Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Estijos gynybos ministerija ketina patiekti Ukrainai prieštankinių ginklų, raketų „Javelin“ ir 122 milimetrų haubicų, bet prieš priimant galutinį sprendimą reikia gauti raketų kilmės šalies – JAV, taip pat buvusių haubicų savininkių – Suomijos ir Vokietijos sutikimą.
Tai ketvirtadienį portalui ERR pareiškė Gynybos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Peeteris Kuimetas.
Pasak jo, Estija teikia Ukrainai pagalbą nuo 2014 metų, kai Rusija užpuolė šią šalį, nusprendusią laikytis integracijos su Vakarais kurso.
„Mes padėjome rengti Ukrainos karo medikus, artileristus, specialiųjų būrių kovotojus, keitėmės su ja informacija“, – sakė P. Kuimetas. Dabar, kai Rusijos kariuomenė vėl telkiama prie Ukrainos sienos, Estija planuoja gerokai išplėsti savo pagalbą, pridūrė jis.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Vašingtonas, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasikalbės telefonu, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
Abiejų lyderių pokalbis vyks ruošiantis gyvam jųdviejų susitikimui kitą mėnesį. Skambučio metu jie aptars „virtinę įvairių temų“, nurodė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne, ir tai bus jau antrasis jų pokalbis per mažiau nei mėnesį.
„J. Bideno administracija tęsia intensyvią diplomatiją su savo Europos sąjungininkais ir partneriais bei konsultuojasi ir veikia koordinuotai, siekdama bendros pozicijos Rusijos karinio telkimo Ukrainos pasienyje atžvilgiu“, – sakoma atstovės trečiadienį išplatintame pranešime.
Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi dešimtis tūkstančių karių. Vakarai baiminasi 2014 metų įvykių pasikartojimo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir Ukrainos rytuose pratrūko kovos.
Siekdami galimo įtampos numalšinimo, aukšti JAV ir Rusijos pareigūnai sausio 10 dieną planuoja susitikti Ženevoje. Šis susitikimas vyks Rusijai pareikalavus JAV ir NATO saugumo garantijų.
JAV jau yra atmetusios kai kuriuos Rusijos prašymus, tačiau pareiškė ryžtą kalbėtis.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, gruodžio 25 d. (TASS-ELTA). Švedijos kariuomenės vadas generolas Micaelis Bydenas apibūdina saugumo situaciją regione kaip ypač rimtą dėl to, kad Rusija sutelkė savo pajėgas prie Ukrainos sienų. Augant įtampai, Švedija padidino kovinės parengties lygį, apie tai generolas sakė duodamas interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“, praneša TASS.
„Savo parengties lygį padidinome dėl susidariusios padėties. Ji rimta ir kelia susirūpinimą. Akivaizdu, kad dabar mes esame pasirengę veikti greičiau nei įprastai. Mes esame pasiruošę įvairiems tolesnės situacijos vystymosi scenarijams, įskaitant ir tokiam, kuris būtų prie mūsų sienų“, – sakė M. Bydenas.
Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūroje esančiai strategiškai svarbiai Gotlando salai. Švedijos parlamento sprendimu 2015 m. gynybos tikslais saloje buvo dislokuotos karinės pajėgos. 2020 m., dėl karinių Rusijos pratybų, pajėgos saloje buvo sustiprintos.
Kariuomenės vadas taip pat pareiškė, kad dėl įtampos Ukrainoje Švedija privalo imtis žingsnių užtikrinti saugumą, įskaitant Gotlando saloje ir Baltijos jūroje.
Generolas teigė, kad Švedija ne eskaluoja situaciją, o atvirkščiai, ją deeskaluoja demonstruodama, kad laikosi savo pozicijos.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija tęsia „nepagrįstą ir nepaaiškinamą“ karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, nepaisydama tarptautinės bendruomenės raginimų baigti eskaluoti konfliktą.
Remdamasis NATO žvalgybos šaltiniais, J. Stoltenbergas sakė, kad Rusija prie Ukrainos sienų atgabena „vis daugiau pajėgų – artilerijos, karių, kovinių tankų“.
Jis pridūrė, kad agresyvi Maskvos retorika dėl šios eskalacijos nesiliauja.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių-techninių priemonių“, skirtų atremti „nedraugiškus“ Vakarų šalių veiksmus dėl konflikto Ukrainoje.
V. Putinas jau kelias savaites kaltina JAV ir NATO įtampos prie Rusijos sienų kurstymu, tačiau tai yra pirmieji jo komentarai, kuriuose užsimenama apie galimą konflikto eskalaciją.
„Jei mūsų Vakarų kolegos toliau laikysis akivaizdžiai agresyvios pozicijos, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, – jis pareiškė per Gynybos ministerijos posėdį.
Rusija „griežtai reaguos į nedraugiškus veiksmus“, nurodė V. Putinas ir pridūrė norįs „pabrėžti, kad mes tam turime visas teises“.
Jungtinės Valstijos dar nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais, kad Maskva galimai planuoja įsiveržimą į Ukrainą, ir yra perspėjusios V. Putiną dėl precedento neturinčių sankcijų. Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus milžiniškas karines pajėgas.
Rusija neigia planuojanti įsiveržimą ir yra pareiškusi norinti JAV ir NATO saugumo garantijų. Praėjusią savaitę Maskva pristatė reikalavimus, kad NATO nepriimtų naujų narių ir buvusiose sovietinėse šalyse nekurtų karinių bazių.
Tačiau V. Putinas antradienį perspėjo, kad nepasitikės JAV saugumo garantijomis. „Mums reikia ilgalaikių, teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pareiškė V. Putinas, tačiau perspėjo, kad „mes negalime jomis pasitikėti“, nes „JAV lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos joms tampa nebeįdomios“.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pareigūnai pirmadienį buvusį prezidentą Petro Porošenką įvardijo įtariamuoju tyrime dėl išdavystės, kaltindami jį pagalba prorusiškiems separatistams parduodant Kijevui anglis.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais, jų nuomone, galėjo būti susijęs 56 metų politikas.
Valstybinis tyrimų biuras nurodė įtariantis P. Porošenką „išdavyste“ ir „teroristinių organizacijų“ veiklos rėmimu, turėdamas omenyje separatistus.
Būdamas prezidentu, 2014–2015 metais, P. Porošenka padėjo vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms parduoti Kijevui anglių už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (54 mln. JAV dolerių), sakoma biuro pranešime. P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Jei P. Porošenka būtų pripažinta kaltu, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
Anksčiau šiais metais įtariamaisiais šioje byloje taip pat buvo paskelbti Ukrainos prokremliškas parlamento narys ir buvęs energetikos ministras.
2019 metų balandį P. Porošenką per prezidento rinkimus sutriuškino humoristas Volodymyras Zelenskis, neturintis politinės patirties.
V. Zelenskis pažadėjo išnaikinti korupciją ir ištirti ankstesnės administracijos pareigūnus.
Nors būdamas prezidentu P. Porošenka priartino buvusią sovietinę šalį prie Vakarų, kritikai jį kaltina negebėjimu kovoti su korupcija ir skurdu.
Petro Porošenko ir Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Dabar, būdamas aukšto rango įstatymų leidėjas parlamente, kuriame dominuoja V. Zelenskio valdančioji partija, jis šios žinios iš karto nekomentavo.
Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas neigė bet kokius P. Porošenkos nusižengimus. Pasak jo, tai „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
P. Porošenka šiuo metu yra užsienyje, bet neketina „bėgti“ nuo Ukrainos teisėsaugos, pridūrė jis.
Nebesuprantu šiandieninio Pasaulio. Galite mane pravardžiuoti kaip tik norite, tačiau nebijau prisipažinti – nebesuvokiu, kur galėčiau rasti bent vieną padorią valstybę?
Praėjusiuose komentaruose daug dėmesio skyriau Amerikai. Šiame komentare žvilgtelėsiu į Didžiąją Britaniją. Gal ji – sąžininga ir principinga?
ELTA praneša štai ką: Jungtinė Karalystė ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. Iš tų įspėjimų kaip iš ožio – pieno. Bet tegul. Geriau tiek, negu visai nieko. Juolab kad JK premjeras Borisas Džonsonas (Johnsonas) energingai teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių. Ar jų ras – nežinia, greičiau neras. Bet tegul ieško. Juk reikia imituoti, jog dirbi. Reikia apsimesti, jog ieškoma išeičių. O JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as leidiniui „Spectator“ net priminė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“.
„Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – kalbėjo britų gynybos sekretorius.
Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Taip, meluoti – negražu. Bet juk Londonas gudrauja. Tiksliau tariant – meluoja. Ukraina nėra NATO narė. Tačiau oficialusis Londonas yra įsipareigojęs saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Jeigu Ukrainą užpuolė – ginkite ją visomis priemonėmis, taip pat ir jėga. Kodėl neprisimenate 1994-ųjų metų gruodžio 5-osios dienos, kai buvo pasirašytas garsusis Budapešto memorandumas? Kas jame brūkštelėta, pone gynybos sekretoriau? Ukrainos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos lyderiai saugos Ukrainos teritorinį vientisumą, jei Kijevas atsisakys branduolinės ginkluotės. Tą dokumentą nuo britų, beje, pasirašė premjeras Džonas Meidžoras (John Major), nuo JAV – prezidentas Bilas Klintonas (Clinton). Tad kodėl nesaugojate Ukrainos?
Man regis, Londonas ne tik išdavė Ukrainą, bet gėdingai slepia savo išdavystę. Jei Didžioji Britanija būtų padori valstybė, britų kariai drauge su amerikiečiais būtų permesti į Ukrainą dar tą pačią dieną, kai „žalieji žmogeliukai“ veržėsi į Krymą. Ar ne taip, pone gynybos sekretoriau? O gal Londonas viešai prisipažino atšaukiantis 1994-ųjų įsipareigojimus? Tuomet grąžinkite Ukrainai iš jos išviliotus branduolinius ginklus ir dar išmokėkite milijardines baudas su milžiniškais procentais už sulaužytus įsipareigojimus. Juk taip nutinka padorių kompanjonų draugijose, kai vienas iš sandorio atstovų sulaužo duotą žodį?
Neseniai BNS paskelbė Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidento Edvardo Lukaso (Edward Lucas) straipsnį „Kalbėtis su Rusija reikia, tačiau būtina turėti aiškų tikslą“. Ką šiose pastabose akcentavo britų politikos apžvalgininkas? Tekstas svarbus, nes svarstoma, kaip reaguoti į Kremliaus ultimatumus, jog NATO privalantis ne tik atsisakyti plėtros į Rytus, bet ir, vaizdžiai tariant, susitraukti iš savo gretų išmetant Baltijos šalis ir Lenkiją. Britas E. Lukasas retoriškai klausia, kodėl Sovietų Sąjungą garbinantis V. Putinas laužo Helsinkyje 1975-aisiais metais tos pačios SSRS pasirašytus susitarumus, bylojančius, jog sienos tarp valstybių gali būti keičiamos tik taikiu būdu, sutarus abiem pusėm. Gyvybiškai svarbus brito argumentas. Tačiau kodėl britų apžvalgininkas nė žodeliu neprisimena dar vieno svarbaus argumento – 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumo? Gėda prisipažinti, jog Londonas labai panašus į Kremlių: tiek vieni, tiek kiti nesilaiko savo įsipareigojimų. Tik vienas piktas, agresyvus, kandžiojasi, kitas – kaimynų šiandien neterorizuoja…
O dabar noriu pacituoti štai tokius žodžius: “Privalote suprasti, kad Vakarų politikai – pragmatikai, ir aš Jums garantuoju, kad dėl Lietuvos jie su atominį ir bakteriologinį ginklą turinčia Rusija nekariaus. Būtent todėl visų pirma reikia pasikliauti savo jėgomis ir neturėti iliuzijų – “mūsų tai nepalies” arba “Vakarai mums padės”. Gerai pažįstu Rusiją ir tuos, kurie dabar yra Kremliuje, ir aš Jums sakau: “Jus tai palies”. Aš šiek tiek pagyvenau Vakaruose, ir man pakako, kad suprasčiau: “Vakarai jums nepadės”.
Taip šių eilučių autoriui 2003-aisiais atsakė Londone prieglobstį gavęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas Aleksandras Litvinenka.
Aleksandras Litvinenka ligoninėje. Paskutinės gyvenimo dienos. AP, ELTA
Su Aleksandru Litvinenka nebuvau susitikęs. Tačiau jo kaip į Vakarus pabėgusio Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojo veikla susidomėjau tuomet, kai šis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas ėmė tvirtinti, jog gyvenamieji namai Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske 1999-ųjų rugsėjo mėnesį susprogdinti ne čečėnų, bet tuometinės Kremliaus vadovybės užsakymu, kad V. Putinas formaliai galėtų pradėti naują karinę kampaniją prieš čečėnus. O kai viena čečėniška internetinė svetainė 2003-aisiais metais paskelbė, jog Londone nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino keršto besislapstantis perbėgėlis A. Litvinenka viešai atsakinėja į jam elektroninio pašto pagalba atsiųstus klausimus, nedelsdamas nusiunčiau savuosius. Po kelerių valandų sulaukiau atsakymo, kuris paliko gilų įspūdį. A. Litvinenka tvirtino, jog, iškilus bėdai, Vakarai tokioms valstybėms kaip Lietuva nepadės. Tiksliau tariant, padės tik kalbomis, tik žodžiais.
A. Litvinenka atkreipė dėmesį dar į tokį argumentą: “Reikia suprasti, kad net įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo agresijos ir kišimosi į vidaus reikalus iš Rusijos pusės, jeigu pačioje Rusijoje situacija plėtosis pagal blogiausią variantą”.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
2006-ųjų metų lapkričio mėnesį A. Litvinenką Londone nunuodijo radioaktyviuoju poloniu (nebepriminsiu, kas yra šios žmogžudystės užsakovai; visi puikiai žinome). Labai atidžiai sekiau, kaip Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos ir teisėsauga narpliojo šią rezonansinę bylą. Iš Didžiosios Britanijos politikų tribūnų skambėjo daug grasinimų, perspėjimų, raginimų: Kremlius privalo būti griežtai nubaustas, turės patirti rimtų nemalonumų, britų Karalystė nedovanos tokio išpuolio…
Gražiai kalbėjo Londonas. Bet juk melavo. Apart kelių smulkių sankcijų iešmininkams britai nedrįso rimtai pamokyti pono V. Putino. Po bandymų Solsberyje 2018-aisiais metais nunuodyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarybų karininką Sergejų Skripalių, – vėl jokių rimtų pasekmių nepajuto nei V.Putinas, nei jo aplinka. Nors patikinimų, jog štai dabar Didžioji Britanija tikrai duos rimtą atkirtį, – vėl būta. Bet Londonas ir vėl melavo.
Štai kokie liūdni šiandien mano prisiminimai bei sugretinimai. Belieka viltis, jog A. Litvinenka vis tik klydo, pesimistiškai žvelgdamas į Vakarus…
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londonas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). „Mažai tikėtina“, kad Jungtinė Karalystė (JK) kartu su sąjungininkais Rusijos puolimo atveju nusiųstų į Ukrainą karių, žurnalui „Spectator“ sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as.
JK ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys šią savaitę įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. JK premjeras Borisas Johnsonas penktadienį teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių.
Tačiau B. Wallace’as „Spectator“ sakė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“. „Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – pridūrė jis.
Pasak B. Wallace’o, JK galėtų padėti Ukrainai „pajėgumų stiprinimu“, o labiausiai tikėtina atgrasymo priemonė yra „sunkių pasekmių“ grėsmė. Jis užsiminė apie galimybę atkirsti Rusiją nuo tarptautinio mokėjimų tinklo „Swift“.
Vakarų teigimu, Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi apie 100 tūkst. karių, tačiau kol kas nežinoma, ar šalies prezidentas Vladimiras Putinas yra priėmęs sprendimą dėl įsiveržimo.
„Nesame tikri, ar jis yra priėmęs sprendimą, tačiau jo veiksmai ir kovinė parengtis rodo, kad taip… Manau, kad visi turėtume sunerimti“, – teigė B. Wallace’as.
Nesuprantu tautiečių, kurie džiaugiasi JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskutiniuoju pokalbiu. Esą JAV prezidentas labai drąsiai ir aiškiai perspėjo Kremliaus valdovą, kokių skaudžių pasekmių jis sulauksiąs, jei dabar puls Ukrainą.
Pirma, Rusija turėjo būti kaip reikiant pamokyta dar 2008-aisiais, kai puolė Gruziją (Sakartvelą). Jei tuomet būtų deramai pakratyta už apykaklės, galbūt nebūtų buvę ir Krymo okupacijos 2014-aisiais metais. Bet net po 2014-aisiais prarasto Krymo oficialiąjam Vašingtonui užteko įžūlumo tik žodžiais, o ne konkrečiais darbais ištiesti Ukrainai pagalbos ranką. JAV nenoras rimtai ginti Ukrainos prieš septynerius – aštuonerius metus įžūlus jau vien dėl to, kad Vašingtonas 1991-aisiais įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Ukrainos atsisakymus disponuoti branduoliniu ginklu. Tokį įsipareigojimą pasirašė ne politinis ar finansinis sukčius. Jį pasirašė JAV prezidentas. Kaip Barakas Obama, Donaldas Trampas, o dabar ir ponas J. Bidenas drįsta pamiršti savo pirmtako įsipareigojimus? Demokratinė, civilizuota, teisinė valstybė tokių įsipareigojimų nepamiršta.
Dabar – 2021-ųjų pabaiga. Labai panašu į tai, kas klostėsi ir 2008-aisiais, ir 2014-aisiais. Daug skambių, gražių, viltingų patikinimų, bet kiek realių darbų? Vien tušti grasinimai įvesti naujas, dar griežtesnes sankcijas, nors jau net puikią atmintį turintys politologai, regis, painiojasi, kokios iš sankcijų tebegalioja, kurios sustabdytos, kurios pakeistos kiek kitais ekonominiais suvaržymais, kiek iš viso realiai nuo vakarietiškų apribojimų kenčia Rusijos įmonių ir politikų – šimtai tūkstančių ar tik kelios dešimtys.
Ką belieka daryti Vladimirui Putinui, matančiam išsigandusių vakariečių tūpčiojimus „vienas žingsnis į priekį, du – atgal“? Jei Vakarai bedančiai, nesugeba apginti net tų, kuriuos visąlaik ragino įsilieti į europietišką glėbį, kodėl Kremliui neatplėšus naujų teritorijų? V. Putino elgesys – logiškas. Jei chuliganui leidžiama siautėti, jis – siautėja.
Antra, iš kur ištraukėte, kad V. Putinas tikrai ruošiasi pulti visą Ukrainą? Taip tvirtina visa demokratų partijai (J. Bideno partija) simpatizuojanti amerikietiškoji žiniasklaida? Sutinku, V. Putinas tikrai turi tokių planų – paimti į savo rankas ne tik Rytų, bet ir Vakarų Ukrainą. Nesiginčiju, prie Ukrainos sienų tikrai dislokuota daug rusiškos kariuomenės. Bet ar jos užtenka plačiam puolimui? Kai kurie Vakarų leidiniai tvirtina, kad prie Ukrainos permesta maždaug 175 tūkst. rusų kariškių, kai kuriose karinėse apygardose centrinėje ir rytų Rusijoje pastebima nerimą keliančių sujudimų. Žodžiu, Rusijai tikrai nebus labai sunku per keletą savaičių patraukti Ukrainos pusėn gausesnių pajėgų.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA foto
Tačiau 175 tūkstančiai – tai ne tos karinės pajėgos, kurios galėtų įveikti Ukrainos kariuomenę, turinčią 255 tūkst. karių, 200 tūkst. rezervistų ir 400 tūkst. parako uosčiusių karo veteranų. Plačiam puolimui Rusija turėtų sutelkti bent pusę milijono kariškių. Be to, nereikia pamiršti, kaip V. Putinas okupavo Krymą. Tyliai, be triukšmo. V. Putino planų neperprato net JAV žvalgybos: tvirtino, jog neturi žinių, patvirtinančių Kremliaus ketinimų įsiveržti į pusiasalį, o po trijų parų Krymas buvo užgrobtas. Ši detalė – labai svarbi. Jei tikrai Rusija ruoštųsi pulti Ukrainą iki pat Kijevo, greičiausiai iki paskutinės akimirkos apie tai nežinotų nei Vakarų džeimsai bondai, gėdingai pražiopsoję Krymo okupaciją, nei mes – žurnalistai, politologai, ekspertai.
Trečia, įvardinkite bent vieną teigiamą aspektą, kodėl J. Bideno ir V. Putino paskutinįjį nuotolinį pokalbį derėtų vadinti Ukrainai sėkmingu? Jei J. Bidenas būtų padorus politikas, jis V. Putinui būtų pareiškęs – apie Ukrainos problemas šnekėsimės tik tuomet, kai pokalbyje dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Bet Ukrainos teritorinį vientisumą saugoti įsipareigojusios šalies prezidentas taip nepasielgė. Ukrainos likimą jis narpliojo apeidamas … Ukrainą (kokios garantijos, kad taip nebus pasielgta ir su Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija?).
Be to, J. Bidenas vis garsiau tvirtina, jog vienintelė galimybė taikiai sureguliuoti Kijevo ir Maskvos konfliktą – tai ukrainiečių pažadas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų. JAV prezidento manymu, oficialusis Kijevas privalo nusileisti Donbaso ir Luhansko separatistams suteikdamas jiems veto teisę. Tai, žinoma, reikštų Ukrainos kapituliaciją. Reikalauti, jog Ukraina laikytųsi Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta V. Putinas, – pati tikriausia Ukrainos išdavystė. Bet jei J. Bidenas Ženevoje prasitarė apie Minsko susitarimus tik Amerikos vardu, šiandien jis jau kalba neva visų NATO partnerių vardu. Apie tai, kada V. Putinas grąžins Krymą, – J. Bidenas nedrįso net prasižioti. O V. Putino apetitai – nuolat auga. Dabar jis jau reikalauja, kad Vakarai atitrauktų nuo Rusijos sienų NATO karius, duotų raštišką įsipareigojimą, jog NATO daugiau nebesiplės į Rytus, jog NATO į savo šeimą neprims Ukrainos. J. Bidenas klusniai prasitaria – šiuos Kremliaus priekaištus teks aptarti pačiu aukščiausiu lygiu.
Bideno ir Putino suokalbis
Tad kas iš tiesų dedasi Rytų fronte? Norint brėžti savas išvadas tėra viena išeitis – atidžiai perskaitytų kuo daugiau nuomonių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau lietuviškąja puse tenka vis labiau nusivilti. Štai Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas portalui delfi.lt tvirtina teigiamai vertinantis nuotolinį Bideno ir Putino pokalbį internetu. Esą Amerika stengiasi sudrausminti Kremlių ir demonstruoja solidarumą Ukrainai. Suprask, Rusija patirsianti labai daug politinių ir ekonominių nuostolių, jei puls Ukrainą. Pasak ministro A. Anušausko, ukrainiečiai nėra palikti „vienui vieni“, JAV, NATO ir Europos Sąjunga remia Ukrainą.
O va garsusis politikos ekspertas Andrėjus Ilarionovas (gyvena JAV) televizijai Feigin Live (Marko Feigino internetinis kanalas), įrodinėjo, jog paskutinysis J. Bideno ir V. Putino pokalbis jam primena 1938-ųjų Miuncheno suokalbį. Tuomet buvo paaukota dalis Čekoslovakijos viliantis, jog diktatoriui Adolfui Hitleriui to užteks. Dabar, pasak A. Ilarionovo, aukojama Ukraina. Jo įsitikinimu, triukšmas dėl Rusijos telkiamos ginkluotės prie Ukrainos tėra akių dūmimas. Susikukavusiam su V. Putinu ponui J. Bidenui tiesiog reikia fono: Rusija tuoj tuoj puls, prasidės didelis didelis karas, todėl jam belieka derėtis su V. Putinu bei įtikinėti Ukrainos valdžią sutikti su nuolaidoms dėl vadinamųjų Minsko susitarimų. Tik tuomet neva bus išvengta didelio bumbtelėjimo. Ukrainos prezidentas jau tarsi sutinka, kad „geriau bloga taika nei geras karas“. O ir V. Putinas, jei Donbaso ir Luhansko sritys turės politinę autonomiją, priklausančią tiesiogiai Kremliui, jei Amerika įsipareigos daugiau nebeplėsti NATO į Rytus, – atsitrauks ir taika pasaulyje vėl įsivyraus. Tuomet J. Bidenas galės girtis išgelbėjęs Pasaulį nuo didelio „žvanginimo ginklais“, todėl vertas ne tik susižavėjimo ir pagyrų, bet ir konkrečios Nobelio taikos premijos. Žodžiu, V. Putinas siekia išpešti kuo daugiau nuolaidų, leisiančių jam kaip tinkamam šeimininkauti buvusiose SSRS teritorijose, o J. Bidenui reikalinga garbė. Ir vienam, ir kitam nusispjaut į ukrainiečių tautos kančias. Ir vienam, ir kitam tiesa ir teisingumas – nė motais. Maždaug taip pusantros valandos trukmės diskusijoje savo pastebėjimus dėliojo A. Ilarionovas.
Andrėjus Ilarionovas kalba Marko Feigino laidoje Feigin Live
Kritiškas A.Ilarionovo komentaras šių eilučių autoriui atrodo įtikinamesnis nei balsai tų, kurie giria Ameriką už drąsą ir principingumą. Man regis, neteisinga manyti, esą be atsitraukimų, nuolaidų ir paaukotos Ukrainos V. Putino neįmanoma pažaboti. Jei Vakarai nesielgtų kaip ištižę impotentai, jei imtų rimtai spausti V. Putiną, tai ir sutramdytų. Tereikia pradėt tramdyti.
Taigi kol kas širdyje – nusivylimas, kad JAV vadovaujama NATO vis dar nesugeba pastatyti į vietą kaimynines šalis puldinėjančio V. Putino. Ištisus trylika metų šokame pagal Kremliaus diktatoriaus, manančio, jog Sovietų Sąjungos griūtis – didelė katastrofa, dūdelę. Mums, vakariečiams, turėtų būti velniškai gėda.
Amerikoje leidžiamas JAV lietuvių laikraštis Draugas.org
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Joe Bidenu, šią savaitę kalbėjusiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išgirdo patikinimą, kad jokie su Lietuva ir kitomis Europos rytinio regiono šalimis susiję sprendimai be jų žinios nebus priimti.
„Nieko apie jus be jūsų“, – JAV prezidento žodžius citavo Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Pirmiausiai išklausėme prezidento J. Bideno išklotinės apie jo pokalbį su V. Putinu. Prezidentas J. Bidenas užtikrino, kad kalboje su V. Putinu leido labai jam aiškiai suprasti, kad jeigu bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai Ukrainoje, tai Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, kurias JAV taip pat koordinuos su Europos partnerėmis“, – žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė prezidento patarėja.
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, tai buvo pasakyta, jog, jeigu gražų posakį panaudoti, tai nieko apie jus be jūsų. Kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas J. Baidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp NATO narių ir taip pat papildomi pajėgumai“ , – atkreipė dėmesį ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Skaisgirytė teigė, kad nors pokalbio metu nebuvo įvardinta, kur konkrečiai papildomi pajėgumai galėtų būti pasiųsti, tačiau, pasak jos, galima suprasti, kad jie galėtų būti pasiųsti rytiniame NATO flange. Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, pokalbio metu buvo aptarta ir Ukrainos situacija, taip pat neraminanti Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nepriimtinos jokios raudonosios linijos Ukrainos atžvilgiu, Ukraina turi teisę pati spręsti savo ateitį, na o santykį su NATO taip pat kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir J. Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – teigė A. Skaisgirytė.
Joe Bidenas šypsosi. EPA – ELTA foto
Maskva, gruodžio 7 d. (dpa-AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV lyderio Joe Bideno virtualus viršūnių susitikimas, kuriame turėjo būti aptariama auganti įtampa Ukrainos konflikte, Baltųjų rūmų ir Kremliaus duomenimis, truko tik kiek daugiau nei dvi valandas.
Kremlius prieš tai teigė, kad dėl daugybės konfliktinių temų prezidentų pokalbis gali būti labai ilgas. Apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
„Būkite pasveikintas, pone prezidente“, – sakė V. Putinas trumpame vaizdo įraše, kurį Kremlius paskelbė pokalbio pradžioje. J. Bidenas pareiškė, kad „gera“ jį matyti. Jis tikįs, kad kitas susitikimas vėl galės vykti asmeniškai.
Kremliaus duomenimis, V. Putinas ir J. Bidenas kalbėjosi ypač apsaugotu ir nuo pasiklausymų saugiu ryšiu. Susitikime, kuris prasidėjo netrukus po 17.00 val. Lietuvos laiku, turėjo būti kalbama ir apie galimas abipuses Rusijos ir NATO saugumo garantijas. V. Putinas neseniai paragino Vakarų gynybinį aljansą nutraukti plėtrą į rytus ir pareikalavo raštiškų to garantijų. Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
JAV kaltina Rusiją telkiant karius netoli sienos su Ukraina. Vakarai baiminasi Rusijos invazijos į buvusią sovietinę respubliką. Maskva tokius planus neigia.
Po pokalbio su V. Putinu J. Bidenas turėtų pasikalbėti su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu, sakoma pranešime.
Diena anksčiau sąjungininkai susitarė palaikyti glaudžius ryšius, siekiant parengti koordinuotą ir visapusišką atsaką į Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Kijevas, gruodžio 2 d. (ELTA). Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, pranešęs apie savo ketinimą apsilankyti Kryme, „sudegino tiltus“ santykiuose su Kijevu. Tai interviu Latvijos leidiniui „Sargs.lv“, paskelbtame ketvirtadienį Ukrainos ambasados Rygoje tinklalapyje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai nedidelė, bet labai svarbi kur kas didesnio paveikslo detalė. Ką galima šitaip pasekti? Šiuo pareiškimu A. Lukašenka iš esmės sudegino visus tiltus santykiuose su Ukraina, padarė Baltarusiją Ukrainai priešiška šalimi“, – sakė ministras.
Anksčiau A. Lukašenka pareiškė ketinąs apsilankyti Rusijos aneksuotame Kryme kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, minėdami 30 metų, kai Lietuva ir Lenkija pripažino atkurtą Ukrainos nepriklausomybę, pakartojo savo ryžtą išlaikyti ir plėtoti glaudžią partnerystę „Liublino trikampio” formatu.
Prezidentai trišaliame pareiškime išsakė savo ryžtą toliau plėtoti strateginę Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetikos ir kitose srityse.
„Ukrainos nepriklausomybės paskelbimas ir pripažinimas prieš 30 metų tapo svarbiu įvykiu kelyje į visavertį Europos susivienijimą, o šiandieninės aktualijos tik dar labiau suartina mūsų valstybes ir visą Europą”, – Lietuvos vadovą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas, kalbėdamas su Lenkijos ir Ukrainos vadovais, pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu susiduria su itin dideliais iššūkiais: konfliktu Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija, agresyvia Rusijos politika, kariuomenės telkimu ties siena bei būtinybe tęsti reformas sudėtingomis sąlygomis, todėl Lietuva remia Ukrainos suverenų pasirinkimą ir europines aspiracijas, kurios šiandien yra kaip niekada svarbios.
Prezidentai taip pat aptarė Minsko režimo hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. G. Nausėda pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkija, kuriai šiandien tenka didžiausias hibridinės atakos krūvis.
G. Nausėda pažymėjo, kad turime išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
„Turime kalbėti tiesiai – be tiesioginių derybų su Rusija mums karo užbaigti nepavyks“, – per metinį kreipimąsi į šalies įstatymų leidėjus teigė V. Zelenskis.
Jis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Užsienio reikalų ministerija Kijeve pareiškė, kad Rusija prie Ukrainos sienų, Kryme ir separatistų po pastarojo pusiasalio aneksijos 2014 m. okupuotuose dviejuose Ukrainos regionuose yra sutelkusi 115 tūkst. karių. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
„Būkime atviri, karas Donbase tęsiasi jau aštuonerius metus. Praėjo aštuoneri metai nuo to, kai Rusija aneksavo Krymą, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. – Turime kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią kariuomenę.“
Savo kreipimesi V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus likti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kijevas kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis jau kurį laiką kaltina Rusiją remiant separatistus, tačiau Maskva tai neigia. Karinis konfliktas iki šiol jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ Ukrainos konfliktą rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir skraidindami bombonešius prie Rusijos sienų. Tuo metu JAV kaltina Maskvą dėl karių telkimo netoli Ukrainos.
„(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui mirtinus modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas. Kalbėdamas Užsienio reikalų ministerijai jis teigė, kad Vakarų bombonešiai skraido „už 20 km nuo mūsų sienos“.
Kijevas, lapkričio 17 d. (ELTA). Didžioji Britanija, nusiųsdama į Kijevą gynybos ministrą Beną Wallace‘ą ir suteikdama karinę pagalbą, demonstruoja savo paramą Ukrainai konflikte su Rusija, rašo agentūra „Reuters“.
Po susitikimo su svečiu antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino pagrindų sutartį, kuria britai skirs lėšų kariniam laivynui apginkluoti. „Jungtinė Karalystė yra pagrindinė mūsų partnerė stiprinant Ukrainos karinį laivyną“, – pareiškė prezidentas.
Planuojama įsigyti raketų, statyti raketinius laivus ir karinio laivyno bazę prie Azovo jūros.
Ukraina ir NATO yra sunerimusios dėl Rusijos dalinių dislokavimo pasienyje. „Mes matome reikšmingą, didelį dalinių telkimą Rusijos pusėje“, – pirmadienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Penktadienį Rusija atmetė būgštavimus, kad gali pulti Ukrainą.
Ukrainoje šimtai žmonių dalyvavo mitinge prieš skiepus. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei tūkstantis žmonių trečiadienį Kijevo centre protestavo prieš Ukrainoje vykdomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir naujus apribojimus, kurie buvo įvesti siekiant sustabdyti infekcijų antplūdį.
Ukraina neseniai pranešė apie rekordinį kasdienį koronaviruso atvejų ir mirčių skaičių, tik 20 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Protestuotojai susirinko prie parlamento rūmų sostinėje Kijeve, prieš tai jie trumpam blokavo eismą miesto centre. Lyjant lietui jie laikė plakatus su užrašais „Skiepijimui ne“, „Medicininiams eksperimentams ne, saugokime mūsų vaikus“. Kai kurie turėjo plakatus, kuriuose buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, apsuptas švirkštų.
„Nenoriu būti paskiepyta vakcina, kuri buvo sukurta paskubomis, ji man nekelia jokio pasitikėjimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų pensininkė Natalija Golubcova. Kita protestuotoja, 50 metų Olena Makovyk, vadino vakcinaciją „medicininiu eksperimentu“. „Mes nesame narkomanai, kad save badytume kas šešis mėnesius!“, – sakė pardavėja dirbanti O. Makovyk. Buvo gausu policijos, bet apsieita be susirėmimų.
Buvusi sovietinė šalis trečiadienį pranešė apie 720 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje po JAV ir Rusijos. Praėjusią savaitę naujų kasdienių atvejų skaičius pasiekė pandemijos rekordą – 26 870, o trečiadienį jų buvo daugiau nei 23 tūkstančiai.
Iš pradžių Ukrainai vakcinų trūko, o dabar Ukraina turi tris galimybes: „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir Kinijoje pagamintą „CoronaVac“, bet jai sunkiai sekasi įtikinti ukrainiečius skiepytis.
Dėl naujų suvaržymų, reikalaujančių būti pasiskiepijus norint patekti į viešas vietas smarkiai paveiktose vietose, žmonės ėmė plūsti į skiepijimo centrus. Šiuo metu kasdien pasiskiepija daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
Ukrainoje užregistruota daugiau nei 2,9 milijono koronaviruso atvejų ir 69 tūkst. mirčių.
Kur važiuoja šie rusų tankai
Kijevas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Ukraina paneigė pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą prie savo sienų. Prie sienos nepastabėta „papildomo rusų dalinių dislokavimo“, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Kremlius, reaguodamas į atitinkamą „The Washington Post“ pranešimą ir internete paskelbtus vaizdo įrašus, antradienį pareiškė, jog nereikėtų „gaišti laiko“ dėl „menkaverčių“ pranešimų.
„The Washington Post“ rašė, kad JAV vyriausybės atstovai yra sunerimę dėl Rusijos karinių dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti kariniai traukiniai ir tankus bei raketas gabenančios vilkikų kolonos Rusijos pietvakariuose.
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad JAV gynybos departamentas tikrina pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina. Pentagonas esą įdėmiai seka situaciją regione.
„Mums žinomi vieši pranešimai apie neįprastą rusų karinį aktyvumą netoli Ukrainos“, – teigė J. Kirby‘is. Vašingtonas šiuo klausimu palaiko kontaktą su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis.
Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad paskelbti vaizdo įrašai gali būti „specialių informacinių ir psichologinių veiksmų objektas“. Juose buvo matyti planuotas dalinių judėjimas po Rusijos karinių pratybų. The Washington post leidinio būstinė
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškiai nepaneigė tariamo dalinių judėjimo. „Mūsų karinės technikos ir dalinių judėjimas yra vien mūsų reikalas“, – sakė jis. Rusija „niekada niekam negrasino“. Kartu D. Peskovas kritikavo „ekspansines ir agresyvias tendencijas“ prie Rusijos teritorijos, „ypač iš NATO pusės“.
Kovą Rusija netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Krymo pusiasalyje sutelkė tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinio laivyno laivų ir karinių lėktuvų. Tai pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali įžengti į Ukrainą. Po kelių savaičių Maskva pareiškė, kad tariami manevrai baigti ir vėl atitraukė kareivius.
Ukrainos kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su prorusiškas separatistais šalies rytuose. Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus, Maskva tai neigia.
Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas: Briuselis žada Kijevui paramą energetinio saugumo srityje
Kijevas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Bendrame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą energetinio saugumo srityje. Kartu su ukrainiečių ekspertais, be kita ko, ieškoma galimybių padidinti naftos tiekimo pajėgumus iš ES, spaudos konferencijoje antradienį Kijeve sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dėl didelės įtampos Ukraina nuo 2015 metų neperka gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos, o daro tai per tarpininkus, pirmiausiai – iš Slovakijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 23-iojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo gyrė virtinę pasirašytų susitarimų, įskaitant dėl bendros oro erdvės. Kijevas tikisi, kad tai leis vykdyti daugiau skydžių į ES valstybes. V. Zelenskis taip pat patvirtino Ukrainos siekį įstoti į ES.
Dar viena pokalbių, kuriuose dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, tema buvo situacija Rytų Ukrainos konflikto teritorijoje. V. Zelenskis dėl nepasiekiamos pažangos įgyvendinant taikos planą dar kartą apkaltino Rusiją. U. von der Leyen paragino Maskvą, „kaip konflikto šaliai prisiimti atsakomybę“.
Per mūšius tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijai ištikimų separatistų pastaraisiais metais žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai pasiektas taikos planas yra įšaldytas. Tačiau Rusija nuo 2014 metų vykstančiame konflikte laiko save tik tarpininke ir visą kaltę verčia Ukrainai.
Oligarchai – galinga jėga
Ketvirtadienį Kijeve šalies parlamentas aiškia daugumą priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo siekiama apriboti politinę ir ekonominę Ukrainos oligarchų įtaką.
Teisės aktas numato sukurti vadinamąjį oligarchų registrą. Per ateinančius 10 metų sąraše esantiems asmenims nebebus leidžiama finansiškai remti politinių partijų, dalyvauti privatizavime, jie privalės atskleisti savo turtą.
Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba, kurią tiesiogiai skiria prezidentas, turi nustatyti, kas nusipelno būti įtrauktas į oligarchų registrą.
Daugeliui tai kelia nerimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pasinaudojo taryba, kad užblokuotų opozicines televizijos stotis ir svetaines. Oponentai kaltina jį bandymu išvalyti žiniasklaidos kraštovaizdį ir pašalinti galimus varžovus prieš vėl kandidatuojant į prezidentus 2024 metais.
Prieš priimant įstatymo projektą parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova raštu perspėjo narius, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai.
Parlamento pirmininkas Dmytro Razumkovas norėjo, kad įstatymo projektą išnagrinėtų Venecijos komisija, teikianti valstybėms nepriklausomas konsultacijas dėl siūlomų teisės aktų. Nepaisant to, kad Venecijos komisija gruodį sutiko peržiūrėti įstatymą, V. Zelenskio parlamentinė frakcija nusprendė surengti balsavimą.
