sevcenko_

“Aš sėdėjau prie vieno stalo su Brežnevu, Gromyka, kitais Politinio biuro nariais ir daug sužinojau apie šiuos žmones, Sovietų Sąjungos šeimininkus. Aš pamačiau, kaip greitai jie išsižada savo žodžių, keičia nuomonę. Supratau, kad veidmainyste ir moraliniu nuosmukiu persunkta kiekviena jų kūno lastelė. Supratau, kaip toli jie nuo liaudies, kuriai vadovauja.

Gromyka, pavyzdžiui, Maskvos gatvėmis pėsčias nėra vaikščiojęs beveik 40 metų! Ir visi kiti nebuvo geresni. Paauksuotame, pašvinkusiame ore, mirusiame Kremliuje jie įrengė savotišką muziejų, paauksuotą, bet suakmenėjusį, kaip musė gintaro gabale. Ir tie, kurie savo gyvenimą paskyrė šio muziejaus reliktų ir eksponatų išsaugojimui, bandė įdiegti sovietų liaudžiai tikėjimą sistema, paremta utopiniu mitu…

Kur kur, o Kremliuje buvo visiškai neįmanoma ieškoti tokių dalykų, kaip atvirumas, garbingumas ir tiesa”.

Continue reading „Arkadijus Ševčenka žinojo “viską apie viską”“

mi6_hq

Jam pasisekė. Ir ne vieną kartą. Jis išdavė dešimtis  (kiti sako – šimtus) britų šnipų, ilgą laiką žaidė dvigubą žaidimą, buvo nuteistas 42-ejis metus kalėti, pabėgo iš kalėjimo, atsidūrė Maskvoje, antrą kartą vedė, sulaukė savo aštuoniasdešimtmečio, apie jį rašyta laikraščiuose, su juo kalbėta televizijos laidose.

Omenyje turime buvusį įtakingą Didžiosios Britanijos MI 6 darbuotoją Džordžą Bleiką, slaptai tarnavusį KGB. Tai vienas vertingiausių kada nors sovietų žvalgybos užverbuotų šnipų. Tikroji jo pavardė – Džordžas Benas. Jis – olandės liuteronės ir Egipto žydo sūnus, gimęs 1922 m.

Continue reading „Išdavė mažų mažiausiai 42 agentus“

kurjer_litovskij_1

Rugsėjo 13 – 14 dienomis Vilniuje buvo surengta dėmesio verta tarptautinė konferencija. Omenyje turiu Pasaulinės rusų spaudos asociacijos (PRSA) posėdį, į kurį susirinko rusakalbės žiniasklaidos vadovai ir vyriausieji redaktoriai daugiau nei iš 20-ies šalių.

Mums, lietuviams, žinoma, pirmiausiai turėtų rūpėti, ar didėja rusų kalba leidžiamos žiniasklaidos įtaka Baltijos šalyse. Neišskiriant nei spausdintų leidinių, nei televizijų, nei radijo laidų. Taip pat ne mažiau svarbus klausimas: kokia gi iš tiesų toji rusakalbės žiniasklaidos įtaka? Sakykim, kaip derėtų traktuoti Lietuvoje rusų kalba leidžiamus populiarius savaitraščius? Kaip draugus ar kaip oponentus?

Continue reading „Lietuvoje rusų kalba leidžiami leidiniai – draugai, konkurentai ar nesutaikomi oponentai?“

berluskoni

Lietuvos Valstybės saugumo departamente regimi permainų ženklai. VSD atidavė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui garsiąsias 12-a slaptų pažymų, kurių nepavyko išsireikalauti net nuo 2006 metų pabaigos.

Neseniai iš VSD atleisti aukšto rango pareigūnai A.Paukštė ir LJurgelaitis, o kiek anksčiau atleisti kai kurie kiti pareigūnai, apie kuriuos teigiama, kad jie neišvengė tam tikros neleistinos įtakos iš šalies. VSD vadovas G.Grina vykdo palaipsnių permainų planą, apie kurį jis užsiminė po paskyrimo šių metų pavasarį.

Continue reading „“Kentaurų” pinklės“

soloninas_jegelevicius

Tikriausiai šiandien Lietuvoje mažai tokių, kurie nebūtų girdėję Viktoro Suvorovo pavardės, kurie nebūtų skaitę nė vienos į Vakarus pabėgusio šio Rusijos žvalgybininko knygos apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, Josifo Stalino “keistą” elgesį agresijos išvakarėse ar lemtingas Berlyno klaidas. Viktoro Suvorovo knygos “Ledlaužis”, “Diena M”  ar “Trečioji Respublika” iki šiol populiarios Lietuvoje, noriai skaitomis, cituojamos. V.Suvorovo versija, esą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Hitlerio armija buvo kur kas silpnesnė už  sovietų armiją, esą Hitleris nebuvo pasiruošęs karui su Kremliui, esą fašistinė Vokietija 1941-ųjų birželio 22-ąją pirmoji užpuolė SSRS tik todėl, kad siekė išvengti laukiamo Stalino smūgio, – negalėjo neįsiminti.

Continue reading „Marko Solonino versija: Didysis Tėvynės karas prasidėjo tik 1943-aisiais metais“