Valdemaras Rupšys

Aktualijos

Frederikas Jansonas. ELTA / Dainius Labutis

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sukritikavo užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, paraginusį prezidentą Gitaną Nausėdą į skandalą įsivėlusį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį vertinti taikant tokius pačius standartus kaip ir kitiems pareigūnams. Jo teigimu, ministras dažnai turi pastebėjimų srityse, kurios tiesiogiai jo neliečia. „Norėčiau pastebėti, kad ponas G. Landsbergis dažnai turi pastebėjimų srityse, kurios jo tiesiogiai neliečia, ir daug rečiau sulaukiame pastebėjimų srityse, kurios jį vienaip ar kitaip liečia“, – trečiadienį LRT televizijai sakė F. Jansonas.
 
Šalies vadovo patarėjas mano, kad G. Landsbergis su prezidentu galėjo pasidalinti savo pastebėjimais, ką daryti su į „čekiukų skandalus“ įsipainiojusiais ministrais ar galimai slapto ribojimo informaciją atskleidusiu krašto apsaugos ministru. „Šitoje vietoje pono G. Landsbergio patarimų ar pastebėjimų, ar idėjų prezidentas galėtų sulaukti daugiau“, – akcentavo F. Jansonas. „Pono V. Rupšio atveju klaida pripažinta, tai nėra teisinis pažeidimas, kurį turėtų vertinti prokuratūra arba STT (…). Ir sprendimas yra priimtas be patarimų“, – pridūrė jis.
 
Prezidentas su V. Rupšiu aptarė situaciją
 
F. Jansonas taip pat pažymėjo, kad prezidentas susidariusią situaciją dėl kariuomenės vado iš sūnaus nuomoto buto antradienį asmeniškai aptarė su V. Rupšiu. „Iš tiesų, kariuomenės vadas, prezidento vertinimu, padarė klaidą. Prezidentas, vėlgi, kalbėjo su V. Rupšiu vakar (antradienį – ELTA) ir išklausė jo poziciją, išsakė savo, kad tai yra klaida. Tai yra klaida, kurią kariuomenės vadas privalo pripažinti ir, kaip suprantu, pripažino“, – akcentavo jis.
 
Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad kariuomenės vadas savo klaidą ištaisė, nutraukdamas sudarytą nuomos sutartį. „Jis ją ištaisė tuo įmanomu būdu, kuriuo šią akimirką įmanoma. Tai, pirmiausia, kaip suprantu, nutraukė sutartį su sūnumi. Toliau jis turi tęsti savo darbą“, – sakė F. Jansonas.
 
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, komentuodamas dėl kariuomenės vado V. Rupšio kilusį skandalą, sako, kad nereikėtų taikyti dvigubų standartų asmenims, kurie galimai supainiojo viešus ir privačius interesus. Kaip leido suprasti Lietuvos diplomatijos vadovas, pastarojoje istorijoje kyla klausimas, ar prezidentas G. Nausėda tikrai laikosi nuoseklios pozicijos.
 
ELTA primena, kad antradienį portalui „15min“ pranešus, jog Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir už tai gauna 445 eurų vadinamuosius butpinigius, viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar generolas nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Publikacijoje teigiama, kad generolas leitenantas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo.
 
Žurnalistams V. Rupšys argumentavo, kad nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Vėliau portalui pateiktame kariuomenės atsakyme teigiama, jog V. Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevaldo nekilnojamojo turto. Visgi, parlamento gretose pasigirdo raginimų V. Rupšiui trauktis iš pareigų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė nemanantis, kad generolas gali tęsti vadovavimą kariuomenei.
 
Po viešojoje erdvėje kilusios skandalo generolas nutarė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau pareiškė, kad nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad V. Rupšys padarė klaidą, kurią turi ištaisyti ir grįžti prie svarbių gynybos klausimų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.10.05; 00:30
Aktualijos

Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir tam gauna 445 eurų vadinamuosius butpinigius. Tą antradienį praneša portalas „15min“.
 
Publikacijoje teigiama, kad generolas leitenantas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo, kaip nurodoma jo privačių interesų deklaracijoje – nuo 2021 m. liepos. Kariuomenės vado, kaip ir kitų profesinės karo tarnybos karių, deklaracija nėra vieša.
 
Žurnalistams V. Rupšys argumentavo, jog nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Jis pats atskleidė konkrečią butpinigių sumą, tačiau neatsakė paklaustas, kokia nuomos kaina.
 
„Aš jums aiškinu – turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, tame tarpe – ir mano sūnumi. Jeigu jis tame bute negyvena ir jis man išnuomoja, ir moka nuo to mokesčius. Viskas“, – publikacijoje cituojamas V. Rupšys, teigęs, jog sūnus daro „didžiulę paslaugą“, nes jei nesinuomotų iš jo, turėtų mokėti gerokai didesnę nuomą.
 
Žurnalistų teigimu, V. Rupšio sūnus yra „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio žentas, jis pats gyvena uošvio sklypo dovanojimo sutartimi perduotame name prestižinėje Vilniaus vietoje. Sutartimi D. Rupšiui padovanota pusė sklypo.
 
V. Rupšio deklaracijoje, anot portalo, nenurodoma, kad generolo sūnus su žmona valdo įmonę, kuri prekiauja „Teltonika“ produkcija. Žurnalistų pateiktame pilname pokalbio įraše kariuomenės vadas, sulaukęs klausimų apie sąsajas su A. Paukščiu, atsako, jog užduodami kvaili klausimai, žurnalistui teigia „jūs kvailas ar taip tik atrodot?“, tačiau iškart atsiprašo.
 
Kariuomenės vėliau portalui pateiktame atsakyme teigiama, jog V. Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevalo nekilnojamojo turto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.10.03; 09:11
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jungtinėse Amerikos Valstijose viešintis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ketvirtadienį susitiko su  vyriausiuoju NATO Sąjungininkų transformacijai vadu generolu Philippu Lavigne. Skelbiama, kad dvišaliame susitikime pagrindinis dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai regione.
 
Anot gen. ltn. V. Rupšio, ypač svarbu mokytis iš Ukrainos pavyzdžio. Todėl kylant grėsmėms iš nenuspėjamosios Rusijos, ateities konfliktams privaloma pasiruošti.
 
„Pajėgų prisitaikymas ir transformacija, vystymas ir naujovių įdiegimas yra mūsų, kaip mažų valstybių, stiprybė kovojant su kiekybiškai stipresniu priešininku. Privalome užbėgti įvykiams už akių ir mąstyti kelis žingsnius į priekį. Apie tai ir kalbėjomės su NATO Sąjungininkų transformacijai vadu“, – po susitikimo sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
 
V. Rupšio teigimu, ypatingą dėmesį NATO turėtų skirti karinio stebėjimo, skaitmeninių duomenų rinkimui ir apdorojimui skirtų sistemų vystymui. Šiuo metu siekiama sudaryti bendrą tinklą, kuris apjungtų visas dimensijas (sausumos, jūrų, oro, kosmoso ir kibernetinė erdvė) ir įgalintų daugiadėmenes.
 
Įgyvendindama šiuos siekius, NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietė pasitelkdama naujoves, eksperimentavimą ir karo žaidimus, gerins švietimą Aljanso mastu, sukurdama priemones kariniams ir nekariniams pajėgumams sklandžiai sinchronizuoti savo veiksmus MDO. Įgyvendinimo etapai apims mokymus ir pratybas, pajėgumų plėtrą ir NATO gynybos planavimo procesą.
 
Susitikime taip pat aptartos ateities Aljanso pajėgų vystymo kryptys, skaitmenizavimas ir naujausių technologijų įtraukimas į pajėgų veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.11; 11:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad naujieji NATO regioninės gynybos planai atliepia Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak jo, nauja gynybos strategija siunčia stiprų signalą Aljanso priešams ir įspėja, kad, karo ar invazijos atveju, agresorės šalys sulauktų visuotinio NATO šalių atsako.
 
„Gynybos planai dar nėra patvirtinti. Dabar mes juos peržiūrime. Jeigu kas nors mums krenta į akis ir mes norėtume juos patobulinti – dar yra laiko pateikti kai kurias pastabas. Bet šiaip gynybos planai tikrai pilnai atitinka lūkesčius“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.
 
„Jau patys planai iš savęs yra atgrasymas. Planai yra jungtinio pobūdžio – t. y., aiškiai numatomos priemonės, aiškiai numatomi efektai, kurie tikrai yra labai stiprūs ir priešui siunčia labai aiškią žinią, kad tai nebus kažkoks lokalus konfliktas. Tai bus visa apimantis atsakymas, jeigu kartais jis (priešas – ELTA) kėsintųsi“, – pastebėjo jis.
 
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad, patvirtinus gynybos planus, reikės diskutuoti ir tartis dėl tolimesnių žingsnių – taktinių veiksmų, manevro, pajėgų dislokavimo klausimų.
 
„Aišku, dar daug darbo priešaky. Šiam periodui, tai yra operacinis regiono planas. Reikia suprasti, kad po operacinio regioninio plano seks taktiniai planai, kurie jau detalizuos ir veiksmus, ir manevrą, ir numatytas pajėgas, tų pajėgų užduotis“, – aiškino kariuomenės vadas.
 
Klausiamas apie esminius senesnių ir naujų gynybos planų skirtumus, V. Rupšys akcentavo, jog nauja NATO pozicija remiasi nebe reagavimo principu. Jis pažymėjo, kad kiekvienam regionui yra numatytos aiškios karinės pajėgos, nustatyti uždaviniai ir kitos detalės.
 
„Pagrindinis skirtumas, kad ankstesni planai buvo iki konflikto. Dabar jau adaptavome planus prie esamos situacijos“, – dėstė kariuomenės vadas.
 
„Dabar aiškiai numatytas rajonas, aiškiai dedikuotos pajėgos, aiškiai numatyta, kas tas pajėgas skiria ir aiškūs uždaviniai pagal indikacijas. Sakyčiau, tai ne reagavimo, o gynybiniai planai“, – tvirtino generolas.
 
Aljanso vadovams patvirtinus gynybos planus, Lietuva savo ruožtu turės atlikti tam tikrus namų darbus ir modernizuoti bei stiprinti savo karinius pajėgumus.
 
„Tai – planavimas, nacionalinių mūsų gynybos planų peržiūra arba naujų (planų – ELTA) pagaminimas, padarymas ir sinchronizavimas su kolektyvinės gynybos planais. Taip pat savo pajėgumų vystymas – mes aiškiai turime suprasti, kad mes esame NATO. Ką akcentuoja vizito metu ir Brunsono vadas, ir mes akcentuojame, kad 3 straipsnio įsipareigojimai mums yra privalomi. Tai, visų pirma, turime žiūrėti, kad mūsų pajėgumai, ginkluotos pajėgos gebėtų atgrasyti ir gintis kartu su sąjungininkais“, – sakė V. Rupšys.
 
ELTA primena, kad balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
 
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
 
Vertindamas naujus gynybos planus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Baltijos šalims tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“, tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.
 
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
 
Augustė Lyberytė (ELTA), Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.04.25; 06:43
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką ir tvirtina, kad atsargos generolas veikiausiai neturėjo naujausios informacijos apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtį. Generolas svarsto, ar B. Hodgesui galėjo būti tendencingai teikiama netiksli ir nepakankamai išsami informacija apie Baltijos šalių karinį pasirengimą, dėl ko šis neįvertino realios situacijos.
 
„Detalės, kurios buvo paminėtos B. Hodgeso – aš pasakyčiau, kad jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinio mokymo, dėl parengto aktyviojo rezervo personalo integravimo į ginkluotąsias pajėgas, to personalo priskyrimo į vienetus ir t.t. Tai tikrai buvo kažkas turbūt suteikęs nepakankamai gerą, neišsamią, netikslią informaciją – net, pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai. Todėl jis kaip pavyzdžius panaudojo ne pačius geriausius“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas akcentavo, jog B. Hodgeso pareiškimai jam priminė 2018 m. vyravusį požiūrį apie tai, jog Baltijos valstybės turi vykdyti bendrus karinės technikos pirkimus bei derinti juos tarpusavyje.
 
„Buvo ypatingas dėmesys – gal net toks stūmimas iš karinės vadovybės Europoje – kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda. Ir greičiausiai – negaliu iš karto sakyti taip tvirtai – bet greičiausiai buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume. Tai čia irgi toks vienas iš niuansų“, – B. Hodgeso pasisakymus vertino generolas leitenantas.
JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
 
Visgi, V. Rupšys pripažino, kad nepaisant to, jog Lietuva per pastaruosius keletą metų karine prasme ženkliai pasistūmėjo ir stengiasi ne tik didinti kariuomenės rezervą, jį apmokyti, bet ir aprūpinti karius moderniomis priemonėmis, ilgą laiką paviršutiniškas Kremliaus grėsmės vertinimas NATO šalims pakišo koją.
 
„Taip, faktas – visi mes žinome, kad vertinant grėsmes, nuo įstojimo į NATO visi padarėme daug klaidų – ne tik kariai, bet ir visuomenės, ir valstybės, naiviai žiūrėdamos į Rusiją“, – aiškino jis.
 
„Neteisingas grėsmių įsivaizdavimas buvo pagrindinė neteisingo savo pajėgumų planavimo ir vystymo priežastis. Tai sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų tą esamą grėsmę“, – pažymėjo V. Rupšys.
 
Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.

„Pastaraisiais metais, nuo 2015 m., yra daroma viskas, kad būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote. Mes žiūrime į kariuomenę ir į ginkluotąsias pajėgas – kad tai būtų maksimaliai profesionali (kariuomenė – ELTA), (…) kad tai nebūtų silpnoji NATO dalis“, – akcentavo generolas leitenantas.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
 
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
 
Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos nėra paremtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo – Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.03.29; 06:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad dabartinis NATO aljanso pajėgumo skaičiavimo bei planavimo pagrindas yra tai, jog Rusija tampa pagrindine grėsme. Pasak jo, šiuo metu Maskva yra esminė aljanso grėsmė, kita – tarptautinis terorizmas.
 
„Dabartinis Aljanso pajėgumo skaičiavimo arba planavimo pagrindas yra tai, kad Rusija išlieka grėsme. Ji ir ateityje bus grėsmė, tai tik rodo, kad mūsų NATO pajėgų planavimo ir plėtojimo principas daromas grėsmės pagrindu“, – trečiadienį LRT televizijai teigė V. Rupšys.
 
„Anksčiau, jeigu buvo rengiami planai ir pajėgumai NATO lygmeniu, kažkokie reikalavimai, nustatyti NATO strateginiuose štabuose, mes, NATO valstybės, priimdavome įsipareigojimus, parengdavome, paskui važiuodavome kažkur į misiją su tais pajėgumais ir atlikdavome savo užduotis. Dabar planavimas yra pagrįstas grėsmėmis ir Rusija yra pagrindinė grėsmė. Kita yra tarptautinis terorizmas. Tai turbūt visi NATO planai apie tai dabar ir kalba, kad Rusija – pirma grėsmė, antra yra tarptautinis terorizmas“, – pridūrė jis.
 
Kariuomenės vadas taip pat tikina, kad trečiadienį NATO kariuomenės vadų lygmeniu buvo aiškiai sutarta, jog neužtenka parašyti gražių planų. Anot jo, tam, kad planai būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl Lietuva, kaip valstybė, turi didinti karinį pajėgumą.
 
„Aiškiai sutarėme ir šiandien kariuomenės vadų lygmeniu, kad neužtenka parašyti gražių planų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl mes, kaip valstybė, tikrai negalime manyti, kad tuos planus, kuriuos dabar parengėme, kažkas įgyvendins vietoj mūsų. Aišku kaip diena, kad mes patys turime turėti ir didinti savo karinį pajėgumą, turėti daugiau pajėgų, daugiau kariuomenės, daugiau šiuolaikinės ginkluotės“, – pabrėžė V. Rupšys.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.01.18; 07:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienio vakarą liepsnojančiais atminimo laužais pagerbtas žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimas. Iškilmingoje laužų uždegimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys svarstė, jei ne Lietuvos gynėjų drąsa tądien, veikiausiai šalis šiandien būtų Ukrainos situacijoje.
 
„Šiandien vertindamas, ką mes padarėme 1991 metų sausio mėnesį, aš linkęs paklausti, o kas būtų, jeigu būtų? Mes dabar labai aiškiai matome, kas vyksta Ukrainoje. Ir būtų taip baisu, kaip dabar Ukrainoje. Tai mūsų ryžtas, mūsų drąsa, noras turėti laisvę nugalėjo viską. Dabar esame laisvi, klestintys ir visi mylime savo tėvynę Lietuvą“, – renginio metu kalbėjo V. Rupšys.
 
„Šiandien turbūt galime suprasti, kas būtų, jei tos laisvės tada nebūtume iškovoję. Čia būtume greičiausiai kalbėję kita kalba. Būtų buvę baisu, kaip dabar yra toje okupuotoje Ukrainos dalyje“, – pridūrė jis.
 
Ceremonijoje taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vylėsi, kad, kaip kad 1991-ųjų įvykiai parodė, taip ir šie metai įrodys, jog laisvos tautos nėra pavergiamos.
Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
 
„Prabėgo trisdešimt metų, bet vis tik Europos viduryje tebemiršta žmonės nuo agresorių rankos. Kad okupantai vis dar mėgina sugrįžti į laisvas šalis, pavergti laisvas tautas. Bet kaip 1991 metai parodė, taip ir šie metai įrodys – laisvos tautos nėra pavergiamos“, – sakė ministras.
Iškilminga laužų uždegimo ceremonija vyksta Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
 
Laisvės gynėjų minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei kiti politikai.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.01.13; 00:50
Aktualijos

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad opozicijos išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos, yra visiškai nepagrįsti.
 
„Nėra visiškai jokio pagrindo tokioms kalboms. Kaip tik noriu pasakyti, kad kariuomenės vadas, ypač, kai kalbame apie mūsų nacionalinių pajėgų vystymosi kryptį, turi labai ambicingą viziją ir aš jai pritariu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas tikina, kad su kariuomenės vadu V. Rupšiu bendrą kalbą randantis ir kitais klausimais.
 
„Tikrai, kas nuo manęs priklausys kaip nuo komiteto pirmininko, tikrai remsiu jo veikimą Lietuvos kariuomenės divizijos lygmenyje ir ginkluoto lygmens plėtotę: įsigijimai, mūsų karinė parengtis ir visi planai. Šia prasme labai remiu kariuomenės vadą, tai yra vadas su vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Mes kartais padiskutuojame dėl visuotinės gynybos principo praktinių modalumų, bet irgi tikrai randame bendrą kalbą apie tai, kaip reikėtų įtraukinėti visuomenę, norinčią prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos. (…) Tai mes tikrai palaikome labai glaudų ryšį dabar ir dirbame kartu, kad judėtume į priekį šia kryptimi“, – pridūrė jis.
 
Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja, kad V. Rupšys jo pasitikėjimą turi.
 
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad vadas turi labai aiškią viziją ir kad mes būsime stipresni pasibaigus jo kadencijai. Aš tik remsiu tame kelyje jį ir judėsime kartu į priekį. Taip kad jokio pagrindo tokioms kalboms aš nematau“, – teigė jis.
 
Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad galbūt skiriasi tai, jog kariuomenės vadas į ambicingus politikų tikslus žiūri realistiškiau.
 
„Mes esame politikai, kurie brėžia liniją. Mes suprantame, kad priešakinė gynyba mums yra gyvybiškai svarbi. Kuo daugiau sąjungininkų turėsime Lietuvoje, tuo mes būsime saugesni, tuo atgrasymas stiprės. Tai visi supranta tiek politikai, tiek ir kariškiai. Bet natūralu, kad kai mes kalbame, kada mes norime matyti karinę brigadą čia, (kariuomenės vado – ELTA) karinė logika įsijungia natūraliai matant, kas yra realu padaryti per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra toks realistinis požiūris“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Nes nepamirškime, kad čia yra dvipusis eismas: yra mūsų namų darbai, pasiruošimas priimti, bet yra ir Bundesvero namų darbai, jie turi taip pat paruošti tas brigadas NATO priskyrimui, jeigu ruoštumėmės bent dalį jos perkelti į Lietuvą. Ir tai vadas mato, jis žino. Generolas puikiai išmano Vokietijos gynybos politiką, tai čia turbūt tik tas niuansas yra“, – pridūrė jis.
 
L. Kasčiūnas taip pat svarsto, kad kalbant apie Voketijos brigados disklokavimą Lietuvoje reikia mąstyti etapiškai. Visų pirma, atlikus tam tikrus darbus, pasak jo, Lietuvoje galėtų atsirasti vienas Vokietijos batalionas, kiek vėliau – antras.
 
„Tarpinių stotelių logika. Kitaip tariant, mūsų strateginis tikslas – brigada čia, Lietuvoje. Bet kadangi, kaip minėjau, yra dviejų pusių kryptis: mūsų namų darbai, bet taip pat ir Bundesvero namų darbai, reikia susinchronizuoti tas kryptis. Ir logika tokia: mes padarome tam tikrą apimtį infrastruktūrinių darbų ir galima galbūt kalbėti apie tarpinę stotelę, kad vienas batalionas tos brigados mums priskirtos galėtų būti perkeltas čia – į Lietuvą. Po to galima kalbėti apie antrą batalioną, o po to apie ginkluotę išankstinio dislokavimo. Toks etapiškas ėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Tai toks tarpinių etapų, tarpinių stotelių konceptas, man atrodo, dabar būtų labai tinkamas. Aš manau, jis suartintų tuos du eismus: tiek mūsų, tiek vokiečių“, – taip pat pažymėjo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.12.28; 00:30
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos poste gali būti suskaičiuotos, neturi absoliučiai jokio pagrindo.
 
„Aš manau, kad generolas leitenantas Valdemaras Rupšys tikrai labai daug savo kadencijos metu bus padaręs kariuomenei, kad ji taptų ir modernesnė, ir kovingesnė, ir sąjungininkai ją įvertintų pačiais aukščiausiais balais. Nes kiekvienais metais vyksta NATO vertinimai, mūsų kariuomenės dabartinis vertinimas yra vienas aukščiausių“, – Delfi TV duotame interviu teigė A. Anušauskas.
 
„Taip kad visos tos kalbos absoliučiai be pagrindo. Ir, aš manau, tas sąmoningas nepasitikėjimo sėjimas būtent yra kariuomenės vadu. Ir tai yra labai prasta praktika, nes nacionaliniam saugumui svarbūs pareigūnai susiduria su tokiais gandais, kur nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
 
Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
 
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.12.28; 07:00
Politinės intrigos

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje įsiplieskę kivirčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje kelia nerimą dešiniųjų koalicijos mažiesiems partneriams. Į diskusijas, kuriose pastarąją savaitę suspėjo sudalyvauti užsienio reikalų ministras, kariuomenės vadas, prezidentas bei premjerė, Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai nesikiša. Sako, kad viešas aiškinimasis yra nepageidautinas, nes tai tiesiog kenkia nacionaliniam Lietuvos saugumui.
 
„Atsakysiu labai trumpai – man kaip dieną yra aišku, kad tokių, su nacionaliniu saugumu, susijusių temų aiškintis per viešumą tikrai negalima. Tai yra viskas, ką aš norėčiau pasakyti. Aš tikrai nemanau, kad tai yra gerai“, –  Eltai sakė vienas iš Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas.
 
Šiek tiek plačiau situaciją pakomentavo Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Visgi ir jis pripažino, kad į kritiškai Vokietijos atstovų įvertintas diskusijas jis žiūri neramiai.
 
„Žiūriu neramiai. Labai neramiai. Man atrodo, kad šiuo atveju į apyvartą buvo paleista daug neatsargių frazių iš įvairių pusių. Nenoriu suasmeninti. Todėl aš bijau, kad koks nors mano komentaras ar vertinimas to neramumo įneš dar daugiau. Todėl jei aš nesu tiesiogiai prie šitų reikalų, nesu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai aš nekomentuosiu. Nekomentuosiu tam, kad neįneščiau dar bjauresnių spalvų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
 
Politikas užsiminė, kad nemažai aistrų sukėlusio Vokietijos brigados klausimo valdančioji koalicija tarpusavyje neaptarė. Ir tai, akcentavo E. Gentvilas, dar viena priežastis susilaikyti nuo komentarų.
 
„Tai labai pavojinga ir sudėtinga situacija. Aš nesu ekspertas. Aš galėčiau pateikti politinį vertinimą, bet, atleiskite, nepasikalbėjus viduje, aš negalėčiau kvalifikuotai įvertinti“, – sakė jis ir diskusijoje dalyvaujančioms pusėms palinkėjo klausimą uždaryti tyliai bei ramiai susėdus.
 
„Yra buvę tam tikrų kritinių situacijų užsienio politikoje… Tokiais atvejais susėdo, susitarė ir susikalbėjo. Baigėsi taškymasis purslais. Tad ir dabar atsakomybė prieš valstybę turėtų atvesti juos prie susėdimo. Pirmiausia susėsti turėtų tie, kurie dalyvauja apsižodžiavimuose. O koalicija savo ruožtu galėtų pasikalbėti. Tada galėčiau komentuoti. Bet aš galiu ir nežinoti. Svarbu, kad viskas išsispręstų prezidento, ministrų, premjerės ir kariuomenės vado lygyje. Kad nebesikartotų tie dalykai, kurie vyksta“, – apibendrino liberalas.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Į šį Prezidentūros pareiškimą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, prezidentas G. Nausėda turėtų pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Visgi ministrė pirmininkė tikina pasišpilkavimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nematanti.
 
Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota visos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų, sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirinkdamas, kada tai daryti patogu, o kada – ne.
 
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t. t. O brigados buvimas – nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.12.25; 00:30
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengia atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirenkant, kada tai daryti patogu, o kada ne.
 
„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t.t. O brigados buvimas nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
 
Po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn paklaustas, ar Berlynas turi tokį patį matymą dėl brigados, kaip ir Lietuva, V. Rupšys patikino, kad požiūriai sutampa.
 
„Vokietija tokį matymą turi ir vokiečių kariuomenė turi. Labai realistiškai – kaip ir mes turbūt suprantame, kad tiek ir Vokietijai reikia pasiruošti, tiek ir mums reikia pasiruošti. Tą planą sudaryti palaipsninį ir numatyti periodus, kada ir kas ateina, kaip dislokuojama – tikrai jie tą matymą turi ir mes dabar apie tai kalbame“, – užtikrino V. Rupšys.
 
V. Rupšys tvirtino nemanąs, kad viešojoje erdvėje kilę politiniai ginčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje apsunkina paties klausimo sprendimą. Jo teigimu, bent jau ketvirtadienį kalbantis su Vokietijos kolega, politikų komentarai įtakos neturėjo.
 
„Mes vengiame politinių svarstymų: apie politikus ir politiką. Kalbame apie tai, kaip tą politiką įgyvendinti“, – sakė V. Rupšys.
 
„Aš neseku ką viena pusė, ką kita pusė sako. Nekomentuosiu to. Aš aiškiai turiu užduotis, kurias gavau iš politinės vadovybės ir aš jas įgyvendinu. Taip pat Vokietijos kariuomenė, kokias užduotis yra gavusi, ką yra sutarusi, tą įgyvendina“, – nurodė jis.
 
Visgi, kariuomenės generolas akcentavo, kad ir šiuo metu vis dar vyksta intensyvios diskusijos ir darbai dėl tolimesnio šalių bendradarbiavimo brigados klausimu.
 
„Mes šiandieną turime aiškiai čia jau dislokuotą priešakinį valdymo elementą, ką Vokietija gali. Ir mes viską, padarėme, kad būtų dislokuota: suteikėme infrastruktūrą, net, kaip minėjau, perkėlėme vienetą iš Ruklos į Marijampolę. Tai taip pat kainuoja ir pinigus, ir daug energijos“, – teigė jis.
 
„Atlaisvinome vienas kareivines, kurias jau Vokietijos vienetai užima, sudarome sąlygas treniruotėms, kur jau Vokietijos šitos brigados, kuri skirta mūsų gynybai jau kai kurie vienetai jau ir treniravosi, esame sudarę treniruočių planus perspektyvoje iki 2025 metų. (…) Ir, aišku, dabar toliau aiškiai kalbamės apie technines detales, o tai kaip mes galėtume dar toliau ir geriau integruoti tai mūsų valstybės gynybai skirtą brigadą, tai integruoti į mūsų gynybos planus“, – aiškino V. Rupšys.
 
Tikina, kad reikia sužinoti, kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai
 
Spaudos konferencijoje V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad diskutuojant dėl brigados klausimo būtina įvertinti tiek Vokietijos reikalavimus, tiek NATO struktūrą, į kurią ir būtų integruotas karinis vienetas.
 
Paklaustas, ar neišgirdo pažado, kad iki 2026 m. vokiečiai sieks Lietuvoje dislokuoti kuo daugiau karių, V. Rupšys sakė, kad kol kas viskas vyksta pagal planą, o priimančiai šaliai reikia ruošti infrastruktūrą.
 
„Šiuo metu yra analizė, yra įgyvendinimas to, kas yra priimta. Su tomis priemonėmis, kurias mes turime… Tikrai mums dar reikia daug namų darbų padaryti. Pasižiūrėti kada pas mus bus infrastruktūra, kada bus treniruočių laukai. Tai yra daroma, ministerija turi aiškius planus, bet truputį lukterkime ir pažiūrėkime“, – sakė V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

„Galų gale trys darbo grupės dirbą: infrastruktūros darbo grupė. Reikia aiškiai… Kalbant apie brigadą ar kažkiek brigados… Neturi reikšmės. Reikia sužinoti kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai. Tai trunka laiko, reikia daug detalių“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Be to, jo teigimu, daug diskusijų sukėlusį brigados klausimą reikėtų vertinti platesniame – NATO kontekste.
 
„Mes turime suprasti, kad yra NATO planai, NATO struktūros šių planų įgyvendinimui. Reikia aiškiai žiūrėti koks bus tos brigados vaidmuo toje struktūroje, santykis su aukštesniais štabais, valdymo ir vadovavimo grandinė (…) Tai yra labai didelis darbas. Bet, aišku, tas siekis yra toks, koks yra paviešintas ir mūsų politikų“, – apibendrino V. Rupšys.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.23; 07:06
Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Ketvirtadienį įvyks dvišalis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio ir Vokietijos kariuomenės vado Eberhard Zorn susitikimas. Jo metu bus aptarta saugumo situacija regione, atgrasymo ir gynybos planai, susiję su Vokietijos karių buvimu Lietuvoje, parama Ukrainai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų atkūrimas, kuris leistų toliau vykdyti ginkluotės tiekimą užpultai valstybei.
 
Vizito programoje numatytas apsilankymas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Čia įvyks susitikimas su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadu plk. ltn. Marco Maulbecker, šios grupės Vokietijos kontingento vadu plk. André Hastenrath bei vakare su Vokietijos kariais bus dalyvaujama kalėdiniame renginyje.
 
Rukloje gen. E. Zorn taip pat susitiks su Vokietijos 41-osios brigados priešakinio vadovavimo elemento vadu brg. gen. Christian Nawrath ir Lietuvoje dislokuotais savo šalies kariais.
 
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, kuri vadovauja dviem svarbiems kariniams vienetams dislokuotiems Lietuvoje, yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė, svariai prisideda prie Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse misijose bei investuoja į Lietuvos karinę infrastruktūrą ir Lietuvos kariuomenės modernizavimą.
 
Prieš kalėdinis užsienyje tarnaujančių savo šalies karių lankymas yra ilgametė karinė tradicija, kurią praktikuoja daugelio valstybių kariuomenės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.22; 00:30
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Valdemaro Rupšio ir JAV Oro pajėgų štabo viršininko gen. Charles Q. Brown Jr. spaudos konferencija. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenė praneša, kad šiandien, antradienį, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charles Q. Brown Jr., kuris susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Karinių oro pajėgų vadu pulkininku Antanu Matučiu ir dar kartą patvirtino geležinį JAV įsipareigojimą Lietuvos saugumui.
 
Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime keltas klausimas dėl NATO erdvės, ypatingai rytinio flango, gynybos stiprinimo, tad dvišaliame susitikime aptartas Jungtinės Amerikos Valstijų, Lietuvos strateginių sąjungininkų, karinių oro operacijų ir pajėgumų planavimas bei Baltijos jūros regiono oro gynyba.
 
„Šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje pamokos aiškiai parodo, kaip svarbu užtikrinti karinių vienetų oro gynybą, apsaugoti strateginę šalies infrastruktūrą nuo oro grėsmių. Kalbant apie visų karinių dimensijų sinergiją – sausumos, oro, jūrų ir kibernetikos – mūsų regiono saugumo paveiksle, Jungtinių valstijų indėlis yra akivaizdus ir atgrasymas jau veikia“ – pabrėžė bendroje spaudos konferencijoje gen. ltn. V. Rupšys.
 
Nuo 2020 m. birželio mėnesio JAV oro pajėgoms vadovaujantis gen. Charles Q. Brown Jr. pasisako už ginkluotojų pajėgų modernizaciją, nes šiandienos grėsmės ir kovos būdai su jomis, gali netikti ateities iššūkiams. Pagal Lietuvos ir JAV vyriausybės pasirašytus susitarimus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų technikos parką papildė trumpojo nuotolio antžeminės oro gynybos sistemos „Avenger“ bei vidutinio nuotolio oro gynybos NASAMS sistemos. Pasirašyti susitarimai įsigyti 4 UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių ir 8 mobilias raketų paleidimo sistemas HIMARS kartu su kelių tipų raketomis, tarp jų ir ilgojo nuotolio, kurios pasiekia taikinius už 300 kilometrų, bei netrukus planuojama pasirašyti pirkimo sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“.
 
JAV Oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charles Q. Brown Jr. Andriaus Uforto (ELTA) foto

Įsigyjama karinė technika yra suderinama su kitomis Lietuvos kariuomenės naudojamomis technologijomis, todėl ją lengviau integruoti į esamus gynybos planus.
 
Tamprus transatlantinis ryšys ir JAV lyderystė prisideda prie Lietuvos oro gynybos stiprinimo tiek parama karinių įsigijimų srityje, tiek įsisavinant įsigytą naujausią karinę techniką. Karinės oro pajėgos su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardijos (PANG) pagalba rengia oro pajėgų karininkus, taip pat būsimuosius UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių pilotus, organizuoja oro operacijų planavimo kursus, sąveikos karininkų, oro krovinių krovimo ir gabenimo kursus bei seminarus, skelbiama pranešime.
 
Organizuojamos kasmetinės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ugniagesių gelbėtojų praktinės pratybos Ramšteino oro pajėgų bazėje, taip pat Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies mokymai su JAV oro pajėgomis, pavojingų medžiagų identifikavimo, neutralizavimo pratybos „Hazmat“ (vyksta JAV). 2018 m. PANG inžinerijos vieneto (Red Horses) pastangomis Kazlų Rūdos poligone įrengta šaudymo iš oro į antžeminius taikinius šaudykla JTAC pajėgumams treniruoti bei planuojama su PANG pagalba Pagudonėje įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę, mokymo patalpas. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.21; 06:45
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame be kitų klausimų bus apsvarstytas Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimas, karinė ir ne karinė parama Ukrainai.
 
Už saugumą atsakingi Lietuvos politikai saugumo situaciją aptarė ir trečiadienį Prezidentūros inicijuotame tarpinstituciniame susitikime. Jį šalies vadovas sušaukė po pranešimų, kad dvi Rusijos raketos antradienį nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje.
 
Dar spalio pradžioje Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pareiškus, kad VGT posėdyje siūlys Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai neperduoti, šalies vadovas pažymėjo, kad dėl ginkluotės perdavimo ketinama apsispręsti artimiausioje VGT.
 
ELTA primena, kad VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į VGT įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.11.21; 11:25
Aktualijos

Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko gen. Rajmund T. Andrzejczak pasitikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Penktadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininku generolu Rajmund T. Andrzejczak.
 
Susitikimo metu generolai pasirašė bendradarbiavimo planą „Orša“ – Vilnius ir Varšuva įsipareigojo tęsti dalijimąsi atitinkama žvalgybine informacija, koordinuoti ir rengti bendras pratybas.
 
„Dokumente kalbama apie pratybas, numatytos netikėtų pratybų galimybės. Jų metu patikrinsime pajėgų pasirengimą, užtikrinsime teritorijos vienybę ir integralumą. Tai viena atgrasymo priemonių“, – penktadienį Valdovų rūmuose vykusios bendros spaudos konferencijos metu kalbėjo vadas.
 
„Baltijos jūros zona ir Suvalkų koridorius išlieka svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra artimi, todėl nuolatinis keitimasis gerąja patirtimi – pajėgų priėmimo, infrastruktūros ir poligonų plėtros, oro erdvės gynybos, ginkluotės ir amunicijos klausimais – yra būtinas. Tai ne tik paspartina procesus, bet ir padeda priimti greitus, savalaikius sprendimus“, – tęsė jis.
 
Lenkijos kariuomenės generolas R. T. Andrzejczak dėkojo kariuomenės vadui už glaudų šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir tolimesnes bendro darbo perspektyvas saugumo srityje.
 
„Mūsų moralinė pareiga savo šalims daryti viską, kas tik įmanoma, jog stiprintume atgrasymą ir gynybą. Turime kaimynus, kurie kelia mums nemažai iššūkių. Lenkija ir Lietuva gyvena unikalioje strateginėje vietovėje. (…) Džiaugiuosi, kad institucijos sąveikauja ne tik oficialiai, bet ir kaip karys kariui, kaip draugai“, – teigė R. T. Andrzejczak.
 
V. Rupšys: negalime atidėlioti šalies gynybinių pajėgumų vystymo
 
Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, dalis šalių – kartu ir Lietuva – jau šiais metais padidino išlaidas krašto gynybai. Seimą pasiekus kitų metų biudžeto projektui, Prezidentūra pasiūlė skirti saugumui daugiau lėšų – siūlyta valstybės biudžete palikti galimybę šalies gynybai skolintis iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
 
Paklaustas, kaip vertina tokius siūlymus, V. Rupšys patikino, kad grėsmės Lietuvos saugumui išliks net ir po Ukrainos pergalės prieš Maskvą, todėl atidėlioti šalies gynybos pajėgumų stiprinimo nereikėtų.
 
„Kaip bepasibaigtų, kokia ta (Ukrainos – ELTA) pergalė būtų – Rusija vis vien bus pajėgi atstatyti savo pajėgumus ir toliau grasinti. (…) Todėl mums laiko laukti arba atidėlioti savo gynybinių pajėgumų vystymą nėra – tos privilegijos mes neturime. Mes turime skubėti ir aiškiai turime suprasti, kad, imant tik Lietuvą, mes turime būti tokie, kad pagal savo turimus resursus, pagal savo galimybes kaip 3 milijonų tauta turėtume pačias kokybiškiausias ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios kovoti su mūsų sąjungininkais, vykdyti visas operacijas kartu su jais“, – aiškino vadas.
 
Lenkijos biudžete šalies gynybai yra numatyti 3 proc. BVP. Visgi, diskutuojant apie dosnesnį krašto apsaugos finansavimą, anot Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko, tokias lėšas reikia panaudoti „protingai“.
 
„Yra trumpas ir ilgesnis atsakymai. Jeigu paklausime bet kurio vado apie 3 proc. BVP skyrimą – trumpesnis atsakymas bus „puikios žinios“. Bet ilgesnis atsakymas bus daug sudėtingesnis, nes tai didelės sumos ir šiuos finansus reikia išleisti protingai“, – pabrėžė R. T. Andrzejczak.
 
ELTA primena, kad R. T. Andrzejczak Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi lapkričio 3-4 d. Vizito metu Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas taip pat susitiko su Lietuvos kariuomenės atstovais, Antakalnio kapinėse ant laisvės kovotojų ir Lenkijos karių kapų padėjo atminimo vainikus.
 
Lenkijos kariuomenės delegacija lankėsi ir Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose, kur susitiko su Lenkijos kariais, šiuo metu Lietuvoje vykdančiais oro policijos misiją.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.11.05; 09:48
Politinės intrigos

Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad po susitikimo su NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės (SACT) vadu generolu Philippe Lavigne, Lietuva turės aiškesnį vaizdą apie Lietuvos galimybes ir iššūkius stiprinti kariuomenę, pasitelkiant gamybos industriją.
 
„Lietuvos kariuomenė atliko ne vieną logistinę operaciją, perduodant reikiamas karines ir nekarines priemones Ukrainai – tai reiškia, kad mūsų pačių sandėliai tuštėja. Juos užpildyti neužtenka vien finansų, tam būtina stiprinti gynybos pramonę“, – po susitikimo su P. Lavigne teigė V. Rupšys.
 
„Kariniuose konfliktuose dominuoja ir ypatingai ateityje dominuos tos kariuomenės, kurios savalaikiai investavo į šiuolaikines technologijas, greitesnius sprendimo priėmimo mechanizmus ir stengiasi pritaikyti naujausias karines koncepcijas. Susitikime pristatyti SACT prioritetai yra aiškios gairės, kaip turėtume kurti ir vystyti Lietuvos kariuomenę“, – pridurė Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Lietuvoje darbo vizitu besilankantis P. Lavigne taip pat susitiko ir su Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu ir Regioninio kibernetinės gynybos centro direktoriumi plk. Romualdu Petkevičiumi. Po susitikimo V. Urbelis pabrėžė, kad Rusija – ilgalaikė grėsmė, todėl sąjungininkai privalo turėti tinkamus pajėgumus atsakui.
 
„Rusija yra ilgalaikė grėsmė, todėl sąjungininkai turi turėti tinkamus pajėgumus atsakui į šią grėsmę. NATO turi įvertinti išmoktas pamokas iš Rusijos karo prieš Ukrainą ir įtraukti jas į karybos koncepcijas.“, – pastebėjo Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius V. Urbelis.
Valdemaro Rupšio ir Philippe Lavigne spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
 
Pagrindinis SACT vado vizito Lietuvoje tikslas susipažinti su esamais ir būsimais iššūkiais kariuomenių transformacijos, su kuriais susiduria šalys, ir kaip šalys planuoja juos įveikti pasitelkiant partnerystės, bendradarbiavimo ir daugiašalius projektus. Susitikimuose pristatyti SACT prioritetai ir planuojamus atlikti darbus, kurie yra orientuoti į naujai patvirtintą NATO karinę koncepciją ir jos įgyvendinimą, NATO Gynybos planavimo procesą, keičiantis saugumo situacijai ir kritinių pajėgumų vystymą, atsižvelgiant į visas dimensijas.
 
NATO SACT vadas su Lietuvos kariuomenės vadu aptarė vadavietės atliekamus ypatingus vaidmenis, susijusius su naujovėmis ir eksperimentavimu Aljanso viduje. Šiandiena saugumo situacija, dėl karo Ukrainoje ir regione egzistuojančių grėsmių, skatina ieškoti naujų karybos būdų, į procesą įtraukiant naujausias inovacijas bei karinį bendradarbiavimą. 
 
Tai pirmasis SACT vado vizitas Lietuvoje, iš Baltijos valstybių praėjusių metų pabaigose lankėsi Estijoje tarptautinių kibernetinių pratybų metu ir susitiko su Estijos kariuomenės vadu. Po vizito Lietuvoje gen. Philippe Lavigne grįžta į Jungtines Amerikos Valstijas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.28; 08:00
Aktualijos

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui viešai pareiškus, kad jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad šiuo metu oro gynybos sistemos Ukrainai yra kritiškai svarbios.
 
Ambasadorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Rusija nusitaikiusi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą su tikslu šaltuoju laikotarpiu sukelti dar vieną karo pabėgėlių į Europą bangą. Todėl, pasak jo, vienintelis kelias išsaugoti energetikos infrastruktūrą ir leisti Ukrainos kariuomenei tęsti atsakomuosius puolimus visomis kryptimis – oro gynybos sistemos.
 
„Kaip matote, pastarosios kelios savaitės dar kartą įrodė, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas Ukrainai. Mes šnekame su visais savo partneriais, visuose įmanomuose formatuose nuo karo pradžios apie tiekimą skirtingų ginklų, ginklų sistemų atitinkančių NATO standartus“, – Eltai teigė P. Beshta.
 
Ukrainos ambasadorius akcentuoja, kad Ukraina labai vertina visą Lietuvos suteiktą paramą karo metu. Visgi, atkreipia dėmesį P. Beshta, kad Rusijai pastaruoju metu susikoncentravusi į civilinės infrastruktūros atakavimą – Ukrainai reikia didesnės paramos.
 
Lietuvos kariuomenės įsigytos savaeigės haubicos PzH 2000. KAM nuotr.

„Lietuva padėjo labai ukrainiečiams atlaikyti agresiją pirmuosius kelis mėnesius, bet dabar mums reikia daugiau. Visai neseniai Rusija pradėjo dar vieną eskalacijos bangą ir ji labai rimta, nes ji nukreipta tik į civilinę infrastruktūrą. Taigi, jei iki paskutinės eskalacijos, iki spalio mėnesio, jie nusitaikydavo į 10 proc. į karinius objektus ir 90 proc. į civilinius objektus. Jie sugadino mokyklas, ligonines ir žmonių pastatus, tai dabar jau praktiškai 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą“, – akcentavo jis.
 
P. Beshta atkreipia dėmesį, kad dabartinis Rusijos tikslas artėjant žiemai yra sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad kiltų dar viena ukrainiečių karo pabėgėlių į Europą banga. Todėl, pasak jo, oro gynybos sistemos yra vienintelis būdas šioje situacijoje juos sustabdyti.
 
„Jie bombarduoja su raketomis, su iranietiškais dronais mūsų energetikos infrastruktūrą, su tikslu, kad ukrainiečiai sušaltų žiemos laikotarpiu ir tai išprovokuotų dar vieną pabėgėlių į Europą bangą. Nes tai vienintelis būdas jiems kažkaip mus sustabdyti ir priversti mus kapituliuoti šiame raunde. Tai reiškia, kad mūsų kertinis prioritetas yra apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą ateinančius mėnesius, nes, kaip matote laikraščiuose, milžiniški kiekiai raketų ir dronų atskrieja kiekvieną dieną“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
 
„Todėl kiekviena ambasada, kiekvienas ambasadorius šiomis dienomis ieško oro gynybos sistemų ir mes šiuo metu prašome savo partnerių rimtai apsvarstyti jų siuntimą į Ukrainą, nes jos yra labai reikalingos ir nes jos gali nulemti šio karo baigtį. Tai yra mūsų pozicija ir ji yra labai aiški“, – pridūrė jis.
Oro gynybos sistema NASAMS
 
Ambasadorius akcentuoja, kad naudodama oro gynybos sistemas Ukraina galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą, o tai leistų tęsti kontrpuolimą.
 
„Oro gynybos sistemos yra ne tik labai svarbios – jos kritiškai svarbios. Jei mes sugebėsime apsaugoti savo energetikos infrastuktūrą, mes išgyvensime šią žiemą ir mūsų kariuomenė galės užbaigti karinį darbą – atsakomuosius puolimus visomis kryptimis“ , – pabrėžė P. Beshta.
 
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
 
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.27; 09:00
Aktualijos

Į Klaipėdą atplauks vienas didžiausių JAV karinių laivų „USS Kearsarge“ (LHD-3). JAV ambasados nuotr.

Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, į Klaipėdos uoste savaitgalį atplaukė Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD-3). Pirmadienį bus surengta laivo pasveikinimo ceremonija, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
 
Ceremonijos metu JAV laivo vadą kapitoną Thomasą F. Fosterį sveikins ir už įsipareigojimą Lietuvos saugumo užtikrinimui padėkos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
„Wasp“ klasės desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD 3), kuris yra 22-ojo JAV jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio flagmanas (laivas-vadavietė), planinio vizito į Klaipėdą atvyko savaitgalį.
 
Tokio dydžio karinio laivo Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę. Laivo ilgis – 257,3 metro, plotis – 60,1 metro, grimzlė – 10,5 metro. Šis laivas yra ginkluotas standartine „Wasp“ klasės daugiafunkcio amfibijos puolimo laivo ginkluote.
 
Laivo įgulą sudaro daugiau nei 2 tūkst. narių. Laive jų visuomet būna iki 1,5 tūkst.
 
„Kearsarge“ (LHD-3) suprojektuotas taip, kad jame tilptų desantiniai laivai su oro pagalve greitam karių judėjimui ir šturmo lėktuvai AV-8B „Harrier“, skirti artimo puolimo pajėgų palaikymui iš oro. Be to, šis laivas gali gabenti iki 26 JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių.
 
JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių, todėl Lietuva siekia nuolatinio ir nepertraukiamo JAV karių buvimo regione įvairiomis formomis. Šiuo metu Pabradėje yra dislokuotas jau penktasis sunkusis JAV batalionas su tankais „Abrams“ ir kovos mašinomis „Bradley“. JAV kariai Lietuvoje nuolat dalyvauja pratybose ir taip didina sąjungininkų kariuomenių sąveiką.
 
JAV yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje: Lietuva jau daugelį metų iš JAV perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, su JAV vyriausybe pasirašytos sutartys ir dėl 200 šarvuotųjų visureigių JLTV bei 4 sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Pastaruoju metu yra stiprinamas šalių bendradarbiavimas ir kibernetinio saugumo srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Aktualijos

Rukloje – NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Vyr. srž. Arno Čemerkos nuotr.

Rukla (Jonavos r.). Rugpjūčio 10 d. (ELTA). Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje trečiadienį vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.
 
Naujajai karių rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas pulkininkas leitenantas Marcas Maulbeckeris, kuris pakeitė nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrä.
 
„Šiandien verčiame naują NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje puslapį, bet kartu tęsiame ypatingai svarbų NATO įsipareigojimų vykdymą. Priešakinių pajėgų batalionas – puikus įrodymas, kad NATO veikia: atvyksta, susitelkia, treniruojasi ten, kur labiausiai reikia. Keičiantis saugumo situacijai, Lietuvoje esantis batalionas sustiprėjo ne tik karių skaičiumi, bet ir čia siųstais pajėgumais. Todėl šiandien galiu pasakyti – remiami sąjungininkų Lietuvos kariai yra kaip niekad stiprūs ir pasiruošę atremti bet kokias grėsmes“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, šie metai nėra eiliniai. Brutalus ir ciniškas Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, koks trapus yra mūsų saugumas, ir išryškino tvirto sąjungininkų įsipareigojimo ginti Lietuvą svarbą. „NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje rodo nepalaužiamą NATO ryžtą ir tvirtą įsipareigojimą sąjungininkų kolektyvinei gynybai, kuri yra kertinis NATO principas. Kartu su sąjungininkais toliau stiprinsime vienybę užtikrindami taiką bei stabilumą Baltijos regione ir už jo ribų“, – sakė viceministras Ž. Tomkus.
 
Vadovavimą NATO batalionui perėmęs plk. ltn. M. Maulbeckeris pabrėžė, kad jo karių rotacija ilgai ruošėsi dislokavimui Rukloje ir yra visapusiškai pasirengusi. „Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.
 
Kaip ir ankstesnioji, dabartinė NATO priešakinių pajėgų rotacija yra sustiprinta – Rukloje tarnaus apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių. Jie į Lietuvą atsigabeno tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „CV90“, „Marder“ ir „Boxer“.
 
Daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas. NATO batalioną įprastai sudaro apie 1,2 tūkst. karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Rusijai užpuolus Ukrainą, Vokietija šiemet nusprendė siųsti į Lietuvą papildomus karius ir papildomą karinę techniką.
 
Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 16 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.11; 07:02
Trumposios naujienos

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys liepos 10–12 d. lankosi Vokietijoje vykstančiose pratybose „Schneller Degen 2022“ (liet. „Greitas kardas“). Jose Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo ir karinių vienetų elementai treniruojasi planuoti operacijas ir vadovauti kariniams vienetams mūšio metu. Kariuomenės vadas dalyvavo divizijos operacijų pristatymuose, lankėsi brigadų štabuose ir operacijų rajonuose, susitiko su kariais.
 
Lietuvos kariuomenės pranešime primenama, kad pratybas „Schneller Degen“ kasmet organizuoja Vokietijos kariuomenė, pernai jos vyko Lietuvoje, kai buvo treniruojamasi perdislokuoti štabus ir vadovavimo elementus į NATO priešakinį regioną, siekiant stiprinti sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir gebėjimą veikti kartu.
 
„Lietuvos kariuomenė, dalyvaudama šiose pratybose, siekia dviejų tikslų, pirmiausia strateginis tikslas yra kartu su sąjungininkais derinti gynybos planus, o antras – taktinė nauda, kuomet kartu treniruojamės ir suprantame vieni kitus iš pusės žodžio. Suderinamumas pasiekiamas trimis pagrindiniais dalykais – suderinta technika, procedūromis ir bendromis treniruotėmis. Tinkamos technikos įsigijimas yra viena paprasčiausių užduočių, daug sudėtingiau organizuoti bendrus mokymus, tad „Schneller Degen“ sukuria tokių treniruočių galimybę“, – sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Vizito metu kariuomenės vadas taip pat susitiko su Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadu generolu majoru Ruprechtu von Butleriu ir aptarė pratybų rezultatus bei ateityje planuojamus mokymus, kitus galimus bendradarbiavimo projektus ir planus.
 
„Šiandien pratybose veikdami kaip bendra divizija įsisaviname veikimo procedūras, kad ateityje galėtume glaudžiai bendradarbiauti. Tikras malonumas šiose pratybose vadovauti ir „Geležinio vilko“ brigadai iš Lietuvos, su kuria petys į petį treniruojamės veikti mūšio lauke“, – džiaugėsi Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.13; 08:00