Ursula von der Leyen

Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį, atkreipdama dėmesį į Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes.
 
Kaip teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime, laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti.
 
I. Šmonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.
 
„Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą“, – teigia I. Šimonytė.
 
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.
 
Laiške I. Šimonytė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.
 
„Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti“, – teigė premjerė.
 
Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 
 
Pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu, trečiadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
„Sausio 12 d. 19.57 val. pirmasis Baltarusijos atominės jėgainės blokas pasiekė nominalųjį energinio galingumo lygį“, – patvirtino Energetikos ministerijos atstovai.
 
Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 12:35
Trumposios naujienos

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iki antradienio bus saviizoliacijoje, nes turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.
 
Ji antradienį dalyvavo susitikime, kuriame buvo ir asmuo, kuriam vėliau patvirtintas koronavirusas, tviteryje pranešė U. von der Leyen.
 
Ji izoliuosis iki antradienio ryto. Ketvirtadienį U. von der Leyen atliktas testas buvo neigiamas. Ji paskelbė, kad tirsis dar kartą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.05; 11:00
Trumposios naujienos

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisydama perspėjimų iš Maskvos, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie finansinę paramą naujojo demokratijos judėjimo Baltarusijoje šalininkams.
 
Europos Komisija skirs 2 mln. eurų represijų ir netoleruotino valstybinio smurto aukoms, pareiškė U. von der Leyen trečiadienį Briuselyje po specialaus ES viršūnių susitikimo. Be to, milijonas eurų bus skirta civilinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai paremti.
 
Dabar svarbiau nei kada nors anksčiau paremti žmones Baltarusijoje, kalbėjo Komisijos vadovė. „Mes esame pusėje tų Baltarusijos žmonių, kurie nori pagrindinių laisvių ir demokratijos“, – pridūrė ji.
 
Nepriklausomai nuo įvykių po ginčytinų prezidento rinkimų, dar 50 mln. eurų, U. von der Leyen teigimu, numatyta kaip pagalba koronakrizės paveiktam Baltarusijos sveikatos sektoriui.
 
Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje prasidėjo didelės demonstracijos prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš ES viršūnių susitikimą per pokalbius telefonu su ES politikais įspėjo dėl mėginimų „iš išorės kištis į (Baltarusijos) Respublikos reikalus“. Tai esą gali dar labiau paaštrinti padėtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 00:30
Trumposios naujienos

Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
 
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
 
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
 
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
 
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
 
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
 
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
 
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 07:30
Politinės intrigos

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen telefonu aptarė Astravo AE klausimą, būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su COVID-19 sukeltais socialiniais ir ekonominiais padariniais klausimus, sakoma pranešime.
 
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – padidintas daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Taip pat šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, išskirtinio dėmesio Sanglaudos ir Žemės ūkio prioritetinių politikos krypčių finansavimui, kas sudarytų sąlygas ne tik sušvelninti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, bet ir būtų prielaida išnaudoti susidariusią situaciją ir plėtoti skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos projektus. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
 
Prezidentas pasidalijo pokalbių su Rytų partnerystės šalių lyderiais rezultatais ir pasveikino Europos Komisijos inicijuotą paramos paketą Rytų partnerėms kovai su COVID-19 protrūkio padariniais. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad parama krizei įveikti neturėtų būti teikiama reformų skatinimo programų sąskaita.
 
„Rytų partnerystės politika ir jos darbotvarkės stiprinimas ypač aktualus šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai stebime kai kurių šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas. Turime kurti ambicingą, ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę, paremtą abipusiu supratimu ir didesne parama toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendindamos politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas akcentavo, kad reikšmingas žingsnis įgyvendinant šios politikos tikslus galėtų tapti birželį planuojamas Rytų partnerystės forumas, dalyvaujant visoms valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims.
 
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Kalbėdamas apie Astravo AE, prezidentas pareiškė Lietuvos susirūpinimą, kad neišsprendus labai rimtų AE saugos problemų į aikštelę jau atvežtas branduolinis kuras ir ketinama netrukus jį pakrauti. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Europos Komisija turi mobilizuoti visus jos jurisdikcijoje esančius instrumentus, siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą iki elektrinei pradedant veiklą ir taip būtų užtikrintas ES piliečių saugumas. Lietuvos vadovas informavo apie pokalbį su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, akcentuodamas Baltarusijos prezidento sutikimą priimti tarptautinius ekspertus atominės elektrinės saugai tikrinti.
 
Šalies vadovas taip pat paragino Europos Komisijos vadovę asmeniškai įsitraukti į klausimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, sprendimą. Jis taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu branduoliniams ir radiaciniams incidentams suvaldyti.
 
„Astravo AE Baltarusijoje yra visos ES branduolinės saugos klausimas, taip pat solidarumo, kolektyvinio reagavimo ir atsakomybės už ES piliečius išbandymas. Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką“, – teigė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 04:00
Trumposios naujienos

Kolektyvinis Europos atsakas į koronaviruso krizę yra „įspūdingiausias pasaulyje“, o iki šiol ES šalių skirtos lėšos viršija 3 trln. eurų, pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
„Europa per keturias savaites padarė daugiau nei per ketverius paskutinės krizės metus“, – Europos Parlamente kalbėjo U. von der Leyen.
Pasak jos, euro zonos šalių finansų ministrų susitarimas dėl 500 mlrd. eurų ekonomikos gelbėjimo plano yra „didelis žingsnis tinkama kryptimi“.
 
Tačiau būtina imtis daugiau priemonių, teigė U. von der Leyen ir pabrėžė ilgalaikio ES biudžeto svarbą ekonomikai atsigaunant po koronaviruso pandemijos.
 
„Europos biudžetas bus ekonominio atsigavimo centras“, – sakė ji.
 
Europa yra labiausiai koronaviruso paveiktas žemynas. Senajame žemyne patvirtinta daugiau nei milijonas užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir per 85 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:45
Trumposios naujienos

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė susirūpinimą dėl nepaprastosios padėties koronaviruso akivaizdoje įstatymo, kuriuo premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui suteikiamos perteklinės galios.
 
Nors U. von der Leyen pabrėžė, kad ES valstybės privalo imtis nepaprastųjų priemonių kovai su COVID-19 vykdyti, EK pirmininkė taip pat sakė: „Man nerimą kelia tai, kad kai kuriomis priemonėmis peržengiamos visos ribos, esu ypač susirūpinusi dėl situacijos Vengrijoje“.
 
Vengrijos parlamentas, kuriame V. Orbano valdančioji partija turi daugumą, balsavo už tai, kad neribotą laiką premjerui Viktorui Orbanui būtų suteikta įstatymų leidybos teisė.
 
Pagal naują įstatymą, informaciją, kurią valdžia laiko melagingomis naujienomis arba iškreiptais faktais, viešinantiems asmenims grės kelerių metų kalėjimo bausmė.
 
Vengrija ketvirtadienį atmetė ES valstybių kritiką dėl demokratiniams principams prieštaraujančių priemonių ir kaltinimus pavadino „raganų medžiokle“.
 
„Mus ne tik kritikuoja, tapome politinės raganų medžioklės ir žiaurios šmeižikiškos kampanijos objektu“, – tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše teigė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus nerimą dėl nepaprastosios padėties sprendimų šalyje.
 
U. von der Leyen reakcija yra tipinis politikų taikomų dvigubų standartų pavyzdys“, – teigė Z. Kovacsas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30
Trumposios naujienos

Kad būtų suvaldytas naujojo koronaviruso plitimas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlys stabdyti keliones į ES.
 
Ji ES šalių lyderiams pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl „nebūtinų kelionių“ į Bendrijos šalis, sakė U. von der Leyen pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše. Kelionių draudimas pradžioje galiotų 30 dienų, tačiau, esant reikalui, galėtų būti pratęstas.
 
Be to, Europos Komisija naujomis direktyvomis nori garantuoti laisvą prekių judėjimą Europos vidaus rinkoje per koronaviruso krizę.
 
„Mes turime imtis ypatingų priemonių, kad apsaugotume mūsų piliečių sveikatą, – kalbėjo U. von der Leyen. – Tačiau garantuokime, kad prekės ir būtinos paslaugos toliau galėtų judėti mūsų vidaus rinkoje. Tik taip galėsime išvengti maisto produktų ar medicinos prekių trūkumo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 07:14
Trumposios naujienos

ES vadovai atmeta JAV kaltinimus. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos viršūnės kritikuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą neįsileisti ES šalių piliečių.
 
„Koronavirusas yra globali krizė, kuri neapsiriboja vienu žemynu ir kuri reikalauja bendradarbiavimo, o ne vienašališkų akcijų“, – ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
 
„ES nepritaria tam, kad JAV sprendimą dėl kelionių sustabdymo priėmė vienašališkai ir nepasitarusios. ES imasi ryžtingų veiksmų, kad apribotų viruso plitimą“, – sakė pareigūnai.
 
JAV prezidentas D. Trumpas prieš tai paskelbė, kad 30-iai dienų uždaro sienas keliautojams iš Europos. Kartu jis apkaltino ES nesiėmus pakankamai veiksmų prieš koronaviruso krizę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:32
Trumposios naujienos

Būsimoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas negali pakeisti NATO kaip Europos saugumo garanto. Taip ji atsakė į neseniai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytą kritiką Aljansui.
 
Prancūzijos prezidento komentaras apie tai, kad NATO ištiko smegenų mirtis, sukėlė didelį nepasitenkinimą Vokietijoje – kanclerė Angela Merkel, nors įprastai yra santūri, šį kartą energingai stojo ginti NATO.
 
ES pradėjo įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama, kad lėšos gynybai būtų skiriamos nuosekliau ir efektyviau, tačiau buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen trečiadienį teigė, jog NATO ir toliau, „be jokios abejonės“, išliks pagrindiniu Europos kolektyvinio saugumo garantu.
 
„ES niekada nebus karinis aljansas. ES yra visiškai kitokia“, – europarlamentarams patvirtinus naują EK sudėtį sakė U. von der Leyen.
„Matau daugybę sričių, kuriose šaukiamasi ES, o ne NATO“, – pareiškė ji, atkreipusi dėmesį į tai, kad blokas disponuoja „didele instrumentų dėže“ – prekyba, parama plėtrai ir humanitarine pagalba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 02:00
Trumposios naujienos

Prisieks naujoji Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer (kairėje). Dešinėje – Ursula von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos parlamente trečiadienį įvyks speciali sesija, kurios metu prisieks naujoji šalies gynybos ministrė Annegreta Kramp-Karrenbauer.
 
Bundestagas sušaukė sesiją, kuri šį kartą įvyks ne pagrindiniame Reichstago pastate, nes jis šiuo metu uždarytas ir tvarkomas.
 
A. Kramp-Karrenbauer, kuri pernai iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel perėmė Krikščionių demokratų partijos (CDU) pirmininkės pareigas, dabar pakeičia ir buvusią gynybos ministrę Ursulą von der Leyen, kuri tapo Europos Komisijos vadove.
 
 
A. Kramp-Karrenbauer paskyrimas susilaukė prieštaringų reakcijų, nes ji anksčiau yra sakiusi, kad atsisakytų pozicijos A. Merkel ministrų kabinete dėl to, kad galėtų koncentruotis į vadovavimą konservatorių blokui, sudarytam iš CDU partijos ir jos Bavarijos sąjungininkės CSU.
 
Naujoji gynybos ministrė po to, kai buvo paskirta, jau sakė savo pirmą oficialią kalbą per renginį, skirtą paminėti karinių pajėgų atstovų, tarp jų ir Clauso von Stauffenbergo, bandymą nužudyti Adolfą Hitlerį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 07:30
Trumposios naujienos

Europos Parlamentas patvirtino U. von der Leyen Europos Komisijos pirmininke. EPA-ELTA nuotr.
Ursula von der Leyen patvirtinta Europos Komisijos pirmininke. Vokiečių politikė antradienį Europos Parlamente Strasbūre gavo reikalingą absoliučią balsų daugumą.
 
Už ją savo balsą atidavė 383 parlamentarai – vos devyniais daugiau nei reikalingi 374. Ligšiolinę Vokietijos gynybos ministrę parėmė 51 proc. parlamentarų iš 28 ES šalių narių.
 
Paaiškėjus rezultatams, U. von der Leyen sakė: „Dėkoju už pasitikėjimą suvienyta Europa, kuri pasirengusi dirbti dėl ateities“. Jos tikslas esą yra vieninga ir stipri Europa. Tai didelė atsakomybė, kalbėjo U. Von der Leyen. „Mano darbas prasideda dabar“, – pabrėžė ji ir paragino konstruktyviai bendradarbiauti.
 
60-metė U. von der Leyen lapkričio 1-ąją poste pakeis liuksemburgietį Jeaną Claude‘ą Junckerį.
 
U. von der Leyen kandidate ES šalių lyderiai po sunkių derybų pasiūlė liepos pradžioje. Politikei Parlamente teko kovoti su dideliu pasipriešinimu, nes ji nebuvo nė vienos partijos pirmoji kandidatė Europos Parlamento rinkimuose.
 
U. von der Leyen bus pirmoji moteris šiame poste ir pirmoji vokietė per daugiau kaip 50 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 09:08
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda, telefonu kalbėdamasis su kandidate į Europos Komisijos pirmininkes Ursula von der Leyen, išreiškė palaikymą jos kandidatūrai į Europos Komisijos pirmininko postą.
 
„Sekmadienis prasidėjo Lietuvai labai svarbiu pokalbiu su naująja kandidate į Europos Komisijos pirmininkes. Išreiškiau palaikymą jos kandidatūrai ir manau, kad kuo greičiau ji bus patvirtinta ir suformuota nauja Europos Komisijos sudėtis, tuo greičiau bus galima pradėti svarstyti svarbiausius klausimus, aktualius Europos Sąjungos šalims, kaip derybos dėl 2021-2027 metų finansinės perspektyvos”, – pokalbį, kuris vyko vokiškai, komentavo Prezidentas G. Nausėda.
 
Anot Prezidento komunikacijos grupės pranešimo, pokalbio metu aptartas būsimas Europos Parlamento balsavimas dėl Europos Komisijos pirmininkės kandidatūros patvirtinimo ir apsvarstyta būsima Europos Komisijos sudėtis. Prezidentas kandidatei į Komisijos pirmininkes užsiminė ir apie Europos komisarų portfelių sudėtį bei poreikį didinti jų atsakomybes, sprendžiant svarbiausius Europos Sąjungos klausimus.
 
Prezidentas akcentavo, kad šiandieninių iššūkių akivaizdoje labai svarbus Europos Sąjungos institucinis stabilumas ir apibrėžtumas, o Lietuvai labai svarbus jos institucijų dėmesys.
 
Lietuvos vadovas teigė, kad pokalbis su kandidate buvo labai malonus ir šiltas. U. von der Leyen puikiai žino Lietuvą ir jos aktualijas. 2017 m. jai įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didysis kryžius.
 
Vokietijos ir Lietuvos bendrystę stiprina ir bendri gynybiniai prioritetai – Vokietijos karinės pajėgos yra dislokuotos mūsų šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 00:30
Trumposios naujienos

Kadenciją baigiantis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris apgailestauja dėl to, kad naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen nominacija Europos Vadovų Taryboje (EVT) vyko ne taip skaidriai, kaip 2014-aisiais, rašo „Deutsche Welle“.
 
Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.
 
„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.
 
Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).
 
Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku. Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.
„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.
 
Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.
 
„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.
 
Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 08:54
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Pasak Prezidentės, Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.

Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.

Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą. 

Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.

Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.03.03; 06:00

Trumposios naujienos

Rugsėjo 8 d., 10:45 val., viešbučio Kempinski foje (Universiteto g. 14, Vilnius) rengiamas brifingas žiniasklaidai apie Europos ir Baltijos regiono saugumą su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. 

Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen - vokiečių karių apsuptyje.
Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen – vokiečių karių apsuptyje.

Ministrė į Lietuvą atvyks dalyvauti Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos, kuri yra didžiausia Europos Parlamente, vadovybės posėdį, vyksiantį rugsėjo 8-9 d. Vilniuje. Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen skaitys pranešimą Europos saugumo stiprinimo klausimu, diskutuos su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

Šio išvažiuojamojo posėdžio metu ELP frakcijos prezidiumas ir nacionalinių delegacijų vadovai posėdžiaus su jai giminingos TS-LKD frakcijos Seime atstovais. Susitikimo dalyviai su ekspertais aptars Europos ir Baltijos regiono saugumą, diskutuos apie ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą bei lygių galimybių užtikrinimą.

Posėdžiui vadovaus ELP frakcijos lyderis Manfredas Weberis (Vokietija). Europos saugumo stiprinimo klausimu specialų pranešimą skaitys Vokietijos gynybos ministrė, Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovė Ursula von der Leyen.

Posėdyje dalyvaus ir pranešimus Baltijos regiono saugumo tema skaitys Gabrielius Landsbergis, buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Į posėdžio darbotvarkę taip pat įtrauktas susitikimas ir su Baltarusijos opozicinių jėgų atstovais, kurio metu Europos Parlamento nariai galės iš pirmų lūpų išgirsti apie padėtį kaimyninėje Baltarusijoje, rengiantis Parlamento rinkimams, vyksiantiems rugsėjo 11 d.

Šis posėdis Vilniuje – tai vienas iš reguliariai vykstančių ELP frakcijos prezidiumo susitikimų su nacionalinių delegacijų vadovais, kurių metu siekiama aptarti svarbiausias frakcijos politines gaires ir kartu formuoti frakcijos strategiją aktualiais politikos klausimais.

ELP frakcijai priklauso du atstovai iš Lietuvos – europarlamentarai Algirdas Saudargas (Lietuvos delegacijos ELP frakcijoje vadovas) ir Laima Liucija Andrikienė.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.08; 06:12