Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Štai ko nesuprantu. Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Pristatydama ataskaitą Europos Parlamente ponia užsiminė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.

Labai puiki išpažintis. Briuselis ir Strasbūras pripažįsta, jog ES privalėjo rimčiau vertinti Baltijos šalių perspėjimus apie Vladimiro Putino keliamus pavojus!

Bet juk šito prisipažinimo – maža. Kur – konkretūs įvardinimai, kas ir kodėl neįsiklausė į Vilniaus, Rygos, Talino argumentus? Kada Europa organizuos specialų tyrimą, kokie Europos politikai ignoravo Baltijos šalių perspėjimus, kodėl nereikalaujama jų atsistatydinimo, kodėl iš jų neatimami garbingi ordinai? Juk šis europietiškas apsikvailinimas – ypatingas. Jis – kruvinas. Pražiopsotas ne ugnikalnio išsiveržimas, ne atūžiantis uraganas, susimauta ne dėl energetikos ar grūdų kainų. Visa vieninga demokratiška Vakarų civilizacija nesugebėjo pažaboti vienui vieno agresyvaus Kremliaus, nesutrukdė Europos pašonėje įsiplieksti milžiniškam kariniam konfliktui.

Taigi dar anksti sakyti ačiū poniai Ursulai von der Leyen. Jei ES akylai žvilgčioja, pavyzdžiui, ar Vengrija – vis dar demokratiška valstybė, ar lenkiška teismų reforma atitinka demokratijos standartus, kaip Lietuva neva pažeidžia iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų teises, ji privalo įvardinti ir prezidentus, premjerus, kanclerius, partijų lyderius, kurie tyčia ar dėl žioplumo nematė besiartinančios karo audros, kurie naiviai manė, jog užteks telefoninių skambučių į Maskvą ir dujotiekio „Nord Stream 2“.

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Nesu naivus. Puikiai suprantu, jog ES tokio tyrimo, kuriame iki smulkmenų būtų apžvelgtas ir įvertintas merkelių, macronų, šrioderių elgesys, – niekad nebus. Nebus tyrimo todėl, kad šiandieninė ES nesugeba atlikti rimtų darbų. Nesugeba pažvelgti į save priekabiai. Temoka gyventi šiltnamio sąlygomis. Susigriebia tik tuomet, kai jau šaukštai – po pietų…

O juk mūsų laukia dar vienas rimtas tyrimas, kurio Briuselis su Strasbūru, įtariu, vėl pabijos imtis. Omenyje turiu analizę, kaip Vakarai tiekia ginklus narsiai besiginančiai Ukrainai. Dabar, kai visoje Ukrainoje griaudėja smarkūs mūšiai, toks tyrimas – neįmanomas. Neįmanomas vien todėl, kad agresoriui neišduotume karinių planų, paslapčių. Bet kai Ukraina išstums okupantus iš visų savo teritorijų, įskaitant ir Krymą, tada norėtųsi žinoti, kokios šalys siuntė ukrainiečių kariams toliašaudžių, galingų vamzdžių, o kurios tik apsimetė besiruošiančios siųsti karines siuntas.

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Tokia analizė verkiant reikalinga, kadangi šiandien viešojoje erdvėje – šimtai skirtingiausių vertinimų. Pradedant tuo, jog Vakarai tiekia ginlų Ukrainai tiek, kad ji tik laikytųsi paviršiuje, nepajėgdama įtikinamai laimėti, baigiant pareiškimais, jog ES ir JAV dovanoja viską, ko reikia Kijevui, tik korupuoti ukrainiečiai neva nesugeba ja deramai pasinaudoti. Žodžiu, klausimų šia sudėtinga tema, – daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Ukrainai vis dar tiekiami ginklai, galintys skraidinti sviedinius vos kelis šimtus kilometrų, kai Rusija pajėgi ukrainiečių miestus ir gyvenvietes apšaudyti dviejų tūkstančių kilometrų atstumu? Kitas klaustukas – kodėl amerikietiška parama Ukrainai ženkliai mažesnė, nei ji buvo suteikta Afganistanui? Ukraina ponams Vašingtone ne tokia strategiškai svarbi kaip Afganistanas?

Ypač įdomi intriga – dėl amerikietiškojo lendlizo. Vieni tvirtina, jog lendlizas privalėjo įsigalioti tą pačią akimirką, kai specialųjį įstatymą gegužės 9-ąją pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Kiti teigia, jog ypač sunkios amerikietiškųjų ginklų siuntos keliaus į Ukrainą nuo spalio 1-osios. Iki spalio pradžios – vos kelios dienos. Tada ir pamatysime, su kuo valgomas amerikietiškasis lendlizas.

Kita keista tema – JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Armėnija. Kad aukšto rango Amerikos politikė atsibeldė į Jerevaną – nieko keisto. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu yra apie ką pašnekėti. Armėnijos premjerą derėtų pakamantinėti, kada gi jis ims gerbti teritorinio vientisumo principus, grąžindamas Azerbaidžanui visas prieš tris dešimtmečius neteisėtai užgrobtas žemes, kada liausis flirtavęs su Rusijos prezidentu V.Putinu? Bet ši ponia, remiantis ELTA pranešimais, sekmadienį pasmerkė naujausias Azerbaidžano atakas prieš Armėniją, pavadindama jas neteisėtomis. Esą tai oficialusis Baku pažeidžia Armėnijos suverenitetą.

Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.

Ar ponia N. Pelosi nieko nesupainiojo? Juk tai Armėnija 1992 – 1994-aisiais okupavo Karabachą, išvydama iš šio regiono visus azerbaidžaniečius. Tai pripažįsta visas pasaulis. Karabachas – ne Armėnija, tai – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas tris dešimtmečius kantriai laukė Vakarų pagalbos, kad šie įkalbėtų armėnų separatistus taikiai pasitraukti iš svetimų žemų. Deja, armėnų okupantai savo noru nepasitraukė, o JAV ir Europos diplomatai niekaip nepadėjo Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo. Kaip įpasta, aprisibojo gražiais pliurpalais apie taiką, pagarbą teisei, įstatymo viršenybę. Elgėsi taip, tarsi skatintų armėnų separatistus dantimis ir nagais įsikibti į svetimas žemes.

Tad kas čia keisto ir smerktino, kad 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį Karabacho, o šių metų rugsėjo 12-14 dienomis piktai atsakė į armėniškas karines provokacijas (Armėnija pirmoji apšaudė Azerbaidžano kariškius; ji vis dar nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo; ji vis dar nepateikia žemėlapių, kur kokios žemės užminuotos, be to, ėmėsi minuoti pėstininkų minomis naujas savo žinioje laikomas azerbaidžanietiškas teritorijas).

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė

Armėniškasis ponios N.Pelosi akibrokštas pavojingas dar ir todėl, kad, vadovaudamiesi jos logika, turime pasmerkti Ukrainą, ginklu ginančią savas teritorijas.

Beje, atidžiai perklausiau, ką apie 2022-ųjų rugsėjo viduryje kilusius Armėnijos – Azerbaidžano susirėmimus politikai kalbėjo Jungtinių Tautų specialiame posėdyje. Graudu klausytis, liūdna žiūrėti. Ten – vien abstrakčios kalbos: susirūpinę jėgos eskalacija, atidžiai stebi, kas vyksta, ragina abi puses sėsti prie derybų stalo, tvirtina, jog visus ginčus privaloma narplioti taikiomis priemonėmis. Galimybė abstrakčiai padiskutuoti apie taikos privalumus buvo suteikta net Rusijos Federacijos atstovui…

2022.09.19; 11:00

Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį paminėta Baltų vienybės diena. Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos grupės nariai dalyvavo jubiliejinio – dešimtojo – Baltų vienybės dienos minėjimo renginiuose Joniškyje. Ten – susitikimas su Latvijos Saeimos Pirmininko pavaduotoja, Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės nare Dagmara Betnere-Le Gala (Dagmāra Beitnere-Le Galla) ir kitais grupės nariais.
 
„Šiemet Baltų vienybės dieną pasitinkame ypatingomis aplinkybėmis, kai Vakarų pasaulio vienybę išbando Rusijos agresija Ukrainoje. Rusijos energetinis ir branduolinis šantažas, taip pat Baltarusijos hibridinė ataka prieš mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą – tai grėsmės, kurias įveikti galime tik kartu. Todėl šiandien solidarumas ir bendras veikimas mums būtinas kaip oras. Norisi atkreipti dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) žodžius, kad visai Europai vertėjo įsiklausyti į Baltijos valstybių, Vidurio ir Rytų Europos šalių perspėjimus. Buvome teisūs, todėl ir toliau išlikime aktyvūs ir ryžtingi, o mūsų istorinės pergalės – mūsų tautų brolystės simbolis – tegu bus mums įkvėpimu bendriems darbams ateityje“, – sako P. Saudargas.
 
Joniškyje vyko dvišalis Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės narių ir Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės narių susitikimas. Pasak Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, šių tradicinių susitikimų metu aptariamos aktualijos. „Akivaizdu, kad abejose valstybėse jos šiuo metu yra vienodos: mes būsime pradėję neįleisti per sieną Rusijos piliečių; turime bendras problemas dėl migrantų; mes – abi valstybės – stipriai remiame Ukrainą jos kare prieš agresorių“, – sako K. Masiulis.
 
Vienas iš klausimų, kuris galėtų kilti susitikimo metu, K. Masiulio pastebėjimu, Latvijos sprendimas atimti šalies pilietybę iš valstybei nelojalių asmenų: „Tokių idėjų kyla ir kai kurių mūsų kolegų galvose. Jos sulaukia daug kritikos, o latviai tai jau yra įteisinę. Man būtų įdomu pasiteirauti, kaip jie įteisino, kaip su Konstitucija, konstitucingumu, ar buvo apie tai diskutuojama?“
 
Latvijos Saeima šių metų balandį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokios kitos pilietybės, t. y. tik iš turinčių dvigubą pilietybę.
 
2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
 
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tradicija tapęs Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariami aktualūs parlamentinio bendradarbiavimo klausimai.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.09.18; 07:36

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, svarbiausia žinia Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime yra pripažinimas, jog Briuseliui derėjo klausyti Baltijos valstybių dėl Kremliaus ir Vladimiro Putino grėsmės. Visgi, politikas viliasi, kad šie EK lyderės žodžiai neliks formalumu ir paskatins valstybes-nares aktyviau remti Ukrainą.
 
„Lietuvai yra svarbiausia pripažinimas, kad mes buvome teisūs ir Vakarai turėjo mūsų daugiau klausyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
„Labai norėčiau, kad šita formuluotė taptų praktine. Kitaip tariant, kai Baltijos šalys šiandien sako, ko reikia – pavyzdžiui, papildomų ginklų Ukrainai – kad tai būtų dabar išgirsta. Ne tik tai pripažinimas, kad reikėjo paklausyti mūsų iki karo. Taip pat ir karo metu, man atrodo, Baltijos šalių įžvalgos yra reikalingos ir teisingos“, – pabrėžė ministras.
 
Tuo metu Ukrainai svarbiausia žinia „pažadas padėti iki pergalės, dirbti dėl Europos Sąjungos perspektyvos – kad mes dirbsime drauge“, teigė G. Landsbergis.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
U. von der Leyen trečiadienį skaitydama savo metinį pranešimą Europos Parlamente teigė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
 
Kalboje ji patikino, kad Europa ir toliau rems Ukrainą, o sankcijos Kremliaus režimui išliks.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.17; 00:02

Tiesiamas azerbaidžanietiškas dujotiekis Europos link

Briuselis, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga siekia padvigubinti dujų importą iš Azerbaidžano, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą ieško tiekėjų ne iš Rusijos.
 
„ES atsigręžia į patikimesnius energijos tiekėjus. Šiandien esu Azerbaidžane ir ketinu pasirašyti naują susitarimą“, – tviteryje parašė U. von der Leyen.
 
„Mūsų tikslas – per kelerius metus padvigubinti dujų tiekimą iš Azerbaidžano į ES. Azerbaidžanas bus labai svarbus partneris, užtikrinsiantis mūsų tiekimo saugumą mūsų kelyje klimato neutralumo link“, – rašė ji.
 
Prieš vizitą EK pareiškė: „Rusijai savo energijos tiekimą toliau verčiant ginklu, mūsų energijos importo diversifikavimas yra ES prioritetas“.
Praėjusiais metais Azerbaidžanas vamzdynais per Sakartvelą ir Turkiją į Europą patiekė apie aštuonis milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
 
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas praėjusią savaitę sakė, kad „Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas pasirašys svarbų dokumentą dėl energetinio saugumo“.
 
Gegužės mėnesį ES vadovai susitarė iki metų pabaigos sustabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos importo – tai buvo beprecedenčių sankcijų, kurias jie įvedė Maskvai dėl Ukrainoje sukelto karo, dalis.
 
Tačiau blokas atidėjo visišką draudimą importuoti rusiškas dujas, kurios 2021 metais sudarė 155 mlrd. kubinių metrų – beveik 40 proc. visų ES poreikių.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.07.19; 07:03

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
 
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
 
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.05.03; 07:38

Ursula von der Leyen: Europa privalo būti įtraukta į derybas dėl Ukrainos. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad į derybas siekiant sumažinti įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos turi būti įtraukta Europa.
 
Kalbėdama prieš kitą savaitę prasidėsiančias rimtas JAV ir Rusijos derybas saugumo klausimais, U. von der Leyen per spaudos konferenciją Paryžiuje sakė: „Kad ir koks būtų sprendimas, Europa turi dalyvauti“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.08; 00:30

Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krikščionių sąjungos (KS) pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksianti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nepasiduos Aliaksandro Lukašenkos propagandai dėl migrantų bėdoms esą nejautrios Europos Sąjungos. „Migrantai yra Baltarusijos teritorijoje ir ji už juos yra atsakinga“, – sako R. J. Dagys.
 
Jis apgailestauja, kad ES neturi aiškaus ir vieningo plano kaip spręsti tokio hibridinio karo, vykstančio prie rytinės jos sienos, sukeltas problemas.
 
„Tai yra ES silpna vieta. Nebeužtenka vis labiau mažesnį poveikį turinčių sankcijų. Todėl Europos Komisija turėtų pagaliau realiai suvokti padėties rimtumą bei nustoti kovoti ideologinius karus su Lenkija ir Vengrija, siekiant įteisinti jai patinkančios ideologijos viršenybę, tuo skaldant Europos Sąjungą“,- Eltai sakė R. J. Dagys.
 
Politikas taip pat tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bus palankus IV bendrijos sutarties straipsnio aktyvavimui, „tuo parodant, kad į susidariusią problemą žiūri rimtai ir nežada tai laikyti tik migrantų krize“.
 
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Šią savaitę Krikščionių sąjungos valdyba pareiškė, kad vadinamoji „pabėgėlių krizė“ turi mažai ką bendro su nukentėjusiais žmonėmis ir yra „karo prieš ES ir NATO dalis“.
 
„Raginame Europos Sąjungos šalių vyriausybes vieningai užkardyti  prekybos žmonėmis ir nelegalaus žmonių gabenimo veiksmus. Remiame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių pastangas apsaugoti ES bei NATO aljanso išorinę sieną, užkertant kelią potencialių „žaliųjų žmogeliukų“ ir kitų hibridinio karo elementų patekimą į ES bei NATO šalių teritoriją. (…) Palaikome Vyriausybės pastangas aktyvuoti NATO gynybos priemones regione“, – sakoma Krikščionių sąjungos valdybos pareiškime.
Migrantų antplūdis. EPA-ELTA nuotr.
 
Ši partija ragina ES institucijas ir Europos parlamentą suvokti esamą situaciją kaip realią grėsmę visos Sąjungos saugumui, nedelsiant priimti sprendimus reikalingus Sąjungos išorinės sienos apsaugai, ryžtingai aktyvuoti visas priemones priešiškų šalių režimams silpninti neapsiribojant vien ne visada veiksmingų sankcijų įvedimu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
 
Krikščionių sąjunga taip pat ragina  pilietinę bendruomenę visame pasaulyje reikalauti iš Baltarusijos valdžios „neleisti jos teritorijoje esantiems žmonėms vykdyti nusikalstamą veiklą ir chuliganiškus veiksmus ES pasienyje, o stokojantiems žmonėms, esantiems Baltarusijos teritorijoje, suteikti reikiamą humanitarinę pagalbą šioje šalyje“. 
 
ELTA primena, kad sekmadienį Į Lietuvą atvyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Su NATO ir Europos Komisijos vadovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptars saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.11.28; 06:00

Lenkijos ir ES vėliavos. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis apkaltino ES institucijas siekiant pokyčių jo šalies valdžioje.
 
Briuselis siekia „nuolankios ir paklusnios“ Lenkijos vyriausybės, trečiadienį laikraščiui „Gazeta Polska“ pareiškė J. Kaczynskis.
 
Anot jo, galutinis ES tikslas yra visiškai nedemokratiška supervalstybė, kurioje „tautos yra suskirstomos ir kai kurios jų, pavyzdžiui, Vokietija ir Vokietijos piliečiai, išsaugo savo suverenumą, tačiau Lenkija ir lenkai – ne“.
 
Antradienį per debatus Europos Parlamente (EP) Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis gynė Lenkijos Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo buvo suabejota ES teisės viršenybe.
 
Europos Komisija (EK) vertina šį nuosprendį kaip itin problematišką, nes jis gali suteikti Lenkijos vyriausybei dingstį ignoruoti jai nepatinkančius Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus.
 
EK pirmininkė Ursula von der Leyen debatų metu pagrasino Lenkijai naujomis procedūromis, kurios gali lemti mažesnį ES finansavimą ar atimtą balsavimo teisę priimant ES masto sprendimus.
 
M. Morawieckis tuomet apkaltino Komisiją šantažu.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 00:30

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo tvirtai ginti ES teisės viršenybę, kai Lenkijos Konstitucinis teismas paskelbė nuosprendį, kad tam tikri Bendrijos teisės aktai neatitinka šalies Konstitucijos.
 
Pavadindama Europos Sąjungą „vertybių ir įstatymų bendruomene“, U. von der Leyen teigė, kad blokas „gins pamatinius mūsų Sąjungos teisinės santvarkos principus. Jais remiasi 450 mln. europiečių“, sakoma pranešime.
 
EK pirmininkė nurodė esanti „labai sunerimusi“ dėl pastarųjų įvykių ir nurodė Komisijai „atidžiai ir greitai“ išanalizuoti teismo Varšuvoje sprendimą.
 
Visi ES aukščiausios instancijos teismo spendimai „įpareigoja visų šalių narių valdžios institucijas, įskaitant nacionalinius teismus“, teigė U. von der Leyen. Komisija, anot jos, „pasinaudos visais turimais įgaliojimais, kad galėtų tai užtikrinti“.
 
Lenkija jau kelis metus nesutaria su EK dėl šalyje įvykdytos teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, kenkia teisėjų nepriklausomumui. Reforma taip pat sulaukė ES Teisingumo Teismo smerkimo, o Komisija įšaldė Lenkijai numatytas lėšas iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.09; 08:41

Lenkijos vyriausybė antradienį pratrūko, kai Europos Komisija paragino skirti Lenkijai kasdienes baudas, kol ji neįvykdys nurodymo sustabdyti prieštaringai vertinamas teismų reformas.
 
„Europos Komisija neteisėtai blokuoja Lenkijai skirtas lėšas ir prašo skirti baudas. Tai yra agresijos veiksmai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta. Jis pavadino šį žingsnį „neteisėta ataka“.
 
Prieš tai Europos Komisija paprašė Europos Teisingumo Teismo (ETT) nubausti Varšuvą, taip žengdama dar vieną žingsnį teisiniame ginče dėl Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegijos.
 
„Teisingumo sistemos visoje Europos Sąjungoje turi būti nepriklausomos ir sąžiningos“, – antradienį raštu pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
Liepos viduryje aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas nustatė, kad Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegija negarantuoja nešališkumo ir nepriklausomybės, todėl pažeidžia ES teisę.
 
Europos Komisija, pradėjusi šias procedūras prieš Varšuvą, davė Lenkijai vieną mėnesį paaiškinti, kaip ji įgyvendins ETT sprendimą, kitaip susidurs su finansinėmis sankcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.07; 15:00

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Ankara griežtai atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kaltinimus, susijusius su jos vizitu Turkijoje prieš tris savaites.
 
Kilęs skandalas dėl sėdėjimo tvarkos neturi nieko bendra su U. von der Leyen kaip moters, kaip europietės vaidmeniu ar su Turkijos pasitraukimu iš Stambulo konvencijos, trečiadienį Ankaroje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgiças. Jis pridūrė, kad „beprasmiška šioje situacijoje ieškoti kokių nors ketinimų ar piktavališkumo“.
 
Problema esą kilo dėl „planavimo stokos ir aplaidumo“ iš ES pusės. „Mes tikimės, kad ES institucijos ras tarpusavyje sutarimą ir panašių problemų kitur šiuo klausimu nebus“, – pabrėžė atstovas.
 
U. von der Leyen pirmadienį kalbėdama Europos Parlamente metė sunkius kaltinimus Turkijai ir pareiškė, kad su ja buvo elgiamasi ne pagal jos pareigybes todėl, kad ji yra moteris. Komisijos vadovė dar kartą sukritikavo Turkijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos dėl moterų apsaugos.
 
Per vizitą Turkijoje balandžio pradžioje šalia prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galėjo sėdėti tik Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. U. von der Leyen turėjo prisėsti toliau ant sofos. Dėl to šis skandalas buvo pavadintas „sofageitu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.29; 00:30

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį, atkreipdama dėmesį į Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes.
 
Kaip teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime, laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti.
 
I. Šmonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.
 
„Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą“, – teigia I. Šimonytė.
 
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.
 
Laiške I. Šimonytė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.
 
„Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti“, – teigė premjerė.
 
Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 
 
Pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu, trečiadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
„Sausio 12 d. 19.57 val. pirmasis Baltarusijos atominės jėgainės blokas pasiekė nominalųjį energinio galingumo lygį“, – patvirtino Energetikos ministerijos atstovai.
 
Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 12:35

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iki antradienio bus saviizoliacijoje, nes turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.
 
Ji antradienį dalyvavo susitikime, kuriame buvo ir asmuo, kuriam vėliau patvirtintas koronavirusas, tviteryje pranešė U. von der Leyen.
 
Ji izoliuosis iki antradienio ryto. Ketvirtadienį U. von der Leyen atliktas testas buvo neigiamas. Ji paskelbė, kad tirsis dar kartą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.05; 11:00

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisydama perspėjimų iš Maskvos, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie finansinę paramą naujojo demokratijos judėjimo Baltarusijoje šalininkams.
 
Europos Komisija skirs 2 mln. eurų represijų ir netoleruotino valstybinio smurto aukoms, pareiškė U. von der Leyen trečiadienį Briuselyje po specialaus ES viršūnių susitikimo. Be to, milijonas eurų bus skirta civilinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai paremti.
 
Dabar svarbiau nei kada nors anksčiau paremti žmones Baltarusijoje, kalbėjo Komisijos vadovė. „Mes esame pusėje tų Baltarusijos žmonių, kurie nori pagrindinių laisvių ir demokratijos“, – pridūrė ji.
 
Nepriklausomai nuo įvykių po ginčytinų prezidento rinkimų, dar 50 mln. eurų, U. von der Leyen teigimu, numatyta kaip pagalba koronakrizės paveiktam Baltarusijos sveikatos sektoriui.
 
Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje prasidėjo didelės demonstracijos prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš ES viršūnių susitikimą per pokalbius telefonu su ES politikais įspėjo dėl mėginimų „iš išorės kištis į (Baltarusijos) Respublikos reikalus“. Tai esą gali dar labiau paaštrinti padėtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 00:30

Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
 
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
 
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
 
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
 
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
 
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
 
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
 
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 07:30

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen telefonu aptarė Astravo AE klausimą, būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su COVID-19 sukeltais socialiniais ir ekonominiais padariniais klausimus, sakoma pranešime.
 
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – padidintas daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Taip pat šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, išskirtinio dėmesio Sanglaudos ir Žemės ūkio prioritetinių politikos krypčių finansavimui, kas sudarytų sąlygas ne tik sušvelninti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, bet ir būtų prielaida išnaudoti susidariusią situaciją ir plėtoti skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos projektus. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
 
Prezidentas pasidalijo pokalbių su Rytų partnerystės šalių lyderiais rezultatais ir pasveikino Europos Komisijos inicijuotą paramos paketą Rytų partnerėms kovai su COVID-19 protrūkio padariniais. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad parama krizei įveikti neturėtų būti teikiama reformų skatinimo programų sąskaita.
 
„Rytų partnerystės politika ir jos darbotvarkės stiprinimas ypač aktualus šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai stebime kai kurių šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas. Turime kurti ambicingą, ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę, paremtą abipusiu supratimu ir didesne parama toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendindamos politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas akcentavo, kad reikšmingas žingsnis įgyvendinant šios politikos tikslus galėtų tapti birželį planuojamas Rytų partnerystės forumas, dalyvaujant visoms valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims.
 
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Kalbėdamas apie Astravo AE, prezidentas pareiškė Lietuvos susirūpinimą, kad neišsprendus labai rimtų AE saugos problemų į aikštelę jau atvežtas branduolinis kuras ir ketinama netrukus jį pakrauti. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Europos Komisija turi mobilizuoti visus jos jurisdikcijoje esančius instrumentus, siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą iki elektrinei pradedant veiklą ir taip būtų užtikrintas ES piliečių saugumas. Lietuvos vadovas informavo apie pokalbį su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, akcentuodamas Baltarusijos prezidento sutikimą priimti tarptautinius ekspertus atominės elektrinės saugai tikrinti.
 
Šalies vadovas taip pat paragino Europos Komisijos vadovę asmeniškai įsitraukti į klausimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, sprendimą. Jis taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu branduoliniams ir radiaciniams incidentams suvaldyti.
 
„Astravo AE Baltarusijoje yra visos ES branduolinės saugos klausimas, taip pat solidarumo, kolektyvinio reagavimo ir atsakomybės už ES piliečius išbandymas. Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką“, – teigė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 04:00

Kolektyvinis Europos atsakas į koronaviruso krizę yra „įspūdingiausias pasaulyje“, o iki šiol ES šalių skirtos lėšos viršija 3 trln. eurų, pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
„Europa per keturias savaites padarė daugiau nei per ketverius paskutinės krizės metus“, – Europos Parlamente kalbėjo U. von der Leyen.
Pasak jos, euro zonos šalių finansų ministrų susitarimas dėl 500 mlrd. eurų ekonomikos gelbėjimo plano yra „didelis žingsnis tinkama kryptimi“.
 
Tačiau būtina imtis daugiau priemonių, teigė U. von der Leyen ir pabrėžė ilgalaikio ES biudžeto svarbą ekonomikai atsigaunant po koronaviruso pandemijos.
 
„Europos biudžetas bus ekonominio atsigavimo centras“, – sakė ji.
 
Europa yra labiausiai koronaviruso paveiktas žemynas. Senajame žemyne patvirtinta daugiau nei milijonas užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir per 85 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:45

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
 
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
 
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
 
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
 
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
 
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
 
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30

Kad būtų suvaldytas naujojo koronaviruso plitimas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlys stabdyti keliones į ES.
 
Ji ES šalių lyderiams pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl „nebūtinų kelionių“ į Bendrijos šalis, sakė U. von der Leyen pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše. Kelionių draudimas pradžioje galiotų 30 dienų, tačiau, esant reikalui, galėtų būti pratęstas.
 
Be to, Europos Komisija naujomis direktyvomis nori garantuoti laisvą prekių judėjimą Europos vidaus rinkoje per koronaviruso krizę.
 
„Mes turime imtis ypatingų priemonių, kad apsaugotume mūsų piliečių sveikatą, – kalbėjo U. von der Leyen. – Tačiau garantuokime, kad prekės ir būtinos paslaugos toliau galėtų judėti mūsų vidaus rinkoje. Tik taip galėsime išvengti maisto produktų ar medicinos prekių trūkumo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 07:14

ES vadovai atmeta JAV kaltinimus. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos viršūnės kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą neįsileisti ES šalių piliečių.
 
„Koronavirusas yra globali krizė, kuri neapsiriboja vienu žemynu ir kuri reikalauja bendradarbiavimo, o ne vienašališkų akcijų“, – ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
 
„ES nepritaria tam, kad JAV sprendimą dėl kelionių sustabdymo priėmė vienašališkai ir nepasitarusios. ES imasi ryžtingų veiksmų, kad apribotų viruso plitimą“, – sakė pareigūnai.
 
JAV prezidentas D. Trumpas prieš tai paskelbė, kad 30-iai dienų uždaro sienas keliautojams iš Europos. Kartu jis apkaltino ES nesiėmus pakankamai veiksmų prieš koronaviruso krizę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:32