Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vertindami Tvarkos ir teisingumo partijos potencialą subyrėjusios Seimo „tvarkiečių“ frakcijos kontekste, politologai vieningi: partijos prognozės artėjantiems Seimo rinkimams niūrios.
 
Eltos kalbintas politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad Tvarką ir teisingumą, kaip partiją, išgelbėtų nebent jungimasis su kita politine jėga.
 
„Tas potencialas ir taip nebuvo didelis, o dabar jis aiškiai dar labiau sumažėjo ir partijai, matyt, reikia galvoti apie jungimosi su kažkuo scenarijus, nes dabar yra griūtis“, – sakė V. Valentinavičius.
 
Į Tvarkos ir teisingumo lyderio Remigijaus Žemaitaičio kalbas, esą partija gali svarstyti keisti hieraldiką, pavadinimą ir simboliką, V. Valentinavičius žvelgia skeptiškai.
 
 „Žiūrint į kokį pavadinimą keis, bet manau, kad realistiškesnis variantas yra ieškoti jėgos, prie kurios prisiglausti. Manyčiau, kad realistiškiausias scenarijus Žemaitaičiui ir kitoms panašaus sėkmingumo partijoms, sakykim, Darbo partijai, kitoms labai nesėkmingoms partijoms yra ieškoti kažkokios sąjungos su ta pačia „valstiečių“ partija. Ponas Karbauskis bei valstiečiai ir žalieji dar yra pakankamai stiprūs, kad pabandytų konsoliduoti visą kairiąją politinio spektro pusę“, – Eltai apie Tvarkos ir teisingumo partijos ateitį kalbėjo V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
Vis dėlto kitas kalbintas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad susijungimas su kita politine partija, pavyzdžiui, Darbo partija, Tvarkos ir teisingumo tikriausiai neišgelbėtų. Ji vis tiek liktų kampe, o tuo galėtų pasinaudoti „darbiečiai“, tvirtina ekspertas.
 
„Jei Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo konferencijoje pastaraisiais metais, Tvarka ir teisingumas atrodė geriau, tai dabartiniai įvykiai rodo, kad partijoje yra gili krizė. (…) Kita vertus, tai yra šansas Darbo partijai į šalį pastumti Tvarką ir Teisingumą“, – teigė A. Krupavičius.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sako VDU profesorius, taip pat tikriausiai nesvarstytų jungtis su Tvarka ir teisingumu, nenorėdami papildomos „tvarkiečių“ konkurencijos kitų metų Seimo rinkimuose savo sąraše.
 
„Valstiečiai“ patys turi daug problemų. Jeigu prašytųsi dalyvauti sąraše rinkimuose dabartinės naujos frakcijos nariai, tai, matyt jie sudarytų konkurenciją tų pačių valstiečių keliamiems kandidatams Seimo rinkimuose. (…) Valstiečiai ir žalieji, matyt, tikrai nenorės papildomos konkurencijos savo gretose“, – sakė A. Krupavičius.
 
„Jiems („valstiečiams“. – ELTA) apsimoka likti vienintele stipria jėga kairėje pusėje, išskyrus Palucko socialdemokratus ir varžytis su jais savo jėgomis“, – antrino MRU docentas V. Valentinavičius, pridūręs, kad LVŽS jungimasis su Tvarka ir teisingumu galėtų „valstiečiams“ atnešti ir neigiamų padarinių. Kai prisijungia partijos, kurios pačios yra žlugusios, tai jos nebūtinai duoda pliusą, bet gali duoti minusą, konstatavo V. Valentinavičius.
 
Vis dėlto „tvarkiečiai“, gelbėdami partiją, gali bandyti vėl tartis su teisiamu buvusiu lyderiu ir per apkaltą nušalintu prezidentu Rolandu Paksu, atkreipė dėmesį A. Krupavičius.
 
„Aš manau, kad bandys ieškoti įvairių scenarijų Tvarka ir teisingumas, ir vienas iš tokių galimų – bandyti vėl sugrąžinti į politikos lauką Rolandą Paksą, bet ar tas scenarijus artimiausioje perspektyvoje gali būti rezultatyvus, tai, matyt, niekas neturi gero atsakymo“, – kalbėjo VDU profesorius.
 
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
R. Žemaitaitis nepasiekė savo ambicingų planų – pakelti partiją iš pelenų, sako politologai.
 
„Žemaitaitis atrodė gerai, kadangi (…) turi visai neblogą įvaizdį žiniasklaidoje, bet kažkokiais pasiekimais, kaip partijos lyderis, jis pasigirti ne itin gali“, – teigė A. Krupavičius.
 
Bandymas modernizuoti partijos įvaizdį viešumoje, antrina V. Valentinavičius, R. Žemaitaičiui nesuveikė.
 
„Prieš metus jis išsireklamavo savo naują šukuoseną, pakeitė stilių ir kažkiek bandė keisti įvaizdį tos Tvarkos ir teisingumo kaip šiltesnės, žmogiškesnės partijos, o ne vien buvusio ir nušalintojo prezidento – partijos, bet aiškiai šitie dalykai nesuveikė“, – pridūrė V. Valentinavičius.
Jo teigimu, galutinę frakcijos griūtį lėmė Tvarkos ir teisingumo lyderio derybinė nesėkmė formuojant valdančiąją daugumą.
 
„Manau, kad galutinis smūgis, kuris pribaigė, tai buvo Žemaitaičio nesugebėjimas per koalicijos atnaujintas derybas gauti kažką apčiuopiamo partijai. Ministerija buvo pažadėta, bet ir tos negavo“, – sakė politologas.
Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 19:43

„Valstiečių“ frakciją palikęs Seimo narys Vytautas Bakas sako esąs nusivylęs, kad „valstiečiai“  atsisakė deklaruotos stiprios antikorupcinės darbotvarkės, sudarė koaliciją su teisiamomis partijomis ir teisiamai partijai atidavė krašto apsaugos ministro portfelį.
 
Trečiadienį Seime spaudos konferencijoje, aiškindamas savo apsisprendimo motyvus, jis sakė, kad 2016 m. kartu su kitais komandos nariais atėjo į LVŽS, kuri deklaravo pokyčių vėliavą, stiprią antikorupcinę darbotvarkę, skaidrų valstybės valdymą, tarnystę žmonėms.
 
Pasak jo, kurį laiką pavyko to neblogai laikytis, tačiau, pasak jo, paskui „kažkas nutiko, kad staiga partija pakeitė kryptį 180 laipsnių kampu“.
 
„Ji  sudaro koaliciją su teisiamomis partijomis. Tai pirmas žingsnis, kuris tikrai sukėlė nerimą, kad mes keičiame politinę kryptį, kad mes keičiame pažadus, kad mes einame į išdavystę“, – sakė V. Bakas.
 
Pasak jo, partija žadėjo atstovauti žmonių interesams, siūlydama aukščiausią politinę kultūrą. „Bet man sunku dabar pasakyti, kad ji tapo skaidrios politikos ašimi“, – sakė  V. Bakas.
 
Jis apgailestavo, kad per derybas buvo „išmesta visa antikorupcinė darbotvarkė“.
 
V.  Bakas kritikavo ir tai, kad per derybas dėl koalicijos sudarymo krašto apsaugos ministro portfelis atiteko partijai „Tvarka ir teisingumas“.
 
„Mes atiduodame šitą ministeriją teisiamai partijai“, – stebėjosi V. Bakas.
Jam susidarė įspūdis, kad kardinaliai pasikeitė Seimo „valstiečių“ frakcija. „Ne aš pasikeičiau, man atrodo, kad pasikeitė frakcija“, – sakė V. Bakas, kalbėdamas apie kardinalius vertybinės orientacijos pokyčius.
 
V. Bakas sakė, kad dirbs opozicijoje ir kol kas kalbėti apie naują partiją nelinkęs.  „Šiandien apie tai kalbėti dar anksti“, – sakė V. Bakas.
Jis teigė ketinąs atsisakyti Seimo NSGK pirmininko pareigų.
 
Be frakcijos likęs V. Bakas automatiškai tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.
 
Šiuo metu joje dirba 10 parlamentarų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.11; 07:22
 
 
 

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, „valstietės“ Agnės Širinskienės apsisprendimas pereiti į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją Seime yra keistas. Vis dėlto, teigia premjeras, politikė yra įvertinusi galimas pasekmes.
 
„Kiekvienas politikas, kuris daro sprendimus, tuos sprendimus daro turbūt įvertindamas visas galimas pasekmes ir naudas. Ar tokia auka buvo reikalinga ir kiek ji kainuos vienam ar kitam politikui – ateitis parodys“, – antradienį Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
 
Pasak jo, jis supranta, kad toks A. Širinskienės sprendimas buvo padarytas siekiant išsaugoti Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, tačiau, teigė premjeras, toks manevras jam atrodo keistas.
 
„Atrodo keistokai, švelniai tariant“, – sakė S. Skvernelis.
 
Pasak jo, tokį perbėgimą į kitą frakciją gali pateisinti nebent faktas, kad frakcija pakeitė pavadinimą.
 
„Ji yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė ir dabar bus kitos politinės jėgos frakcijoje. Na, tiesa, pavadinimas frakcijos pasikeitė, tai gal kažkiek švelnina situaciją“, – sakė ministras pirmininkas.
 
Antradienį Seimo narė „valstietė“ A.Širinskienė nutarė jungtis prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, kuri pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Suvereni Lietuva“.
 
„Sprendimą jūs žinote, aš prisijungsiu prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Tai yra svarbu norint sukurti Seime ir teisinę daugumą, nes Statutas sako, kad daugumą Seime sudaro frakcijos, kurių partijos yra pasirašiusios koalicijos sutartį“, – antradienį žurnalistams sakė A. Širinskienė.
 
Pasak jos, ji lankysis ir „valstiečių“, ir „tvarkiečių“ frakcijoje. „Manau, kad ir širdimi, ir fiziškai išliksiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje“, – sakė ji.
 
„Darbiečiui“ Valentinui Bukauskui palikus frakciją“ Tvarka ir teisingumas“, nebeliko šios 7 narius turėjusios frakcijos. Pagal Seimo Statutą, frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 03:00

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Vytauto Bako pasitraukimas iš „valstiečių“ frakcijos jo nenustebino ir, sako partijos lyderis, V. Bakas jau seniai bendravo su opozicijoje esančiais konservatoriais.
 
V. Bakas jau sudarant koaliciją, anot R. Karbauskio, buvo pasakęs, jog pasirašius koalicinę sutartį su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, jis pasitrauksiąs.
 
„Jis padarė tai, ką žadėjo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė LVŽS lyderis.
V. Bakas norėjo mažumos Vyriausybės, pabrėžė R. Karbauskis.
 
„Jis norėjo, kad būtų mažumos Vyriausybė, kurią remtų konservatoriai. Jis to norėjo, bet mūsų frakcijoje niekas to nenorėjo“, – sakė R. Karbauskis, pridūręs, jog V. Bakas kalbėjo ultimatumais, tad toks jo žingsnis, pasak „valstiečių“ lyderio, frakcijos nenustebino.
 
R. Karbauskis pridūrė, jog, frakcijos nuomone, V. Bakas bendravo su opozicijoje esančiais konservatoriais jau seniai, tačiau, pridūrė „valstiečių“ lyderis, spaudimo V. Bakui pasitraukti iš frakcijos niekas nedarė.
 
„Opozicinė didžioji partija (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – ELTA) jam visą laiką buvo labai miela ir su ja bendraudavo. Tai nėra problema, mes dėl to nešaliname žmogaus iš frakcijos ir dabar tai buvo ne mūsų sprendimas, tai buvo jo paties sprendimas“, – sakė R. Karbauskis, pažymėjęs, kad gerbia buvusio frakcijos nario sprendimą ir, pabrėžė, kad V. Bakas gerai vadovavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
 
Antradienį Seimo plenarinio posėdžio metu V. Bakas paprašė išbraukti jį iš „valstiečių“ frakcijos Seime. Sprendimą paskelbė Seimo posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Išėjimo priežastis V. Bakas planuoja atskleisti trečiadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.
 
Kiek anksčiau V. Bakas kritiškai vertino kolegės Agnės Širinskienės perėjimą į „tvarkiečių“ frakciją, taip ją atstatant.
 
Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po V. Bako pasitraukimo iš „valstiečių“ frakcijos, patikino, kad, jei V. Bakas pats to pageidautų, TS-LKD frakcijos durys būtų jam atviros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00

Bendradarbiavimą savo parašais patvirtino 3 parlamentinių frakcijų lyderiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) bei partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos seniūnai Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius Seimo rūmuose pasirašė susitarimą dėl bendro darbo.

Pasak R. Karbauskio, tai reikalinga sėkmingam Vyriausybės darbui, valdančiosios koalicijos tikslams įgyvendinti.

„Formalizuojamas bendradarbiavimas su Tvarkos ir teisingumo frakcija, kas stabiliam Seimo darbui bus labai naudinga. Formalizavimas to palaikymo duoda didesnę garantiją, kad mes iš tikrųjų vienas kitą dažniau matysime, dažniau apsitarsime, tai garantuos, kad daugeliu klausimų galėsime sutarti. Tai nereiškia, kad mes – koalicija arba Vyriausybė būsime palaikomi visais klausimais, bet tas formalus bendradarbiavimas, kuris išreikštas susitarimu, jis reiškia, kad pastangų iš abiejų pusių bus daugiau“, – po dokumento pasirašymo žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Politikas taip pat pažymėjo, kad „tvarkiečiai“ nėra valdančiosios koalicijos dalis, neperėjo į daugumą. Tai reiškia, pasak jo, kad dauguma formaliai yra tokia, kokia ir buvo. „Skaičius čia nėra 72 ar 78 (…), tiesiog svarbu, kiek yra balsų Seime priiminėjant sprendimus“, – sakė R. Karbauskis. „Tvarkiečių“ siūlymai yra, jo teigimu, pasirašyto susitarimo priedas.

Paklaustas, kokių valdančiųjų sprendimų nepalaikys, „tvarkietis“ V. Kamblevičius kaip problematiškiausius paminėjo sveikatos, švietimo klausimus. „Bet manau, kad rasime bendrą kalbą“, – sakė jis.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas A. Palionis pažymėjo, kad Seimo pavasario sesijoje buvo sunku surinkti pakankamą balsų skaičių Seime. „Manau, kad po šito pasirašymo valdančioji dauguma bus garantuota dėl sprendimų, koalicinėje taryboje turėsime didesnę diskusiją, kad tie sprendimai būtų kokybiškesni ir teisingesni“, – po dokumento pasirašymo žurnalistams sakė A. Palionis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 02:00

Rusijos policija išvaiko protestuojančius Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Kol partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis interviu leidiniui „Ekspres Nedelia“ atvirauja, kokių nemalonumų jis susilaukė sukritikavęs Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas Rusijai, tie patys Vakarai, kuriems mes, beje, irgi priklausome, vėl rengia naujų sankcijų paketą dėl Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Rusija visaip bando neigti prisidėjusi prie buvusio Rusijos agento ir jos dukters apnuodijimo, tačiau britų žvalgybos tyrimas rodo, jog nutiko kitaip.

Tuo labiau, kad precedento jau būta.

2006 metais lapkričio mėnesį apnuodytas radioaktyviu poloniu mirė buvęs Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnas Aleksandras Litvinenka. Su savo žudikais jis susitiko Londone, bare, kur išgėręs arbatos, pasijuto blogai. Ir nors buvo nustatyti A. Litvinenką nunuodiję asmenys – verslininku tapęs buvęs KGB darbuotojas Andrejus Lugavojus, pastaruoju metu dirbantis Rusijos valstybės Dūmoje, ir Dmitrijus Kovtunas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė juos išduoti Didžiajai Britanijai.

Tai sukėlė didžiulį tarptautinį skandalą. Tačiau Rusijai tai buvo nė motais.

Karinio parado Maskvoje belaukiant. EPA – ELTA nuotr.

Rusija, kuri tapo supuvusios ir sugriuvusios Sovietų sąjungos teisių perėmėja, per visą savo istoriją paranojiškai medžiojo tuos, kurie vienu ar kitu metu pereidavo į kitą barikadų pusę. Žodžiu, išdavikus.Tai sėkmingai darė Vladimiras Iljičius, vėliau Josifas Visarijonavičius, šios tradicijos sėkmingai tęsiamos ir šiandien, įžūliai meluojant visam civilizuotam pasauliui, nors faktai turėtų badyti akis.

Rusijos valdžia jau ne vienerius metus savo propagandoje, nukreiptoje prieš Vakarus, naudoja du jau seniai nustekentus arkliukus: esą dar praėjusio amžiaus 90- aisiais metais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, nes net pačiame Kremliuje šeimininkavo amerikiečiai; o kai pakilo, kai iki kosminių galimybių sustiprėjo jos ginkluotosios pajėgos, galinčios nušluoti nuo žemės paviršiaus piktuosius priešus, hedonistiniai Vakarai, siekdami užkariauti Rusijos žemes dėl jose esančių begalinių gamtos išteklių, vėl ją nori parklupdyti.

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Ir Krymo aneksija 2014 – aisiaisvisai nebuvo aneksija, o tik jo sugrįžimas į „gimtąjį“ uostą: „vozvratilsia v rodnuju gavanju“… Karas Rytų Ukrainoje irgi nėra Rusijos sukurstytas, tai – tiesiog pilietinis Ukrainos karas. O Vakarams tai tiesiog pretekstas smaugti „krikščioniškąsias vertybes puoselėjančiai“ matuškai Rusijai…

Mums nereikia konflikto tarp lietuvių ir rusų, sako R. Žemaitaitis. Juk toks konfliktas turi tiesioginę neigiamą įtaką ekonomikai. Anot jo, pritardama sankcijoms Lietuva galvojo apie politinę naudą, gaunamą šią akimirką, o ne apie pasekmes žmonėms ir šalies ekonomikai. „Mes gyvename kaimynystėje, todėl santykiai su kaimynais turi būti geri“, – tvirtina „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

Su R. Žemaitaičiu galima būtų sutikti tik dėl vieno jo išsakyto punkto: paprasti Rusijos žmonės tikrai nekalti, kad dėl Vakarų sankcijų patiria didžiulius ekonominius sunkumus.

Lietuvių dainoje bet yra ir tokie žodžiai: „Nieks kits čia nekaltas, mergužėle, tu pati…“.

Tačiau toks kai kurių mūsų politikų šunuodegiavimas ir vandens pylimas ant akivaizdžiai visam civilizuotam pasauliui priešiškos valstybės malūnų sparnų, turėtų priversti suklusti visus, dar sveikai mąstančius, mūsų valstybės piliečius.

Juolab kad gyvename svarbių iššūkių ir labai svarbių šaliai rinkimų išvakarėse.

2018.09.11; 06:00

Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvusiam prezidentui, Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui gali būti pasiūlyta siekti Lietuvos prezidento posto. Šis politikas taip pat gali sugrįžti į partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigas.

Šiuos klausimus planuojama svarstyti artėjantį sekmadienį Šiauliuose vyksiančiame partijos „Tvarka ir teisingumas“ neeiliniame tarybos posėdyje.

„Planuojame iškelti buvusio prezidento, Europos Parlamento nario Rolando Pakso kandidatūrą į Prezidento pareigas“, – Eltai sakė Seimo narys Petras Gražulis.

Nors Seimas dar nėra priėmęs Konstitucijos pataisos, atversiančios R. Paksui galimybę siekti šalies vadovo posto, P. Gražulis sako, kad bus vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto (JTŽTK) sprendimais.

„Mes vadovausimės EŽTT ir JTŽTK sprendimais, kuriuose nurodyta, kad Lietuva pažeidė R. Pakso teises ir jos turi būti atstatytos, nes daugiau nei 10 metų yra ribojamos jo teisės dalyvauti rinkimuose. Taip pat manome, kad rudens sesijoje Seimas apsvarstys ir priims R. Paksui palankias Konstitucijos pataisas“, – Eltai sakė P. Gražulis.

Beje, Šiauliuose taip pat planuojama iškelti R. Pakso kandidatūrą į „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko postą.

„Partiečiai ketina prašyti, kad R. Paksas sugrįžtų vadovauti partijai, kurią galėtų sutelkti kitais metais vyksiantiems savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimams“, – sakė P. Gražulis.

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jis nelinkęs kalbėti apie galimą „tvarkiečių“ skilimą. „Nemanau, kad gali įvykti skilimas. Problema yra partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir jo valdymo metodai. Visur eskaluojama, kad esą vyks R. Žemaitaičio nuvertimas. Tai netiesa, rugsėjo pabaigoje vyks ataskaitos ir rinkimų partijos kongresas, kuriame bus išrinktas naujas partijos pirmininkas. Jokių perversmų ir nuvertimų nebus“, – tvirtino P. Gražulis.

Nepaisant to, kad P. Gražulio narystė partijoje „Tvarka ir teisingumas“ buvo sustabdyta, politikas sako, kad yra partijos narys, nes tai nustatė partijos Drausmės komisija.

„Drausmės komisija nustatė, kad mano narystė partijoje nėra sustabdyta, nes buvo suklastoti balsavimo rezultatai. Manau, kad partijos taryba patvirtins šį Drausmės komisijos sprendimą. Aš tebelaikau save partijos nariu ir, manau, kad tą patvirtins partijos taryba“,- teigė P. Gražulis.

Neeilinį „tvarkiečių“ tarybos posėdį, vadovaudamiesi partijos „Tvarka ir teisingumas“ įstatais, sušaukė tarybos nariai, surinkę daugiau nei 1/3 tarybos narių parašų. Pasak P. Gražulio, toks sprendimas priimtas, nes rugpjūtį Raseiniuose vykusiame partijos tarybos posėdyje, nebuvo leista balsuoti darbotvarkėje numatytais klausimais.

Jis neabejoja, kad neeilinis partijos tarybos posėdis bus teisėtas ir kvorumo pakaks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.09; 06:00

Gandrai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos politikai ne visada įžeidimus priima už gryną pinigą. „Gandragalvių judėjimu“ išvadinti „valstiečiai“ bendradarbiauti ir frakcijų sutartį pasirašyti kviečia ją įžeidinėjusią politinę jėgą, dėl kurios skaidrumo dar neseniai patys garsiai abejojo.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad į tokius įžeidinėjimus nereikia kreipti dėmesio, ir ragino politikoje visada žiūrėti į ateitį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) kritiką ir aštrias frazes žarstęs Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis taip pat yra panašios nuomonės. Jis sako, kad politikas turi išmokti perlipti per save.

Tuo tarpu politikos ekspertai tokias politikų kalbas vadina geriausiu įrodymu, kad jų politinėje veikloje ideologija ar partinė tapatybė beveik neegzistuoja.

Beveik prieš metus R. Žemaitaitis, kalbėdamas apie „valstiečius“, tvirtino, kad LVŽS yra ne partija, o „gandragalvių“ judėjimas.

„Ir šitas „gandragalviškas“ judėjimas, aš galiu pasakyti, nėra partija – tai yra judėjimas. Ir tai parodo vykstantis chaosas: jie neturi tikslinių vertybinių interesų, visiškai neprisiima atsakomybės už tai, kas šiandien vyksta valstybėje“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Pastaruoju metu TT lyderio retorika stipriai pasikeitė, ir vienas iš aštriausiai „valstiečius“ kritikavusių politikų tvirtina, kad politikoje reikia išmokti perlipti per save.

R. Žemaitaitis aiškina, kad žmona, nepaisant daugybės jai skirtų gražių žodžių, visada atsimins, kad buvo negražiai pavadinta vieną kartą. Tačiau politikoje, tvirtina R. Žemaitaitis, galioja visai kiti principai.

Gandrai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Politikoje yra toks dalykas, kad į asmeninius dalykus reikia šiek tiek lengviau žiūrėti. Mane taip pat ne kartą yra visaip pavadinę. Yra kaip yra“, – samprotavo R. Žemaitaitis.

Panašu, kad perlipti per save reikėjo ir valdantiesiems. Tiek premjeras Saulius Skvernelis, kuris, pasak R. Žemaitaičio, pats pasiūlė TT pasirašyti frakcijų susitarimą su valdančiaisiais, tiek LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, formuodami valdančiąją daugumą, prisiekinėjo, kad tikrai nedirbs su „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partija, nes jos yra teistos arba joms yra pareikšti įtarimai dėl neleistinos veiklos.

Vis dėlto viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė šiame valdančiųjų posūkyje nematė nenuoseklumo ar prieštaravimo vertybėms. Pasak jos, niekada nebuvo pasakyta, kad „valstiečiai“ nebendraus su TT.

Politikė tvirtino, kad buvo žadėta, jog kartu nebus kuriama koalicija, o ne pasirašoma frakcijų sutartis.

„Ir iš tikrųjų koalicija nėra kuriama, ir tokio ketinimo niekas neturi. Tačiau jei yra politinių jėgų, kurios nori paremti Vyriausybės programą arba turi tuos pačius įsipareigojimus, kaip ir mūsų Vyriausybė, tai mes į tas remiančias politines jėgas žiūrime palankiai“, – sakė A. Širinskienė.

„Valstietė“, kaip ir R. Žemaitaitis, tikino, kad nereikia sureikšminti to, kas buvo praeityje, ir sakė nepykstanti, jog jos atstovaujama partija buvo menkinama.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Aš manyčiau, kad ne tik politikoje, bet ir gyvenime nereikia gyventi praeitimi. Matyti tik tai, kas buvo blogai ar buvo kokie apsižodžiavimai – būtų negera gyvenimo strategija. Manau, kad tiek žmonės, tiek politikai turėtų žiūrėti į ateitį, stengtis, jeigu yra įmanoma, kurti naujus santykius“, – aiškino A. Širinskienė.

TT sprendimas jungtis prie iki tol kritikuotų valdančiųjų, R. Žemaitaičio teigimu, yra pragmatinis interesas. Politikas tikina, kad šis partijos žingsnis neturėtų atbaidyti rinkėjų, kurių pasitikėjimas partija ir jos lyderiu pastarąjį pusmetį buvo pakankamai teigiamas.

Jis aiškino, kad ir iki tol TT nebuvo „gryna opozicinė partija“.

„Mano strategija buvo ne gryna opozicija, o logiški sprendimai. Jeigu ėjo teisingas valdančiųjų įstatymas – mes jį palaikėme. Jei paskaičiuotume, kiek mūsų frakcija balsavo už ir kiek prieš – tai 80 proc. įvairių teisės aktų mes palaikėme. Nebuvo taip, kad mes aklai įsitraukėme kalaviją ir mojavom per galvas“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Politiko teigimu, viena iš priežasčių, kodėl bendradarbiavimas su valdančiaisiais būtinas, yra ta, kad „valstiečiai“, atmetę TT siūlomus įstatymo projektus, vėliau juos pateikdavo kaip savo.

„Praeina pusė metų ar keli mėnesiai ir valstiečiai, prieš tai atmetę mūsų projektą, jį užregistruoja kaip savo“, – „valstiečius“ kopijavimu kaltino R. Žemaitaitis ir pridūrė, kad būtina imtis priemonių, jog partijos programa būtų įgyvendinta.

„Mes neprašome jokių postų, mums svarbiausia yra programinių nuostatų įgyvendinimas. Svarbiausia, kad būtų nauda žmonėms ir mūsų 15 tikslų būtų įgyvendinti“, – kalbėjo TT pirmininkas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė labai nesistebinti tokiu TT sprendimu. Jos nuomone, nuostatas viena kitos atžvilgiu keičiančios politinės jėgos tik parodo, kad neturi politinės ir ideologinės tapatybės.

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Žemaitaitis sakė, jog „valstiečiai“ nėra partija ir neturi jokių vertybių. Tai tu dabar eini obuoliauti ne su partija, o kažkokia grupe žmonių, kuri neturi vertybių. Tai tik parodo, kad vertybiniai, ideologiniai ir tapatybiniai aspektai nėra pirmoje vietoje. Žinoma, tai galioja ir „valstiečiams“, kurie neseniai taip pat užtikrintai kalbėjo, kad ryšių su teisiamomis partijomis neturės“, – aiškino MRU dėstytoja.

„Politikoje kailio išvertimas yra labai įprastas dalykas. Panašu, kad rinkėjas dažnai nereaguoja į tai, kad politikas sako viena šiandien, o rytoj – jau kita. Todėl labai didelių rizikų, kad dėl tokio posūkio nukentėtų partijos palaikymas, aš nematau. Manau, kad galima nauda persvers galimus nuostolius. Nebent patys „valstiečiai“ ateityje patirtų labai didelį fiasko“, – svarstė R. Urbonaitė.

Politologė akcentavo, kad, jos nuomone, sprendimas atsisukti į valdančiuosius yra susijęs su tuo, kad tiek R. Žemaitaitis, tiek pati partija, artėjant savivaldos rinkimams, nori įgauti daugiau svorio.

Pasak jos, tarp opozicinių partijų garsiausiai kalbantys konservatoriai nustelbia „tvarkiečius“. Tačiau, pabrėžė MRU dėstytoja, išeiti iš šešėlio prisijungus prie kur kas gausesnių valdančiųjų taip pat nebus lengva. Kita vertus, pabrėžė R. Urbonaitė, mažesniojo partnerio statusas kartu „Tvarkai ir teisingumui“ leis nusimesti lengviau ir politinę atsakomybę, jei tik to prireiktų.

Dviveidis. BBC.com nuotr.

MRU docentas Gediminas Kazėnas taip pat akcentavo, kad staigus pozicijos keitimasis rodo, jog Lietuvoje politiniai principai nėra vertybė bei tai, kad visuomenė yra linkusi tokią politiką toleruoti. Politologo nuomone, TT apie politines vertybes negalvoja, nes siekia tiesiog išlikti politinėje arenoje.

„Viešai žinoma tarp politikų nuostata, kad rinkėjų atmintis yra labai trumpa, todėl tuo ir yra naudojamasi. TT kaip politinė partija turi siekti valdžios, nes kiekviena partija, ilgai būdama be valdžios, smarkiai rizikuoja išnykti iš politinės arenos. Tačiau valdžios siekimas bet kokia kaina neprisideda prie politinės sistemos brandos didinimo“, – apibendrino G. Kazėnas ir pridūrė, kad staiga atsiradusi „tvarkiečių“ ir „valstiečių“ tolerancija vienas kitam rodo ne ką kita, kaip problemas partinėje tapatybėje.

„Politikas, sutikdamas su viskuo, leisdamasis žeminamas, nutolsta nuo pačios politikos. Mes prarandame politikos prasmę“, – samprotavo politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 17:27

Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Grėsmė dėl vidinių nesutarimų suskilti ištiko dar vieną Lietuvos politinę partiją. Apkaltos būdu iš Prezidento posto pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui ir Seimo nariui Petrui Gražuliui prakalbus apie naujo visuomeninio judėjimo steigimą, politologai prakalbo apie tai, kad suskilusių socialdemokratų pavyzdžiu gali pasekti „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija.

Nors R. Paksas tikina, kad destrukcine veikla neužsiima ir jokiu būdu nenori pakenkti savo įkurtai partijai, politologai mano priešingai. Pasak jų, bandymai kurti naujas politines struktūras, ateityje galinčias būti naujos partijos pamatu, rodo ne tik tai, kad R. Paksui mintys apie Prezidento postą ir sugrįžimą į Lietuvos politiką niekur nedingo, tačiau kartu atidengia ir partijos viduje kylančias lyderių konfrontacijas. To neslepia ir dabartinis TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris R. Pakso inicijuojamą visuomeninį judėjimą, kontraversišku pavadinimu „Šaukiu aš tautą“, traktuoja tiesiog kaip savavališką partijos silpninimo įrankį.

Pasak R. Žemaitaičio, apie tokią iniciatyvą prakalbęs R. Paksas rodo dviveidiškumą ir bėgimą nuo atsakomybės. Politikas baiminasi, kad vieno iš partijos vedlių savavališki veiksmai klaidins partijos narius ir taip silpnins pačią politinę organizaciją.

R. Žemaitaitis stebėjosi, kad R. Paksas, pats įkūręs „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, rizikuoja ją sugriauti, kurdamas neaiškių tikslų politines iniciatyvas.

Politikas svarstė, kad tokia partijai žalinga veikla labiausiai bus suinteresuoti nusilpusią TT matyti norintys „valstiečiai“. Pasak R. Žemaitaičio, įtakingi „valstiečių“ kadrai jam anksčiau yra užsiminę, kad bus siekiama skaldyti ir silpninti „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. R. Žemaitaitis būgštavo dėl TT partijos viduje esančiu žmonių, kurie nepalaiko principingos partijos pozicijos nepalaikyti valdančiųjų politikos ir nesuprantančių, kodėl „tvarkiečiai“ nedraugauja su „valstiečiais“.

Nepaisant savo apmaudo, politikas stengėsi atrodyti optimistiškas ir svarstė, kad net jei R. Paksas nuspręstų įkurti visuomeninį judėjimą ir ateityje galbūt palikti „Tvarką ir teisingumą“, paskui jį pasitrauktų tik labai nedidelė dalis partiečių.

Politikas taip pat vylėsi, kad po galimo „Tvarkos ir teisingumo“ skilimo neturėtų dramatiškai sumažėti ir visuomenės parama partijai.

Tačiau ne taip jau seniai skilusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pavyzdys rodo, kad R. Žemaitaičio viltys vargu ar yra pagrįstos.

Praktika rodo, kad optimistiškai apie LSDP ateitį po skilimo kalbėjęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas galiausiai sulaukė labai nepalankių reitingų.

Pastarosios gyventojų apklausos rodo, kad atskilusiems socialdemokratų senbuviams įkūrus naują partiją, dingo ne tik dalis partiečių, bet ir dalis elektorato.

Politologai akcentuoja, kad R. Pakso kalbos apie naują politinį darinį „tvarkiečiams“ gali būti labai pavojingos. Kartu politologai, vertindami tai, ar sukūręs naują darinį iš to kažką laimės R. Paksas, išlieka labai atsargūs.

Pasak jų, R. Pakso laikai jau praeityje ir patraukti visuomenę sukurtais naujais, skambius šūkius turinčiais dariniais gali tiesiog nebepavykti. R. Pakso iniciatyva, samprotauja politologai, gali įnešti tiesiog dar daugiau sumaišties į Lietuvos partinę sistemą.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas R. Pakso iniciatyvą kurti naują politinį judėjimą, sako, kad jau anksčiau buvo galima pastebėti vidinių konfliktų ir įtampų TT partijoje.

„Tai, kad ši partija skyla ir nuo jos nori atsiskirti Paksas, sukurdamas visuomeninį judėjimą, yra natūralus partijos viduje esančių prieštaravimų rezultatas“, – samprotavo L. Bielinis.

Anot jo, R. Pakso galimybės grįžti kaip neabejotinam lyderiui į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją yra ganėtinai komplikuotos. Todėl, svarsto VDU profesorius, R. Paksas, kuriam greitu laiku vėl būti gali leista dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose, bando tiesiog eiti lengvesniu keliu.

„Manau, kad galimybės R. Paksui susigrąžinti lyderystę partijoje yra ganėtinai komplikuotos. Partijos viduje yra tam tikrų, gana stiprių, pasipriešinimų. Tad daug paprasčiau sukurti paralelinį judėjimą, kuriame Paksas, išnaudojęs savo „toteminį“ įvaizdį, bus priimtas kaip lyderis ir galbūt taip suras savo vietą politikoje“, – sakė L. Bielinis, R. Pakso iniciatyvą įvardindamas tiesiog populistiniu veiksmu.

L. Bielinis neatmetė galimybės, kad R. Paksas vis dar galvoja apie grįžimą į Prezidento kėdę.

„Manau, kad jis galvoja ir apie Prezidento postą. Tai galėtų būti vienas iš argumentų, kodėl jis žengė tokį žingsnį. Jam svarbu parodyti, kad jis yra nugalėtojas. Bet žvelgiant objektyviai, rinkėjas nebėra taip pozityviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Manyčiau, kad jis nesugebėtų surinkti reikiamų balsų“, – sakė politologas.

Apibendrindamas L. Bielinis pabrėžė, kad tiek socialdemokratų skilimas, tiek iškilusios tokios pačios rizikos „tvarkiečiams“ iš dalies rodo atsinaujinančių partijų padarinius.

„Manau, kad tai, ką mes dabar stebime, ir yra atsinaujinimo proceso padariniai. Naujai idėjai besikuriant senoje partijoje užverda aistros, kurios ir veda prie skilimų, prie konfliktų, prie senųjų lyderių išėjimo. Tai yra procesas, kuris ir veda į partijų atsinaujinimą. Šis procesas yra skausmingas ir nelabai naudingas politinei sistemai. Bet jis yra toks, ką mes ir turėsime ištverti“, – samprotavo L. Bielinis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis R. Pakso iniciatyvoje taip pat įžvelgė partinei sistemai žalingų aspektų. Politologas atkreipė dėmesį, kad toks besitęsiantis partijų aižėjimas veda prie to, kad ir toliau Lietuvoje nebus didelis rinkėjų pasitikėjimas partijomis ir demokratine sistema.

Pasak jo, skilę socialdemokratai bei partiją suskaldyti galintis R. Paksas tik parodo, kad senieji lyderiai į partijas žiūri kaip į savo asmeninę nuosavybę.

M. Jastramskis, pabrėžė, kad ne ideologiniai, bet asmeniai ginčai pastaruoju metu tapo partijas skaldančiu veiksniu. Anot politologo, tai neigiamai veikia partinę sistemą, nes, nepaisant to, kad atsiranda vis daugiau partijų, rinkėjams patys politikai išlieka daugiau mažiau vienodi.

Komentuodamas TT partijos perspektyvas, jeigu ši visgi suskiltų, M. Jastramskis nebuvo optimistiškas. Politologas pažymėjo, kad skilus ir taip pastaruoju metu nepopuliariai partijai, tiek R. Žemaitaičio, tiek R. Pakso perspektyvos šalies politikoje būtų labai ribotos.

Anot jo, pasitraukus R. Paksui, paskui jį galėtų pasekti dalis rinkėjų, kurie jam asmeniškai jaučia ištikimybę, ir tie, kurie yra nostalgiški sovietmečiui. Nors, pabrėžė politologas, tokių rinkėjų nėra likę labai daug, jie visgi sumažintų R. Žemaitaičio, kuriam prosovietinį elektoratą mobilizuoti sekasi sunkiau, pozicijas.

Galiausiai M. Jastramskis, sutiko, kad iš „Tvarkos ir teisingumo“ susiskaldymo daugiausiai išlošti turėtų „valstiečiai“.

„Valstiečių“ išsilaikymas antroje reitingų vietoje yra iš dalies susijęs su socialdemokratų susiskaldymu. Visą laiką didesnėms partijoms mažesnių partijų susiskaldymas išeina į naudą. Ypač dėl potencialių rinkėjų. Tad jei dabar susiskaldytų „Tvarka ir teisingumas“, šalia jau susiskaldžiusių socialdemokratų tai leistų lengviau kvėpuoti valdžioje esantiems „valstiečiams“, – apibendrino politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.13; 06:00

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė sprendimą baigti pusketvirtų metų trukusį ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pareikšti įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas ir šešiems fiziniams asmenims.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša spaudos konferencijoje sakė, kad pranešti įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su tyrimo medžiaga pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams.

„Korupciniais ir susijusiais įtarimais įtariama partija ir šeši fiziniai asmenys. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariama, kad politinė partija gavo didesnės nei 1 mln. 200 tūkst. litų (daugiau nei 350 tūkst. eurų – ELTA) naudos“, – sakė M. Jovaiša.

STT ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo pradėtas 2014 m.

Politinei partijai Tvarka ir teisingumas yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingos apskaitos tvarkymu.

Šių metų balandžio viduryje prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teisę į partijai Tvarka ir teisingumas pirmajam šių metų pusmečiui paskirtus valstybės biudžeto asignavimus (223 tūkst. 814 eurų).

„Tai didelis tyrimas, atlikta daugybė apklausų, atlikti finansiniai patikrinimai apie 15 įmonių, skirta teismo ekspertizių centrui ne viena užduotis, daugybės finansinių dokumentų apžiūra, kratos“, – vardijo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų buvo 15, dabar – 7, įskaičiuojant juridinį asmenį.

Prokuroro M. Jovaišos teigimu, įtariamųjų sumažėjo, nes ne jų visų veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų požymiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris susitarė su verslininku R. S. priimti kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“. Už tai partijos atstovas galimai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus. Tyrimo duomenimis, įtariamasis R. A. R. galimai paėmė 68 tūkst. 205 eurų vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija Tvarka ir teisingumas ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

Įtariama, kad politinė partija Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą, taip pat pažadėjo ir susitarė su verslininkais P. K. ir G. R. priimti iš jų kyšį, o už tai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus. Verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamų įmonių sąskaitas, apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais iš viso priimtas 519 839 litų (150 555 eurų) vertės kyšis.

Taip pat įtariama, kad Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą R. A. R., sukurstė verslininką V. B. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamos bendrovės sąskaitą tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, ir taip iššvaistyti bendrovės didelės – iš viso 484 000 litų (140 176 eurų) – vertės turtą.

Įtariama, kad partijos Tvarka ir teisingumas neteisėtos veikos rezultatas – daugiau nei 350 tūkst. eurų (per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudoti partijos viešinimo finansavimui.

Vadovaujančias pareigas partijoje ėjusiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu veikiant bendrininkų grupėje.

Verslininkas R. S. įtariamas prekyba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R. įtariami prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, o verslininkai V. B. ir J. G. – turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir kitų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2014 m. rudenį. Atliekant didelės apimties sudėtingą tyrimą buvo atlikta daugiau nei 550 apklausų, atlikta ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie buvo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Byloje buvo būtina atlikti finansinės veiklos tyrimą, kurio metu buvo tiriama net 15 juridinių asmenų ūkinė finansinė veikla.

Įtariamieji ir jų gynėjai, paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pažymėtina, kad susipažinimo metu gauta informacija yra skirta tik įtariamųjų gynybos reikmėms ir negali būti viešinama.

Apie prokuroro sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą bus pranešta papildomai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Rūta Grigolytė).

2018.05.03; 10:00

Seimas linkęs leisti per apkaltą pašalintam buvusiam prezidentui Rolandui Paksui siekti ne tik parlamentaro, bet ir prezidento posto.

Už tokį Konstitucijos 74 straipsnio papildymo projektą, kurį Seimui antradienį parlamentarų grupės vardu pateikė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai atstovaujantis Seimo narys Rimas Andrikis, po pateikimo balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 19 parlamentarų.

Konstitucijos pataisą, kurioje siūloma priesaiką sulaužiusiam ir iš pareigų apkaltos tvarka pašalintam asmeniui leisti būti renkamam Seimo nariu ar prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų, į posėdžių salę turėtų sugrįžti birželio 14 d. Prieš tai ją dar svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Antradienį Konstitucijos pataisas pateikęs Seimo narys „tvarkietis“ R. Andrikis apgailestavo, kad per 7 metus jos likimas nepajudėjo iš mirties taško, nes joks sprendimas nebuvo priimtas.

Naujas Konstitucijos pataisos projektas atsirado, anot jo, dėl kelių priežasčių. Pasak jo, Seimui anksčiau pateiktas projektas visiškai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo. „Projekte siūloma įtvirtinti Konstitucijos nuostatas, kad Seimo nariai, kurie patyrė apkaltą, turi mažesnes teises negu kiti Seimo nariai. Man atrodo, kad tai akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai“, – sakė R. Andrikis.

Seime svarstomame projekte, anot jo, nėra elementų, kurie Konstitucijos keitimo požiūriu turėtų būti būtini. „Apkaltos būdu gali būti pašalinti ne tik Seimo nariai, prezidentai, bet ir teisėjai. (…) Mūsų projektas yra visiškai išbaigtas ir galiojantis visų asmenų, kurie patyrė apkaltą, atžvilgiu“, – sakė R. Andrikis.

Pagal siūlomą projektą, „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų. Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas“.

Šiuo Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektu tikimasi, kad bus ne tik surastas būtinas Seimo narių sutarimas, bet ir visa būtina apimtimi bus įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Paksas prieš Lietuvą“ ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto (JTŽTK) sprendimas.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai teigia, kad Lietuva akivaizdžiai yra uždelsusi šių sprendimų vykdymą.

Kaip ELTA jau skelbė, kovo 13 d. Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios atvertų per apkaltą pašalintam buvusiam prezidentui R. Paksui galimybę tapti Seimo nariu. Tačiau siūlomos Konstitucijos pataisos neleistų tokiems asmenims, tarp jų ir R. Paksui, būti Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku ar vicepirmininku.

Už šias Konstitucijas pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 10 Seimo narių. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ balsavime nedalyvavo, nes toks mėginimas įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, anot frakcijos narių, yra „tiesiog akių dūmimas“.

Po svarstymo komitetuose Konstitucijos pataisos į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę sugrįš birželio 14 d. 

Pagal Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktas Konstitucijos pataisas, „šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo“.

Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 15:00

Demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkintų piliečių, palyginti su 2016 metais, padaugėjo 3 procentiniais punktais.

Šių metų spalio mėnesį šeši iš dešimties (58 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų demokratija Lietuvoje buvo patenkinti. Tai parodė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenys.

Apklausa parodė, kad demokratija dažniau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 900 eurų), specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, respondentai savo politines pažiūras apibūdinantys kaip dešiniąsias.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.

Pasitenkinimo demokratija duomenys koreliuoja su partine identifikacija. Labiausiai demokratija patenkinti yra Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai. Tuo tarpu labiausiai nusivylusius demokratija piliečius didžiausia tikimybė surasti tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc. iš jų tuo nepatenkinti), Darbo partijos (78 proc.) bei partijos Tvarka ir teisingumas (66 proc.) rinkėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.24; 00:01

Šiandien Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 d.). Įtariamuoju R. Paksas buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Paksas, 2015 m. būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkstančių eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus.

Europos Parlamento nariui R. Paksui pranešimas apie įtarimą įteiktas po to, kai Europos Parlamentas š. m. birželio mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu.

Šiuo metu minimame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą įteikti dar dviem asmenims.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija

2017.07.17; 16:50

Viščiukų skaičiavimo ir naujų vilčių metas. Ketverių metų derlius jau aruoduose. Menkas, labai menkas – visi tą suprantame. Toks menkas, kad sunku išgyventi. Bėgam kaip Sirijos pabėgėliai nuo varganų išmokų, bedarbystės. 

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

Seimą palieka kelios dešimtys neišrinktųjų. Pavieniai ir net partijomis. Kai kuriuos tik išeinančius pirmą ir paskutinį sykį matai. Ką jie toje belangėje veikė? Gal tyliai dirbo valstybei naudingą darbą, bet televizijoms nebuvo įdomūs, todėl ir mes juos nurašėme į nuostolius. Tokių klaidų pasitaiko, bet retai.

Istorinis įvykis: Uspaskicho partija priėjo liepto galą. Vienas įžvalgus politologas rašo, kad ją stumtelėjo gudrusis Mazuronis. Ne tik ją, bet ir apsitapšnojusį prezidentą. Atėjau, pamačiau, padariau.

Pliumpt – ir visi galai į vandenį. Su vokeliais, neaiškios kilmės kapitalu, su Seimo pirmininkais ir pavaduotojais… Bet be tinkamo įvertinimo. Argi kelis tūkstančius eurų, priteistų milijonieriui, galima laikyti bausme! Uspaskichas turbūt nepaskandinamas, nes dar ir šiandien portale Delfi.lt jo portretas matomiausioje vietoje tebešmėžuoja.

Tai kaip dabar bus? Gapšys, nepatekęs į Seimą, vis dar vaikščios į STT ir prokuratūrą ar jau nebe? O Pakso susitikimas su Vainausku kavinėje, siekiant poveikio, ar turės apčiuopiamesnę pabaigą? Vargu. Net liberalas Masiulis praras tik tą brendžio dėžutę su eurais, kurie bus grąžinti skolintojui, nes buvęs politikas jau nubaustas taip, kad didžiausiam priešui nelikėčiau.

„Drąsos kelias“, triukšmingai tiestas, liko be kelininkų. Gal žinote, kur dabar Vasiliauskas, vienas iš tų, kurių neverta net prisiminti.

Kai rašiau šį tekstą, dar nežinojau sensacingos naujienos: apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ balsų pirkimą Šilutėje „už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus“. Gali būti keliamas klausimas dėl visos partijos rezultatų pirmajame rinkimų ture panaikinimo, – sako VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Atsirado vilties, kad Seime bus daugiau ir tvarkos, ir teisingumo, nes neliks „Tvarkos ir teisingumo“? Partija nebus išmesta, nes taip būtų pasikėsinta į rinkėjų valią. Nukentės tik konkretūs nusikaltę politikai. Kol rinkėjams patinka Paksas, Gražulis ir Komskis, tol jie mus ir valdys.

Tačiau žiūrėkime  į priekį. Dabar – ne tik nuveiktų darbų, bet ir būsimų koalicijų metas. Nuo jų daug priklausys, kiek viščiukų suskaičiuosime po ketverių metų. Antroji rinkimų į Seimą dalis didelių staigmenų nežada, ir konservatoriai, ir žalieji valstiečiai turėtų būti vienodai stiprūs. Tačiau, jeigu pirmieji gerai pažįstami, maždaug žinome, ko iš jų galima tikėtis, tai antrieji, ypač jų lyderis naisietis milijonierius – dar neįminta mįslė. Ar jis tikrai toks, kokiu dedasi? Kokie jo tikrieji tikslai? Vakar LRT forume politikos specai ilgai dėliojo galimas koalicijas. Variantų daug, bet didžiausia tikimybė – konservatoriai, žalieji valstiečiai ir liberalai. Man susidarė įspūdis, kad politologai nesitiki gerų permainų, nes naujai išrinktiesiems ne žmonių gerovė rūpi. Buvo Valinskas, buvo Venckienė, dabar – Karbauskis. Beje, laidos vedėjas Jakilaitis kaskart vis labiau įžūlėja: pateikia klausimą, bet savo pastabomis trukdo į jį atsakyti. O išmintingasis Katkus taip varo greitakalbe, kad televizijos žiūrovui sunku sekti jo mintį. 

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Gyvename dienomis, kai Rusijos naikintuvai ir bombonešiai beveik (o kartais tikrai) pažeidinėja mūsų oro erdvę, kai į Karaliaučių jau atgabentos atominį ginklą gabenti galinčios raketos, kai Rusija kaltinama dėl nusikaltimų žmoniškumui, kai Latvijoje ir Estijoje rusai šaukiasi Putino pagalbo… Tokių „kai“ labai daug ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir mūsų namuose. Net dirbant išvien būtų sunku įveikti alkoholizmą, pražūtingą emigraciją, švietimo, sveikatos apsaugos netobulumus, korupcijos vėžį…

Pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės statyba Lietuvos pašonėje. Ar įmanoma ją sustabdyti? Kažkada R.Karbauskis priešinosi Visagino atominės elektrinės statybai, NATO, žemės pardavimui užsieniečiams. O dabar? Atominės elektrinės bent artimiausiais dešimtmečiais jau nepastatytumėm, bet galėtumėm nepirkti ir per Lietuvą nepraleisti ten pagamintos elektros energijos. Gerai, kad ir konservatoriai, ir valstiečiai šiuo gyvybiškai svarbiu reikalu, atrodo, sutaria. O kiti R.Karbauskio jaunystės paklydimai? Ar išsigydė? Šis oligarchas ir su juo einantys profesionalai politologams nekelia didelio pasitikėjimo. „Juk, kaip teigia, sutelkė įvairių sričių profesionalus, nors, išvertus į normalią kalbą, tai tėra žmonės, neturintys nei aiškios juos vienijančios idėjos, nei ilgalaikės Lietuvos plėtros vizijos, iš esmės nieko, dėl ko juos būtų galima vadinti politikos profesionalais“, – „Valstybėje“ rašo Eduardas Eigirdas.

Rinkėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį, naisietį ir milijonierių, prekiaujantį rusiškomis trąšomis ir kombainais, įvertino žymiai palankiau. Netrukus ims aiškėti, kas buvo teisus.

Rinkimų rezultatų skaičiavimo naktį mane nustebino televizijos ir radijo žurnalistai. Laimėtojams ir pralaimėjusiesiems jie pateikė įvairių patogių ir nepatogių klausimų, bet neteko girdėti, kad politikų būtų teiraujamasi, ar jie pritaria dabar vykdomai užsienio politikai? ar mato Rusijos keliamus pavojus? ar reikia remti Ukrainą? kokia kariuomenė mums būtų geriau – profesionalų ar šauktinių? kokios turėtų būti išlaidos gynybai? Ir t.t., ir t.t. Tarsi visi būtumėm vieningos nuomonės, tarsi gyventumėm saugiai, kaip meškos ausy. O juk  galime atsidurti meškos nasruose su visomis neišspręstomis problemomis!

Antrajame ture linkėčiau kuo didesnės sėkmės šioms minėtoms partijoms, kad jos vienos galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją. Ir socialdemokratai, o ypač liberalai joms tik trukdytų. Tačiau nelabai tikiu tokiu tandemu. Rinkimus pralaimėjusieji nenurims.

2016.10.14; 05:45

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“.

Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.

Continue reading „STT: Partijai „Tvarka ir teisingumas“ pateikti įtarimai“

grybauskaite_8-k

Tai, kas vyks­ta vi­są mė­ne­sį po rin­ki­mų, ver­ta me­ni­nio fil­mo, net­gi dau­gia­se­ri­ji­nio, su in­tri­go­mis, pa­pir­ki­nė­ji­mais, aša­ro­mis ir džiaugs­mais. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, at­ro­do, pa­si­ren­gu­si aiš­kiai kon­fron­ta­ci­jai su su­da­ry­ta nau­ją­ja val­dan­či­ą­ja ko­a­li­ci­ja. Pa­skir­ta­jam prem­je­rui A. But­ke­vi­čiui pa­rin­kus be­veik vi­sus mi­nist­rus, ji pa­reiš­kė, jog nė­ra ga­vu­si mi­nist­rų są­ra­šo, ku­riam ga­lė­tų pri­tar­ti.

Tai ji pa­da­rė ne ku­rio­je nors ofi­cia­lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ar ko­kia­me nors val­džios ren­gi­ny­je, bet lan­ky­da­ma­si sa­vo bu­vu­sio­je mo­kyk­lo­je.

Pa­klaus­ta, ar jau ga­vo kul­tū­ros mi­nist­ro kan­di­da­tū­rą, Pre­zi­den­tė nu­ta­rė apie A. But­ke­vi­čiaus for­muo­ja­mą ko­man­dą pa­si­sa­ky­ti pla­čiau. „Gal su­for­mu­luo­kim klau­si­mą taip: ar Pre­zi­den­tė ga­vo mi­nist­rų ka­bi­ne­to są­ra­šą, ku­riam pri­ta­ria? No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, to­kio ben­dro są­ra­šo ne­ga­vau. Ir to­dėl vi­siš­kai ne­svar­bu, ar kul­tū­ros, ar koks ki­toks mi­nist­ras. Kol kas dek­re­to pa­si­ra­šy­ti dėl Vy­riau­sy­bės sky­ri­mo ne­ga­liu tol, kol ne­gau­siu vi­sų kan­di­da­tū­rų, ku­rios yra su­de­rin­tos ir man tin­ka­mos. Ir apie tai ži­no ger­bia­ma­sis prem­je­ras“.

Continue reading „Konfrontacija“

vilmorus_gaidys_1

Ką Lietuvai žada 2012-ųjų metų Seimo rinkimai? Kokios partijos švęs pergalę, o kokios bus priverstos atsisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio?

Ar šie rinkimai bus skalsūs vadinamosioms nesisteminėms, naujai besikuriančioms partijoms?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą – čia pat. Bet rinkiminės kampanijos lyg ir nematyti. Kaip vertinate šių metų politinius ginčus, kokios partijos vertos pakliūti į Seimą? 2012-ųjų metų rinkiminė kampanija – rami, niekuo neišsiskirianti, gal net nuobodi?

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS: “Lietuvoje – pati tikriausia politinė sausra”“

albertas_kamiu

Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą.

Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albertas Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai.

Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Tačiau jis nubrėžė labai aiškias maišto ribas. Pasipriešinimas neturi būti pagiežingas. Maištas neturi virsti žmogaus teises ir laisves trypiančia revoliucija.

Continue reading „Kas beldžia į tavo duris“

atskirti

Nors jau skaičiuojame 22-uosius nepriklausomos Lietuvos metus, tačiau kažkas pas mus yra negerai.

Daug rašoma ir kalbama, kad Lietuva išsivaikščioja, nyksta, net prognozuojama, kad po kokių 50 metų didžiąją dalį sudarys ne lietuviai. Pavyzdžiui, Panevėžyje kasmet uždaroma po vieną vidurinę mokyklą. Kodėl taip yra? O gal geriau laikytis stručio politikos – įkišti galvą į smėlį ir negadinti nuotaikos… Neieškoma būdų, kaip išeiti iš tokios sudėtingos padėties. Kadaise klausėme Maskvos komandos, dabar šokame pagal Briuselio muziką.

Continue reading „Ar kas išdrįs sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje?“

zelvaras

Pastaruoju metu netyla ženklai, bylojantys apie politinę, moralinę krizę Lietuvoje. Moralinės krizės padarinius jau galima pamatyti ir plika akimi: prasigėrimas, emigracija dėl savo gerovės, savižudybės. Korupcija galima laikyti ir politine, ir moraline problema, kai kyšio davimas ir ėmimas yra tokie patys normalūs reiškiniai kaip ir nešvarūs rūbai, kuriuos reikia išsiskalbti, bet tame ypatingos ydos nematome. 

Politinės krizės tikrumu neleidžia abejoti ją žymintys ženklai: moraliai susikompromitavusios tradicinės politinės partijos, tokios kaip socdemai ir Tėvynės sąjunga – LKD. Tėvynės sąjungos koalicijos galimumas draugauti su „Tvarka ir teisingumu“ po visiems žinomo prezidentinio skandalo, matyt, kelia didelį kartėlį ir pyktį ištikimiausiems šios politinės jėgos rinkėjams. Ką jau kalbėt apie galėjusią būti potencialią jų sąjungą su LLRA.

Continue reading „Kodėl reikalinga tautinė partija?“