Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimo plenarinį posėdį planuojama pradėti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacija. Kaip numatoma preliminarioje posėdžio darbotvarkėje, ministras ketina atsakyti į jam opozicijos užduotus interpeliacijos klausimus.
Parlamento mažuma reikiamus parašus po interpeliacijos tekstu surinko dar lapkričio pradžioje. Lietuvos diplomatijos vadovui užduoti 45 klausimai. Politikai domisi dvišaliais ministro susitikimais, Rusijos Ambasadoriaus išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybėmis, Kaliningrado tranzito istorija bei Europos Komisijos išaiškinimu. Keliamas klausimas ir dėl buvusios G. Landsbergio patarėjos bei atstovės spaudai Vytautės Šmaižytės pasitraukimo iš pareigų.
Eilė klausimų yra susiję ir su Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovais. Pats užsienio reikalų ministras apgailestavo dėl tokio opozicijos žingsnio.
„Aš manau, kad būtų buvę garbingiau neįtraukti žmonių. Gal kritikuoti ministrą dėl procesų ir palikti man teisę apsiginti. Bet dabar šiek tiek apmaudu, kad buvo papildomai (įtraukti – ELTA) žmonės, kurie to tikrai nenusipelnė“, – sakė ministras.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad klausimai užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui parengtoje interpeliacijoje yra pagrįsti.
Premjerė Ingrida Šimonytė nesutiko su tokia Prezidentūros pozicija ir akcentavo, kad dalis G. Landsbergiui adresuotų klausimų gali būti skirti ir prezidento komandai.
„Iš tų interpeliacijos klausimų, nežinau ar Skaisgirytė juos pati skaitė, labai didelė dalis klausimų yra susijusi su Prezidentūros atsakomybe skiriant ambasadorius. Visi tie ambasadoriai, apie kuriuos yra užduodami klausimai, yra paskirti su Prezidentūros pritarimu ir sutarimu“, – anksčiau šią savaitę Eltai sakė Vyriausybės vadovė.
Ji tvirtino, kad ministru pasitiki ir priekaištų jam turi itin nedaug.
„Ar aš dabar galėčiau dėl to, kad ponia Skaisgirytė pasakė pasakyti Landsbergiui, kad, žinai, tu pasitrauk iš Vyriausybės, nes man kažkaip atrodo, kad tu prastai dirbi – tikrai ne. Jeigu yra ministrų, kuriems aš turiu mažai priekaištų, tai Gabrieliui Landsbergiui aš turiu labai mažai priekaištų“, – pabrėžė ji.
Tuo tarpu konservatorių frakcijos vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad šia Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva interpeliuoti G. Landsbergį bandoma nukreipti dėmesį nuo nemažai klausimų viešojoje erdvėje sukėlusios Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio istorijos.
Interpeliacija G. Landsbergiui nėra pirmoji šiai Vyriausybei. Parlamento mažuma jau inicijavo tris interpeliacijas – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Visi šie procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Visgi, Seimo opozicija neatmeta, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir kitiems ministrams, o parlamento pasitikėjimą įsivertinti bus raginama visa Vyriausybė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir ELTA žurnalistas Benas brunalas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pasigenda turinio jam interpeliaciją inicijuojančios opozicijos argumentuose. Interviu Naujienų agentūrai ELTA ministras tvirtino, kad jam apskritai sunku suprasti jį nuolatos kritikuojančių oponentų nuomonę: tiek dėl Kaliningrado tranzito, tiek dėl Vyriausybės vykdomos politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu.
„Aš manau, kad opozicija turi labai didelę problemą negalėdama pasakyti, kurioje pusėje ji yra“, – interviu metu sakė G. Landsbergis.
Ministras nelinkęs priimti kritikos ir dėl Kiniją vėl siutinusių jo komentarų JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi atvykus vizito į Taivaną. Kodėl apie vykusį JAV politikės vizitą palankiai viešai neatsiliepė kitų ES narių diplomatijos vadovai, tvirtina G. Landsbergis, reikėtų klausti jų pačių. Tuo tarpu iš Kinijos propagandinių kanalų vėl pasigirdusių grasinimų Lietuvai, akcentuoja ministras, sureikšminti nereikėtų.
„Kokias sankcijas, kam? Įmonėms, kurios dirba su Taivanu? Kokiu būdu? Juk Lietuva yra išimta iš Kinijos prekybos sistemos. Tai kaip tu dar kažką sankcionuosi? Antrą kartą?“, – Kinijos komunistų partijos leidinyje „Global Times“ surašytais grasinimais stebėjosi G. Landsbergis.
Galiausiai tai, kad sankcijos Lietuvai jau įvestos, leidžia suprasti politikas, yra veiksnys, leidžiantis Lietuvai „jausti“ teisę pasisakyti apie į Taivaną vykstančius Vakarų valstybių politikus. G. Landsbergis leido suprasti, kad konfliktą su Kinija sukėlęs Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas veikiausiai yra „padėtas į stalčių“ ir kad planų atidaryti Lietuvos atstovybę Taivane neturėtų stabdyti nesiliaujantys Pekino grasinimai bei kilusi geopolitinė įtampa.
Ir nors pokyčių pradėtoje minti diplomatijos kryptyje tikėtis nereikėtų, jau artimiausiu metu, patvirtino G. Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija kaip reikiant atsinaujins. Lietuvos diplomatijos vadovas patvirtino, kad jo komandą papildys ne tik nauji viceministrai, bet ir naujas politikos direktorius. Tiesa, didesnių permainų viceministrų kuruojamose srityse nebus. G. Landsbergio teigimu, viceministras Mantas Adomėnas su jam pavestomis funkcijomis susitvarko tinkamai.
Tuo tarpu Ingridą Šimonytę nuo pirmadienio premjerės pareigose pavaduojantis G. Landsbergis didesnių pertvarkų Vyriausybės lygmeniu nežada. Pasak jo, opozicija priekaištus atskiriems ministrams, kaip ir užsienio politikos atveju, žeria be jokio turinio.
„Pasakyti, kad reikia ministrą interpeliuoti gali ir Skvernelis, ir Žemaitaitis, ir net Petras Gražulis gali pasakyti, kad reikia kažką interpeliuoti. Tai yra paprasta, aišku, tai pats paprasčiausias uždavinys. Tai žemiausiai kabantis vaisius. Jį nusiraškyti didelės išminties nereikia“, – sako G. Landsbergis.
Interviu metu politikas dar kartą patikino, kad konservatorių partijai vadovauja paskutinę kadenciją ir neslėpė jau matantis į jo vietą pretenduojančius kolegas.
„Aš matau, kad rikiuojamasi, nepaisant to, kad nemažai laiko yra likę iki rinkimų“, – sako TS-LKD pirmininkas.
– Opozicija nesiliauja jums kelti klausimus dėl darbo vadovaujant Užsienio reikalų ministerijai. Ar jums pačiam viskas aišku dėl to, ką darote ir kas iš viso to išeina?
– Man atrodo, kad svarbiausia savo darbą vertinti pagal tai, ar tu atsakai į užduodamus klausimus. Ir klausimas dažnai yra formuluojamas taip – ar prisiimi atsakomybę. Jeigu tu gebi atsakyti, kas yra tavo atsakomybė ir ką tu padarei, kad rinkėjų, premjerės ar Seimo patikėtą atsakomybę realizuotum, tada dirbi teisingai. Bet man regis, kad didesnė problema yra tai, kad opozicijai yra sudėtingiau suformuluoti atsakomybės aprėptį, kaip jie matytų, kokia atsakomybė turėtų būti.
– Konkretizuokim. Jūsų kėdę drebino ir tebedrebina kelios konkrečios istorijos: Kaliningrado tranzito klausimas, o šiek tiek anksčiau Baltarusijos trąšų keliavimo per Lietuvą klausimas. Iš jūsų perspektyvos žiūrint, ar jūs sau pakankamai aiškiai atsakėte į visus kilusius klausimus ir ar aiškiai atsakėte kitiems į klausimus, kuriuos kėlė ir opozicija, ir apskritai dalyviai viešojoje erdvėje?
– Aš manau, kad reikia atskirti keletą dalykų. Viešojoje erdvėje klausimas buvo labai paprastas: kas čia atsitiko. Bet šie klausimai yra labai skirtingi – tiek Baltarusijos trąšų, tiek rusiškų prekių tranzito per ES teritoriją klausimas. Tai savo principu skirtingi klausimai. Vienas yra europinis klausimas, susijęs daugiau su ES kompetencija prekybos srityje. Kitas klausimas buvo grynai politinis – tai mūsų santykio su strateginiais partneriais klausimas. Visuomenė dažnai išgirdusi skandalą – bent jau taip pajunti – nustemba: kur yra problemos ašis, kas tokio atsitiko. Man atrodo, kad tai būtų bet kuriam politikui uždavinys atsakyti, paaiškinti, kas atsitiko, o galbūt skandalo apskritai nėra.
Tuo tarpu opozicijos uždavinys yra šiek tiek sudėtingesnis. Dėl to kad jie, bent jau mano akimis žiūrint, retai suformuluoja, ką patys darytų, kaip jie patys tą atsakomybę realizuotų.
– Jei pabandyčiau opozicijos lūpomis pakalbėti… Pirmuoju atveju – trąšų tranzito klausimu – opozicija, regis, ragino valdančiuosius atsakyti už savo žodžius, kad jei jau strateginiai partneriai sankcionavo „Belaruskalij“, tai to ir reikėtų laikytis, nepraleisti, nepražiūrėti. Tuo tarpu antruoju atveju – dėl Kaliningrado tranzito – galbūt labiau raginta nedaryti greitų sprendimų, akcentuota, kad tik aiškiai, tik sinchronizavus visas detales su ES struktūromis, galima daryti veiksmus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
– Jūs grakščiai padėjote opozicijai suformuluoti. Tačiau (klausant opozicijos – ELTA) būna, kad mes pasimetame. Pavyzdžiui, vienas iš opozicijos lyderių Saulius Skvernelis paskutiniu klausimu dėl tranzito lyg ir kalbėjo apie tai, kad tranzitas turėtų vykti, vėliau, kad jis neturėtų vykti, Kur kas būtų paprasčiau, jei opozicija labai aiškiai formuluotų savo koncepciją. Tai, kad nesupranta ar nežino iki galo, tai yra suprantama ir dėl to mes atsakinėjame per spaudą, ir aš pats buvau frakcijoje, bandydamas atsakyti į klausimus. Opozicijos vienas iš principų yra turėti savo nuomonę – ką jūs darytumėte tokioje situacijoje. Jeigu jūs sakote, kad vienu atveju reikia sinchronizuotis su partneriais. Teisingai, aš pritariu šiam teiginiui. Manau, kad sinchronizacija su partneriais yra reikalinga. Tačiau mes neturime pamiršti, – ką aš kalbėjau gruodžio mėnesį, – kad mes esame teisės viršenybės valstybė, valstybė, kuri nenutraukia sutarčių neturėdama tam įstatyminio pagrindo. Valstybė, kuri daro veiksmus, kurie atlaikytų teismą, teismo procesus, kad sprendimai būtų sinchronizuoti su ES įstatymų baze. Tai yra sudėtingi procesai, apie kuriuos stengiamės komunikuoti. Jeigu yra geresnių pasiūlymų, kaip tą padaryti – efektyviau, greičiau, tai galbūt būtų galima į tai įsiklausyti. Bet mes dažnai to pasigendame.
Dabar dėl paskutinio įvykio (Kaliningrado tranzito – ELTA). Čia yra painiava, nes turbūt nėra pakankamai drąsos… Tas pats Saulius Skvernelis, ir tai gali tik iš užuominų pajusti, kai jis yra pasakęs sykį, kad jis turbūt pasisakytų už visą tranzitą per Lietuvą, gal net išskirtinius Lietuvos įsipareigojimus Rusijai, kad tas koridorius būtų padarytas.
– Jūs tikrai girdėjote tai iš Skvernelio?
– Aš girdžiu konotacijas… Vieną kartą aš net paprašiau tai aiškiai pasakyti. Jei tai yra jo nuomonė, tada mes galime labai aiškiai diferencijuoti, kas kokioje pusėje stovi. Vienas žmogus mano, kad tai yra Lietuvos prievolė, kitas žmogus mano, kad ne. Tada mes bandome tas savo pozicijas mums prieinamais instrumentais ginti.
– Pabandykite reflektyviai pasižiūrėti į ankstesnių laikų Lietuvos užsienio politiką. Ar būdavo taip, bent jau pastarąjį dešimtmetį, kad taip kaip dabar kirstųsi opozicijos ir valdančiųjų pozicijos. Jūs sakote, kad Skvenelio nuostatose įžvelgiate tam tikras konotacijas, tuo tarpu pats Skvernelis sakys, kad jūs vien dėl efektingumo pasirinkote ne itin tinkamus ir apgalvotus sprendimus itin jautriose srityse.
– Aš tik pakartosiu, kad jūs aiškiau formuluojate, nei tai daro mūsų opozicija. Ir tai yra problema. Ne jūsų problema, jūs darote savo darbą ir darote jį gerai. Opozicija dažnais atvejais norėtų pasakyti dalykus, bet jie to padaryti nedrįsta. Jeigu jie palaiko lengvesnes ir paprastesnes sankcijas ir norėtų mažiau sankcijų Rusijai, jie nedrįsta to pasakyti Lietuvoje. Ir tai yra priežastis, kodėl jie pyksta. Jų kritikos ašis yra tai, kad jie norėtų, jog sankcijos Rusijai būtų taikomos mažesne apimtimi ir kad Lietuva tai prisiimtų ant savo pečių. Bet tą pasakyti Lietuvoje, vykstant karui Ukrainoje, matyt, gali būti žalinga. Dėl to yra bandoma kaip unguriams išvinguriuoti nesuformuluojant tiksliai aiškios savo pozicijos. Bet man atrodo, kad sąžiningumo vardan būtų gerai, jog opozicija aiškiai pasakytų, kokioje pozicijoje jie yra.
Pavyzdžiui, kai kurie mūsų koalicijos partneriai ganėtinai aiškiai pasako – netgi labai grubiai – kad jie pasisakytų net už rusiškos geležinkelių vėžės išrinkimą. Siūlo tokius radikalius veiksmus. Bet tada gali identifikuoti, su kuo tu diskutuoji, ir gali pasakyti, kad, mano nuomone, mums svarbių ir mus ginančių ES taisyklių nesilaikymas Lietuvai yra žalingas. Tada ir rinkėjui aiški žinutė, ir politinei bendruomenei aiški žinutė, kad vieno politiko nuomonė yra tokia, o kito politiko – kita.
– Jei sunku suprasti vieniems kitų argumentus, gal trūksta tarpininko?
– Galiu pasakyti keletą dalykų, atsakydamas į ankstesnį klausimą. Niekada negyvenome tokios geopolitinės įtampos laikais kaip dabar. Tiesą sakant, šiandien yra ypatinga diena. Lygiai prieš dvejus metus Baltarusijoje vyko rinkimai. Ir tai, ko gero, didžiausias geopolitinis sukrėtimas buvusios (Vyriausybės – ELTA) kadencijoje. Jei mes pagalvotume apie visą buvusią kadenciją… Jos pačioje kadencijos pabaigoje įvyko Baltarusijoje rinkimai, kurie baigėsi Sviatlanos Cichanouskojos atvykimu į Lietuvą. Nebuvo iššūkio. Visi sutariame, kad Rusija yra pavojinga valstybė, visi sutarėme, kad Amerika yra mūsų pagrindinis gynybos ir saugumo partneris (…).
– Bet kai kuriuos nesutarimus įnešė būtent dešiniųjų Vyriausybės politika. Pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu. Galima hipotetiškai mąstyti, kad jei ne ši Vyriausybė, atidariusi Taivaniečių atstovybę, konkrečiai Lietuvai frontas ten, toli rytuose, nebūtų atsidaręs. Aš vėl grįžtu prie to, ką kalba opozicija. Vienas iš jos kritikos aspektų yra tai, kad jūs vedate politiką, kuri labiau efektinga, o ne efektyvi, kad štai Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo perteklinis žingsnis, sukūręs daugiau problemų nei naudos. Kad rezultatas buvo tik tas, kad Lietuva buvo garsiai tarptautinėje arenoje aptarinėjama, o jūs pats pakrikštytas „drakonų žudiku“.
– Man atrodo, kad ir čia mes pametame tam tikrus aspektus. Aš padalinčiau atsakymą į dvi dalis. Pirmoji dalis yra tai, kad mes gyvename geopolitinio perversmo laiku. Ir faktas, kad prisitaikyti prie to užtrunka laiko. Aš manau, kad opozicija turi labai didelę problemą negalėdama pasakyti, kurioje pusėje ji yra. Kinijai demonstruojant agresiją prieš Taivaną, ignoruoti, užsimerkti, nematyti, kad mums tai nerūpi. Galbūt… Bet man tai primena pavojingą žaidimą, ypač iš valstybės, kuri priklauso nuo teisės viršenybės principo.
– Jūs sakote, kad anksčiau ar vėliau būtų tekę į šią upę įbristi?
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
– Jeigu tu gini principą – tai nuoseklu tą principą ginti nepriklausomai nuo to, kur tu esi geografiškai. Prieš partnerius reikia lygiai tą patį pasakyti. Jeigu mums svarbu, kad Vakarai nepamirštų Baltarusijos, būtų atsakingi gindami Ukrainą ir iki galo nuoseklūs… Japonija, Australija ir kitos valstybės sako: jūs siekiate mūsų dėmesio Ukrainai tai, ar jūs teikiate dėmesį mūsų regionui? Mano nuomone, nebėra geografinio skirtumo, nebėra regioninių problemų – jos yra globalios. Arba globali tvarka išsisaugo, arba ji suyra. Lietuvos saugumas nuo to priklauso. Antrojo atsakymo pusė yra šiek tiek komiška. Suprantame, kad dažnas kritikas, dažnas oponentas kritikuoja dažnai asmenį, o ne politikos turinį. Bandžiau skaityti kai kurių opozicijos atstovų pastabas… Ir aš norėčiau iš opozicijos atstovų matyti turinį. Bet toks jausmas, kad jiems svarbiau pavardė ar galimybė kalbėti apie pavardę ir asmenį, jį pamenkinti ar kažkaip pašaipiai apie jį atsiliepti. Ir tai užmuša visą turinio principą. Efektingumas… Tai vis tiek yra ad hominem pokalbis.
– Kodėl ad hominem? Pavyzdžiui, Kinijos atveju juk kritika jums pasigirdo dėl to, kad šiuo klausimu pastabas reiškiate itin garsiai. Pažiūrėkime kontekstą. Įvyko JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas Taivane. O tarptautinėje spaudoje būtent jus išskyrė kaip praktiškai vienintelį diplomatijos vadovą iš ES valstybių, kuris labai aiškiai tviterio žinute parėmė aukštos pareigūnės vizitą. Ir čia opozicija kelia klausimą, kodėl Lietuva turėtų išsiskirti iš šiek tiek tylesnės Vakarų bendruomenės.
– Dabar mes galime kalbėti apie turinį. Jeigu kalbame konkrečiai apie šio klausimo turinį, aš manau, kad kiekvienas turi užduoti sau klausimą: kodėl netgi mūsų diskusijoje daugiau dėmesio vienam pareiškimui, kuris, tiesą sakant, neturėtų būti kažkaip reikšmingas. Jis yra akivaizdus. Mano mintis yra ta, kad ponios Pelosi atvykimas į Taivaną palieka praviras duris kitiems atvykti. Priešingai, jeigu jis nevyksta, ko gero, šis laukas užsidaro.
– Bet kodėl kiti užsienio reikalų ministrai nesidalino panašiomis žinutėmis tviteryje.
– Reikėtų jų paklausti. Man atrodo, kad šiandien dėmesys tviterio žinutei didesnis negu tam, kad mes šiandien turime agresyviausius Kinijos veiksmus aplink Taivaną. Aš nematau diskusijos apie tai, kokia turėtų būti Vakarų reakcija į tai, kad vyksta apšaudymai, kad sala buvo 3 dienas blokuojama, parodant, kad ji gali būti užblokuota. Tai turėtų ekonomines pasekmes visam pasauliui.
– Bet jūs ne tik tviterio žinute dalinotės. Pirmadienį britų dienraštyje „The Telegraph“ buvo publikuotas jūsų straipsnis, kuriame jūs tarsi išplėtėte šią žinutę. Paraginote pasiųsti stiprų ir aiškų signalą, kad laisvas pasaulis – cituoju: „negali leisti ir neleis, kad Taivanas taptų antra Ukraina“. Ši žinute šiek tiek primena Vokietijos užsienio reikalų ministrės Baerbok pasisakymą, susilaukusį aštraus Pekino dėmesio, esą negerbiamas Vienos Kinijos principas.
– Jūs pats priminėte, kad mes nesame vieni.
–Taip, bet šiuo atveju svarbu ir tai, kad Baerbok susilaukė kritikos iš Pekino, esą ji kvestionuoja vienos Kinijos politiką. Ir iškart po to – jūsų žinutė, straipsnis. Gali kai kas pamanyti, kad tik tam, kad dar paaštrintumėte situaciją arba parodytumėte, kad mums Kinijos priekaištai nelabai svarbūs. Kad nebijome to niršulio, kurį Pekinas per savo propagandinius kanalus perneša.
– Tai, kad komentarai dėl Taivano bus kritikuojami per propagandinius Kinijos kanalus, buvo faktas. Man atrodo, kad svarbesnis klausimas yra tai – kokia alternatyva.
– Galbūt būtų siūlančių balansavimą?
– Balansuoti ką?
– Pavyzdžiui, ieškoti balanso toje pačioje komunikacijoje ir stengtis, – nenoriu atsistoti opozicijos atstovo vietoje, – bet galbūt ji šioje vietoje galėtų sakyti, jog reikia į šį klausimą žiūrėti pragmatiškai, nebeaštrinti situacijos pasisakymais. Juk pastarasis jūsų įrašas socialiniame tinkle sukėlė svarstymus apie galimas Kinijos reakcijas. Pavyzdžiui, Pekino propagandinis leidinys „Global Times“ rašė apie dar griežtesnes sankcijas Lietuvai, kad reikia jas taikyti įmonėms, kurios bendrauja su Taivanu.
– Lietuvai jau yra pritaikytos sankcijos. Su visa pagarba, bet išsirašė tai („Global Times“ žinutę – ELTA) visi. Žiniasklaidai patiko. Aš suprantu, kad atitikmuo būtų tokios pat žiniasklaidos priemonės. Bet dabar tai yra visiškai propagandinis valstybės leidinys, nieko bendro neturintis su savarankiška žiniasklaida. Įvesti sankcijas… Kokias sankcijas galima įvesti Lietuvai, jei Lietuvai sankcijos yra pritaikytos, dėl kurių mes net bylinėjamės Pasaulio prekybos organizacijoje. Dar kartą sankcionuoti tas pačias įmones? Kas nors galėtų iškelti šį klausimą, bent jau įsidėdamas minėtą tekstą. Įsidėti tekstą kritiškai. Kokias sankcijas, kam? Įmonėms, kurios dirba su Taivanu? Kokiu būdu? Juk Lietuva yra išimta iš Kinijos prekybos sistemos. Tai kaip tu dar kažką sankcionuosi? Antrą kartą?
– Tad dėl to nebelieka paskatos susilaikyti nuo pasisakymų?
– Kinija, tiesą sakant, panaikino prielaidas. Jos reakcija (dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo – ELTA) buvo tiek toli siekianti, kad ji savo ruožtu panaikina instrumentus diferencijuoti reakcijas. Viskas. Lietuva sankcionuota. Už vieną pavadinimą. Tai dabar Lietuva jaučia, kad turi teisę pasakyti, pavyzdžiu, kad taip kaip ir anksčiau parlamento nariai turėjo teisę vykti ir turi teisę vykti (į Taivaną – ELTA). Taip vyko anksčiau, taip, mano supratimu, turėtų vykti ir toliau, ir to keisti nereikėtų.
– Ir dar grįžtant prie Pelosi vizito ir jūsų žinutės, kurią, kaip aš suprantu, galima pavadinti pasveikinimu: štai aukšta JAV pareigūnė įžengė, nepasidavė spaudimui ir paliko, kaip sakote, praviras duris kitiems. Taigi pats sprendimas jūsų vaizduojamas kaip teigiamas. Tarsi jis būtų teigiamas ir Lietuvai.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
– Ne tiek Lietuvai ar kažkam. Yra pirmiausiai keli dalykai… Mano vertinimu, tai yra observacija, tai yra pastebėjimas. Tiesiog. Kinija nori siaurinti bendradarbiavimo erdvę su Taivanu. Ji nori tai siaurinti ir apriboti. Jie tai vadina vienos Kinijos principu ir visi kiti turi paklusti tam vienos Kinijos principui: JAV, Lietuva, ES. Jos turi paklusti. Mūsų, Vakarų valstybių vertinimu, mes turime suformuluotą vienos Kinijos politiką. Ir vienos Kinijos politika nėra sulaužyta nei Lietuvos veiksmais, nei JAV veiksmais. Niekas neneigia taikaus abiem pusėms tinkamo susivienijimo ar kitokių dalykų. Tik aš niekaip nematau taikos, kai yra blokuojama sala ir raketomis apšaudomi teritoriniai vandenys. Tai yra netaiku.
– Jei pabandytume apibendrinti. Po Nency Pelosi vizito, jeigu galima taip pasakyti, Lietuvoje saugumo atsirado daugiau ar mažiau? Turint galvoje, kad įtampa aplink Taivaną padidėjo.
– Mes pirmiausiai turime sau užsiduoti klausimą, ar nuolaidžiavimo politika atneša daugiau saugumo, ar ne. Jeigu į klausimą atsakote… jei opozicijai atrodytų, pavyzdžiui, kad nuolaidžiavimas veikia, bet, matyt, tada mes būtume išvengę Antrojo pasaulinio karo. Man atrodo, kad svarbus yra tam tikrų principų gynimas, kuris parodo, kad visgi sutartų raudonų linijų peržengimas neturėtų būti toleruojamas. Reikia raudonas linijas ginti.
– Rudenį ketinama atidaryti Lietuvos atstovybę Taivane. Žvelgiant į dabartinę įtampą aplink Taivano salą, niekas nesikeičia dėl šio siekio? Suprantant, kad ir į šį žingsnį Pekinas netruks paleisti savo propagandą.
– Jeigu mes sakytume, kad mūsų veiksmus veikia propagandinių žiniasklaidos priemonių straipsniai..
.
– Ne tik straipsniai, bet ir dvišalė įtampa…
– Mano klausimas yra toks: ar yra pažeidžiama tai, kas buvo anksčiau. Nėra pažeidžiama – buvo daroma. Tai jeigu mes apsispręstume daryti kitaip, stabdyti tokius veiksmus, tai mes keistume status quo, tai mes prisidėtume prie to, kad Taivano saugumas mažėja, pripažintume, kad Kinija turi teisę agresyviais veiksmais atgrasyti valstybes nuo ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo su Taivanu.
– Ar tas pats galioja ir planuojamam Lietuvos Seimo pirmininkės vizitui? Nereikėtų jo organizuoti taip, kad būtų atsižvelgiama į tai, kas vyksta?
– Kaip aš suprantu, ji turi kvietimą, palaiko ryšius su žmonėmis, kurie yra tą kvietimą išsiuntę. Ieško tinkamo meto… Parlamentarų vizitai, nepriklausomai nuo jų lygio, jie yra tradicijos dalis.
– URK pirmininkė regis užsiminė, kad galbūt ir kažkuris ministras iš Lietuvos galėtų važiuoti. Ar yra tokia tikimybė?
– Tokių planų nėra, kiek žinau, nė vienoje ministerijoje tokių planų nėra. Vykstama viceministro lygiu ir, aš manau, tokios tradicijos galima laikytis.
– Apibendrinkime šią temą – kokia yra šiuo metu Lietuvos ir Kinijos santykių padėtis?
– Aš manau, kad mums reikia orientuotis ne į tai, kur mūsų santykiai su Kinija yra… Kinija pati pasirinko turėti tokius santykius, kokius dabar turi su Lietuva dėl sau suprantamu priežasčių. Aš manau, kad didžiausias Lietuvos pasiekimas šiandien yra stiprėjantys santykiai su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (…).
– O su prezidentu kalbatės apie Kinijos politiką?
– Kiek žinau, prezidentas planuoja vizitus į Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybes. Tikiuosi, kad pavyks juos suderinti ir ateityje jie materializuosis.
– O dėl pačios politikos Kinijos atžvilgiu. Juk buvo išsiskyrusios nuomonės dėl atstovybės pavadinimo.
– Tikrai kalbamės. Tik tiek, kad dabar šio klausimo nebuvo… Kitaip tariant, nėra dabar ką išspręsti. Mes norime dabar pasinaudoti galimybėmis, kurios atsidarė, naujomis partnerystėmis, naujais kanalais. Reikia tai maksimaliai sustiprinti.
– Būtent Taivaniečių atstovybės pavadinimo patikslinimas buvo diskutuojamas. Ar šis klausimas jau padėtas į stalčių?
– Klausimas yra daugiau ar mažiau baigtas.
– Persikelkime į kitą temą – Ukraina. Sakėte, kad ketinate važiuoti į Odesą. Prieš kurį laiką, pasauliui nerimaujant dėl Rusijos karo sustojusio grūdų tiekimo iš Ukrainos, jūs pakankamai aktyviai kėlėte klausimą, ką reikėtų daryti. Jūs siūlėte, kad reikia aprūpinti Ukrainą ginklais, kad ji pati galėtų užsitikrinti saugius koridorius bei sutelkti tarptautinę koaliciją, kuri įgalintų atblokuoti uostą ir padaryti koridorių, saugų gabenamiems kroviniams. Tačiau viskas pasibaigė tuo, kad buvo pasirašytos sutartys su Rusija, Jungtinėmis Tautomis bei Turkija ir atskirai atitinkamai su Ukraina. Ar tvarus šis sprendimas? Nes, kaip aš suprantu, jis šiek tiek skiriasi nuo pirminės jūsų vizijos.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
– Aš manau, kad šis susitarimas nebūtų pasirašytas, jeigu Ukraina nebūtų aprūpinta ginklais. Tiesą sakant, tai, ką siūlėme nuo pat pradžių, nuo pirmųjų dienų, kai pradėjome kelti klausimą dėl gresiančios grūdų krizės, tai mano nuostata visada buvo tokia pati: arba turime suteikti tinkamą ginkluotę, arba jeigu negalime duoti reikiamų ginklų, tai patys turime būti su tais ginklais ir atgrasyti rusus nuo galimo Odesos puolimo. Mano žiniomis, ukrainiečiai dabar yra pajėgūs apginti atidarytus koridorius. Tikrai nemanau, kad daug yra tikinčių, kad dokumentas, kurį pasirašė rusai, apsaugotų Odesą, jeigu Odesos nesaugotų Himars ar kitokios raketos.
– Ar jūsų požiūriu Lietuva savo diplomatija prisidėjo prie šios situacijos?
– Norėčiau tikėti, kad taip. Kitiems turbūt būtų lengviau vertinti. Labai stengiausi akcentuoti tai, kad reikia aprūpinti ukrainiečius ir sukurti pakankamą svertą jų rankose, kad jie turėtų derybinę jėgą. Ir tai yra puikiausiais pavyzdys ateičiai: jei ukrainiečiai turi ginklų ir geba atstumti rusus tolyn, ką jie padarė Gyvačių saloje, apskritai visos Juodosios jūros regione… Tai galios ir kitur.
– Zaporožės atominė elektrinė, kuri rusų atakuojama… Ką Vakarai gali dėl to padaryti. Nes dabar, atrodo, kad tik stebime ir viliamės, kad neatsitiktų baisiausia.
– Matyt, įvairūs Vakarų įsitraukimo scenarijai jau buvo aptarti pačioje karo pradžioje. Kol kas nematau noro ir apetito keisti šias nuostatas. Ar galėtų būti jos peržiūrėtos? Turbūt reikėtų ant stalo padėti keletą labai svarbių klausimų. Vienas iš jų, kas atsitiktų elektrinės atominio sprogimo, atominės avarijos atveju ir ar tai keistų esamą Vakarų nuostatą. Pavyzdžiui, ar turėtų būti kažkokios taikdarių pajėgos, skirtos tik atominių objektų saugojimui. Po avarijos, greičiausiai, bus jau per vėlu ką nors svarstyti. Būtume visi jau nukentėję. Bet ar tai (Vakarų sprendimai dėl atominių elektrinių Ukrainoje apsaugos – ELTA) yra įmanoma? Yra įmanoma kaip ir viskas, jei pradedi svarstyti ir diskutuoti, kaip tai atrodytų.
– Bet pasiklausius visgi Vakarų struktūrai priklausančių organizacijų kaip Amnesty International išvadų apie situaciją Ukrainoje, galima kelti klausimą, ar iš tikrųjų yra pakankami valios suprasti ir matyti, kas iš tikrųjų vyksta.
– Gėdinga. Tikrai gėdinga. Tai tokia skepetaitė pridengti Rusijos karui. Jeigu yra padorumo šioje organizacijoje ar tarp ten dirbančių žmonių, tai jie turėtų atsiriboti nuo šitų išvadų, nes tai paliks dėmę ir ateičiai. Labai apmaudu, kad šiai organizacijai, kuria daug kas pasaulyje kliovėsi, reputacinė dėmė išliks ilgam.
Aš tik dar dėl Zaporožės pasakysiu. Jeigu nesusigeneruoja apetitas prisiimti atsakomybę už tai, kas būtų tiesioginis visos Europos gamtos iššūkis… Tai mes turime toliau ginkluoti Ukrainą. Ir čia turime didelių iššūkių. Mes matome, kad (Ukrainai padedant kare – ELTA) JAV lyderiauja. Bet juk klausimas yra Europai. Visgi tai yra mūsų kontinentas, tai pirmiausiai mūsų iššūkis… Dienos pabaigoje, kai karas bus baigtas, bus suskaičiuota, kas kiek padarė, kas kiek Himars, artilerijos pabūklų Caesar ar Panzer haubicų yra pateikęs.
– Lietuvos aktualijos. Seime daug kalbama apie poreikį keisti, atšviežinti Vyriausybę… Nors ką ten su tokiais kukliais žodžiais… Kalbama, kad jau iš esmės reikėtų perkonstruoti Vyriausybės sudėtį. Nepaisant to Vyriausybėje nuotaikos dėl šio klausimo atsiremia į status quo, premjerė atsisako pokyčių. Bet gal Užsienio reikalų ministerijoje kažkas bręsta? Viceministru buvo Pranckevičius, jį pakeitė Karoblis, kuris pasirinko postą ES delegacijoje. Ar galime laukti įdomių naujienų artimiausiu metu dėl URM?
– Tikėtina, kad taip. Akivaizdu, kad ministerija turi turėti visą komplektą viceministrų vien dėl savo sandaros ir darbo principų. Tikiuosi, kad greitu metu apie galimą atsinaujinimą turėsiu galimybę pranešti.
– Kiek masyvus bus tas atsinaujinimas, pasipildymas?
– Jis gali būti plačiau siekiantis.
– Paklausiu taip: ar kalba sukasi tik apie viceministrus, ar ir apie kitas pareigybes? Pavyzdžiui, nėra žmogaus politikos direktoriaus pareigybėje. Be to, nežinau ar sutapimas, bet iškilus Kaliningrado tranzito klausimui atsisveikinote ir su atstove spaudai. Tai – kaip suprantu – laukia kandidatai ir į šias pareigybes?
– Taip. Tiesiog noriu paaiškinti, kad prieš pradedant darbą Užsienio reikalų ministerijoje, kaip ir daugelyje kitų institucijų, yra reikalingi suderinimai su kitomis institucijomis. Su VSD, su STT ir kol tie suderinimai nėra baigti, tol paprastai nėra anonsuojami komandos pokyčiai. Taip pat turiu siekį pranešti apie visą sukomplektuotą atsinaujinusią komandą.
– Atsinaujins tik komanda ar įvyks ir tam tikrų jau esamų viceministrų prerogatyvų perskirstymas? Tarkime, toks pavyzdys: viceministras Mantas Adomėnas, kuris viešojoje erdvėje yra susilaukęs tam tikros kritikos, klausimai kelti ir politiniuose kuluaruose. Ar jo kuruojami sektoriai – sankcijos, Rytų partnerystė – ar viskas su tuo yra tinkama. Būtent šio konkretaus viceministro atžvilgiu… Taigi ar galima laukti kažkokių prerogatyvų perskirstymo?
– Aš manau, kad kartais yra daugiau komunikacinių iššūkių. Sankcijos ministerijos viduje yra europinis klausimas. Kartais taip atsitinka, kad viceministrai pakomunikuoja ar pakomentuoja ir ne iš savo srities išeinančius klausimus, ir nebūtinai visada žino paskutinę informaciją. Tai, sakyčiau, yra daugiau komunikacinis iššūkis nei darbinis. Aš turiu pasitikėjimą dabar dirbančiais viceministrais, jie dirba gerai, tikrai sunkiomis aplinkybėmis, nes neatrodė pradedant dirbti, kad turėsime tiek daug geopolitinių iššūkių, kuriuos atlaikant reikės ir toliau prisidėti prie diplomatinės tarnybos transformacijos, pritaikant ją iššūkių laikotarpiui. Manau, kad tą sugebame visai neblogai padaryti.
– Tai apibendrinkim šį klausimą. Kiek naujų veidų turėtume laukti? Trijų– keturių?
– Sutarkime taip, kad tikiuosi greitai paskelbti visą komandą
.
– Dar vienas panašus klausimas, susijęs su Užsienio reikalų komitetu. Ko gero, nebeturėsime šiam komitetui vadovaujančios Laimos Andrikienės. Ir dėl to viešojoje erdvėje jau svarstoma: kas perims tą karštą kėdę, kuri jau pareikalavo politikų rotacijos. Kaip ten bebūtų, bet ponas Pavilionis įvardinamas kaip vienas iš galimų kandidatų. Jūsų požiūriu, buvęs URK pirmininkas Pavilionis, dėl ginčų ir nesutarimų partijos viduje atsisakęs šio posto, ar gali vėl į jį sugrįžti?
– Aš neatmetu jokių variantų. Tikrai turime labai gebančių ir gabių politikų, išmanančių. Bet neatmesčiau ir pono Pavilionio galimybių užimti šį postą, neatmesčiau lygiai taip pat, kad gali būti ateinantys ir nauji žmonės į URK, kurie galbūt taip pat būtų tinkami užimti šią poziciją. Diskusija pirmiausiai vyksta frakcijoje, o tada turi sulaukti koalicijos partnerių pritarimo, nes reikalingas balsavimas tiek komitete, tiek ir po to Seimo salėje. Tad kol kas tikrai nematau, kad reikėtų užbrėžti kažkokius brūkšnius, kad vienas ar kitas asmuo negalėtų kandidatuoti.
– Kaip ir kalbėjome, klausimų kyla dėl Vyriausybės sudėties. Jūs dabar laikinai einantis premjero pareigas, pavaduojate atostogų išėjusią Šimonytę. Galbūt kol premjerė atostogauja, yra puiki proga pakeisti kelis ministrus. Ne taip seniai premjerė sakė, kad ji nemato tokio poreikio ir preteksto. Gal ir ateityje bus siekiama esamą Vyriausybės sudėtį išlaikyti. Jūs gal kitą nuomonę turite, visgi esate vedančios partijos galva. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
– Aš pasikliauju premjerės nuostatomis. Aš manau, kad ji tikrai puikiai vadovauja Vyriausybei. Neturiu nė mažiausios abejonės tuo. Nematau ir frakcijoje kokių nors keliamų klausimų. Priešingai, tik didžiulis palaikymas. Man atrodo, kad principų, kuriuos premjerė iškėlė formuodama Vyriausybę, yra laikomasi: dėl skaidrumo, dėl atskaitomybės ir kitų klausimų. Tai, kad opozicija siekia kelti klausimus ir interpeliuoti ministrus… Matau procesą: ryte – aplinkos, o vakare – energetikos, užvakar – užsienio reikalų ministras. Atrodo, kad tokią ruletę suka…
– Ir tai visgi kažką pasako apie Vyriausybę ar visgi labiau apie opoziciją?
– Subjektyviai, bet šiek tiek daugiau sako apie opoziciją. Nes kaip ir pradžioje kalbėjome, aš dažnai pasigendu opozicijos pasisakymų turinio. Pasakyti, kad reikia ministrą interpeliuoti gali ir Skvernelis, ir Žemaitaitis, ir net Petras Gražulis gali pasakyti, kad reikia kažką interpeliuoti. Tai yra paprasta, aišku, tai pats paprasčiausias uždavinys. Tai žemiausiai kabantis vaisius. Jį nusiraškyti didelės išminties nereikia.
– Bet jūsų nuomone, žvelgiant į ypač įtemptose situacijose esančius ministrus, nesvarbu ar jie sulaukė interpeliacijos vėzdo ar ne, bet jie susilaukia labai daug kritikos. Dėl tos pačios rekordinės infliacijos, energetikos kainų ir tiekėjo „Perlo Energijos“ nesėkmės šioje srityje, galiausiai sugrįžti grasina ir pandemija… Matyt, galima dar vardinti. Jūsų požiūriu, ar su šiomis krizėmis, kurios pirmiausiai paliečia eilinį žmogų, Vyriausybė bei konkretūs ministrai susitvarko tinkamai?
– Aš manau, kad taip. Mes pokalbio pradžioje kalbėjome apie atsakomybę. Ar ministras prisiima atsakomybę darydamas tai, ką jis mano esant geriausia padaryti. Tai patikrinti galima labai nesudėtingai. Ar turi opozicija geresnį pasiūlymą.
– Blinkevičiūtė kalba jau kelis mėnesius, gal net ilgiau. Tiek pat laiko tveriasi už galvos, kodėl Vyriausybė neįsiklauso į jos pasiūlymus dėl lengvatų maisto produktams, gūžčioja pečiais, kodėl ministrų kabinetas nepasikviečia į darbo grupę savo nuomonę turinčios opozicijos atstovų…
– Aš suprantu… Darbo grupė tai nėra pasiūlymas infliacijai spręsti. Tai yra priemonė bendradarbiauti su opozicija ir, manau, kad į tai bus atsižvelgiama. Be to, buvo susitarimas, kaip ta grupė galėtų veikti. Opozicija nelabai norėjo to susitarimo laikytis. Man atrodo, kad ir p. Blinkevičiūtei buvo puikiai atsakyta, kad didelė dalis jos priemonių, tiesą sakant, yra tas pats vanduo ant infliacijos malūno.
– Lingės šie vaizdingi žodžiai.
– Taip. Labai aiškiai ir paprastai paaiškino. Kitas pavyzdys, Lenkija, kuri sumažinusi visus PVM ir pritaikiusi gausybę lengvatų, kurios kainuoja didžiulius pinigus, kuriuos dabar jau reikėtų skolintis už didėjančias palūkanas (nebe nulines palūkas). Lenkija šiame kontekste turi augančią infliaciją.
– Jūs vėl sakote, kad opozicija neturi turinio…
– Aš ir manau, kad tai yra didžioji bėda. Reikia kritiškumo sau patiems. Tiesą sakant, aš noriu pripažinti ir tą reikia matyti, kad kai kuriais atvejais opozicija suformuluoja užduotį. Ypač žmonės iš Skvernelio aplinkos, kurie yra ir vykdomosios valdžios darbo patirties neseniai turėję. Todėl pasiūlymai ateina. O tada jau galima diskutuoti, galima nesutikti ir likti skirtingose pusėse. Kita vertus, didelė bėda yra ta, kad opozicijos kritika čia vėl susiformuluoja į tai, kad man nepatinka šis ar kitas ministras.
–Jūs kažkada, kai kūrėsi Skvernelio partija, sakėte, kad lipdomas politinis darinys dėl pernelyg įvairios susirinkusios kompanijos neturi perspektyvų. Matome reitingus, o ir jūs pats dabar sakote, kad jie opozicijoje kone konstruktyviausiai sugeba ryškinti problemas. Gal atsiimate savo žodžius?
Azerbaidžano Didžiojo Medžliso pirmininkė Sahiba Gafarova ir Lietuvos UR ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
– Nebūtinai vienas ar kitas dalykas paneigia. Kaip ir kiekviena besiformuojanti politinė jėga ji pirmiausiai turi įrodyti bei įtikinti visuomenę savo darbu, kad ji galės padaryti. Iš politinių jėgų, kurios susiformuoja be aiškios ideologinės sąsajos… Mes dabar matome, kur yra „valstiečiai“. Buvo surinkta didelė grupė žmonių… Ar jiems pavyko – jūs geriau vertinkite, bet, kad jie nebėra tie „valstiečiai“, kurie susirinko 2016 m. – tai yra faktas. „Valstiečių“ lyderis net iš Seimo išėjo, didžioji frakcijos dalis yra subyrėjusi, yra net įkūrėjų, kurie išėjo iš frakcijos.
– Artėja Seimo rinkimai ir, kaip suprantu, jūsų, kaip TS–LKD pirmininko, kadencijos pabaiga.
– Taip.
– Regis, esate sakęs, kad nebesieksite dar vienos kadencijos.
– Nebesieksiu.
– Ar matote, kas galėtų jus, kuris laiko vadeles ir aria konservatorių vagą, pakeisti?
– Aš matau, kad rikiuojamasi, nepaisant to, kad nemažai laiko yra likę iki rinkimų. Bet taip jau atsitinka, kad nujaučiant vieno etapo pabaigą yra ieškoma ir žiūrima, kas galėtų būti kitas. Aš, tiesą sakant, tokių žmonių matau, kurie tikrai galės dalyvauti.
– Ar atsiras toks, kuriam, ko gero, 2024–2025 metais, galėsite ranką ant peties padėjęs visiems pasakyti: štai šis žmogus…
– Aš tikrai dalyvausiu rinkimuose kaip rinkėjas ir neabejoju, kad turėsiu iš ko išsirinkti.
– Jūs sakote, kad jau dabar galimi kandidatai rikiuojasi. Tai labai abstraktu. Ar išryškintumėte konkrečius veidus. Viešojoje erdvėje šis klausimas keliamas. Kažkur šmėstelėjusi buvo Anušausko pavardė. Kiti atsako, kad be Gabrieliaus nebėra ryškesnių žmonių.
– Oi ne… Aš manau, kad ir tas pats ponas Anušauskas, kuris sunkiu valstybei metu vadovauja labai svarbiai sričiai… Mūsų partijai tai labai svarbi sritis. Tai reikia įvertinti. Neatmesčiau, kad atrastas populiarumas ir visuomenės palaikymas gali realizuotis ir į stiprų palaikymą mūsų partijoje. Neatmesčiau, kad ir vadinamasis mūsų krikdemų flangas taip pat.. Jau dabar aišku, kad jis turi ryškių ir matomų lyderių… Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tbilisyje. URM nuotr.
– Gali būti, kad partijos vadovybės vėliava šį kartą atiteks krikdeminiam sparnui?
– Mes esame partija, kuri puoselėja savo demokratines tradicijas. Mūšiai partijos viduje buvo legendiniai. Tai tikros demokratijos išraiška. Nesuvaidintos, neparinktos, jokių patepimų, perdavimų ir t.t. Žmonės mato, ką jie gali pasiūlyti partijai…
– Bet juk daug kritikos sulaukė paskutiniai konservatorių rinkimai, kuriuose jus perrinktas pirmininku.
– Paskutiniai vyko išskirtinėmis sąlygomis. Taip lėmė aplinkybės, jos taip susiklostė. Bet partija su tuo sutiko, iš išorės daugiau buvo kritikos.
Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Aurelijus Veryga mano, kad interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui reikėtų vertinti ne tik Kaliningrado tranzito kontekste, nes tai, pasak jo, ne pirma ministro klaida. Visgi Seimo narys teigia, kad šansų, jog G. Landsbergis bus pakeistas, praktiškai nėra, nes, pasak parlamentaro, premjerė Ingrida Šimonytė yra užsispyrusi nekeisti nei vieno Ministrų Kabineto nario.
„Matyt, reikėtų pažiūrėti į kontekstą. Jeigu mes G. Landsbergio interpeliaciją vertinsime tik Kaliningrado tranzito kontekste, tai galbūt čia mūsų priešai rytuose gali kažkokias propagandines žinutes susukti ar panašiai. Bet aš noriu priminti, kad tai yra ne pirmas kartas. Ir istorijų, susijusių su užsienio politika, jau yra buvusių ne viena“, – „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
Seimo narys tikina, kad prie didžiųjų G. Landsbergio klaidų galima priskirti ir „Belaruskalij“ trąšų tranzito istoriją, ir sprendimus susijusius su Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimu.
„Tai aš tikrai nesakyčiau, kad pagrindinė priežastis, dėl ko reikia interpeliuoti šį ministrą, yra Kaliningrado tranzito klausimas, nes tai yra savotiška nesėkmių sistema, visa grandinė, ir panašu, kad ministras nesusitvarko“, – pabrėžė jis.
Tačiau A. Veryga pripažįsta, kad šansų atstatydinti G. Landsbergį praktiškai nėra.
„Kalbame apie partijos lyderį. Ir tikėtis, kad interpeliacija pavyks, dar turbūt mažiau šansų negu kai kalbame apie kažką, kas yra net ne partijos narys ir gal net dar blogiau dirba. Tai jeigu ten interpeliacijos nevyksta, čia ji turi labai menkus šansus arba beveik jokių. Bet atsakyti į klausimus ministras privalės atvykti“, – sakė parlamentaras.
Opozicijos atstovas kritikuoja ir premjerės sprendimą nekeisti Ministrų Kabineto sudėties. Pasak jo, tai pavojingas reiškinys, kuris duoda savotišką indulgenciją ministrams daryti ką nori.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nebus jokios politinės atsakomybės, nes panašu, kad premjerė, matyt, yra iškėlusi tam tikrą ultimatumą valdantiesiems (…), kad jeigu krenta bent vienas ministras, tai patys ir vadovaukite Vyriausybei. Tai toks labai trumparegiškas, mano manymu, supratimas“, – pabrėžė jis.
Prezidentūra kritiškai vertina priekaištus, kurie, dažniausiai taikant į dešiniųjų Vyriausybę, pasipylė Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys skeptiškai vertina ir opozicijoje brandinamą idėją rudenį kelti interpeliacijos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui klausimą. Pasak jo, tai yra vienas iš liūdnesnių momentų vertinant, kaip Kaliningrado tranzito istoriją saviems tikslams išnaudojo politikai.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt foto
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA). Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui, opozicija vis garsiau pradėjo reikalauti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės atsakomybės.
Pasak valdančiųjų politinių oponentų, šioje situacijoje vis dar lieka neatsakyta į labai daug klausimų, iš jų – ir koks buvo paties prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.
Todėl Seimo opozicija jau be užuolankų kalba apie G. Landsbergiui gresiančią interpeliaciją, kurios metu iš ministro tikimasi konkrečių atsakymų.
G. Paluckas palaiko interpeliaciją: G. Landsbergis turi atsakyti į konkrečius klausimus
Lietuvos socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad dėl susidariusios situacijos pagrindinė atsakomybė krenta užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.
„Yra įstatymas dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Ir tame įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad už tarptautinių sankcijų taikymą, interpretacijas ir kitus dalykus yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Ir po paskutinių įstatymo pataisų, įsigaliojusių gegužės 17 d., komisija, kuriai asmeniškai turi vadovauti užsienio reikalų ministras“, – atkreipia dėmesį G. Paluckas.
Tuo tarpu prezidento atsakomybės dėl Kaliningrado tranzito krizės politikas tikina nematantis.
„Priėmus sprendimą Lietuvos vardu jį reikia ginti visose institucijose ir jis sąžiningai tai darė. (…) Mano žiniomis, tiek, kiek esu kalbėjęs ir su diplomatais, ir su mūsų europarlamentarais, kurie irgi girdi tuose koridoriuose visą informaciją, prezidentas G. Nausėda savo darbą atliko ir jį atliko teisingai“, – akcentavo jis.
Todėl, G. Palucko teigimu, reaguodama į susidariusią situaciją opozicija ketina reikalauti G. Landsbergio atsakomybės – bus renkami parašai interpeliacijai.
„Interpeliacija būtų prasminga. Kolegos demokratai iš pradžių gal abejojo, bet kiek girdėjau paskutinius pareiškimus, jie irgi mano, kad interpeliacija būtų reikalinga“, – Eltai teigė G. Paluckas. Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Ir ne tuo tikslu, kad mes manytume, jog yra įmanoma politinį koalicijos lyderį G. Landsbergį išversti iš posto, tai yra truputį naivu, nes tada, tikėtina, griūtų koalicija, bet tam, kad būtų užduoti labai konkretūs klausimai ir būtų pateikti atsakymai remiantis dokumentais ir tiksliais įvykiais, ir veiksmais, kurie buvo atlikti ir padaryti“, – pažymėjo jis.
G. Paluckas akcentuoja, kad ministras interpeliacijos metu turės atsakyti į labai konkrečius klausimus, kurių opozicijai kyla nemažai.
„Dabar mes irgi samprotaujame, o G. Nausėda čia kada įsijungė? O kaip tos gairės, ar konsultavosi URM formaliai su EK, ar patys tik sugalvojo, kad va atėjo kalendorius ir taikome visas sankcijas kaip suprantame? Kodėl nebuvo įsteigta komisija turėjusi spręsti tuos klausimus su G. Landsbergiu priešakyje? Tai yra klausimai, kurie yra labai tikslūs ir į juos labai tiksliai turi atsakyti interpeliuojamas ministras“, – pabrėžė jis.
Visgi G. Paluckas teigia, kad dar reikia pasverti, ar verta dėl interpeliacijos G. Landsbergiui klausimo šaukti neeilinę Seimo sesiją, ar visgi vertėtų palaukti rudens.
S. Skvernelis: interpeliacijos galimybės neatmetame
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat neatmeta galimybės G. Landsbergiui inicijuoti interpeliaciją. Visgi, pasak jo, prieš priimant sprendimą dėl interpeliacijos, ministras yra laukiamas frakcijos posėdyje.
„Mes tikimės, kad užsienio reikalų ministras kitą savaitę atvyks į frakcijos posėdį ir mes ten galėsime pasikalbėti dalykiškai, labai rimtai. Tie paaiškinimai yra reikalingi ir galbūt įtikins, kažką pakeis, bet atrodo, kad situacija tokia – eilinis Lietuvos nesusipratimas tarptautinėje erdvėje, kur tą veidą Lietuvos turi gelbėti po to EK“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
G. Landsbergis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Po šio frakcijos susitikimo su ministru ir priimsime galutinius sprendimus. Mes puikiai suprantame, kad šioje Vyriausybėje visi ministrai, kad ir ką jie bedarytų, ir kaip bedirbtų, yra tinkami ministrei pirmininkei, matosi, kad ir Prezidentūrai lygiai taip pat yra tinkami. Tai interpeliacijos prasmė yra vienintelė – kad tie klausimai būtų iškelti ir į juos reikėtų viešai atsakyti, būtų diskusija, visuomenė galbūt daugiau sužinotų peripetijų“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas G. Landsbergio paslydimas užsienio politikoje.
„Tai nėra vien simbolika. Aš suprasčiau, kad jei tai būtų vienas ar antras paslydimas, bet dabar jie yra nuolatiniai. Ir mes nežinome, ko laukti, mes tampame tokia valstybe, kuri yra neprognozuojama užsienio politikos srityje. Tai čia yra blogiausias dalykas ir tai mato mūsų užsienio partneriai“ , – sakė jis.
S. Skvernelis taip pat pažymi, kad kol kas dar neatsakytas klausimas dėl prezidento vaidmens derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.
„Užsienio politikos reikalų lauke žaidžia arba atstovauja tiek prezidentas, tiek ir užsienio reikalų ministras. Tai kas dabar kokį indėlį ten į nešė, tai galbūt jie galėtų ir patys atsakyti“, – pabrėžė jis.
R. Karbauskis: jei interpeliacija bus inicijuojama, pasirašysime
Savo ruožtu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad EK pateiktas išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra teisingas ir logiškas. O dėl to, kad, politiko teigimu, Lietuva nesulaukusi EK gairių paskubėjo taikyti sankcijas tranzitui į Kaliningradą, neabejotinai, yra G. Landsbergio kaltė.
„Mes davėme rusų propagandos mašinai kuro. G. Landsbergis ir jo draugai, norėdami atrodyti didžiausiais patriotais pasaulyje, jie realiai dirbo rusų propagandai“, – piktinosi R. Karbauskis.
Visgi politikas skeptiškai vertina Seimo galimybes G. Landsbergiui surengti interpeliaciją. R. Karbauskis įsitikinęs, kad apie G. Landsbergio atsakomybę prakalbęs S. Skvernelis nesiryš inicijuoti interpeliacijos.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Mačiau Sauliaus pareiškimą, kad demokratai reikalauja G. Landsbergio atsakomybės, bet čia yra paprasčiausiai bandymas padaryti Lietuvos žmones kvailiais. Ką tik jie (S. Skvernelio frakcija – ELTA) balsavo, jų balsais priimtas sprendimas dėl V. Landsbergio, sprendimas, kurį praeitoje kadencijoje Saulius juodai kritikavo, ir staiga jis pakeičia poziciją“, – atkreipė dėmesį jis.
Visgi R. Karbauskis akcentuoja, kad jeigu prašai dėl interpeliacijos G. Landsbergiui būtų renkami, LVŽS frakcija šią iniciatyvą palaikytų.
„Jeigu S. Skvernelis parašus rinks, garantuoju 20 balsų, mes visi pasirašysime. Bet netikiu, kad parašai bus renkami, nė trupučio“, – patikino jis.
Politikas įsitikinęs, kad net ir surinkus reikiamus parašus interpeliacijai, G. Landsbergio kaip užsienio reikalų ministro postas nesudrebėtų.
„Mes galime šnekėti apie atsakomybę, bet žinant G. Landsbergio aroganciją ir jo požiūrį į savo veiklą, tai juokinga šnekėti apie tai, kad jis kada nors prisiims atsakomybę. Jis jos niekada neprisiims“, – pabrėžė jis.
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino trečiadienį Atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės Ingridos Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Kartu ji pažymėjo, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias EK gaires, o gairių nuostatas.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o tas gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako štai ką: kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado“, – teigė I. Šimonytė.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas. URM nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yves‘u Le Drianu. Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, buvo aptartas ES atsakas į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemonės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimas ir dvišaliai Lietuvos ir Prancūzijos santykiai.
Pokalbyje Lietuvos vadovas teigė, kad būtina panaudoti visas priemones V. Putino vykdomam karui sustabdyti: plėsti sankcijas Rusijai, remti Ukrainą gynybinėmis, humanitarinėmis ir finansinėmis priemonėmis.
Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant. Pasak G. Nausėdos, svarbu pasiųsti aiškią politinės paramos žinutę Ukrainai ir suteikti jai šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau.
Prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru taip pat aptarė NATO rytinio flango stiprinimo klausimus. Šalies vadovas susitikime teigė, kad įvertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione NATO turėtų įgyvendinti priešakinės gynybos politiką.
„Baltijos šalims ir aplink jas reikia integruotų oro ir priešraketinės gynybos priemonių. Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą, Baltarusijos savarankiškumo praradimas yra papildomi veiksniai, į kuriuos turime atsižvelgti stiprindami regiono saugumo architektūrą“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru taip pat aptarė šalių bendradarbiavimą Afrikoje, ypač kovojant su teroristinėmis grupuotėmis Sahelyje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 27 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį paragino boikotuoti Prancūzijos parduotuvių tinklą „Auchan“ po kompanijos vadovybės atsisakymo nutraukti veiklą Rusijoje, aiškinamo noru išsaugoti darbuotojus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Akivaizdu, kad darbo praradimas Rusijoje yra svarbiau negu gyvybės praradimas Ukrainoje. Jeigu „Auchan“ ignoruoja 139 Ukrainos vaikus, žuvusius per šį mėnesį, praėjusį nuo Rusijos agresijos pradžios, ignoruokime „Auchan“ ir visus jų produktus. Boikotuokite „Auchan“, „Alcampo“, „Leroy Merlin“, „Decathlon“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, sekmadienį kompanijos „Auchan Retail International“ generalinis direktorius Yves`as Claude`as aiškino savo sprendimą likti Rusijoje.
Esą pasitraukimą iš Rusijos „būtų galima įsivaizduoti ekonominiu, bet ne žmogiškuoju požiūriu“.
Penktadienį, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus.
„Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak ministro, greta strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų būtina dar labiau sustiprinti ir motyvuoti valstybės diplomatinę tarnybą. „Ydinga politinio pasitikėjimo asmenų „įdiplomatinimo“ tradicija demoralizuoja visą tarnybą. Ši praktika negali tęstis. Numatėme ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkos programą, pagrįstą depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo principais“, – sakė ministras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis dirbs 18-oje Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra neatskleidžia, kokį įspūdį šalies vadovui Gitanui Nausėdai paliko į užsienio reikalų ministrus siūlomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis po konservatorių kandidato į ministrus susitikimo su šalies vadovu ne kartą žurnalistų prašytas apibendrinti G. Nausėdos vertinimą, teigė, kad prezidentas savo nuomonę apie G. Landsbergį nori pirmiausiai išsakyti paskirtajai premjerei Ingridai Šimonytei penktadienį.
„Savo vertinimą prezidentas nori išsakyti tiesiogiai premjerei. Tai bus padaryta rytojaus susitikimo metu. Bet kokie vieši paskelbimai apie Vyriausybės kabinetą bus daromi tik po susitikimo su premjere“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis.
Jo teigimu, G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu buvo aptartos temos nuo saugumo užtikrinimo veikiant NATO ribose iki ekonominės diplomatijos ir Astravo atominės elektrinės keliamų klausimų.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – sakė A. Bubnelis.
Pats G. Landsbergis vykusį pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai gerą.
„Pokalbį skyrėme diskusijai apie užsienio politiką. Aptarėme prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą. Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą“, – sakė G. Landsbergis.
Į Lietuvos diplomatijos vadovus pretenduojančio konservatorių lyderio teigimu, nuomonių išsiskyrimo dėl to, kaip turėtų būti organizuojama užsienio politika, jis nepastebėjęs.
„Nepastebėjau nuomonių išsiskyrimo. Aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Taip pat kokius prioritetus išskyriau. Neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė G. Landsbergis.
Politiko įsitikinimu, didelių permainų Lietuvos pasirenkamose užsienio politikos kryptyse apskritai negali būti.
„Objektyvu yra tai, kad Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu. Kitaip tariant, ne tik partiniu konsensusu, kuris yra labai svarbus, tačiau ir tarpinstituciniu konsensusu. Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, Respublikos prezidentas ar netgi Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos. Ji buvo derinama. Ir tai, kokį užsienio politikos rezultatą mes turime, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai turi būti tęsiama“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak politiko, Lietuvos užsienio politiką lemia išoriniai veiksniai: agresyvūs kaimynai bei transatlantinė realybė.
„Kitaip tariant, Lietuvos manevro laisvė pasirenkant kryptis yra ganėtinai ribota“, – teigė G. Landsbergis. Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Todėl, aiškino jis, galima diskutuoti tik dėl užsienio politikos priemonių, kurios pasitelkiamos siekiant nacionalinių interesų.
G. Landsbergis taip pat žurnalistams sakė, kad su prezidentu aptaręs ir komandą, su kuria jis galėtų dirbti, jei būtų paskirtas ministru. Anot politiko, šiuo klausimu prezidentas domėjosi pats, tačiau kol kas, tęsė konservatorių lyderis, visos komandos sudėties jis pristatyti negalėjęs.
„Aš išgirdau prezidento klausimą ir suprantu, kad tai yra logiškas klausimas, nes kai kurie galimos komandos nariai turėtų dirbti ir su prezidento komanda. Tačiau šiandien aš dar negalėjau pristatyti visos komandos dėl to, kad kol kas yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.
Ketvirtadienį su prezidentu susitiko visi likę kandidatai į ministrus. G. Nausėda savo poziciją dėl Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų turėtų pasakyti penktadienį.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad dėl politinės suirutės Baltarusijoje vesti dialogą dėl Astravo atominės elektrinės paleidimo tampa vis sudėtingiau – nebeaišku, su kuo reikia aptarti šį klausimą.
„Dar labiau susikomplikavo situacija, nes dabar iš viso neaišku, su kuo kalbėti Baltarusijoje. Gal čia tiesiog su Rusija reikia kalbėti. Bet matome, kad padėtis išties sunki. Iki šiol nevyko dialogas, tai dabar vargu, ar galime tikėtis, kad jis vyks sėkmingiau“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo L. Linkevičius.
„Žinoma, kad tas dialogas su Baltarusija vyko visada labai sudėtingai, vyko praktiškai du monologai. Ir į mūsų, ir į tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi branduoliniu saugumu, klausimus nebuvo atsakoma“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad gavus pranešimų apie ketinimą paleisti pirmąjį atominės elektrinės reaktorių dar lapkričio pradžioje, Lietuva Baltarusijai dar kartą turi pakartoti savo reikalavimus.
„Gavome patikinimų, kad artimiausiu metu, lapkričio pradžioje, bus atliktas energetinis elektrinės paleidimas, nors prieš tai buvo pareiškimų, kad apskritai šito objekto paleidimas vėluos bent metus. (…) Be abejo, turime dar kartą pakartoti savo svarbiausius reikalavimus, ir kad į Baltijos šalis nepatektų elektra iš nesaugios atominės elektrinės, eksportuojamos iš agresyvių šalių, kaip ir numatoma mūsų įstatymuose“, –teigė jis.
Kaip vieną iš kertinių ekonominių Astravo AE problemų L. Linkevičius įvardijo tai, kad nėra kur eksportuoti gaminamos produkcijos.
„Problemų šis objektas turi labai objektyvių: nėra kur eksportuoti gaminamą produkciją (…). Ir, be abejo, tai yra sudėtinga situacija ekonomine prasme. Nors projektas yra ne ekonominis, o geopolitinis, bet vis tiek jis turi būti kažkiek pagrįstas, ir tos problemos trukdo“, – sakė ministras.
Po socialdemokratų sprendimo trauktis iš valdančiosios koalicijos Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad dabar „įeiname į politinio nestabilumo etapą“. Pasak šalies vadovės, tikėtina mažumos Vyriausybė bus palaikoma neformalios, margos ir ganėtinai nepastovios daugumos.
„Laukia rimtas atsakomybės egzaminas – ne tik tiems, kurie liks valdžioje, bet ir opozicijai“, – pažymėjo Prezidentė, vertindama šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos priimtą sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Socialdemokratų partijos tarybai šeštadienį balsavus už pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, šios partijos deleguotiems ministrams ir parlamentinių komitetų pirmininkams teks per savaitę apsispręsti dėl savo pareigų. Tai reiškia, kad Seime ir Vyriausybėje artimiausiu metu turėtų vykti postų perskirstymas.
Šiuo metu aišku, kad Vyriausybėje turėtų nelikti ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus. Ji jau pareiškė, kad laikysis solidariai su partija ir trauksis iš savo užimamų pareigų. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atvirkščiai – pareiškė, kad liksiąs ministro poste, o trauksis iš Socialdemokratų partijos.
Prezidentė pareiškė nematanti priežasčių keisti ministrą L. Linkevičių. Pasak šalies vadovės, jis yra „profesionalus diplomatas ir patyręs ministras“.
LSDP pirmininko Gintauto Palucko manymu, visi aukštas pareigas užimantys socialdemokratai turėtų palikti postus.
Socialdemokratų deleguota teisingumo ministrė Milda Vainiutė gali likti pareigose, nes ji nėra partijos narė ir jai LSDP sprendimai jai nėra taikomi.
Japonijoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pokalbiuose su šios šalies viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, kad netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį.
Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Judži Kuroiva (Yuji Kuroiva), šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdomuoju vyresniuoju viceprezidentu Tošiki Nakajama (Toshiki Nakayama).
Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės verslo, kultūros, mokslo ir technologijų, sporto ir kitose srityse. Be to, ministras dalyvavo spaudos konferencijoje Japonijos nacionaliniame spaudos klube bei atsakė į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimus.
„Japonija yra pagrindinė Lietuvos partnerė Azijoje eksporto, turizmo ir mokslinio bendradarbiavimo aspektais. Naujos lietuvių sukurtos technologijos plinta visame pasaulyje, o dabar pradėjo dominti ir didžiąsias Japonijos korporacijas. Džiaugiamės Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Widerfi“, atėjimu į trečią pagal dydį rinką su vienais iš išrankiausių vartotojų pasaulyje ir tikimės sėkmingos dvišalių ryšių IRT sektoriuje plėtros“, – kalbėjo ministras, pakviesdamas ir Japonijos IRT korporaciją „NTT docomo“ prisijungti prie tarptautinių Lietuvos partnerių.
„NTT docomo” – didžiausias mobiliojo ryšio operatorius Japonijoje, turintis daugiau kaip 73 mln. naudotojų. Jo padaliniai veikia Kinijoje, Singapūre, Filipinuose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Brazilijoje, JAV.
2016 m. Lietuvos eksportas į Japoniją sudarė 130 mln. eurų, šalyje lankėsi 22,7 tūkst. turistų iš Tekančios saulės šalies. Per pastaruosius penkerius metus šie skaičiai išaugo atitinkamai daugiau kaip 5 kartus ir dvigubai. Japonija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Pagrindinės Lietuvos į Japoniją eksportuojamų prekių grupės 2016 metais buvo tabako gaminiai (72 proc.), medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatai ir instrumentai (3 proc.), baldai ir jų dalys (3 proc.), skystųjų kristalų įtaisai, lazeriai bei kiti optikos aparatai (2 proc.).
Japonija taip pat tapo pagrindinė mūsų šalies partnerė mokslo, technologijų ir inovacijų srityje Azijoje. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su 3 pagrindinėmis Japonijos mokslo tyrimus remiančios agentūromis: Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra (Japan Agency for Medical Research and Development, AMED), Japonijos mokslo ir technologijų agentūra (Japan Science and Technology Agency, JST) ir Japonijos mokslo skatinimo draugija (Japan Society for Promotion of Sciences, JSPS).
Ypač didelį potencialą turi bendradarbiavimas gyvybės mokslų sektoriuje – per pastaruosius 2 metus įvyko 11 dvišalių simpoziumų, pritraukusių daugiau kaip 50 Lietuvos ir daugiau kaip 100 japonų mokslininkų bei verslininkų.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 14 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje „Verslas 2016“ pristatė tarptautinius įvykius, turinčius įtakos Lietuvos verslui, ir paragino verslo atstovus geriau išnaudoti verslo misijas užsienyje.
Minint sovietinės armijos išvedimo 20-metį po Europos Sąjungos (ES) Europos reikalų ministrų susitikimo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad jam kelia nerimą didžiojoje politikoje atsirandančios radikalios jėgos. Anot jo, „reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir, neslėpkime to, ksenofobiškus ir nacionalistinius junginius, kurie kartais kelia galvą“.
Ministro nuomone, rinkimuose neturėtų dalyvauti tokios partijos, kurios nepritaria vieningos Europos idėjai, – nusiteikusioms prieš ES partijoms neturėtų likti vietos politikoje.
Šis LR Užsienio reikalų ministro viešas pareiškimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai nurodo, jog siūlymas daliai žmonių uždrausti dalyvauti valstybės gyvenime yra aiškiausias totalitarinės valstybės siūlymo požiūris – tai siūlymas imtis represinių priemonių psichologine ir moraline prasme.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje Lietuvos vardu „atsiprašė“ už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas esą „nesugebėjo“ priimti įstatymo dėl lenkiškos rašybos, kai į Lietuvą buvo atvykęs velionis Lenkijos Respublikos prezidentas Lechas Kacynskis.
Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas po interviu radijo stočiai „Svoboda“ susilaukė kritikos iš įvairių politikų bei politologų, pareiškęs, kad reikia gerinti santykius su Rusija ir „pasirūpinti savo žmonėmis“ bei teigdamas, kad Lietuva iš Rusijos perka labai daug dujų, tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos yra labai toli ir nuo jų dujų Lietuva neprisijungs.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docento Arūno Molio, Seimo pirmininkas draugiškus santykius su šalimis grindžia „pataikavimu, nuolaidžiavimu, nedarymu ar nepastebėjimu to, ką turi pastebėti demokratine save vadinanti šalis“. Pasak jo, kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų esanti Lietuva turi „įvairios patirties, gebėjimų, interesų ir poveikio priemonių, tačiau taip pat – moralinių ir teisinių įsipareigojimų“. Kiti politologai teigia, kad nuolat reikia klausti: kokia kaina bus bendradarbiaujama?
