Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vakarai vėluoja reaguoti į Rusijos veiksmus. Pasak jos, NATO jau pavėlavo įgyvendinti atgrasymo strategiją, todėl dabar Aljansui ir visoms narėms svarbu stiprinti savo gynybą. Taip pat, anot D. Grybauskaitės, vėluojama ir su sprendimų priėmimu, todėl kai kurie liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime planuojami sprendimai gali būti nepakankami.
„Kaip ir minėjau – su atgrasymu pavėlavome, dabar reikia gintis. (…) Kaip paskutiniai įvykiai parodė, situacija Rusijoje gali labai greitai keistis, o matant šituos nusikaltėlių santykių aiškinimusis, aišku, kad ši šalis yra nenuspėjama, labai pavojinga ir bet kada gali virsti agresija ir prieš NATO šalis“, – teigė D. Grybauskaitė.
„Investuoti jau vėluojame, tiek Lietuva, tiek NATO. Sprendimai, kurie bus priimti NATO viršūnių susitikime – jie svarbūs, bet tuo momentu turbūt jau bus nebepakankami. Ir tai reiškia, kad galima tikėtis, jog, Ukrainos pergalė ir tokia grėsmė, kokia buvo pademonstruota viduje Putinui, gali tik paskatinti šitos šalies desperaciją ir agresyvumą tiek Ukrainoje, tiek mūsų atžvilgiu“, – pabrėžė ji.
Nors Aljanso veiksmus atgrasant Rusiją D. Grybauskaitė vadina pavėluotais, kartu ji pažymi, kad Lietuva savo ruožtu yra padariusi viską, ką galėjo. Ji teigia ir pati savo kadencijų metu dėl Lietuvos saugumo padariusi viską, kas tuo metu buvo įmanoma.
„Išvadą darau tik tokią, kad kai kalbėjome, mūsų klausėsi, bet negirdėjo. (…) Aš prisiėmiau smūgį tiesiai į save, kai viena pirmųjų po 2014 m. Krymo okupacijos įvardinau, kad Rusija demonstruoja teroristinės valstybės požymius. Tuo metu buvau kritikuojama, kad kalbu per aštriai ir pernelyg suaštrinu situaciją. Deja, beveik viskas, ką kalbėjau, realizavosi ir dabar jau kiti Vakarų politikai kalba tą patį, tik su 8 metų pavėlavimu“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Dabar vyksta panašiai – mes perspėjome (dėl Rusijos agresijos – ELTA) – jau ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys, Lenkija – mus vėl girdi, bet ne visai įsiklauso. Su pagalba Ukrainai (Vakarai – ELTA) vėluoja, skiriamos nepakankamos pajėgos, ypač oro gynybos mūsų regionuose. Taigi, tikrai to kalbėjimo, įtikinėjimo reikia ir toliau, ir ne tik atsisukus atgal sakyti, kad mes buvome teisūs, bet kad mes teisūs ir dabar. Ir kad ir dabar reikia mūsų klausyti“, – pabrėžė kadenciją baigusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pažymėjo, kad Rusijos virsmas agresore šalimi jai buvo akivaizdus iškart po Krymo aneksijos.
„Dar 2009-aisiais Europoje vyravo iliuzijos apie tai, kad su Rusija bus galima atšildyti santykius. Tuo labiau, kad JAV laimėjo rinkimus prezidentas Obama ir tas „perkrovimo mygtukas“ iš tiesų buvo viena iš politinių idėjų. Juo labiau, kad tuo metu Rusijos prezidentu buvo ne Putinas, o Medvedevas. Taigi, iliuzijų buvo daug. Gerokai vėliau tos iliuzijos sklaidėsi, o po Krymo okupacijos buvo visiškai akivaizdu, kad Rusija, deja, pasitraukia iš bendradarbiavimo kelio ir tampa agresore“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai iki šiol neatsakė į klausimą, ką laiko Rusijos karo Ukrainoje baigtimi.
Todėl, pasak ministro, sąjungininkų laikysena sankcijų klausimu bei parama Kyjivui ima strigti bei svyruoti. Nepaisant to, kad Vakarų lyderiai tvirtina – Rusija privalo pralaimėti šį karą – anot Lietuvos diplomatijos vadovo, stinga sutarimo, kas iš tikrųjų slypi po šiais žodžiais.
„Atsakymų aš ieškočiau ne vienoje ar kitoje sostinėje, ne vienoje ar kitoje valstybėje. Aš ieškočiau daugiau psichologijoje apie tai, kaip mes suvokiame, kaip tas karas turėtų baigtis. Man esminis klausimas yra neatsakytas arba yra specialiai vengiama į jį atsakyti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.
„Kai mes pradedame kalbėti apie šių žodžių turinį, kas juose yra, kas tai yra Rusijos pralaimėjimas, ką tai reiškia, turbūt visi sutaria, kad Rusijos sienos Vakarų kariuomenė ir ginklai kirsti neturi jokių ketinimų. Bet štai, pavyzdžiui, ar Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje kad ir savo ginklais, nevakarietiškais ginklais – kažkodėl tai pasidaro debato klausimas“, – tęsė jis ir akcentavo, jog diskutuojant su partneriais dėl Krymo, klausimas taip pat kelia tam tikrą „nepatogumą pašnekovo veide“.
Ministras patvirtino – diskusijų metu susidaro įspūdis, kad kai kurių politikų „galvose yra tam tikri brūkšniai sudėlioti, kur toliau eiti negalima“. Todėl kiekvienas klausimas, susijęs su Ukraina ar frontu – provokuoja.
„Aš nesuprantu, kodėl jis turi būti provokuojantis? Kodėl yra sunku apie tai kalbėti? Kodėl kalbėti yra sunku apie Krymo sugrįžimą Ukrainai? (…) Man yra sunku suprasti, dėl to, kad mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą, jeigu tai yra šios žaidimo taisyklės. Paliekant Rusijai teisę braižyti sienas, tos sienos bus braižomos ir toliau“, – perspėjo politikas. Tinginys ramiausiai miega. Slaptai.lt fotografija
G. Landsbergis aiškiai įvardijo, ką, jo akimis, reiškia Kyjivo pergalė. Anot jo, tai teritorijų atkovojimas, nuostolių atlyginimas bei bausmės karo nusikaltėliams. Ministras yra įsitikinęs, kad Vakarai turi resursų ir jėgų padėti Ukrainai šį tikslą pasiekti.
„Laimėjimas – tai yra visos teritorijos susigrąžinimas, nuostolių atlyginimas ir kaltųjų nubaudimas. (…) Labai paprasta, paprastai skamba, sudėtinga pasiekti. Bet jeigu dėlioji strategiją tiems trims tikslams įgyvendinti, manau, kad Vakarai tikrai turi pakankamai galios visus tuos tikslus padėti Ukrainai pasiekti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kodėl Vakarų šalys nesiunčia rimtesnės ginkluotės kaip „Abrams“ tankų bei naikintuvų F-16, G. Landsbergis pasvarstė, jog Vakarai šioje situacijoje vadovaujasi galios svarstyklių principu. Teikiant paramą, pasak jo, stengiamasi išlaikyti balansą, mat Ukrainai nusvėrus situaciją savo naudai, derybos su Maskva taptų neįmanomos.
„Štai perdavus vakarietiškus tankus, Ukraina nugalės ir tada Rusija bus kažkokioje nepatogioje padėtyje, o galbūt kažkam Vakaruose norėtųsi, kad ji toje padėtyje neatsirastų. Vėlgi, mano nuomone, tai klaidingas skaičiavimas“, – situaciją iliustravo ministras.
„Mes kalbame apie valstybę, kurios sienos yra įtvirtintos Europoje galiojančiais susitarimais. Ir tos sienos yra pažeistos. Arba mes Europos tvarką išsaugome, apgindami tas sienas, arba Europos tvarka lieka pažeista“, – nurodė jis.
Kyjivas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų pažadėtų ginklų, skirtų padėti Kyjivui atremti Rusijos puolimą, antradienį pranešė gynybos viceministrė.
„Iš to, ką sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – sakė Anna Malyar, jos žodžius transliavo televizija. Ji pridūrė, kad Vakarai turėtų paspartinti pristatymo grafiką.
„Kad ir kaip Ukraina besistengtų, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos šio karo laimėti nepavyks“.
„Tokiems pristatymams turėtų būti nustatytas „aiškus terminas“, nes kiekvienas atidėjimas Ukrainai brangiai kainuoja ir didina pavojų, kad daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas. Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – sakė ji. „Labai ilgai laukti negalime, nes padėtis itin sudėtinga“, – pridūrė ji, turėdama omenyje šliaužiantį Rusijos veržimąsi Donbase, kur Maskvos pajėgos pasirengusios užimti visą Luhansko sritį.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl prašė sunkiosios ginkluotės iš Vakarų, kritikuodamas kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, jo teigimu, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.
„Esu dėkingas už tai, kas ateina, bet tai turi vykti greičiau“, – per spaudos konferenciją internetu sakė jis Danijos žurnalistams. Pasak jo, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina, kuriai trūksta ir „tolimojo nuotolio ginklų“, ir „šarvuotų mašinų, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis. Greitis, kuriuo Ukraina galės atkovoti Rusijos okupuotą teritoriją, „tikrai priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“. „Jei nebus pagreitintas ginklų tiekimas, bus sąstingis (…) žmonės ir toliau mirs. Jei mums duos ginklus, judėsime į priekį.“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Po triuškinamos pergalės per rinkimus balandį Vengrijos ministru pirmininku pirmadienį oficialiai prisaikdintas karingasis Viktoras Orbanas ir vėl užsipuolė Briuselį ir „savižudiškus“ Vakarus.
Vidurio Europos šalis šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos (ES) narėmis, siekiančiomis nustatyti Rusijos naftos embargą po Maskvos invazijos į Ukrainą. V. Orbanas, pastaraisiais metais siekęs glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sako nepritarsiantis siūlomam draudimui, motyvuodamas savo šalies priklausomumu nuo Rusijos naftos.
Ragindamas ES gerbti nacionalinių valstybių suverenitetą, V. Orbanas sakė, kad „kultūrinis susvetimėjimas tarp vakarinės Europos dalies ir Vengrijos didėja“.
„Taip yra todėl, kad mes tikime krikščioniškais civilizaciniais Europos pagrindais ir valstybe, kurios Briuselis atsisakė“, – sakė jis parlamentui, oficialiai perrinktas premjeru. 199 vietų asamblėjoje už tai balsavo 133 parlamentarai, 27 buvo prieš. Viena opozicijos partija išėjo iš salės, protestuodama dėl, jos nuomone, nevienodų sąlygų ir pavadinusi naująją vyriausybę „neteisėta“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis pirmadienį tviteryje pasveikino V. Orbaną su perrinkimu. „ES susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Nekantriai laukiu, kol galėsime dirbti kartu, siekdami užtikrinti, kad kolektyviai sėkmingai juos atremtume”, – parašė U. von der Leyen. putinas-orbanas
Savo plačiame kreipimesi V. Orbanas naujai išrinktiems deputatams sakė, kad „ateinantis dešimtmetis bus pavojų, netikrumo ir karo era“.
Kartu su gresiančiu ekonomikos nuosmukiu, energetikos krize ir pandemijų grėsme Europai tenka kovoti ir su „Vakarų pasaulyje atsinaujinančia savižudiška banga“, kalbėjo 58 m. V. Orbanas. Jis teigė, kad „lyčių beprotybė“ ir „didžioji Europos gyventojų pakeitimo programa“ yra „savižudiški eksperimentai“, tuo jis priminė kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teoriją, pagal kurią baltuosius europiečius tyčia išstumia ne baltieji imigrantai.
Balandžio 3 d. V. Orbano dešinioji partija „Fidesz“ ketvirtą kartą iš eilės nuo 2010 m. laimėjo dviejų trečdalių daugumą, tai jai leis toliau keisti Konstituciją ir greitai priimti naujus įstatymus. Virtusi tuo, ką V. Orbanas vadina „neliberalia valstybe“, Vengrija nuolat konfliktuoja su Briuseliu dėl įstatymo viršenybės, migracijos ir LGBTQ teisių bei daugelio kitų klausimų. Kai kurie V. Orbano oponentai įtaria, kad jis nori išvesti Vengriją iš ES, ir kritikuoja jo artimus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mūsų interesas, kad liktųme (nare) ateinantį dešimtmetį“, – pirmadienį sakė V. Orbanas.
V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Santykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kyjive kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.
„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, kovo 28 d. (ELTA). Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.
Tokius prezidento komentarus cituoja portalas „Sky News“.
Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus“, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.
Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas Ukrainos puolimas nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo, prie kurio prisideda JAV ir Vakarų šalių siunčiami ginklai, akivaizdoje daugelyje šalies teritorijų stagnuoja. Tačiau Vakarai iki šiol nepatiekė Ukrainai naikintuvų. Vašingtonas neseniai atmetė Lenkijos siūlymą atiduoti šaliai savo naikintuvus, NATO baiminantis, kad Aljansas gali būti įtrauktas į karą.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus „aštrinant“ Rusijos ir Ukrainos krizę bei kritikavo JAV prezidento Joe Bideno požiūrį šiuo klausimu. Jo komentarus penktadienį paskelbė vietos žiniasklaida.
„Deja, kol kas nėra jokio Vakarų indėlio sprendžiant šią problemą. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogino padėtį“, – skrisdamas iš Ukrainos žurnalistams sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad J. Bidenas „kol kas nesugebėjo pademonstruoti pozityvaus požiūrio“.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių-techninių priemonių“, skirtų atremti „nedraugiškus“ Vakarų šalių veiksmus dėl konflikto Ukrainoje.
V. Putinas jau kelias savaites kaltina JAV ir NATO įtampos prie Rusijos sienų kurstymu, tačiau tai yra pirmieji jo komentarai, kuriuose užsimenama apie galimą konflikto eskalaciją.
„Jei mūsų Vakarų kolegos toliau laikysis akivaizdžiai agresyvios pozicijos, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, – jis pareiškė per Gynybos ministerijos posėdį.
Rusija „griežtai reaguos į nedraugiškus veiksmus“, nurodė V. Putinas ir pridūrė norįs „pabrėžti, kad mes tam turime visas teises“.
Jungtinės Valstijos dar nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais, kad Maskva galimai planuoja įsiveržimą į Ukrainą, ir yra perspėjusios V. Putiną dėl precedento neturinčių sankcijų. Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus milžiniškas karines pajėgas.
Rusija neigia planuojanti įsiveržimą ir yra pareiškusi norinti JAV ir NATO saugumo garantijų. Praėjusią savaitę Maskva pristatė reikalavimus, kad NATO nepriimtų naujų narių ir buvusiose sovietinėse šalyse nekurtų karinių bazių.
Tačiau V. Putinas antradienį perspėjo, kad nepasitikės JAV saugumo garantijomis. „Mums reikia ilgalaikių, teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pareiškė V. Putinas, tačiau perspėjo, kad „mes negalime jomis pasitikėti“, nes „JAV lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos joms tampa nebeįdomios“.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo kritiką dėl Vakarų Afganistano politikos.
„Kyla pavojus, kad teroristai ir įvairios grupuotės, kurios rado prieglobstį Afganistane, pasinaudos mūsų Vakarų partnerių paliktu chaosu“, – sakė jis Maskvoje. Teroristai esą gali paaštrinti padėtį kaimyninėse valstybėse.
„Tai tiesioginė grėsmė mūsų sąjungininkams ir mūsų šaliai“, – pabrėžė V. Putinas, turėdamas omenyje kaimynines buvusia sovietines respublikas Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Esą kyla pavojus, kad didės narkotikų kontrabanda ir nelegali migracija. Taip V. Putinas kalbėjo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ renginyje prieš rugsėjo 19 d. vyksiančius parlamento rinkimus.
Rusijos prezidentas jau praėjusiomis dienomis kelis kartus įspėjo, kad teroristai iš Afganistano, prisidengdami politiniu prieglobsčiu, gali rasti priebėgą užsienyje. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija nesileis dar kartą įtraukiama į konfliktą kaip per sovietų karinę intervenciją 1979-1989 metais. „Sovietų Sąjunga turi patirties dėl buvimo šioje šalyje. Mes padarėme reikalingas išvadas“, – sakė V. Putinas. Tada Afganistane žuvo tūkstančiai sovietų karių.
Didžiuojuosi esąs lietuvis. Vytauto Visocko nuotr.
Taigi dar kartelį apie mus pačius, lietuvius (nors šia tema jau ir nemažai kalbėta) – dauguma mūsų neturime elementarios savivertės, nesuprasdami, nesuvokdami, kokie unikalūs, išsilavinę šiaip jau esame.
Lietuvos partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Ar ne dėl tos prarastos, o, galbūt, ir niekada neturėtos savivertės, aklai mėgdžiojame „vakarus”, bandydami tuos „vakarus” persitempti į Lietuvą, daryti viską taip, kaip anie daro – bandydami net ir susitapatinti su jais, būti jais – bet tik ne lietuviu! Ar ne dėl tos priežasties (savivertės stokos) renkame į Seimą niekam tikusius – prastesnius už daugumą mūsų, vien dėl to, kad jie yra triukšmingesni, „geriau susisukę” – buvo gudresni prasimušti ten.
Mes dažnai klaidingai žmogaus pasyvią agresiją priimame, kaip kokį jo vidinį stiprumą, kaip tvirtą jo asmenybę, kaip sugebėjimą vadovauti, būti lyderiu, nors ten tik primityvi – paprasta akimi įžiūrima – agresija. Svarbu suprasti, kad pasyviai agresyviam žmogui svarbus tik laimėjimas arba pralaimėjimas – jie tik taip mato pasaulį.
Mes nesugebame, nemokame išgirsti tylius, bet itin protingus intelektualus – neretais atvejais perspėjančius mus apie artėjančias arba jau esamas bėdas, nelaimes. Kalbant apie tokius protinguolius iš karto mintyse iškyla puiki profesoriaus Vytauto Radžvilo asmenybė.
Moteris (feministes) – vos ne kiekvieną dieną spaudoje ar facebook’e belinčiuojančias vyrišką giminę (dabar tai itin madinga!) – aklai priimame kaip savo globėjas, bičiules, vyresnes seseris, jau moteriškos giminės lyderes, kovotojas už moterų teises, kaip pavyzdžius – kokia turi būti moteris.
O dažniausiai tame – tiktai kokios tai konkrečios – jau tos moters patirtos, išgyventos asmeninės nuoskaudos ir iš to išplaukusi kokia tai beveik neapykanta vyriškai giminei. Prisiminkime – dvi skirtingos lytys, du skirtingi poliai niekada nebūna priešingi vienas kitam. Taigi, tai tik dirbtinai sukurptos visuomenėje priešingybės.
Gedimino stulpai. Vytauto Visocko nuotr.Motociklininkai su trispalvėmis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors – ačiū dievui – dauguma moterų – žino, kas svarbiausia moteriai ir kokia ji turi ar gali būti. Tiksliau – gali, nes niekas neturi, neprivalo „būti” tuo, kuo ji / jis nėra.
Pamąstykime!
Gal ir daugiau būtų norinčių TIKRAI dirbti Lietuvai, jei egzistuotų ne tik ta, tikroji atsakomybė už savo Tėvynę, bet ir ta, čia jau daug kartų mano minėta – vidinė savivertė, tas pasididžiavimas savimi, savąja tauta.
Lietuviai, galbūt, net nežino, kokie jie iš esmės yra puikūs, ypač, kas liečia mūsų išsilavinimus, pasiekimus moksluose, menuose (talentinga menams tauta), supratimą apie gyvenimą (čia kiek vyresniems), siekimus pažinti pasaulį.
Bet ir tuo pačiu labai akivaizdu – mes po truputi save vis labiau lenkiame prie žemės, mažiname save – mažiname iki kažkokios tai nepakančios vienas kitam, išsidraikiusios, susipriešinusios tautos, o naujai iškilę liberalai – jų tos „burbulo” partijos, kaip ir ta „Laisvės” partija – tik įmeta degtuką į jau rusenančią lavą, mat jiems naudinga – kuo mažiau vienybės, kuo mažiau tikrojo patriotizmo Lietuvai, tuo jiems jau lengviau siekti savųjų tikslų – Lietuvai visai nenaudingų tikslų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju. Tai šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo centre pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praneša „BelTA“.
„Kalbant apie karinį aspektą, mes turime sutartį su Rusijos Federacija pagal Sąjunginės valstybės principus. Šie momentai kaip tik atitinka šią sutartį. Todėl šiandien su Rusijos prezidentu ilgai ir išsamiai aptarėme situaciją. Turiu pasakyti, aš net šiek tiek nustebau – jis absoliučiai informuotas apie tai, kas vyksta“, – teigė A. Lukašenka.
„Ir mes su juo susitarėme: kai tik mes paprašysime, mums bus suteikta visapusišką pagalba, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas“, – pareiškė prezidentas.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka taip pat pabrėžė, kad šalyje yra sava pagal konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
Kaip pranešė naujienų agentūra „BelTA“, jis tai pareiškė šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo štabe.
„Jūs ne blogiau kaip aš žinote, kas vyksta šalyje. Patylomis stengiamasi destabilizuoti padėtį, mūsų visuomenę. Prisikasė iki darbo kolektyvų. Aš jau daug sykių esu apie tai kalbėjęs. Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, kad nieko iš to neišeis. Mes niekam neatiduosime šalies. Mes suvaldysime situaciją, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas. – Aš nenoriu pasakyti, kad galima nusiraminti. Ne, mes niekada nenusiraminame. Toks jau mūsų likimas – būdami Europos centre, mes visada turime būti pasirengę laiku atsakyti į visus iššūkius“. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Anot A. Lukašenkos, užsienyje Baltarusijai siūlomas kažkoks tarpininkavimas, formuojama užsienio vyriausybė šaliai. „Klausykite, mes turime normalią vyriausybę, sudarytą pagal konstituciją. Mums nereikia jokių užsienyje suformuotų vyriausybių, jokių tarpininkų. Neįžeisdamas šių šalių vadovų, noriu pasakyti: jūs patys įsiveskite tvarką“, – pareiškė jis.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos valdžia gins savo šalį visomis teisėtomis priemonėmis, nepaisydama Vakarų kritikos. Tai trečiadienį per susitikimą su Vitebsko srities administracijos atstovais pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Mes ginsime savo šalį visais teisėtais metodais. Savo šalies mes niekam neatiduosime“, – pabrėžė valstybės vadovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, kaimynai ir partneriai Vakaruose, vertindami įvykius Baltarusijoje, kartais taiko dvejopus standartus, ypač rinkimų laikotarpiu. „Jie jau pradeda mums užsiminti: jūs žiūrėkite, kad viskas būtų demokratiškai, kad gatvėse nebūtų susirėmimų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, pareigūnai per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas Prancūzijoje ir riaušes Jungtinėse Valstijose veikia ryžtingai. „Matote, kas ten vyksta. Ten be ašarinių dujų neapsieinama“, – pareiškė A. Lukašenka. „Pakritikuokite Trumpą, Jungtines Valstijas dėl demokratijos stygiaus, pamėginkite Rusijai užvažiuoti. Prisibijo. Ir štai jie, ko gera, vėl nusprendė pasitreniruoti su Baltarusija. Nepavyks!“ – pabrėžė prezidentas.
Rusijos opozicijos mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Jaunieji rusai kur kas konservatyvesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie savęs nelaiko europiečiais ir kategoriškai prieštarauja minčiai, jog Krymą privalu grąžinti Ukrainai.
Šią netikėtą, Vakarams nepalankią versiją paskelbė „Levada – Centras“ ir Fridricho Eberto centras. Išvados brėžiamos po 2019-2020-aisiais atliktų apklausų. Šie du įtakingi, puikios reputacijos centrai apklausė pusantro tūkstančio jaunų rusų nuo 14 iki 30 metų.
EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą
Ir štai kas paaiškėjo. Visi prisimename, kaip 2019-aisiais tūkstančiai jaunųjų rusų išėjo į gatves protestuodami prieš nesąžiningus rinkimus, korupciją ir autokratinį, dešimtmečiais užsitęsusį Vladimiro Putino prezidentavimą. Taip pat žinoma, kad Rusijos policija jaunuosius protestuotojus grubiai išvaikė, daugeliui iš jų teko pasėdėti už grotų. Omenyje turint šiuos faktus, galima susidaryti įspūdį, esą jaunieji Rusijos gyventojai nepatenkinti dabartine padėtimi šalyje.
Tačiau neapsigaukime. Vadinamoji Z karta, apimanti vaikinus ir merginas nuo 14 iki 30 metų amžiaus, kaip išryškino minėtų centrų organizuotos apklausos, laikosi labai panašių pažiūrų, kokių laikėsi jų tėvai ir seneliai. Jaunoji rusų karta beveik tokia pat konservatyvi kaip ir jų tėvai!
Pasirodo, net 60 proc. jaunųjų rusų nesidomi politika, jie susitaikę su tuo, kad Rusija ar6iai konfrontuoja su Vakarais ir visiškai pritaria Krymo okupacijai.
Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.
58 proc. jaunųjų rusų mano, kad Rusija nėra Europa, todėl Maskvai nereikia vadovautis europietiškomis vertybėmis, jas galima atmesti, galima jų nepaisyti. Maždaug 75 proc. jaunųjų rusų nejaučia nė menkiausios Vakarų įtakos, nesižavi Vakarais. Šie rusų jaunuoliai sako, kad Europa jiems nei įdomi, nei svarbi. Jie įsitikinę, kad Europa visąlaik nemėgo rusų, visuomet bijojo Rusijos, ir ši trintis – amžina. Jie taip pat įtaria arba bent jau nori taip manyti, kad Rusija dėl šios konfrontacijos mažiausiai kalta.
Tik 15 proc. jaunųjų rusų, kuriems buvo pateikti klausimai, kaltę verčia Kremliui. Tik 2 proc. jaunųjų rusų, kuriuos apklausė šie centrai, bėdą verčia armijai. Net 50 proc. jaunosios kartos atstovų didžiausiu konfrontacijos kaltininku įvardina JAV, kuri neva specialiai kiršina Europą ir Rusiją.
Tiesa, dauguma jaunųjų rusų mano, kad geri Europos ir Rusijos santykiai įmanomi, ir vis tik nepasitikėjimas, įtarumas – neišvengiami. Daug jaunųjų rusų laiko SSRS subyrėjimą tragedija. Jie svarsto, kad ir koks bjaurus bebūtų Vladimiras Putinas, bet vis tik jis yra stabilumo ir saugumo garantas.
Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.
Be abejo, dauguma rusų norėtų demokratijos, demokratija esą geriau nei autokratija. Tačiau pusė apklaustųjų įsitikinę, jog kieta ranka, tvirtas kumštis – taip pat būtini.
Žodžiu, jaunoji Rusijos karta – visai ne tokia, kokią kartais įsivaizduoja Europos Sąjungos analitikai. Jaunoji rusų karta rūpinasi vien savo asmeniniais reikalais, o į visa kita – nusispjauti.
Parengta pagal Citos Affentranger publikaciją leidinyje „Tages-Anzeiger“
A. Lukašenka: demokratijos Baltarusijoje ne mažiau nei Rusijoje ar Vakaruose. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijoje demokratijos ne mažiau nei kitose šalyse, kaip Rusija ar Vakarų valstybės, teigia nuo 1994-ųjų šalį valdantis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
„Demokratijos ir laisvės Baltarusijoje nė trupučio ne mažiau nei Rusijoje ar Vakaruose. Gali būti, kad mes griežčiau reikalaujame tvarkos, nes mes nesame tokie turtingi kaip Rusija. Rusija gali padaryti klaidą, bet didžiuliai turtai leidžia tą klaidą greitai ištaisyti“, – pareiškė Baltarusijos lyderis.
Pasak A. Lukašenkos, kritikuojant Baltarusiją dėl demokratijos stokos, privalu atsižvelgti ir į sunkią baltarusių padėtį.
„Mus kartais pakritikuoja dėl įvairių dalykų: tai mažai demokratijos, tai daug, tai mažai žmogaus teisių. Jūs, mus kritikuodami, neužmirškite mūsų patirties, nes jums tam tikra prasme reikės sugrįžti prie mūsų patirčių tam, kad išsaugotumėte taiką ir stabilumą savo šalyse. Valstybėms svarbiausia stabilumas, o teisė turi būti skirta tam, kad nebūtų chaoso“, – susitikime su Konstitucinio teismo atstovais kalbėjo A. Lukašenka. Jo teigimu, po SSRS griūties Baltarusijoje teisėtvarkos sistema buvo skirta sustiprinti valdžios vertikalę.
„Mane pradėjo mokyti demokratijos ir žmogaus teisių. Alkanoje šalyje svarbiausia teisė buvo pamaitinti ir aprengti žmones. Demokratijai reikia laiko, šturmu nieko nepaimsi“, – sakė A. Lukašenka, kaip sudėtingo kelio demokratijos link pavyzdį pateikdamas Ukrainą.
A. Lukašenka taip pat pabrėžė, kad šalies Konstitucija buvo kuriama remiantis kitų šalių patirtimi, todėl ji esą negali būti nedemokratiška.
„Kaip buvęs parlamento narys, prisidėjęs prie Konstitucijos kūrimo dar iki prezidentavimo pradžios, galiu pasakyti, kad mes atidžiai išsistudijavome visų pasaulio šalių Konstitucijas. Inovacijų mūsų Konstitucijoje nėra.
Paėmėme kai ką tinkamo iš mūsų praeities (SSRS), bet visai nedaug. Visa kita – iš kitų šalių“, – pažymėjo Baltarusijos lyderis. Pasak jo, kalbama ne tik apie perimtą buvusių SSRS šalių patirtį, bet ir demokratijos tradiciją turinčių šalių Konstitucijas.
„Kritikuodami mus, jūs kartais pasižiūrėkite į Konstitucijas šalių, iš kurių mes mokėmės. Kurdami teisinę sistemą mes pirmiausia atsižvelgėme į tas realijas, kurios pas mus vyravo“, – teigė Baltarusijos prezidentas.
Pirmadienį Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtajai kadencijai Rusijos prezidento poste. Po inauguracijos Kremliaus vadovas kalbėjo, kad per šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.
Tačiau politologai ir politikai abejoja, ar beveik du dešimtmečius Rusijai vadovaujančio V. Putino pažadai yra pagrįsti.
Raumenų rodymas, mano ekspertai, ves tik į didesnę ir Rusijai pražūtingą konfrontaciją su Vakarais. Todėl siekis normalizuoti ir ieškoti kompromisų santykiuose su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis gali būti svarbus naujosios V. Putino kadencijos bruožas.
Agresyvi matrioška
Galiausiai svarbesniu ketvirtosios V. Putino kadencijos politikos aspektu, anot ekspertų, bus ne tiek Rusijos piliečių gyvenimo gerinimas, kiek vaidmens, kurį ilgametis Kremliaus vadovas atliks po šešerių metų, paieškos.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docento Giedriaus Česnako nuomone, ketvirtą kartą V. Putinui tapus Rusijos vadovu, šalies laukia ganėtinai sudėtingas laikotarpis. Pasak politologo, ši teoriškai paskutinė V. Putino kadencija sukurs tam tikrą neapibrėžtumą Rusijos politinėje sistemoje.
G. Česnakas pabrėžė, kad V. Putinas dėl susiklosčiusios vidaus politinės sistemos ypatumų tiesiog pasitraukti iš sukurtos valdžios vertikalės negali. Tad, samprotavo ekspertas, per ateinančius šešerius metus turėtume pamatyti, kokį vaidmenį V. Putinas sieks įgyti ateityje.
LKA docento nuomone, dabar galima kalbėti apie kelis galimus V. Putino vaidmens Rusijos politinėje sistemoje scenarijus.
Pirmasis scenarijus, kuris galėtų formuotis ketvirtojoje V. Putino kadencijoje, yra „kiniško“ modelio kopijavimas.
„Šis scenarijus reikštų, kad Putinas taps amžinuoju prezidentu, arba tiesiog dar kartą pratęs savo kadencijas, pavyzdžiui, referendumo būdu. Rusijos visuomenė šiuo atveju, laikui bėgant, toliau būtų įtikinėjama, kad šalyje nėra realios alternatyvos Putinui“, – kalbėjo G. Česnakas.
„Antrajame scenarijuje Vladimiras Putinas įgytų savotišką ajatolos funkciją. Kitaip tariant, Putinas iš aktyvios politikos pasitrauktų ir taptų visuomenei mažiau matomas, tačiau kartu išlaikytų įtakos ir galios svertus. Taigi Rusiją jis realiai valdytų pats, pavyzdžiui, valdžios struktūrose įstatęs jaunesnius, jam lojalius vykdytojus“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad jau dabar galima įžvelgti šio scenarijaus tendencijas.
Galiausiai trečiasis scenarijus, svarstė G. Česnakas, numatytų realų V. Putino pasitraukimą, tačiau išlaikant neformalias pozicijas politinėje sistemoje. Šio scenarijaus atveju, samprotavo politologas, kiltų klanų ir interesų kova šalies viduje.
„Rusijos laukia sunkūs ateinantys šešeri metai. Pirmiausia dėl to, kad turi keistis valstybės politinė sistema. Didžiųjų Rusijos partijų vadovai anksčiau ar vėliau turės užleisti vietą jaunesniems vadovams“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad didelis iššūkis naujojoje V. Putino kadencijoje bus ir didėjantis visuomenės nusivylimas esama ekonomine ir socialine situacija.
„Akivaizdu, kad didėja nusivylimas Rusijos visuomenėje. Jau dabar galima matyti augančius protestus visoje Rusijoje, ne tik Maskvoje ir Peterburge“, – aiškino G. Česnakas. Jo nuomone, visuomenės kylantis nepasitenkinimas kuo toliau, tuo labiau didins valstybės vadovų baimę ir nerimą.
Rusijos užsienio politikoje, LKA docento nuomone, reikėtų laukti aktyvesnių Kremliaus bandymų atrasti kompromisų su Vakarais. Nors, pabrėžė G. Česnakas, V. Putinas neatsisakys galios projekcijų posovietinėje erdvėje, tačiau pabrėžė, kad galima tikėtis, jog Rusija sieks formuoti diplomatiškesnę politiką ir kiek įmanoma užglaistyti šiuo metu egzistuojančius konfliktus.
„Užsienio politikoje Putinas bando įrodyti, kad jis yra labai stiprus veikėjas ir „kietas vyrukas“, tačiau nereikia pamiršti, kad tas „kietas vyrukas“ visur bando ieškoti susitarimų. Jis bando pademonstruoti savo jėgą ir po to iškart bando ieškoti susitarimų. Rusija nėra tokia stipri, kaip ji apie save kalba“, – sakė politologas.
Anot jo, tai, kad Rusija daugiau kalba, o ne veikia kaip didžioji galia, rodo pastarosios Maskvos reakcijos į Vakarų veiksmus. Politologas akcentavo, kad Kremlius iš esmės net nebandė rimtai atsakyti po to, kai JAV sunaikino rusų „Vagner“ samdinius bei, atsakant į Basharo Al-Assado cheminio ginklo panaudojimą, įvykdė raketų ataką Sirijoje.
„Tai rodo, kad Rusijos valdžia supranta, kad yra mažiau galinga valstybė“, – kalbėjo G. Česnakas.
Vladimiras Putinas vis dar rodo kumštį
„Neatmetu tolesnės hibridinės Rusijos veiklos ir siekio destabilizuoti silpnesnes kaimynines valstybes, tačiau, manau, kad santykiai su Vakarais gali būti šiek tiek nuosaikesni. Bus bandoma ieškoti suartėjimo taškų, nes Rusija tiesiog negali būti absoliučioje konfrontacijoje su Vakarais. Rusija visgi turės atsižvelgti į ekonominę realybę, kur dominuoja ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės“, – apibendrino politologas.
Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad labai svarbu, jog Vakarai nepasiduotų Kremliaus raginimams užmegzti dialogą, kol pati Rusija nepakeis įgyvendinamos politikos principų.
Anot politiko, ateinantys šešeri V. Putino prezidentavimo metai gali būti pokyčių metai, jei Vakarai sugebės išlaikyti principingą politiką Rusijos atžvilgiu.
Ž. Pavilionis vylėsi, kad Vakarai po pastarųjų Rusijos agresijos atvejų suprato, jog Kremliaus transformacija įmanoma tik vykdant principingą politiką.
„Manau, kad paskutinės atakos Londone galutinai įtikino, jog dialogas su Putinu yra nereikalingas. O tie, kurie tą dialogą dar propaguoja, kaip mūsų Premjeras Skvernelis, galbūt yra tiesiog nesusipažinę su paskutiniais įvykėliais ir nežino visų diplomatijos subtilybių. Bet, manau, kad Vakarai suprato, kad būtent kieta ir vieninga politika dabartinį Kremlių gali pakeisti“, – kalbėjo konservatorius.
„Mes turime parodyti ponui Putinui, kad nėra kito kelio išskyrus mūsų kelią, nes konfrontacija su Vakarais jau dabar pastatė Rusiją ant kelių. Rusijos ekonomika byra, žmonės vis labiau nepatenkinti Putinu, valstybės ekonomika jau nebepaveža, ji neturi ateities, nes technologijos ir investicijos iš Vakarų yra nutrauktos“, – akcentavo politikas ir pabrėžė, kad Lietuva turi būti kur kas aktyvesnė nei dabar, Vakarams brėžiant politikos su Rusija gaires.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas abejojo, ar artimiausiu metu įmanomi kategoriški pokyčiai Rusijos politikoje. Tačiau, akcentavo politikas, kad labai tikėtina, jog V. Putinas sieks atitaisyti santykius su Vakarais.
„Nemanau, kad jis nori likti toje pačioje izoliacijoje. Rusija labai daug pasirinkimų tiesiog neturi. Jiems reikės bandyti grįžti į vienokį ar kitokį bendradarbiavimo lygį su Vakarais. Tačiau ar jie imsis kažkokių žingsnių suartėjimo link, kol kas sunku pasakyti. Galbūt tai pamatysime iš tos komandos, kurią pasirinks ponas Putinas“, – samprotavo G. Kirkilas.
„Tačiau pokyčiai tikrai nebus kategoriški. Jeigu pokyčiai bus, jie bus galbūt retorikoje. Tačiau tam daug vilčių taip pat nėra. Iš esmės ne vienas Putinas čia viską sprendžia, yra ir jo komanda, yra ir oligarchų interesai, daugybė dalykų, kurių mes iki galo gal net nežinome“, – apibendrino G. Kirkilas.
