Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
 
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
 
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
 
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
 
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinis išskirtinis šiuolaikinės tautos bruožas yra gimtoji kalba. Ne nosies ar akių forma, ne plaukų ar odos spalva, ne religija, ne vietiniai papročiai. Netrukus į Lietuvą žada atvykti Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, kurio gimtoji kalba – rusų, tačiau nors sunkiai, bet ukrainietiškai jis kalba.

Pasidžiaukime. 2020 metais Ukrainoje nebus nei vienos rusakalbės mokyklos. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „theБабель“

https://thebabel.com.ua/texts/37170-nastupnogo-roku-vsi-rosiyskomovni-shkoli-pereydut-na-ukrajinsku-movu-vikladannya-poyasnyuyemo-yak-ce-bude

2020 metų rugsėjį visos Ukrainos vidurinės mokyklos privalo pereiti prie dėstymo ukrainiečių kalba.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis šiemet, palyginus su 2014 metais rusakalbių mokyklų skaičius sumažėjo trissyk – buvo 621, tapo 194 (iš jų 43 – privačios). Daugiausiai tokių mokyklų išlieka Charkovo srityje (66), Zaporožės (35), Odesos (34) ir Dniepropetrovsko (31) srityse.

Žinoma, gimtąja kuri nors kalba tampa ne savarankiškai ją studijuojant, net ne mokyklose žinias ta kalba įgyjant. Ji tokia tampa tik su motinos pienu. Praeis dar nemažai laiko, kol visų ukrainiečių gimtąja taps ukrainiečių kalba.

Myliu Ukrainą

Labai liūdna mokyklų kalbinė padėtis yra Baltarusijoje. Baltarusių patriotams kol kas belieka pavydėti Ukrainos kolegoms.

Praėjusių metų vasarį spaudos konferencijoje Minske Švietimo ministerijos Bendrojo vidurinio, ikimokyklinio ir specialaus išsilavinimo valdybos vyriausioji specialistė Irina Bulavkina pranešė, kad Švietimo ministerija žino nepakankamo mokyklų su dėstomąja baltarusių kalba miestuose skaičiaus problemą. Jos žodžiais, šalyje veikia 2845 bendrojo vidurinio išsilavinimo mokyklos, iš kurių 1325 (46,6%) mokymas vyksta baltarusių kalba. „Tokių baltarusiškų mokyklų skaičius didelis, tačiau jos daugiausiai veikia kaimo vietovėse. Mes turime vidurinio išsilavinimo su dėstoma baltarusių kalba mokyklų steigimo sričių centruose, miestuose, kurių skaičius nežymus, problemą“, – sakė pareigūnė.

Ji pažymėjo, kad Baltarusijoje veikia įstatymas, pagal kurį tėvai gali pasirinkti, į kokią mokyklą leisti savo vaiką. „Mes atkreipiame tėvų dėmesį, kad jie turi teisę pateikti pareiškimą, nurodant baltarusių kalbą, kaip dėstomąją“, – sakė ji.

https://news.tut.by/society/581852.html

Galima padaryti liūdną išvadą, kad dauguma miestų gyventojų – tėvų jau nesieja Baltarusijos ateities su baltarusių kalba, net ir turėdama šalia savęs puikų Ukrainos pavyzdį.

Taip jau atsitiko, kad 2000 m. teko išklausyti  Saugumo studijų kursą vadovaujantiems darbuotojams Džordžo Maršalo Europos Centre Vokietijoje (Garmisch-Partenkirchen‘e netoli Miuncheno ir sienos su Austrija) su pažintinėmis išvykomis į JAV ir NATO gynybos būstines Pentagone, Briuselyje ir Berlyne.

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Studentų“ kontingentas buvo labai margas. Daugumą sudarė Rytų Europos valstybių piliečiai, atstovaujantys demokratines idėjas.

Susidraugavau su viena ukrainiete ir viena baltaruse. Kadangi tuometiniame Seimo Informacijos ir analizės skyriuje šalia kitų užduočių „kuravau“ Ukrainą ir Baltarusiją, tai teko pramokti skaityti ir klausyti ukrainietiškai ir baltarusiškai. Atsitiktinai tapau tų dviejų merginų gana ilgo pokalbio liudininku. Kiekviena iš jų kalbėjo savo kalba ir puikiai viena kitą suprato. Pagalvojau, vargu ar taip susišnekėtų jos su ruse, nemokančia jų kalbos.

Neretai mūsų žiniasklaidoje priekaištaujama mūsų užsienio politikos formuotojams ir vykdytojams, kad jie deda per mažai pastangų „traukiant Baltarusiją už ausų“ iš Rusijos liūno, stipriau remiant opoziciją, kokia maža ji bebūtų, Aleksandrui Lukašenkai. Tik ką jau kalbėti apie mus, jei ir Ukrainoje, tikrai broliškoje Baltarusijai bent jau kalbiniu požiūriu, aš nematau, nors seku įvykius joje, pastangų tai daryti.

Gal, sakau, bendromis jėgomis?

2019.11.25; 06:00

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino įstatymą, kuriuo remiantis, ukrainiečių kalbai suteikiamas specialus statusas. Pagal įstatymą, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, informuoja „Reuters“.

Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės rusakalbių mažumos pasipriešinimo. Jų manymu, įstatymas yra diskriminuojantis. 

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė pasirašysiąs įstatymą. Birželį P. Porošenka užleis prezidento postą naujam išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

„Ukrainiečių kalba yra mūsų žmonių, mūsų valstybės ir tautos simbolis“, – po parlamento balsavimo feisbuke rašė P. Porošenka.

Šis įstatymas įpareigoja visus šalies piliečius mokėti ukrainiečių kalbą, ir jos vartojimas privalomas valstybės tarnautojams, kariams, gydytojams ir mokytojams.

Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos kalbos klausimas tapo itin jautrus Ukrainoje, kur didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis.

Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 05:30

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Ukrainą dėl įstatymo, kuriuo siekiama Ukrainoje padidinti ukrainiečių kalbos vartojimą.

Remiantis įstatymu, kurį ketvirtadienį patvirtino Ukrainos Aukščiausioji Rada, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms, žiniasklaidai ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.

Tai reiškia, kad nuo šiol visi Ukrainos piliečiai bus įpareigoti visose visuomenės gyvenimo srityse vartoti ukrainiečių kalbą. Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės Ukrainos rusakalbių mažumos pasipriešinimo. 

„Tai gėdingas įstatymas, daugiau nėra kaip pavadinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pavadino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

„Šis sprendimas tik pagilins susiskaldymą Ukrainos visuomenėje (…)“, – sakė atstovė ir pridūrė, kad įstatymas reiškia „visišką ir privalomą šalies ukrainizaciją“.

Kaip teigiama, Ukrainos rytai ir pietūs pirmiausia yra rusakalbiai. Šalies vakaruose taip pat gyvena gana didelės etninių vengrų ir rumunų mažumos. 

Ukrainoje didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis. Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.

Analitikų teigimu, tai sukels sunkumų ir naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris viešuose renginiuose dažnai kalba rusiškai. 

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir Ukrainos santykius temdo nauji nesutarimai. Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį separatistų kontroliuojamuose regionuose Rytų Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bus lengviau gauti rusiškus pasus.
 
2019.04.26; 06:10
kijevas_riauses_2

2012 m. liepos 3 d. Ukrainos Aukčiausioji Rada priėmė prieštaringai vertinamą Valstybinės kalbos politikos principų įstatymą, kuriuo nustatomos galimybės šalies regionuose šalia ukrainiečių valstybinės kalbos vartoti ir rusų.

Ukrainos opozijos nuomone, šis teisės aktas pažeidžia Ukrainos Konstitucijos 84 straipsnį ir Aukščiausiosios Rados darbo reglamentą, todėl opozicijos lyderiai kreipėsi į Vladimirą Litviną, prašydami nepasirašyti šio dokumento.

Politologo Vladimiras Fesenko nuomone, šį įsakymą prezidentas Viktoras Janukovyčius gali pasirašyti, tačiau Konstitucinis Teismas jį greičiausiai atšauks.

Continue reading „Ukrainos sostinėje – kruvinos riaušės dėl valstybinės kalbos statuso“

ukraina-pestynes

Ukrainos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27-ių Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai.

Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai. Šioms kalboms bus suteiktas oficialus regioninis statusas. Rusų kalba yra paplitusi didelėje Ukrainos dalyje, ypač rytuose, Krymo pusiasalyje ir sostinėje Kijeve.

Continue reading „Ukrainos parlamentas vis tik pritarė rusų kalbos įstatymo projektui“

ukraina

47 proc. Ukrainos gyventojų nori, kad rusų kalbos statusas jų šalyje būtų paaukštintas, o 49 proc. norėtų, kad jos statusas būtų pažemintas arba liktų toks pats, rodo apklausa, kurią atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas.

28 proc. ukrainiečių mano, kad rusų kalbai reikia suteikti valstybinės kabos statusą; 27 proc. respondentų norėtų, kad ukrainiečių ir rusų kalbos turėtų vienodą valstybinės kalbos statusą; 19 proc. sakė, kad „ukrainiečių kalba turėtų būti valstybinė, o rusų kalba turėtų būti naudojama kaip oficiali vietos kalba tose vietovėse, kur to nori gyventojų dauguma“.

Continue reading „Net 28 proc. ukrainiečių neprieštarautų, jei rusų kalba būtų paskelbta valstybine“