Penktadienį, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus.
 
„Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su  strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
 
Pasak ministro, greta strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų būtina dar labiau sustiprinti ir motyvuoti valstybės diplomatinę tarnybą. „Ydinga politinio pasitikėjimo asmenų „įdiplomatinimo“ tradicija demoralizuoja visą tarnybą. Ši praktika negali tęstis. Numatėme ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkos programą, pagrįstą depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo principais“, – sakė ministras.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis dirbs 18-oje Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.12; 07:15

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra neatskleidžia, kokį įspūdį šalies vadovui Gitanui Nausėdai paliko į užsienio reikalų ministrus siūlomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis po konservatorių kandidato į ministrus susitikimo su šalies vadovu ne kartą žurnalistų prašytas apibendrinti G. Nausėdos vertinimą, teigė, kad prezidentas savo nuomonę apie G. Landsbergį nori pirmiausiai išsakyti paskirtajai premjerei Ingridai Šimonytei penktadienį.
 
„Savo vertinimą prezidentas nori išsakyti tiesiogiai premjerei. Tai bus padaryta rytojaus susitikimo metu. Bet kokie vieši paskelbimai apie Vyriausybės kabinetą bus daromi tik po susitikimo su premjere“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis.
 
Jo teigimu, G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu buvo aptartos temos nuo saugumo užtikrinimo veikiant NATO ribose iki ekonominės diplomatijos ir Astravo atominės elektrinės keliamų klausimų.
 
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.

„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – sakė A. Bubnelis.
Pats G. Landsbergis vykusį pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai gerą.
 
„Pokalbį skyrėme diskusijai apie užsienio politiką. Aptarėme prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą. Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą“, – sakė G. Landsbergis.
 
Į Lietuvos diplomatijos vadovus pretenduojančio konservatorių lyderio teigimu, nuomonių išsiskyrimo dėl to, kaip turėtų būti organizuojama užsienio politika, jis nepastebėjęs.
 
„Nepastebėjau nuomonių išsiskyrimo. Aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Taip pat kokius prioritetus išskyriau. Neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė G. Landsbergis.
 
Politiko įsitikinimu, didelių permainų Lietuvos pasirenkamose užsienio politikos kryptyse apskritai negali būti.
 
„Objektyvu yra tai, kad Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu. Kitaip tariant, ne tik partiniu konsensusu, kuris yra labai svarbus, tačiau ir tarpinstituciniu konsensusu. Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, Respublikos prezidentas ar netgi Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos. Ji buvo derinama. Ir tai, kokį užsienio politikos rezultatą mes turime, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai turi būti tęsiama“, – teigė G. Landsbergis.
 
Pasak politiko, Lietuvos užsienio politiką lemia išoriniai veiksniai: agresyvūs kaimynai bei transatlantinė realybė.
 
„Kitaip tariant, Lietuvos manevro laisvė pasirenkant kryptis yra ganėtinai ribota“, – teigė G. Landsbergis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Todėl, aiškino jis, galima diskutuoti tik dėl  užsienio politikos priemonių, kurios pasitelkiamos siekiant nacionalinių interesų.
 
G. Landsbergis taip pat žurnalistams sakė, kad su prezidentu aptaręs ir komandą, su kuria jis galėtų dirbti, jei būtų paskirtas ministru. Anot politiko, šiuo klausimu prezidentas domėjosi pats, tačiau kol kas, tęsė konservatorių lyderis, visos komandos sudėties jis pristatyti negalėjęs.
 
„Aš išgirdau prezidento klausimą ir suprantu, kad tai yra logiškas klausimas, nes kai kurie galimos komandos nariai turėtų dirbti ir su prezidento komanda. Tačiau šiandien aš dar negalėjau pristatyti visos komandos dėl to, kad kol kas yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.
 
Ketvirtadienį su prezidentu susitiko visi likę kandidatai į ministrus. G. Nausėda savo poziciją dėl Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų turėtų pasakyti penktadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.04; 01:00

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad dėl politinės suirutės Baltarusijoje vesti dialogą dėl Astravo atominės elektrinės paleidimo tampa vis sudėtingiau – nebeaišku, su kuo reikia aptarti šį klausimą.
 
„Dar labiau susikomplikavo situacija, nes dabar iš viso neaišku, su kuo kalbėti Baltarusijoje. Gal čia tiesiog su Rusija reikia kalbėti. Bet matome, kad padėtis išties sunki. Iki šiol nevyko dialogas, tai dabar vargu, ar galime tikėtis, kad jis vyks sėkmingiau“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo L. Linkevičius.
 
„Žinoma, kad tas dialogas su Baltarusija vyko visada labai sudėtingai, vyko praktiškai du monologai. Ir į mūsų, ir į tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi branduoliniu saugumu, klausimus nebuvo atsakoma“, – pridūrė jis.
 
Ministras pabrėžė, kad gavus pranešimų apie ketinimą paleisti pirmąjį atominės elektrinės reaktorių dar lapkričio pradžioje, Lietuva Baltarusijai dar kartą turi pakartoti savo reikalavimus.
 
„Gavome patikinimų, kad artimiausiu metu, lapkričio pradžioje, bus atliktas energetinis elektrinės paleidimas, nors prieš tai buvo pareiškimų, kad apskritai šito objekto paleidimas vėluos bent metus. (…) Be abejo, turime  dar kartą pakartoti savo svarbiausius reikalavimus, ir kad į Baltijos šalis nepatektų elektra iš nesaugios atominės elektrinės, eksportuojamos iš agresyvių šalių, kaip ir numatoma mūsų įstatymuose“, –teigė jis.
 
Kaip vieną iš kertinių ekonominių Astravo AE problemų L. Linkevičius įvardijo tai, kad nėra kur eksportuoti gaminamos produkcijos.
 
„Problemų šis objektas turi labai objektyvių: nėra kur eksportuoti gaminamą produkciją (…). Ir, be abejo, tai yra sudėtinga situacija ekonomine prasme. Nors projektas yra ne ekonominis, o geopolitinis, bet vis tiek jis turi būti kažkiek pagrįstas, ir tos problemos trukdo“, – sakė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 12:53

Po socialdemokratų sprendimo trauktis iš valdančiosios koalicijos Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad dabar „įeiname į politinio nestabilumo etapą“. Pasak šalies vadovės, tikėtina mažumos Vyriausybė bus palaikoma neformalios, margos ir ganėtinai nepastovios daugumos.

„Laukia rimtas atsakomybės egzaminas – ne tik tiems, kurie liks valdžioje, bet ir opozicijai“, – pažymėjo Prezidentė, vertindama šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos priimtą sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Socialdemokratų partijos tarybai šeštadienį balsavus už pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, šios partijos deleguotiems ministrams ir parlamentinių komitetų pirmininkams teks per savaitę apsispręsti dėl savo pareigų. Tai reiškia, kad Seime ir Vyriausybėje artimiausiu metu turėtų vykti postų perskirstymas.

Šiuo metu aišku, kad Vyriausybėje turėtų nelikti ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus. Ji jau pareiškė, kad laikysis solidariai su partija ir trauksis iš savo užimamų pareigų. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atvirkščiai – pareiškė, kad liksiąs ministro poste, o trauksis iš Socialdemokratų partijos.

Prezidentė pareiškė nematanti priežasčių keisti ministrą L. Linkevičių. Pasak šalies vadovės, jis yra „profesionalus diplomatas ir patyręs ministras“.

LSDP pirmininko Gintauto Palucko manymu, visi aukštas pareigas užimantys socialdemokratai turėtų palikti postus.

Socialdemokratų deleguota teisingumo ministrė Milda Vainiutė gali likti pareigose, nes ji nėra partijos narė ir jai LSDP sprendimai jai nėra taikomi.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24; 00:01

Japonijoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pokalbiuose su šios šalies viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, kad netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį.

Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Judži Kuroiva (Yuji Kuroiva), šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdomuoju vyresniuoju viceprezidentu Tošiki Nakajama (Toshiki Nakayama). 

Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės verslo, kultūros, mokslo ir technologijų, sporto ir kitose srityse. Be to, ministras dalyvavo spaudos konferencijoje Japonijos nacionaliniame spaudos klube bei atsakė į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimus.

„Japonija yra pagrindinė Lietuvos partnerė Azijoje eksporto, turizmo ir mokslinio bendradarbiavimo aspektais. Naujos lietuvių sukurtos technologijos plinta visame pasaulyje, o dabar pradėjo dominti ir didžiąsias Japonijos korporacijas. Džiaugiamės Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Widerfi“, atėjimu į trečią pagal dydį rinką su vienais iš išrankiausių vartotojų pasaulyje ir tikimės sėkmingos dvišalių ryšių IRT sektoriuje plėtros“, – kalbėjo ministras, pakviesdamas ir Japonijos IRT korporaciją „NTT docomo“ prisijungti prie tarptautinių Lietuvos partnerių.

„NTT docomo“ – didžiausias mobiliojo ryšio operatorius Japonijoje, turintis daugiau kaip 73 mln. naudotojų. Jo padaliniai veikia Kinijoje, Singapūre, Filipinuose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Brazilijoje, JAV.

2016 m. Lietuvos eksportas į Japoniją sudarė 130 mln. eurų, šalyje lankėsi 22,7 tūkst. turistų iš Tekančios saulės šalies. Per pastaruosius penkerius metus šie skaičiai išaugo atitinkamai daugiau kaip 5 kartus ir dvigubai. Japonija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Pagrindinės Lietuvos į Japoniją eksportuojamų prekių grupės 2016 metais buvo tabako gaminiai (72 proc.), medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatai ir instrumentai (3 proc.), baldai ir jų dalys (3 proc.), skystųjų kristalų įtaisai, lazeriai bei kiti optikos aparatai (2 proc.).

Japonija taip pat tapo pagrindinė mūsų šalies partnerė mokslo, technologijų ir inovacijų srityje Azijoje. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su 3 pagrindinėmis Japonijos mokslo tyrimus remiančios agentūromis: Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra (Japan Agency for Medical Research and Development, AMED), Japonijos mokslo ir technologijų agentūra (Japan Science and Technology Agency, JST) ir Japonijos mokslo skatinimo draugija (Japan Society for Promotion of Sciences, JSPS).

Ypač didelį potencialą turi bendradarbiavimas gyvybės mokslų sektoriuje – per pastaruosius 2 metus įvyko 11 dvišalių simpoziumų, pritraukusių daugiau kaip 50 Lietuvos ir daugiau kaip 100 japonų mokslininkų bei verslininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.09; 19:51

Minint sovietinės armijos išvedimo 20-metį po Europos Sąjungos (ES) Europos reikalų ministrų susitikimo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad jam kelia nerimą didžiojoje politikoje atsirandančios radikalios jėgos. Anot jo, „reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir, neslėpkime to, ksenofobiškus ir nacionalistinius junginius, kurie kartais kelia galvą“. 

Ministro nuomone, rinkimuose neturėtų dalyvauti tokios partijos, kurios nepritaria vieningos Europos idėjai, – nusiteikusioms prieš ES partijoms neturėtų likti vietos politikoje.

Šis LR Užsienio reikalų ministro viešas pareiškimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai nurodo, jog siūlymas daliai žmonių uždrausti dalyvauti valstybės gyvenime yra aiškiausias totalitarinės valstybės siūlymo požiūris – tai siūlymas imtis represinių priemonių psichologine ir moraline prasme.

Continue reading „Dėl minties, pažiūrų, įsitikinimų ir asociacijų laisvės“

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje Lietuvos vardu „atsiprašė“ už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas esą „nesugebėjo“ priimti įstatymo dėl lenkiškos rašybos, kai į Lietuvą buvo atvykęs velionis Lenkijos Respublikos prezidentas Lechas Kacynskis.

Continue reading „Dėl užsienio reikalų ministro, kuris negerbia savo valstybės“

copy of gedvilas_seimo_pirmininkas

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las po in­ter­viu ra­di­jo sto­čiai „Svo­bo­da“ su­si­lau­kė kri­ti­kos iš įvai­rių po­li­ti­kų bei po­li­to­lo­gų, pa­reiš­kęs, kad rei­kia ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja ir „pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis“ bei teig­da­mas, kad Lie­tu­va iš Ru­si­jos per­ka la­bai daug du­jų, tuo me­tu Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos yra la­bai to­li ir nuo jų du­jų Lie­tu­va ne­pri­si­jungs.

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir di­plo­ma­ti­jos fa­kul­te­to do­cen­to Arū­no Mo­lio, Sei­mo pir­mi­nin­kas drau­giš­kus san­ty­kius su ša­li­mis grin­džia „pa­tai­ka­vi­mu, nuo­lai­džia­vi­mu, ne­da­ry­mu ar ne­pa­ste­bė­ji­mu to, ką tu­ri pa­ste­bė­ti de­mo­kra­tine sa­ve va­di­nan­ti ša­lis“. Pa­sak jo, kryž­ke­lė­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų esan­ti Lie­tu­va tu­ri „įvai­rios pa­tir­ties, ge­bė­ji­mų, in­te­re­sų ir po­vei­kio prie­mo­nių, ta­čiau taip pat – mo­ra­li­nių ir tei­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų“. Ki­ti po­li­to­lo­gai tei­gia, kad nuo­lat rei­kia klaus­ti: ko­kia kai­na bus ben­dra­dar­biau­ja­ma?

Continue reading „Seimo pirmininkas sulaukė kritikos“