Farmacijos kompanija „Moderna“ sekmadienį pristatė į Lietuvą septintąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 19200 vakcinos dozių. Šios vakcinos per dvi dienas bus paskirstytos savivaldybėms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Iki šios dienos Lietuva gavo 62,4 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 60,6 tūkst.
 
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,4 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 00:01

Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
 
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
 
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
 
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
 
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
 
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
 
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
 
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija. 
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 03:00

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.
 
„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.
 
Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.
 
„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.
 
Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.
 
„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.
 
Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 00:30

JAV farmacijos koncernas „Johnson & Johnson“ balandžio 19 dieną pradės savo vakcinos tiekimą Europos šalims. Tai įmonė pranešė pirmadienį. Anksčiau būta pranešimų, kad pirmųjų siuntų galimą tikėtis nuo balandžio 12-osios.
 
„Johnson & Johnson“ vakcina ES buvo registruota kovo 11 dieną. Užtenka tik vienos šio preparato dozės. Tai yra ketvirtoji ES patvirtinta vakcina nuo koronaviruso.
 
Įmonės duomenimis, jos vakcina apsaugo ir nuo naujo atmainos koronavirusų. Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 40 000 žmonių, parodė, kad preparatas nuo sunkios ligos eigos apsaugo 85,4 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.30; 00:01

Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad antradienį jis bus paskiepytas vakcina nuo COVID-19, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto vakcinacijos pradžios šalyje, praneša agentūra AP.
 
Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės pareigūnais V. Putinas teigė, kad „rytoj“ gaus skiepą, bet nepatikslino, kuri iš trijų Rusijoje patvirtintų vakcinų jam bus suleista.
 
Pasak Rusijos vadovo, Rusijoje bent viena vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 6 mln. žmonių, o abi vakcinos nuo COVID-19 dozes gavo jau per 4 mln. gyventojų.
 
Plataus masto vakcinacija su Rusijoje sukurta vakcina „Sputnik V“ prasidėjo pernai gruodį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30

Nespėję pasidžiaugti dalies karantino ribojimų atlaisvinimais, gali būti, kad tuoj jų galime vėl netekti. Lygiai metams suėjus nuo tos dienos, kai pernai pavasarį Lietuva atsidūrė karantino dėl pandemijos gniaužtuose, kai kurios savivaldybės vėl, kad ir be didelio noro, jau trečią kartą į juos veržiasi.
 
Lyg ir visi žinome apie skiepų naudą, bet yra tokių piliečių, kurie garsiai šaukia: „nesiskiepysiu, nes koronos nėra.“ Ir negirdi argumentų, kad būtent aktyvus vakcinavimas padės stabdyti koronaviruso plėtrą, tad skiepytis reikia jei ne dėl savo, tai bent dėl artimųjų ar žmonių, su kuriais bendraujama, sveikatos, taip pat dėl gyvybės.
 
Pagal naujausius statistikos duomenis, kurie paskelbti šį antradienį, Lietuva yra gavusi 439 415 vakcinų, į skiepijimo vietas jų pristatyta 433 565, tačiau vakcinavimui iki šiol sunaudota tik 360 801 vakcina. Šalčininkų savivaldybėje, kurios teritorija COVID-19 zonų žemėlapyje žymima juoda spalva, pasiskiepijo tik 3,84 proc. gyventojų. Visagine – 4,7 proc., Vilniaus rajone – 6,21 proc.
 
Pagal vakcinavimo apimtis šiuo metu pirmauja Neringa, kurioje pasiskiepijo (iki šios dienos) 18,63 proc. gyventojų. Nebloga situacija ir Birštone (17,7 proc.), Druskininkuose (14,6 proc.), Rokiškio rajone (13,09 proc.), Anykščiuose (12,89 proc.) ar Palangoje (12,25 proc.).
Iš didžiųjų miestų gyventojų vakcinavimo nauda labiausiai tiki kauniečiai – Kaune skiepijimo apimtys dabar siekia 11,45 proc. Šiauliuose pasiskiepijo 9,54 proc., Vilniuje – 8,93 proc., Panevėžyje – 8,87 proc. ir Klaipėdoje – 8,82 proc. tų miestų gyventojų. Vakcinavimo vidurkis Lietuvoje – 9,32 proc.
 
Pagal santykinį sergamumo COVID-19 rodiklį akivaizdu, kad mirtinai pavojinga liga dabar labiau nei kitur plinta Švenčionių rajone – per 14 paskutinių dienų čia nustatyti 702 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Antras pagal viruso plėtrą šiuo metu yra Kupiškio rajonas (529 atv.), trečia – Marijampolė (475 atv.).
 
Kiek švelnesnė, bent šį antradienį skelbiamais oficialiosios statistikos duomenimis, situacija dabar Širvintose (443 atv.), Visagine (436 atv.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (414 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 paskutinių parų). Stebėtina, tačiau prie probleminių dabar priskirtina ir mažutė Neringos savivaldybė, kurioje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų santykinai priskaičiuota (per pastarąsias dvi savaites) 357 nauji COVID-19 atvejai, nors prieš keletą savaičių jų būta keliasdešimt. Tuo pat metu kitose kurortinėse Lietuvos vietovėse padėtis yra geresnė. Druskininkuose 100 tūkst. gyventojų tenka 79, Palangoje – 67 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Lietuvoje dabar iš 60 savivaldybių daugiau nei trečdalyje (22-ose) naujų ligos atvejų fiksuota santykinai mažiau nei 100. Mažiausiu sergamumo rodikliu pasižymi Lazdijų savivaldybė (22 atv. 100 tūkst. gyventojų), Birštonas (25 atv.) bei Pagėgių rajono savivaldybė (28 atv.)
Per pastarąsias 7 paras šalyje atlikta 50 060 tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo ir jos diagnozė patvirtinta 6,7 proc. atvejų. Vilniaus mieste tokių atvejų per savaitę būta 7,9 proc. (testavimo apimtys – 16 352 tyrimai). Sostinėje per 14 paskutinių dienų, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, 100 tūkst. gyventojų nustatyta 410 naujų COVID-19 ligos atvejų. Vilnius patenka tarp septynių šiuo metu didžiausiu santykiniu sergamumu pasižyminčių Lietuvos savivaldybių.
 
Šalies santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis dabar yra 230 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę Lietuvoje naujų ligos atvejų nustatyta 9,2 proc. daugiau, o nuo pandemijos pradžios jų patvirtinta iš viso 206 290. Deja, tenka apgailestauti, kad medikams nepavyko išgelbėti 6908 užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija šalies žmonių gyvybių.
 
Daugiausiai infekuotųjų pandeminiu laikotarpiu mirė Vilniuje – 1091. Kaune, kuriame per pastarąsias 14 dienų naujų COVID-19 ligos atvejų priskaičiuota 156 atvejai 100 tūkst. gyventojų, nuo pandemijos pradžios mirė 701 infekcija užsikrėtęs žmogus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 00:01

„AstraZeneca“ vakcina. EPA – ELTA nuotr.

Airija sekmadienį sustabdė gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, pasirodžius pranešimams apie po skiepo susidarančius kraujo krešulius.
 
„Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 yra laikinai stabdomas nuo šio sekmadienio, kovo 14 d., ryto“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
 
Toks sprendimas priimtas po Nacionalinio patariamojo imunizacijos komiteto (NIAC) rekomendacijos stabdyti skiepijimą. Pasak komiteto atstovų, rekomendacija yra pateikta „prevenciškai, sulaukus pranešimo iš Norvegijos vaistų agentūros apie keturis naujus sunkaus kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepijimo“.
 
„Nėra nustatyta ryšių“ tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių atvejų, o stabdymo imtasi „laukiant tolesnės informacijos“, pranešime teigė Airijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Ronanas Glynnas.
 
Paskutinį kartą trečiadienį atnaujintais oficialiais duomenimis, Airijoje iki šiol panaudota 570 tūkst. visų vakcinų dozių, iš jų 109 tūkst. – „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
 
„AstraZeneca“ atstovas savo ruožtu teigė, kad „mūsų saugumo duomenų analizė, apimanti 17 mln. panaudotų vakcinos dozių, nerodo padidėjusios kraujo krešulių rizikos“.
 
„Tokių atvejų skaičius tarp paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina yra net mažesnis nei būtų atsiradę natūraliai, neskiepytiems gyventojams“, – tvirtinama „AstraZeneca“ pranešime.
 
5 mln. gyventojų turinčioje Airijoje nuo COVID-19 mirė 4 534 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.14; 00:35

Antradienio pavakarę Panevėžyje, prie Vakcinavimo centro, medikai gaivino nuo koronaviruso paskiepytą moterį. Portalo „Jūsų Panevėžys“ žiniomis, ką tik nuo COVID-19 paskiepyta 80-metė panevėžietė neišgyveno.
 
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Kazimieras Armonavičius patvirtino, kad medikai, atskubėję į pirmadienį atidarytą Vakcinavimo centrą, kurį laiko gaivino moterį.
 
„Moteris buvo paskiepyta „Pfizer-BioNTech“ vakcina ir, kaip priklauso, po vakcinavimo pasėdėjo 15 minučių. Netrukus ji savanoriams paaiškino, kad trūksta oro. Ją savanoriai palydėjo į lauką, pakvėpuoti grynų oru. Moteris lauke sukniubo. Skubiai buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba“, – naujienų portalui JP sakė K. Armonavičius.
 
Pagalba, anot Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriaus, atvyko skubiai ir moteris pradėta gaivinti.
 
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė naujienų portalui JP apgailestavo, kad moters atgaivinti nepavyko – ji mirė.
 
„Moteris 1941 metų gimimo ir ji turėjo širdies stimuliatorių. Mums ji žinoma. Manau, kad jai buvo stresas. Be to, turėjo sveikatos problemų. Nuo vakcinos tokio staigaus poveikio negalėjo būti. Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai visi paskiepyti ir po pirmojo skiepo simptomus pajutome tik vakare, jeigu skiepas buvo gautas per pietus, o karščiavimas, kai kuriems pasireiškia tik kitą dieną“, – sakė R. Ramoškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 00:01

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis neabejoja, kad Rusija savo vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip priemonę didinti savo galią bei daryti įtaką kitoms valstybėms.
 
„Galima įvardinti, kad iš principo pasinaudodama tam tikra Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą vakcinų kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja savo „Sputnik V“ vakciną kaip tam tikrą priemonę daryti įtaką pasauliui. Tikrai to neatmetame, matome tai ir reikia atkreipti dėmesį į tai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, teigė D. Jauniškis.
 
Visgi VSD direktorius teigė nenorįs vertinti, ar Lietuva turėtų įsigyti „Sputnik V“ vakciną. Pasak jo, šiuos sprendimus turi priimti politikai.
 
„Mes, kaip žvalgyba, įvardiname grėsmes, ką mes matome ir galime pasakyti savo vertinimą. Visgi aš norėčiau nukreipti šį klausimą į sprendimų priėmėjus, politikus, kurie turėtų vis dėlto apsispręsti, ar mums tinkama yra naudoti Kinijos ir Rusijos gaminamą produkciją, šiuo atveju vakciną, ar ne. Čia turėtų būti bendra valstybės politika“, – sakė jis.
 
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas akcentavo manąs, kad Lietuva „Sputnik V“ vakcinos pirkimo svarstyti neturėtų. Pasak jo, Rusijos pagrindinis interesas turėtų būti savo piliečių vakcinacija.
 
„Man atrodo, kad mes esame mums truputėlį primestame diskurse. Pirmiausiai savęs paklauskime, koks procentas Rusijos piliečių yra paskiepytas ir kodėl toks intensyvus noras yra „padėti“ kitiems, o ne savo piliečiams. Tai turbūt būtų galima rekomenduoti Rusijos Federacijai pirmiausiai rūpintis savo piliečiais“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat akcentavo, kad šiuo metu Lietuva turi jau gerokai aiškesnį vakcinacijos planą artimiausiems dviem trims mėnesiams, „ kai į Lietuvą atkeliaus iki dviejų milijonų papildomų vakcinų.“
 
„Tai yra tiesiog dviejų keturių mėnesių klausimas, o dabar mes diskutuojame apie tai, kas galbūt kažkada kažkur bus ir tai yra būtent to vakcininio nacionalizmo išdava, kai iš esmės per tokius pasiūlymus bandoma suskaldyti Europos Sąjungą“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:36

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II paskatino savo šalies žmones, nepatikliai žiūrinčius į skiepus nuo COVID-19, „galvoti apie kitus žmones, o ne save“ ir pasiskiepyti.
 
94 metų amžiaus monarchė ir jos sutuoktinis princas Philipas pirmąja vakcinos nuo koronaviruso infekcijos doze paskiepyti sausio pradžioje.
 
Šiuo metu 99 metų princas Philipas gydomas ligoninėje dėl infekcijos, bet ji nėra susijusi su koronavirusu. Karalienės vyriausiasis sūnus ir sosto įpėdinis princas Charlesas, kuris pernai persirgo COVID-19 liga, taip pat jau pasiskiepijo pirmąja vakcinos doze.
 
„Viskas vyko labai greitai, ir aš gavau daug laiškų iš žmonių, kurie buvo labai nustebę, kaip paprasta gauti vakciną. Ir visai neskaudėjo“, – taip savo patirtį apibūdino karalienė.
 
„Gavus vakciną, yra jausmas, kad esi apsaugotas, kas, manau, yra labai svarbu“, – teigė Elžbieta II.
 
Karalienė, be to, šią ligą pavadino „maru“, tačiau pasidžiaugė neįtikėtinai greitu vakcinacijos programos vykdymo greičiu šalyje.
 
JK pirmąja vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 18 mln. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:30

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Praėjusią savaitę šalyje prasidėjus 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupės vakcinacijai nuo COVID-19, vienas pirmųjų pasiskiepijusių buvo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, vakcinacija liečia ne tik pavienius žmones, tai yra visos visuomenės atsakas į iškilusią grėsmę, todėl turėtų būti visos visuomenės interesas.
 
Pirmojo faktinio Lietuvos valstybės vadovo teigimu, žmonijai nuolat tenka susidurti su mirtinomis ligomis ar epidemijomis, nusiaubiančiomis šalis ar ištisus žemynus, tačiau žmonės su jomis visuomet kovojo.
 
„Koronavirusas yra pavojinga liga, nusinešusi daug gyvybių, ir tai yra dar viena mūsų kova. Yra ir kitas būdas – nekovoti. Toks fatalistinis laukimas – kas bus, kaip Dievas duos, gal čia Dievo bausmė? Bet manau, kad Europa nėra ta civilizacija, kuri negalvotų ir nesipriešintų. Vakcinacija yra visuomenės gynyba nuo netikėto ir dar naujo priešo. Kiekvienas, kuris skiepijasi, dalyvauja pasipriešinime ir pats tiesiai sako „aš neplatinu“, – mintimis dalijasi profesorius.
 
Neapsisprendusiems ir dvejojantiems žmonėms jis linki padaryti viską, kad būtų apsaugoti artimieji, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
 
„Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti – tai neplatinti viruso, bet tam turime pasiskiepyti. Tai nėra tik bėgimas nuo asmeninio pavojaus, siekiant apsaugoti savo šeimą. Linkiu, kad nekiltų minčių – o gal aš atnešiau užkratą į mūsų šeimą. Linkiu gyventi ramia sąžine ir žinojimu, kad padariau viską, ką galėjau, kad neplatinčiau viruso. Tai yra rezistencija“, – teigia prof. V. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 05:33

Latvijos prezidentas paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir premjeras Krišjanis Karinis ketvirtadienį universitetinėje ligoninėje Rygoje buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, o tauta galėjo stebėti juos tiesiogiai per kamerą.
 
E. Levitas kreipėsi į gyventojus prašydamas sekti jo pavyzdžiu – „kad greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą.“
Latvijos premjeras paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
 
Latvijos vyriausybė sulaukė didelės kritikos dėl lėto gyventojų skiepijimo tempo pirmosiomis šio proceso dienomis. Oficialiais duomenimis, 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol paskiepyta šiek tiek mažiau kaip 18 tūkst. žmonių. Maždaug 80 proc. iš jų jau gavo abi vakcinos dozes.
 
Apklausos rodo, kad apie 50 proc. Latvijos žmonių nori būti paskiepyti. Sklandančios sąmokslo teorijos ir išankstinis nusistatymas apsunkina vakcinacijos kampaniją šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 06:00

Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „SputnikV“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
 
„Lietuva yra apsisprendusi pirkti Vakarų kompanijose pagamintas vakcinas. Jos jau yra autorizuotos Europos vaistų agentūros arba yra autorizavimo procese. Manytume, kad galime būti puikiai vakcinuoti vakarietiškomis vakcinomis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
 
Labai panašią poziciją dėl „SputinkV“ yra išsakiusi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvos vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos kompanijos gaminamos vakcinos todėl, LRT radijui antradienį pažymėjo premjerė, ir Rusijoje gaminamų skiepų įsigijimo klausimo svarstyti nėra reikalo.
 
A. Skaisgirytės teigimu, Rusija ir Kinija skiepus išnaudoja kaip galios instrumentą savo užsienio politikoje.
 
„Ši diskusija dėl rusiškos vakcinos arba dėl kiniškos vakcinos yra tam tikras politikos darymo įrankis. Prisimenu prezidento pokalbį su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, kai Ukrainos prezidentas labai aiškiai sakė, kad rusai siūlo jiems „Sputinik“ vakciną. Tačiau ukrainiečiai nori vakarietiškos vakcinos, kurios visiems trūksta. Tai yra iliustratyvus pavyzdys, kai vakcina naudojama ir užsienio politikoje“, – teigė ji, pažymėdama, kad ir Lietuvoje tikimasi pasiskiepyti tik vakarietiškomis vakcinomis.
„Tikimės vakcinuotis vakarietiškomis vakcinomis“, – akcentavo ji.
 
Kita vertus, atkreipė dėmesį patarėja, jos žiniomis, Rusija dar nėra pateikusi net prašymo, kad „SputnikV“ vakcina būtų autorizuota Europoje.
„Kiek man yra žinoma, Rusija dar nesikreipė į Europos vaistų agentūrą autorizuoti jos vakciną.
 
Jeigu jos nėra patvirtintos – tai jos turbūt kelia grėsmę piliečių sveikatai ir neturėtų būti naudojamos“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
 
Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės I. Šimonytės penktadienį išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
 
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
 
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados tviterio paskyroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:30

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad rusiškai „Sputnik V“ vakcinai nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje skiriama per daug dėmesio. Parlamento vadovė akcentuoja, kad rusiškos vakcinos patekimo į Lietuvą galimybė yra gana teorinė. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą, todėl rūpintis papildomomis vakcinomis nereikia.
 
„Šiai temai, mano manymu, šiandien skiriame per daug dėmesio. Pirmiausia „Sputnik V“ patekimo į Lietuvos rinką galimybė yra gana teorinė. Ši vakcina vis dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje, jos platinimas nėra galimas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Antra, net jeigu tokia vakcina ir būtų patvirtinta bendrijoje, Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą. Vakcinų, kurių patikimumas, atliekant mokslinius tyrimus, yra pastovus ir kas mėnesį nekinta“, – taip pat akcentavo ji.
 
ELTA primena, kad Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „Sputnik V“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
 
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva, dalyvaudama bendrame Europos Sąjungos (ES) COVID-19 vakcinų pirkime, yra užsitikrinusi reikiamą vakcinų kiekį. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, net nėra reikalo svarstyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo.
 
Tuo tarpu socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis mano priešingai. Pasak jo, COVID-19 vakcinų įsigijimo klausimo nederėtų politizuoti, todėl, pažymi jis, reikia naudoti kuo daugiau saugių skiepų, neišskiriant ir Rusijoje gaminamų „Sputnik V“ vakcinų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:41

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba– apie „AstraZeneca“ vakciną. EPA-ELTA nuotr.

Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
 
Keturių klinikinių tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje (JK), Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų.
 
„Vakcinos saugumas buvo įrodytas keturiuose klinikiniuose tyrimuose. EVA savo skaičiavimus dėl vakcinos efektyvumo parėmė duomenimis iš dviejų tyrimų: vienas jų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kitas – Brazilijoje. Kituose dviejose tyrimuose buvo nustatyti mažiau nei 6 COVID-19 ligos atvejai, tad toks skaičius buvo per mažas, kad būtų galima apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“, – teigė VVKT patarėja, EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (angl. CHMP) narė Simona Stankevičiūtė.
 
Anot S. Stankevičiūtės, dauguma minėtų keturių klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad EVA galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje pastebimas imuninis atsakas ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje amžiaus grupėje.
 
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad bendras vakcinos „AstraZeneca“ saugumo vertinimas yra pagrįstas visų 4 klinikinių tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, bendrais tarpinės analizės duomenimis. Buvo analizuojami 23 745 tiriamųjų duomenys (18 metų ir vyresni). Tiriamieji stebimi buvo vidutiniškai 62 dienas po antros dozės suleidimo.
 
Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakciną buvo skausmingumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, bendras negalavimas ir kiti. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai praeidavo per kelias dienas po vakcinos. Po antros dozės nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės negu po pirmos. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių reaktogeniškumas buvo silpnesnis ir užfiksuotas rečiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 00:09

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.

Vakciną „Sputnik V“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasauliui siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pareikšdama abejonę dėl šios vakcinos veiksmingumo.
 
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Šimonytė.
 
„Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai“, – pridūrė ji.
 
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat „Sputnik V“ vakciną pavadino „gera žinia žmonijai“.
 
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį I. Šimonytė teigė, kad Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra.
 
„Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra – ELTA) tikrai nėra vertinusi jos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Žurnalistams patikslinus, kad J. Borrellis reiškia viltį, jog Europos vaistų agentūra rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“ patvirtins, ir paklausus, ar Lietuva tokiu atveju įsigytų šią vakciną, I. Šimonytė akcentavo, kad nenori vadovautis prielaidomis.
 
„Atsiprašau, bet negaliu vadovautis prielaidomis todėl, kad EMA sprendžia dėl to, kokia vakcina turi būti patvirtinta, o ne ponas Borrellis. Ir daugiau komentarų, negu pasakiau, šia tema nebus, nes tikrai „Sputnikas“ nėra ta vakcina, kurią mes esame į traukę į savo vakcinavimo portfelį“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 09:00

Japonijoje planuojama paskiepyti pagyvenusius žmones per tris mėnesius. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministerija planuoja per tris mėnesius paskiepyti nuo koronaviruso visus vyresnius kaip 65 metų amžiaus šalies gyventojus.
 
Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, žinyba ketina šiam tikslui naudoti JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ vakciną, kurios saugumas ir efektyvumas Japonijoje vis dar tikrinamas.
 
Manoma, kad pagyvenusių žmonių vakcinacijos procesas prasidės šalyje kovo pabaigoje ir apims maždaug 36 mln. žmonių. Bus skiepijama dviem etapais trijų savaičių intervalu.
 
Praėjusių metų gruodžio 18 d. JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ kreipėsi į Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministeriją, prašydama sertifikuoti jos sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Jei sprendimas bus teigiamas, „Pfizer“ vakcina taps pirmuoju preparatu nuo koronaviruso, kurį bus leista naudoti Japonijoje.
 
Gruodžio pradžioje Japonijoje buvo priimtas įstatymas dėl nemokamos visų šalies gyventojų vakcinacijos nuo Covid-19.
 
Japonijos vyriausybė tikisi pradėti gyventojų vakcinaciją iki vasario pabaigos. Per pirmąjį etapą ji turėtų aprėpti apie 50 mln. žmonių. Pirmiausia bus paskiepyta apie 4 mln. medicinos ir socialinių darbuotojų, kurie dažniausiai bendrauja su pacientais.
 
Po to bus vakcinuojami vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, kurių šalyje yra maždaug 36 mln. Vėliau skiepų sulauks 8,2 mln. japonų, sergančių lėtinėmis ligomis. Jiems bus pasiūlyta savarankiškai paduoti prašymus dėl vakcinacijos. Prie pirmiausia skiepijamų gyventojų neketinama priskirti nėščių moterų, kadangi Japonijoje kol kas neturima patvirtintų duomenų, kaip jas veikia vakcinos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:30

Izraelyje abiem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis jau paskiepyta daugiau kaip 1 mln. žmonių, pirmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Yuli Edelsteinas. Tai apima daugiau nei 10 proc. šalies populiacijos.
 
Pirmoji vakcinos dozė iš viso sušvirkšta 2,590 mln. žmonių, ar daugiau kaip ketvirčiui gyventojų, tviteryje rašė Y. Edelsteinas.
 
Remiantis „Our World in Data“ tinklalapio duomenimis, Izraelis šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal paskiepytųjų skaičių, tenkantį 100 gyventojų. Po to seka Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Didžioji Britanija.
 
Šeštadienį Izraelis taip pat tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, nuo infekcijos pradėjusių skiepyti paauglius.
 
Nepaisant itin greito vakcinacijos kampanijos tempo, Izraeliui sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso atvejų skaičių, nepaisant šalyje šiuo metu galiojančio visuotinio karantino.
 
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamas Ministrų kabinetas sekmadienį balsavo visiškai uždaryti vienintelį šalies tarptautinį oro uostą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų koronaviruso įvežimui.
 
Ši priemonė įsigalios pirmadienį vidurnaktį ir tęsis iki mėnesio pabaigos.
 
Tačiau Visuomenės sveikatos tarnybų vadovė Sharon Elrai-Price primadienį per parlamento komiteto posėdį sakė, kad uždarymas turėtų tęstis bent mėnesį, kad būtų „sudarytos galimybės padaryti pažangą vakcinacijos kampanijoje.“
 
Ji taip pat sakė, kad dabartinė prielaida yra ta, kad „vakcina yra veiksminga prieš daugumą viruso atmainų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:01

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasiskiepijo nuo koronaviruso JAV kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“ sukurtu preparatu. Tai trečiadienį pranešė Argentinos laikraštis „La Nación“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Pasak leidinio, pontifikui suleista pirmoji vakcinos dozė, antrąją jis gaus po trijų savaičių.
 
Kaip rašo Italijos laikraštis „Il Messaggero“, 93 metų amžiaus garbės popiežius Benediktas XVI irgi ketina skiepytis.
 
Vatikane informacija apie popiežiaus vakcinaciją kol kas oficialiai nepatvirtinta. Neseniai duodamas interviu, 84 metų amžiaus pontifikas pareiškė ketinąs pasiskiepyti, kadangi tai – „kiekvieno žmogaus moralinė pareiga vardan artimojo sveikatos ir gyvybės“.
 
Anksčiau trečiadienį Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis pranešė, kad Vatikane prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija.
 
„Šiandien, kaip ir planuota, prasidėjo vakcinacija. Procedūrai pritaikytas Pauliaus VI salės vestibiulis“, – pareiškė jis.
 
Vatikano sveikatos apsaugos ir higienos direkcija informavo, kad iš viso užsakyta 10 tūkst. „Pfizer – BioNTech“ vakcinos dozių.
 
Nuo pandemijos pradžios Vatikane užfiksuota dešimtys užsikrėtimo atvejų, taip pat ir tarp šveicarų gvardiečių. Užsikrėtė ir keli kardinolai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:00