtadienį turėtų įvykti jo derybos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Tai tviteryje pranešė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.
„Turkijos užsienio reikalų ministro Mevlüto Çavuşoğlu kvietimu D. Kuleba atvyko į Antaliją“, – parašė O. Nikolenka.
D. Kulebos ir S. Lavrovo susitikimą planuojama surengti diplomatinio forumo kuluaruose Antalijoje. Jame taip pat dalyvaus Turkijos URM vadovas.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ministrų susitikimas labai svarbus derybų procesui tarp Maskvos ir Kijevo.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr,
Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Turkijoje susitiks Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, praneša BBC. R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ trečiadienio rytą citavo ministerijos atstovę Mariją Zacharovą, kuri nurodė, kad S. Lavrovas vyks į tarptautinį diplomatijos forumą Antalijoje, kur rengiamas jo „kontaktas“ su D. Kuleba.
Šį susitikimą pasiūlė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Prieš tai buvo pranešta, kad ministrų susitikimas vyks kovo 10 dieną, o pats diplomatinis forumas turėtų prasidėti kovo 11-ąją.
Ligšiolinėse Rusijos ir Ukrainos taikos derybose konkrečių susitarimų nepasiekta.
Mevlüt Çavuşoğlu (Мевлют Чавушоглу)
Ankara, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Karo laivai nebegalės plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Tai pirmadienį paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Šis sprendimas gali skaudžiai smogti Rusijos kariniam laivynui. Sąsiauriai jungia Viduržemio jūrą su Juodąja jūra. Remiantis tarptautine Montrė sutartimi, Turkija karo metu gali riboti karo laivų plaukimą.
Turkija praėjusią savaitę smarkiai sukritikavo Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, vasario 23 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, trečiadienį telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pareiškė, kad Ankara nepripažįsta Kremliaus sprendimo pripažinti vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę.
„Prezidentas Erdoğanas pažymėjo, kad Turkija nepripažįsta žingsnių, prieštaraujančių Ukrainos suverenitetui ir teritorijos vientisumui. Jis pabrėžė, jog tai principinė pozicija, o rezultatų reikia siekti remiantis Minsko susitarimais“, – pranešė žurnalistams Turkijos vadovo kanceliarijos atstovai.
Anksčiau Erdoğanas taip pat pavadino „nepriimtinu“ Rusijos sprendimą pripažinti vadinamųjų respublikų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.
Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių kareivių sutelkusi Rusija šią savaitę pripažino dviejų separatistinių Rytų Ukrainos regionų nepriklausomybę ir įvedė į šias teritorijas savo kariuomenę. Dėl to Europos Sąjunga, JAV, Jungtinė Karalystė ir dar kelios šalys paskelbė Maskvai sankcijas.
Prancūzija pristatė Graikijai šešis „Rafale” naikintuvus. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Graikija trečiadienį iš Prancūzijos gavo šešis lėktuvus „Rafale“ pagal kelių milijardų eurų vertės ginklų sandorį, kuris, kaip teigia Atėnai ir Paryžius, padidina ES gynybinius pajėgumus, tačiau vis dėlto labiausiai matomas kaip atsvara Turkijos ambicijoms Viduržemio jūroje.
Šeši karo lėktuvai nusileido Tanagros oro bazėje, esančioje maždaug už 70 kilometrų į šiaurę nuo Atėnų. Prieš tai jie praskrido virš Akropolio, lydimi Graikijos lėktuvų „Mirage“, jau anksčiau įsigytų iš Prancūzijos.
Ceremonijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė, kad naujieji lėktuvai „padarys mūsų oro pajėgas vienas stipriausių Europoje ir Viduržemio jūroje“ ir parems Graikijos diplomatijos „lankstumą“.
Pasak jo, buvo „neatidėliotinas poreikis“ atnaujinti Graikijos karines oro pajėgas, kurioms reguliariai tenka „susigrumti“ su Turkijos lėktuvais Ankaros ginčijamoje Egėjo jūros oro erdvėje.
Graikija ir Prancūzija praėjusį sausį pirmiausia pasirašė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 „Rafale“ naikintuvų – 12 naudotų ir šešių naujų – pirkimo kaip dalies augančios ginklų programos, skirtos atremti Turkijos ambicijas.
Šaltinis Graikijos oro pajėgose sakė, kad trečiadienį atskridę orlaiviai – naudoti. Septintasis naudotas „Rafale“ į Graikiją buvo pristatytas praėjusių metų liepą.
Rugsėjo mėnesį Graikija ir Prancūzija pasirašė savitarpio pagalbos gynybinį paktą, pagal kurį Atėnai nupirko tris fregatas „Belharra“.
K. Mitsotakis taip pat paskelbė apie planus įsigyti papildomus šešis „Rafale“ lėktuvus, todėl bendras jų skaičius turėtų išaugti iki 24.
Fregatos turėtų būti pristatytos 2025 ir 2026 metais, jų vertė sieks apie tris milijardus eurų.
Graikija turi galimybę nusipirkti ir ketvirtą fregatą.
Turkija, kurios istorija ir santykiai su kaimynine Graikija, taip pat NATO nare, yra nelengvi, sukritikavo šį sandorį kaip keliantį grėsmę „regioninei taikai ir stabilumui“.
Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, gruodžio 15 d. (ELTA). Buvęs Turkijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Serdaras Kiliças bus paskirtas šalies specialiuoju atstovu santykiams su Armėnija normalizuoti. Tai trečiadienį pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu, kuris lankosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose su vizitu.
„Siekdami normalizuoti santykius su Armėnija, savo specialiuoju atstovu mes paskirsime buvusį Turkijos ambasadorių Vašingtone S. Kiliçą“, – sakė URM vadovas televizijos kanalui TRT.
Pirmadienį M. Çavuşoğlu pareiškė, kad Ankara artimiausiu metu paskirs specialųjį atstovą santykiams su Armėnija normalizuoti. Jis taip pat pranešė, kad Turkija ketina pradėti užsakomuosius skrydžius į Armėnijos sostinę Jerevaną.
Antradienį Armėnijos URM atstovas Vaanas Unanianas savo „Facebook“ paskyroje konstatavo, kad Jerevanas teigiamai vertina šį pareiškimą ir taip pat paskirs specialųjį atstovą.
Nors Armėnija ir Turkija turi bendrą sieną, jos nepalaiko diplomatinių santykių. 2009 metais Ciuriche dviejų valstybių užsienio reikalų ministrai pasirašė diplomatinių santykių užmezgimo ir savitarpio santykių principų protokolus, bet šalys šių dokumentų neratifikavo.
2018 metų kovo 1 d. Armėnija pareiškė anuliuojanti protokolus.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Turkijos kibernetinė policija trečiadienį pradėjo teisinį tyrimą dėl „nepagrįstų“ įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose spėliojama apie prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sveikatą.
Savo pareiškime policija nurodė tirianti 30 žmonių, kurie naudojo arba pakartotinai paskelbė grotažymę #olmus (#heisdead), kuri tapo populiariausia tema Turkijos tviteryje.
Pabrėždamas vyriausybės jautrumą tokiems įrašams, R. T. Erdogano komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas trečiadienį paskelbė trumpą filmuką, kuriame matyti, kaip Turkijos lyderis išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina turkio spalvos kilimu. „Pasitikėk draugais, bijok priešų“, – parašė F. Altunas.
Gandai apie 67 metų R. T. Erdogano sveikatą sklando jau daugelį metų, o vienas iš jo gydytojų 2011 metais paneigė, kad Turkijos lyderis serga vėžiu. Tais pačiais metais R. T. Erdoganui buvo atlikta laparoskopinė virškinimo trakto operacija ir nuo to laiko jis vaikšto dar atsargiau.
R. T. Erdoganas sekmadienį susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu Romoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose. Tada jis atšaukė savo planuotą dalyvavimą COP26 klimato konferencijoje Glazge, motyvuodamas ginču dėl saugumo protokolo.
Panašu, kad naujausią spėlionių bangą paskatino R. T. Erdogano nedalyvavimas savo valdančiosios partijos, kuri trečiadienį minėjo 19-ąsias atėjimo į valdžią metines, ceremonijoje. Oficiali naujienų agentūra „Anadolu“ vėliau paskelbė filmuotą medžiagą, kaip R. T. Erdoganas – iš pradžių stovintis, paskui sėdintis tyloje – susitiko sostinėje Ankaroje su Bagdadu Amreyevu, vadovaujančiu tiurkų kalba kalbančių Vidurio Azijos valstybių tarybai. Jo biuras nurodė, kad R. T. Erdoganas taip pat priims diplomatinius įgaliojimus iš naujos ambasadorių grupės Turkijoje.
Politinės diskusijos
Berlynas, spalio 24 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentui Recepui Tayypui Erdoganui pagrasinus išsiųsti dešimties šalių ambasadorius, JAV, Prancūzija ir kitos valstybės sekmadienį tarėsi, kaip reaguoti į šį pareiškimą.
R. T. Erdoganas šeštadienį paskelbė nurodęs Užsienio reikalų ministerijai dešimt ambasadorių paskelbti „nepageidaujamais asmenimis“. Toks žingsnis paprastai reiškia diplomatų išsiuntimą.
Ambasadoriai Turkijos prezidento nemalonę užsitraukė, kai savaitės pradžioje pareikalavo paleisti iš kalėjimo turkų verslininką ir kultūros puoselėtoją Osmaną Kavalą. Jis nuo 2017 metų kalinamas Stambule, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas jau 2019-aisiais nurodė jį paleisti.
O. Kavalas kaltinamas rėmęs antivyriausybinius protestus Stambule 2013 metais ir kurstęs perversmą. Be to, jis kaltinamas „politiniu ir kariniu šnipinėjimu“, susijusiu su 2016-ųjų puču. Kritikai kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
JAV valstybės departamentas, komentuodamas R. T. Erdogano pareiškimą, sekmadienį teigė, kad dabar tikisi „aiškumo iš Turkijos užsienio reikalų ministerijos“. Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Mes išgirdome Turkijos prezidento R. T. Erdogano pasisakymą ir šiuo metu dėl jo intensyviai konsultuojamės su kitomis devyniomis šalimis“.
Akys dabar nukreiptos į Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevlütą Cavusoglu, kuris šiuo metu yra Pietų Korėjoje. Jei jis įgyvendins prezidento nurodymą, tai bus drastiškas žingsnis, smarkiai aptemdysiantis NATO partnerės Turkijos santykius su ES bei JAV – ir tai likus savaitei iki G20 viršūnių susitikimo. Čia R. T. Erdoganas tikisi dvišalio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Persona non grataRecepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas pareiškė davęs specialų nurodymą šalies užsienio reikalų ministerijai. Tas nurodymas – išvyti iš Turkijos net dešimt užsienio valstybių diplomatų, paskelbiant juos „personomis non gratomis“. Tarp tų, kurie artimiausiu metu privalo palikti Turkiją – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadoriai.
Kodėl kilo šis diplomatinis skandalas? Dešimties šalių ambasadoriai pakliuvo nemalonės todėl, kad kišosi į Turkijos vidaus reikalus. Tiksliau tariant – socialiniuose tinkluose jie piktinosi, kodėl Turkijos teisėsauga teisia Osmaną Kavalą. Esą šis vyras turėtų būti paleistas į laisvę, o kaltinimai priklausius „nusikalstamai FETO organizacijai“ ir „prisidėjus Turkijoje rengus karinį perversmą 2016-aisiais“ privalo būti atšaukti. Suprask, priešingu atveju Turkija bus kaltinama antidemokratiškumu, o turkiški teismai – tendencingumu.
Antroji žurnalisto Gintaro Visocko knyga („Juodojo Sodo byla”) apie sudėtingus dviejų kaimyninių šalių Armėnijos ir Azerbaidžano santykius yra vertingas tiriamosios žurnalistikos pavyzdys, neskaitant daugybės autoriaus parengtų ir publikuotų analitinių straipsnių bei videointerviu šia tema internetinėje svetainėje www.slaptai.lt. Užkaukazės ir Kaukazo regionuose vykstančiais konfliktais G.Visockas pradėjo domėtis, kai 1994-1995 m. dirbo karo korespondentu Čečėnijoje. Knygos autorius nuosekliai šie tema domisi beveik 30 metų, todėl galima tvirtinti, kad niekas Lietuvoje nėra geriau įsigilinęs į šią problemą.
Labiausiai man knygoje “Juodojo sodo byla” patiko autoriaus pasirinktas analizės būdas, kuris pasižymi stipria teksto logika ir ypač geru aprašomo objekto žinojimu. Knyga skirta ne tik politikams, politologams, žurnalistams, bet ir plačiajai visuomenei, besidominčiai politiniais procesais bei jų tendencijomis Užkaukazėje, bei Lietuvos ir pasaulio didžiųjų valstybių vykdomai politikai šiame regione.
Juodojo Sodo byla. Slaptai.lt nuotr.
Įvade išdėstyti esminiai teiginiai, apibūdinantis Azerbaidžano pergalę ilgame konflikte su Armėnija atsiimant po 26 metų okupacijos Kalnų Karabachą ir septynius gretimus rajonus:
Azerbaidžanas – vienintelė buvusi Sovietų Sąjungos respublika, kuriai pavyko atgauti dėl Kremliaus intrigų parastas teritorijas;NATO narės Turkijos remiamas Azerbaidžanas per mažiau kaip per 6 savaites nugalėjo Rusijos remiamą Armėniją;Azerbaidžano pergalė susilpnino Rusijos pozicijas ir įtaką Užkaukazėje, išryškino visas silpnasias jos puses; Nors Azerbaidžanas karinio konflikto metu turėjo galimybę užimti dalį savo priešininko teritorijos, bet to nedarė, susigrąžino tik 1988-1994 metais Armėnijos su Rusijos pagalba užgrobtas teritorijas, tarp jų ir Kalnų Karabachą, kurias Europos valstybės ir JAV visada pripažino Azerbaidžano jurisdikcijai.
Europos Sąjungos tris dešimtmečius vykdyta politika stengiantis sureguliuoti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą patyrė visišką nesėkmę.
G.Visocko knygoje įvairiais požiūriais ištirtas Armėnijos-Azerbaidžano konfliktas ir jo esminis lūžis 2020 m., kai buvo išvaduotas Kalnų Karabachas ir kitos Armėnijos okupuotos Azerbaidžano teritorijos. Daug dėmesio knygoje skiriama proarmėniškai Lietuvos politikai, atskleidžiamos jos šaknys. Parodoma, kad nemažai mūsų tautiečių masto vadovaudamiesi tokiu stereotipu – “krikščioniška armėnų tauta yra skriaudžiama musulmonų azerbaidžianiečių”. Nors taip šnekantis ir galvojantis tautiečiai nesusimąsto, kad lietuviai daugiausiai skriaudų per visą istoriją patyrė tik nuo krikščioniškų tautų, pirmiausia rusų, antroje vietoje – vokiečių, paskui – lenkų.
Knygos autorius polemizuoja Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto klausimais su proarmėniškais Lietuvos politikais, politologais bei kitais Armėnijos pozicijas palaikančiais autoriais, lygina jų teiginius ir išvadas su kitų žinomų pasaulyje analitikų pasisakymais bei analizėmis.
Daug dėmesio knygoje skiriama ir istoriniams šio regiono klausimams; 1915 m. Osmanų imperijos žlugimui bei dėl to kilusiam pilietiniam karui, Dašnakcutiun armėnų nacionalistų organizacijos narių veiklai kartu su bolševikais, naikinusiems azerbaidžianiečius ir jų kaimus 1918 metais, civilių asmenų žudynėms ir pogromams Sumgaito mieste 1988 metais, Azerbaidžano miesto Hodžaly tragedijai 1992 m., kai jis per 2 paras buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus nužudant daugiau kaip 600 jo gyventojų. Visos šios istorijos išnagrinėtos šioje knygoje.
Philip Ekozians ir jo garsioji knyga „Izraelis Ori. Pandoros skrynia”
Įdomiai aprašytos Armėnijos politinės intrigos Lietuvoje. Mane labiausiai nustebino knygoje aprašytas Armėnijos ambasadoriaus Lietuvoje interviu, kuriame jis nepagrįstai teigia, kad armėnai dalyvavo Žalgirio kautynėse 1410 metais lietuvių ir lenkų pusėje prieš kryžiuočių ordiną ir knygos autoriaus aprašyti armėnų tautybės publicisto, istoriko ir vertėjo Filipo Ekozjanco darbai, kuris nešališkai vertina savo tautos istoriją ir prieštarauja oficialiai Armėnijos proteguojamai tautos istorijos koncepcijai.
„Juodojo Sodo byla” ugdo skaitytojo politinę savimonę, formuoja teisingą požiūrį į Armėnijos-Azerbaidžano konfliktą, skatina domėtis Azerbaidžano istorija. Gal būt šią knygą paskaitęs Lietuvos politikas ar žingeidus pilietis susimąstys, kodėl mes palaikome Armėniją, kurios teritorijoje yra Rusijos kariuomenės karinės bazės, o Armėnijos kariškiai dalyvauja “Zapad” pratybose, kuriose kartu su Rusijos kariais mokosi pulti Lietuvą ir kitas NATO šalis bet nepalaikome Azerbaidžano, kurio teritorijoje šiuo metu yra nedidelis NATO šalies Turkijos kontingentas, pasiryžęs ginti nuo Rusijos ir jos sąjungininkės Armėnijos savo sąjungininką Azerbaidžaną. Tos pačios Turkijos naikintuvai jau ne sykį saugojo Lietuvos oro erdvę nuo tos pačios Rusijos.
Kodėl mes remiame Rusijos sąjungininkę Armėniją, o ne didžiausios po JAV NATO bloko šalies Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną?
Lauksime naujos G.Visocko knygos apie “Juodąjį sodą”.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Turkija griežtai atmetė Europos Komisijos kritiką Ankaros atžvilgiu ir apkaltino ją taikant dvigubus standartus. Antradienį Komisijos paskelbtoje ataskaitoje apie Turkiją pateikiami „nepagrįsti teiginiai“ ir „nesąžininga kritika“, su kuria nesutinkame, vakare pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Ataskaitoje esą ignoruojama ES atsakomybė šalies kandidatės Turkijos atžvilgiu, dokumentas parodo, kad santykiuose su Turkija taikomi dvigubi standartai.
Europos Komisija prieš tai savo ataskaitoje kritikavo demokratijos regresą Turkijoje. Ankara, be kita ko, kaltinama daranti spaudimą civilinei visuomenei ir opozicijai. Komisija taip pat reiškia abejones dėl teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir teisėsaugos nepriklausomumo šalyje.
ES stojimo derybose su Turkija dėl, Briuselio nuomone, nepatenkinamų tendencijų šalyje, daug metų nevyksta. Kaip viena priežasčių, kodėl derybos galutinai nenutrauktos, yra Turkijos svarba kovoje su nelegalia migracija į Vakarų Europą. Todėl ji ir ateityje sulauks ES finansinės paramos.
Turkijos žvalgyba sulaiko Irano žvalgą Mohammadą-Rezą NaserzadęTurkijos žvalgyba sulaiko Irano agentus
Užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos žvalgyba neseniai sulaikė 8 agentus iš Irano slaptųjų tarnybų.
Irano agentai sučiupti turkiškame mieste Vane, kur ketino pagrobti besislapstantį Irano karinių oro pajėgų pilotą Mexrdadą Abdarbaši.
Šiam į Turkiją pabėgusiam Irano lakūnui Turkija suteikė politinį prieglobstį. Irano žvalgyba nusprendė susigrąžinti vyrą.
Nutiko štai kaip. Irano agentai pirmiausia prisigretino prie lakūno žmonos. Jai buvo pasiūlyta 10 tūkst. dolerių premija, jei ji savo vyrui pakiš migdomųjų ir į namus įsileis Irano žvalgybos VEVAC darbuotojus. Priešingu atveju nukentėsią moters artimieji, gyvenantys Irane.
Tačiau lakūno žmona liko ištikima sutuoktiniui. Ji viską papasakojo. O šis – informavo jį kuravusį Turkijos žvalgybos karininką iš MIT.
Turkijos žvalgyba surengė gudrų žaidimą. Lakūno žmona apsimetė sutinkanti talkinti Irano žvalgybai. Net avansą paėmė. Bet kai vyrai iš VEVAC įsiveržė į lakūno M. Abdarbaši namus, ten jų jau laukė turkų žvalgybininkai. Likusius iraniečių specialiųjų tarnybų atstovus turkai sulaikė gatvėje, kurią puolimo metu buvo apšvietę galingi prožektoriai.
Irano žvalgybos ženklasTurkijos žvalgybos būstinė
Oficialioji Ankara mano, kad lakūno pagrobimui Iranas buvo skyręs 30 tūkst. dolerių. Jų akimis – dideli pinigai. Tačiau kyla pagrįstas klausimas – kodėl Iranui toks svarbus sraigtasparnio „Cobra“ lakūnas?
Teheranui tikriausiai svarbus ne pats lakūnas, nežinantis jokių didelių paslapčių, o šalies prestižas. Suprask – visi iš Irano pabėgusieji sulauks skaudžių pasekmių. Bus pagrobti, sugrąžinti namo ir teisiami. Kita priežastis – Irano žvalgybininkai norėjo, matyt, pasipuikuoti prieš naująjį šalies žvalgybos bosą – Ismailą Chatibi.
Tai – ne pirmas sykis, kai Irano žvalgyba mėgina pagrobti į Turkiją pabėgusius savo piliečius. Pavyzdžiui, 2020 metų gruodį planuota pačiupti Chabibą Čaabą, vieno Arabų judėjimo lyderių. O prieš maždaug aštuonetą mėnesių turkų žvalgyba areštavo Irano konsulą, apsimetantį diplomatu. Diplomatiniu pasu besidangstęs profesionalus Irano žvalgybininkas – tai Mohammadas-Reza Naserzade, 2019-aisiais organizavęs Turkijoje politinį prieglobstį gavusio Irano valdininko iš Irano gynybos ministerijos pagrobimą.
Žodžiu, tarp Turkijos ir Irano žvalgybų nūnai – rimta įtampa.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Graikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija, pagal kurią Atėnai susitarė įsigyti iš Paryžiaus tris fregatas.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.
Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.
K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.
„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.
Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.
Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.
„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.
Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.
2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.
Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.
Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus Kryme sukėlė Maskvos pyktį.
„Mes nepriimame tokių pareiškimų“, – antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. Anot jo, Krymo klausimu abiejų šalių pozicijos yra „visiškai priešingos“.
„Tikimės, kad Turkija pakeis savo poziciją“, – pridūrė D. Peskovas. Rusija 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį ir šio žingsnio nepripažino daugelis kitų šalių.
Turkija anksčiau pasmerkė rinkimų organizavimą Kryme. Rezultatai, anot šalies Užsienio reikalų ministerijos, neturi „jokio teisėtumo“. „Turkija toliau palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepripažįsta neteisėtos Krymo aneksijos“, – pridūrė ministerija.
Ukraina prieš tai taip pat priešinosi rinkimų apylinkių atidarymui Kryme. Parlamento rinkimai pasibaigė sekmadienį ir vyko tris dienas. Turkija palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.
Rusija ir Turkija bendradarbiauja, siekdamos rasti sprendimą konfliktui Sirijoje. Abi šalys taip pat nori glaudžiau koordinuoti veiksmus Afganistano klausimu.
Turkijai Rusija taip pat yra svarbi dujų tiekėja.
Anot D. Peskovo, nuomonių skirtumai neturi įtakos dvišaliams santykiams. „Turkija neabejotinai yra mūsų partnerė“, – teigė jis.
