Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino įstatymą, kuriuo remiantis, ukrainiečių kalbai suteikiamas specialus statusas. Pagal įstatymą, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, informuoja „Reuters“.

Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės rusakalbių mažumos pasipriešinimo. Jų manymu, įstatymas yra diskriminuojantis. 

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė pasirašysiąs įstatymą. Birželį P. Porošenka užleis prezidento postą naujam išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

„Ukrainiečių kalba yra mūsų žmonių, mūsų valstybės ir tautos simbolis“, – po parlamento balsavimo feisbuke rašė P. Porošenka.

Šis įstatymas įpareigoja visus šalies piliečius mokėti ukrainiečių kalbą, ir jos vartojimas privalomas valstybės tarnautojams, kariams, gydytojams ir mokytojams.

Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos kalbos klausimas tapo itin jautrus Ukrainoje, kur didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis.

Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 05:30

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Ukrainą dėl įstatymo, kuriuo siekiama Ukrainoje padidinti ukrainiečių kalbos vartojimą.

Remiantis įstatymu, kurį ketvirtadienį patvirtino Ukrainos Aukščiausioji Rada, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms, žiniasklaidai ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.

Tai reiškia, kad nuo šiol visi Ukrainos piliečiai bus įpareigoti visose visuomenės gyvenimo srityse vartoti ukrainiečių kalbą. Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės Ukrainos rusakalbių mažumos pasipriešinimo. 

„Tai gėdingas įstatymas, daugiau nėra kaip pavadinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pavadino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

„Šis sprendimas tik pagilins susiskaldymą Ukrainos visuomenėje (…)“, – sakė atstovė ir pridūrė, kad įstatymas reiškia „visišką ir privalomą šalies ukrainizaciją“.

Kaip teigiama, Ukrainos rytai ir pietūs pirmiausia yra rusakalbiai. Šalies vakaruose taip pat gyvena gana didelės etninių vengrų ir rumunų mažumos. 

Ukrainoje didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis. Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.

Analitikų teigimu, tai sukels sunkumų ir naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris viešuose renginiuose dažnai kalba rusiškai. 

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir Ukrainos santykius temdo nauji nesutarimai. Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį separatistų kontroliuojamuose regionuose Rytų Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bus lengviau gauti rusiškus pasus.
 
2019.04.26; 06:10
kijevas_riauses_2

2012 m. liepos 3 d. Ukrainos Aukčiausioji Rada priėmė prieštaringai vertinamą Valstybinės kalbos politikos principų įstatymą, kuriuo nustatomos galimybės šalies regionuose šalia ukrainiečių valstybinės kalbos vartoti ir rusų.

Ukrainos opozijos nuomone, šis teisės aktas pažeidžia Ukrainos Konstitucijos 84 straipsnį ir Aukščiausiosios Rados darbo reglamentą, todėl opozicijos lyderiai kreipėsi į Vladimirą Litviną, prašydami nepasirašyti šio dokumento.

Politologo Vladimiras Fesenko nuomone, šį įsakymą prezidentas Viktoras Janukovyčius gali pasirašyti, tačiau Konstitucinis Teismas jį greičiausiai atšauks.

Continue reading „Ukrainos sostinėje – kruvinos riaušės dėl valstybinės kalbos statuso“

ukraina-pestynes

Ukrainos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27-ių Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai.

Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai. Šioms kalboms bus suteiktas oficialus regioninis statusas. Rusų kalba yra paplitusi didelėje Ukrainos dalyje, ypač rytuose, Krymo pusiasalyje ir sostinėje Kijeve.

Continue reading „Ukrainos parlamentas vis tik pritarė rusų kalbos įstatymo projektui“

ukraina

47 proc. Ukrainos gyventojų nori, kad rusų kalbos statusas jų šalyje būtų paaukštintas, o 49 proc. norėtų, kad jos statusas būtų pažemintas arba liktų toks pats, rodo apklausa, kurią atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas.

28 proc. ukrainiečių mano, kad rusų kalbai reikia suteikti valstybinės kabos statusą; 27 proc. respondentų norėtų, kad ukrainiečių ir rusų kalbos turėtų vienodą valstybinės kalbos statusą; 19 proc. sakė, kad „ukrainiečių kalba turėtų būti valstybinė, o rusų kalba turėtų būti naudojama kaip oficiali vietos kalba tose vietovėse, kur to nori gyventojų dauguma“.

Continue reading „Net 28 proc. ukrainiečių neprieštarautų, jei rusų kalba būtų paskelbta valstybine“