Punios piliakalnio ąžuola
Subartonys. Vinco Krėvės-Mickevičiaus tėviškė.
Rygiškiai. Jono Jablonskio tėviškė
Didžiausia trispalvė
Ūta. Prie paminklo pasieniečiui Aleksandrui Barauskui
Gediminas
Vaikai Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio šventėje
Didžiausias Žalgirio mūšio paveikslas Radvilų rūmuose
2010-ji. Liepos šeštoji
2010-ji. Liepos šeštoji
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleivės su istorijos mokytoju A.Andriušaičiu
 Intelektualai Ipolitas Ledas, Antanas Rybelis, Jonas Balčius
Lukšių seniūnas skulptorius Vidas Cikana
Romualdas Ozolas ir Vilius Bražėnas. Paskutinė V.Bražėno nuotrauka
 Antakalnio kapinėse laidojamas poetas Justinas Marcinkevičius
Poetas Justinas Marcinkevičius ąžuoliuko sodinimo šventėje. 2010-ji
Poetui Justinui Marcinkevičiui - 80
Vasaros dangus
Dusia
Ramybė
Iš paukščio skrydžio
Iš paukščio skrydžio
2011-ųjų kovas
 Neris pajudėjo
Punios piliakalnio ąžuola  Subartonys. Vinco Krėvės-Mickevičiaus tėviškė.  Rygiškiai. Jono Jablonskio tėviškė  Didžiausia trispalvė  Ūta. Prie paminklo pasieniečiui Aleksandrui Barauskui  Gediminas  Vaikai Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio šventėje  Didžiausias Žalgirio mūšio paveikslas Radvilų rūmuose  2010-ji. Liepos šeštoji  2010-ji. Liepos šeštoji  Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleivės su istorijos mokytoju A.Andriušaičiu   Intelektualai Ipolitas Ledas, Antanas Rybelis, Jonas Balčius  Lukšių seniūnas skulptorius Vidas Cikana  Romualdas Ozolas ir Vilius Bražėnas. Paskutinė V.Bražėno nuotrauka   Antakalnio kapinėse laidojamas poetas Justinas Marcinkevičius Poetas Justinas Marcinkevičius ąžuoliuko sodinimo šventėje. 2010-ji Poetui Justinui Marcinkevičiui - 80 Vasaros dangus Dusia Ramybė Iš paukščio skrydžio Iš paukščio skrydžio 2011-ųjų kovas  Neris pajudėjo
Punios piliakalnio ąžuola

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.05.05

Nuo pat ankstyvo pavasario, nuo Kovo 11-osios – minėjome, šventėme, didžiavomės ir džiaugėmės, nors negalėjome pamiršti, kad niūri nūdiena temdo naujausios Lietuvos istorijos horizontą, varo į neviltį ir net iš namų. Tik ištikimiausieji Nepriklausomybės gynėjai dar neklausia: o ką ji man davė? Skaudama širdimi jie gieda himną ir Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Atgimimo giesmes ir dainas Nepriklausomybės aikštėje, prie Aukų muziejaus, Ūtoje ir Nemunaityje, prie Gedimino, Mindaugo paminklų, sodina ąžuoliukus ir net giraites Žalgirio mūšio pergalei.

Nelengva giedoti ir dainuoti, kai jau suniekinti visi idealai, teikę vilčių ir jėgų priespaudos metais, ir susitaikyta su sparčiai nykstančios tautos likimu. Nelengva, bet viltis miršta paskutinė. Gal dar ne viskas prarasta, ir dar kartą pabusime, prisikelsime ne tik iš ekonominės, bet, svarbiausia, ir iš dvasinės, moralinės duobės, į kurią mus įstūmė merdinti Vakarų civilizacija.

Tikiuosi, kad šįmet užfiksuotos akimirkos jums nesugadins nuotaikos ir nevarys į neviltį.

Vytauto Visocko nuotr.

Vytautas Didysis Vytautas Didysis
Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (6) Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (6)
Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (5) Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (5)
Gedulo ir vilties diena prie Genocido aukų muziejaus Gedulo ir vilties diena prie Genocido aukų muziejaus
Paskutinė Viliaus Bražėno nuotrauka Paskutinė Viliaus Bražėno nuotrauka
Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje
Nemunaitis. Priesaika prie istorinio namo, kuriame prisiekė A.Ramanausko-Vanago partizanai Nemunaitis. Priesaika prie istorinio namo, kuriame prisiekė A.Ramanausko-Vanago partizanai
Nemunaitis. Su jaunaisiais patriotais prie istorinio namo, kuriame prisiekė partizanai Nemunaitis. Su jaunaisiais patriotais prie istorinio namo, kuriame prisiekė partizanai
Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (3) Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (3)
Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (4) Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (4)
Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (2) Kovo 11-oji Nepriklausomybės aikštėje (2)
Poetas Justinas Marcinkevičius sodina Žalgirio ąžuoliuką Poetas Justinas Marcinkevičius sodina Žalgirio ąžuoliuką
Ūta. Pasienio policijos pareigūno Alekso Barausko žūties 70-osios metinės Ūta. Pasienio policijos pareigūno Alekso Barausko žūties 70-osios metinės
Ūta. Su pasieniečio A.Barausko dukra Ona Brasiūniene (trečia iš kairės) Ūta. Su pasieniečio A.Barausko dukra Ona Brasiūniene (trečia iš kairės)
Namas - pasienio sargybos būstinė, kur gyveno A.Barauskas su šeima Namas - pasienio sargybos būstinė, kur gyveno A.Barauskas su šeima
Punskas. Žolinė Punskas. Žolinė
Petro Lukoševičiaus Prūsų ir jotvingių gyvenvietė Šilainėje Petro Lukoševičiaus Prūsų ir jotvingių gyvenvietė Šilainėje
Vingio parke - jaunieji Žalgirio kariai Vingio parke - jaunieji Žalgirio kariai
Vingio parke - Visuomenės ir kariuomenės vienybės diena Vingio parke - Visuomenės ir kariuomenės vienybės diena
2010-ieji poetui Justinui Marcinkevičiui - jubiliejiniai 2010-ieji poetui Justinui Marcinkevičiui - jubiliejiniai
Rygiškiai. Jono Jablonskio tėviškė Rygiškiai. Jono Jablonskio tėviškė
Vingio parke Visuomenės ir kariuomenės vienybės diena (1) Vingio parke Visuomenės ir kariuomenės vienybės diena (1)
J.Mateikos paveikslo - Žalgirio mūšis - fragmentas J.Mateikos paveikslo - Žalgirio mūšis - fragmentas
Nemunas ties Birštonu Nemunas ties Birštonu
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleivės su istorijos mokytoju Artūru Andrišaičiu Vilniaus Rotušėje Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleivės su istorijos mokytoju Artūru Andrišaičiu Vilniaus Rotušėje
Vilniaus Vytautų klubo vėliava Vilniaus Vytautų klubo vėliava
Politologas, antiglobalistas, antikomunistas Vilius Bražėnas Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje Politologas, antiglobalistas, antikomunistas Vilius Bražėnas Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje
uta_1

Apie bolševikinės okupacijos pradžią po septynių dešimtmečių mes dar kartą bandome kalbėti iš esmės, be išlygų. Omenyje turiu Seime pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma, minint Birželio 15-osios ir pasieniečio Aleksandro Barausko žūties 70-metį, aiškiai pasakyti, kad ginkluotas “Ūtos pasienio užkardos užpuolimas ir jos sargybos viršininko Aleksandro Barausko nužudymas yra vienas iš faktų, kurie paneigia sovietų skleistus prasimanymus apie tai, kad prieš Lietuvą nebuvo panaudota ginkluota jėga ir ji savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas”.

Agresija prieš Lietuvą, įsibraunant ginkluotosiomis pajėgomis karo nepaskelbus,  prasidėjo šiek tiek anksčiau, negu daugelis manome: ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą, 3 val. 40 min. Būtent tada SSRS “išvaduotojai” perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą. Apie 20 min jie šaudė iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Apie 20 raudonarmiečių, prislinkę arčiau, metė granatas. Viena jų sprogo prie namo langų.

Continue reading „Ne Gedulo ir Vilties, o Okupacijos diena“