Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 14 d. (ELTA). Rusija siūlo Ukrainai ne taikos derybas, o kelia ultimatumus, tikėdamasi operatyvinės pauzės, kuri jai leistų pergrupuoti savo kariuomenę ir įsitvirtinti užgrobtoje teritorijoje.
Tai interviu Austrijos laikraščiui „Der Standard“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Tai, ką siūlo Rusija, yra ultimatumas. Jie nori ugnies nutraukimo, bet patys tuo metu įsitvirtina užgrobtoje teritorijoje. Visi oficialūs Rusijos asmenys, įskaitant užsienio reikalų ministrą, kalba ne apie derybas, o apie operatyvinę pauzę persigrupavimui ir (jėgų) papildymui“, – sakė M. Podoliakas.
Komentuodamas diplomatines priemones, patarėjas teigė, kad iš tikrųjų „nėra jokio konflikto, kurį reikia sureguliuoti, o yra invazija ir teritorijos aneksija, kurios turi būti nutrauktos“.
Anot M. Podoliako, prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai davė suprasti, ką Ukrainai reiškia taikos derybos: Rusija turi išvesti visą savo kariuomenę iš Ukrainos, taip pat ir iš Krymo. „Tada bus galima pradėti svarstyti, ką mes manome, ką jie mano ir kiek jie turi sumokėti kompensacijos. Tada bus galima kalbėti apie taiką po karo“, – pabrėžė jis.
Anot M. Podoliako, po Chersono išvadavimo Ukraina „neturi jokio pagrindo ir galimybių stabdyti puolimą“.
„Jeigu Ukraina jį sustabdys, tai Rusija išnaudos šį laiką, kad parengtų kariuomenę, nusiųstų ją į Ukrainą ir sustiprintų savo pozicijas. Antra, Ukraina turi žengti į priekį visomis kryptimis. Mes turime tęsti kovą visuose frontuose“, – pareiškė jis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Ultimatumas
Interviu M. Podoliakas atskirai pakomentavo Austrijos poziciją ir atsakė į klausimą, ar galima išlikti neutraliems, kai vyksta genocidui prilygstantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Tai – ne neutralumo klausimas. Tai klausimas, ar tiesiog norisi stovėti nuošalyje, kai viena šalis įsiveržia į kitą, kai žudomi žmonės, kai žmonėms atimama teisė taikiai gyventi savo šalyje. Jeigu kai kas Austrijoje šito nesupranta, tai gal verta jiems tai paaiškinti: Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusija žudo žmones, Rusija siunčia dronus ir raketas. Tai – ne konfliktas. Vėliau niekas nekalbės apie neutralumą, o tik apie tai, kad tuo metu buvo priimtas sprendimas stovėti nuošalyje ir stebėti, kaip viena šalis puola kitą. Austrija priėmė būtent tokį sprendimą“, – konstatavo jis.
Mariupolio apšaudymas
Mariupolis, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutinėje Mariupolio gynėjų tvirtovėje, vadas teigė, kad jo kariams „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos“, ir trečiadienį ryte paskelbtame „Facebook“ įraše prašė juos iš ten išgelbėti.
„Priešo pajėgos lenkia mus 10 kartų“, – sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados atstovas Serhijus Volyna, pasislėpęs apgultame „Azovstal“ fabrike – didžiulėje gamykloje su požeminiais tuneliais, kur ukrainiečių gynėjus laiko apsupę rusų kariai.
„Kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir prašome jų mums padėti“, – vaizdo įraše sakė S. Volyna. – Prašome jų pasinaudoti „ekstrakcijos“ procedūra ir nugabenti mus į trečiosios šalies valstybės teritoriją“. Mariupolis nepasiduoda. EPA – ELTA foto
Patikrinti abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšio trūkumą Mariupolyje.
Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu prasiveržia į miestą, o kai kurie Ukrainos pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal“ gamyklos esančiai ligoninei. Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
S. Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, artilerija, savo sausumos pajėgomis, įranga ir tankais“.
„Mes giname tik vieną objektą – gamyklą „Azovstal“, kurioje, be kariškių, yra ir civilių, tapusių šio karo aukomis“, – pridūrė jis.
„Reuters“ pranešė, kad Rusija trečiadienį, siekdama lemiamos pergalės naujame puolime Ukrainos rytuose, pateikė naują ultimatumą pasiduoti Mariupolyje tebesilaikantiems Ukrainos kovotojams.
Pasibaigus ankstesniam ultimatumui pasiduoti ir artėjant vidurnakčiui, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nė vienas ukrainiečių karys nesudėjo ginklų, ir atnaujino pasiūlymą. Ukrainos vadai pažadėjo nepasiduoti.
Ukrainos prezidento patarėjas vėlų antradienio vakarą sakė, kad Rusija galingomis bunkeriams sprogdinti skirtomis bombomis smogė plieno gamyklai „Azovstal“. Agentūra „Reuters“ negalėjo patikrinti šios informacijos.
Ukrainos kariai pasaloje
Kyjivas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nekrito. Jis pridūrė, kad apsupti kariai, ginantys miestą nuo Rusijos okupantų, „kovos iki galo“.
Premjeras ABC laidai „This Week“ taip pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai baigėsi Rusijos duotas ultimatumas pasiduoti kovotojams, įsitvirtinusiems vietinės plieno gamyklos požemiuose.
„Miestas vis dar neperimtas. Jame vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Jie kovos iki galo“, – sakė D. Šmyhalis.
Ultimatumas
Kyjivas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti apgultą Mariupolio uostamiestį Rusijos pajėgoms, pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja.
„Negali būti jokių kalbų apie ginklų sudėjimą. Apie tai jau informavome Rusiją“, – laikraščiui „Ukrainska pravda“ sakė Iryna Vereščuk.
„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų ėmimo situacija“, – pridūrė ji apie šį reikalavimą.
Vėlų sekmadienio vakarą Rusija pateikė ultimatumą ir paragino miesto gynėjus pasiduoti iki pirmadienio 5 val. ryto.
„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus, užsienio samdinius nutraukti karo veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, dėl kurių susitarta su Ukrainos puse, vykti į Kyjivo kontroliuojamas teritorijas“, – sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas. Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jei bus susitarta dėl pasidavimo, ji atidarys humanitarinius koridorius, kad gyventojai galėtų išvykti iki 10 val. ryto.
Ji teigė, kad kontrolės punktuose laukia „patogūs autobusai“, kuriais pabėgėliai bus vežami į įvairias paskirties vietas, ir kad visi atvykstantys į Rusiją gaus tris karštus patiekalus per dieną ir visą parą teikiamą medicininę pagalbą.
Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų“ jau yra Rusijoje, sakoma pranešime, „dabar atvirai kalbantys apie visus Mariupolio valdžios įvykdytus masinius žiaurumus ir nusikaltimus“.
Tačiau „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše I. Vereščiuk sakė, kad rusai „ir toliau elgiasi kaip teroristai“.
Mariupolis – po barbarų atakų
„Jie sako, kad sutarta dėl humanitarinio koridoriaus, o ryte bombarduoja evakuacijos vietą“, – sakė ji.
Mariupolio pareigūnai teigė, kad okupantų kariai taip pat prievarta išvežė apie tūkstantį gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus – t .y. galimai įvykdė karo nusikaltimą.
I. Vereščuk komentaruose laikraščiui „Ukrainska pravda“ teigė, kad vaikai „grobiami“ iš vaikų namų.
„Kad suprastumėte: 350 vaikų prievarta išvežami į Rusiją, neleidžiant mums jų pasiimti, – sakė ji. – Mes aiškiai prašome: duokite mums koridorių, ir rašome, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iš karto išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai yra terorizmas“.
Kas pradžiugino šiandien? Optimistiškai nuteikia Rido Jasiulionio vadovaujama Info TV laida „Raudona linija“. Vienoje iš paskutiniųjų šių televizinių diskusijų buvo taikliai pabrėžta: jei priimsi bent vieną ultimatumą, tai vėliau priimsi ir visus kitus.
Omenyje turėta tarpukario Lietuva. Pirmoji mums ultimatumą primetė agresyvioji Lenkija, paskui – agresyvioji Vokietija, dar po kiek laiko – ir agresyvioji Sovietų Sąjunga.
Kairioji opozicija, susikompromitavusi nesugebėjimu tvarkyti krašto reikalų, buvo pakrikusi, dezorientuota ir vis mažiau veikli. Gausiausi iš to sparno valstiečiai liaudininkai, pajutę pavojų iš krikščionių demokratų pusės, ėmė ieškoti bendradarbiavimo kontaktų su tautininkais. Suprato, kad ne tautininkai su A. Smetona yra pavojus, bet krikščionių demokratų galima diktatūra, kurios jie aktyviai siekė visokiausiomis machinacijomis bei manipuliacijomis. Socialdemokratai buvo visai aprimę. Jų vadai ramiai dirbo savo profesinį darbą.
Buvęs kairiosios vyriausybės švietimo ministras prof. V. Čepinskis autoritetingai rektoriavo universitete, o buvęs vidaus reikalų ministras V. Požėla sėkmingai advokatavo Kaune. Partijos lyderis (labiausiai marksistinis) S. Kairys vidutiniškai docentavo universitete ir vidutiniškai valdininkavo Kauno miesto valdyboje.
Taigi visiems „Der Stand nach dem Verstand“ [(vok.) pagal luomą ir supratimą]. (Labai negausi, žydiškai susimišrinusi Komunistų partija, kaip Lietuvos nepriklausomybės priešas, suprantama, buvo ne Lietuvos, bet žinomos svetimos valstybės politinių veiksnių įskaitoje.)
Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.
O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė, koks korupcijos lygis, ko verta vakarietiška demokratija…
Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.
