Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjosi su prezidentu. Tomo Balkaus nuotr.

Su šalies prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį vaizdo telekonferencijoje kalbėjęsis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys užtikrino, kad, nepaisant susirgimų karių gretose, jie yra valdomi, būtinas kovinis rengimas tęsis toliau, todėl šalies kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų parengtis nėra sumažėjusi.
 
Prezidentas su generolu leitenantu aptarė Lietuvos kariuomenės ir gynybos aktualijas, taip pat kariuomenės indėlį valdant koronaviruso ligos (COVID-19) plitimą.
 
Kariuomenės vadas Prezidentui pristatė esamą karinio personalo situaciją ir sirgimo COVID-19 tendencijas, vykdomas taikos meto užduotis, su tuo susijusius rezultatus ir problematiką, taip pat užsienio karių situaciją Lietuvoje.
 
„Prezidentas padėkojo Lietuvos kariams už jų paramą šalies civilinei sistemai, už profesionalumą bei akcentavo, kad kariuomenė privalo ir toliau išlikti kovinga ir pasiruošusi. Aš jį patikinau, kad karius sveikatos apsaugos sistemai paremti skyrėme šešioms savaitėms, kaip ir buvo prašyta, ir mes tą uždavinį įvykdysime“, – po susitikimo sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Pokalbio metu kariuomenės vadas pristatė prezidentui Lietuvoje dislokuoto JAV karinio kontingento ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės situaciją bei neseniai Lietuvoje vykusių NATO ypač greito reagavimo budinčių pajėgų pratybas ir su tuo susijusį Lietuvos susisiekimo infrastruktūros vertinimą.
 
Šiuo metu, daugiau nei 100 karių teikia paramą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) Vilniaus mieste ir 50 karių Karštąją linijai 1808 Kauno mieste. Aktyvuoti kariniai vienetai yra iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Ryšių ir informacinių sistemų bataliono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.12; 07:00

Lietuvos kariuomenėje penki nauji pulkininkai. KAM nuotr.

Prezidento dekretais pulkininkų laipsniai suteikti penkiems Lietuvos kariuomenės pulkininkams leitenantams – Gintarui Koryznai, Linui Kubiliui, Mindaugui Mažonui, Elegijui Paulavičiui ir Vytautui Sriubui.
 
Pulkininkų laipsnius ceremonijos Krašto apsaugos ministerijoje metu suteikė ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
„Aukštesnis karinis laipsnis – tai ne tik jūsų nuoseklaus darbo, pasiaukojimo ir ištikimybės įvertinimas. Tai ir didesnė atsakomybė, kurią prisiimate“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas  Karoblis.
 
Pulkininko ir generolo laipsniai suteikiami Prezidento dekretu, pasiūlymus dėl aukštesniųjų karininkų laipsnių teikia krašto apsaugos ministras.
 
Vyresniųjų karininkų skaičius Lietuvos kariuomenėje didinamas atsižvelgiant į teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimą, taip pat siekiant toliau komplektuoti kovinius vienetus trūkstamu kariniu personalu, kurie su sąjungininkų kariais vykdys kolektyvinės gynybos operacijas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 39 pulkininkai ir jūrų kapitonai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 00:30

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
 
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
 
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
 
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 00:30

Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neigia, kad šeštadienį užfiksavus koronaviruso atvejį Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, kyla rizika infekcijai plisti kariuomenėje.
 
Apie šį atvejį šeštadienį paskelbė portalas 15 min. Portalas paviešino gautą skaitytojo laišką, kuriame nerimaujama dėl galimo infekcijos plitimo.
 
„Dragūnų batalione susirgęs profesinės karo tarnybos karys laikomas tarp kitų 5 žmonių palapinėse. (…) Kariai, kurie gyvena palapinėse, yra privalomosios karo tarnybos kariai, kurie jau buvo ten praleidę naktį. Jie ėjo į mūsų kareivines ir bendravo su šauktiniais, ėjo kartu rūkyti. Pastate, kuriame mes gyvename, pirmame aukšte, prie pat įėjimo yra izoliuoti 4 kariai. (…) Mus žada laikyti čia, ir tikimybė, kad ir mus užkrės, yra labai didelė“, – cituojamas laiškas 15min portale.
 
Kariuomenės vadas teigia esantis nustebęs dėl tokių teiginių.
 
„Aš buvau nustebęs dėl antraštės. Nėra jokios panikos ir įtampos“, – LRT radijui teigė jis.
 
Pasak jo, po to, kai paaiškėjo, kad karys yra užsikrėtęs, jis papildomų riziką keliančių kontaktų nebeturėjo.
 
„Tai yra netiesa, jie jokio kontakto neturėjo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
 
 V. Rupšio teigimu, imamasi visų priemonių, kad kariuomenėje virusas neplistų, kad su užsikrėtusiuoju kontaktavę kariai šiuo metu yra izoliuoti namuose, o ir paties susirgusio kario, šiuo metu batalione nėra.  
 
„Karys, kuriam buvo nustatytas pozityvus mėginys, yra gydomas karo medikų ir jokios panikos nėra“, – pabrėžė jis.
 
 „Nežinau, koks buvo tikslas kažkam rašyti, bet tai visiška netiesa“, – sakė V. Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 11:45

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
 
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
 
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
 
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
 
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 03:00

Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.
Vilniaus Katedros aikštėje ketvirtadienį iškilmingos karių rikiuotės metu Lietuvos kariuomenės vado kadenciją baigęs generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas perduos pareigas naujai paskirtam vadui – generolui majorui Valdemarui Rupšiui.
 
Kariuomenės vado valdžios regalijas naujajam vadui įteiks vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas prezidentas Gitanas Nausėda.
 
Ceremonijos metu, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, Katedros aikštėje išsirikiuos visų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir joms priklausančių brigadų būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat Garbės sargybos kuopos kariai su šiuolaikinėmis ir XIV a. kario uniformomis bei ginklais, gros Lietuvos kariuomenės orkestras. Ceremonijoje dalyvaus aukščiausia krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, nevyriausybinių organizacijų atstovai, visuomenė.
 
Liepos 18-ąją Seimas pritarė, kad kariuomenės vadu būtų skiriamas generolas majoras V. Rupšys, šiuo metu vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms. 1990 metais tarnybą pradėjęs gen. mjr. V. Rupšys yra vadovavęs skirtingiems kariuomenės daliniams, dirbęs Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktoriumi.
 
Sausumos pajėgų vadu jis paskirtas 2016 m., po dvejų metų jam suteiktas generolo majoro laipsnis. V. Rupšys yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Baltijos gynybos koledžą Estijoje, JAV sausumos karo koledžą.
 
Kadenciją baigiantis generolas leitenantas J. V. Žukas vadovauti Lietuvos kariuomenei pradėjo 2014 m. liepą, pakeitęs nuo 2009 m. kariuomenei vadovavusį generolą leitenantą Arvydą Pocių.
 
Kariuomenės vadą šalies Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos prezidentas. Paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – parengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.25; 06:37

Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo generolas majoras Valdemaras Rupšys nuo liepos 24 d. skiriamas Lietuvos kariuomenės vadu.
 
Atskiru prezidento dekretu, Seimui pritarus, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų nuo liepos 23 d.
 
Pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau nei 5 metus.
 
Ketvirtadienį Seimo posėdyje skirti Lietuvos kariuomenės vadu generolą majorą V.Rupšį už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
 
Jo kandidatūrą teikė prezidentas G. Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas J. V. Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
 
Didžiausioms Lietuvos kariuomenės – Sausumos – pajėgoms gen. mjr. V. Rupšys vadovavo nuo 2016 m. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą: mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ modernizaciją, 2016 m. įkurtos motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vystymą, Sausumos pajėgų kovinės parengties reaguoti į šiuolaikines karines grėsmes stiprinimą.
 
V. Rupšys tarnybą Krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
 
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
 
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
 
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 07:00
 
 

Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimas posėdyje naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskyrė generolą majorą Valdemarą Rupšį. Už balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 2.
 
Jo kandidatūrą teikė prezidentas Gitanas Nausėda po krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio siūlymo. Iki šiol kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, šiemet baigėsi jo penkerių metų kadencija.
 
52-ejų V. Rupšys tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
 
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
 
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Ankstesnysis Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
 
Manoma, kad dabartinis kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas baigęs kadenciją prisijungs prie G. Nausėdos patarėjų komandos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 06:00

Prezidentas teikia Valdemaro Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus. Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda naujuoju kariuomenės vadu siūlo skirti generolą majorą Valdemarą Rupšį ir teikia jo kandidatūrą Seimo pritarimui.

„Naujojo kariuomenės vado laukia svarbūs darbai. Pirmiausiai jam reikės užtikrinti kariuomenės modernizacijos projektų tęstinumą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais“, – sakė šalies vadovas, pirmadienį pasirašęs dekretą dėl gen. mjr. V. Rupšio kandidatūros.

Prezidentas kariuomenės vadą skiria krašto apsaugos ministro teikimu, gavęs Seimo pritarimą.

Gen. mjr. V. Rupšys nuo 2016 m. vadovauja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms. Jis yra tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą.

Vadovaujant V. Rupšiui, Sausumos pajėgos pradėjo itin glaudžiai bendradarbiauti su NATO šalių kariuomenių sausumos pajėgomis ir jų vienetais, buvo tęsiamas intensyvus kovinis rengimas su JAV ginkluotosiomis pajėgomis, stiprinamas gebėjimas veikti kartu su Lenkijos kariuomene. V. Rupšys sėkmingai vadovavo užtikrinant NATO tarptautinio priešakinių pajėgų bataliono integraciją į mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, taip pat Sausumos pajėgų pasirengimą ir dalyvavimą didžiausiose Lietuvos kariuomenės istorijoje tarptautinėse jungtinėse pratybose „Perkūno griausmas 2018“.

V. Rupšys yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliais „Už pasižymėjimą“ ir „Už nuopelnus“ bei kitais apdovanojimais.

Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pernai V. Rupšys apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.

Dabartinio kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.07.16; 06:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu bei kariuomenės vadu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Pasak R. Karoblio, artimiausias būsimo prezidento uždavinys bus išsirinkti naują kariuomenės vadą.
 
J. V. Žukas kadenciją baigia liepos 24 dieną, todėl, pasak R. Karoblio, po inauguracijos prezidentas turės greitai išsirinkti iš generolų kandidatūrų, nes naujo kariuomenės vado pateikimui dar turės pritarti ir Seimas.
 
„Prie pačių ankstyviausių darbų – naujojo kariuomenės vado skyrimas. Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną. Taip susiklostė, kad paskyrimas turi būti greitas. Nes nesinorėtų situacijos, kad laikinai būtų einamos pareigos. Padarėme įvadą, kokie yra Lietuvos kariuomenėje generolai (…) šiuo metu veikiantys yra septyni generolai“, – sakė R. Karoblis.
 
Paklaustas, ar sausumos pajėgų vadas Valdemaras Rupšys turi daugiausiai šansų tapti naujuoju kariuomenės vadu, R. Karoblis tik patvirtino, kad jis yra tarp kandidatūrų.
 
„Yra vienas iš kandidatų, jis sausumos pajėgų vadas (…), bet visi kandidatai yra svarstomi“, – teigė R. Karoblis.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Tuo metu kariuomenės vadas apie savo ateities planus su G. Nausėda dar nekalbėjo. Pasak jo, naujo pasiūlymo jungtis į jo komandą taip pat dar negavo.
 
„Kuomet pasiūlys, tuomet ir kalbėsim (…) Jis tik tris kartus minėjo, ir čia buvo visiškai ne toks susitikimo formatas. Tai buvo krašto apsaugos ministro susitikimas, aš tik padėjau ministrui išdėstyti informaciją apie krašto apsaugos sistemos reikalus. Jokių (…) pokalbių su prezidentu dar neturėjau“, – teigė jis.
 
Pagal įstatymus J. V. Žukas antros kadencijos kariuomenės vado pareigų eiti nebegali.
 
Tuo metu R. Karoblis patikino, kad dėl jo tolimesnio darbo Vyriausybėje su G. Nausėda taip pat nekalbėjo.
 
„Mes net nešnekėjome, ir tai yra koalicijos formavimo klausimas“, – teigė jis.
ELTA primena, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad yra tariamasi, jog politologas Linas Kojala ir dabartinis kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas būtų prezidento komandoje.
 
Kol kas G. Nausėda yra paskelbęs, kad jo komandoje dirbs buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 07:00

Lietuvos pasididžiavimas – Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį šalies vadovai prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis sveikina karius, karininkus ir visą visuomenę.

„Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100 metų! Savanorių būriai, ginklu gynę atgimusią valstybę 1918-aisiais, išaugo į modernią šių dienų kariuomenę. Jos gimtadienis – mūsų visų šventė“, – sako prezidentė D. Grybauskaitė.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis sveikina šalies karius, karininkus ir visą visuomenę su atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiu. Pasak parlamento vadovo, šalies kariuomenės, gynybos padėtis yra atspindys to, kaip valstybė žiūri į savo žmogų.

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

„Šiandien turime stiprią kariuomenę, galingus NATO sąjungininkus ir stiprų tikėjimą krašto apsauga. Nuosekliai užtikriname finansavimą – Valstybės gynimo taryba vieningai nutarė gynybos finansavimui kitąmet skirti daugiau nei 2 procentus nuo BVP. Šimtmetį Lietuvos kariuomenė pasitinka aprūpinta ir moderni, ja pasitikima ir tikima“, – sako Seimo Pirmininkas.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis savo sveikinime dėkoja kariams ir karininkams už tarnybą.

„Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene. Jūsų atsidavimas mūsų šaliai, Jūsų profesionalumas ir tvirtybė yra mūsų visų Laisvės pagrindas“, – sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.

Šeštadienį šalies vadovai dalyvaus Lietuvos kariuomenės šimtmečiui paminėti skirtuose iškilminguose ir šventiniuose renginiuose – Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir iškilmingame kariniame parade.

1918 m. lapkričio 23 d. tuometis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, pagal kurį pradėtos formuoti Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Šeštadienį Vilniuje vyks šventiniai renginiai. Pagrindinis jų – iškilminga karių rikiuotė ir karinės technikos paradas Konstitucijos prospekte.

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vidudienį Konstitucijos prospekto dalyje ties Nacionaline dailės galerija vyks vėliavų pakėlimo ceremonija ir iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 1800 karių. Be Lietuvos karių, rikiuotėje dalyvaus karių būriai arba vėliavų grupės iš 14-os NATO ir partnerių valstybių.

Pasibaigus rikiuotei kariai žygiuos Konstitucijos prospektu Kalvarijų gatvės link. Tuomet nuo Edukologijos universiteto žiedo pusės pajudės karinė technika – visuomenei bus parodyta beveik 80 įvairios paskirties karinės technikos.

Karių rikiuotei ir technikos paradui vadovaus Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parade dalyvaus naujausios Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ prototipai, savaeigės haubicos „PzH 2000”, šarvuoti visureigiai HMMWV, Specialiųjų operacijų pajėgų keturračiai, motociklai ir visureigiai, įvairios paskirties logistinis transportas, oro gynybos ginkluotė.

Sąjungininkai į paradą atgabens tankus, pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus, visureigius ir kitą techniką. JAV kariai specialiai paradui atveš tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Renginio dalyvius skrydžiu virš Konstitucijos prospekto pasveikins Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Belgijos kariuomenės Karališkųjų karinių oro pajėgų orlaiviai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.24; 06:45

Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.

Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.

„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.

Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.

Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.

Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.

Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.

Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.19; 06:30

Sausumos pajėgų vadas visuomenei pristatė didžiausias metų pratybas „Geležinis Vilkas 2017“

Lietuvoje birželio 12-23 d. vyks didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2017“ (liet. „Geležinis vilkas 2017“). Jose dalyvaus apie 5300 karių iš Lietuvos ir 9 NATO šalių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos.

„Siekiant užtikrinti kokybišką pasirengimą šalies gynybai ir sąveiką su sąjungininkais, privalome dalį pratybų perkelti ir į civilines teritorijas. Dėl to birželio mėnesį Lietuvos gyventojai matys padidėjusį karių judėjimą ne tik poligonuose, bet ir civiliniuose keliuose, privačiose teritorijose. Karių ir technikos iš užsienio perdislokavimas jau prasidėjo praeitą savaitę. Į Lietuvą atvyko kuopa iš Portugalijos ir batalionas iš JAV. Perdislokavimas vyks ir šią savaitę. Lietuvos kariuomenė apie tai informuoja nuolat ir tikisi gyventojų supratingumo“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Sausumos pajėgų vadas taip pat supažindino, kad pratybos „Geležinis vilkas“ vyks trijose pagrindinėse teritorijose:

„Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose bus treniruojamas ir vertinamas NATO priešakinių pajėgų batalionas (angl. NATO Enhanced Forward Presence). Šioje pratybų dalyje treniruosis beveik 2000 karių iš Vokietijos, Norvegijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, JAV ir Lietuvos Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono. Operacijas planuos „Geležinio vilko“ mechanizuotosios pėstininkų brigados štabas.

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) treniruosis Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Minesotos nacionalinės gvardijos 2-ojo bataliono (The 2nd Combined Arms Battalion, 136th Infantry Regiment, Minnesota Army National Guard) ir 1-osios pėstininkų divizijos logistinės brigados (1st Infantry Division Sustainment Brigade) pagrindu sudaryta bataliono kovinė grupė su priskirta Portugalijos karių rotacine kuopa. Operacijas planuos „Žemaitijos“ motorizuotosios pėstininkų brigados štabas.

Kazlų Rūdos poligone ir Pietų Lietuvoje – Suvalkų ruože treniruosis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, JAV 2-ojo kavalerijos pulko pagrindu suformuota kovinė grupė, kurios sudėtyje bus Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir JAV kariai bei 10-osios artimos oro paramos brigados sraigtasparnių grupė. Operacijas planuos KASP štabas.“

Visose pratybų teritorijose oro paramą vykdys JAV, Vokietijos ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivių grupės. Pasak brg. gen. V. Rupšio, planuojamas plataus spektro orlaivių panaudojimas – nuo transportinio sraigtasparnio, lengvojo atakos lėktuvo iki strateginio bombonešio.

„Ypač aktyvus JAV ir Vokietijos įsitraukimas į pratybas mūsų regione ir parama demonstruoja strateginių Lietuvos partnerių įsipareigojimų laikymąsi ir aiškų saugumo situacijos vertinimą. Bendra operacija su Lenkijoje dislokuotu NATO priešakinių pajėgų batalionu ir priskirtais vienetais Suvalkų ruože aiškiai parodo, kad galvojame, planuojame ir treniruojamės visus būtinus scenarijus tam, kad užtikrinti Lietuvos ir visų Baltijos šalių apginamumą ginkluoto konflikto atveju“, – pabrėžė generolas.

„Geležinis vilkas 2017“ yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike“) pratybų dalis. Šias pratybas planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys yra NATO priešakinių pajėgų batalionų treniravimas ir jų veiksmų suderinamumo su NATO sąjungininkais gerinimas. Tarptautinėms operacijoms vadovauti paskirtas Tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Šcecine.

Renginiai, į kuriuos bus kviečiama žiniasklaida:

  • Birželio 12 d. Iškilmingos pratybų atidarymo ceremonijos gen. S. Žukausko poligone ir Rukloje.
  • Birželio 17 d. Visuomenei prisistatys pratybose dalyvaujantys kariai su ginkluote, ekipuote ir karine technika (tankai, šarvuočiai, haubicos, sraigtasparniai ir kt.).
  • Birželio 20 d. Svečių ir žiniasklaidos diena Jonavos raj. – vyks vandens kliūties kirtimo operacija.
  • Birželio 23 d. Pratybų uždarymo ceremonijos gen. Silvestro Žukausko Pabradės poligone ir Rukloje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.07; 09:52

Lietuvoje birželio 12-23 d. vyks didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2017“ (liet. „Geležinis Vilkas 2017“). Jose dalyvaus apie 5300 karių iš Lietuvos ir 9 NATO šalių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos.

„Siekiant užtikrinti kokybišką pasirengimą šalies gynybai ir sąveiką su sąjungininkais, privalome dalį pratybų perkelti ir į civilines teritorijas. Dėl to birželio mėnesį Lietuvos gyventojai matys padidėjusį karių judėjimą ne tik poligonuose, bet ir civiliniuose keliuose, privačiose teritorijose. Karių ir technikos iš užsienio perdislokavimas jau prasidėjo praeitą savaitę. Į Lietuvą atvyko kuopa iš Portugalijos ir batalionas iš JAV. Perdislokavimas vyks ir šią savaitę. Lietuvos kariuomenė apie tai informuoja nuolat ir tikisi gyventojų supratingumo“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. 

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sausumos pajėgų vadas taip pat supažindino, kad pratybos „Geležinis vilkas“ vyks trijose pagrindinėse teritorijose.

Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose bus treniruojamas ir vertinamas NATO priešakinių pajėgų batalionas. Šioje pratybų dalyje treniruosis beveik 2000 karių iš Vokietijos, Norvegijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, JAV ir Lietuvos Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono. Operacijas planuos „Geležinio Vilko“ mechanizuotosios pėstininkų brigados štabas.

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) treniruosis Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Minesotos nacionalinės gvardijos 2-ojo bataliono ir 1-osios pėstininkų divizijos logistinės brigados pagrindu sudaryta bataliono kovinė grupė su priskirta Portugalijos karių rotacine kuopa. Operacijas planuos „Žemaitijos“ motorizuotosios pėstininkų brigados štabas.

Kazlų Rūdos poligone ir Pietų Lietuvoje – Suvalkų ruože treniruosis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, JAV 2-ojo kavalerijos pulko pagrindu suformuota kovinė grupė, kurios sudėtyje bus Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir JAV kariai bei 10-osios artimos oro paramos brigados sraigtasparnių grupė. Operacijas planuos KASP štabas.

Visose pratybų teritorijose oro paramą vykdys JAV, Vokietijos ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivių grupės. Pasak brg. gen. V. Rupšio, planuojamas plataus spektro orlaivių panaudojimas – nuo transportinio sraigtasparnio, lengvojo atakos lėktuvo iki strateginio bombonešio.

„Ypač aktyvus JAV ir Vokietijos įsitraukimas į pratybas mūsų regione ir parama demonstruoja strateginių Lietuvos partnerių įsipareigojimų laikymąsi ir aiškų saugumo situacijos vertinimą. Bendra operacija su Lenkijoje dislokuotu NATO priešakinių pajėgų batalionu ir priskirtais vienetais Suvalkų ruože aiškiai parodo, kad galvojame, planuojame ir treniruojamės visus būtinus scenarijus tam, kad užtikrintume Lietuvos ir visų Baltijos šalių apginamumą ginkluoto konflikto atveju“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas generolas.

„Geležinis vilkas 2017“ yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike“) pratybų dalis. Šias pratybas planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys yra NATO priešakinių pajėgų batalionų treniravimas ir jų veiksmų suderinamumo su NATO sąjungininkais gerinimas. Tarptautinėms operacijoms vadovauti paskirtas Tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Šcecine.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 00:30