Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) posėdžio metu aptars padėtį Karabache. Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kaip šioje situacijoje gali prisidėti Seimas ir Vyriausybė.
„Pasitarsime kaip mes, kaip parlamentarai, galėtume prisidėti savo dalyvavimu, žinant, kad ryšius turime su visomis Kaukazo šalimis“, – teigė politikas. Ž. Pavilionio teigimu, tiesiogiai konflikte nedalyvaujančių Baltijos šalių pastangos Kaukazo regione yra vertinamos.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. EPA – ELTA foto
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Azerbaidžanas pradėjo antiteroristinę operaciją tarptautinės bendruomenės pripažintoje savo teritorijoje – Karabache, o kitą dieną paskelbė ją baigęs. Ketvirtadienį buvo surengtos Azerbaidžano ir Karabacho atstovų derybos dėl tolesnio situacijos sureguliavimo. Azerbaidžanas pažadėjo leisti išvykti iš Karabacho armėnams, kurie sudės ginklus.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija kaltina Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Karabacho prasidėjo dar 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis vadovaus Seimo Užsienio reikalų komitetui, TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris užims Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.
Už tokį nutarimą ketvirtadienį vakare balsavo 63 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.
Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas Ž. Pavilionis perėmė iš Seimo nario mandato atsisakiusios parlamentarės Laimos Andrikienės, kuri yra paskirta Europos Audito Rūmų atstove.
Naujas pareigas gavęs Ž. Pavilionis nutarė pasitraukti iš Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į šias pareigas pateikė E. Zingerio kandidatūrą.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė turi 7 pavaduotojus.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Seimas antradienį 122 balsais „už“ pritarė, kad konservatorė Laima Liucija Andrikienė stotų prie Užsienio reikalų komiteto pirmininkės vairo. Praėjusią savaitę šiai kandidatūrai pritarimą davė ir pats Seimo Užsienio reikalų komitetas. L. Andrikienę į pirmininkes pasiūlė konservatorių frakcija.
Komiteto vadovo pareigose ji pakeitė Žygimantą Pavilionį, kuris po konservatorių frakcijos raginimų pasitraukė iš URK pirmininko pareigų.
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis sprendimą trauktis iš einamų pareigų priėmė po to, kai susilaukė kolegų kritikos dėl savo išsakytų komentarų dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Taip pat kolegos valdančiojoje daugumoje politiką kritikavo dėl užimtos aštrios laikysenos Prezidentūros atžvilgiu.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Konservatoriai apsisprendė, kas Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) galėtų pakeisti iš pirmininko pareigų frakcijos reikalavimu atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį.
Po slapto balsavimo Seimo konservatoriai nusprendė naująja URK vadove išrinkti Laimą Liuciją Andrikienę.
„Iš pirmojo turo, surinkusi daugiau nei pusę balsų, laimėjo Laima Liucija Andrikienė“, – žurnalistams Seime teigė apie partijos sprendimą pranešusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tikimės komandinio ir konstruktyvaus darbo. Tai turbūt yra pagrindinis dalykas kalbant apie stabilumą, kurio reikia užsienio politikos klausimais”, – pažymėjo politikė.
Po įvykusio balsavimo išrinkta L. Andrikienė teigė, kad pagrindinis jos, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, tikslas bus siųsti vieningą ir suderintą Lietuvos užsienio politikos žinią.
„Ko aš iki šiol pasigedau pastaruoju metu, tai, kad Lietuva siųstų vieną žinią. Ne kelias žinias užsienio politikos tema, bet, kad toji žinia būtų viena, aptarta, suderinta, tai to ir linkiu ir Užsienio reikalų komitetui, ir sau pačiai“, – kalbėjo L. Andrikienė.
L. Andrikienė pabrėžė, kad formuoti užsienio politiką viena neketinanti, nes tik vieningas darbas kartu su kitais komiteto nariais gali duoti vaisių.
„Aš jau pasakiau savo kolegoms iš frakcijos, kad neįsivaizduoju darbo viena. Aš viena nesėdėsiu ir nekursiu užsienio politikos. Tai yra bendras darbas, bendros pastangos, nes tik toks darbas duoda vaisių“, – pridūrė L. Andrikienė.
Antradienio rytą, prieš prasidedant rytiniam Seimo posėdžiui, TS-LKD frakcijos seniūnė pranešė, kad yra svarstomos trys kandidatūros: Audroniaus Ažubalio, L. L. Andrikienės ir Emanuelio Zingerio.
ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis praėjusį pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas apie atsistatydinimą paskelbė to pareikalavus konservatorių frakcijai.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis iš kolegų kritikos susilaukė dėl užimtos aštrios laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Be to, Ž. Pavilionis kritikos susilaukė ir iš premjerės Ingridos Šimonytės po išsakytų komentarų po to, kai, gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nepaisant to, kad valdančiųjų lyderiai viešojoje erdvėje teigia nematantys tolesnio Žygimanto Pavilionio darbo Užsienio reikalų komiteto pirmininko poste, pats politikas priimti sprendimą dėl pasitraukimo delsia. Iš pareigų konservatorių verčiamas Ž. Pavilionis toliau kartoja, kad apie galutinį apsisprendimą praneš tik kitais metais.
„Turiu dar laiko iki kitų metų apie tai pamąstyti, tada ir paskelbsiu apie savo sprendimą“, – trečiadienį Eltai teigė Ž. Pavilionis.
Visgi Ž. Pavilionis pabrėžia, kad ir toliau ketina laikytis tų pačių vertybių, kurių laikosi užimdamas Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą.
„Dėl kėdžių ir pirmininkų spręs komitetas ir Seimas, tačiau aš nuosekliai laikysiuosi tų vertybių, kurias gyniau bent tris dešimtmečius, gal šiek tiek mažiau, nuo pat įstojimo į Užsienio reikalų ministerijos diplomatinės tarnybos gretas“, – pridūrė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Vis dėlto valdančiajai konservatorių frakcijai pasiūlius Ž. Pavilioniui trauktis iš pareigų, frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad sprendimo keisti neketina.
„Laukiame sausio 3 dienos, tiek ir esame frakcija apsisprendusi. Pagal senas formuluotes, jei jis neatsistatydins, tada frakcija pagal savo teisę ir kvotą deleguos kitą asmenį į URK pirmininko poziciją“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijai reikalaujant pašalinti Žygimantą Pavilionį iš einamų Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nereikėtų pasiduoti Kremliaus provokacijoms.
„Aš tikrai nebėgčiau paskui žinomai kieno finansuojamų prankerių organizuotą provokaciją, kurios galbūt toks tikslas ir buvo“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Opozicijai kalbėti apie nepasitikėjimą URK pirmininku Ž. Pavilioniu pretekstu tapo pastarojo pareiškimai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui.
„Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo dabar visa ši istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją. Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai turavoti – aš tuo norėčiau abejoti“, – teigė Vyriausybės vadovė, pažymėdama, kad Ž. Pavilionis savo paaiškinimus Seimui yra pateikęs.
„Žygimantas Pavilionis, kiek aš žinau, paaiškinimus Seimui vakar pateikė, gal ir komitetui pateikė papildomų paaiškinamų. Jei jų reikės daugiau, manau, kad irgi galėtų tą padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus”, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
Ž. Pavilionis savo klaidą pripažino
Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.
Žygimantas Pavilionis antradienį kreipėsi į parlamento narius, apgailestaudamas ir iš dalies pripažindamas padarytas klaidas. Į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvęs konservatorius pripažino nebuvęs itin atsargus, kai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam veikėjui kalbėjo nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje sutiktus dalykus apie užsienio politiką bei gyrėsi turimais ryšiais Amerikos Kongrese ar Vokietijos ir Švedijos politikų gretose.
Nors Ž. Pavilionis ir ne kartą pažymėjo, kad viešojoje erdvėje atsidūrusio įrašo nereikėtų rimtai vertinti, kad tai tik Kremliaus specialiųjų tarnybų inicijuota informacinė provokacija, visgi aštrios kritikos Gitanui Nausėdai dažniausiai negailintis konservatorius pareiškė apgailestavimą dėl savo žodžių, esą prezidentas Lietuvoje yra tik simbolinis.
„Apgailestauju, jei kažką mano žodžiai, net ir suklastoti, įžeidė“, – Seimo nariams teigė URK pirmininkas.
Prezidentūrą Ž. Pavilionio teiginiai nuvylė
Prezidentūra sako, kad, nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui pastarąją savaitę sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Juozas Bernatonis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis šią savaitę dirbs nuotoliniu būdu, nes kontaktavo su koronaviruso užsikrėtusiais Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono delegacijos nariais. J. Bernatoniui taip pat buvo atliktas koronaviruso testas, kurio atsakymas neigiamas.
„Aš taip pat izoliavausi, dirbu nuotoliniu būdu iki kito pirmadienio“, – Eltą informavo J. Bernatonis.
Pasak užsienio reikalų komiteto pirmininko, jis su E. Macrono delegacijos nariais kontaktavo praėjusį pirmadienį. J. Bernatonis taip pat patvirtino, kad jam buvo atliktas koronaviruso testas, kurio atsakymas buvo neigiamas.
Praėjusią savaitę teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
Po šio informacijos šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei buvo profilaktiškai atlikti COVID-19 testai, kurie buvo neigiami.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis Eltai patvirtino, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra 3 Prezidentūros darbuotojai. Saviizoliavosi ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Seimo Užsienio reikalų komiteto uždarame neeiliniame posėdyje atsakinės į konservatoriams iškilusius klausimus po jo susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.
Konservatoriai užsienio reikalų ministro ketina klausti apie Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.
Kartu parlamentarai domėsis dėl Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos veiksmų siekiant bendros Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos neįsileidimo į savo šalių elektros rinkas iš Baltarusijos, kaip buvo numatyta Vyriausybės patvirtintame elektros nepirkimo įstatymo įgyvendinimo plane.
Taip pat bus laukiama atsakymų dėl Vyriausybės ir ministerijos veiksmų siekiant bendro ES ir jos valstybių narių požiūrio į Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.
Ministras neeiliniame posėdyje bus klausiamas ir dėl informacijos apie 2019 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusio Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu aptartus klausimus ir šio susitikimo rezultatus.
Galų gale parlamentarai klaus informacijos apie 2019 m. spalio mėnesį planuojamą ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.
„Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais, kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukdami neeilinį komiteto posėdį“, – motyvavo Audronius Ažubalis.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai tvirtina, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.
„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti, kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.
