Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.

„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.

Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.

Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.

„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.

Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.

Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.

„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.

Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.

Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.

„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.

Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.

Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.

B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.

„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.

„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.

„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.

B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.

„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.

Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.

Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:02

video_cip

Prie Vilniaus Apygardos teismo (Lukiškių aikštė, buvę KGB rūmai) kovo 2-ąją dieną 9 valandą ryto bus rengiamas piketas. Piketo organizatoriai – Tautos Ateities Forumas, vadovaujamas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Algimanto Matulevičiaus. Šitokiu drastišku būdu TAFo nariai kritikuos lietuviškosios Temidės tarnus, nusprendusius terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Pasak TAF pirmininko Algimanto Matulevičiaus, sprendimas nagrinėti rezonansinę bylą už uždarų durų byloja, jog čia galbūt “ne viskas švaru ir skaidru”.

Kad terorizmu kaltinama E.Kusaitė iš tiesų nėra tokia pavojinga, kaip ją traktuoja Lietuvos VSD ir Rusijos FSB, mano ir kiti žymūs Lietuvos politikai, visuomenininkai, advokatai. Pavyzdžiui, buvęs parlamentaras Algirdas Endriukaitis, dabartinis Seimo narys Rytas Kupčinskas, rašytojas Jonas Mikelinskas, disidentė Nijolė Sadūnaitė. Čia pateikiame 30-ies minučių trukmės videoreportažą iš Seime prieš keletą dienų surengtos spaudos konferencijos, kurioje analizuotos simpatijų čečėnų tautai turinčios E.Kusaitės bėdos.

Continue reading „Prie Vilniaus Apygardos teismo – Tautos Ateities Forumo organizuojamas piketas“

Copy of Kusaite_foto

Man, Irenai Jeleniauskaitei, yra atimta galimybė Lietuvos teisme sąžiningai liudyti viską, ką žinau apie aplinkybes, susijusias su mano dukterėčiai Eglei Kusaitei Generalinėje prokuratūroje  pateiktais  kaltinimais.

Tuo pat metu ne tik bylą rengę prokurorai, bet ir jų vadovas ONKT departamente A. Kliunka  2010-08-11 d. rašte  buvusiems  politkaliniams iškreipia mudviejų su seserimi pastangas, kad būtų atliktas išsamus nešališkas visų aplinkybių ištyrimas. Jie atmetė  ir Eglės prašymus tyrimą papildyti esminiuose dalykuose, bylą suskaidė, siekia uždarų teismo posėdžių.

Continue reading „Atimta galimybė Lietuvos teisme sąžiningai liudyti“

video_cip

Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byla bus nagrinėjama už uždarų durų. Taip nusprendė Teismas, išnagrinėjęs E.Kusaitės advokato skundą. Skundą nagrinėjusio Teismo manymu, narpliojant šią bylą žurnalistų dėmesys – nepageidautinas. Mat teismo posėdžiuose bus kalbama ir apie Lietuvos slaptųjų tarnybų veiklos ypatumus, be to, parodymus duos VSD agentai, įslaptinti liudininkai ir t.t. Prokuroras Mindaugas Dūda tokiu Teismo verdiktu buvo daugiau nei patenkintas. Tuo tarpu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, šiandien vadovaujantis Tautos Ateities Forumui, mano priešingai: sąžiningi pareigūnai viešumo nebijo, uždarumas ir slaptumas reikalingas tik tiems, kurie turi ką slėpti nuo visuomenės.

Continue reading „Neduok, Dieve, pakliūti į Lietuvos teisėsaugos rankas“

video_cip

Šiandien Lietuvos teisėsauga spręs, kokiame teismo posėdyje (uždaramame ar atvirame) derėtų nagrinėti terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Tiek pati E.Kusaitė, tiek jos advokatas, tiek visuomenė reikalauja, jog byla būtų nagrinėjama tik atvirame teismo posėdyje, kuriame galėtų dalyvauti ir visuomeninių organizacijų atstovai, ir žurnalistai. Tuo tarpu Generalinės prokuratūros nuomone, ši byla privalo būti narpliojama už uždarų durų.

Apeliacinio teismo sprendimo išvakarėse videostudija “SLAPTAI” buvo susitikusi su Egle Kusaite ir jos teta Irena Jeleniauskaite. Čia pateikiame išsamius jų komentarus.

Continue reading „Išskirtinis Eglės Kusaitės interviu“

svediene_teiseja

2010-12-23 Vilniaus apygardos teismo kolegijos pirmininkė Virginija Švedienė (teisėjai Jūratė Damanskienė ir Zenonas Birštonas) Eglės Kusaitės pirmajame teismo posėdyje be įžangų paskelbė, kad E.Kusaitės bylą nagrinės neviešame posėdyje ir susirinkusius piktu balsu pareikalavo apleisti salę. Ar buvo daromas posėdžio garso įrašas, mums nežinoma, tačiau gynėjui buvo uždrausta daryti garso įrašą.

Prieš tai posėdyje nebuvo išklausytos šalių nuomonės, nepaskelbta tokia nutartis dėl neviešo bylos nagrinėjimo ir nepaaiškinti nutarties motyvai, nors keletas salėje buvusių žiūrovų to teiravosi.

Continue reading „Dėl teisėjos Virginijos Švedienės elgesio ir sprendimų“

video_cip

Prieš pat šv. Kalėdas paaiškėjo, kad terorizmu įtariamos lietuvės Eglės Kusaitės byla bus svarstoma už uždarų durų. Taip nusprendė šią bylą nagrinėsianti teisėjų kolegija. Mat E.Kusaitės bylą svarstyti uždaruose teismo posėdžiuose pageidavo Lietuvos generalinės prokuratūros atstovai. Ši aplinkybė sukėlė didelį visuomenės nusistebėjimą. Juk demokratinėse valstybėse uždari teismo posėdžiai šaukiami labai retai, tik išskirtiniais atvejais. Tad iš teismo posėdžio išvyti visuomenininkai, žurnalistai ir politikai gūžčiojo pečiais bei spėliojo, ką nuslėpti bando mūsų teisėsauga šiuo konkrečiu atveju. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius, tvirtino, jog Lietuvai, užuot kritikavus Baltarusiją dėl demokratijos stokos, pirmiausiai reikia susirūpinti, kas gi dedasi pačioje Lietuvoje.

Continue reading „Eglės Kusaitės byla svarstoma uždaruose teismo posėdžiuose“